BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. rugsėjo 15 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Teisių panaikinimo procedūra – Žodinis Bendrijos prekių ženklas CENTROTHERM – Prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktas“
Byloje T‑427/09
centrotherm Clean Solutions GmbH & Co. KG, įsteigta Blauboirene (Vokietija), atstovaujama advokato O. Löffel,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą G. Schneider ir R. Manea,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Centrotherm Systemtechnik GmbH, įsteigta Brilone (Vokietija), atstovaujama advokatų J. Albrecht ir U. Vormbrock,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2009 m. rugpjūčio 25 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 6/2008‑4), susijusio su teisių panaikinimo procedūra tarp centrotherm Clean Solutions GmbH & Co. KG ir Centrotherm Systemtechnik GmbH,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas E. Moavero Milanesi, teisėjai N. Wahl (pranešėjas) ir S. Soldevila Fragoso,
posėdžio sekretorė T. Weiler, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Teismo kanceliarijoje 2009 m. spalio 22 d.,
susipažinęs su VRDT ir įstojusios į bylą šalies atsakymais į ieškinį, pateiktais Teismo kanceliarijoje 2010 m. sausio 26 d.,
atsižvelgęs į šalių prašymus surengti posėdį,
atsižvelgęs į 2011 m. kovo 30 d. nutartį sujungti bylas T‑427/09 ir T‑434/09, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis,
įvykus 2011 m. gegužės 5 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1999 m. rugsėjo 7 d. įstojusi į bylą šalis Centrotherm Systemtechnik GmbH pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146), kuris pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo CENTROTHERM.
3 Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašoma registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 11, 17, 19 ir 42 klasėms ir pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:
– 11 klasė: „Šildymui skirti išmetamieji vamzdžiai, dūmtraukių dūmtakiai, šildymo katilų vamzdžiai; dujų degiklių detalės; šildymo, kondicionavimo, garų gamybos, džiovinimo ir vėdinimo įrenginių mechaninės dalys; oro filtravimo įrenginiai ir jų dalys; dujų įrenginių mechaninės dalys; vamzdžių čiaupai; dūmtraukių sklendės“,
– 17 klasė: „Vamzdžių jungtys, vamzdžių movos, išmetamųjų vamzdžių armuojamosios medžiagos, vamzdžiai, minėti nemetaliniai gaminiai; šarnyrai, medžiagos sujungimui; užpildai, sandarinimo ir izoliacinės medžiagos; iš dalies apdorotos plastikinės medžiagos; 17 klasei priklausantys plastikiniai gaminiai“,
– 19 klasė: „Statybinės medžiagos; vamzdžiai, instaliacijos, ypač skirtos statybai; vandentiekių įranga, šakoti vamzdžiai; statybai skirtos armuojamosios medžiagos; dalys sienų perdangai, statybinės plokštės, plokštės; dūmtraukių priedai, dūmtraukių vamzdžiai, dūmtraukių užmovai, dūmtraukių gaubtai, dūmtraukių įvalkalai, minėti nemetaliniai gaminiai“,
– 42 klasė: „Statybos patarimai, statybos planavimas, inžinieriaus paslaugos, techninis projektų planavimas; inžinieriaus darbai (ekspertizės)“.
4 2001 m. sausio 19 d. prekių ženklas CENTROTHERM buvo įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms ir paslaugoms.
5 2007 m. vasario 7 d. ieškovė centrotherm Clean Solutions GmbH & Co. KG pagal Reglamento Nr. 40/94 15 straipsnį ir 50 straipsnio 1 dalies a punktą (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnis ir 51 straipsnio 1 dalies a punktas) VRDT pateikė prašymą panaikinti prekių ženklu CENTROTHERM suteikiamas teises, susijusias su visomis registruotomis prekėmis ir paslaugomis.
6 2007 m. vasario 15 d. prašymas panaikinti teises buvo įteiktas įstojusiai į bylą šaliai, kad per tris mėnesius galėtų pateikti galbūt turimas pastabas ir įrodymus dėl ginčijamo prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų.
7 2007 m. gegužės 11 d. pastabose įstojusi į bylą šalis ginčijo prašymą panaikinti teises ir norėdama įrodyti, kad savo prekių ženklą ji iš tikrųjų naudojo, pateikė šiuos įrodymus:
– keturiolika skaitmeninių nuotraukų,
– keturias sąskaitas,
– deklaraciją „eidesstattliche Versicherung“ (sąžiningumo deklaracija), kurią parengė įstojusios į bylą šalies vadovas W.
8 Įstojusi į bylą šalis nurodė turinti daug kitų sąskaitų kopijų, kurių iš pradžių nepateikė dėl konfidencialumo. Teigdama, kad gali pateikti kitus dokumentus, ji VRDT anuliavimo skyriaus prašė imtis atitinkamos procesinės priemonės tuo atveju, jeigu minėtas skyrius norėtų, kad prie bylos medžiagos būtų pridėti kiti įrodymai ir atskiri dokumentai.
9 2007 m. spalio 30 d. Anuliavimo skyrius konstatavo, kad įstojusios į bylą šalies pateiktų įrodymų neužteko įrodyti, kad prekių ženklas CENTROTHERM buvo iš tikrųjų naudojamas, todėl jis panaikino šiuo prekių ženklu suteikiamas teises.
10 2007 m. gruodžio 14 d. įstojusi į bylą šalis dėl šio sprendimo pateikė apeliaciją. 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT ketvirtoji apeliacinė taryba apeliaciją iš dalies patenkino.
11 Apeliacinė taryba panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą ir atmetė prašymą panaikinti teises, susijusias su 11 klasės prekėmis: „šildymui skirti išmetamieji vamzdžiai, dūmtraukių dūmtakiai, šildymo katilų vamzdžiai; dujų degiklių detalės, šildymo įrenginių mechaninės dalys; dujų įrenginių mechaninės dalys; vamzdžių čiaupai; dūmtraukių sklendės“, 17 klasės prekėmis: „vamzdžių jungtys, vamzdžių movos; išmetamųjų vamzdžių armuojamosios medžiagos, vamzdžiai, minėti nemetaliniai gaminiai“ ir 19 klasės prekėmis: „vamzdžiai, instaliacijos, ypač skirtos statybai; šakoti vamzdžiai; dūmtraukių vamzdžiai“. Likusią apeliacijos dalį Apeliacinė taryba atmetė.
12 Konkrečiai kalbant, Apeliacinė taryba nusprendė, kad buvo įrodyta, jog penkerius metus iki prašymo panaikinti teises pateikimo, t. y. iki 2007 m. vasario 7 d. (toliau – atitinkamas laikotarpis), kiek tai susiję su šio sprendimo 11 punkte nurodytomis prekėmis, prekių ženklas CENTROTHERM buvo iš tikrųjų naudojamas, nes iš įstojusios į bylą šalies pateiktų nuotraukų matyti, kad prekių ženklas buvo naudojamas, o pateiktomis sąskaitomis patvirtinta, kad prekiauta minėtomis prekėmis, pažymėtomis ginčijamu prekių ženklu.
Šalių reikalavimai
13 Ieškovė Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame atmetamas prašymas panaikinti prekių ženklu CENTROTHERM suteikiamas teises,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
14 VRDT ir įstojusi į bylą šalis Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Šalių argumentai
15 Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo vienintelį ieškinio pagrindą, susijusį su klaidingu įrodymų vertinimu. Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą ir iš dalies pakeisto 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), 40 taisyklės 5 dalį bei 22 taisyklės 2 ir 3 dalis, nes nusprendė, kad įstojusi į bylą šalis pateikė pakankamai įrodymų, jog ginčijamas prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas.
16 Ieškovės teigimu, vertindama Apeliacinė taryba nesilaikė bylai reikšmingose nuostatose ir teismo praktikoje nustatytų reikalavimų, t. y. prekių ženklo naudojimo pobūdžio, vietos, trukmės ir apimties įrodymo. Iš esmės ieškovė teigia, kad nuotraukose nenurodyta data, sąskaitose minimas ne ginčijamas prekių ženklas, bet įstojusios į bylą šalies pavadinimas, įstojusios į bylą šalies vadovo sąžiningumo deklaracija neturi įrodomosios galios ir kartu visi šie atskiri įrodymai neleidžia patvirtinti, kad nuotraukose esančios prekės per atitinkamą laikotarpį buvo iš tikrųjų pateiktos į rinką.
17 VRDT ginčija ieškovės argumentus ir teigia, kad nors bylos medžiagoje esantys įrodymai atskirai nėra tinkami naudojimo iš tikrųjų įrodymai, vis dėlto kartu jais, nepaliekant jokios abejonės, apibūdinamas ginčijamo prekių ženklo naudojimas, kurį reikėtų laikyti naudojimu iš tikrųjų.
18 Įstojusi į bylą šalis taip pat ginčija ieškovės argumentus. Nors ir pripažįsta, kad bylos medžiagoje esančios nuotraukos padarytos po atitinkamo laikotarpio, vis dėlto ji mano, kad iš prekių ženklo savininko neproporcinga reikalauti pateikti prekių, kuriomis anksčiau prekiauta daugelį mėnesių ar net daugelį metų, nuotraukas, kuriose, be kita ko, būtų nurodyta jų data, kurią apimtų atitinkamas laikotarpis. Tai reikštų, kad prekių ženklo savininkas apsidrausdamas nuolat turėtų daryti visų savo prekių nuotraukas ir jas archyvuoti tam, kad galėtų pateikti procedūros dėl teisių panaikinimo atveju. Įstojusios į bylą šalies teigimu, toks reikalavimas nerealistiškas.
19 Be to, įstojusi į bylą šalis pabrėžia aptariamos rinkos savybes. Šiuo atžvilgiu ji teigia, kad jos prekių ženklu saugomos prekės ir paslaugos parduodamos ne galutiniam vartotojui, o statybų įmonėms. Vykdoma ne jų mažmeninė prekyba ir jos parduodamos ne internetu, bet tiesiogiai siūlomos ir pristatomos verslo klientams. Tai reiškia, kad prekių ženklu CENTROTHERM žymimos prekės mažiau reklamuojamos laikraščiuose, žurnaluose, per radiją, televiziją ar internete nei specializuotose mugėse ir kataloguose, įstojusios į bylą šalies verslo laiškuose ir sąskaitose. Daugiausia prekių ženklas naudojamas būtent prekėms ir jų pakuotėms, t. y. kartono dėžėms ir plokštėms, žymėti.
20 Įstojusios į bylą šalies manymu, atitinkamoje rinkoje neįprasta naudoti daug gamybos prekių ženklų ir juos reklamuoti. Vartojimo prekių įsigyjantys pirkėjai paprastai gali rinktis iš daug to paties pobūdžio prekių, kurias siūlo daug įvairių tiekėjų, ir turi orientuotis pagal prekių ženklus, o šioje byloje aptariamų prekių pirkėjai ilgą laiką visą prekių, priedų ir atitinkamų paslaugų grupę paprastai įsigydavo iš to paties tiekėjo. Įstojusios į bylą šalies teigimu, paprastai dėl šios priežasties įmonės pavadinimo ar ženklo užtenka, kad būtų galima atskirti visą prekių grupę, kaip ir prekių ženklo atveju.
Bendrojo Teismo vertinimas
21 Pirmiausia reikia priminti teisių panaikinimo procedūrą ir jos tikslą, taip pat – įrodymų pateikimo per teisių panaikinimo procedūrą principus.
22 Iš Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ir 51 straipsnio 1 dalies a punkto matyti, kad Bendrijos prekių ženklo savininko teisės paskelbiamos panaikintomis padavus VRDT prašymą, jeigu penkerius metus iš eilės prekių ženklas Europos Sąjungoje nebuvo iš tikrųjų naudojamas prekėms arba paslaugoms, kurioms jis įregistruotas, žymėti ir nėra rimtų priežasčių jo nenaudoti.
23 Reglamento Nr. 2868/95 40 taisyklės 5 dalyje numatyta, kad gavusi prašymą dėl teisių panaikinimo VRDT nustato Bendrijos prekių ženklo savininkui terminą įrodymams dėl prekių ženklo naudojimo pateikti. Jeigu per nustatytą terminą įrodymai nepateikiami, paskelbiama, kad Bendrijos prekių ženklu suteikiamos teisės panaikinamos. Pagal Reglamento Nr. 2865/95 22 taisyklės 3 dalį, kuri pagal šio reglamento 40 taisyklės 5 dalį taikoma prašymams panaikinti teises, įrodymai, kad prekių ženklas naudojamas, turi būti susiję su atlikto naudojimo vieta, trukme, apimtimi ir pobūdžiu.
24 Reikalavimo, kad norint apsaugoti prekių ženklą pagal Sąjungos teisę jis turi būti iš tikrųjų naudojamas, ratio legis yra tai, kad VRDT registracija negali būti prilyginta strateginiam statiškam pateikimui, kuriuo neaktyviam teisių turėtojui neribotam laikotarpiui suteikiamas teisinis monopolis. Atvirkščiai, vadovaujantis Reglamento Nr. 207/2009 10 konstatuojamąja dalimi, minėta registracija turi tiksliai atitikti nuorodas, kurias įmonės iš tikrųjų naudoja rinkoje tam, kad vykdant ekonominę veiklą būtų galima atskirti jų prekes ir paslaugas (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2004 m. sausio 27 d. Teisingumo Teismo nutarties La Mer Technology, C‑259/02, Rink. p. I‑1159, 18–22 punktus).
25 Pagal teismo praktiką prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas tada, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, kilmės tapatybę, kad būtų sukurta ar išsaugota šių prekių ar paslaugų realizavimo rinka, išskyrus simbolinį prekių ženklo naudojimą, kurio vienintelis tikslas – išsaugoti prekių ženklu suteikiamas teises. Be to, pagal prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų sąlygą reikalaujama, kad prekių ženklas būtų naudojamas viešai ir skirtas išorei toks, koks jis saugomas atitinkamoje teritorijoje (žr. 2007 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo La Mer Technology prieš VRDT – Laboratoires Goëmar (LA MER), T‑418/03, neskelbiamo Rinkinyje, 54 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
26 Taigi, nors pagal naudojimo iš tikrųjų sąvoką atmetamas bet koks minimalus ir nepakankamas naudojimas, kai neįmanoma konstatuoti realaus ir veiksmingo prekių ženklo naudojimo apibrėžtoje rinkoje, ne mažiau svarbu, kad reikalavimu iš tikrųjų naudoti nesiekiama nei įvertinti komercinės sėkmės, nei kontroliuoti įmonės ekonominės strategijos ar suteikti prekių ženklų apsaugą tik didelio masto komerciniam tokių ženklų naudojimui (2006 m. vasario 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Il Ponte Finanziaria prieš VRDT – Marine Enterprise Projects (BAINBRIDGE), T‑194/03, Rink. p. II‑445, 32 punktas).
27 Tiksliau, konkrečiu atveju nustatant, ar nagrinėjamas prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia bendrai vertinti bylos medžiagoje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į visus konkrečiu atveju svarbius veiksnius. Toks vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į faktų ir aplinkybių visumą, tinkamą nustatyti jo komercinio naudojimo realumui, ypač naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant išlaikyti ar sukurti rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, pagrįstumą, šių prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą (žr. minėto Sprendimo LA MER 53–55 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
28 Kalbant apie nagrinėjamo prekių ženklo naudojimo apimtį, pirmiausia reikia atsižvelgti, viena vertus, į bendrą komercinę prekių ženklo naudojimo apimtį ir, kita vertus, – į laikotarpio, per kurį prekių ženklas buvo naudojamas, trukmę bei į naudojimo dažnumą (žr. minėto Sprendimo LA MER 56 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Toks vertinimas reiškia tam tikrą nagrinėjamų veiksnių tarpusavio priklausomybę. Taip mažą nagrinėjamu prekių ženklu žymimų prekių ar paslaugų pardavimo apimtį gali kompensuoti didelis šio prekių ženklo naudojimo intensyvumas ar tam tikras pastovumas, ir atvirkščiai (žr. minėto Sprendimo LA MER 57 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
29 Tačiau kuo mažesnė yra prekių ženklo komercinio naudojimo apimtis, tuo labiau reikia, kad prekių ženklo savininkas pateiktų papildomos informacijos, kuri išsklaidytų galimas abejones dėl nagrinėjamo prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų pobūdžio (2011 m. sausio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimo Advance Magazine Publishers prieš VRDT – Capela & Irmãos (VOGUE), T‑382/08, neskelbiamo Rinkinyje, 31 punktas).
30 Be to, norint įrodyti, kad prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas, negalima remtis tikimybėmis ar daryti prielaidų, tačiau turi būti remiamasi konkrečiais ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad atitinkamoje rinkoje prekių ženklas buvo iš tikrųjų ir pakankamai naudojamas (žr. minėto Sprendimo LA MER 59 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
31 Būtent atsižvelgiant į šiuos samprotavimus reikia įvertinti, ar Apeliacinė taryba tinkamai nusprendė, jog įstojusios į bylą šalies pateikti įrodymai patvirtina, kad prekių ženklas CENTROTHERM iš tikrųjų naudojamas šio sprendimo 11 punkte nurodytoms prekėms. Ieškovė mano, kad Apeliacinės tarybos padaryta išvada nepakankamai faktiškai pagrįsta.
32 Nagrinėjamu atveju norėdama įrodyti savo prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų, įstojusi į bylą šalis Anuliavimo skyriui pateikė tokius įrodymus: savo vadovo sąžiningumo deklaraciją, keturias sąskaitas ir keturiolika skaitmeninių nuotraukų.
33 Pirmiausia svarbu konstatuoti, kad iš Apeliacinės tarybos motyvų nematyti, jog jos padaryta išvada, kad šio sprendimo 11 punkte nurodytoms prekėms prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, grindžiama įstojusios į bylą šalies vadovo sąžiningumo deklaracija. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 26–30 punktų, būtent remdamasi nuotraukų ir keturių sąskaitų įrodomosios galios tarpusavio priklausomybe, Apeliacinė taryba konstatavo, kad prekių ženklo CENTROTHERM naudojimas iš tikrųjų įrodytas. Ginčijamo sprendimo 27 ir 31 punktuose darant nuorodas į minėtą deklaraciją tik siekiama nurodyti jos trūkumus ir papildomų įrodymų, kurie patvirtintų jos turinį, nebuvimą.
34 Iš to matyti, kad reikia išnagrinėti, ar bendrai vertinant nuotraukas ir keturias sąskaitas galima padaryti išvadą, kad ginčijamas prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas pagal šio sprendimo 25–29 punktuose nurodytoje teismo praktikoje nustatytus principus.
35 Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, kalbant apie keturias sąskaitas, trys iš jų yra 2006 m. liepos mėn. ir susijusios su Danija, Vengrija ir Slovakija, o viena iš jų yra 2007 m. sausio mėn. ir susijusi su Vokietija. Šių sąskaitų antraštėse kartu su įstojusios į bylą šalies logotipu, kuriame nurodomas jos pavadinimas ir pašto adresas, vartojamas žodis „centrotherm“.
36 Šiose sąskaitose nurodyta, kad įstojusi į bylą šalis keturiems klientams pardavė įvairių su santechnika susijusių prekių (vamzdžių, movų, katilų pajungimo įrangos, patikrinimo įrangos, išmetimo sistemos maskavimo įrangos). Įskaitant 2007 m. sąskaitą, ši suma sudaro mažiau nei 0,03 % apyvartos, kuri, kaip nurodė įstojusios į bylą šalies vadovas, buvo gauta 2006 m. pardavus CENTROTHERM prekių ženklu pažymėtas prekes.
37 Iš to matyti, kad VRDT įstojusi į bylą šalis pateikė gana menkus pardavimo įrodymus, palyginti su jos vadovo deklaracijoje nurodyta suma. Taigi, net jeigu Apeliacinė taryba būtų atsižvelgusi į minėtą deklaraciją, reikėtų konstatuoti, kad bylos medžiagoje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų deklaracijos turinį, susijusį su pardavimo verte. Be to, dėl prekių ženklo naudojimo laikino pobūdžio pažymėtina, kad sąskaitos apima labai trumpą, net tikslų, laiką, t. y. 2006 m. liepos 12, 18 ir 21 d. bei 2007 m. sausio 9 d.
38 Dėl pateiktų nuotraukų reikia konstatuoti, kad CENTROTHERM prekių ženklas aiškiai matyti tik septyniose iš keturiolikos nuotraukų:
– kaip atspaudas ant dviejų vamzdžių,
– kaip atspaudas ant dviejų objektų, kurie, kaip atrodo, yra vamzdžių dalys,
– kaip lipdukas ant objekto, kuris, kaip atrodo, yra plokštė.
39 Kitose keturiose nuotraukose ginčijamo prekių ženklo žymių pamatyti neįmanoma.
40 Likusiose trijose nuotraukose galima išskirti prekių ženklo CENTROTHERM žymes, būtent:
– prie vamzdžio angos – raides „centroth“,
– ant vamzdžio ir prie objekto, kuris, kaip atrodo, yra vamzdžio anga, – bendrovės, kuri yra įstojusi į bylą šalis, logotipą ir šalia jo esantį neįskaitomą tekstą, galbūt atitinkantį pateiktų sąskaitų antraštėse esantį tekstą.
41 Nė ant vienos iš šių nuotraukų nenurodyta data, bet, kaip nurodyta šio sprendimo 18 punkte, vykstant teismo posėdžiui įstojusi į bylą šalis pripažino, kad šios nuotraukos darytos po atitinkamo laikotarpio. Be to, šiose nuotraukose negalima identifikuoti prekių, supakuotų ir esančių ant plokštės bei dviejose kartoninėse dėžėse, ant kurių užklijuoti lipdukai CENTROTHERM. Nors dviejuose iš šių lipdukų daroma su santechnika susijusi nuoroda, fotografijos ir sąskaitos nepateikia informacijos, leidžiančios suprasti, kas iš tikrųjų buvo pakuotėse.
42 Be to, nuotraukose matomi prekių numeriai neatitinka įstojusios į bylą šalies pateiktose sąskaitose nurodytų prekių numerių. Iš to matyti, jog remiantis pateiktomis nuotraukomis ir sąskaitomis negalima daryti išvados, kad pateiktose nuotraukose matomomis prekėmis ir pakuotėmis įstojusi į bylą šalis iš tikrųjų prekiavo per atitinkamą laikotarpį.
43 Taigi reikia daryti išvadą, kad bendrai įvertinus šio sprendimo 35–42 punktuose nurodytus įrodymus, nors yra tikimybė ar galima prielaida, vis dėlto negalima nuspręsti, kad per atitinkamą laikotarpį ginčijamas prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas šio sprendimo 11 punkte nurodytoms prekėms.
44 Iš to matyti, jog nuspręsdama, kad, kiek tai susiję su minėtomis prekėmis, įstojusi į bylą šalis įrodė, jog prekių ženklas CENTROTHERM buvo iš tikrųjų naudojamas, Apeliacinė taryba padarė klaidą.
45 Šio sprendimo 18–20 punktuose nurodyti įstojusios į bylą šalies argumentai, kuriais iš esmės teigiama, kad dėl rinkos savitumo sunku surinkti įrodymus, šios išvados negali paneigti.
46 Įrodinėjimo, kad prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas, tvarka ir priemonės neribojamos. Bendrojo Teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas naudojimas iš tikrųjų, padaryta remiantis ne reikalavimu, kad turi būti pateiktas tam tikras skaičius labai svarių įrodymų, bet tuo, kad įstojusi į bylą šalis nusprendė riboti pateikiamus įrodymus (žr. šio sprendimo 8 punktą). Anuliavimo skyrius gavo prastos kokybės nuotraukas su pavaizduotais objektais, kurių numeriai nesutampa su, kaip matyti vos iš kelių sąskaitų, parduotų prekių numeriais. Be to, minėtos sąskaitos apima trumpą laikotarpį ir atspindi minimalios vertės pardavimą, palyginti su pardavimu, kuris, įstojusios į bylą šalies teigimu, atliktas. Taip pat reikia konstatuoti, jog per teismo posėdį įstojusi į bylą šalis pripažino, kad tarp jos VRDT pateiktų sąskaitų ir nuotraukų nėra jokio tiesioginio ryšio.
47 Taigi ieškinį reikia patenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi VRDT pralaimėjo bylą, ji turi padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus. Kadangi įstojusi į bylą šalis pralaimėjo bylą, ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2009 m. rugpjūčio 25 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 6/2008‑4) tiek, kiek juo iš dalies panaikintas 2007 m. spalio 30 d. Anuliavimo skyriaus sprendimas.
2. VRDT padengia savo ir centrotherm Clean Solutions GmbH & Co. KG patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Centrotherm Systemtechnik GmbH padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Moavero Milanesi | Wahl | Soldevila Fragoso |
Paskelbta 2011 m. rugsėjo 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.