PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (ketvirtoji kolegija)
SPRENDIMAS
2005 m. spalio 5 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protestas – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo, kuriame yra žodinis elementas „B.K.R.“, paraiška – Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas BK RODS – Galimybė supainioti – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas“
Byloje T‑423/04
Bunker & BKR, SL, įsteigta Almansa (Ispanijoje), atstovaujama advokato J. Astiz Suárez,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir dizainams) (VRDT), atstovaujamą J. García Murillo,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme,
Marine Stock Ltd, įsteigta Tortola, Britų Mergelių salose (Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokato M. de Justo Bailey,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2004 m. birželio 30 d. VRDT ketvirtosios kolegijos sprendimo (byla R 0458/2002-4), susijusio su protesto procedūra tarp Bunker & BKR, SL ir Marine Stock Ltd,
EUROPOS BENDRIJŲ
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Legal, teisėjai P. Lindh ir V. Vadapalas,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2004 m. spalio 8 d. pateiktą ieškinį,
atsižvelgęs į 2004 m. lapkričio 15 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktą ieškovės laišką, kuriame ji, be kita ko, prašo, kad iš atsakovės būtų priteista padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgęs į 2005 m. vasario 3 d. Pirmosios instancijos kanceliarijoje gautą atsakymą į ieškinį,
atsižvelgęs į įstojusios į bylą šalies paaiškinimus, kuriuos Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2005 m. sausio 21 d.,
įvykus 2005 m. gegužės 11 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1998 m. birželio 5 d. ieškovė, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1), Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir dizainams) (VRDT) pateikė Bendrijos prekių ženklo paraišką.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra toliau pateikiamas vaizdinis žymuo:
3 Pagal peržiūrėtą ir pataisytą 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti prekės ir paslaugos, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso 18, 25 ir 39 klasėms, ir kiekviena iš šių klasių atitinka šį aprašymą:
– 18 klasė: „Oda ir odos pakaitalai, jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; gyvūnų odos; lagaminai ir kelioniniai krepšiai, lietaus ir saulės skėčiai, lazdos (kriukiai); rimbai, botagai, pakinktai ir jų dalys“;
– 25 klasė: „Moterims, vyrams ir vaikams skirta apranga; diržai, avalynė (išskyrus ortopedinę avalynę) ir galvos apdangalai“;
– 39 klasė: „Moterims, vyrams ir vaikams skirtos aprangos, diržų, avalynės (išskyrus ortopedinę avalynę) ir galvos apdangalų vežimas, pakavimas ir laikymas“.
4 Ši prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 1998 m. rugpjūčio 31 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 66/98.
5 1998 m. lapkričio 30 d. Jack Schwartz Shoes, Inc. (vėliau tapusi Marine Stock Ltd, toliau – įstojusi į bylą šalis) pateikė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo įregistravimo.
6 Protestas buvo pareikštas dėl prašomo žymens registravimo visoms prašyme nurodytoms prekėms ir paslaugoms, ir rėmėsi ankstesniais prekių ženklais kai kurioms prekėms, priklausančioms 25 klasei, tarp kurių yra Austrijoje įregistruotas žodinis prekių ženklas BK RODS.
7 Grįsdama savo protestą įstojusi į bylą šalis nurodė santykinius atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindus, įtvirtintus pakeisto Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose bei šio reglamento 8 straipsnio 4 ir 5 dalyse.
8 2002 m. kovo 27 d. VRDT Protestų skyrius patenkino tą protesto dalį, kuri buvo susijusi su 25 klasei priklausančiomis prekėmis, maniusi, kad egzistuoja galimybė supainioti prašomą įregistruoti žymenį ir Austrijoje įregistruotą prekių ženklą BK RODS, nes bendras nagrinėjamų žymenų palyginimas rodė, jog jie buvo panašūs vaizdiniu ir fonetiniu požiūriu. Protestų skyrius atmetė tą protesto dalį, kuri buvo susijusi su 18 ir 39 klasei priklausančiomis prekėmis ir paslaugomis.
9 2000 m. vasario 4 d. ieškovė pateikė apeliaciją dėl šio sprendimo.
10 2004 m. birželio 30 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Apeliacinė taryba atmetė apeliaciją ir nurodė ieškovei padengti bylinėjimosi išlaidas. Taryba manė, kad, atsižvelgiant į paraiškoje bei ankstesniame įstojusios į bylą šalies prekių ženkle nurodytų 25 klasei priklausiančių prekių tapatumą ir panašumą bei į tam tikro vizualaus ir fonetinio nagrinėjamų žymenų panašumo laipsnio buvimą, Austrijos visuomenei buvo galimybė supainioti šiuos prekių ženklus Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme. Dėl šios aplinkybės ieškovės tvirtinimas, pagal kurį Protestų skyrius palygino prašomą įregistruoti žymenį tik su Austrijoje įregistruotu prekių ženklu BK RODS, Apeliacinė taryba pabrėžė, jog kadangi buvo galimybė supainioti šiuos du ženklus, minėtas skyrius neprivalėjo įvertinti kitų įstojusios į bylą šalies ženklų.
Šalių reikalavimai
11 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– pakeisti ginčijamo sprendimo dalį dėl nagrinėjamų žymenų ir prekių panašumo, nusprendžiant atmesti protestą, ir patenkinti prekių ženklo įregistravimo paraišką visoms prekėms, kurioms jis yra prašomas;
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti ginčijamą sprendimą, kad Protestų skyrius atliktų teisingą nagrinėjamų žymenų palyginimą, atsižvelgdamas į vizualinius ir fonetinius skirtumus tarp žodinių prašomo įregistruoti prekių ženklo elementų ir ankstesnio prekių ženklo ir į tai, kad nėra galimybės, jog vartotojai juos susies.
12 VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį;
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
13 Įstojusi į bylą šalis Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį;
– patvirtinti ginčijamą sprendimą ir atmesti ieškovės prekių ženklo registracijos paraišką 25 klasei prekėms;
– atmesti registracijos paraišką ieškovės 18 ir 39 klasės prekėms ir paslaugoms.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
Dėl pirmo ieškovės reikalavimo, kuriuo siekiama patenkinti jos registracijos paraišką, priimtinumo
14 VRDT remiasi ieškovės, kuri siekia, kad Pirmosios instancijos teismas patenkintų jos registracijos paraišką, prašymo nepriimtinumu.
15 Pirmame reikalavime ieškovė Pirmosios instancijos teismo, be kita ko, prašo nurodyti VRDT patenkinti jos registracijos paraišką. Tačiau remiantis Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 6 dalimi, VRDT turi imtis visų priemonių, kad būtų įvykdytas Bendrijos teismo sprendimas. Todėl Pirmosios instancijos teismas neturi įpareigoti VRDT to daryti. Pastaroji turi padaryti išvadas iš šio sprendimo rezoliucinės dalies bei motyvų (1999 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT (BABY-DRY), T‑163/98, Rink. p. II‑2383, 53 punktas, 2001 m. sausio 31 d. Sprendimo Mitsubishi HiTec Paper Bielefeld prieš VRDT (Giroform), T‑331/99, Rink. p. II‑433, 33 punktas, 2002 m. vasario 27 d. Eurocool Logistik prieš VRDT (EUROCOOL), T‑34/00, Rink. p. II‑683, 12 punktas ir 2002 m. spalio 23 d. Institut für Lernsysteme prieš VRDT – Educational Services (ELS), T‑388/00, Rink. p. II‑4301, 19 punktas).
16 Iš to matyti, kad ta pirmo ieškovės reikalavimo dalis, kuria siekiama, kad Pirmosios instancijos teismas įsakytų VRDT įregistruoti prašomą žymenį, yra nepriimtina.
Dėl įstojusios į bylą šalies trečio reikalavimo priimtinumo
17 Savo reikalavimuose pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 2 dalį įstojusi į bylą šalis Pirmosios instancijos teismo prašo atmesti registracijos paraišką 18 ir 39 klasės prekėms ir paslaugoms. Jos nuomone, šioje byloje egzistuoja galimybė supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, tiek dėl 25 klasei priklausančių prekių, tiek dėl prekių ir paslaugų, kurios priklauso 18 ir 39 klasėms, atsižvelgiant į glaudų ryšį, kuris egzistuoja tarp 25 klasei priklausančių prekių ir 39 klasei priklausančių paslaugų, taip pat į 25 ir 18 klasėms priklausančių prekių panašumą.
18 Posėdžio metu ieškovė ir VRDT rėmėsi šios reikalavimų dalies nepriimtinumu dėl to, kad Apeliacinei tarybai nebuvo pateiktas klausimas dėl Protestų skyriaus įvertinimo, susijusio su ieškovės registracijos paraiškos 18 ir 39 klasėms priklausančioms prekėms ir paslaugoms pagrįstumo.
19 Remiantis Procedūros reglamento 135 straipsnio 4 dalimi, Pirmosios instancijos teismui pateiktais šalių pareiškimais negalima pakeisti Apeliacinės tarybos nagrinėtos bylos dalyko.
20 Taigi šioje byloje 2002 m. kovo 27 d. sprendimu Protestų skyrius atmetė įstojusios į bylą šalies protestą dėl prekių ir paslaugų, priklausančių 18 ir 39 klasėms, o įstojusi į bylą šalis šio Protestų skyriaus įvertinimo neginčijo Apeliacinėje taryboje.
21 Todėl, kadangi įstojusi į bylą šalis savo trečiu reikalavimu pakeitė Apeliacinės tarybos nagrinėtą bylos dalyką, šį reikalavimą reikia atmesti kaip nepriimtiną (žr. šiuo klausimu 2001 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sunrider prieš VRDT (VITALITE), T‑24/00, Rink. p. II‑449, 13 punktą).
22 Iš to matyti, kad trečia įstojusios į bylą šalies reikalavimų dalis turi būti atmesta kaip nepriimtina.
Dėl esmės
Šalių argumentai
23 Grįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu ieškinio pagrindu dėl Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimo.
24 Ieškovė remiasi Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo įtvirtintais principais dėl galimybės supainioti įvertinimo (1997 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo SABEL, C‑251/95, Rink. p. I‑6191, 22 punktas ir 2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Oberhauser prieš VRDT – Petit Liberto (Fifties), T‑104/01, Rink. p. II‑4359, 26 punktas).
25 Dėl paprasto vartotojo, kurio pastabumo laipsnis gali keistis priklausomai nuo nagrinėjamos prekės ar paslaugos rūšies (1999 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, Rink. p. I‑3819, 26 punktas), ieškovė nurodo, jog kadangi šiuo atveju ankstesnis prekių ženklas yra austriškas, atitinkama teritorija galimybės supainioti įvertinimo tikslais yra Austrija, kurios piliečiai, ir visų pirma jaunoji karta žino anglų kalbą. Be to, jaunimas yra labai pastabus žymenims, identifikuojantiems aprangą ar batus.
26 Ieškovė primena, kad bendras galimybės supainioti įvertinimas, kiek jis yra susijęs su nagrinėjamų prekių ženklų vaizdiniu, fonetiniu ar konceptualiu panašumu, turi būti pagrįstas bendru įspūdžiu, kurį jie sukelia, ypatingai atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius elementus (minėto sprendimo SABEL 23 punktas ir minėto sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer 25 punktas). Šioje byloje prašomo įregistruoti žymens žodinė dalis neapsiriboja elementu „B.K.R.“, kadangi žodžiai „boots & shoes“ ir „made in Spain“ yra aiškiai nurodyti šio žymens išorinėje ir vidinėje dalyse. Be to, šių žodinių elementų visuma yra pateikta rombo formoje, kuri juos apima ir individualizuoja. Ši forma yra sudaryta iš dviejų vienas kitame esančių stačiakampių, esančių juodame fone, kuris iš karto pritraukia dėmesį ir išskiria prašomą įregistruoti žymenį.
27 Priešingai, įstojusios į bylą šalies prekių ženklą sudaro du atskiri elementai, t. y. raidės „bk“ ir žodis „rods“, kurių reikšmę anglų kalba, t. y. „rykštė“ arba „lazda“, supranta Austrijos vartotojai. Vizualiai raidės „bk“ sudaro vienetą, apibūdinantį ar papildantį žodį „„rods“, kurio nėra prašomame įregistruoti žymenyje.
28 Todėl vaizdinis įspūdis, kurį sukelia ankstesnis žodinis prekių ženklas, visiškai skiriasi nuo to, kurį sukelia prašomas įregistruoti žymuo. Šiuos skirtumus vartotojai lengvai supras, be to, šių dviejų žymenų tarimas bus skirtingas.
29 Ieškovė pabrėžia, kad siekiant nustatyti, ar yra galimybė supainioti ar susieti du prekių ženklus, reikia susipažinti su kontekstu, kuriame su jais susidurs vartotojai, bei įvertinti informaciją, kurią jie realiai gaus iš karto ir vėliau. Atmintyje išsaugotas vaizdas bus negalutinis, ir yra įmanoma, kad bus įsimintos ne visos žymens sudedamosios dalys. Šiuo atveju vaizdinis prašomo įregistruoti žymens aspektas tikrai kris į akis savo sudaromoje visumoje. Darant prielaidą, kad šiuo prekių ženklu bus pažymėta apranga ar batas, vartotojo dėmesį pirmiausia patrauks stačiakampiai, paskui jame įrašytos raidės. Priešingai, kalbant apie ankstesnį prekių ženklą, pagrindinis žodinis elementas yra „rods“, kuris yra labiau krintantis į akis ir išskirtinis, nei paprastos abėcėlės raidės.
30 Trijų vienodų raidžių buvimo žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, nepakanka, kad vartotojui jų atžvilgiu kiltų sąsajų. Iš tikrųjų žodžio „rods“, siejamo su raidėmis „b“ ir „k“, nėra prašomame įregistruoti prekių ženkle, o nagrinėjami du žymenys neturi tokio paties grafinio išdėstymo. Todėl vaizdiniu požiūriu jie skiriasi. Ieškovė priduria, jog kadangi skiriamasis požymis kyla iš grafinio prekių ženklo pateikimo, tie, kuriuose nėra papildomų elementų, išsiskiria mažiau, o jų apsauga yra mažesnė. Šiame kontekste skirtumai tarp žymenų, sudarančių šiuos prekių ženklas, įgyja didesnę reikšmę.
31 Dėl nagrinėjamų prekių prekybos sąlygų ieškovė pažymi, jog kadangi žymenys, dėl kurių kilo ginčas, paprastai pamatomi prieš perkant, vaizdinis aspektas šiuo atveju įgyja didesnę reikšmę bendrame galimybės supainioti įvertinime. Dėl to, kadangi atitinkamoje teritorijoje nagrinėjami žymenys yra vaizdiniu ir fonetiniu požiūriu skirtingi, nėra galimybės juos supainioti taip pat ir 25 klasei priklausančių prekių atžvilgiu.
32 VRDT ir įstojusi į bylą šalis primena Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo įtvirtintus principus dėl galimybės supainioti (minėto Teisingumo Teismo sprendimo SABEL 22 ir 23 punktai ir 1998 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Canon, C‑39/97, Rink. p. I‑5507, 16, 17 ir 29 punktai ir minėto sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer 17–19 ir 25 punktai).
33 Pirma, dėl prekių palyginimo VRDT ir įstojusi į bylą šalis tvirtina, kad ieškovė neginčija Protestų skyriaus įvertinimo, kurį pakartojo Apeliacinė taryba, pagal kurį tos prekės, kurioms skirtas ankstesnis prekių ženklas, ir tos, kurios priklauso 25 klasei, kurioje ji prašo įregistruoti jos žymenį, yra tapačios arba labai panašios.
34 Antra, dėl žymenų palyginimo VRDT pabrėžia, kad procedūros ekonomijos tikslais Protestų skyrius, vėliau – Apeliacinė taryba palygino prašomą įregistruoti prekių ženklą tik su ankstesniu Austrijoje įregistruotu prekių ženklu BK RODS, o ne su kiekvienu iš įstojusios į bylą šalies proteste nurodytų nacionalinių prekių ženklų. Taigi atitinkama visuomenė yra Austrijos visuomenė, perkanti drabužį ir batus.
35 Dėl prašomo įregistruoti žymens VRDT, kurią palaiko įstojusi į bylą šalis, pabrėžia, kad vaizdiniu požiūriu žodinis elementas „B.K.R.“ dėl savo dydžio ir vietos žymenyje yra elementas, kuris aiškiai sulaikys atitinkamos visuomenės dėmesį, kadangi vaizdinis elementas, kurį sudaro viena paprasta geometrinė figūra, nagrinėjamame sektoriuje yra dažnai naudojamas kaip etiketė.
36 Taigi, pirma, VRDT ir įstojusios į bylą šalies nuomone, prašomo įregistruoti žymens raidžių kombinacija „bkr“ taip pat yra pirmojoje ankstesnio prekių ženklo pozicijoje, kadangi raidė „r“ yra trečiame plane, kaip ir pirmoji žodžio „rods“ raidė. Be to, įstojusios į bylą šalies ir VRDT nuomone, raidės „bkr“ yra atskirtos taškais, o tai suinteresuotai visuomenei leidžia manyti, kad kalbama apie akronimą, kuris sudaro ilgesnio akronimo santrumpą.
37 Antra, VRDT ir įstojusios į bylą šalies nuomone, žodiniai elementai „boots & shoes“ ir „made in Spain“ dėl savo dydžio yra tik antraeiliai, sukuriant bendrą vaizdinį įspūdį, kurį sukelia prašomas įregistruoti žymuo. Be to, kadangi šie požymiai yra apibūdinantys ir negali būti įregistruoti atskirai, jie negali būti suvokiami kaip dominuojantys šio žymens elementai. Šiuo klausimu įstojusi į bylą šalis pažymi, kad internete yra apie 2 970 puslapių, kuriuose šie žodžiai yra kartu, ir kad ieškovė savo registracijos paraiškoje nereikalavo išimtinės šių žodžių nuosavybės.
38 Dėl rombo formos, kurioje yra dominuojantis prašomo įregistruoti prekių ženklo elementas, nors ji ir yra elementas, į kurį reikia atsižvelgti bendrame vizualiniame įspūdyje, ji neturi ryškaus skiriamojo požymio dėl savo paprastumo ir jo dažno naudojimo.
39 Dėl to, atsižvelgiant į panašumą tarp prašomo įregistruoti žymens dominuojančio elemento ir ankstesnio žymens, VRDT ir įstojusi į bylą šalis mano, kad egzistuoja vizualinis šių dviejų žymenų panašumas.
40 Fonetiškai ankstesnis prekių ženklas atitinkamoje teritorijoje, VRDT ir įstojusios į bylą šalies nuomone, tariamas atitinkamai „bė-ka-rods“ ir bė-ka-ėrods“, o prašomas įregistruoti prekių ženklas tariamas „bė-ka-er“. Kiti prašomo įregistruoti prekių ženklo žodiniai elementai dėl savo dydžio ir pozicijos nėra tariami atitinkamoje visuomenei ir bet kuriuo atveju, darant prielaidą, kad jie gali būti tariami, nėra tinkami dėl pirmiau esančiame 38 punkte išdėstytų priežasčių. Taigi nagrinėjamus žymenis sudaro trys skiemenys, kur du pirmi skiemenys yra bendri, o raidė „r“ yra lemiama paskutiniojo skiemens tarimui. Iš to įstojusi į bylą šalis daro išvadą, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, fonetiškai yra labai panašūs, o VRDT tvirtina, kad Apeliacinė taryba teisingai manė, jog nagrinėjami žymenys turi fonetinį panašumą.
41 Konceptualiu požiūriu, VRDT nuomone, nei ankstesnis prekių ženklas, nei prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojantis elementas neturi konceptualaus turinio atitinkamoje teritorijoje. Priešingai tam, ką tvirtina ieškovė, ankstesnio prekių ženklo žodis „rods“ nėra šnekamosios anglų kalbos žodyno dalis, kurį spontaniškai atpažintų nagrinėjamos prekės Austrijos vartotojai. Tuo tarpu, priešingai, žodiniai prašomo įregistruoti prekių ženklo elementai „boots & shoes“ ir „made in Spain“ yra paplitę žodžių junginiai šiame sektoriuje ir Austrijos vartotojai juos tikrai supranta kaip apibūdinančius nagrinėjamas prekes ir jų geografinę kilmę.
42 Įstojusios į bylą šalies teigimu, žodinis elementas „B.K.R.“, bendras abiem žymenims, dėl kurių kilo ginčas, paprastam vartotojui neturi konkrečios reikšmės, todėl konceptualus šių žymenų panašumas turi būti suprantamas kaip labai žymus.
43 Trečia, dėl galimybės supainioti įvertinimo VRDT remiasi naujais Bendrijos teismo įtvirtintais principais (žr. pirmiau esantį 32 punktą) ir šiame kontekste primena, jog kadangi vartotojui išlieka neišbaigtas prekių ženklo vaizdas, jo dominuojantis elementas turi išskirtinę svarbą bendrame prekių ženklo kuriamame įspūdyje kitų jį sudarančių elementų atžvilgiu. Šiuo klausimu VRDT pakartoja savo argumentus dėl dominuojančio žodinio elemento „B.K.R.“ požymio prašomame įregistruoti žymenyje.
44 Be to, galimybės supainioti įvertinimo tikslais būtina atsižvelgti į vartotojo pastabumo laipsnį, kuris skiriasi įvairiose nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategorijose. Šiuo klausimu VRDT pripažįsta, kad nagrinėjamų prekių atveju vaizdinis įspūdis nagrinėjamų žymenų palyginime atlieka svarbesnį vaidmenį, ir primygtinai nurodo jų vaizdinį panašumą, nepaisant to, kad tik prašomame įregistruoti žymenyje yra vaizdinis elementas.
45 VRDT taip pat konstatuoja, kad aprangos sektoriuje tas pats prekių ženklas gali būti įvairiai sudarytas, priklausomai nuo prekių, kurios juo yra žymimos, rūšies. Taigi negalima atmesti, kad matydama žodinį elementą „B.K.R.“ atitinkama visuomenė mano, kad kalbama apie ilgesnio akronimo santrumpą, kaip antai BK RODS, ir galvoja, kad prašomas įregistruoti žymuo yra žymuo, apibūdinantis specialią prekių grupę, priklausančią ankstesnio prekių ženklo savininkui.
46 Be to, nors ir gali būti, kad vartotojas, rinkdamasis pirkti ypatingai brangų drabužį, yra pastabesnis prekių ženklui, tačiau nesant jokių įrodymų negali būti daroma prielaida dėl tokio vartotojo elgesio nagrinėjamo sektoriaus prekių visumos atžvilgiu (2004 m. spalio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo New Look prieš VRDT – Naulover (NLSPORT, NLJEANS, NLACTIVE ir NLCollection), T‑117/03–T‑119/03 ir T‑171/03, Rink. p. II‑0000, 43 punktas). Šiuo klausimu VRDT per posėdį pareiškė, priešingai nei tvirtina ieškovė, kad negalima manyti, jog nagrinėjamos prekės yra labiau skirtos jaunimui.
47 Atsižvelgdama į šiuos įrodymus ir tarpusavio priklausomybės principą, pagal kurį nedidelį panašumą tarp žymenų gali kompensuoti didelis prekių tapatumo ar panašumo laipsnis, VRDT mano, kad Apeliacinė taryba, patvirtindama ginčijamo sprendimo panaikinimą, nepadarė klaidos.
48 Įstojusi į bylą šalis mano, kad nagrinėjamų prekių ar paslaugų panašumo laipsnį kompensuoja padidintas nagrinėjamų žymenų panašumo laipsnis. Matydamas ženklais, dėl kurių kilo ginčas, pažymėtas prekes ar paslaugas, paprastas vartotojas tiesiogiai supras, kad jie priklauso tai pačiai įmonei ar ekonomiškai susijusioms įmonėms, ir manys, kad šios įmonės iš pradžių nusprendė naudoti įregistruotą prekių ženklą BK RODS, paskui jo vedinį „B.K.R.“.
Pirmosios instancijos teismo įvertinimas
49 Pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prašomas įregistruoti prekių ženklas neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Supainiojimo galimybė apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu.
50 Be to, pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį ankstesni prekių ženklai reiškia valstybėje narėje įregistruotus prekių ženklus, kurių registravimo paraiškos padavimo data yra ankstesnė už Bendrijos prekių ženklo registravimo paraiškos padavimo datą.
51 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką galimybė supainioti egzistuoja, jeigu visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos yra kilusios iš tos pačios įmonės arba iš ekonomiškai susijusių įmonių.
52 Pagal tą pačią teismų praktiką galimybė supainioti turi būti visapusiškai įvertinama atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia tam tikrus žymenis ar prekes ir paslaugas ir į visas konkrečiam atvejui būdingas aplinkybes, ypač į žymenų ir jais žymimų prekių ir paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. Pirmosios instancijos teismo 2003 m. liepos 9 d. sprendimo Laboratorios RTB prieš VRDT - Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, Rink. p. II‑2821, 31–33 punktus ir minėtą teismų praktiką bei 2005 m. kovo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo L’Oréal prieš VRDT – Revlon (FLEXI AIR), T‑112/03, Rink. p. II‑0000, 57 punktą).
– Dėl atitinkamos visuomenės
53 Šalys neginčija, kad ankstesnis įstojusios į bylą šalies prekių ženklas BK RODS, vienintelis nagrinėjamas prekių ženklas šioje byloje, yra įregistruotas Austrijoje, kuri dėl to yra atitinkama teritorija, kurioje taikomas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas.
54 Taip pat reikia manyti, jog, kaip nurodė Apeliacinė taryba, kadangi 25 klasei priklausančios prekės yra plataus vartojimo, atitinkama visuomenė yra parastas pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas (žr. šiuo klausimu minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo Fifties 29 punktą, 2003 m. spalio 14 d. Sprendimo Phillips-Van Heusen prieš VRDT – Pash Textilvertrieb und Einzelhandel (BASS), T‑292/01, Rink. p. II‑4335, 43 punktą ir minėto sprendimo NLSPORT, NLJEANS, NLACTIVE ir NLCollection 25 punktą). Šiuo klausimu, nepaisant ieškovės teiginių, joks įrodymas neleidžia manyti, kad nagrinėjamos prekės yra labiau skirtos jaunimui.
55 Šiomis aplinkybėmis bendro galimybės supainioti įvertinimo tikslais būtina atsižvelgti į atitinkamos visuomenės, kurią sudaro paprasti Austrijos vartotojai, požiūrį.
– Dėl prekių panašumo
56 Kadangi šalys neginčijo Apeliacinės tarybos nuomonės, pagal kurią prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, pažymėtos prekės yra tapačios arba labai panašios, manytina, kad nagrinėjamos prekės yra tapačios arba labai panašios.
– Dėl žymenų panašumo
57 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, kad suklaidinimo galimybės įvertinimas, kiek jis susijęs su vaizdiniu, fonetiniu ar koncepciniu nagrinėjamų žymenų panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo BASS 47 punktas ir minėta teismų praktika bei 2005 m. kovo 9 d. Sprendimo Osotspa prieš VRDT – Distribution & Marketing (Hai), T‑33/03, Rink. p. II‑0000, 47 punktas). Tik labai retai vartotojas gali tiesiogiai palyginti skirtingus prekių ženklus, todėl turi pasitikėti netobulu vaizdu, kurį jis atsimena. Paprastai lengviausia yra įsiminti dominuojančius ir skiriamuosius žymens požymius. Todėl būtinybė įvertinti bendrą žymens daromą įspūdį nedraudžia kiekvienos jo sudėtinių dalių analizės, kad būtų nustatyti dominuojantys požymiai (žr. 2005 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Fusco prieš VRDT – Fusco International (ENZO FUSCO), T‑185/03, Rink. p. II‑0000, 46 punktą ir minėtą teismų praktiką).
58 Šioje byloje Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime dėl vaizdinio požiūrio manė, kad dominuojantį prašomo įregistruoti žymens elementą sudarė trys raidės „bkr“, todėl žodiniai elementai „boots“, „shoes“ ir „made in Spain“ dėl savo dydžio buvo mažiau svarbūs. Ji manė, kad šio žymens žodinis elementas perėmė dvi pirmas ankstesnio prekių ženklo raides ir pridūrė raidę „r“, t. y. pirmąją ankstesnio prekių ženklo žodžio „rods“ raidę. Be to, tai, kad trys prašomo įregistruoti žymens raidės yra atskirtos taškais, leidžia manyti, kad kalbama apie santrumpą (ginčijamo sprendimo 16 punktas). Iš to Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vaizdiniu požiūriu panašūs.
59 Šiuo klausimu visų pirma reikia konstatuoti, kad VRDT teisingai manė, jog vaizdiniu požiūriu dėl savo dydžio, vietos žymenyje ir paryškinto šrifto dominuojantis prašomo įregistruoti prekių ženklų elementas buvo „B.K.R.“. Iš tikrųjų pagal nusistovėjusią teismų praktiką, jeigu paprastas vartotojas paprastai suvokia prekių ženklą kaip visumą, nesigilindamas į jo detales, lengviausia yra įsiminti dominuojančius ir skiriamuosius žymens požymius (žr. minėto sprendimo NLSPORT, NLJEANS, NLACTIVE et NLCollection 39 punktą ir minėtą teismų praktiką).
60 Taigi dėl ieškovės argumento, pagal kurį prašomame įregistruoti prekių ženkle taip pat buvo žodiniai elementai „boots“, „shoes“ ir „made in Spain“, reikia konstatuoti, kad šie elementai dėl savo dydžio ir padėties vaizdiniu požiūriu mažiau svarbūs, nei elementas „B.K.R.“. Be to, kaip mano ir VRDT, šie žodžiai apibūdina nagrinėjamas aprangos prekes ir jų geografinę kilmę. Taigi šie žodiniai elementai prašomame įregistruoti žymenyje yra antrame plane ir dėl to yra pagalbiniai dominuojančio žodinio elemento „B.K.R.“ atžvilgiu.
61 Dėl vaizdinių prašomo įregistruoti prekių ženklo elementų, t. y. dviejų, vienas kitame esančių rombų juodame fone, reikia konstatuoti, kad ieškovė neginčijo VRDT teiginio, pagal kurį ši rombo forma yra dažnai naudojama, todėl neturi jai būdingo skiriamojo požymio. Taigi šie vaizdiniai elementai yra papildomi prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojančio elemento atžvilgiu.
62 Kita vertus, dėl prašomo įregistruoti žymens dominuojančio elemento „B.K.R.“ palyginimo su ankstesnio prekių ženklo dominuojančiu elementu BK RODS, reikia manyti, kad dėl tokių pačių trijų raidžių buvimo abiejuose žymenyse negali atsirasti vaizdinis panašumas.
63 Pirma, jei yra tiesa, kad raidės „b“ ir „k“ yra bendros abiem nagrinėjamiems žymenims ir kad jų buvimas abiejų žymenų priešakyje sąlygoja jų vaizdinį suvokimą, dėl raidės „r“ buvimo abiejuose žymenyse jie netampa panašiais. Iš tikrųjų negali būti manoma, kad raidę „r“, esančią žodiniame ankstesnio prekių ženklo elemente „rods“, atitinkama visuomenė suvokia atskirai nuo kitų trijų šio žodžio raidžių („ods“), o tai, be kita ko, pripažino VRDT, per posėdį atsakydama į vieną Pirmosios instancijos teismo klausimą. Taigi žodinis elementas „rods“ turi būti suprantamas kaip visuma, o ne kaip žodis, kurį sudaro įvairios raidės, tarp kurių ir raidė „r“. Dėl to VRDT klaidingai manė, kad abiem nagrinėjamiems žymenims vaizdiniu požiūriu bendra buvo raidžių „bkr“ kombinacija.
64 Be to, žodinis ankstesnio prekių ženklo elementas „rods“ labiau pritrauks vartotojo dėmesį, nes, priešingai nei viena šalia kitos esančios raidės „b“ ir „k“, kurios eina prieš jį, jis sudaro atskirą žodį.
65 Galiausiai net jei dominuojantis prašomo įregistruoti prekių ženklo žodinis elementas yra vienintelis, ankstesnį prekių ženklą sudaro du elementai, nes žodinis elementas „rods“ yra ilgesnis už elementą „bk“. Šiuo klausimu negali būti paneigta, kad skirtingas nagrinėjamų žymenų ilgis pabrėžia jų skirtumą.
66 Antra, priešingai nei tvirtina VRDT, negalima manyti, kad dėl taško po kiekvienos raidės, kurios sudaro dominuojantį prašomo įregistruoti ženklo elementą, buvimo abu nagrinėjami žymenys yra panašūs vaizdiniu požiūriu. Jeigu dėl šių trijų taškų buvimo nagrinėjamų prekių vartotojas manys, kad prašomas įregistruoti žymuo yra santrumpa, šis žymuo negali būti suprantamas kaip BK RODS santrumpa. Iš tikrųjų, esant tokiai prielaidai, vienintelė prašomo įregistruoti žymens raidė „r“ yra pirmoji žodžio „rods“ raidė, nes raidės „b“ ir „k“ negali būti ankstesnį prekių ženklą sudarančių žodžių pirmosios raidės.
67 Galiausiai, trečia, vaizdiniu požiūriu vertinant nagrinėjamus žymenis, reikia pabrėžti daugialypį prašomo įregistruoti prekių ženklo, kuris yra mišrus ženklas, sudarytas ne tik iš dominuojančių ir papildomų žodinių elementų (žr. pirmiau esančius 59 ir 60 punktus), tačiau taip pat iš figūrinių elementų (žr. pirmiau esantį 61 punktą), pobūdį. Taigi vaizdinio elemento prašomame įregistruoti prekių ženkle buvimas, t. y. rombo formoje apibrėžtas ir ypatingai parašytas dominuojantis žodinis elementas „B.K.R.“, taip pat ir priedai prie dominuojančio šio prekės ženklo elemento, vaizdiniu požiūriu vertinant žymenis, dėl kurių kilo ginčas, siekia padidinti jų skirtumą. Šiuo klausimu, atsižvelgiant į kitų elementų buvimą kiekviename iš žymenų, dėl kurių kilo ginčas, tai, kad šie du žymenys turi bendras raides „b“ ir „k“, neturi lemiamos įtakos vaizdiniam suvokimui.
68 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo 16 punkte pateiktą klaidingą vertinimą, Apeliacinė taryba negalėjo teisingai padaryti išvados, kad nagrinėjami žymenys, vertinami bendrai, vaizdiniu požiūriu buvo panašūs.
69 Apeliacinė taryba manė, kad fonetiniu požiūriu ankstesnis žymuo ir dominuojantis prašomo įregistruoti žymens elementas panašūs, atsižvelgiant į trijų pirmų raidžių abiejuose šiuose žymenyse tapatumą (ginčijamo sprendimo 17 punktas). VRDT nuomone, ankstesnis prekių ženklas atitinkamoje teritorijoje tariamas „bė-ka-rods“, o įstojusios į bylą šalies teigimu – „bė-ka-ėrods“. Žymens, kurį prašoma įregistruoti, adekvatus tarimas, abiejų šalių nuomone, yra „bė-ka-er“.
70 Šioje byloje reikia atsižvelgti į tai, kaip paprastas Austrijos vartotojas tars žodį „rods“, net jei jis yra kilęs iš anglų kalbos. Taigi sunku tiksliai nustatyti, kaip paprastas vartotojas tars užsienio kalbos žodį (2005 m. vasario 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SPAG prieš VRDT – Dann et Backer (HOOLIGAN), T‑57/03, Rink. p. II‑0000, 58 punktas). Iš tikrųjų net darant prielaidą, kad žodis „rods“ bus suprastas kaip užsienio kalbos žodis ir paprastas vartotojas žinos jo reikšmę, jo tarimas nebūtinai bus toks pat, kaip originalo kalba. Teisingas tarimas, priklausomai nuo originalo kalbos, reikalauja ne tik žinoti šį tarimą, bet ir galėti ištarti nagrinėjamą žodį su tinkamu akcentu. Šiuo atveju, priešingai tam, ką tvirtina ieškovė, žodis „rods“, kuris reiškia „rykštė“ arba „lazda“, yra techninio pobūdžio, o tai reiškia, kad paprastas Austrijos vartotojas nebūtinai žinos jo reikšmę.
71 Taigi reikia atsižvelgti į ankstesnio prekių ženklo tarimą Austrijoje vartojama vokiečių kalba, t. y. „bė‑ka‑rods“, kur raidė „d“ akcentuojama žodyje „rods“.
72 Šiuo klausimu VRDT ir įstojusios į bylą šalies teiginys, pagal kurį abu nagrinėjami žymenys yra fonetiškai panašūs, nes pirmosios trys šių žymenų raidės yra tokios pačios, turi būti atmestas. Tik raidės „b“ ir „k“ yra bendros abiem nagrinėjamiems žymenims. Iš tikrųjų negalima manyti, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo raidė „r“, kuri tariama „ėr“, ir žodis „rods“, kurį sudaro du skiemenys ir yra tariamas „rodds“, yra fonetiškai panašūs. Dėl to VRDT neturėjo pagrindo manyti, kad dominuojantis prašomo įregistruoti prekių ženklo („B.K.R.“) elementas fonetiniu požiūriu patenka į ankstesnį prekių ženklą.
73 Iš to aišku, kad Apeliacinė taryba, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo 17 punkte esančio klaidingo vertinimo pobūdį, negalėjo teisingai padaryti išvados, kad yra fonetinis panašumas tarp dviejų ginčijamų žymenų.
74 Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 19 punkte dėl konceptualaus požiūrio pareiškė, kad nebuvo aiškaus konceptualaus nagrinėjamų žymenų panašumo, ir šio teiginio ieškovė neginčijo.
75 Iš tikrųjų, priešingai nei tvirtina įstojusi į bylą šalis, kadangi dominuojantis žodinis prašomo įregistruoti žymens elementas, t. y. „B.K.R.“, ir BK RODS atitinkamai visuomenei aprangos sektoriuje nieko nereiškia, žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimas konceptualiu požiūriu netenka prasmės (žr. šiuo klausimu 2003 m. balandžio 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Durferrit prieš VRDT – Kolene (NU-TRIDE), T‑224/01, Rink. p. II‑1589, 48 punktą ir 2004 m. kovo 17 d. Sprendimo El Corte Inglés prieš VRDT – González Cabello ir Iberia Líneas Aéreas de España (MUNDICOR), T‑183/02 ir T‑184/02, Rink. p. II‑0000, 93 punktas).
– Dėl galimybės supainioti
76 Bendrai vertinant nagrinėjamus prekių ženklus, vaizdinių, fonetinių ir konceptualių žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumų pakanka, kad, nepaisant nurodytų prekių tapatumo, panašumai tarp žymenų, dėl kurių kilo ginčas, nesudarytų galimybės suklaidinti paprastą vartotoją (2004 m. spalio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Aventis CropScience prieš VRDT – BASF (CARPO), T‑35/03, Rink. p. II‑0000, 29 punktas).
77 Šiuo atveju, nepaisant tam tikrų žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumų, bendrai vertinant galimybę supainioti, reikia atsižvelgti į visus duomenis, pateiktus 59–75 punktuose. Taigi, kadangi Apeliacinė taryba klaidingai manė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra panašūs vaizdiniu ir fonetiniu požiūriu, ir, nesant konceptualaus panašumo, negalima manyti, kad yra bendras panašumas tarp jų abiejų. Šiomis aplinkybėmis, nesant nagrinėjamų prekių tapatumo, nėra galimybės supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas.
78 Todėl būtina priimti vienintelį ieškinio pagrindą, pagrįstą Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, nesant reikalo, vertinant galimybę supainioti, išnagrinėti ieškovės argumentą dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vaizdinio panašumo svarbos (žr. pirmiau esantį 30 punktą).
79 Savo reikalavimuose ieškovė pirmiausia prašo pataisyti ginčijamą sprendimą. Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 3 dalis iš tikrųjų numato taisymo galimybę. Tačiau ši galimybė iš esmės yra skirta tik situacijoms, kai byla pasiekė galutinio sprendimo priėmimo stadiją (2004 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo MFE Marienfelde prieš VRDT (HIPOVITON), T‑334/01, Rink. p. II‑0000, 63 punktas). Taip nėra šiuo atveju, kadangi Apeliacinė taryba, atlikdama vertinimą, atsižvelgė tik į vieną iš prekių ženklų, kuriais grindžiamas protestas, ir nepriėmė sprendimo dėl įstojusios į bylą šalies nurodytų Reglamento Nr. 40/94 nuostatų.
80 Dėl to reikia panaikinti ginčijamą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
81 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą Pirmosios instancijos teismas gali nurodyti, kad įstojusi į bylą šalis turi pati padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
82 Šioje byloje VRDT ir įstojusi į bylą šalis pralaimėjo bylą, kiek tai susiję su reikalavimu panaikinti ginčijamą sprendimą pagal ieškovės pateiktą reikalavimą.
83 2004 m. lapkričio 15 d. laišku Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai ieškovė paprašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
84 Dėl VRDT nurodyto pirmo nepriimtinumo pagrindo dėl šio prašymo iš nusistovėjusios teismų praktikos išplaukia, jog tai, kad laimėjusi bylą šalis to paprašė tik posėdžio metu, neprieštarauja, kad jos prašymas būtų priimtas (1979 m. kovo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas NTN Toyo Bearing ir kt. prieš Tarybą, 113/77, Rink. p. 1185 ir generalinio advokato J.‑P. Warner išvada šiame sprendime, Rink., p. 1212, konkrečiai p. 1274, 1990 m. liepos 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Automec prieš Komisiją, T‑64/89, Rink. p. II‑367, 79 punktas ir 1993 m. kovo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Moat prieš Komisiją, T‑13/92, Rink. p. II‑287, 50 punktas). Tas pats galioja ir tada, jei reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra nurodytas, kaip šiuo atveju, laiške, nusiųstame rašytinio proceso metu.
85 Kadangi VRDT pralaimėjo bylą, be savo bylinėjimosi išlaidų ji turi padengti ieškovės nurodytas bylinėjimosi išlaidas.
86 Kadangi ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų iš įstojusios į bylą šalies, pastaroji padengs savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia :
1. Panaikinti 2004 m. birželio 30 d. Vidaus rinkos derinimo tarybos (prekių ženklams ir dizainams) (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 0458/2002-4).
2. VRDT padengia savo ir ieškovės nurodytas bylinėjimosi išlaidas.
3. Įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2005 m. spalio 5 d. viešame posėdyje Liuksemburge.