TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2021 m. lapkričio 11 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Aplinka – Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 – Atliekų vežimas – 3 straipsnio 5 dalis ir 11 straipsnio 1 dalies i punktas – Direktyva 2008/98/EB – Atliekų valdymas – 16 straipsnis – Savarankiškumo ir artumo principai – Sprendimas 2000/532/EB – Europos atliekų katalogas (EAK) – Mišrios komunalinės atliekos, kurių pobūdis po mechaninio apdorojimo nepasikeitė“
Byloje C‑315/20
dėl Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija) 2019 m. spalio 10 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2020 m. liepos 13 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Regione Veneto
prieš
Plan Eco Srl,
dalyvaujant
Futura Srl,
TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro aštuntosios kolegijos pirmininko pareigas einantis septintosios kolegijos pirmininkas J. Passer (pranešėjas), teisėjai L. S. Rossi ir N. Wahl,
generalinis advokatas A. Rantos,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato G. Palatiello,
– Europos Komisijos, atstovaujamos L. Haasbeek, G. Gattinara ir F. Thiran,
susipažinęs su 2021 m. birželio 17 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006, p. 1) ir 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008, p. 3) išaiškinimo.
2 Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas nagrinėjant Regione Veneto (Veneto regionas, Italija) ir Plan Eco Srl ginčą dėl atliekų vežimo tarp valstybių narių.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Reglamentas Nr. 1013/2006
3 Reglamento Nr. 1013/2006 2 straipsnyje „Sąvokos“ nustatyta:
„Šiame reglamente:
<…>
19) išsiuntimo kompetentinga institucija – tai kompetentinga institucija esanti teritorijoje, iš kurios planuojama pradėti arba jau pradėta vežti;
20) paskirties kompetentinga institucija – tai kompetentinga institucija teritorijoje, į kurią planuojama vežti ar vežama, arba kurioje atliekos yra perkraunamos prieš naudojimą ar šalinimą, jeigu ši teritorija nepatenka į nė vienos šalies nacionalinę jurisdikciją“.
4 Šio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje numatyta:
„Iš privačių namų ūkių, įskaitant kitus tokių atliekų gamintojus, surinktoms mišrioms komunalinėms atliekoms (20 03 01 atliekų įrašas [pozicija]), vežamoms į naudojimo ar šalinimo įrenginius, pagal šį reglamentą taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir šalinimui skirtų atliekų vežimui.“
5 Minėto reglamento 11 straipsnyje „Prieštaravimas dėl šalinimui skirtų atliekų vežimo“ nustatyta:
„1. Kai dėl planuojamo atliekų skirtų šalinimui vežimo pateikiamas pranešimas, paskirties ir išsiuntimo kompetentingos institucijos per 30 dienų nuo paskirties kompetentingos institucijos patvirtinimo pagal 8 straipsnį išsiuntimo gali pareikšti pagrįstą prieštaravimą, remdamosi viena ar daugiau iš toliau nurodytų priežasčių ir pagal Sutartį, jei:
a) planuojamas atliekų vežimas ar šalinimas neatitiktų priemonių, kurių imamasi artimumo, naudojimo prioriteto ir pakankamumo principams įgyvendinti Bendrijos ir nacionaliniu lygiu pagal [2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos] [d]irektyvos 2006/12/EB [dėl atliekų (OL L 114, 2006, p. 9)] nuostatas, [skirtų] bendrai ar iš dalies uždrausti arba sistemingai prieštarauti atliekų vežimui; arba
<…>
i) atliekos yra mišrios komunalinės atliekos, surinktos iš privačių namų ūkių (atliekų įrašas [pozicija] 20 03 01); arba
<…>
6. Apie pagal 1 dalies a punktą <…> valstybių narių priimtas priemones, kuriomis bendrai ar iš dalies uždraudžiama arba sistemingai prieštaraujama šalinti skirtų atliekų vežimui nedelsiant pranešama Komisijai, kuri informuoja kitas valstybes nares.“
6 To paties reglamento 12 straipsnyje „Prieštaravimas dėl naudojimui skirtų atliekų vežimo“ numatyta:
„1. Kai dėl planuojamo naudojimui skirtų atliekų vežimo pateikiamas pranešimas, paskirties ir išsiuntimo kompetentingos institucijos per 30 dienų nuo paskirties kompetentingos institucijos patvirtinimo pagal 8 straipsnį išsiuntimo gali pareikšti pagrįstą prieštaravimą, remdamosi viena ar daugiau iš toliau nurodytų priežasčių ir pagal Sutartį, jei:
<…>
b) dėl vežimo prieštaraujančioje šalyje vykdomos veiklos planuojamas atliekų vežimas ar naudojimas prieštarautų šalies nacionalin[nės] teisės aktams, susijusiems su aplinkos apsauga, viešąja tvarka, visuomenės saugumu ar sveikatos apsauga; arba
<…>
g) naudojamų ir nenaudojamų atliekų santykis, apskaičiuota medžiagų, kurios bus galutinai panaudotos, vertė arba naudojimo kaštai [sąnaudos] ir nepanaudojamos frakcijos šalinimo kaštai [sąnaudos] nepateisina naudojimo atsižvelgiant į ekonominius ir (arba) aplinkosaugos sumetimus; <…>
<…>“
Direktyva 2008/98
7 Direktyva 2008/98 nuo 2010 m. gruodžio 12 d. panaikino Direktyvą 2006/12, jos 41 straipsnyje numatyta, kad nuorodos į pastarąją direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.
8 Direktyvos 2008/98 33 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:
„Taikant <…> [R]eglamentą (EB) Nr. 1013/2006 <…>, mišrios komunalinės atliekos, nurodytos to reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, išlieka mišriomis komunalinėmis atliekomis, net jei jos yra apdorojamos iš esmės nepakeičiant jų savybių.“
9 Direktyvos 2008/98 16 straipsnyje „Savarankiškumo ir artumo principai“ nustatyta:
„1. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis narėmis, imasi atitinkamų priemonių, kai tai yra būtina arba rekomenduotina, skirtų įkurti integruotą ir tinkamą atliekų šalinimo įrenginių ir mišrių komunalinių atliekų, surinktų iš privačių namų ūkių, įskaitant atvejus, kai surenkamos ir kitų gamintojų atliekos, naudojimo įrenginių tinklą, atsižvelgiant į geriausią turimą technologiją.
Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 valstybės narės gali tam, kad būtų apsaugotas jų tinklas, apriboti atvežamų atliekų kiekį, skirtų naudojimo operacijoms priskiriamiems deginimo įrenginiams, jeigu buvo nustatyta, kad tokio vežimo pasekmė bus ta, kad nacionalinės atliekos turės būti pašalintos arba kad atliekos bus apdorotos tokiu būdu, kuris neatitinka jų atliekų tvarkymo plano. Valstybės narės praneša apie tokį sprendimą Komisijai. Valstybės narės taip pat gali apriboti išvežamų atliekų kiekį aplinkosaugos sumetimais, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1013/2006.
2. Tinklas kuriamas taip, kad visai [Sąjungai] suteiktų galimybę savarankiškai tvarkyti atliekų šalinimą, taip pat 1 dalyje nurodytų atliekų naudojimą, o valstybėms narėms – siekti to tikslo individualiai, atsižvelgiant į geografines sąlygas ar tam tikrų rūšių atliekoms reikalingų specialių įrenginių poreikį.
3. Tinklas sudaro galimybę šalinti atliekas arba naudoti 1 dalyje nurodytas atliekas viename iš artimiausių įrenginių tinkamiausiais būdais ir technologijomis, kad būtų užtikrinta aukšto lygio aplinkos ir visuomenės sveikatos apsauga.
4. Artumo ir savarankiškumo principai nereiškia, kad kiekviena valstybė narė savo teritorijoje turi turėti visą spektrą galutinio naudojimo įrenginių.“
Sprendimas 2000/532/EB
10 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimo 2000/532/EB, keičiančio Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL L 226, 2000, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 5 t., p. 151), iš dalies pakeisto 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimu 2014/955/ES (OL L 370, 2014, p. 44), priede pateiktas atliekų, nurodytų Direktyvos 2008/98 7 straipsnyje, sąrašas „Europos atliekų katalogas“ (toliau – EAK).
11 EAK 19 skyriaus „Atliekos iš atliekų apdorojimo įrenginių <…>“ 19 12 skirsnyje „kitaip neapibrėžtos atliekų mechaninio apdorojimo (pvz., rūšiavimo, smulkinimo, suslėgimo, granuliavimo) atliekos“ yra tokios pozicijos:
19 12 11* | kitos mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų |
19 12 12 | kitos mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekos, nenurodytos 19 12 11 pozicijoje |
12 EAK 20 skyriaus „Komunalinės atliekos (buitinės atliekos ir panašios verslo, gamybinės ir organizacijų atliekos), įskaitant atskirai surenkamas frakcijas“ 20 03 skirsnyje „Kitos biologiškai neskaidžios atliekos“ yra pozicija 20 03 01 „mišrios komunalinės atliekos“.
Italijos teisė
13 Decreto legislativo Nr. 152–2006 m. balandžio 3 d. Norme in materia ambientale (Įstatyminis dekretas Nr. 152 dėl taisyklių aplinkos srityje) (GURI, Nr. 88, 2006 m. balandžio 14 d., paprastasis priedas, toliau – Įstatyminis dekretas Nr. 152/2006) 182bis straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„1. Mišrios komunalinės atliekos šalinamos ir naudojamos per integruotą ir tinkamą įrenginių tinklą, atsižvelgiant į geriausią prieinamą techniką ir bendrą sąnaudų ir naudos santykį, siekiant:
a) savarankiškumo šalinant nepavojingas komunalines atliekas ir atliekas, susidariusias dėl jų apdorojimo optimaliose geografinėse zonose;
b) leisti šalinti ir naudoti mišrias komunalines atliekas viename iš arčiausiai gamybos ar surinkimo vietų esančių tinkamų įrenginių, kad būtų sumažintas atliekų judėjimas, atsižvelgiant į geografines aplinkybes arba tam tikrų rūšių atliekoms specialiai skirtų įrenginių poreikį;
<…>“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
14 Transporto bendrovė Plan Eco pateikė Veneto regionui prašymą dėl išankstinio sutikimo, susijusio su Futura Srl Italijoje pagamintų 2 000 tonų mišrių komunalinių atliekų vežimu į Slovėnijoje esančią cemento gamyklą. Šias atliekas Futura mechaniškai apdorojo kogeneracijos įrenginyje ir po šio apdorojimo jas priskyrė prie EAK pozicijos 19 12 12.
15 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu Veneto regionas pareiškė prieštaravimą dėl numatomo vežimo, remdamasis Sąjungos teise, be kita ko, Reglamento Nr. 1013/2006 12 straipsnio 1 dalies b ir g punktais, ir nacionaline teise. Pirma, jis manė, kad, Futura atlikus pirminį apdorojimą, aptariamų atliekų pobūdis nepasikeitė, t. y. jos ir toliau yra mišrios komunalinės atliekos ir šis jų pobūdis atitinka EAK poziciją 20 03 01, ir kad šios įmonės atliekų klasifikavimas EAK 19 12 skyriuje „kitaip neapibrėžtos atliekų mechaninio apdorojimo (pvz., rūšiavimo, smulkinimo, suslėgimo, granuliavimo) atliekos“ ir priskyrimas prie EAK pozicijos 19 12 12 nebuvo lemiami šiuo klausimu. Antra, jis nusprendė, kad pagal Įstatyminio dekreto Nr. 152/2006 182bis straipsnio 1 dalies b punktą, kuris buvo įtrauktas perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvą 2008/98 ir jos 16 straipsnyje įtvirtintus savarankiškumo ir artumo principus, reikalaujama, kad mišrios komunalinės atliekos būtų naudojamos viename iš tinkamų įrenginių, esančių arčiausiai gamybos ar surinkimo vietos. Galiausiai, trečia, jis teigia, kad jo teritorijoje yra įrenginių tinklas, galintis tenkinti Plan Eco poreikius, ir kad šiuo atveju Veneto regiono įrenginys pranešime apie perdavimą pasiskelbė galintis priimti pranešime apie vežimą nurodytas 2 000 tonų mišrių komunalinių atliekų.
16 Plan Eco pareiškė ieškinį dėl tokio sprendimo Tribunale Amministrativo Regionale per il Veneto (Veneto regiono administracinis teismas, Italija), o šis 2016 m. lapkričio 15 d. panaikino minėtą sprendimą motyvuodamas, be kita ko, tuo, kad vežimas į užsienį buvo susijęs su specialiosiomis atliekomis, kurios priskiriamos prie EAK pozicijos 19 12 12, ir kad todėl komunalinių atliekų apdorojimui numatyti savarankiškumo, artumo ir teritorinio apribojimo principai netaikomi.
17 Veneto regionas apskundė šį sprendimą Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija); ji, patikrinusi, be kita ko, ar aptariamos atliekos buvo apdorotos iš esmės nepakeitus jų, kaip komunalinių atliekų, pirminių savybių, nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„Atsižvelgiant į tai, kad mišrios komunalinės atliekos, kuriose nėra pavojingų atliekų, buvo mechaniškai apdorotos šiluminės energijos gavybos iš atliekų įrenginyje (operacija R1/R12, nurodyta [Įstatyminio dekreto Nr. 152/2006] C priede) ir kad atlikus šią apdorojimo operaciją teoriškai paaiškėjo, jog apdorojimas iš esmės nepakeitė mišrių komunalinių atliekų pirminių savybių, tačiau jos priskirtos prie EAK <…> [pozicijos] 19 12 12, kurios šalys neginčijo;
priimant sprendimą dėl to, ar pagrįsti kilmės valstybės prieštaravimai dėl prašymo išduoti išankstinį leidimą vežti apdorotas atliekas į Europos Sąjungos valstybės narės gamybos įrenginį siekiant jas panaudoti kogeneracijos ar kitame energijos gamybos iš atliekų įrenginyje, kuriuos pateikė kilmės valstybės įgaliota institucija, remdamasi Direktyvos 2008/98 principais, ir ypač prieštaravimai, kurie šioje byloje yra grindžiami žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos principu (Direktyvos 2008/98 13 straipsnis), savarankiškumo ir artumo principais, įtvirtintais Direktyvos 2008/98 <…> 16 straipsnio 1 dalyje <…>, to paties 16 straipsnio 1 dalies antros pastraipos paskutiniame sakinyje įtvirtintu principu <…>, Direktyvos 2008/98 33 konstatuojamąja dalimi <…>:
1) ar [EAK] ir atliekų klasifikavimas (šiuo atveju priskiriant prie šio katalogo pozicijos 19 12 12, t. y. atliekų, gautų mechaninio apdorojimo įrenginiuose ir skirtų naudojimo operacijoms R1/R12) prieštarauja [Sąjungos] teisės aktų dėl atliekų, kurios prieš mechaninį apdorojimą buvo mišrios komunalinės atliekos, vežimo nuostatoms ir, jei atsakymas būtų teigiamas, kokiomis sąlygomis ir apimtimi?
2) Konkrečiai kiek tai susiję su atliekų, susidariusių apdorojus mišrias komunalines atliekas, vežimu, ar Direktyvos 2008/98 16 straipsnio nuostatos ir jos 33 konstatuojamoji dalis, kurios yra aiškiai susijusios su atliekų vežimu, yra viršesnės už [EAK] nurodytą klasifikavimą?
3) Jeigu Teisingumo Teismas mano esant reikalinga ir naudinga, jo prašoma patikslinti, ar minėtas katalogas yra norminio pobūdžio, ar tik paprastas techninis sertifikatas, skirtas vienodam visų atliekų atsekamumui užtikrinti?“
Dėl prejudicinių klausimų
18 Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar išsiuntimo kompetentinga institucija, remdamasi Reglamentu Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2008/98, gali prieštarauti dėl naudoti skirtų mišrių komunalinių atliekų, kurios po to, kai buvo mechaniškai apdorotos šiluminės energijos gavybos iš atliekų įrenginyje, o toks apdorojimas vis dėlto iš esmės nepakeitė jų pirminių savybių, buvo priskirtos prie EAK pozicijos 19 12 12, vežimo.
19 Pirma, svarbu pažymėti, kad Reglamente Nr. 1013/2006 ir Direktyvoje 2008/98, kuriais siekiama kuo labiau sumažinti neigiamą atliekų susidarymo ir tvarkymo įtaką žmonių sveikatai ir aplinkai, skiriamas ypatingas dėmesys mišrioms komunalinėms atliekoms.
20 Reglamento Nr. 1013/2006 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „[i]š privačių namų ūkių, įskaitant kitus tokių atliekų gamintojus, surinktoms mišrioms komunalinėms atliekoms (20 03 01 atliekų įrašas [pozicija]), vežamoms į naudojimo ar šalinimo įrenginius“, pagal šį reglamentą taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir šalinti skirtų atliekų vežimui.
21 Vadinasi, Reglamento Nr. 1013/2006 11 straipsnis taikomas ir tuomet, kai dėl planuojamo naudoti skirtų komunalinių atliekų vežimo pateikiamas pranešimas, nors, atsižvelgiant į šio straipsnio pavadinimą ir tekstą, jis iš esmės taikomas tik šalinti skirtoms atliekoms (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Ragn-Sells, C‑292/12, EU:C:2013:820, 53 ir 54 punktus).
22 Be to, pagal šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies i punktą paskirties ar išsiuntimo kompetentingos institucijos gali prieštarauti dėl tokio vežimo vien dėl to, kad atitinkamos atliekos yra „mišrios komunalinės atliekos, surinktos iš privačių namų ūkių (atliekų įrašas [pozicija] 20 03 01)“.
23 Šiuo klausimu iš Reglamento Nr. 1013/2006 priėmimo parengiamųjų dokumentų matyti, kad šiomis nuostatomis Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė apriboti iš privačių namų ūkių surinktų atliekų vežimą tuo, kas griežtai būtina, ir numatyti, kad valstybės narės turėtų rūpintis šiomis nevienarūšėmis atliekomis ir būti skatinamos savo namų ūkių atliekų problemas spręsti savomis išgalėmis, neatmesdamos jokių bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis galimybių.
24 Laikantis tų pačių gairių, Direktyvos 2008/98 16 straipsnyje valstybės narės įpareigojamos įkurti integruotą ir tinkamą šalinti skirtų atliekų ir „mišrių komunalinių atliekų, surinktų iš privačių namų ūkių, įskaitant atvejus, kai surenkamos ir kitų gamintojų atliekos“, naudojimo įrenginių tinklą, atsižvelgdamos į geriausią turimą technologiją. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad valstybės narės turi kurti šį tinklą taip, kad jos, be kita ko, individualiai siektų šias atliekas apdoroti savarankiškai ir toks apdorojimas galėtų vykti viename iš tinkamų įrenginių, kurie yra arčiausiai atliekų susidarymo vietos.
25 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog tam, kad sukurtų tokį integruotą tinklą, valstybės narės turi diskreciją pasirinkti teritorinį pagrindą, kuris, kaip jos mano, tinkamas nacionaliniam savarankiškumui pasiekti, kiek tai susiję su aptariamų atliekų apdorojimu. Vis dėlto Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šioje srityje, kalbant visų pirma apie tinkamas priemones, skirtas atliekų surinkimo, rūšiavimo ir apdorojimo racionalizavimui skatinti, viena iš svarbiausių priemonių, kurias turi priimti valstybės narės, visų pirma per kompetenciją šiuo klausimu turinčias vietos savivaldybes, yra stengtis šias atliekas apdoroti įrenginyje, kuris yra kuo arčiau atliekų susidarymo vietos, ypač kiek tai susiję su mišriomis komunalinėmis atliekomis, siekiant kuo labiau apriboti jų vežimą (žr. 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Ragn-Sells, C‑292/12, EU:C:2013:820, 60 ir 61 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją).
26 Darytina išvada, kad remdamasi Reglamento Nr. 1013/2006 3 straipsnio 5 dalimi ir 11 straipsnio 1 dalies i punktu ir siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Direktyvos 2008/98 16 straipsnyje įtvirtintų savarankiškumo ir artumo principų, įgyvendintų minėtomis Reglamento Nr. 1013/2006 nuostatomis, t. y. principais, kuriais remiamasi pagrindinėje byloje, išsiuntimo kompetentinga institucija gali prieštarauti dėl iš privačių namų ūkių surinktų komunalinių atliekų, skirtų naudojimui ar šalinimui, vežimo.
27 Antra, pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2008/98 33 konstatuojamąją dalį, taikant Reglamentą Nr. 1013/2006, mišrios komunalinės atliekos, nurodytos to reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, ir lieka mišrios komunalinės atliekos, net jei joms taikomas apdorojimas, kuris iš esmės nepakeičia jų savybių.
28 Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, nors Sąjungos teisės akto konstatuojamosios dalys neturi privalomosios teisinės galios ir jomis negalima remtis nei siekiant nukrypti nuo pačių konkretaus akto nuostatų, nei aiškinant šias nuostatas akivaizdžiai priešingai jų tekstui, jos gali patikslinti šio akto nuostatų turinį ir pateikti paaiškinimų dėl šio akto autoriaus valios (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Balgarska Narodna Banka, C‑501/18, EU:C:2021:249, 90 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
29 Nagrinėjamu atveju Reglamento Nr. 1013/2006 3 straipsnio 5 dalis ir 11 straipsnio 1 dalies i punktas, siejami su Direktyvos 2008/98 33 konstatuojamąja dalimi, reiškia, kad mišrios komunalinės atliekos, kurios po to, kai buvo mechaniškai apdorotos šiluminės energijos gavybos iš atliekų įrenginyje, o toks apdorojimasvis dėlto iš esmės nepakeitė jųpirminių savybių, buvo priskirtos prie EAK pozicijos 19 12 12, turi būti laikomos iš privačių namų ūkių surinktomis mišriomis komunalinėmis atliekomis, kurioms taikomos šios nuostatos, neatsižvelgiant į tai, kad jose minima EAK pozicija 20 03 01.
30 Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 56 punkte, atliekų vežimui taikytinas teisinis režimas priklauso nuo atliekų esminio pobūdžio, o ne nuo jų formalaus klasifikavimo pagal EAK.
31 Be to, bet koks kitoks aiškinimas leistų mišrioms komunalinėms atliekoms, kurios po apdorojimo buvo priskirtos prie kitos EAK pozicijos nei ta, kuri skirta mišrioms komunalinėms atliekoms, nors toks apdorojimas nepakeitė jų esminio pobūdžio, netaikyti Reglamento Nr. 1013/2006 3 straipsnio 5 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies i punkto ir in fine savarankiškumo ir artumo principų, kurių laikymąsi siekiama užtikrinti šiomis nuostatomis, kaip nurodyta šio sprendimo 23 punkte.
32 Pagrindinėje byloje neginčijama, kad aptariamoms atliekoms taikytas mechaninis apdorojimas iš esmės nepakeitė šių atliekų pirminių savybių, vadinasi, ir jų pobūdžio.
33 Taigi taikant Reglamentą Nr. 1013/2006 naudoti skirtos mišrios komunalinės atliekos, kurios po to, kai buvo mechaniškai apdorotos šiluminės energijos gavybos iš atliekų įrenginyje, o toks apdorojimas iš esmės nepakeitė jų pirminių savybių, buvo priskirtos prie EAK pozicijos 19 12 12, turi būti laikomos iš privačių namų ūkių surinktomis mišriomis komunalinėmis atliekomis.
34 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 1013/2006 3 straipsnio 5 dalis ir 11 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad, atsižvelgiant į savarankiškumo ir artumo principus, išsiuntimo kompetentinga institucija, remdamasi, be kita ko, šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytu pagrindu, gali prieštarauti dėl mišrių komunalinių atliekų, kurios po to, kai buvo mechaniškai apdorotos šiluminės energijos gavybos iš atliekų įrenginyje, o toks apdorojimas iš esmės nepakeitė jų pirminių savybių, buvo priskirtos prie EAK pozicijos 19 12 12, vežimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:
2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo 3 straipsnio 5 dalis ir 11 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad, atsižvelgiant į savarankiškumo ir artumo principus, išsiuntimo kompetentinga institucija, remdamasi, be kita ko, šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytu pagrindu, gali prieštarauti dėl mišrių komunalinių atliekų, kurios po to, kai buvo mechaniškai apdorotos šiluminės energijos gavybos iš atliekų įrenginyje, o toks apdorojimas iš esmės nepakeitė jų pirminių savybių, buvo priskirtos prie 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimo 2000/532/EB, pakeičiančio Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį nustatytus ribinius dydžius, iš dalies pakeistą 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimu 2014/955/ES, priede esančio atliekų sąrašo pozicijos 19 12 12, vežimo.
Parašai.