BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. vasario 15 d.(*)
„Energija – ACER kompetencija – Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos – Teisės klaida – Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 1 punktas – Susitarimo dėl išstojimo 92 straipsnis – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 308 straipsnyje ir 28 priede numatyta ad hoc išimčių tvarka“
Byloje T‑492/21
Aquind Ltd, įsteigta Londone (Jungtinė Karalystė),
Aquind Energy Sàrl, įsteigta Liuksemburge (Liuksemburgas),
Aquind SAS, įsteigta Ruane (Prancūzija),
atstovaujamos solicitor S. Goldber ir advokato E. White,
ieškovės,
prieš
Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER), atstovaujamą P. Martinet ir E. Tremmel, padedamų advokato B. Creve,
atsakovę,
palaikomą
Europos Parlamento, atstovaujamo A. Tamás ir O. Denkov,
ir
Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos A. Lo Monaco, L. Vétillard ir É. Sitbon,
įstojusių į bylą šalių,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį per pasitarimus sudarė pirmininkė V. Tomljenović, teisėjai P. Škvařilová-Pelzl ir I. Nõmm (pranešėjas),
posėdžio sekretorė I. Kurme, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
įvykus 2022 m. spalio 24 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovės Aquind Ltd, Aquind Energy Sàrl ir Aquind SAS prašo panaikinti 2021 m. birželio 4 d. Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) apeliacinės tarybos sprendimą dėl prašymo taikyti išimtį, susijusią su elektros linijų jungtimi, sujungiančia Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos elektros energijos perdavimo tinklus (toliau – ginčijamas sprendimas).
Ginčo aplinkybės
2 Aquind Ltd yra Jungtinėje Karalystėje įsteigta akcinė bendrovė. Ji yra elektros linijų jungties, sujungiančios Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos elektros energijos perdavimo tinklus projekto (toliau – Aquind jungtis), plėtotoja.
3 2017 m. gegužės 17 d. Aquind Ltd pateikė prašymą taikyti išimtį dėl Aquind jungties pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL L 211, 2009, p. 15), 17 straipsnį. Šis prašymas buvo pateiktas Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinėms reguliavimo institucijoms: Commission de régulation de l’énergie (CRE) (Energetikos reguliavimo komisija) ir Office of Gas and Electricity Markets (OFGEM) (Dujų ir elektros energijos rinkos tarnyba).
4 Kadangi nacionalinės reguliavimo institucijos nesusitarė dėl prašymo taikyti išimtį, atitinkamai 2017 m. lapkričio 29 d. ir gruodžio 19 d. jos, remdamosi Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio 5 dalimi, perdavė šį prašymą ACER, kad ši pati priimtų sprendimą.
5 2018 m. birželio 19 d. sprendimu ACER atmetė prašymą taikyti išimtį dėl Aquind jungties (toliau – ACER sprendimas).
6 2018 m. rugpjūčio 17 d. Aquind Ltd dėl šio sprendimo pateikė skundą ACER apeliacinei tarybai (toliau – Apeliacinė taryba).
7 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Apeliacinė taryba patvirtino ACER sprendimą ir atmetė prašymą taikyti išimtį dėl Aquind jungties.
8 2018 m. gruodžio 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškinį, kuriuo Aquind Ltd ginčijo šį sprendimą. 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimu Aquind / ACER (T‑735/18, EU:T:2020:542, pateiktas apeliacinis skundas) Bendrasis Teismas panaikino ACER sprendimą.
9 2021 m. vasario 5 d. Apeliacinė taryba atnaujino Aquind Ltd skundo dėl ACER sprendimo nagrinėjimą.
10 2021 m. gegužės 19 d. įvyko Apeliacinės tarybos posėdis.
11 2021 m. birželio 4 d. Apeliacinė taryba priėmė ginčijamą sprendimą, juo pripažino skundą nepriimtinu, nes, įvykus „Brexitui“, ji nebeturi kompetencijos priimti sprendimo dėl prašymo taikyti išimtį dėl Aquind jungties.
Šalių reikalavimai
12 Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš ACER bylinėjimosi išlaidas.
13 ACER, šiuo klausimu palaikoma Europos Parlamento, Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
14 Europos Sąjungos Taryba iš esmės prašo atmesti ieškinį.
Dėl teisės
15 Grįsdamos ieškinį ieškovės nurodo du pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai pripažino, kad po „Brexito“ neturi kompetencijos, todėl atmetė jai pateiktą skundą kaip nepriimtiną. Antrasis pagrindas grindžiamas 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/942, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (OL L 158, 2019, p. 22), 25 straipsnio 3 dalyje bei 28 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų ir kelių 2011 m. gruodžio 1 d. Apeliacinės tarybos sprendimo Nr. 1‑2011, kuriuo nustatomos jos veiklos ir procedūros taisyklės, nuostatų pažeidimu.
Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo teisės klaida, kurią padarė Apeliacinė taryba, kai pripažino, kad po „Brexito“ neturi kompetencijos
16 Nurodydamos pirmąjį pagrindą ieškovės teigia, kad, nepaisant „Brexito“, Apeliacinė taryba, Bendrajam Teismui panaikinus jos 2018 m. spalio 17 d. sprendimą, toliau turėjo kompetenciją iš naujo įvertinti ACER sprendimą. Jos tvirtina, kad pagal SESV 266 straipsnį minėta taryba turėjo priimti naują sprendimą, atitinkantį sprendimą, kurį ji būtų priėmusi, jei nebūtų padariusi Bendrojo Teismo nustatytų klaidų, ir pažymi, kad Apeliacinės tarybos kompetencija tiesiogiai kyla iš 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 713/2009, įsteigiančio Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL L 211, 2009, p. 1), 19 ir 20 straipsnių, t. y. dabar Reglamento 2019/942 28 ir 29 straipsnių, ir iš to, kad yra nagrinėjamas skundas.
17 Ieškovės taip pat pažymi, kad siekdama pagal Reglamento Nr. 713/2009 20 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 2019/942 29 straipsnį imtis būtinų priemonių 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimui Aquind / ACER (T‑735/18, EU:T:2020:542, pateiktas apeliacinis skundas) įvykdyti Apeliacinė taryba turėjo ištaisyti klaidas ir, remdamasi tuo metu turėtais įgaliojimais ir taikytina procedūra, pakeisti ACER sprendimą, kad būtų pašalintas šiame teismo sprendime nustatytas neteisėtumas. Jos laikosi nuomonės, kad, kaip ir ieškinių pagal SESV 263 straipsnį atveju, Apeliacinei tarybai pateikiamo skundo priimtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į situaciją, buvusią jį pateikiant, ir teigia, kad ACER sprendimas buvo priimtas ir skundas dėl jo Apeliacinei tarybai pateiktas prieš įsigaliojant Reglamentui 2019/942 ir „Brexitui“.
18 ACER, palaikoma Parlamento, prašo atmesti šį pagrindą.
19 Reikia priminti, kad pagal SESV 266 straipsnį institucija, įstaiga ar organas, kurio aktas buvo panaikintas, privalo imtis priemonių sprendimui, kuriuo panaikintas šis aktas, įvykdyti. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog tam, kai laikytųsi tokio sprendimo ir jį visiškai įvykdytų, atitinkama institucija, įstaiga ar organas privalo atsižvelgti ne tik į to sprendimo rezoliucinę dalį, bet ir į motyvus, kuriais remiantis priimtas tas sprendimas ir kurie yra būtinas jo pagrindas, nes motyvai būtini siekiant tiksliai suprasti tai, kas išdėstyta rezoliucinėje dalyje (1988 m. balandžio 26 d. Sprendimo Asteris ir kt. / Komisija, 97/86, 99/86, 193/86 ir 215/86, EU:C:1988:199, 27 punktas).
20 Vis dėlto prieš institucijai, įstaigai ar organui, kurių aktas buvo panaikintas, imantis tokių priemonių kyla klausimas dėl jų kompetencijos, nes jie gali veikti tik neperžengdami suteiktos kompetencijos ribų (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 14 d. Sprendimo Komisija / McBride ir kt., C‑361/14 P, EU:C:2016:434, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
21 Be to, iš SESV 266 straipsnio kylanti pareiga veikti nėra atitinkamos institucijos, įstaigos ar organo kompetencijos šaltinis ir neleidžia jiems remtis teisiniu pagrindu, kuris tuo metu buvo panaikintas (šiuo klausimu ž. 2016 m. birželio 14 d. Sprendimo Komisija / McBride ir kt., C‑361/14 P, EU:C:2016:434, 38 punktą ir 2020 m. balandžio 29 d. Sprendimo Tilly‑Sabco / Taryba ir Komisija, T‑707/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:160, 44 punktą).
22 Iš tiesų iš SESV 266 straipsnio kylanti pareiga veikti neatleidžia atitinkamos institucijos, įstaigos ar organo nuo pareigos aktą, kuriame nustatytos priemonės sprendimui dėl panaikinimo įvykdyti, grįsti teisiniu pagrindu, kuriuo, pirma, jie įgaliojami priimti šį aktą ir kuris, antra, galioja minėto akto priėmimo dieną (2019 m. birželio 19 d. Sprendimo C & J Clark International, C‑612/16, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:508, 40 punktas).
23 Taigi pirmiausia reikia nustatyti, ar institucija, įstaiga arba organas turi kompetenciją veikti, ir, jeigu taip, remdamasis kokia konkrečia Europos Sąjungos teisės nuostata. Tik tada galima nustatyti konkrečias materialinės teisės normas ir procedūrines taisykles, kuriomis reglamentuojami tos institucijos veiksmai. Tačiau, jeigu tuo metu, kai Sąjungos institucija, įstaiga ar organas siekia priimti tam tikrą sprendimą, nėra galiojančio teisinio pagrindo, negalima vadovautis teisės normų tęstinumo principais ir taikyti materialinių teisės nuostatų, kuriomis anksčiau buvo grindžiami ankstesni teisės aktai (generalinės advokatės E. Sharpston išvados byloje Komisija / McBride ir kt., C‑361/14 P, EU:C:2016:25, 86 punktas; taip pat žr. 2007 m. spalio 25 d. Sprendimo SP ir kt. / Komisija, T‑27/03, T‑46/03, T‑58/03, T‑79/03, T‑80/03, T‑97/03 ir T‑98/03, EU:T:2007:317, 117 punktą).
24 Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją reikia patikrinti, ar kai buvo paskelbtas 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimas Aquind / ACER (T‑735/18, EU:T:2020:542, pateiktas apeliacinis skundas), Apeliacinė taryba galėjo aktą, kuriame nustatytos priemonės šiam sprendimui įvykdyti, grįsti teisiniu pagrindu, kuriuo, pirma, ji įgaliota priimti šį aktą ir kuris, antra, galiojo to akto priėmimo dieną.
25 Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, kokios galėjo būti 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendime Aquind / ACER (T‑735/18, EU:T:2020:542, pateiktas apeliacinis skundas) nustatytos priemonės.
26 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Aquind Ltd pateikė CRE ir OFGEM prašymą taikyti išimtį dėl Aquind jungties pagal Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnį. Šioms dviem nacionalinėms reguliavimo institucijoms nepasiekus susitarimo, remiantis Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio 5 punktu prašymas taikyti išimtį buvo perduotas ACER.
27 2018 m. birželio 19 d. ACER sprendimu prašymas taikyti išimtį dėl Aquind jungties buvo atmestas. ACER nusprendė, jog Aquind Ltd neatitinka vienos iš sąlygų, kad būtų galima taikyti išimtį, t. y. Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos sąlygos, pagal kurią investavimo rizikos lygis yra toks, kad apskritai nebūtų investuojama, jeigu nebūtų suteikta išimtis. 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Apeliacinė taryba patvirtino ACER sprendimą ir atmetė prašymą taikyti išimtį dėl Aquind jungties.
28 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimu Aquind / ACER (T‑735/18, EU:T:2020:542, pateiktas apeliacinis skundas) Bendrasis Teismas panaikino 2018 m. spalio 17 d. Apeliacinės tarybos sprendimą ir konstatavo, kad ji, viena vertus, atliko tik ribotą ACER sprendimo kontrolę ir, kita vertus, nustatė papildomą išimties taikymo naujoms jungtims sąlygą, kuri nenumatyta teisės aktuose, kai reikalavo, kad prieš prašant taikyti išimtį būtų pateiktas išankstinis prašymas suteikti finansinę paramą dėl investicijų, susijusių su bendrojo intereso projektu.
29 Atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimą Aquind / ACER (T‑735/18, EU:T:2020:542, pateiktas apeliacinis skundas), priemonės, kurių gali būti imamasi jam įvykdyti, – Apeliacinės tarybos atliekama nauja ACER sprendimo kontrolė, neapsiribojant tik akivaizdžia vertinimo klaida ir kartu užtikrinant, kad nebūtų pakartota Bendrojo Teismo nustatyta klaida, pagrįsta reikalavimu pateikti išankstinį prašymą suteikti finansinę paramą, kai ji vertina investavimo rizikos lygio sąlygą.
30 Šiuo klausimu pažymėtina, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovės, šios priemonės negali apimti sprendimo, kuriuo joms suteikiama prašoma išimtis, priėmimo ex officio. Iš tiesų iš 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Aquind / ACER (T‑735/18, EU:T:2020:542, pateiktas apeliacinis skundas) nematyti, jog Bendrasis Teismas konstatavo, kad buvo įvykdyta Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta sąlyga dėl investavimo rizikos lygio ir kad Apeliacinė taryba turėjo priimti naują sprendimą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos taikyti išimtį.
31 Kadangi buvo nustatyta, kokios rūšies priemonių turi būti imtasi sprendimui dėl panaikinimo įvykdyti, reikia išsiaiškinti, ar ginčijamo sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2021 m. birželio 4 d., buvo galiojantis teisinis pagrindas, kuriuo Apeliacinė taryba įgaliota priimti aktą su nustatytomis šios rūšies priemonėmis.
32 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nuostatos, susijusios su teisiniu pagrindu ir procedūra, per kurią buvo priimtas ginčijamas sprendimas, yra procedūrinės normos (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 29 d. Sprendimo ThyssenKrupp Nirosta / Komisija, C‑352/09 P, EU:C:2011:191, 90 punktą; 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo González y Díez / Komisija, T‑25/04, EU:T:2007:257, 60 punktą ir 2009 m. kovo 31 d. Sprendimo ArcelorMittal Luxembourg ir kt. / Komisija, T‑405/06, EU:T:2009:90, 67 punktą). Antra, pagal suformuotą jurisprudenciją procedūrinės normos paprastai laikomos taikytinomis nuo jų įsigaliojimo dienos (žr. 2015 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Moravia Gas Storage, C‑596/13 P, EU:C:2015:203, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
33 Nagrinėjamu atveju, kai Bendrasis Teismas panaikino 2018 m. spalio 17 d. Apeliacinės tarybos sprendimą, todėl ji turėjo iš naujo išnagrinėti ACER sprendimą, teisinis pagrindas, kuriuo ji įgaliota nagrinėti skundus dėl ACER sprendimų, įskaitant sprendimus dėl išimčių, buvo įtvirtintas Reglamento 2019/942 28 straipsnyje. Reglamentas 2019/942, kuriuo buvo pakeistas Reglamentas Nr. 713/2009, įsigaliojo 2019 m. liepos 4 d., t. y. prieš priimant ginčijamą sprendimą. Taigi Reglamento 2019/942 28 straipsnio nuostatos iš esmės buvo taikytinos nagrinėjamu atveju (šiuo klausimu žr. 2022 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo BNetzA / ACER, T‑631/19, EU:T:2022:509, 21 ir 81 punktus). Dėl ACER pažymėtina, kad teisinis pagrindas, kuriuo ji įgaliota priimti sprendimą dėl prašymo taikyti išimtį, buvo įtvirtintas Reglamento 2019/942 10 straipsnyje ir 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (OL L 158, 2019, p. 54) 63 straipsnio 5 dalyje.
34 Vis dėlto šios nuostatos, kuriomis ACER įgaliojama nagrinėti prašymą taikyti išimtį dėl jungties, ir nuostatos, kuriomis Apeliacinė taryba įgaliojama vertinti ACER sprendimą dėl to prašymo, gali būti taikomos tik tuo atveju, kai, kaip numatyta Reglamento 2019/943 2 straipsnio 1 punkte, taip pat Reglamento Nr. 714/2009 2 straipsnio 1 dalyje, perdavimo linija kerta ar eina per valstybių narių sieną ir sujungia valstybių narių nacionalines perdavimo sistemas.
35 Bet reglamentais 2019/942 ir 2019/943 ACER nėra įgaliojama nagrinėti prašymo taikyti išimtį dėl jungties tarp valstybės narės ir trečiosios šalies ir juo labiau Apeliacinei tarybai nesuteikiama kompetencijos vertinti ACER sprendimo dėl tokio prašymo.
36 Po „Brexito“ Aquind jungties projektas yra susijęs su jungtimi tarp valstybės narės ir trečiosios šalies. Tai reiškia, kad nei ACER, nei Apeliacinė taryba negalėjo priimti akto, kuriame nustatytos priemonės 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimui Aquind / ACER (T‑735/18, EU:T:2020:542, pateiktas apeliacinis skundas) įvykdyti, remdamosi teisiniu pagrindu, kuriuo jos iš pradžių buvo įgaliotos priimti šį aktą.
37 Atsižvelgiant į šią išvadą, reikia nustatyti, ar ACER ir Apeliacinė taryba galėjo priimti aktą, kuriame numatytos 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Aquind / ACER (T‑735/18, EU:T:2020:542, pateiktas apeliacinis skundas) vykdymo priemonės, remdamosi kitu teisiniu pagrindu nei tas, kuris įtvirtintas reglamentuose 2019/942 ir 2019/943.
38 Šiuo aspektu Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykiai reglamentuojami Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (OL L 29, 2020, p. 7; toliau – Susitarimas dėl išstojimo) nuostatomis ir Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (OL L 149, 2021, p. 10; toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas) nuostatomis.
39 Pirma, Susitarimo dėl išstojimo 92 straipsnio „Nebaigtos administracinės procedūros“ 1 dalyje numatyta:
„Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros toliau yra kompetentingi, kiek tai susiję su administracinėmis procedūromis, kurios buvo pradėtos iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, dėl: a) Jungtinės Karalystės arba Jungtinėje Karalystėje gyvenančių arba įsisteigusių fizinių ar juridinių asmenų laikymosi Sąjungos teisės; arba b) su konkurencija susijusios Sąjungos teisės laikymosi Jungtinėje Karalystėje.
40 Susitarimo dėl išstojimo 92 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad per 3 mėnesius nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos Sąjunga pateikia Jungtinei Karalystei visų atskirų nebaigtų administracinių procedūrų, kurioms taikoma šio straipsnio 1 dalis, sąrašą.
41 Visų pirma nuostatos, kurios reikšmė yra aiški ir nedviprasmiška, aiškinti nereikia (2009 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, T‑376/07, EU:T:2009:467, 22 punktas ir 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo Société générale / ECB, T‑757/16, EU:T:2018:473, 33 punktas). Vien perskaičius Susitarimo dėl išstojimo 92 straipsnio 1 dalį galima daryti išvadą, kad šio susitarimo taikymo sritis neapima administracinių procedūrų, susijusių su prašymais taikyti išimtį dėl jungčių pagal Reglamento 2019/943 63 straipsnį. Iš tiesų pagal Susitarimo dėl išstojimo 92 straipsnį Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms suteikiama kompetencija tik tam tikrose su Sąjungos teisės laikymusi susijusiose administracinėse procedūrose, kuriose dalyvauja Jungtinės Karalystės institucijos, įstaigos, organai ir agentūros arba Jungtinėje Karalystėje gyvenantys arba įsisteigę fiziniai ar juridiniai asmenys. Taigi Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros lieka kompetentingi atlikti tyrimus dėl Jungtinės Karalystės institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų bei joje gyvenančių arba įsisteigusių fizinių ar juridinių asmenų ir prireikus jiems taikyti sankcijas, jeigu procedūra buvo pradėta iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.
42 Be to, šiuo aspektu Komisija 2021 m. gegužės 10 d. elektroniniu laišku patvirtino Apeliacinei tarybai, kad su šia byla susijusi administracinė procedūra nebuvo įtraukta į pagal Susitarimo dėl išstojimo 92 straipsnio 4 dalį sudarytą administracinių procedūrų sąrašą. Reikia pažymėti, kad šioje nuostatoje aiškiai numatyta, kad per 3 mėnesius nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos Jungtinei Karalystei pateikiamas sąrašas apima „visas“ atskiras nebaigtas administracines procedūras, kuriam taikoma to straipsnio 1 dalis, taigi, priešingai, nei teigia ieškovės, tai nėra „tik informacinis“ sąrašas.
43 Taip pat tuo pačiu tikslu 2021 m. sausio 27 d. CRE ir OFGEM savo interneto svetainėse paskelbė pranešimą ir jame nurodė, kad nuspręsta nutraukti prašymo taikyti išimtį dėl Aquind jungties procedūrą, nes Reglamento 2019/942 63 straipsnyje numatyta išimčių taikymo tvarka nebetaikoma po Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Sąjungos.
44 Galiausiai, priešingai, nei tvirtina ieškovės, Susitarimo dėl išstojimo 92 straipsnis neatspindi bendrojo principo, kad nebaigtos procedūros neturi būti nutrauktos dėl „Brexito“. Kaip teisingai pažymėjo ACER, ši nuostata, priešingai, yra bendrojo principo, kad Sąjungos teisė – taigi, ir Sąjungos įstaigų kompetencija – nebetaikoma Jungtinei Karalystei po jos išstojimo iš Sąjungos ir pasitraukimo iš Sąjungos teisinės sistemos, išimtis.
45 Antra, Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 309 straipsnyje numatyta:
„Kiekviena Šalis užtikrina, kad jungtims tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės pagal [Reglamento 2019/943] 63 straipsnį <…> jų atitinkamose jurisdikcijose suteiktos išimtys, kurių sąlygos galioja po pereinamojo laikotarpio pabaigos, toliau būtų taikomos pagal jų atitinkamų jurisdikcijų teisės aktus nustatytomis sąlygomis.“
46 Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 309 straipsnio, kurio reikšmė aiški ir nedviprasmiška, aiškinti nereikia. Iš tiesų jame nurodytos tik „suteiktos“, t. y. esamos, išimtys ir jis nėra susijęs su prašymais taikyti išimtį, nukrypti leidžiančias nuostatas, kurie vis dar nagrinėjami. Taigi Apeliacinė taryba negali imtis priemonių 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimui Aquind / ACER (T‑735/18, EU:T:2020:542, pateiktas apeliacinis skundas) įvykdyti, pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 309 straipsnį suteikdama išimtį dėl Aquind jungties.
47 Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 308 straipsnyje ir 28 priede buvo numatyta speciali išimčių taikymo tvarka. Šioje nuostatoje ir priede, į kurį joje daroma nuoroda, numatyta, kad šalis gali nuspręsti netaikyti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 306 ir 307 straipsnių, kuriuose, be kita ko, numatyti mokesčiai už prieigą ir prisijungimą prie tinklų ar jų naudojimą, naujos infrastruktūros statybai, jei investavimo į infrastruktūrą rizikos lygis yra toks, kad apskritai nebūtų investuojama, jei nebūtų padaryta išimtis.
48 Vis dėlto nei Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 308 straipsnyje ar 28 priede, nei jokioje kitoje jo nuostatoje nesuteikiama ACER, taigi, ir Apeliacinei tarybai, kompetencijos priimti sprendimus dėl prašymų taikyti išimtis dėl elektros linijų jungčių. Kaip teisingai pažymėjo Apeliacinė taryba, siekiant įgyvendinti išimčių sistemą, atitinkamos valstybės narės ir Jungtinė Karalystė turi imtis priemonių ir veiksmų.
49 Be to, nuo Sąjungos vidaus rinkos taisyklių nukrypti leidžiančių nuostatų tvarkos taikymo sritis skiriasi nuo Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 308 straipsnyje ir 28 priede numatytos išimčių taikymo tvarkos taikymo srities. Antroji tvarka apima tik Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo taisyklių, t. y. šio susitarimo 306 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, susijusių su trečiųjų asmenų prieiga prie perdavimo ir skirstymo tinklų, ir minėto susitarimo 307 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, susijusių su sistemos eksploatavimu ir perdavimo tinklo operatorių atskyrimu, išimtis.
50 Taigi ieškovės negali remtis Prekybos ir bendradarbiavimo 308 straipsniu ir 28 priedu, tvirtindamos, kad Apeliacinė taryba turėjo kompetenciją imtis priemonių 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimui Aquind / ACER (T‑735/18, EU:T:2020:542, pateiktas apeliacinis skundas) įvykdyti.
51 Vadinasi, nėra Reglamento Nr. 713/2009 20 straipsnio 3 daliai ar Reglamento 2019/942 29 straipsniui lygiavertės nuostatos, pagal kurią ACER ir Apeliacinei tarybai būtų suteikta kompetencija imtis veiksmų jungties tarp valstybės narės ir trečiosios šalies atveju ir pagal kurią jos būtų įgaliotos taikyti Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio 1 dalies b punkto ir Reglamento Nr. 2019/943 63 straipsnio materialines normas.
52 Nė vienu ieškovių argumentu remiantis negali būti paneigtas Apeliacinės tarybos motyvų pagrįstumas.
53 Pirma, reikia atmesti ieškovių argumentą, kad, taikant restitutio in integrum, ACER turėtų atnaujinti pradėtą procedūrą nuo neteisėtumo atsiradimo momento ir priimti naują sprendimą, kuriame nebūtų Bendrojo Teismo sprendime konstatuoto neteisėtumo, taigi patenkinti prašymą taikyti išimtį.
54 Iš tiesų šio argumento nepakanka norint paneigti aplinkybę, kad Apeliacinė taryba nebeturi kompetencijos nagrinėti ACER sprendimą. Be to, kaip pažymėta šio sprendimo 30 punkte, Bendrasis Teismas nekonstatavo, kad buvo įvykdyta Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta sąlyga dėl investavimo rizikos lygio, todėl Apeliacinė taryba turėjo priimti naują sprendimą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos taikyti išimtį.
55 Antra, ieškovės teigia, kad sprendimai dėl prašymų taikyti išimtį yra deklaratyvaus pobūdžio ir įsigalioja atitinkamo prašymo pateikimo dieną. Jos tvirtina, jog tai reiškia, kad išimtis, dėl kurios pateikė prašymą 2017 m., turi būti laikoma „esama išimtimi“, kaip ji suprantama pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 309 straipsnį.
56 Šiam argumentui negalima pritarti. Iš tiesų Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad sprendimas, kuriuo tenkinamas prašymas taikyti išimtį dėl jungties, yra aktas, kuris sukelia pasekmių nuo jo priėmimo, taigi tik nuo priėmimo momento pasikeičia jo adresato teisinė padėtis. Vadinasi, tokiu sprendimu negali būti sukuriamos naujos teisės atgaline data nuo prašymą taikyti išimtį pateikimo dienos.
57 Trečia, ieškovės klaidingai tvirtina, kad Reglamento 2019/942 29 straipsnyje Apeliacinei tarybai suteikiama kompetencija imtis priemonių 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimui Aquind / ACER (T‑735/18, EU:T:2020:542, pateiktas apeliacinis skundas) įvykdyti.
58 Reglamento 2019/942 29 straipsnio paskutiniame sakinyje nurodyta, kad „ACER imasi visų būtinų priemonių <…> Teisingumo Teismo sprendimams vykdyti“, ir taip pakartojamas SESV 266 straipsnio turinys. Remiantis tuo, kas dėl pastarojo straipsnio išdėstyta šio sprendimo 19–22 punktuose, iš Reglamento 2019/942 29 straipsnio kylanti pareiga veikti taip pat negali būti ACER kompetencijos šaltinis ar leisti jai remtis teisiniu pagrindu, kuris tuo metu nustojo būti taikytinas nagrinėjamu atveju susiklosčiusiai situacijai. Taigi tam, kad Apeliacinė taryba vykdytų ACER sprendimo kontrolę ir imtis priemonių 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimui Aquind / ACER (T‑735/18, EU:T:2020:542, pateiktas apeliacinis skundas) įvykdyti, reikėjo, kad ši taryba būtų turėjusi kompetenciją tuo metu, kai priėmė ginčijamą sprendimą, o šiuo atveju taip nebuvo.
59 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Apeliacinė taryba nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad po „Brexito“ nebeturėjo kompetencijos spręsti dėl ACER sprendimo ir imtis priemonių 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimui Aquind / ACER (T‑735/18, EU:T:2020:542, pateiktas apeliacinis skundas) įvykdyti.
60 Vadinasi, pirmasis pagrindas turi būti atmestas.
Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo Reglamento 2019/942 25 straipsnio 3 dalyje bei 28 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų ir kelių Apeliacinės tarybos procedūros taisyklių nuostatų pažeidimu
61 Ieškovės teigia, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento 2019/942 25 straipsnio 3 dalį bei 28 straipsnio 4 dalį ir savo procedūros taisyklių nuostatas. Iš tiesų jos skundžiasi, kad vienas iš Apeliacinės tarybos narių nedalyvavo 2021 m. gegužės 19 d. posėdyje, priekaištauja kitiems šios tarybos nariams tylėjus per posėdį, nurodo, kad šio posėdžio protokolas nebuvo pakankamai išsamus, ir pažymi: kadangi Apeliacinės tarybos narių pasitarimo protokolas nebuvo paskelbtas ACER interneto svetainėje, jos negali žinoti, ar visi Apeliacinės tarybos nariai dalyvavo tame pasitarime ir priimant sprendimą.
62 ACER, palaikoma Parlamento, prašo atmesti šį pagrindą kaip iš esmės nereikšmingą, nes, nesant ieškovių nurodytų pažeidimų, ginčijamas sprendimas iš esmės negalėjo būti kitoks.
63 Pagal suformuotą jurisprudenciją ieškovas neturi jokio teisėto intereso, kad sprendimas būtų panaikintas dėl procedūros reikalavimų pažeidimo, jei administravimo institucija neturi jokios diskrecijos ir turi veikti taip, kaip veikė, nes tokiu atveju, panaikinus sprendimą, galėtų būti tik priimtas naujas sprendimas, iš esmės tapatus panaikintajam (1983 m. liepos 6 d. Sprendimo Geist / Komisija, 117/81, EU:C:1983:191, 7 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2016 m. vasario 4 d. Sprendimo Italian International Film /EACEA, T‑676/13, EU:T:2016:62, 54 punktą ir 2021 m. liepos 7 d. Sprendimo HM / Komisija, T‑587/16 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:415, 30 punktą).
64 Juo labiau ieškovas negali pagrįsti suinteresuotumo prašyti panaikinti sprendimą, kuriuo atsisakoma imtis veiksmų tam tikroje srityje, remdamasis konkrečiu pagrindu, jeigu atitinkama administravimo institucija bet kuriuo atveju neturi jokių įgaliojimų imtis veiksmų šioje srityje (2020 m. liepos 14 d. Nutarties Shindler ir kt. / Komisija, T‑627/19, EU:T:2020:335, 49 punktas).
65 Išnagrinėjus pirmąjį pagrindą matyti, kad bet kuriuo atveju po „Brexito“ Apeliacinė taryba nebeturėjo kompetencijos imtis priemonių 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimui Aquind / ACER (T‑735/18, EU:T:2020:542, pateiktas apeliacinis skundas) įvykdyti.
66 Taigi, kaip teisingai pažymėjo ACER, reikia atmesti antrąjį pagrindą kaip nereikšmingą, nesant reikalo nagrinėti jo pagrįstumo, vadinasi, ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Vis dėlto pagal to paties reglamento 135 straipsnį, kai to reikalauja teisingumas, Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia tik dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų arba kad iš pralaimėjusios šalies jos visai neturi būti priteistos.
68 Nors nagrinėjamu atveju ieškovės pralaimėjo bylą, Apeliacinės tarybos kompetencijos nebuvimas yra „Brexito“ pasekmė. Šis nuo ieškovių valios nepriklausantis įvykis nutiko vykstant procedūrai ACER organuose po to, kai Bendrasis Teismas panaikino pirminį Apeliacinės tarybos sprendimą. Atsižvelgdamas į šias ypatingas aplinkybes Bendrasis Teismas mano, kad nagrinėjamu atveju būtų teisinga nuspręsti, kad ieškovės ir ACER padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
69 Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taigi Parlamentas ir Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Aquind Ltd, Aquind SAS, Aquind Energy Sàrl ir Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Tomljenović | Škvařilová‑Pelzl | Nõmm |
Paskelbta 2023 m. vasario 15 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.