EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. gegužės 18 d.(*)
„Viešoji tarnyba – EIVT darbuotojai – Laikinasis tarnautojas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 98 straipsnis – KTĮS 2 straipsnio e punktas – Darbo sutartis – Priskyrimas – Pranešimo apie laisvą darbo vietą neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – AD 5 lygio pareigos nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojams ir AD 5–AD 14 lygių pareigūnams – Lygio ir pareigų atitikties principas – Sprendimas už akių“
Byloje F‑11/14
dėl ieškinio, pareikšto pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį,
Bruno Dupré, Europos išorės veiksmų tarnybos laikinasis tarnautojas, gyvenantis Etterbeek (Belgija), atstovaujamas advokatų S. Rodrigues ir A. Tymen,
ieškovas,
prieš
Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), atstovaujamą S. Marquardt ir M. Silva,
atsakovę,
TARNAUTOJŲ TEISMAS
(antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas K. Bradley, teisėjai H. Kreppel ir M. I. Rofes i Pujol (pranešėja),
kanclerė W. Hakenberg,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2014 m. vasario 7 d., B. Dupré prašo panaikinti jo, kaip Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) laikinojo tarnautojo, darbo sutartį, pasirašytą 2013 m. balandžio 1 d., nes jis buvo priskirtas prie AD 5 lygio, ir atlyginti tariamai patirtą žalą.
Teisinis pagrindas
2 Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (redakcija po 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, iš dalies keičiančio Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1240/2010) (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 5 straipsnis išdėstytas taip:
„1. Postai, numatyti Tarnybos nuostatuose, pagal pareigų, su kuriomis jie susiję, [Tarnybos nuostatuose numatytos pareigybės pagal užduočių, su kuriomis jos susijusios] pobūdį ir svarbą, skirstomi [skirstomos] į administratorių pareigų grupę (toliau – AD) ir padėjėjų pareigų grupę (toliau – AST).
2. AD pareigų grupę sudaro dvylika lygių, atitinkančių administratorių, patarėjų, lingvistų ir mokslo darbuotojų pareigas [atitinkančių vadovaujančiąsias, konceptualiąsias ir analitines, taip pat lingvistines ir mokslines užduotis]. <...>
3. Į pareigas skiriamas asmuo turi turėti bent:
<...>
b) AD pareigų grupėje, 5 ir 6 lygiams:
i) išsilavinimą, atitinkantį užbaigtas, ne trumpesnes kaip trejų metų universitetines studijas, patvirtintas diplomu, arba
ii) <...>.
c) AD pareigų grupėje, 7–16 lygiams:
i) diplomu patvirtintą išsilavinimą, atitinkantį užbaigtas universitetines studijas, kai įprastinis universitetinio mokslo laikotarpis yra ketveri metai ar daugiau, arba
ii) diplomu patvirtintą išsilavinimą, atitinkantį užbaigtas universitetines studijas, ir ne mažiau kaip vienerių metų atitinkamą profesinę patirtį, kai įprastinis universitetinio mokslo laikotarpis yra ne mažiau kaip treji metai, <...>
<...>“
3 Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnį:
„1. Atrinktiems kandidatams priskiriamas tas pareigų grupės lygis, kuris nurodytas pranešime apie jų laimėtą konkursą.
2. Nepažeidžiant [Pareigūnų tarnybos nuostatų] 29 straipsnio 2 dalies, pareigūnai priimami į darbą tik AST 1–AST 4 ar AD 5–AD 8 lygių pareigoms. Lygį pranešime apie konkursą nurodo institucija, atsižvelgdama į tokius kriterijus:
a) tikslą įdarbinti aukščiausio lygio pareigūnus, kaip apibrėžta [Pareigūnų tarnybos nuostatų] 27 straipsnyje;
b) reikalingą profesinė patirtis [profesinę patirtį].
<...>“
4 Pareigūnų tarnybos nuostatų 32 straipsnyje numatyta:
„Pareigūnas priimamas į darbą pirmojoje savo kategorijos [lygio] pakopoje.
Paskyrimų tarnyba, atsižvelgdama į jo profesinę patirtį, gali pridėti papildomo darbo stažo, bet ne daugiau kaip 24 mėnesius. Turi būti priimtos bendrosios įgyvendinimo nuostatos, būtinos šio straipsnio galiojimui užtikrinti.
<...>“
5 Pareigūnų tarnybos nuostatų 98 straipsnyje, įtrauktame 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1080/2010, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatyta:
„1. Taikant [Pareigūnų tarnybos nuostatų] 29 straipsnio 1 dalies a punktą, siekdama priimti darbuotoją į laisvą darbo vietą EIVT, paskyrimų tarnyba apsvarsto [Europos Sąjungos] Tarybos generalinio sekretoriato, [Europos] Komisijos ir EIVT pareigūnų paraiškas, laikinai priimtų tarnautojų, kuriems taikomas [Europos Sąjungos] [k]itų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio e punktas, paraiškas ir valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojų paraiškas, neteikdama pirmenybės nė vienai iš tų kategorijų. Iki 2013 m. birželio 30 d., nukrypdama nuo [Pareigūnų tarnybos nuostatų] 29 straipsnio nuostatų, EIVT, priimdama darbuotojus ne iš institucijos, įdarbina tik [Europos Sąjungos] Tarybos generalinio sekretoriato ir [Europos] Komisijos pareigūnus, taip pat valstybių narių diplomatinių tarnybų darbuotojus.
<...>“
6 Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų (redakcija po Reglamento Nr. 723/2004 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 1240/2010; toliau – KTĮS) 2 straipsnio e punkte išdėstyta Reglamentu Nr. 1080/2010 įtraukta nuostata:
„Šiose Įdarbinimo sąlygose „laikinai priimti tarnautojai“ reiškia:
<...>
e) valstybių narių diplomatinių tarnybų komandiruotus darbuotojus, priimtus nuolatinėms pareigoms laikinai užimti EIVT.“
7 KTĮS 10 straipsnyje nustatyta:
„1. Pagal analogiją taikomi Tarnybos nuostatų <...> 5 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys ir 7 straipsnis.
2. Lygis ir pakopa, suteikiami laikiniesiems darbuotojams juos įdarbinant, nurodomi jų darbo sutartyje.
<...>“
8 KTĮS 15 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta:
„Laikinai priimti tarnautojai iš pradžių skirstomi [priskiriami prie lygio] remiantis Tarnybos nuostatų 32 straipsniu.“
9 KTĮS 50b straipsnis, įtrauktas Reglamentu Nr. 1080/2010, išdėstytas taip:
„1. Valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojai, atrinkti taikant Tarnybos nuostatų 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, kuriuos komandiruoja nacionalinės diplomatinės tarnybos, įdarbinami laikinai priimtais tarnautojais pagal [KTĮS] 2 straipsnio e punktą.
2. Jie gali būti priimami ilgiausiai ketverių metų laikotarpiui. Sutartys gali būti pratęsiamos maksimaliam ketverių metų laikotarpiui. Jie turėtų būti įdarbinami iš viso ne ilgesniam kaip aštuonerių metų laikotarpiui. Tačiau išskirtinėmis aplinkybėmis ir dėl tarnybos interesų, pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, sutartis gali būti pratęsta maksimaliam dvejų metų laikotarpiui. Kiekviena valstybė narė suteikia laikinaisiais EIVT darbuotojais tapusiems savo pareigūnams garantiją, kad pasibaigus jų tarnybos EIVT laikui jie bus nedelsiant grąžinti į ankstesnes pareigas, vadovaujantis taikomomis nacionalinės teisės aktų nuostatomis.
<...>“
10 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/427/ES, kuriuo nustatoma [EIVT] struktūra ir veikimas (OL L 201, p. 30), 6 straipsnis „Personalas“ išdėstytas taip:
„<...>
7. Sąjungos pareigūnai ir laikinieji darbuotojai, EIVT įdarbinti iš valstybių narių diplomatinių tarnybų, turi tokias pačias teises bei pareigas, ir jiems taikomos vienodos sąlygos, visų pirma reikalavimų atitikimo visoms [EIVT] pareigybėms užimti lygiavertėmis sąlygomis srityje. Paskirstant pareigas, vykdytinas visose EIVT veiklos ir įgyvendinamos politikos srityse, laikiniesiems darbuotojams iš nacionalinių diplomatinių tarnybų ir Sąjungos pareigūnams taikomos vienodos sąlygos. <...>
<...>
11. Pagal taikomas nacionalinės teisės nuostatas kiekviena valstybė narė savo pareigūnams, tapusiems EIVT laikinaisiais darbuotojais, suteikia garantiją, kad pasibaigus jų tarnybos EIVT laikotarpiui jie bus nedelsiant grąžinti į ankstesnes pareigas. Šis tarnybos laikotarpis pagal Įdarbinimo sąlygų 50b straipsnio nuostatas neviršija aštuonerių metų, nebent jis būtų pratęstas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui išimtinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tarnybos poreikius.
<...>“
Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės
11 2007–2013 m. kovo 31 d. ieškovas dirbo komandiruotu nacionaliniu ekspertu – iš pradžių Europos Komisijoje, paskui EIVT. Pareigų aprašyme jis apibūdintas kaip tarnautojas, atsakingas už saugumo politiką cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio pavojaus mažinimo srityje („Policy Officer – Security in the area of [Chemical, Biological, Radiological and Nuclear] Risk mitigation“).
12 Prieš baigiantis jo, kaip komandiruoto nacionalinio eksperto, komandiravimo EIVT laikui, ieškovas pateikė paraišką pareigoms, nurodytoms pranešime apie laisvą darbo vietą EEAS/2012/AD/36, kurio tikslas – Saugumo politikos ir sankcijų skyriuje įdarbinti tarnautoją, atsakingą už saugumo politiką cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio pavojaus mažinimo srityje („Policy Officer – Security in the area of [Chemical, Biological, Radiological and Nuclear] Risk mitigation“) (toliau – pranešimas apie laisvą darbo vietą).
13 Iš pranešimo apie laisvą darbo vietą matyti, kad kandidatai turėjo būti tam tikrų Europos Sąjungos institucijų AD 5–AD 14 lygių pareigūnai arba laikinieji tarnautojai, įdarbinti pagal KTĮS 2 straipsnio e punktą, arba valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojai. Dėl kandidatų, kurie yra valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojai, pranešime apie laisvą darbo vietą nurodyta, kad jie privalo ne tik būti vienos iš valstybių narių piliečiai, bet ir turėti diplomu patvirtintą išsilavinimą, atitinkantį baigtas universitetines studijas, kai įprasta tokių studijų trukmė – ne trumpesnė kaip treji metai. Iš jų taip pat buvo reikalaujama turėti bent dvejų metų darbo nacionalinėje valdžios institucijoje patirtį.
14 Iš pranešimo apie laisvą darbo vietą taip pat matyti, kad, jeigu būtų atrinktas Sąjungos pareigūnas, jis būtų priskirtas prie jo turimo lygio. Jeigu atrinktasis kandidatas būtų vienos iš valstybių narių diplomatinės tarnybos darbuotojas, su juo pagal KTĮS 2 straipsnio e punktą būtų sudaryta sutartis, kurios trukmė negalėtų viršyti ketverių metų, ir jis būtų priskirtas prie AD 5 lygio.
15 Buvo atrinkta ieškovo kandidatūra ir 2013 m. balandžio 1 d. jis pasirašė darbo sutartį su EIVT. Iš sutarties matyti, kad ieškovas nuo šios dienos priimtas dirbti kaip laikinasis tarnautojas, kaip tai suprantama pagal KTĮS 2 straipsnio e punktą, priskyrus jį prie AD 5 lygio 2 pakopos. Nustatyta, kad darbo vieta yra Briuselyje (Belgija).
16 Manydamas, kad AD 5 lygis neatitiko nei pareigų, numatytų pranešime apie laisvą darbo vietą, nei eitų pareigų ir kad buvo diskriminuojamas, palyginti su Sąjungos pareigūnais, 2013 m. birželio 27 d. ieškovas pateikė „[prašymą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį], kad būtų ištaisyta akivaizdi vertinimo klaida, susijusi su jo priskyrimu prie lygio.
17 Sudaryti tarnybos EIVT sutartis įgaliota tarnyba nusprendė, kad ieškovo prašymas yra „skundas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį“, ir 2013 m. spalio 28 d. sprendimu jį atmetė.
Ieškovo reikalavimai ir procesas
18 Ieškovas Tarnautojų teismo prašo:
„– <…> panaikinti [jo darbo sutartyje esantį] 2013 m. balandžio 1 d. sprendimą, kuriame [numatyta, kad] jis priskirtas prie AD 5 lygio,
– prireikus <...> panaikinti 2013 m. spalio 28 d. sprendimą atmesti skundą <…>,
<…>
– <…> iš naujo priskirti jį prie lygio, kuris atitiktų jam tenkančių atlikti pareigų lygį,
– <…> įpareigoti [EIVT] atsižvelgti į priskyrimo pasekmes, visų pirma finansines, atgaline data nuo tos dienos, kai jis pradėjo eiti pareigas,
– <…> atlyginti patirtą neturtinę žalą <…>, ex æquo et bono įvertintą 5 000 EUR,
<…>
– <...> priteisti iš [EIVT] visas bylinėjimosi išlaidas.“
19 Pagal ieškinio pareiškimo dieną galiojusios redakcijos Procedūros reglamento 39 straipsnio 1 dalį atsakovas turi pateikti atsiliepimą į ieškinį per du mėnesius nuo ieškinio įteikimo.
20 Kaip matyti iš ieškinio gavimo patvirtinimo, jis buvo tinkamai įteiktas 2014 m. vasario 14 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai adresu Briuselyje, kurį EIVT buvo anksčiau nurodžiusi Tarnautojų teismui kaip adresą procesiniams dokumentams įteikti.
21 Dviejų mėnesių terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti baigėsi 2014 m. balandžio 24 d., įskaitant terminą dėl nuotolių, tačiau EIVT nepateikė atsiliepimo.
22 2014 m. liepos 2 d. laišku Tarnautojų teismo kanclerė pranešė ieškovui, kad per nustatytą terminą nebuvo gautas atsiliepimas į ieškinį ir kad rašytinė proceso dalis baigta. Kartu kanclerė priminė ieškovui, kad pagal tuo metu galiojusio Procedūros reglamento 116 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą jis gali prašyti Tarnautojų teismo patenkinti jo reikalavimus. Savo laiške Tarnautojų teismo kanclerė taip pat atkreipė ieškovo dėmesį į to paties straipsnio 4 dalies formuluotę, pagal kurią dėl už akių priimto sprendimo vis dėlto gali būti pateiktas protestas. Kartu 2014 m. liepos 2 d. laišku Tarnautojų teismo kanclerė persiuntė EIVT ieškovui skirtą laišką ir pranešė EIVT apie rašytinės proceso dalies pabaigą.
23 2014 m. liepos 10 d. laišku ieškovas paprašė Tarnautojų teismo patenkinti jo ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Šis prašymas buvo įteiktas EIVT.
24 2014 m. liepos 11 d. EIVT kreipėsi į Tarnautojų teismą pagal tuo metu galiojusio Procedūros reglamento 116 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą su prašymu pradėti žodinę proceso dalį dėl 2014 m. liepos 10 d. ieškovo prašymo ir pateikti ieškinio kopiją. Tarnautojų teismas persiuntė ieškinio kopiją EIVT ir 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu nepatenkino prašymo pradėti žodinę proceso dalį dėl minėto prašymo.
Dėl teisės
25 Pagal Procedūros reglamento 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios atitinka iki 2014 m. rugsėjo 30 d. galiojusio Procedūros reglamento 116 straipsnio 2 dalies nuostatas, prieš priimdamas sprendimą už akių Tarnautojų teismas išnagrinėja, ar ieškinys yra priimtinas, ir patikrina, ar tinkamai įvykdyti formalumai ir ar ieškovo reikalavimai atrodo pagrįsti. Jis gali imtis proceso organizavimo priemonių arba nutarti taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemones.
26 Iš šios bylos medžiagos matyti, kad ieškinys Tarnautojų teisme buvo pareikštas per teisės aktuose nustatytą trijų mėnesių terminą nuo pranešimo apie atmestą skundą įteikimo ieškovui dienos, pridėjus 10 dienų terminą dėl nuotolių; kad ieškovas ginčija savo priskyrimo įdarbinant laikinuoju tarnautoju aktą; kad jis mano, jog šis aktas priimtas jo nenaudai, ir kad jis yra suinteresuotas pareikšti ieškinį, nes ginčija individualų administracinį sprendimą, sukeliantį privalomų teisinių pasekmių, kurios tiesiogiai ir iš karto paveikia jo interesus.
27 Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškinys buvo tinkamai įteiktas EIVT adresu Briuselyje, kurį ši tarnyba nurodė Tarnautojų teismo kanceliarijai kaip adresą procesiniams dokumentams įteikti, ir kad EIVT per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
28 Remiantis tuo darytina išvada, kad šioje byloje ieškinio priimtinumas nekelia jokių abejonių ir kad formalumai buvo tinkamai įvykdyti.
29 Dabar Tarnautojų teismas turi patikrinti, ar, atsižvelgiant į ieškinį ir jo priedus, ieškovo reikalavimai yra pagrįsti. Šiuo tikslu Tarnautojų teismas nemanė, kad yra būtina taikyti proceso organizavimo ar pasirengimo nagrinėti bylą priemonę.
Dėl reikalavimo panaikinti sprendimą atmesti skundą
30 Ieškovas prašo prireikus panaikinti 2013 m. spalio 28 d. sprendimą atmesti skundą.
31 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką administracinis skundas ir eksplicitinis arba implicitinis sprendimas jį atmesti yra sudėtingos procedūros dalis ir tik išankstinė kreipimosi į teismą sąlyga. Tokiomis aplinkybėmis net formaliai dėl skundo atmetimo pareikštas ieškinys reiškia, kad į teismą kreipiamasi dėl asmens nenaudai priimto akto, dėl kurio pateiktas skundas, išskyrus atvejus, kai skundo atmetimo pasekmės skiriasi nuo akto, dėl kurio pateiktas skundas, pasekmių. Jau kelis kartus buvo nuspręsta, kad eksplicitinis sprendimas atmesti skundą gali, atsižvelgiant į jo turinį, nebūti ieškovo ginčijamą aktą patvirtinantis sprendimas. Taip yra tuo atveju, kai sprendime atmesti skundą iš naujo nagrinėjama ieškovo situacija atsižvelgiant į naujas teisines ar faktines aplinkybes arba kai juo pakeičiamas ar papildomas pradinis sprendimas. Tokiais atvejais sprendimas atmesti skundą yra aktas, kuriam taikoma teisminė kontrolė ir į kurį teismas atsižvelgia spręsdamas dėl ginčijamo akto teisėtumo, taigi kurį laiko asmens nenaudai priimtu aktu, pakeičiančiu ginčijamą aktą (Sprendimo Adjemian ir kt. / Komisija, T‑325/09 P, EU:T:2011:506, 32 punktas).
32 Kadangi pagal Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintą tvarką suinteresuotasis asmuo turi pateikti skundą dėl sprendimo, kurį ginčija, ir pareikšti ieškinį dėl sprendimo atmesti šį skundą, Sąjungos teismas pripažįsta ieškinį priimtinu, nesvarbu, ar jis pareikštas tik dėl sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas, ar dėl sprendimo atmesti skundą, ar dėl abiejų sprendimų, jei skundas ir ieškinys pateikti per Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose nustatytus terminus. Tačiau pagal proceso ekonomijos principą teismas gali nuspręsti, kad nereikia priimti atskiro sprendimo dėl reikalavimų, pareikštų dėl sprendimo atmesti skundą, jei nustato, kad šių reikalavimų turinys nėra savarankiškas ir iš tikrųjų sutampa su reikalavimais, pareikštais dėl sprendimo, dėl kurio buvo pateiktas skundas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Vainker / Parlamentas, 293/87, EU:C:1989:8, 7 ir 8 punktus). Taip gali būti, be kita ko, tada, kai Sąjungos teismas nustato, kad sprendimu atmesti skundą (tam tikrais atvejais dėl to, kad jis implicitinis) tik patvirtinamas sprendimas, dėl kurio pateiktas skundas, ir kad dėl to šio sprendimo panaikinimas nepaveiktų suinteresuotojo asmens teisinės padėties kitaip negu pirmojo sprendimo panaikinimas (Sprendimo Adjemian ir kt. / Komisija, EU:T:2011:506, 33 punktas).
33 Šioje byloje neginčijama, kad sprendimu atmesti skundą buvo ne iš naujo įvertinta ieškovo situacija, atsižvelgiant į naujas teisines ar faktines aplinkybes, bet patvirtintas sprendimas dėl priskyrimo prie AD5 lygio 2 pakopos, kuris matyti ieškovo darbo sutartyje, ir tik išnagrinėti ieškovo pateikti pagrindai bei argumentai, taip pat patikslinti tam tikri aspektai, susiję su šio sprendimo dėl priskyrimo motyvais. Šiuo atveju reikia nagrinėti pradinio ieškovo nenaudai priimto akto teisėtumą, atsižvelgiant į sprendime atmesti skundą nurodytus motyvus, laikant, kad šie motyvai sutampa su pradinio akto motyvais (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Birkhoff, T‑377/08 P, EU:T:2009:485, 58 ir 59 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
34 Taigi reikalavimai panaikinti sprendimą atmesti skundą neturi savarankiško turinio ir ieškinį reikia laikyti pareikštu dėl sprendimo, kurio motyvai patikslinti 2013 m. spalio 28 d. sprendime atmesti skundą ir kuris matyti iš ieškovo 2013 m. balandžio 1 d. darbo sutarties, pagal kurią jis priskirtas prie AD 5 lygio (toliau – ginčijamas sprendimas dėl priskyrimo; šiuo klausimu žr. Sprendimo Eveillard / Komisija, T‑258/01, EU:T:2004:177, 31 ir 32 punktus ir Sprendimo Buxton / Parlamentas, F‑50/11, EU:F:2012:51, 21 punktą).
35 Todėl nereikia atskirai spręsti dėl reikalavimo panaikinti sprendimą atmesti skundą.
Dėl reikalavimo iš naujo priskirti ieškovą prie lygio ir nurodyti EIVT atgaline data atsižvelgti į visas naujo priskyrimo pasekmes
36 Kalbant apie reikalavimą, kad Tarnautojų teismas, pirma, nurodytų iš naujo priskirti ieškovą prie jo lygį atitinkančių pareigų ir, antra, EIVT atsižvelgti į visas finansines šio naujo paskyrimo pasekmes atgaline data nuo tos dienos, kai ieškovas pradėjo eiti pareigas, reikia priminti, kad nagrinėdamas ieškinį, pareikštą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį, teismas, nesikėsindamas į administracinės valdžios institucijos prerogatyvas, negali daryti pareiškimų ar esminių konstatavimų ar duoti nurodymų šiai institucijai (žr. Nutarties Caminiti / Komisija, F‑71/09, EU:F:2011:53, 23 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Institucija galėtų būti priversta imtis priemonių, kurių reikalauja ieškovas, nebent vykdydama sprendimą, kuriuo patenkinamas ieškovo reikalavimas dėl panaikinimo.
37 Remiantis tuo darytina išvada, jog reikalavimas, kad Tarnautojų teismas nurodytų iš naujo priskirti ieškovą prie tokio lygio, kuris atitiktų jam tenkančių atlikti pareigų lygį, taip pat EIVT atsižvelgti į visas tokio naujo priskyrimo pasekmes, visų pirma finansines, atgaline data nuo tada, kai ieškovas pradėjo eiti pareigas, yra nepriimtinas.
Dėl reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą dėl priskyrimo
38 Grįsdamas reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą dėl priskyrimo ieškovas pateikia vienintelį pagrindą, paremtą pranešimo apie laisvą darbo vietą, kuriuo remiantis jis buvo priimtas į darbą, neteisėtumu, ir šis pagrindas padalytas į tris dalis. Pirmoji dalis grindžiama lygio ir pareigų atitikties principo ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio bei I priedo A punkto pažeidimu. Antroji dalis grindžiama akivaizdžia vertinimo klaida. Trečioji dalis – vienodo požiūrio principo ir bet kokio pobūdžio diskriminacijos draudimo pažeidimu, taip pat Sprendimo 2010/427 6 straipsnio 7 dalies pažeidimu.
39 Tarnautojų teismas konstatuoja, kad ieškovas savo ieškinyje pateikia argumentus tik dėl pirmosios ir trečiosios vienintelio ieškinio pagrindo dalių. Antroji vienintelio ieškinio pagrindo dalis, paremta akivaizdžia vertinimo klaida, nėra grindžiama jokiais argumentais, nesilaikant pareiškiant ieškinį galiojusios redakcijos Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punkte numatytos normos, pakartotos Procedūros reglamento 50 straipsnio 1 dalies e punkte. Taigi vienintelio ieškinio pagrindo antrą dalį reikia pripažinti nepriimtina.
Dėl pirmos ieškinio pagrindo dalies, grindžiamos lygio ir pareigų atitikties principo pažeidimu ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio bei I priedo A punkto pažeidimu
40 Ieškovas remiasi pranešimo apie laisvą darbo vietą neteisėtumu, nes jame numatyta, kad prie AD 5 lygio priskiriami tik tie kandidatai, kurie yra valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojai. Tačiau šis lygis, prie kurio jis buvo priskirtas kaip laikinasis tarnautojas, neatitiko užduočių, kurias ieškovas turėjo atlikti, ir neatspindėjo nei jų svarbos, nei jam tenkančių pareigų. Iš tiesų „svarbiems“ dokumentams, kurie buvo jam priskirti, tvarkyti būtinai reikėjo ilgos patirties ieškovo specializacijos srityje, bet kuriuo atveju to negalėjo užtikrinti karjerą tik pradedantis pareigūnas, turintis tik dvejus metus patirties, kaip buvo reikalaujama pranešime apie laisvą darbo vietą. Ieškovas priduria, kad iš dvidešimt penkerių profesinės veiklos metų penkiolika metų jis dirbo pranešime apie laisvą darbo vietą nurodytoje srityje, o pareigos, kurias jis užėmė kaip komandiruotas nacionalinis ekspertas, buvo laikomos „jautriomis“ dėl reikalaujamos kompetencijos. Kai buvo paskirtas laikinuoju AD 5 lygio tarnautoju, jo pareigos išliko visiškai tokios pačios.
41 Ieškovas taip pat teigia, kad dviejų kitų grupės, kuriai jis priklauso, narių pareigų aprašymai, kuriuos jis pridėjo prie ieškinio, visiškai sutampa su jo užimamų pareigų aprašymu, nors, pirma, vienas šias pareigas užimantis pareigūnas yra priskirtas prie AD 12 lygio, o kitas – prie AD 13 lygio ir, antra, ieškovas buvo priskirtas prie AD 5 lygio, pakeičiant AD 13 lygio pareigūną, toms pačioms užduotims atlikti. Šios aplinkybės aiškiai parodo, kad lygis, prie kurio jis buvo priskirtas, neatitiko jam tenkančių atlikti užduočių ir pareigų.
42 Ieškovas priduria, jog Pareigūnų tarnybos nuostatų I priedo A punkte numatyta, kad AD 5 lygis atitinka padėjėjų pareigybę, nors jis nedirba kaip kieno nors padėjėjas ir yra labai savarankiškas atlikdamas savo pareigas. Be to, ieškovas teigia, kad prie ieškinio pridėtame komandiruoto nacionalinio eksperto, kurį jis pakeitė nuo 2013 m. spalio mėn., pareigų aprašyme reikalaujama bent aštuonerių metų patirties jo specializacijos srityje ir kad iš tikrųjų jo grupėje nė vienas iš jo kolegų nėra priskirtas prie AD 5 lygio.
43 Galiausiai ieškovas tvirtina, kad ginčijamas sprendimas dėl priskyrimo buvo priimtas dėl biudžeto suvaržymų, nors pagal Sprendimo 2010/427 6 straipsnio 8 dalį personalas turi būti atrenkamas objektyviai ir siekiant užtikrinti, kad būtų įdarbintas geriausių gebėjimų, veiksmingiausiai dirbantis ir sąžiningiausias personalas. Ieškovo nuomone, argumentas, susijęs su EIVT biudžeto suvaržymais, yra nepagrįstas, nes jeigu kandidatas, kuris per atranką po pranešimo apie laisvą darbo vietą paskelbimo atsidūrė antroje vietoje, būtų atrinktas ir būtų pareigūnas, jo mėnesinis atlyginimas atitiktų prie AD 13 lygio priskirto pareigūno atlyginimą.
44 Tarnautojų teismas konstatuoja, pirma, jog ieškovo teiginys, kad pagal pranešimą apie laisvą darbo vietą prie AD 5 lygio galėjo būti priskirti tik tie kandidatai, kurie buvo valstybių narių diplomatinių tarnybų darbuotojai, yra grindžiamas klaidingai suprastu pranešimo apie laisvą darbo vietą tekstu.
45 Iš tiesų iš pranešimo apie laisvą darbo vietą pirmosios dalyvavimo atrankoje reikalavimų grupės 1 punkto matyti, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 98 straipsnį kandidatai turi būti Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriato, Komisijos ar EIVT pareigūnai arba laikinieji tarnautojai, kuriems taikomas KTĮS 2 straipsnio e punktas, t. y. valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų komandiruotieji darbuotojai, laikinai paskirti į nuolatines pareigas EIVT, arba valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojai.
46 Taigi, kadangi buvo trys galimos kandidatų kategorijos, t. y. tie, kurie buvo Sąjungos pareigūnai, tie, kurie jau dirbo EIVT kaip laikinieji tarnautojai, kaip tai suprantama pagal KTĮS 2 straipsnio e punktą, ir tie, kurie, kaip ieškovas, nepriklausė nė vienai iš šių dviejų kategorijų, pranešime apie laisvą darbo vietą buvo numatyta, kad atrinktasis kandidatas, jeigu jis bus Sąjungos pareigūnas, bus priskirtas prie turimo lygio, o jeigu tai bus valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojas, – prie AD 5 lygio.
47 Nors pranešime apie laisvą darbo vietą AD 5–AD 14 lygio pareigūnams buvo leidžiama pateikti paraišką pareigoms, vis dėlto, jeigu atrinktasis kandidatas būtų AD 5 lygio pareigūnas, jis ir būtų priskirtas prie tokio pat lygio. Taigi ieškovo argumentas, kad pranešimas apie laisvą darbo vietą yra neteisėtas, nes jame buvo numatyta, kad prie AD 5 lygio priskiriami tik į šias pareigas priimti valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojai, negali būti pripažintas pagrįstu.
48 Be to, reikia pažymėti, kad reikalavimai kandidatams, kurie yra valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojai, nurodyti antrosios grupės dalyvavimo atrankoje reikalavimų 2 punkte, t. y. reikalavimas turėti išsilavinimą, atitinkantį užbaigtas, ne trumpesnes kaip trejų metų universitetines studijas, patvirtintas diplomu, sutampa su Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalies b punkto i papunktyje esančiu reikalavimu priskirti administratorių (AD) pareigų grupės darbuotojus prie 5 ir 6 lygių, ir šis reikalavimas aiškiai skiriasi nuo Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalies c punkto reikalavimo priskirti juos prie tos pačios pareigų grupės 7–16 lygių.
49 Remiantis tuo darytina išvada, kad, atsižvelgiant į tai, jog pranešime apie laisvą darbo vietą reikalaujamas aukštesnis kandidatų, kurie yra valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojai, išsilavinimo lygis, t. y. lygis, kuris Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalies b punkto i papunktyje numatytas siekiant AD pareigų grupės pareigūnus priskirti prie 5 ir 6 lygių, taip pat į reikalaujamą mažiausią (tik dvejų metų) profesinę patirtį, kandidatai, valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojai, tarp kurių buvo ir ieškovas, negalėjo suklysti dėl lygio, atitinkančio pareigas, į kurias turėjo būti paskirtas tarnautojas. Iš tiesų, jeigu EIVT būtų norėjusi paskirti į pareigas AD 7 ir aukštesnio lygio tarnautojus, pranešime apie laisvą darbo vietą būtų reikalaujama Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalies c punkte numatyto išsilavinimo lygio ir bet kuriuo atveju didesnės profesinės patirties.
50 Antra, Tarnautojų teismas negali pritarti ieškovo argumentui, susijusiam su jam tenkančių atlikti pareigų, kurias jis teigia galėjęs atlikti tik dėl ilgametės patirties pranešime apie laisvą darbo vietą nurodytoje srityje, ir AD 5 lygio, prie kurio jis buvo priskirtas, skirtumais.
51 Iš tiesų skaitant pagrindinių užduočių aprašymą matyti, kad atrinktojo kandidato prašoma atlikti tokias užduotis, kurios nurodytos pranešime apie laisvą darbo vietą, kad šios užduotys visiškai atitinka užduotis, kurios yra patikimos pareigūnui jo karjeros pradžioje. Pavyzdžiui, šios užduotys yra kelis kartus aprašytos taip: „[p]adėti“ rengti dokumentus, glaudžiai bendradarbiaujat su kitomis institucijomis, valstybėmis narėmis ar tarptautinėmis organizacijomis; „[p]adėti“ rengti pagrindinius teisės aktus; „[s]iekti užtikrinti“ koordinavimą; [d]alyvauti ir (arba) atstovauti [Saugumo politikos ir sankcijų skyriui]“ visų pirma susitikimuose su Sąjungos institucijomis, valstybėmis narėmis ar trečiosiomis šalimis; šioms pareigoms vykdyti nereikalinga ilgametė patirtis.
52 Reikia pridurti, jog ieškovo argumentu, kad prie AD 5 lygio priskirto administratoriaus pareigos, apibūdintos Pareigūnų tarnybos nuostatų I priedo A punkte, visų pirma atitinka jaunesniojo teisininko, jaunesniojo ekonomisto, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir tai nedera su jam vienam tenkančiomis atlikti pareigomis, nebūnant kito pareigūno ar tarnautojo padėjėju, akivaizdžiai neatsižvelgiama į pranešime apie laisvą darbo vietą pateiktą pareigų aprašymą, kuriame kaip viena iš pagrindinių užduočių nurodyta „rengti informacinius pranešimus, raštus ir kitus dokumentus <...>, skirtus vyresniesiems arba politinio lygmens pareigūnams“.
53 Trečia, negalima pripažinti pagrįstais ir tų ieškovo argumentų, kuriuos jis pateikė siekdamas pagrįsti savo teiginį, kad turėjo būti priskirtas prie aukštesnio lygio, t. y. pirma, kad jo, kaip komandiruoto nacionalinio eksperto, užimamos pareigos buvo laikomos „svarbiomis“, atsižvelgiant į jo pareigų aprašymą, dėl reikalaujamų ypatingų gebėjimų, nors jo pareigos išliko visiškai tos pačios, kai jis buvo paskirtas AD 5 lygio laikinuoju tarnautoju; antra, 2012 m. gruodžio mėn. šis pareigų aprašymas sutapo su kitų dviejų tos pačios grupės narių, kurie abu buvo pareigūnai, vienas – AD 12 lygio, o kitas – AD 13 lygio, pareigų aprašymais; ir, trečia, kad jis buvo įdarbintas kaip laikinasis tarnautojas ir priskirtas prie AD 5 lygio, nors jo pirmtakas buvo AD 13 lygio pareigūnas.
54 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal lygio ir pareigų atitikties taisyklę reikia palyginti pareigūno ar tarnautojo atliekamas pareigas ir jo lygį, atsižvelgiant į jų pobūdį, svarbą ir apimtį (Sprendimo Michail / Komisija, F‑100/09, EU:F:2011:132, 65 punktas). Šioje byloje iš šio sprendimo 48, 51 ir 52 punktų matyti, kad ir užduotys, aprašytos pranešime apie laisvą darbo vietą, ir išsilavinimo lygis, kurio reikalaujama iš kandidatų, atitinkamai prilygsta užduotims, kurias paprastai patikima atlikti AD 5 lygio pareigūnams ir tarnautojams, ir minimaliam išsilavinimo lygiui, būtinam, kad asmuo būtų paskirtas minėto lygio pareigūnu ar tarnautoju.
55 Kalbant apie pirmąjį ieškovo argumentą, reikia nurodyti, kad Tarnautojų teismas konstatuoja, jog vien palyginus išvardytas pareigas, kurias turėjo atlikti įdarbintas AD 5 lygio laikinasis tarnautojas ir kurios matyti iš pranešimo apie laisvą darbo vietą, ir pareigas, išvardytas ieškovo, kai jis buvo komandiruotas nacionalinis ekspertas, užimamų pareigų aprašyme, matyti, kad šis argumentas neatitinka faktinės situacijos. Iš tiesų pirmosios pareigų grupės, pateiktos pareigų aprašyme, susijusiame su ieškovo, kaip komandiruoto nacionalinio eksperto, užimamomis pareigomis, nėra pranešime apie laisvą darbo vietą pateiktame pareigų aprašyme. Tas pats pasakytina apie trečiosios pareigų grupės, pateiktos minėtame pareigų aprašyme, ketvirtą ir penktą užduotis, taip pat pirmą, trečią ir ketvirtą ketvirtosios pareigų grupės, pateiktos minėtame pareigų aprašyme, užduotis.
56 Kalbant apie antrąjį ieškovo argumentą, grindžiamą kitų dviejų jo grupės narių, kurie abu yra pareigūnai, vienas iš kurių priskirtas prie AD 12 lygio, o kitas – prie AD 13 lygio, pareigų aprašymais, reikia pažymėti, kad ten nurodytos užduotys visiškai sutampa su komandiruoto nacionalinio eksperto pareigybei, kurią užėmė ieškovas, priskirtų užduočių sąrašu, tačiau jos labai skiriasi nuo pranešime apie laisvą darbo vietą išvardytų užduočių.
57 Kalbant apie trečiąjį ieškovo argumentą, reikia nurodyti, kad net jeigu jis buvo įdarbintas į pareigas, kurias anksčiau ėjo AD 13 lygio pareigūnas, ši aplinkybė negali paveikti ginčijamo sprendimo dėl priskyrimo, kuriuo ieškovas buvo priskirtas prie karjeros pradžios AD pareigų grupės lygio, numatyto pranešime apie laisvą darbo vietą, į kurią jis pretendavo, teisėtumo (šiuo klausimu žr. Sprendimo BV / Komisija, F‑133/11, EU:F:2013:199, 64–67 punktus).
58 Bet kuriuo atveju į pareigas, kurias ieškovas, prieš įsidarbindamas laikinuoju EIVT tarnautoju, anksčiau vykdė kaip komandiruotas nacionalinis ekspertas, neatsižvelgiama, kai yra lyginama su pareigomis, atitinkančiomis pareigybę, į kurią buvo paskirtas laikinasis tarnautojas, nes būdamas komandiruotas nacionalinis ekspertas ieškovas negalėjo būti priskirtas prie lygio pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.
59 Galiausiai, ketvirta, nepagrįsti yra ir tie ieškovo argumentai, kuriais jis grindžia ginčijamo sprendimo dėl priskyrimo neteisėtumą ir kurie paremti, pirma, tuo, kad pranešime apie laisvą darbo vietą numatyta galimybė teikti paraiškas AD 5–AD 14 lygių pareigūnams, ir, antra, tuo, kad pareigūnai, dirbantys arba dirbę tame pačiame padalinyje kaip ir ieškovas ir numanomai atlikę tas pačias užduotis, buvo priskirti prie aukštesnio lygio nei ieškovas.
60 2004 m. gegužės 1 d. iš dalies pakeitus Pareigūnų tarnybos nuostatus, išskyrus AD 15 ir AD 16 lygius, prie kurių gali būti priskirti tik asmenys, einantys direktoriaus ir (arba) generalinio direktoriaus pareigas, Pareigūnų tarnybos nuostatuose neįtvirtinta einamų pareigų ir konkretaus lygio atitiktis, tačiau pagal juos leidžiamas lygio ir pareigų atskyrimas (Sprendimo Bouillez ir kt. / Taryba, F‑53/08, EU:F:2010:37, 54 punktas). Šio atskyrimo padarinys yra tas, kad prie AD pareigų grupės priskirtų pareigūnų karjera yra linijinė ir jie gali kilti karjeros laiptais nuo AD 5 iki AD 14 lygio paaukštinant pareigas.
61 Šioje byloje pranešime apie laisvą darbo vietą pateiktas užduočių aprašymas atitinka konceptualiąsias ir analitines užduotis, kurias pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 2 dalį atlieka AD pareigų grupės tarnautojai, pradedant nuo AD 5 lygio, tad pranešime apie laisvą darbo vietą buvo pagrįstai numatyta, kad paraiškas nagrinėjamoms pareigoms užimti gali teikti AD 5–AD 14 lygio pareigūnai ir kad atrinktasis kandidatas bus priskirtas prie turimo lygio.
62 Jau buvo nuspręsta, kad tapačias ar panašias pareigas gali vykdyti prie skirtingų lygių priskirti asmenys, kaip matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų I priedo A punkto, kuriame dėl daugumos jame išvardytų pareigų numatyta, kad jas gali vykdyti prie skirtingų lygių priskirti pareigūnai. Todėl lygio ir pareigų atitikties taisyklė pažeidžiama tik jeigu vykdomos pareigos, vertinamos kartu, yra aiškiai žemesnės nei pareigos, atitinkančios suinteresuotojo pareigūno lygį ir pareigybę (Sprendimo Z / Teisingumo Teismas, F‑88/09 ir F‑48/10, EU:F:2012:171, apskųsto Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, byla T‑88/13 P, 138 punktas). Ši teismo praktika, susijusi su pareigūnais, taikytina ir laikiniesiems tarnautojams.
63 Kalbant apie ieškovo argumentą, kad jis buvo priskirtas prie AD 5 lygio dėl biudžeto suvaržymų, pakanka konstatuoti, jog iš bylos medžiagos nėra aišku, ar EIVT rėmėsi šiomis priežastimis priimdama sprendimą, kad pareigos, į kurias turi būti paskirti tarnautojai, nurodytos pranešime apie laisvą darbo vietą, bus AD 5 lygio.
64 Remiantis tuo darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog pranešime apie laisvą darbo vietą aprašytos pareigos neatitinka AD 5 lygio, t. y. kad jo einamos pareigos neatitinka lygio, prie kurio jis buvo priskirtas, nes jis tik pateikė argumentus dėl jam tenkančių atlikti pareigų ir lygio, prie kurio priskirti kai kurie jo kolegos pareigūnai.
65 Todėl pirmai ieškinio pagrindo daliai, grindžiamai lygio ir pareigų atitikties principo pažeidimu ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio ir I priedo A punkto pažeidimu, negalima pritarti.
Dėl trečios pagrindo dalies, grindžiamos vienodo požiūrio principo ir visų rūšių diskriminacijos draudimo pažeidimu, taip pat Sprendimo 2010/427 6 straipsnio 7 dalies pažeidimu
66 Ieškovas remiasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalimi, Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsniu ir Sprendimo 2010/427 6 straipsnio 7 dalimi, reikalaudamas vienodo požiūrio į laikinuosius tarnautojus ir pareigūnus. Šioje byloje iš pranešimo apie laisvą darbo vietą matyti, kad skiriant į pareigas, į kurias buvo paskirtas ieškovas, laikinieji tarnautojai iš valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų galėjo būti priskirti tik prie AD 5 lygio, o pareigūnai – prie AD 5–AD 14 lygio.
67 Ieškovas laikosi nuomonės, kad toks skirtingas priskyrimas prie lygio, kai kalba eina apie tų pačių pareigų vykdymą, neatitinka Sprendimo 2010/427 6 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reikalavimo turėti galimybę būti paskirtiems į pareigybę lygiavertėmis sąlygomis. Ieškovas šiuo klausimu nurodo, kad pareigūnams įdarbinti numatytų lygių įvairovė leidžia jiems išsaugoti savo tarnybos stažą ir juo remtis, o valstybių narių diplomatinių tarnybų darbuotojams neleidžiama remtis savo profesine patirtimi, todėl atsiranda skirtingas požiūris dėl ankstesnės darbo vietos, kiek tai susiję su įdarbinimo ir darbo sąlygomis, nors ir vieniems, ir kitiems taikoma bendra atrankos procedūra.
68 Šiems ieškovo argumentams negalima pritarti.
69 Kaip matyti iš nusistovėjusios teismo praktikos, nediskriminavimo principas taikomas tik asmenims, kurių situacija yra tokia pati arba panaši, be to, pagal jį reikalaujama, kad požiūrio į skirtingų kategorijų pareigūnus ar laikinuosius tarnautojus skirtumai būtų pateisinami objektyviu ir pagrįstu kriterijumi ir kad šis skirtumas būtų proporcingas šiuo diferencijavimu siekiamam tikslui (Sprendimo Afari / ECB, T‑11/03, EU:T:2004:77, 65 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Vienodo požiūrio principas pažeidžiamas, kai dvi asmenų, kurių faktinė ir teisinė situacijos iš esmės nesiskiria, grupės vertinamos skirtingai arba kai skirtingos situacijos vertinamos vienodai (Sprendimo Schönberger / Parlamentas, F‑7/08, EU:F:2009:10, 45 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
70 Šioje byloje pagal Sprendimo 2010/427 6 straipsnio 7 dalį Sąjungos pareigūnai ir valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojai tikrai turi tas pačias teises ir pareigas ir jiems taikomos vienodos sąlygos, be kita ko, kiek tai susiję su reikalavimu suteikti galimybę būti paskirtiems į pareigybę lygiavertėmis sąlygomis.
71 Iš pranešimo apie laisvą darbo vietą teksto matyti, kad Sąjungos pareigūnams ir valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojams nustatytas tas pats dalyvavimo atrankoje reikalavimų sąrašas ir atrankos kriterijai, skiriasi tik reikalavimas dėl pastarųjų pilietybės ir išsilavinimo lygio, kurio reikalaujama įdarbinant AD pareigų grupės pareigūnus. Todėl reikia patvirtinti, kad pranešime apie laisvą darbo vietą nėra numatytos skirtingos galimybės būti paskirtiems į pareigybę, atsižvelgiant į kandidatų ankstesnę darbo vietą.
72 Dėl priskyrimo prie lygio Tarnautojų teismas šio sprendimo 47 punkte jau pripažino, kad jeigu atrinktasis kandidatas būtų AD 5 lygio pareigūnas, jis būtų perkeltas į kitas pareigas ir išsaugotų turimą lygį; būtent prie šio lygio ieškovas ir buvo priskirtas kaip laikinasis tarnautojas. Taigi pranešime apie laisvą darbo vietą nebuvo nustatytas skirtumas dėl priskyrimo prie karjeros pradžios AD pareigų grupės lygio, atsižvelgiant į tai, ar atrinktasis kandidatas yra Sąjungos pareigūnas, ar valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojas.
73 Vis dėlto ieškovas mano, kad patyrė diskriminaciją dėl to, kad jeigu į pranešime apie laisvą darbo vietą nurodytas pareigas būtų paskirtas pareigūnas, priskirtas prie aukštesnio nei AD 5 lygio, jis būtų išsaugojęs turimą lygį, o dėl to, kad laikinieji tarnautojai galėjo būti priskirti tik prie AD 5 lygio, jis negalėjo remtis savo tarnybos stažu.
74 Šis argumentas neturi pagrindo, nes Sąjungos pareigūnų ir į EIVT komandiruotų valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojų situacija nėra ta pati ar panaši, atsižvelgiant į jų kilimo karjeros laiptais galimybes ir į tai, kaip jų tarnybos stažą vertina įstaiga, kurioje jie dirbo anksčiau.
75 Iš tiesų, pirma, Tarybos generalinio sekretoriato, Komisijos arba EIVT tarnautojai, galėję teikti paraiškas užimti į pranešime apie laisvą darbo vietą nurodytas pareigas, jeigu atitiko priskyrimo prie lygio reikalavimą, buvo AD pareigų grupės pareigūnai, kurie dėl savo statuso turi teisę tęsti karjerą Sąjungos institucijose nuo AD 5 lygio iki AD 14 lygio, be kita ko, vykdydami konceptualiąsias ir analitines užduotis.
76 Tačiau iš Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 50 b straipsnio matyti, kad valstybių narių nacionalinės diplomatinės tarnybos darbuotojai, net jeigu įdarbinami kaip laikinieji tarnautojai pagal šių sąlygų 2 straipsnio e punktą, vėliau turi tęsti savo karjerą įstaigoje, kurioje dirbo prieš tai, nes juos EIVT gali įdarbinti tik maksimaliam ketverių metų laikotarpiui su galimybe vieną kartą pratęsti sutartį dar vienam maksimaliam ketverių metų laikotarpiui ir išskirtiniais atvejais dar kartą ją pratęsti dvejų metų laikotarpiui. Tai reiškia, kad bendroji komandiravimo trukmė negali viršyti dešimties metų ir šiems darbuotojams suteikiama garantija, kad pasibaigus tarnybos EIVT laikui jie nedelsiant bus grąžinti į ankstesnes pareigas.
77 Antra, Sąjungos institucijos, įgyvendindamos savo didelę diskreciją spręsti dėl pareigų ir lygių atitikties atsižvelgiant į nagrinėjamoms pareigoms priskiriamų užduočių svarbą ir tik į tarnybos interesą, turi atsižvelgti į tai, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus tapačias arba panašias pareigas gali eiti prie skirtingų lygių priskirti asmenys, kaip tai matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų I priedo A punkto, kuriame dėl daugelio jame išvardytų pareigų numatyta, kad jas gali eiti skirtingų lygių pareigūnai.
78 Be to, iš paties ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad per 2013 m. pareigų paaukštinimo procedūrą 15 EIVT pareigūnų pareigos galėjo būti paaukštintos priskiriant prie AD 6 lygio; 18 pareigūnų pareigos galėjo būti paaukštintos priskiriant prie AD 7 lygio; 15 EIVT pareigūnų pareigos galėjo būti paaukštintos priskiriant prie AD 8 lygio; 26 pareigūnų pareigos galėjo būti paaukštintos priskiriant prie AD 9 lygio ir tiek pat pareigūnų pareigos galėjo būti paaukštintos priskiriant prie AD 10 lygio; 47 pareigūnų pareigos galėjo būti paaukštintos priskiriant prie AD 11 lygio; 33 pareigūnų pareigos galėjo būti paaukštintos priskiriant prie AD 12 lygio; 130 pareigūnų pareigos galėjo būti paaukštintos priskiriant prie AD 13 lygio ir 102 pareigūnų pareigos galėjo būti paaukštintos priskiriant prie AD 14 lygio. Nors šie skaičiai ne visai sutampa su prie kiekvieno lygio priskirtų EIVT pareigūnų skaičiumi, nes kai kurių iš jų pareigos per šią paaukštinimo procedūrą nebuvo paaukštintos, jie pakankamai teisiškai įrodo, kad nors pranešime apie laisvą darbo vietą galimybė pateikti paraišką numatytoms pareigoms užimti buvo suteikta tik EIVT AD 5 lygio pareigūnams, beveik nė vienas EIVT pareigūnas nebūtų galėjęs dalyvauti atrankos procedūroje, nes visi jie buvo priskirti prie aukštesnių lygių.
79 Šiomis aplinkybėmis pagrįstai ir nepažeidžiant vienodo požiūrio principo, susijusio ir su Sąjungos pareigūnų bei valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų darbuotojų galimybe būti paskirtiems į pareigybę lygiavertėmis sąlygomis ir su atrinktojo kandidato priskyrimu prie konkretaus lygio, pranešime apie laisvą darbo vietą galėjo būti numatyta, kad laikinasis tarnautojas bus įdarbintas priskiriant jį prie AD 5 lygio, kartu numatant, kad AD 5–AD 14 lygio Sąjungos pareigūnas bus priskirtas prie turimo lygio.
80 Todėl negalima pritarti visai trečiai ieškinio pagrindo daliai, grindžiamai vienodo požiūrio ir visų rūšių diskriminacijos draudimo principo, taip pat Sprendimo 2010/427 6 straipsnio 7 dalies pažeidimu.
81 Remiantis tuo, kas nurodyta pirma, reikia daryti išvadą, kad vienintelis ieškinio pagrindas, paremtas pranešimo apie laisvą darbo vietą neteisėtumu, yra iš dalies nepriimtinas ir iš dalies nepagrįstas.
82 Todėl reikia atmesti reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą dėl priskyrimo prie lygio.
Dėl reikalavimo atlyginti žalą
83 Ieškovas mano, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala atsirado dėl to, kad jo darbo užmokestis yra tiesiogiai susijęs su jo pareigų lygiu: jeigu būtų priskirtas, pavyzdžiui, prie AD 12 lygio, būtų turėjęs teisę gauti dvigubai didesnį darbo užmokestį. Be to, priskyrimas prie AD 5 lygio turėjo neigiamą įtaką jo karjeros EIVT galimybėms, visų pirma atsižvelgiant į jo judumą, nes jis galėjo būti paskirtas tik į kitas to paties lygio pareigas, ir tai nepaisant jo patirties, kuri leistų jam teikti paraišką pareigoms, priskirtoms prie gerokai aukštesnio lygio, užimti.
84 Galiausiai dėl priskyrimo prie AD 5 lygio ieškovas patyrė neturtinę žalą, atsižvelgiant į teisėtą lūkestį, kuris galėjo kilti darbdavio atžvilgiu, nes ieškovas savanoriškai nusprendė dar negrįžti į darbą nacionalinėje institucijoje, kurioje prieš tai dirbo, kad liktų dirbti EIVT.
85 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, jeigu žala, kurią nurodo ieškovas, atsirado dėl sprendimo, kurį reikalaujama panaikinti, priėmimo, atmetus šį reikalavimą dėl panaikinimo iš principo atmetamas ir reikalavimas atlyginti žalą, nes šie abu reikalavimai yra glaudžiai susiję (Sprendimo Arguelles Arias / Taryba, F‑122/12, EU:F:2013:185, 127 punktas).
86 Šioje byloje reikia pažymėti, kad turtinė ir neturtinė žala, kurią teigia patyręs ieškovas, atsirado dėl EIVT sprendimo priskirti ieškovą prie AD 5 lygio, priešingai ieškovo pageidavimams ir lūkesčiams. Kadangi reikalavimas panaikinti ginčijamą sprendimą dėl priskyrimo atmestas, Tarnautojų teismui nekonstatavus, kad priimdama sprendimą EIVT padarė pažeidimų, reikia atmesti ieškovo reikalavimą atlyginti žalą.
87 Remiantis tuo, kas nurodyta pirma, darytina išvada, kad reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
88 Pagal Procedūros reglamento 101 straipsnį, nepažeidžiant kitų šio reglamento II antraštinės dalies 8 skyriaus nuostatų, pralaimėjusi šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos kitos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos, jei ši to reikalavo. Pagal Procedūros reglamento 103 straipsnio 3 dalį, jeigu nėra reikalaujama atlyginti bylinėjimosi išlaidų, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
89 EIVT, kuri buvo tinkamai informuota, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir nereikalavo atlyginti bylinėjimosi išlaidų. Šiomis aplinkybėmis, remiantis Procedūros reglamento 103 straipsnio 3 dalimi, reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Bradley | Kreppel | Rofes i Pujol |
Paskelbta 2015 m. gegužės 18 d. viešame posėdyje Liuksemburge.