TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. gruodžio 5 d.(*)
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 2008/98/EB – 30 ir 33 straipsniai – Atliekų tvarkymo planai – Balearų ir Kanarų salų (Ispanija) autonominiai regionai – Įsipareigojimas patikslinti planus – Įsipareigojimas pranešti Komisijai – Oficialaus pranešimo nebuvimas – Per anksti išsiųstas oficialus pranešimas – Nepriimtinumas“
Byloje C-642/18
dėl 2018 m. spalio 12 d. pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo
Europos Komisija, atstovaujama S. Pardo Quintillán, E. Sanfrutos Cano ir F. Thiran,
ieškovė,
prieš
Ispanijos Karalystę, atstovaujamą L. Aguilera Ruiz,
atsakovę,
TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė L. S. Rossi (pranešėja), teisėjai J. Malenovský ir F. Biltgen,
generalinė advokatė J. Kokott,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
susipažinęs su 2019 m. rugsėjo 5 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Savo ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo konstatuoti, kad nepatikslinusi atliekų tvarkymo planų pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008, p. 3), kiek tai susiję su Balearų ir Kanarų salų autonominiais regionais, ir oficialiai nepranešusi apie šių planų patikslinimą Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų atitinkamai pagal šios direktyvos 30 straipsnio 1 dalį ir 33 straipsnio 1 dalį.
Teisinis pagrindas
2 Direktyvos 2008/98 28 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos parengtų, kaip numatyta 1, 4, 13 ir 16 straipsniuose, vieną ar daugiau atliekų tvarkymo planų.
Šie planai, pavieniui ar kartu, taikomi visai atitinkamos valstybės narės geografinei teritorijai.“
3 Šios direktyvos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Valstybės narės užtikrina, kad atliekų tvarkymo planai ir atliekų prevencijos programos būtų įvertinami bent kas šešerius metus ir prireikus būtų patikslinami pagal 9 ir 11 straipsnių nuostatas.“
4 Tos pačios direktyvos 33 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„Valstybės narės praneša Komisijai apie priimtus atliekų tvarkymo planus ir atliekų prevencijos programas, nurodytas 28 ir 29 straipsniuose, ir apie visus esminius tų planų ir programų patikslinimus.“
5 Pagal Direktyvos 2008/98 40 straipsnio 1 dalį šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo 2010 m. gruodžio 12 d., t. y. praėjus dvejiems metams nuo jos įsigaliojimo 2008 m. gruodžio 12 d.
Ikiteisminė procedūra
6 2016 m. lapkričio 18 d. Komisija išsiuntė Ispanijos Karalystei oficialų pranešimą, jame teigė, kad, nepriėmusi ar nepatikslinusi Aragono, Balearų salų, Kanarų salų, Kantabrijos, Kastilijos-La Mančos, Katalonijos, Ekstremadūros, Galisijos, La Riochos, Madrido, Mursijos ir Navaros autonominių regionų ir Seutos autonominio miesto atliekų tvarkymo planų ir nepranešusi apie šiuos planus Komisijai, Ispanijos Karalystė pažeidė Direktyvos 2008/98 28 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį ir 33 straipsnio 1 dalį.
7 Ispanijos Karalystė į šį oficialų pranešimą atsakė 2017 m. sausio 18 d. raštu.
8 2017 m. liepos 14 d. Komisija pateikė pagrįstą nuomonę, joje padarė išvadą, kad Ispanijos Karalystė ir toliau nevykdo įsipareigojimų pagal Direktyvą 2008/98, kiek tai susiję su Aragono, Balearų salų, Kanarų salų, Madrido autonominiais regionais ir Seutos autonominiu miestu, ir paragino šią valstybę narę imtis reikiamų priemonių per du mėnesius nuo šios pagrįstos nuomonės gavimo, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 14 d.
9 Ispanijos Karalystė atsakė į šią pagrįstą nuomonę 2017 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. sausio 17 d., gegužės 18 d., gegužės 23 d. ir birželio 6 d. raštais.
10 Manydama, kad Ispanijos Karalystė dar nesiėmė reikiamų priemonių įsipareigojimams pagal Direktyvą 2008/98 įvykdyti, 2018 m. spalio 12 d. Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo.
Procesas Teisingumo Teisme
11 Ieškinyje Komisija teigė, kad nepriėmusi ar nepatikslinusi Aragono, Balearų salų, Kanarų salų, Madrido autonominių regionų ir Seutos autonominio miesto atliekų tvarkymo planų ir nepranešusi apie šiuos planus Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2008/98 28 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį ir 33 straipsnio 1 dalį.
12 Atsižvelgdama į Ispanijos Karalystės atsiliepime į ieškinį pateiktą informaciją iš esmės dėl 2018 m. Aragono, Madrido autonominių regionų ir Seutos autonominio miesto naujų atliekų tvarkymo planų priėmimo ir jai pateikimo, Komisija nusprendė atsiimti ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo dalį, susijusią su šiais autonominiais regionais ir šiuo autonominiu miestu. Be to, dėl Balearų ir Kanarų salų autonominių regionų Komisija nusprendė atsiimti kaltinimą, susijusį su šių dviejų autonominių regionų atliekų tvarkymo planų nepriėmimu, t. y. kaltinimą, susijusį su Direktyvos 2008/98 28 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes apie šiuos planus, priimtus iki šios direktyvos įsigaliojimo, Ispanijos Karalystė pranešė.
13 Taigi savo ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo dalyką Komisija apibrėžė tik kaltinimais, susijusiais su atitinkamai Direktyvos 2008/98 30 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje numatytų įsipareigojimų patikslinti atliekų tvarkymo planus ir pranešti apie juos – kiek tai susiję tik su Balearų ir Kanarų salų autonominiais regionais – pažeidimu.
Šalių reikalavimai
14 Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– konstatuoti, kad Ispanijos Karalystė neįvykdė iš Direktyvos 2008/98 30 straipsnio 1 dalies kylančių įsipareigojimų, nes nepatikslino Balearų ir Kanarų salų autonominių regionų atliekų tvarkymo planų, numatytų šioje direktyvoje,
– konstatuoti, kad Ispanijos Karalystė neįvykdė iš minėtos direktyvos 33 straipsnio 1 dalies kylančių įsipareigojimų, nes oficialiai nepranešė Komisijai apie Balearų ir Kanarų salų autonominių regionų atliekų tvarkymo planų patikslinimą, ir
– priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.
15 Ispanijos Karalystė Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį ir
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl ieškinio priimtinumo
16 Primintina, kad SESV 258 straipsnio pirmoje pastraipoje numatytos ikiteisminės procedūros tikslas yra suteikti atitinkamai valstybei narei galimybę įvykdyti įsipareigojimus pagal Sąjungos teisę ar tinkamai pateikti savo gynybos argumentus atsakant į Komisijos suformuluotus kaltinimus. Šios procedūros teisėtumas yra esminė garantija, kurios reikalaujama pagal SESV siekiant apsaugoti atitinkamos valstybės narės teises. Tik jei ši garantija buvo užtikrinta, dėl Teisingumo Teisme rungimosi principu pagrįstos procedūros šiam Teismui gali tekti išspręsti klausimą, ar ši valstybė narė iš tikrųjų neįvykdė įsipareigojimų, kurių nevykdymu ją kaltina Komisija. Konkrečiai kalbant, pasakytina, kad oficialaus pranešimo tikslas – per ikiteisminę procedūrą apibrėžti ginčo dalyką ir valstybei narei, kuri paraginta pateikti savo pastabas, nurodyti informaciją, būtiną pasirengti gynybai (šiuo klausimu žr. 2003 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑145/01, EU:C:2003:324, 17 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
17 Be to, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal SESV 258 straipsnio pirmą pastraipą prieš išsiųsdama oficialų pranešimą Komisija turi būti iš anksto nustačiusi, jog atitinkama valstybė narė neįvykdė jai tenkančio įsipareigojimo (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2001 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑230/99, EU:C:2001:100, 32 punktą ir 2005 m. spalio 27 d. Sprendimo Komisija / Liuksemburgas, C‑23/05, EU:C:2005:660, 7 punktą).
18 Tai rodo, kad SESV 258 straipsnio pirmoje pastraipoje numatytos ikiteisminės procedūros pradėjimas, net jei Komisija negali atitinkamos valstybės narės pagrįstai kaltinti įsipareigojimo neįvykdymu, būtinai turi įtakos procedūros, kuria konstatuojamas valstybės narės įsipareigojimų neįvykdymas, teisėtumui.
19 Be to, tai, kad nebuvo pateikta oficialaus pranešimo, atitinkančio SESV 258 straipsnio reikalavimus, yra viešosios tvarkos išlyga grindžiamas ieškinio nepriimtinumo pagrindas, kurį Teisingumo Teismas gali nagrinėti bet kuriuo metu savo iniciatyva (šiuo klausimu žr. 2000 m. rugsėjo 13 d. Nutarties Komisija / Nyderlandai, C‑341/97, EU:C:2000:434, 21 punktą ir 2005 m. spalio 27 d. Sprendimo Komisija / Liuksemburgas, C‑23/05, EU:C:2005:660, 5 ir 7 punktus).
20 Šiuo atveju, kaip iš esmės nurodė generalinė advokatė savo išvados 17–19 punktuose, išsiųsdama 2016 m. lapkričio 18 d. Ispanijos Karalystei oficialų pranešimą Komisija apkaltino šią valstybę narę neįvykdžius tam tikrų Direktyvoje 2008/98 numatytų įsipareigojimų, kuriais tuo momentu dar nebuvo galima remtis.
21 Pirma, kaip matyti iš dubliko, šios direktyvos 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad atliekų tvarkymo planai būtų vertinami bent kas šešerius metus ir prireikus patikslinami, Komisija aiškino taip, kad pagal šią nuostatą valstybės narės privalo patikslinti šiuos planus per šešerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2008 m. gruodžio 12 d.
22 Vis dėlto Direktyvos 2008/98 30 straipsnio 1 dalyje numatytas įsipareigojimas įvertinti ir prireikus patikslinti atliekų tvarkymo planus, kuriuos priėmė Balearų ir Kanarų salų autonominiai regionai, galėjo atsirasti tik pasibaigus šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminui, t. y. nuo 2010 m. gruodžio 12 d., kaip matyti iš minėtos direktyvos 40 straipsnio 1 dalies.
23 Taigi Direktyvos 2008/98 30 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms nustatytas terminas įvykdyti šiame straipsnyje numatytus įsipareigojimus baigėsi tik praėjus šešeriems metams po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino, t. y. 2016 m. gruodžio 12 d.
24 Vadinasi, 2016 m. lapkričio 18 d. pateikdama Ispanijos Karalystei oficialų pranešimą nutraukti tariamą minėtos direktyvos 30 straipsnio 1 dalyje numatyto įsipareigojimo pažeidimą Komisija per anksti pradėjo SESV 258 straipsnyje nurodytą ikiteisminę procedūrą.
25 Kadangi įsipareigojimas, kuris, Komisijos teigimu, buvo neįvykdytas, kilo tik po to, kai buvo pateiktas oficialus pranešimas, Komisija negalėjo pagrįstai remtis minėto 30 straipsnio 1 dalyje numatyto įsipareigojimo neįvykdymu.
26 Pripažinti priešingai reikštų, kad būtų neginčijamai pažeisti teisinio saugumo reikalavimai, neatsiejami nuo bet kokios procedūros, galinčios peraugti į teisminį procesą (pagal analogiją žr. 2001 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑230/99, EU:C:2001:100, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
27 Antra, tas pats pasakytina apie tariamą įsipareigojimo pranešti apie bet kokį atliekų tvarkymo planų patikslinimą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/98 33 straipsnio 1 dalį, pažeidimą.
28 Kadangi šis įsipareigojimas pranešti papildo įsipareigojimą patikslinti šiuos planus, tik užbaigus vertinimo procedūrą ir galimą minėtų planų patikslinimą įmanoma įvertinti patikslinimo apimtį ir prireikus konstatuoti, kad valstybė narė neįvykdė šios direktyvos 33 straipsnio 1 dalyje numatyto įsipareigojimo pranešti apie minėtus planus.
29 Iš to matyti, kad nepasibaigus Direktyvos 2008/98 30 straipsnio 1 dalyje nurodytam šešerių metų terminui, t. y. iki 2016 m. gruodžio 12 d., Komisija taip pat negali pagrįstai remtis minėtos direktyvos 33 straipsnio 1 dalyje numatyto įsipareigojimo pranešti apie planus pažeidimu.
30 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti Komisijos ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo kaip nepriimtiną.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Ispanijos Karalystė prašė priteisti išlaidas iš Komisijos, o pastarosios pareikštas ieškinys pripažintas nepriimtinu, Komisija turi jas padengti.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
2. Europos Komisija padengia bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.