Byla T‑418/10
voestalpine AG
ir
voestalpine Wire Rod Austria GmbH
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Europos įtempiamosios plieninės armatūros rinka – Kainų nustatymas, rinkos pasidalijimas ir keitimasis jautria komercine informacija – Vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas – Atstovavimo sutartis – Neteisėto elgesio inkriminavimas atstovaujamosios bendrovės atstovui – Atstovaujamosios bendrovės nežinojimas apie atstovo neteisėtą elgesį – Dalyvavimas pažeidimo sudedamojoje dalyje ir žinojimas apie bendrąjį planą – 2006 m. baudų dydžio apskaičiavimo gairės – Proporcingumas – Bausmių ir sankcijų individualizavimo principas – Neribota jurisdikcija“
Santrauka – 2015 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas
1. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Įrodinėjimo pareigos apimtis – Reikalaujamas Komisijos turimų įrodymų tikslumas – Įrodymų visetas – Teisminė kontrolė – Apimtis – Sprendimas, keliantis teismui abejonių – Nekaltumo prezumpcijos principo paisymas
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)
2. Karteliai – Draudimas – Pažeidimai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Atsakomybės už visą pažeidimą priskyrimas įmonei nepaisant jos riboto vaidmens – Leistinumas – Atsižvelgimas vertinant pažeidimo sunkumą ir nustatant baudos dydį
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
3. Karteliai – Dalyvavimas antikonkurencinį tikslą turinčiuose susitikimuose – Aplinkybė, kuria remiantis, jei nėra atsiribojama nuo priimtų sprendimų, galima daryti išvadą, kad dalyvauta paskesniame kartelyje – Kitoks nei kartelyje sutartas elgesys – Poveikio nebuvimas – Komisijos užtikrinamas procedūrinių garantijų paisymas – Teisminė kontrolė
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
4. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Priskyrimas – Įmonė – Sąvoka – Ekonominis vienetas – Bendrovės, kurias sieja vertikalūs ryšiai – Bendrovės, kurias sieja atstovavimo sutartis – Vertinimo kriterijai
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
5. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Priskyrimas – Įmonė – Sąvoka – Ekonominis vienetas – Bendrovės, kurias sieja atstovavimo sutartis – Vertinimo kriterijai – Tarpininko prisiimta ekonominė rizika
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Komisijos pranešimas 2000/C 291/01)
6. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Priskyrimas – Įmonė – Sąvoka – Ekonominis vienetas – Bendrovės, kurias sieja atstovavimo sutartis – Atstovas, veikiantis dviejų vieno kartelio dalyvių vardu – Vertinimo kriterijai – Ekonominė rizika
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
7. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Priskyrimas – Įmonė – Sąvoka – Ekonominis vienetas – Bendrovės, kurias sieja atstovavimo sutartis – Vertinimo kriterijai – Atstovaujamosios bendrovės nežinojimas apie atstovo antikonkurencinį elgesį – Poveikio nebuvimas
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
8. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio nustatymas – Pažeidimo sunkumas – Vertinimo kriterijai – Komisijai suteikta diskrecija vertinti – Ribos – Proporcingumo principo ir bausmių ir sankcijų individualizavimo principo paisymas
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
9. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas – Bausmės individualizavimas įvairiose baudos dydžio nustatymo stadijose
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 22, 27, 29, 36 ir 37 punktai)
10. Konkurencija – Baudos – Dydis – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota jurisdikcija – Poveikis – Vadovavimasis baudų skaičiavimo gairėmis – Neatsižvelgimas – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti
(EB 229 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 116–118 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 119–124 punktus)
3. Norint pakankamai įrodyti atitinkamos įmonės dalyvavimą antikonkurenciniame kartelyje pakanka, kad Komisija įrodytų, jog ši įmonė dalyvavo susitikimuose, per kuriuos buvo sudaryti antikonkurenciniai susitarimai, kuriems ji akivaizdžiai neprieštaravo. Kai dalyvavimas tokiuose susitikimuose yra nustatytas, įmonė turi pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad ji tuose susitikimuose nesiekė jokio antikonkurencinio tikslo ir pareiškė savo konkurentams dalyvavusi dėl to, kad turėjo kitokių ketinimų nei jie. Be to, tai, kad įmonė neįgyvendina susitikimo, turėjusio antikonkurencinį tikslą, sprendimų, negali panaikinti jos atsakomybės už dalyvavimą kartelyje, jeigu ji viešai neatsiribojo nuo jo turinio. Aplinkybė, kad įmonė dalyvavo ne visuose kartelį sudarančiuose veiksmuose arba kad jos dalyvavimas juose buvo mažareikšmis, yra svarbi tik vertinant pažeidimo sunkumą ir prireikus, kai nustatomas baudos dydis. Jei, Komisijos nuomone, įmonių atsakomybę už antikonkurencinius veiksmus lemia jų dalyvavimas susitikimuose, kurių tikslas yra tokie veiksmai, Sąjungos teismai turi patikrinti, ar per administracinę procedūrą ir šiuose teismuose įmonės turėjo galimybę paneigti tokias padarytas išvadas, prireikus – nustatyti aplinkybes, leidžiančias kitaip pažvelgti į Komisijos nustatytus faktus ir pateikti kitokį tokių aplinkybių paaiškinimą nei tas, kuriuo rėmėsi ši institucija.
(žr. 125, 127, 128 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 134–139 punktus)
5. Konkurencijos teisės srityje nustatant, ar dvi bendrovės, kurias sieja vertikalūs ryšiai, kaip antai esantys tarp atstovaujamosios bendrovės ir jos atstovo arba tarpininko, sudaro vieną ekonominį vienetą, pagrindiniais referenciniais kriterijais laikomi du veiksniai: pirma, ar tarpininkas prisiima ekonominę riziką ir, antra, ar tarpininko siūlomos paslaugos yra išimtinio pobūdžio.
Dėl ekonominės rizikos prisiėmimo reikia pažymėti, kad tarpininkas negali būti laikomas į atstovaujamąją įmonę integruotu pagalbiniu organu, jei pagal su šia įmone sudarytą susitarimą jam pavedamos arba paliekamos funkcijos, ekonominiu požiūriu labai panašios į nepriklausomo prekybininko funkcijas dėl to, kad pagal jį numatyta, jog tarpininkas prisiims su pardavimu arba su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių vykdymu susijusią finansinę riziką. Taigi kai sudaroma sutartis, laikytina atstovavimo sutartimi, kaip tai suprantama pagal vertikaliųjų apribojimų gairių 12 punktą, pagal kurį atstovas prisiima tik papildomas išlaidas neprisiimdamas kitos ekonominės rizikos nei minimali, pastarasis neatlieka funkcijų, ekonominiu požiūriu labai panašių į nepriklausomo prekybininko funkcijas.
(žr. 139, 140, 145, 147, 148 punktus)
6. Konkurencijos teisės srityje nustatant, ar atstovaujamoji bendrovė ir jos atstovas sudaro vieną ekonominį vienetą, remiamasi dviem pagrindiniais referenciniais kriterijais: pirma, ar tarpininkas prisiima ekonominę riziką ir, antra, ar tarpininko siūlomos paslaugos yra išimtinio pobūdžio.
Dėl tarpininko teikiamų paslaugų išimtinio pobūdžio reikia pažymėti, kad ekonominio vieneto idėjos taip pat nepatvirtina tai, jog vykdydamas veiklą atstovaujamosios bendrovės interesais tarpininkas, kaip nepriklausomas prekybininkas, sudaro stambius sandorius atitinkamos prekės ar paslaugos rinkoje. Tačiau kai atstovas veikia dviejų kartelio dalyvių vardu, o pats nevykdo aktyvios veiklos atitinkamoje rinkoje, siekiant nustatyti, ar atstovas ir viena iš atstovaujamųjų bendrovių sudaro ekonominį vienetą, svarbu išsiaiškinti, ar atstovas gali elgtis kaip nepriklausomas prekybininkas, galintis laisvai spręsti dėl savo prekybos strategijos, kiek tai susiję su šios atstovaujamosios bendrovės jam pavesta veikla. Jei atstovas negali taip elgtis, funkcijos, kurias jis vykdo atstovaujamosios bendrovės interesais, yra sudedamoji jos veiklos dalis.
Taigi, esant dvigubam atstovavimui, lemiamas veiksnys nustatant, ar sudaromas ekonominis vienetas, slypi su pardavimu arba su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių vykdymu susijusios finansinės rizikos vertinime. Jeigu su viena iš atstovaujamųjų bendrovių sudarytoje atstovavimo sutartyje nenumatyta atstovo galimybė veikti, kaip tai suprantama pagal konkurencijos teisę, kaip nepriklausomam prekybininkui, kiek tai susiję su veikla, kuriai jis buvo paskirtas, dvigubas atstovavimas nepaneigia išvados, kad atstovas de facto veikia kaip pagalbinis organas, todėl sudaro su šia įmone vieną ekonominį vienetą. Atstovas gali būti laikomas tuo pačiu metu sudarančiu ekonominį vienetą ir su viena, ir su kita kartelio dalyve. Kadangi dvigubas atstovavimas leidžia jam turėti prieigą prie jautrios komercinės informacijos iš dviejų šaltinių, ši ypatybė yra kartelio koordinavimą palengvinantis veiksnys.
(žr. 139, 141, 149, 151–153, 155, 158, 160, 161, 163 punktus)
7. Konkurencijos teisės srityje, kai atstovas veikia atstovaujamosios bendrovės vardu ir interesais neprisiimdamas ekonominės rizikos už jam pavestą veiklą, šio atstovo antikonkurencinį elgesį vykdant šią veiklą galima priskirti atstovaujamajai bendrovei, kaip darbdaviui galima priskirti vieno iš darbuotojų neteisėtus veiksmus, net neįrodant, jog atstovaujamoji bendrovė žinojo apie atstovo antikonkurencinį elgesį. Pagal atstovavimo sutartį, kai dukterinė bendrovė yra visiškai arba beveik visiškai kontroliuojama savo patronuojančiosios bendrovės arba kai darbuotojas veikia savo darbdavio interesais, atstovas privalo veikti atstovaujamosios bendrovės interesais ir sudaro su ja vieną ekonominį vienetą.
(žr. 175, 394 punktus)
8. Iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalies matyti, kad bausmės griežtumas neturi būti neproporcingas, palyginti su padaryta nusikalstama veika.
Nustatant už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtų baudų dydį reikia atsižvelgti į visus veiksnius, leidžiančius įvertinti susitarimų ir suderintų veiksmų, kurie SESV 101 straipsnio 1 dalyje ir EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalyje pripažinti nesuderinamasis su vidaus rinka, sunkumą, kaip antai kiekvienos šalies vaidmenį darant pažeidimą ir tokio pobūdžio pažeidimo pavojų Sąjungos tikslams. Be to, į aplinkybę, kad įmonė dalyvavo ne visose kartelio sudedamosiose dalyse arba kad jos vaidmuo, atliekamas sudedamosiose dalyse, kuriuose ji dalyvavo, buvo nesvarbus, reikia atsižvelgti vertinant pažeidimo sunkumą, o prireikus ir nustatant baudos dydį. Esant vienam pažeidimui, kuris suprantamas kaip sudėtinis pažeidimas, apimantis visus susitarimus ir suderintus veiksmus atskirose rinkose, kur ne visi pažeidėjai vykdo veiklą arba gali tik iš dalies žinoti apie bendrąjį planą, sankcijos turi būti individualizuojamos taip, kad būtų susietos su atitinkamų įmonių veiksmais ir požymiais. Šiomis aplinkybėmis proporcingumo principas reiškia, kad bauda turi būti nustatyta proporcingai veiksniams, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant patį objektyvų pažeidimo sunkumą ir sunkumą, susijusį su baudžiamos įmonės dalyvavimu darant pažeidimą. Skirdama sankcijas už su karteliais susijusį konkurencijos teisės pažeidimą Komisija turi stengtis individualizuoti bausmes už pažeidimą, atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pažeidėjo padėtį. Tačiau pažeidėjas, kuris nėra atsakingas už tam tikras vieno pažeidimo dalis, negali vaidinti kokio nors vaidmens vykdant tas dalis. Dėl ribotos jam inkriminuojamo pažeidimo apimties konkurencijos teisės pažeidimas neišvengiamai mažiau sunkus nei pažeidimas, kuriuo kaltinami visose jo dalyse dalyvavę pažeidėjai.
Todėl pagal proporcingumo principą Komisija, apskaičiuodama baudos dydį, privalo atsižvelgti į tai, kad įmonė per savo atstovą dalyvavo tik vienoje vieno pažeidimo dalyje ir kad dėl šios dalies, nesant dalyvavimo bendrajame kartelyje Europos lygmeniu, negali būti nuspręsta, kad tiek tokio dalyvavimo tikslas, tiek pasekmės galėjo neapsiriboti vienos valstybės narės teritorija. Jei tokiai įmonei skiriama bauda, tapati tai, kuri būtų buvusi skirta, jeigu jai būtų inkriminuotas dalyvavimas visose vieno pažeidimo sudedamosiose dalyse, Komisijos sprendimas turi būti panaikintas, nes ji neatsižvelgė į atitinkamos įmonės padėties ypatumą. Vien aplinkybės, jog ši įmonė galėjo žinoti apie paneuropinį viso kartelio mastą, nors toks žinojimas neįrodytas, nepakanka siekiant atsižvelgti apskaičiuojant baudą į šiose rinkose atliktų pardavimų vertę, nes tokios įmonės antikonkurencinis elgesys šiose rinkose neįrodytas.
(žr. 408, 411–415, 437, 442–447 punktus)
9. Skirdama sankcijas už su karteliais susijusį konkurencijos teisės pažeidimą Komisija turi stengtis individualizuoti bausmes už pažeidimą, atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pažeidėjo padėtį. Praktiškai, bausmė už pažeidimą gali būti individualizuojama įvairiose baudos dydžio nustatymo stadijose.
Pirma, įmonės dalyvavimo darant pažeidimą ypatumą Komisija gali pripažinti vertindama objektyvų vieno pažeidimo sunkumą, kaip tai suprantama pagal Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 22 punktą.
Antra, minėtą ypatumą Komisija gali pripažinti vertindama gairių 29 punkte nurodytas lengvinančias aplinkybes, kai atlieka bendrą visų svarbių lengvinančių aplinkybių vertinimą (žr. minėtų gairių 27 punktą).
Trečia, šį ypatumą Komisija gali pripažinti jau įvertinusi objektyvų pažeidimo sunkumą arba atitinkamų įmonių nurodytas lengvinančias aplinkybes. Gairių 36 punkte nurodyta, kad tam tikrais atvejais Komisija gali skirti simbolinę baudą, o šių gairių 37 punkte pažymėta, kad atsižvelgusi į konkrečios bylos ypatumus ji gali nukrypti nuo bendrų baudų dydžio apskaičiavimo metodų.
(žr. 415–417, 420, 423 punktus)
10. Konkurencijos teisės srityje Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsniu Sąjungos teismui suteikta neribota jurisdikcija pagal EB 229 straipsnį leidžia šiam teismui ne tik patikrinti sankcijos teisėtumą, bet ir pakeisti Komisijos vertinimą savo atliktu vertinimu ir atitinkamai – ginčijamą teisės aktą jo nepanaikinus; atsižvelgęs į visas faktines aplinkybes jis gali pakeisti, pavyzdžiui, skirtą baudą, jeigu jam pateiktas vertinti klausimas dėl jos dydžio.
Sąjungos teismų atliekamas baudos dydžio nustatymas iš esmės nėra tikslus aritmetinis veiksmas. Be to, Sąjungos teismas neprivalo atsižvelgti į Komisijos atliktus skaičiavimus ir į jos gaires, kai priima sprendimą naudodamasis jam suteikta neribota jurisdikcija, o turi atlikti savo vertinimą atsižvelgdamas į visas konkretaus atvejo aplinkybes.
Šiomis aplinkybėmis Sąjungos teismai atsižvelgia, be kita ko, į nagrinėjamų konkurencijos apribojimų pobūdį, kvotų pasiskirstymą ir kainų nustatymą laikant vienais didžiausių konkurencijos apribojimų. Be to, tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti į tokius ypatumus, kaip, pavyzdžiui, aplinkybė, kad atitinkama įmonė dalyvavo tik tokioje sudedamojoje vieno pažeidimo Europos lygmeniu dalyje, kuri ribojama vienos valstybės narės teritorija, taip pat į aplinkybę, kad šios įmonės dalyvavimą darant pažeidimą lemia tik tarpininko veiksmai, o įmonės žinojimas apie jos atstovo elgesį neįrodytas.
(žr. 450–453, 462–465 punktus)