GENERALINIO ADVOKATO
YVES BOT IŠVADA,
pateikta 2016 m. sausio 20 d.(1)
Byla C‑25/15
Baudžiamoji byla
prieš
István Balogh
(Budapest Környéki Törvényszék (Budapešto aglomeracijos teismas, Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Teisė į vertimą žodžiu ir raštu – Direktyva 2010/64/ES – Taikymo sritis – Sąvoka „baudžiamasis procesas“ – Valstybėje narėje numatyta procedūra, skirta kitos valstybės narės teismo priimtam sprendimui baudžiamojoje byloje pripažinti – Išlaidos, susijusios su sprendimo vertimu – Pamatinis sprendimas 2009/315/TVR – Sprendimas 2009/316/TVR – Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema (ECRIS)“
1. Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Budapest Környéki Törvényszék (Budapešto aglomeracijos teismas, Vengrija) prašo Teisingumo Teismo išaiškinti 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese(2) 1 straipsnio 1 dalį.
2. Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą, iškeltą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, dėl galutinio nuosprendžio, kurį priėmė kitos valstybės narės, šiuo atveju – Austrijos Respublikos teismas, ir kuriuo I. Balogh paskirta laisvės atėmimo bausmė už baudžiamąjį nusikaltimą ir priteistos proceso išlaidos, pripažinimo Vengrijoje.
3. Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad 2014 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu Landesgericht Eisenstadt (Aizenštato apygardos teismas, Austrija) nuteisė Vengrijos pilietį I. Balogh 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis ir priteisė iš jo proceso išlaidas; šis nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. spalio 8 d.(3) I. Balogh laikomas suimtas Austrijoje, kur jis turi atlikti bausmę iki 2017 m. gruodžio 24 d.
4. Teisingumo Teisme vykusios diskusijos ir visų pirma Austrijos vyriausybės pateikta patikslinta informacija atskleidė, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. Landesgericht Eisenstadt (Aizenštato apygardos teismas) perdavė svarbiausius dėl I. Balogh paskelbto teismo nuosprendžio duomenis Austrijos nuosprendžių registrų tarnybai (österreichisches Strafregisteramt), pagal 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą 2009/316/TVR dėl Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) sukūrimo pagal Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR(4) 11 straipsnį nurodydamas pagal Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (ECRIS) numatytą kodą, atitinkantį pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
5. 2014 m. rugsėjo 21 d.(5) Austrijos nuosprendžių registro tarnyba kaip Austrijos centrinė institucija, kaip tai suprantama pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio(6) 3 straipsnį, laikydamasi šio pamatinio sprendimo 4 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyto įpareigojimo, informavo Vengrijos centrinę instituciją, t. y. centrinę administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų tarnybą (Közigazgatási és Elektronikus Közszolgáltatások Központi Hivatala), pagal sistemą ECRIS numatyta elektronine forma.
6. Vėliau Vengrijos teisingumo ministerija (magyar Igazságügyi Minisztérium) nurodė Landesgericht Eisenstadt (Aizenštato apygardos teismas), kad reikia, jog sprendimas būtų pateiktas, kad būtų galima jį pripažinti Vengrijoje. Ji pridūrė, kad užsienio teismo nuosprendis, pripažintas Vengrijoje, prilygsta nacionalinio teismo nuosprendžiui, kuris įtraukiamas į nuosprendžių registrą.
7. Būtent vykstant šiam Vengrijos teisėje numatytam specialiam užsienio teismų sprendimų pripažinimo procesui, kuriame Budapest Környéki Törvényszék (Budapešto aglomeracijos teismas) yra jurisdikciją turintis teismas, tas klausia, ar išlaidas, susijusias su Landesgericht Eisenstadt (Aizenštato apygardos teismas) priimto sprendimo vertimu, galima priskirti I. Balogh.
8. Reikšmingos Vengrijos teisės nuostatos nurodytos toliau.
9. 1996 m. Įstatymo Nr. XXXVIII dėl savitarpio tarptautinės pagalbos baudžiamosiose bylose (a nemzetközi bűnügyi jogsegélyről szóló 1996. évi XXXVIII. törvény) 46 straipsnis suformuluotas taip:
„1) Už teisingumą atsakingam ministrui siunčiami pranešimai, kuriais leidžiama pripažinti užsienio teismo sprendimus ir užsienio valstybių prašymus, kuriais prašoma perduoti duomenis apie bausmės arba sprendimo dėl įkalinimo, konfiskavimo arba turto konfiskavimo ar priemonės, pagal kurią tampa galutinai neprieinami elektroniniai duomenys, vykdymą, o jeigu pagal šio įstatymo 2 straipsnį nedraudžiama šių prašymų patenkinti, už teisingumą atsakingas ministras persiunčia juos jurisdikciją turinčiam teismui. Fővárosi Törvényszék [(Budapešto teismas)] turi dalykinę ir teritorinę jurisdikciją tikrinti, ar įvykdytos šiame įstatyme numatytos bausmės arba sprendimo dėl įkalinimo, konfiskavimo arba turto konfiskavimo ar priemonės, pagal kurią tampa galutinai neprieinami elektroniniai duomenys, vykdymo sąlygos.
<...>
3) Jeigu šiame įstatyme nenumatyta kitaip, teismo procesą reglamentuoja 1998 m. Įstatymo XIX, kuriuo patvirtinamas Baudžiamojo proceso kodeksas [a büntetőeljárásról szóló 1998. évi XIX. törvény XXIX. fejezet, (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas)], XXIX skyriaus bendrosios normos, susijusios su specialiais procesais, išskyrus 555 straipsnio 2 dalies b ir d punktų nuostatas.“
10. Be to, Įstatymo dėl savitarpio tarptautinės pagalbos baudžiamosiose bylose 48 straipsnyje nustatyta:
„1) Teismui priimant sprendimą, jam privalomos užsienio valstybės teismo konstatuotos faktinės aplinkybės.
2) Savo nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja Vengrijos teisėje numatytus apkaltinamojo nuosprendžio teisinius padarinius. Jeigu užsienio valstybės teismo paskirta bausmė ar priemonė nėra visiškai suderinama su Vengrijos teise, teismas savo sprendime konstatuoja, kokia bausmė ar priemonė taikytina pagal Vengrijos teisę, kad ji kuo labiau atitiktų užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę ar priemonę, o jeigu pateikiamas prašymas dėl vykdymo, priima sprendimą ir dėl bausmės ar priemonės vykdymo.
3) Konstatuojant taikytiną bausmę ar priemonę, reikia remtis pažeidimo padarymo metu taikytina teise; jeigu pagal taikytinos bausmės ar priemonės konstatavimo metu taikytiną Vengrijos teisę matyti, kad nagrinėjama veika nebėra baudžiamosios teisės pažeidimas arba kad už ją turi būti baudžiama švelniau, reikia taikyti šį naująjį teisės aktą.“
11. Baudžiamojo proceso kodekso 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo proceso kalba yra vengrų kalba.
12. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 338 straipsnio 1 dalį teismas priteisia iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas, jeigu šis asmuo pripažįstamas kaltas arba jeigu jo atsakomybė nustatoma dėl taisyklės pažeidimo. Ši nuostata netaikoma baudžiamojo proceso išlaidoms, kurias pagal įstatymą turi padengti kitas asmuo. Šio kodekso 338 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iš kaltinamojo gali būti priteistos tik tos baudžiamojo proceso išlaidos, kurios susijusios su veika arba ta jos dalimi, dėl kurios nustatyta jo kaltė arba atsakomybė. Nepriteistinos nebūtinos baudžiamojo proceso išlaidos, nebent jos atsirado dėl kaltinamojo aplaidumo.
13. Pagal minėto kodekso 339 straipsnio 1 dalį valstybė padengia išlaidas, kurių neprivalo padengti kaltinamasis.
14. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 555 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant šio skyriaus nuostatų, specialiuose procesuose taikytinos šio kodekso nuostatos.
15. Minėto kodekso 555 straipsnio 2 dalies j punkte numatyta, kad vykstant specialiems procesams patirtos išlaidos iš kaltinamojo priteisiamos, jeigu iš jo priteisiamos ir pagrindiniame baudžiamajame procese patirtos išlaidos.
16. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, kad pagal Vengrijos teisę per vadinamuosius specialiuosius procesus, kurie vyksta jau priėmus galutinį sprendimą dėl pagrindinių baudžiamosios teisės klausimų, priimami sprendimai dėl papildomų, su pagrindiniu procesu glaudžiai susijusių klausimų; kitaip tariant, tai yra supaprastinti šalutiniai procesai.
17. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nurodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas specialus procesas nereiškia, kad bus priimtas naujas nuosprendis, ir joje užsienio valstybės teismo priimtam sprendimui pripažįstama tokia pat reikšmė, kuri jam būtų pripažinta, jeigu jis būtų buvęs priimtas Vengrijos teismo.
18. Kadangi Landesgericht Eisenstadt (Aizenštato apygardos teismas) sprendimas surašytas vokiečių kalba, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad, vykstant šiam specialiam procesui, jis privalo užtikrinti vertimą į proceso kalbą, šiuo atveju – vengrų kalbą. Šiuo atžvilgiu jis patikslina, kad Vengrijoje vertimo išlaidos priskirtinos baudžiamojo proceso išlaidoms.
19. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Vengrijoje formuojama dviejų krypčių praktika, susijusi su vertimo išlaidų padengimu kaip baudžiamojo proceso išlaidų.
20. Pagal pirmosios krypties praktiką remiantis Direktyvos 2010/64 nuostatomis reikia daryti išvadą, kad vertimo išlaidos pripažįstant užsienio teismo sprendimą įeina į baudžiamojo proceso išlaidas, kurias padengia valstybė. Visų pirma pagal šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad joje apibrėžiamos taisyklės, susijusios su teise į vertimą žodžiu ir raštu, be kita ko, baudžiamajame procese, baudžiamąjį procesą reikia suprasti kaip apimantį ir specialiuosius procesus.
21. Todėl netaikytinos nacionalinės nuostatos, pagal kurias specialaus proceso išlaidas, susijusias su vertimo raštu išlaidomis, nurodoma padengti asmeniui, iš kurio bylinėjimosi išlaidos jau buvo priteistos pagrindinėje byloje.
22. Taigi taikytinas Baudžiamojo proceso kodekso 9 straipsnis, pagal kurį Vengrijos pilietybę turintis kaltinamasis turi teisę vartoti savo gimtąją kalbą, todėl valstybė vykstant specialiam nuosprendžio pripažinimo procesui turi padengti užsienio teismo sprendimo vertimo išlaidas. Be to, taisyklė, kuria remiantis valstybė pagal Baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 1 dalį padengia vertimo raštu išlaidas, taikytina ir pripažįstant užsienio teismo nuosprendį.
23. Kitos krypties praktika, taikoma Vengrijoje, grindžiama išvada, kad užsienio teismo nuosprendžio vertimas į vengrų kalbą, kuris būtinas, kad būtų galima vykdyti specialiąją šio nuosprendžio pripažinimo procedūrą, neturi jokio ryšio su teise vartoti savo gimtąją kalbą. Todėl kaltinamasis turi padengti vertimo raštu išlaidas, susijusias su šiuo baudžiamuoju procesu. Šioje byloje, kai užsienio teisme išnagrinėta byla pagal Baudžiamojo proceso kodekso 555 straipsnio 2 dalies j punktą suprantama kaip pagrindinė, ir užsienio teismas priteisė iš kaltinamojo baudžiamojo proceso išlaidas, šis asmuo turėtų padengti visas išlaidas, įskaitant ir specialaus proceso išlaidas.
24. Manydamas, kad būtina prašyti Teisingumo Teismo išaiškinti Direktyvą 2010/64, Budapest Környéki Törvényszék (Budapešto aglomeracijos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti tokį prejudicinį klausimą:
„Ar Direktyvos 2010/64 dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese 1 straipsnio 1 dalies, pagal kurią „šia direktyva nustatomos taisyklės, susijusios su teise į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese ir Europos arešto orderio vykdymo procese“, tekstą reikia aiškinti taip, kad Vengrijos teismai šią direktyvą privalo taikyti ir specialiam procesui (Baudžiamojo proceso kodekso XXIX skyrius), t. y. ar žodžių junginys „baudžiamajame procese“ apima ir Vengrijos teisėje numatytą specialų procesą, ar šis žodžių junginys reiškia vien procesą, kuris užbaigiamas priėmus galutinį sprendimą dėl asmens baudžiamosios atsakomybės?“
I – Analizė
25. Savo prašymu priimti prejudicinį sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti Direktyvą 2010/64, iš esmės siekdamas sužinoti, ar ja draudžiama tokia nacionalinė praktika, kai Vengrijos piliečiui, nuteistam kitoje valstybėje narėje laisvės atėmimo bausme, vykstant specialiam užsienio teismo sprendimų pripažinimo procesui, reikia padengti baudžiamųjų bylų teismo sprendimo vertimo išlaidas.
26. Prieš nagrinėjant problemą, susijusią su kitos valstybės narės teismo per Vengrijos teisėje egzistuojantį specialų pripažinimo procesą priimto sprendimo vertimu, reikia patikslinti, kad toks asmuo, kaip nuteistasis I. Balogh, Direktyvos 2010/64 3 straipsnyje nustatytomis sąlygomis turi teisę į tai, kad Landesgericht Eisenstadt (Aizenštato apygardos teismas) dėl jo priimtas sprendimas būtų išverstas į vengrų kalbą.
27. Iš tiesų pagal minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalį teisė į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas „taikoma asmenims nuo tada, kai valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos praneša jiems, kad jie įtariami arba kaltinami padarę nusikalstamą veiką, iki proceso pabaigos, tai yra iki galutinio klausimo, ar jie padarė nusikalstamą veiką, išsprendimo, įskaitant, jei taikoma, bausmės paskyrimą ir su bet kokiu apeliaciniu skundu susijusio sprendimo priėmimą“.
28. Konkrečiau kalbant apie teisę į vertimą, minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės narės turi užtikrinti, „kad įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, kurie nesupranta atitinkamo baudžiamojo proceso kalbos, per protingą laikotarpį būtų raštu išversti visi esminiai dokumentai, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų pasinaudoti teise į gynybą ir apsaugoti teisingą procesą“.
29. Pagal Direktyvos 2010/64 30 konstatuojamąją dalį, „siekiant užtikrinti proceso teisingumą, būtina, kad esminiai dokumentai ar bent svarbios tokių dokumentų dalys būtų išverstos įtariamiesiems ar kaltinamiesiems, remiantis šia direktyva. Šiuo tikslu tam tikri dokumentai visada turėtų būti laikomi esminiais dokumentais ir todėl turėtų būti išversti, pavyzdžiui, visi sprendimai, kuriais asmeniui atimama laisvė, visi kaltinimai arba kaltinamieji aktai ir visi teismo sprendimai.“
30. Ši konstatuojamoji dalis sukonkretinta direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta: „Esminiams dokumentams priskiriami visi sprendimai, kuriais asmeniui atimama laisvė, visi kaltinimai arba kaltinamieji aktai ir visi teismo sprendimai.“
31. Taigi remiantis minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis kildintinas principas yra toks, kad teismo sprendimas kaip Landesgericht Eisenstadt (Aizenštato apygardos teismas) sprendimas, kurį šis teismas priėmė dėl I. Balogh, turi būti išverstas raštu.
32. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 101 straipsnį pateikus prašymą patikslinti informaciją, Budapest Környéki Törvényszék (Budapešto aglomeracijos teismas) buvo prašyta patikslinti, ar Landesgericht Eisenstadt (Aizenštato apygardos teismas) priimtas nuosprendis kaip esminis dokumentas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2010/64 3 straipsnio 2 dalį, Austrijoje buvo išverstas į nuteistojo kalbą ir ar prireikus šis nuosprendis buvo įteiktas jam išverstas į šią kalbą.
33. 2015 m. spalio 21 d. atsakyme prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad, jo žiniomis, Landesgericht Eisenstadt (Aizenštato apygardos teismas) priimtas nuosprendis nebuvo išverstas ir todėl nebuvo įteiktas I. Balogh. Vis dėlto jis patikslino, kad posėdis vyko dalyvaujant vengrų kalbos vertėjui žodžiu.
34. Tačiau, atsižvelgiant į Austrijos vyriausybės šiuo klausimu per posėdį pateiktus paaiškinimus, Landesgericht Eisenstadt (Aizenštato apygardos teismas) priimtas sprendimas po minėtame teisme įvykusio posėdžio buvo išverstas į vengrų kalbą žodžiu, o vėliau ir raštu. Nagrinėjamojo nuosprendžio vertimas raštu buvo prieinamas bent nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. ir įteiktas I. Balogh.
35. Taigi iš minėtos patikslintos informacijos matyti, kad I. Balogh pasinaudojo Direktyvos 2010/64 3 straipsnyje numatyta teise į dėl jo priimto teismo sprendimo vertimą.
36. Kadangi šis aspektas jau išsiaiškintas, norėčiau pažymėti, kad Landesgericht Eisenstadt (Aizenštato apygardos teismas) priimto nuosprendžio vertimas į vengrų kalbą, kurį norėtų atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, skirtas įgyvendinti specialiam procesui pagal Vengrijos teisę, kuriuo pagal šią teisę siekiama pripažinti kitose valstybėse narėse priimtus teismo sprendimus.
37. Kaip Vengrijos ir Austrijos vyriausybės ir Europos Komisija, manau, kad šis procesas nepatenka į Direktyvos 2010/64 taikymo sritį, kaip ji apibrėžta tos direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje. Be to, manau, kad bet kuriuo atveju minėto proceso teisėtumas pagal kitas Sąjungos teisės normas kelia abejonių. Taigi, mano nuomone, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškeltą problemą reikia nagrinėti atsižvelgiant ne į šią direktyvą.
38. Be to, reikia priminti, jog „tai, kad nacionalinis teismas formaliai pateikė prejudicinį klausimą, nurodydamas tam tikras Sąjungos teisės nuostatas, netrukdo Teisingumo Teismui pateikti šiam teismui išsamaus išaiškinimo, kuris gali būti naudingas sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti, neatsižvelgiant į tai, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas apie tai užsimena savo pateiktuose klausimuose. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į bylos dalyką, turi iš visos nacionalinio teismo pateiktos informacijos, ypač iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvų, išrinkti aiškintinus Sąjungos teisės klausimus.“(7) Apskritai Teisingumo Teismui šioje byloje raštu ir žodžiu pateiktos pastabos leido nustatyti reikšmingas Sąjungos teisės nuostatas siekiant pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui naudingą atsakymą.
39. Vengrijos vyriausybė patikslina, kad, vykstant Įstatymo dėl savitarpio tarptautinės pagalbos baudžiamosiose bylose 46 ir 48 straipsniuose numatytam procesui, kompetentingas Vengrijos teismas nevertina faktinių aplinkybių ar baudžiamosios atsakomybės laipsnio (iš tiesų šiuo atžvilgiu šie aspektai jam yra privalomi), o pakoreguoja užsienio teismo sprendime nustatytus teisinius padarinius, kad jie atitiktų Vengrijos teisinę sistemą, ir tai reiškia, kad reikia ne paskirti naują baudžiamąją sankciją, o įvykdyti procedūrinę sąlygą, kuri neišvengiamai būtina siekiant pripažinti ir įvykdyti užsienio teismo sprendimą ir jame nurodytą baudžiamąją sankciją Vengrijoje. Taigi užsienio teismų sprendimų pripažinimo procesu tik formaliai pakoreguojama užsienio teismo sprendime nustatyta sankcija, kad ji atitiktų Vengrijos teisę. Atsižvelgiant į tai, užsienio teismo sprendimo vertimas į vengrų kalbą, siekiant to sprendimo pripažinimo, yra būtina teismo proceso priemonė.
40. Kaip Komisija pažymėjo savo rašytinėse pastabose, ši specialioji procedūra atrodo panaši į egzekvatūros procedūrą, ir tai leido patvirtinti per posėdį vykusios diskusijos. Taigi reikia konstatuoti, kad minėtas specialius procesas iš principo prieštarauja SESV 82 straipsnio 1 dalies pirmai pastraipai, pagal kurią teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Sąjungoje grindžiamas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu.
41. Ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo atsakymas į Teisingumo Teismo pateiktą prašymą patikslinti informaciją(8), ir Teisingumo Teisme vykusios diskusijos leido išsiaiškinti, kad Vengrijos institucijos sistemingai įgyvendina nagrinėjamą specialų procesą, kad pripažintų užsienio teismų sprendimų galiojimą ir pasekmes Vengrijos teisėje. Visų pirma, kaip atskleidė pagrindinė byla, Vengrijos institucijos įgyvendina šį specialų procesą, nepaisydamos to, ar bausmė vykdytina Vengrijoje, ar to, kad į tokį teismo sprendimą atsižvelgtina šioje valstybėje narėje vykstančiame baudžiamajame procese. Taigi nei 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje(9), nei 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose(10) šioje byloje netaikytini.
42. Be to, kitos valstybės narės teismo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis į Vengrijos nuosprendžių registrą įtraukiamas tik jeigu prieš tai įvykdytas specialus jo pripažinimo procesas, o ši aplinkybė, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, reiškia, kad jis turi išversti Austrijos teismo sprendimą į vengrų kalbą.
43. Vis dėlto tokia tvarka, kaip paaiškinsiu toliau, prieštarauja valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro mechanizmui, nustatytam Pamatiniu sprendimu 2009/315 ir Sprendimu 2009/316.
44. Iš tiesų iš minėtų dviejų teisės aktų matyti, kad Landesgericht Eisenstadt (Aizenštato apygardos teismas) nuosprendis turi būti įtrauktas į Vengrijos nuosprendžių registrą ne per tokį specialų pripažinimo procesą, kaip numatytas Vengrijos teisėje, o tiesiogiai remiantis valstybės narės, kurioje buvo priimtas nuosprendis, pateiktu pranešimu pagal sistemą ECRIS. Teismo nuosprendžio iš principo nebūtina pateikti, kaip ir jo vertimo.
45. Pamatiniu sprendimu 2009/315 padedama siekti sprendimų baudžiamosiose bylose abipusio pripažinimo principo taikymo įgyvendinimo priemonių programos(11), kurią Europos Sąjungos Taryba priėmė 2000 m. lapkričio 29 d. pagal 1999 m. spalio 16 d. Tamperėje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos išvadas, 3 priemonės tikslų. Iš tiesų pagal šios programos 3 priemonę siūloma nustatyti į įvairias Sąjungos kalbas išverstą standartinę formą teikiant prašymus dėl informacijos iš nuosprendžių registro. Standartinės formos pasitelktos siekiant palengvinti savitarpio teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose(12).
46. Kaip nurodyta Pamatinio sprendimo 2009/315 9 konstatuojamojoje dalyje, juo siekiama „pakeisti [1959 m. balandžio 20 d. Strasbūre pasirašytos] Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 22 straipsnį. Be pamatiniame sprendime nustatytų ir patikslintų apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės pareigų perduoti asmens pilietybės valstybėms narėms informaciją apie jų nacionalinių subjektų atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, taip pat įdiegiama asmens pilietybės valstybės narės pareiga saugoti taip perduotą informaciją, kad ji galėtų išsamiai atsakyti į kitų valstybių narių prašymus pateikti informaciją.“
47. Be to, Sprendimu 2009/315 siekiama sušvelninti vieną iš Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose įgyvendintos sistemos trūkumų, t. y. sunkumą suprasti galimai perduotą informaciją. Vertimo sunkumai galėtų iš dalies paaiškinti šį nesupratimą(13).
48. Todėl minėtu pamatiniu sprendimu siekiama įgyvendinant kompiuterizuotą sistemą pagerinti informacijos judėjimą. Visų keitimosi informacija apie nuosprendžius baudžiamosiose bylose sistemų tikslas turi būti leisti galutiniam naudotojui per savo nacionalinį nuosprendžių registrą per labai trumpą laikotarpį elektroniniu ir apsaugotu būdu gauti išsamią ir nesunkiai suprantamą informaciją apie nuosprendžius baudžiamosiose bylose, priimtus dėl asmens Sąjungos teritorijoje. Visų valstybių narių pripažįstamos europinės standartinės formos, grindžiamos kodų naudojimu, pasitelkimas palengvina informacijos, kuria keičiamasi, vertimą, todėl ji tampa suprantama visiems.
49. Kaip nurodyta Pamatinio sprendimo 2009/315 17 konstatuojamojoje dalyje, „informacijos apie apkaltinamuosius nuosprendžius perdavimo gerinimas duoda mažai naudos, jei informaciją gaunanti valstybė narė jos negali suprasti. Tarpusavio supratimą galima pagerinti sukūrus „europinę standartinę formą“, suteikiančią galimybę keistis informacija, pateiktą vienodoje elektroninėje formoje, kurią galima nesunkiai išversti mašininiu būdu.“ Iš šios konstatuojamosios dalies matyti, kad „informacija apie apkaltinamąjį nuosprendį, kurią siunčia jį priėmusi valstybė narė, pateikiama tos valstybės narės valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų“.
50. Pagal Pamatinio sprendimo 2009/315 1 straipsnio a punktą jo tikslas yra apibrėžti būdus, kaip valstybė narė, kurioje priimamas apkaltinamasis nuosprendis valstybės narės piliečio atžvilgiu, perduoda informaciją apie tokį apkaltinamąjį nuosprendį nuteisto asmens pilietybės valstybei narei. Pagal šio pamatinio sprendimo 1 straipsnio c punktą juo taip pat siekiama „nustatyti pagrindą kompiuterinei valstybių narių keitimosi informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius sistemai, kuri bus kuriama ir plėtojama pagal šį pamatinį sprendimą“.
51. Minėto pamatinio sprendimo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Kiekviena valstybė narė turi imtis būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog [į] visus jos teritorijoje priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, kurie perduoti [į] nacionalinį nuosprendžių registrą, būtų įrašyta informacija apie nuteisto asmens pilietybę ar pilietybes, jei nuteistasis yra kitos valstybės narės pilietis.“
52. Pamatinio sprendimo 2009/315 4 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta: „Apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės centrinė institucija turi kuo greičiau pranešti kitų valstybių narių centrinėms institucijoms apie jos teritorijoje tų kitų valstybių narių piliečių atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, įregistruotus nuosprendžių registre.“
53. Kartu su apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės pareiga pranešti numatyta ir pilietybės valstybės narės pareiga saugoti perduotą informaciją laikantis šio pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų.
54. Be to, minėto pamatinio sprendimo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Taryba imsis priemonių, kurių tikslas, be kita ko, pagal šio straipsnio a punktą yra „visų priemonių, padedančių lengviau suprasti perduotą informaciją ir atlikti automatizuotą jo vertimą, apibrėžimas“.
55. Taigi, kaip matyti iš Sprendimo 2009/316 1 straipsnio pirmos pastraipos, juo sukuriama sistema ECRIS. Pagal šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalį tai yra „decentralizuota informacinių technologijų sistema, kuri grindžiama kiekvienos valstybės narės nuosprendžių registrų duomenų baze“.
56. Kaip nurodyta minėto sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje, juo „siekiama įgyvendinti Pamatinį sprendimą 2009/315<...> siekiant sukurti ir plėtoti kompiuterinę valstybių narių keitimosi informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius sistemą. Šia sistema turėtų būti užtikrinama, kad informacijos apie apkaltinamuosius nuosprendžius perdavimas būtų atliekamas tokiu būdu, kad ši informacija būtų lengvai suprantama. Todėl turėtų būti nustatyta standartinė forma, kurią naudojant informacija būtų galima keistis vienodu, elektroniniu ir lengvai kompiuterizuotai išverčiamu būdu; taip pat turėtų būti nustatyti visi kiti valstybių narių centrinių valdžios institucijų elektroninio keitimosi informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius organizavimo ir supaprastinamo būdai.“
57. Visų pirma, kaip matyti iš Sprendimo 2009/316 12 konstatuojamosios dalies, „šiame sprendime pateikiamos nusikalstamų veikų ir sankcijų bei priemonių kategorijų informacinės lentelės turėtų padėti atlikti automatinį vertimą ir suteikti galimybę vienodai interpretuoti informaciją, perduotą naudojant kodų sistemą“.
58. Šiuo atžvilgiu minėto sprendimo 4 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta: „Pagal Pamatinio sprendimo 2009/315<...> 4 straipsnio 2 ir 3 dalis bei 7 straipsnį perduodamos informaciją, susijusią su nusikalstamos veikos pavadinimu arba jos klasifikavimu teisės sistemoje ir su taikytina teisine nuostata, valstybės narės remiasi A priede pateiktoje nusikalstamų veikų lentelėje nurodytu atitinkamu kodu, kuriuo žymima kiekviena iš nusikalstamų veikų, apie kurią perduodama informacija.“
59. Be to, Sprendimo 2009/316 4 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta: „Pagal Pamatinio sprendimo 2009/315<...> 4 straipsnio 2 ir 3 dalis bei 7 straipsnį perduodamos informaciją, susijusią su apkaltinamojo nuosprendžio turiniu, ypač bausmes ir bet kurias papildomas sankcijas, saugumo priemones ir vėlesnius bausmės vykdymo sąlygas keičiančius sprendimus, valstybės narės nurodo kiekvieną sankciją ir priemonę, apie kurią turi būti perduota informacija, atitinkantį kodą, kaip numatyta B priede pateiktoje sankcijų ir priemonių lentelėje.“
60. Šios priemonės leidžia palengvinti valstybių narių keitimąsi informacija ir kartu visoms ją suprasti.
61. Kaip per posėdį labai aiškiai pareiškė Austrijos vyriausybė, kitose valstybėse narėse priimtų teismo sprendimų specialioji pripažinimo procedūra, kurią įgyvendina Vengrijos institucijos, neatitinka Pamatiniu sprendimu 2009/315 ir Sprendimu 2009/316 nustatyto mechanizmo. Juose taip pat nenumatytas teismo sprendimų baudžiamosiose bylose, kurie yra pagrindas keistis informacija, susijusia su apkaltinamaisiais nuosprendžiais, vertimas.
62. Pirma, tokių nuosprendžių vertimas nėra būtinas. Iš tiesų naudojant standartinius kodus ir vieną pranešimo formatą, informacija, susijusi su apkaltinamaisiais nuosprendžiais, perduodama nesunkiai suprantama forma, todėl galima atlikti automatizuotą vertimą. To pakanka, kad apkaltinamasis nuosprendis būtų įtrauktas į pilietybės valstybės narės nuosprendžių registrą.
63. Antra, tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo vertimas neleistinas. Iš tiesų, kaip jau tapo aišku, Pamatinio sprendimo 2009/315 tikslas yra užtikrinti geresnę informacijos, susijusios su apkaltinamaisiais nuosprendžiais, sklaidą valstybėse narėse. Be to, teisinė pagalba nacionalinių nuosprendžių registrams skirtų užklausų srityje turi būti organizuojama greitai ir veiksmingai. Kitaip tariant, laikotarpis, praėjęs nuo apkaltinamojo nuosprendžio įtraukimo į valstybės narės, kurioje vyko baudžiamasis procesas, nuosprendžių registrą iki įtraukimo į nuteistojo pilietybės valstybės narės nuosprendžių registrą turi būti kuo trumpesnis. Šiuo požiūriu, jeigu prieš įtraukiant I. Balogh apkaltinamąjį nuosprendį į Vengrijos nuosprendžių registrą turėtų būti išverstas Landesgericht Eisenstadt (Aizenštato apygardos teismas) nuosprendis, tai prieštarautų minėtam spartumo siekiui. Taigi būtų pakenkta Pamatiniame sprendime 2009/315 numatytam informacijos mainų supaprastinimui ir paspartinimui.
64. Tiesa, Pamatiniame sprendime 2009/315 numatyta, kad valstybė narė, kurioje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, gali būti priversta pateikti pilietybės valstybei narei papildomą informaciją. Iš tiesų minėto pamatinio sprendimo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Valstybė narė, pateikusi informaciją pagal 2 ir 3 dalis, atskirais atvejais asmens pilietybės valstybės narės centrinės institucijos prašymu pateikia jai apkaltinamųjų nuosprendžių ir tolesnių priemonių kopiją bei kitą su tuo susijusią informaciją, kad ji galėtų įvertinti, ar dėl tų nuosprendžių ir priemonių reikia imtis priemonių nacionaliniu lygiu.“(14)
65. Tačiau iš tos pačios nuostatos formuluotės darytina išvada, kad teismo sprendimų perdavimas pagal Pamatiniu sprendimu 2009/315 nustatytą informacijos iš nuosprendžių registro mainų sistemą yra suprantamas kaip toks perdavimas, kuris turi būti išimtinio pobūdžio. Iš tiesų, kaip jau tapo aišku pirmiau, sistemingas teismo sprendimų perdavimas prieštarautų šio pamatinio sprendimo tikslui palengvinti valstybių narių keitimąsi informacija iš nuosprendžių registro. Vis dėlto Vengrijos institucijos dėl specialaus pripažinimo proceso sistemingai prašo kitų valstybių narių teismų pateikti apkaltinamuosius nuosprendžius. Be to, Vengrijos vyriausybė nenurodė konkrečių priežasčių, dėl kurių ji konkrečiu pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju paprašė Landesgericht Eisenstadt (Aizenštato apygardos teismas) pateikti jai jo sprendimą. Atvirkščiai, šį prašymą paskatino pateikti automatinis specialiosios užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros taikymas. Todėl Vengrijos institucijų praktikos negalima laikyti pateisinama pagal Pamatinio sprendimo 2009/315 4 straipsnio 4 dalį.
66. Todėl Landesgericht Eisenstadt (Aizenštato apygardos teismas) priimto nuosprendžio pateikimas nebuvo nei būtinas, nei leistinas, atsižvelgiant į sistemą ECRIS. Juo labiau iš šios išvados matyti, kad negalima nuspręsti, kad I. Balogh turi padengti išlaidas, kurias patirtų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kad toks teismo sprendimas būtų išverstas.
67. Todėl, remdamasis visais pateiktais argumentais, siūlau Teisingumo Teismui pateikti tokį atsakymą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui: Direktyvos 2010/64 1 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 3 straipsnio 1 ir 2 dalis reikia aiškinti taip, kad šios nuostatos netaikomos tokiam atvejui kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, kai valstybės narės teismas per nacionalinį užsienio teismų sprendimų pripažinimo procesą nusprendžia išversti į šios valstybės proceso kalbą kitos valstybės narės teismo sprendimą. Be to, Pamatinio sprendimo 2009/315 4 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį ir Sprendimą 2009/316 reikia aiškinti taip, kad pagal šias nuostatas neleidžiama, kad kitos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis būtų įtrauktas į apkaltinamojo nuosprendžio valstybės narės nuosprendžių registrą tik jeigu prieš tai būtų įgyvendintas toks procesas.
II – Išvada
68. Atsižvelgdamas į pateiktus argumentus, siūlau taip atsakyti į Budapest Környéki Törvényszék (Budapešto aglomeracijos teismas) pateiktą klausimą:
2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese 1 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 3 straipsnio 1 ir 2 dalis reikia aiškinti taip, kad šios nuostatos netaikomos tokiam atvejui kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, kai valstybės narės teismas per nacionalinį užsienio teismų sprendimų pripažinimo procesą nusprendžia išversti į šios valstybės proceso kalbą kitos valstybės narės teismo sprendimą.
2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2009/315 dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio 4 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį ir 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimo 2009/316/TVR dėl Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) sukūrimo pagal Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 11 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal šias nuostatas neleidžiama, kad kitos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis būtų įtrauktas į apkaltinamojo nuosprendžio valstybės narės nuosprendžių registrą tik jeigu prieš tai būtų įgyvendintas toks procesas.