Byla T‑766/22

Maria Canel Ferreiro

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

 2024 m. gegužės 29 d. Bendrojo Teismo (dešimtoji išplėstinė kolegija) sprendimas

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Drausminė procedūra – Drausminė nuobauda – Papeikimas – Veiksmai, prieštaraujantys tarnybos prestižui – Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 ir 21 straipsniai – Aktą parengusio subjekto įgaliojimai – Pareiga motyvuoti – Gero administravimo principas – Nešališkumas – Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis

1.      Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Parengiamasis aktas – Administracinio tyrimo ataskaita – Neįtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

(žr. 22–24 punktus)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Pagrindai – Pagrindas, grindžiamas skundo nagrinėjimo procedūros pažeidimais – Priimtinumas – Pagrindo pagrįstumas – Pasekmės

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

(žr. 30–32 punktus)

3.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Administracijos sprendimas – Gero administravimo principo paisymas – Nešališkumo reikalavimas – Apimtis – Ginčijamą aktą priėmusio subjekto sprendimo priėmimas – Leistinumas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

(žr. 54–59 punktus)

4.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Drausminė nuobauda – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Nepakankami duomenys apie faktines aplinkybes, dėl kurių priekaištaujama – Neleistinumas

(SESV 296 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnis ir IX priedo 9 straipsnis)

(žr. 63–83 punktus)

Santrauka

Europos Sąjungos Tarybos pareigūnės ieškinį gavusio Bendrojo Teismo išplėstinė kolegija panaikino šios institucijos sprendimą skirti pareigūnei drausminę nuobaudą – papeikimą.

Šioje byloje Bendrasis Teismas pateikė nuomonę, pirma, dėl klausimo, ar sprendimą skirti drausminę nuobaudą ir sprendimą atmesti dėl šios nuobaudos pateiktą skundą gali priimti vienas ir tas pats asmuo. Antra, jo sprendimu siekta pašalinti jurisprudencijos skirtumus, susijusius su klausimu, kokia tvarka Bendrasis Teismas turi nagrinėti pagrindus, atskirai pateiktus dėl sprendimo, priimto gavus skundą.

Šioje byloje atlikusi dėl ieškovės administracinį tyrimą paskyrimų tarnyba (PT) konstatavo, kad ji įžeidžiamai ir agresyviai atsiliepė apie savo vadovę, kaltindama ją priekabiavimu, ir skyrė jai nurodytą drausminę nuobaudą. Ieškovė apskundė tokį sprendimą, tačiau PT skundą atmetė. Dėl šios priežasties ieškovė pateikė Bendrajam Teismui ieškinį dėl, be kita ko, sprendimo skirti papeikimą ir sprendimo atmesti skundą panaikinimo.

Bendrojo Teismo vertinimas

Pirmiausia Bendrasis Teismas priminė, kad ieškovė turi turėti galimybę pasiekti, kad tuo atveju, kai ji remiasi pagrindu, susijusiu būtent su skundo nagrinėjimo procedūra, sprendimo atmesti jos skundą teisėtumo kontrolę atliktų Sąjungos teismas. Jei ieškovė turėtų teisę ginčyti tik pirminį sprendimą, būtų pašalinta bet kokia ikiteisminės procedūros ginčijimo galimybė. Taip iš jos būtų atimta galimybė pasinaudoti procedūra, kurios tikslas – leisti ir skatinti draugiškai išspręsti tarp pareigūno ir administracijos kilusį ginčą ir nurodyti tarnybai, kuriai šis pareigūnas atskaitingas, laikantis taisyklių persvarstyti savo sprendimą, atsižvelgiant į galimus šio pareigūno prieštaravimus. Tokiomis aplinkybėmis, Bendrojo Teismo nuomone, pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį pagrindą, o tik tada priimti sprendimą dėl pagrindų, pateiktų dėl apskųsto sprendimo. Jei Bendrasis Teismas panaikina sprendimą atmesti skundą, administracija turi iš naujo išnagrinėti skundą, užtikrindama, kad ikiteisminė procedūra vyktų tinkamai. Tokiu atveju reikalavimus, nukreiptus prieš pirminį sprendimą, reikėtų atmesti kaip nepriimtinus, nes jie pateikti anksčiau laiko, o teismas gali atlikti to sprendimo kontrolę tik po jo peržiūros taikant tinkamą ikiteisminę procedūrą.

Dėl asmens, turinčio įgaliojimus priimti sprendimą atmesti skundą, Bendrasis Teismas pažymėjo, pirma, jog Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 90 straipsnio 2 dalyje visiškai nereikalaujama, kad dėl šio akto pateiktą skundą nagrinėtų kita tarnyba, o ne PT, priėmusi asmens nenaudai priimtą aktą. Vis dėlto Bendrasis Teismas nurodė, jog iš jos matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas yra numatęs situaciją, kai ta pati tarnyba priima pareigūno nenaudai priimtą sprendimą, paskui sprendžia dėl jo atžvilgiu pateikto skundo.

Antra, dėl paties skundo nagrinėjimo procedūros pobūdžio teismas pažymėjo, kad tai nėra apeliacinė procedūra ir kad ja siekiama įpareigoti tarnybą, kuriai pareigūnas yra atskaitingas, persvarstyti savo sprendimą atsižvelgiant į galimus jo prieštaravimus.

Atsižvelgęs į skundo nagrinėjimo procedūros pobūdį Bendrasis Teismas nurodė, kad negalima daryti išvados, jog Chartijos 41 straipsnio 1 dalis, pagal kurią garantuojama teisė, kad Sąjungos institucijos asmens reikalus tvarkytų nešališkai, pažeista vien dėl to, kad sprendimą atmesti skundą pagal Tarybos vidaus organizacines taisykles priėmė asmuo, priėmęs apskųstą sprendimą.

Dėl pareigos motyvuoti asmens nenaudai priimtą sprendimą apimties Bendrasis Teismas paaiškino, kad jos tikslas, viena vertus, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kad jis galėtų įvertinti jo nenaudai priimto akto pagrįstumą ir galimybę pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, ir, kita vertus, leisti tam teismui vykdyti akto teisėtumo kontrolę. Tai, ar motyvai pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jų formuluotę, bet ir į faktines bei teisines aplinkybes, kuriomis ginčijamas aktas buvo priimtas.

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas konstatavo, kad šiuo atveju PT pateiktoje faktinių aplinkybių, dėl kurių ji priekaištauja ieškovei, santraukoje tik iš dalies pakartotas tyrimo ataskaitos punktas, kuriame pateikiamos išvados, o jame tik trumpai išdėstyti ankstesnėse tyrimo ataskaitos dalyse pateikti tyrėjų argumentai. Remiantis tokia be konteksto cituojama ištrauka negalima tiksliai atskleisti, dėl kokių faktinių aplinkybių priekaištaujama ieškovei.

PT taip pat nepateikė ieškovei paaiškinimų dėl faktinių aplinkybių, dėl kurių priekaištaujama sprendime atmesti skundą, nepaisant ieškovės argumentų dėl pareigos motyvuoti pažeidimo, kuriuos ji nurodė grįsdama savo skundą. Tame sprendime taip pat tik iš dalies pakartotas tas pats tyrimo ataskaitos punktas.

Vis dėlto Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, nepaisant įvairių pastabų dėl netinkamo ieškovės bendravimo per visą jos darbo su vadove laikotarpį, iš tyrimo ataskaitos aiškiai ir objektyviai nematyti, kokiais duomenimis buvo grindžiamos tyrėjų išvados dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų pažeidimo. Taigi, nors ginčijamas sprendimas nebuvo priimtas ieškovei visiškai nežinomomis aplinkybėmis, ji pagrįstai teigė, kad tame sprendime, siejamame su minėta tyrimo ataskaita, nepakankamai nurodyti motyvai. Nesant duomenų apie faktines aplinkybes, dėl kurių priekaištaujama ieškovei, Bendrasis Teismas negali patikrinti ginčijamo sprendimo pagrįstumo, o tai pateisina jo panaikinimą.