Byla C‑205/11 P
Fédération internationale de football association (FIFA)
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas – Televizijos transliacijos – Direktyva 89/552/EEB – 3a straipsnis – Jungtinės Karalystės priemonės dėl itin reikšmingų šios valstybės narės visuomenei įvykių – Pasaulio futbolo taurė – Sprendimas, kuriuo priemonės pripažįstamos suderinamomis su Sąjungos teise – Motyvavimas – EB 43, 49 ir 86 straipsniai – Nuosavybės teisė“
Santrauka – 2013 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
1. Laisvė teikti paslaugas – Televizijos programų transliavimas – Direktyva 89/552 – Visuomenei itin reikšmingų įvykių nustatymas – Vertinimo kriterijai – Didelė valstybių narių diskrecija
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/36 1 straipsnis; Tarybos direktyvos 89/552 3a straipsnis)
2. Laisvė teikti paslaugas – Televizijos programų transliavimas – Direktyva 89/552 – Visuomenei itin reikšmingų įvykių nustatymas – Valstybių narių kompetencija – Komisijos vykdoma kontrolė – Taikymas tik akivaizdžioms vertinimo klaidoms – Poveikio, viršijančio neišvengiamą Sąjungos principų pažeidimą, nagrinėjimas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/36 1 straipsnis; Tarybos direktyvos 89/552 3a straipsnis)
3. Laisvė teikti paslaugas – Televizijos programų transliavimas – Direktyva 89/552 – Itin reikšmingi įvykiai – Sąvoka – Taikymas tik finaliniam Pasaulio futbolo taurės etapui – Nebuvimas – Įvykis, skaidomas į įvairias rungtynes ir etapus, iš kurių ne visi kvalifikuojami itin reikšmingu įvykiu
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/36 18 konstatuojamoji dalis; Tarybos direktyvos 89/552 3a straipsnis)
4. Laisvė teikti paslaugas – Televizijos programų transliavimas – Direktyva 89/552 – Itin reikšmingi įvykiai – Priežastys, leidžiančios traktuoti finalinį Pasaulio futbolo taurės etapą itin reikšmingu atsižvelgiant į konkrečią valstybės narės visuomenę – Šios valstybės narės pareiga pranešti apie šias priežastis Komisijai
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/36 1 straipsnis; Tarybos direktyvos 89/552 3a straipsnis)
5. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Sprendimo motyvai, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė – Rezoliucinė dalis, pagrįsta kitais teisiniais motyvais – Atmetimas
(SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)
6. Laisvė teikti paslaugas – Televizijos programų transliavimas – Direktyva 89/552 – Visuomenei itin reikšmingų įvykių nustatymas – Valstybių narių kompetencija – Komisijos vykdoma kontrolė – Valstybės narės pateiktas glaustas, bet reikšmingas, motyvavimas dėl įvykio pripažinimo itin reikšmingu – Leistinumas – Komisijos teisė pateikti atitinkamai valstybei narei prašymą dėl paaiškinimų
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/36 18 konstatuojamoji dalis ir 1 straipsnis; Tarybos direktyvos 89/552 3a straipsnis)
7. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Per apeliacinį procesą pirmą kartą pateiktas pagrindas – Nepriimtinumas
(SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)
8. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankami ar prieštaringi motyvai – Priimtinumas – Motyvavimo pareigos apimtis
(SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)
9. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Būtinybė pateikti aiškią kritiką dėl dalies Bendrojo Teismo argumentų
(SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 112 straipsnio 1 dalies c punktas)
10. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, susijęs su suinteresuotajam asmeniui žinomu kontekstu, kuris jam leidžia suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės apimtį – Motyvų santraukos leistinumas
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa)
11. Laisvė teikti paslaugas – Televizijos programų transliavimas – Direktyva 89/552 – Visuomenei itin reikšmingų įvykių nustatymas – Valstybių narių kompetencija – Aiškumo ir skaidrumo reikalavimas – Apimtis – Valstybių narių teisė nurodyti papildomas aplinkybes po itin reikšmingų įvykių sąrašo patvirtinimo
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/36 1 straipsnis; Tarybos direktyvos 89/552 3a straipsnis)
12. Laisvė teikti paslaugas – Televizijos programų transliavimas – Direktyva 89/552 – Visuomenei itin reikšmingų įvykių nustatymas – Valstybių narių diskrecija – Pareiga nurodyti nacionalinių patariamųjų įstaigų nuomonės nesilaikymo priežastis – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/36 1 straipsnis; Tarybos direktyvos 89/552 3a straipsnis)
13. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankami ar prieštaringi motyvai – Motyvavimo pareigos apimtis – Bendrojo Teismo rėmimasis numanomu motyvavimu – Leistinumas – Sąlygos
(SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)
14. Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo kompetencija – Apimtis – Bendrojo Teismo teisė pakeisti ginčijamą aktą priėmusio subjekto motyvus savo motyvais – Netaikymas
(SESV 263 straipsnis)
15. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Teisingumo Teismo atliekama Bendrajam Teismui nurodytų faktinių aplinkybių vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį
(SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)
16. Laisvė teikti paslaugas – Televizijos programų transliavimas – Direktyva 89/552 – Itin reikšmingi įvykiai – Finalinis Pasaulio futbolo taurės etapas – Nacionalinės teisės aktai, kuriais netiesiogiai draudžiamas išimtinis šio įvykio transliavimas mokamais kanalais – Grėsmė Tarptautinės futbolo federacijos nuosavybės teisei – Pateisinimas bendrojo intereso pagrindais – Komisijos teisė kontroliuoti – Ribos
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/36 1 straipsnis; Tarybos direktyvos 89/552 3a straipsnis)
1. Itin reikšmingus įvykius nustatyti privalo tik valstybės narės, kurios šiuo klausimu turi didelę diskreciją.
Užuot suderinus tokių įvykių sąrašą, Direktyva 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo grindžiama prielaida, kad Sąjungoje egzistuoja žymių socialinės ir kultūrinės tvarkos skirtumų tiek, kiek tai susiję su jų svarba plačiai visuomenei. Atsižvelgiant į santykinį itin reikšmingų visuomenei įvykių vertinimo kriterijų netikslumą, kiekviena valstybė narė turi konkrečiai juos apibrėžti ir įvertinti nagrinėjamų įvykių svarbą plačiajai visuomenei, atsižvelgdama į jos socialinius ir kultūrinius ypatumus.
(žr. 14, 15, 17 punktus)
2. Direktyvos 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo 3a straipsnyje numatyta Komisijos teisė kontroliuoti nacionalinių priemonių, nustatančių itin reikšmingus įvykius, teisėtumą turi, atsižvelgiant į valstybių narių šiuo aspektu turimą didelę diskreciją, apsiriboti valstybių narių padarytų akivaizdžių vertinimo klaidų nustatant itin reikšmingus įvykius paieška.
Konkrečiau kalbant apie klausimą, ar atitinkamo įvykio pripažinimas itin reikšmingu suderinamas su bendraisiais Sąjungos teisės principais, kaip antai proporcingumo ir nediskriminavimo principais, su pagrindinėmis teisėmis, su laisvo paslaugų teikimo bei įsisteigimo laisvės principais ir su laisvos konkurencijos taisyklėmis, neturėtų būti ignoruojama tai, kad tinkamas įvykio pripažinimas itin reikšmingu sukelia neišvengiamų laisvo paslaugų teikimo, įsisteigimo laisvės, laisvos konkurencijos ir nuosavybės teisės apribojimų, kuriuos numatė Sąjungos teisės aktų leidėjas ir kurie jo buvo traktuojami kaip pateisinami bendrojo intereso tikslu, kuriuo siekiama apsaugoti teisę į informaciją ir užtikrinti plačią visuomenės galimybę matyti minėtų įvykių transliaciją per televiziją.
Siekiant užtikrinti Direktyvos 89/552 3a straipsnio veiksmingumą, jei įvykis atitinkamos valstybės narės buvo tinkamai pripažintas itin reikšmingu, Komisija privalo išnagrinėti tik tą pripažinimo poveikį laisvam paslaugų judėjimui, įsisteigimo laisvei, laisvai konkurencijai ir nuosavybės teisei, kuris viršija poveikį, iš esmės susijusį su šio įvykio įtraukimu į sąrašą, numatytą šio 3a straipsnio 1 dalyje.
(žr. 18, 19, 21–23 punktus)
3. Sąjungos teisės aktų leidėjas nesiekė nurodyti, kad Pasaulio futbolo taurė, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 97/36, iš dalies keičiančios Direktyvą 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo, 18 konstatuojamąją dalį, apsiriboja tik finaliniu etapu ir kad tai yra vienas nedalomas įvykis. Priešingai, Pasaulio taurė turi būti traktuojama kaip įvykis, kuris iš principo dalomas į skirtingas rungtynes ar etapus, kurie nebūtinai kvalifikuojami kaip itin reikšmingas įvykis.
(žr. 35 punktą)
4. Kadangi visas finalinis Pasaulio futbolo taurės etapas negali būti pagrįstai įtrauktas į itin reikšmingų įvykių sąrašą, nepaisant susidomėjimo, kurį kelia rungtynės atitinkamoje valstybėje narėje, ji neatleidžiama nuo pareigos pranešti Komisijai apie priežastis, kurios leidžia manyti, kad, atsižvelgiant į konkrečią šios valstybės visuomenę, finalinis Pasaulio taurės etapas yra vienas įvykis, kuris visas, bet ne kaip atskirų įvykių, suskirstytų į įvairaus įdomumo lygio rungtynes, samplaika, turi būti laikomas itin reikšmingu minėtai visuomenei.
(žr. 41 punktą)
5. Dėl Bendrojo Teismo padaryto teisės pažeidimo skundžiamas sprendimas neturi būti panaikintas, jeigu jo rezoliucinė dalis teisingai pagrįsta kitais teisiniais argumentais.
(žr. 44, 59 punktus)
6. Tam, kad Komisija galėtų įgyvendinti jai pavestas kontrolės funkcijas, motyvai, lėmę tai, jog valstybė narė pripažino įvykį itin reikšmingu, gali būti glaustas, su sąlyga, kad jis yra tinkamas. Taigi neturi būti reikalaujama, be kita ko, kad valstybė narė pačiame pranešime apie atitinkamas priemones nurodytų išsamius, skaičiavimais pagrįstus duomenis, tiek, kiek tai susiję su kiekvienu įvykio etapu ar dalimi, kuris buvo pranešimo Komisijai dalykas. Šiuo aspektu reikia patikslinti, kad jei Komisijai, remiantis turima informacija, kyla abejonių dėl įvykio pripažinimo itin reikšmingu, ji privalo prašyti tai pripažinusios valstybės narės pateikti paaiškinimą.
(žr. 45, 46 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 54, 90, 102 punktus)
8. Klausimas, ar Bendrojo Teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, yra teisės klausimas, kuris gali būti keliamas paduodant apeliacinį skundą, nes sprendimo motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai atspindėti Bendrojo Teismo argumentus. Tačiau ši motyvavimo nuoseklumo pareiga nėra savaiminis tikslas, bet, be kita ko, leidžia suinteresuotiesiems asmenims žinoti priimto sprendimo pateisinimus. Kadangi Teisingumo Teismas, nusprendęs, kad Bendrojo Teismo išvada yra klaidinga, pakeičia motyvus tais, kurie pateisina priimtą sprendimą, minėti Bendrojo Teismo motyvai nebėra priimto sprendimo pagrindas.
(žr. 60–63 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 66 punktą)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 67 punktą)
11. Direktyvos 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo 3a straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje numatyta aiškumo ir skaidrumo pareiga siekiama išvengti, kad kompetentingų nacionalinės valdžios institucijų veiksmais iš Sąjungos teisės nuostatų, susijusių su pagrindine laisve, būtų atimtas jų veiksmingumas. Šiuo aspektu įvykis itin reikšmingu turi būti pripažintas taikant objektyvius ir iš anksto žinomus kriterijus, užtikrinančius, kad taip bus pakankamai apribota nacionalinių valdžios institucijų diskrecija tam, kad ji nebūtų naudojama savavališkai. Dėl tų pačių priežasčių nacionalinėje procedūroje, taikomoje siekiant įgyvendinti šią nuostatą, reikia iš anksto nustatyti instituciją, atsakingą už minėtą pripažinimą, ir apibrėžti sąlygas, kuriomis suinteresuotieji asmenys arba, prireikus, tam tikros patariančiosios institucijos gali jai pateikti pastabas prieš priimant sprendimą. Šiuo aspektu, atsižvelgiant į tokio sprendimo įtaką įvykio transliavimo teisėms, be kita ko, svarbu, kad suinteresuotieji transliuotojai ir šių teisių turėtojai turėtų galimybę pateikti pastabas tai institucijai.
Tokiu atveju aiškumo ir skaidrumo sąlyga reikalauja, kad minėti suinteresuotieji asmenys ir patariančiosios institucijos galėtų pateikti pastabas tik dėl pagrindinių aspektų, kuriais remdamasi minėta valdžios institucija priimtų savo sprendimą. Todėl niekas nedraudžia to, kad valstybė narė vėliau nurodytų Komisijai papildomas aplinkybes, kurios patvirtintų šį sprendimą ir apimtų laikotarpį po itin reikšmingų įvykių sąrašo sudarymo datos.
(žr. 72–74 punktus)
12. Įgyvendindama Direktyvos 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo 3a straipsnį nacionalinė valdžios institucija, atsakinga už įvykio pripažinimą itin reikšmingu įvykiu visuomenei, nustatant įstaigas, atsakingas už televizijos transliavimą, turi didelę diskreciją. Nors tiesa tai, kad, kaip reikalaujama iš Sąjungos teisės aktų leidėjų, ši institucija turi nurodyti motyvus, dėl kurių įvykis buvo pripažintas itin reikšmingu, ir taip leisti, pirma, suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priemonės priėmimo priežastis, kad jie galėtų apginti savo teises, ir, antra, Komisijai ir kompetentingiems teismams – vykdyti jiems pavestą kontrolę, tačiau, norint įgyvendinti tokį tikslą, nebūtina, kad minėta valdžios institucija nurodytų konkrečias priežastis, dėl kurių nepaisė nuomonių, pateiktų tam tikrų patariančiųjų įstaigų, nors ji ir neprivalo jų laikytis. Šiuo aspektu neturi reikšmės tai, kad tos nuomonės buvo pateiktos kelių patariančiųjų įstaigų, kurios išreiškė tą patį požiūrį.
(žr. 77–79 punktus)
13. Bendrojo Teismo motyvai gali būti implicitiniai, jeigu leidžia suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priežastis, dėl kurių buvo atmesti jų argumentai, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti kontrolę. Konkrečiai, Bendrasis Teismas neprivalo atsakyti į šalies pateiktus argumentus, kurie nėra pakankamai aiškūs ir tikslūs, jeigu jie nėra atskiro motyvavimo dalykas ir nepagrįsti konkrečiais juos patvirtinančiais argumentais.
(žr. 89 punktą)
14. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 95 punktą)
15. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 101, 103 punktus)
16. Dėl finalinio Pasaulio futbolo taurės etapo kvalifikavimo valstybės narės visuomenei itin reikšmingu įvykiu ir dėl iš to išplaukiančio šio įvykio išimtinio transliavimo mokamais kanalais neįmanomumo, iš Direktyvos 89/552 dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo 3a straipsnio išplaukia pavojus Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) nuosavybės teisei ir šis pavojus iš principo gali būti pateisinamas tikslu apsaugoti teisę į informaciją ir užtikrinti plačią visuomenės galimybę matyti itin reikšmingų įvykių transliaciją per televiziją. Antra, kadangi valstybė narė visas finalinio Pasaulio taurės etapo rungtynes pagrįstai pripažino itin reikšmingu įvykiu, Komisija turi išnagrinėti tik šio pripažinimo poveikį FIFA nuosavybės teisei, kuris viršija poveikį, neatsiejamai susijusį su šio įvykio įtraukimu į šių valdžios institucijų sudarytą pripažintų įvykių sąrašą.
(žr. 126 punktą)