BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. rugsėjo 11 d.

Byla T‑317/10 P

L

prieš

Europos Parlamentą

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Neterminuota sutartis – Sprendimas dėl atleidimo iš tarnybos – Pareiga motyvuoti – Pasitikėjimo praradimas“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimo [konfidencialu] panaikinimo.

Sprendimas:      Panaikinti Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimą [konfidencialu] tiek, kiek jame nebuvo nagrinėjamas pagrindas dėl nešališkumo principo pažeidimo, atmestas pagrindas, susijęs su faktų neatitiktimi tikrovei ir akivaizdžia vertinimo klaida, ir nuspręsta, kad apeliantas neprašė priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidų. Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį. Atmesti likusią L Tarnautojų teisme pareikšto ieškinio byloje [konfidencialu] dalį. Nurodyti kiekvienai šaliai padengti savo pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Ieškinio nepriimtinumas pirmojoje instancijoje – Viešosios tvarkos išlyga grindžiamas pagrindas – Nagrinėjimas „ex officio“

2.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Aiškus ir tikslus pagrindų, kuriais remiamasi, išdėstymas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Tarnautojai, įdarbinti vykdyti pareigas Europos Parlamento politinėje frakcijoje – Atleidimas iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su abipusiu pasitikėjimo ryšiu – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio c punktas)

4.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Tarnautojai, įdarbinti vykdyti pareigas Europos Parlamento politinėje frakcijoje – Atleidimas iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su pasitikėjimo ryšiu – Teisminė kontrolė – Ribos

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio c punktas)

5.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankamas motyvavimas – Motyvavimo pareigos apimtis

(Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis)

6.      Teismo procesas – Prašymas atnaujinti žodinę proceso dalį – Prašymas leisti pateikti naujų dokumentų dėl faktinių aplinkybių vykstant apeliaciniam procesui – Atmetimas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 62 straipsnis)

1.      Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas turi išnagrinėti, prireikus ex officio, viešosios tvarkos išlyga grindžiamą pagrindą, susijusį su ieškinio pirmojoje instancijoje priimtinumo klausimu, kad galėtų nustatyti, ar šis ieškinys tenkino būtinus aiškumo ir tikslumo reikalavimus.

(žr. 22 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2007 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Stadtwerke Schwäbisch Hall ir kt. prieš Komisiją, C‑176/06 P, neskelbiamo Rinkinyje, 18 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2009 m. kovo 16 d. Sprendimo R prieš Komisiją, T‑156/08 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑11 ir II‑B‑1‑51, 30 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnį ieškinyje, be kita ko, turi būti glaustai nurodomi pagrindai, kuriais remiamasi. Jame turi būti išsamiai išdėstytas pagrindas, kuriuo grindžiamas ieškinys, todėl jį nurodžius abstrakčiai netenkinami Teisingumo Teismo statute ir Tarnautojų teismo procedūros reglamente išdėstyti reikalavimai. Be to, šis nors ir glaustas išdėstymas turi būti pakankamai aiškus ir tikslus, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Tarnautojų teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio – prireikus be jokios kitos papildomos informacijos. Remiantis teisinio saugumo ir gero teisingumo vykdymo principais, tam, kad ieškinys ar, konkrečiau kalbant, ieškinio pagrindas būtų priimtinas, reikalaujama, kad svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis paremtas, būtų nurodytos nuosekliai ir suprantamai pačiame ieškinio tekste.

(žr. 34 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2000 m. liepos 4 d. Sprendimo Bergaderm ir Goupil prieš Komisiją, C‑352/98 P, Rink. p. I‑5291, 34 punktas; 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink. p. I‑5425, 426 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. birželio 17 d. Sprendimo Seiller prieš EIB, T‑385/00, Rink. VT p. I‑A‑161 ir II‑801, 40 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. kovo 19 d. Sprendimo Bianchi prieš ETF, T‑338/07 P, 59 punktas.

3.      Pareiga motyvuoti, kaip ji suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antrą pastraipą, kuria siekiama suteikti asmenims, kuriems skirti aktai, galimybę įvertinti, ar sprendime nepadaryta klaidų, o teismui – vykdyti kontrolę, taikoma sprendimams nutraukti laikinojo tarnautojo neterminuotą sutartį, kuriai taikomos Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos.

Kaip išimtis vis dėlto pripažinta tai, kad laikantis tam tikrų reikalavimų akto motyvai gali būti papildyti administracinėje stadijoje arba po to, kai buvo pareikštas ieškinys. Per administracinę stadiją akto motyvus leidžiama papildyti ieškovui žinoma informacija, pateikta per pokalbį ir atsakant į skundą.

Kalbant apie atleidimą iš tarnybos, pagrįstą abipusio pasitikėjimo ryšio tarp laikinojo tarnautojo ir Europos Parlamento politinės frakcijos, į kurią jis paskirtas dirbti, praradimu, reikia nurodyti, kad laikinasis tarnautojas, paskirtas padėti nepriklausomiems nariams, suinteresuotas įsitikinti, kad nutrūko būtent jį su tiesioginiu viršininku siejantis pasitikėjimo ryšys, o nutrūkus pasitikėjimo ryšiui su tarnautoju, dirbančiu tradicinėje politinėje frakcijoje, kurios narius, skirtingai nuo nepriklausomų narių frakcijos, preziumuojama, sieja bendros politinės pažiūros, laikytina, jog ryšys nutrūko su visa grupe apskritai, ir klausimas, kurie asmenys prarado pasitikėjimą, nėra svarbus.

(žr. 60, 61 ir 64 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. vasario 28 d. Sprendimo Neirinck prieš Komisiją, C‑17/07 P, neskelbiamo Rinkinyje, 50–52 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Reynolds prieš Parlamentą, T‑237/00, Rink. VT p. I‑A‑385 ir II‑1731, 96 punktas; 2006 m. spalio 17 d. Sprendimo Bonnet prieš Teisingumo Teismą, T‑406/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑213 ir II‑A‑2‑1097, 52 punktas; 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo ETF prieš Landgren, T‑404/06, Rink. p. II‑2841, 143–171 ir 179 punktai.

Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. liepos 7 d. Sprendimo Longinidis prieš Cedefop, T‑283/08 P, 68 punktas; 2011 m. spalio 24 d. Sprendimo P prieš Parlamentą, T‑213/10 P, 35 punktas.

4.      Pasitikėjimo ryšys negrindžiamas objektyviomis aplinkybėmis ir dėl jo pobūdžio jam netaikoma teismo kontrolė, todėl Sąjungos teismas negali pakeisti sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos vertinimo savuoju. Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog politikos srityje sąvoka „pasitikėjimo praradimas“ suprantama plačiai.

Vis dėlto, kai institucija, nusprendusi nutraukti sutartį su laikinuoju tarnautoju, remiasi konkrečiais faktais, kuriais pagrįstas sprendimas dėl atleidimo iš tarnybos dėl pasitikėjimo praradimo, teismas turi patikrinti šių faktų atitiktį tikrovei. Jeigu institucija pasitikėjimo praradimą grindžiančius motyvus formuluoja remdamasi konkrečiais faktais, teismas turi patikrinti, ar šie motyvai pagrįsti tikrovę atitinkančiais faktais. Tai darydamas teismas nepakeičia kompetentingos tarnybos vertinimo, kad prarastas pasitikėjimas, savuoju, o tik patikrina, ar institucijos nurodyti faktai, kuriais grindžiamas sprendimas, atitinka tikrovę.

(žr. 68–70 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. liepos 14 d. Sprendimo B prieš Parlamentą, T‑123/95, Rink. VT p. I‑A‑245 ir II‑697, 73 punktas.

5.      Pagrindas, susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas neišnagrinėjo pirmojoje instancijoje pateikto ieškinio pagrindo, iš esmės prilygsta rėmimuisi pareigos motyvuoti, išplaukiančios iš Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio, kuris Tarnautojų teismui taikomas remiantis šio statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalimi, pažeidimu.

(žr. 94 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2010 m. gegužės 20 d. Sprendimo Gogos prieš Komisiją, C‑583/08 P, Rink. p. I‑4469, 29 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 110 ir 111 punktus)