EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. kovo 6 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Laikinasis tarnautojas – Neterminuotos laikinojo tarnautojo sutarties nutraukimas – Teisėta priežastis“
Byloje F‑41/12
dėl pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikšto ieškinio
Séverine Scheefer, buvusi Europos Parlamento laikinoji tarnautoja, gyvenanti Liuksemburge (Liuksemburgas), atstovaujama advokatų R. Adam ir P. Ketter,
ieškovė,
prieš
Europos Parlamentą, atstovaujamą V. Montebello-Demogeot ir M. Ecker,
atsakovą,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Van Raepenbusch (pranešėjas), teisėjai I. Boruta ir R. Barents,
posėdžio sekretorius J. Tomac, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. spalio 10 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2012 m. kovo 21 d., S. Scheefer iš esmės prašo, pirma, panaikinti 2011 m. birželio 20 d. Europos Parlamento sprendimą nutraukti jos neterminuotą laikinosios tarnautojos sutartį ir, antra, priteisti iš jo žalos atlyginimą.
Teisinis pagrindas
2 Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau − Pareigūnų tarnybos nuostatai) 29 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„Paskyrimų tarnyba gali patvirtinti kitą nei konkurso procedūrą, taikomą priimant į darbą vyresniuosius pareigūnus (generalinius direktorius ar lygiaverčius jiems AD 16 ar AD 15 lygio pareigūnus ir direktorius ar lygiaverčius jiems AD 15 ar AD 14 lygio pareigūnus) ir išskirtiniais atvejais taip pat priimant į darbą pareigūnus, kuriems [darbą, kuriam atlikti] reikia specialios kvalifikacijos.“
3 Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – KTĮS) 2 straipsnis išdėstytas taip:
„Šiose Įdarbinimo sąlygose „laikinai priimti tarnautojai“ reiškia:
a) darbuotojus, priimtus į pareigybių sąrašą, pridedamą prie kiekvienai institucijai skirto biudžeto skirsnio, įtrauktoms pareigybėms, kurias biudžeto valdymo institucijos priskiria prie laikinų pareigybių, užimti;
<...>“
4 KTĮS 47 straipsnyje nustatyta:
„Be tarnybos nutrūkimo dėl mirties, laikinųjų darbuotojų tarnyba baigiasi:
<...>
c) jeigu darbo sutartis sudaryta neapibrėžtos trukmės laikotarpiui:
i) pasibaigus sutartyje apibrėžtam įspėjimo laikotarpiui; įspėjimo laikotarpis negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo už kiekvienus visus tarnybos metus ir turi būti ne trumpesnis kaip trys mėnesiai, bet ne ilgesnis kaip dešimt mėnesių. Tačiau įspėjimo laikotarpis negali prasidėti motinystės ar laikinojo nedarbingumo atostogų metu, jeigu tokios laikinojo nedarbingumo atostogos trunka ne ilgiau kaip tris mėnesius. Be to, jo skaičiavimas laikinai sustabdomas šių atostogų metu, taikant pirmiau nustatytus terminus;
<...>“
5 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368) buvo įgyvendintas Bendrasis susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis, sudarytas 1999 m. kovo 18 d. tarp bendrųjų skirtingų pramonės šakų organizacijų (toliau – Bendrasis susitarimas).
6 Pagal Bendrojo susitarimo 3 punktą:
„Šiame susitarime:
1. Šiame susitarime „pagal terminuotą sutartį dirbantis darbuotojas“ – tai asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, tiesiogiai sudarytą tarp darbdavio ir darbuotojo, arba palaikantis tiesioginius darbo santykius su darbdaviu, kai darbo sutarties ar santykių pabaiga nustatoma pagal tokias objektyvias sąlygas, kaip konkreti diena, konkrečios užduoties įvykdymas ar konkretus įvykis;
<...>“
7 2004 m. gegužės 3 d. Parlamento biuro priimtų Vidaus nuostatų dėl pareigūnų ir kitų tarnautojų įdarbinimo (toliau – Vidaus nuostatai) 7 straipsnio 2–4 dalyse numatyta:
„2. Nepažeidžiant pareigūnams taikomų nuostatų, laikinieji tarnautojai atrenkami reikiama tvarka iš konkurso laimėtojų arba pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje numatytą priėmimo tvarką <...>
3. Jei trūksta laimėtojų, laikinieji tarnautojai įdarbinami taip:
– [KTĮS] 2 straipsnio a punkte numatyti laikinieji tarnautojai – atrinkus tuo tikslu sudarytam komitetui, į kurį įeina Personalo komiteto paskirtas narys,
– [KTĮS] 2 straipsnio b punkte numatyti laikinieji tarnautojai – Jungtiniam komitetui pateikus nuomonę.
4. Taikant prieš tai minėtų nuostatų išlygą, [KTĮS] 2 straipsnio a punkte numatyti laikinieji tarnautojai gali būti įdarbinami pagal šio straipsnio 3 dalies antroje įtraukoje numatytą procedūrą, jei siekiama įdarbinti tik ribotam laikui, kol jie bus įdarbinti į laisvą darbo vietą pagal šio straipsnio 3 dalies pirmos įtraukos nuostatas.“
Faktinės bylos aplinkybės
8 Sutartimi, kuri buvo pasirašyta atitinkamai 2006 m. kovo 29 d. ir balandžio 4 d., Parlamentas pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą įdarbino ieškovę laikinąja tarnautoja kaip gydytoją Liuksemburgo (Liuksemburgas) medicinos kabinete laikotarpiui nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d.
9 2007 m. vasario 23 d. ir 2008 m. kovo 26 d. pakeitimais ieškovės sutartis buvo pratęsta iki 2009 m. kovo 31 d.
10 Ieškovė paklausė Parlamento generalinio sekretoriaus apie galimybę toliau dirbti šios institucijos medicinos kabinete pagal neterminuotą sutartį; 2009 m. vasario 12 d. jis jai atsakė, kad tokios galimybės nėra, ir patvirtino, kad jos sutartis baigsis 2009 m. kovo 31 d.
11 2011 m. balandžio 13 d. Sprendimu Scheefer prieš Parlamentą (F‑105/09, toliau – Sprendimas Scheefer) Tarnautojų teismas panaikino 2009 m. vasario 12 d. laiške esantį sprendimą. Iš tiesų Tarnautojų teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į KTĮS 8 straipsnio pirmą pastraipą, ieškovės sutartis turėjo būti laikoma du kartus pratęsta taip, kad antras 2008 m. kovo 26 d. pakeitimas turėjo būti ex officio perkvalifikuotas kaip įdarbinimas neterminuotam laikotarpiui vien teisės aktų leidėjo valia, todėl pasibaigus šiame pakeitime nurodytam terminui negalėjo pasibaigti suinteresuotosios darbo veikla.
12 2007 m. spalio 18 d. Parlamentas paskelbė Pranešimą Nr. PE/95/S apie rengiamą atrankos procedūrą vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus, siekiant įdarbinti laikinąjį tarnautoją kaip administratorių gydytoją ir sudaryti tinkamų keturių geriausių kandidatų sąrašą (OL C 244 A, p. 5, toliau – atrankos procedūra PE/95/S). Ieškovė pateikė paraišką dalyvauti minėtoje procedūroje, tačiau jos kandidatūra buvo atmesta remiantis tuo, kad ji neturėjo reikiamos patirties. Tinkamų kandidatų sąrašas buvo patvirtintas 2008 m. gegužės 16 d., įdarbinti du gydytojai: vienas – 2009 m. gegužės 1 d., kitas – tų pačių metų birželio 1 d.
13 2011 m. gegužės 24 d. Parlamentas informavo ieškovę, kad priėmus Sprendimą Scheefer jos laikinosios tarnautojos sutartis buvo perkvalifikuota į neterminuotą sutartį taip, lyg 2009 m. kovo 31 d. jos veikla nebūtų nutrūkusi, todėl jai atsiranda teisė į darbo užmokestį nuo 2009 m. balandžio 1 d., atėmus nuo minėtos dienos jos gautas tame sprendime nurodytas pajamas.
14 2011 m. birželio 14 d. laišku ieškovė pranešė Parlamentui, kad yra pasirengusi kuo greičiau grįžti į darbą.
15 2011 m. birželio 20 d. laišku Parlamento generalinis sekretorius pranešė ieškovei, kad Parlamentas nutraukia jos neterminuotą laikinosios tarnautojos sutartį dėl to, jog „[jos] įdarbinimas nebėra pateisinimas atsižvelgiant į tai, kad jis jau turi laimėtojų <...>, kurie atitinka <...> Vidaus nuostatų 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sąrašą <...> ir jis įdarbino asmenis iš šio sąrašo į visas laisvas Liuksemburgo medicinos kabineto gydytojų vietas“.
16 Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, laikiniesiems tarnautojams taikomą pagal KTĮS 46 straipsnį, 2011 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė pateikė skundą dėl sprendimo atleisti iš darbo, esančio pirmesniame punkte minėtame laiške. 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba (toliau – STSĮT) atmetė šį skundą.
Šalių reikalavimai
17 Ieškovė Tarnautojų teismo prašo:
– pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu ir todėl:
– panaikinti sprendimą atleisti iš darbo, esantį 2011 m. birželio 20 d. Parlamento generalinio sekretoriaus laiške „su visais dėl to atsirandančiais padariniais, įskaitant finansinius“,
– prireikus panaikinti 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą atmesti skundą,
– „nurodyti ją vėl paskirti į pareigas Parlamente“,
– nepatenkinus pirmesnio reikalavimo, nurodyti Parlamentui jai sumokėti, pirma, turtinei žalai atlyginti 288 000 eurų sumą, kuri „atitinka 36 mėnesių darbo užmokesčius <...> tikslią sumą apskaičiuojant atlikus būtinus patikslinimus <...> ar bet kokią kitą sumą, kurią priteis Tarnautojų teismas ex æquo et bono arba remdamasis ekspertų išvadomis“ ir, antra, 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti;
– priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
18 Parlamentas Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl reikalavimų panaikinti sprendimą atmesti skundą ir reikalavimų įpareigoti (atsakovą)
19 Atskirais reikalavimais ieškovė prašo panaikinti 2011 m. gruodžio 21 d. Parlamento sprendimą atmesti jos skundą.
20 Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką reikalavimai panaikinti, formaliai pateikti dėl sprendimo atmesti skundą, lemia tai, kad Tarnautojų teismas turi nagrinėti aktą, dėl kurio buvo pateiktas skundas, kai šių reikalavimų turinys nėra savarankiškas (1989 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vainker prieš Parlamentą, 293/87, 8 punktas; Sprendimo Scheefer 21 punktas). Nagrinėjamu atveju 2011 m. gruodžio 21 d. atmetus skundą patvirtintas pirminis sprendimas nutraukti ieškovės neterminuotą sutartį, esantis tų pačių metų birželio 20 d. laiške, ir pateikti papildomi patikslinimai dėl minėto skundo. Tokiu atveju nagrinėjamas pirminio sprendimo, kuris priimtas asmens nenaudai, teisėtumas atsižvelgiant į pirminio laiško ir skundo atmetimo, vertinamų kartu, motyvus. Todėl reikalavimų panaikinti sprendimą atmesti skundą turinys nėra savarankiškas ir ieškinys turi būti laikomas kaip formaliai pateiktas dėl sprendimo, esančio 2011 m. birželio 20 d. laiške (toliau – ginčijamas sprendimas), kaip jis patikslintas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendime atmesti skundą (šiuo klausimu žr. 2004 m. birželio 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Eveillard prieš Komisiją, T‑258/01, 31 ir 32 punktus).
21 Be to, ieškovė prašo Tarnautojų teismo „nurodyti ją vėl paskirti į pareigas Parlamente“.
22 Minėtu reikalavimu siekiama, kad Tarnautojų teismas įpareigotų administraciją grąžinti ieškovę į pareigas vykdant galimą sprendimą panaikinti ginčijamą sprendimą. Tačiau nagrinėdamas ieškinius pagal KTĮS 46 straipsnį ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį Tarnautojų teismas negali įpareigoti Sąjungos institucijų. Iš tiesų akto panaikinimo atveju atitinkama institucija pagal SESV 266 straipsnį turi pati imtis priemonių sprendimui įvykdyti (2005 m. gegužės 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Castets prieš Komisiją, T‑398/03, 19 punktas).
23 Darytina išvada, kad reikalavimai įpareigoti atsakovą nepriimtini.
Dėl reikalavimų dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo
24 Ieškovė pateikia tris pagrindus, paremtus:
– pirma, pareigos motyvuoti ir skaidrumo pareigos pažeidimu,
– antra, teisėto pagrindo nebuvimu, akivaizdžia vertinimo klaida ir „KTĮS 2, 3, 8, 29 ir 47 straipsnių pažeidimu bei piktnaudžiavimu įgaliojimais,
– trečia, rūpestingumo pareigos pažeidimu, piktnaudžiavimu teise, gero administravimo ir sąžiningo sutarčių vykdymo principo pažeidimu.
Dėl pirmojo pagrindo, paremto pareigos motyvuoti ir skaidrumo pareigos pažeidimu
25 Ieškovė nurodo, kad kiekvienas sprendimas vienašališkai nutraukti neterminuotą laikinojo tarnautojo sutartį turi būti motyvuotas. Be to, ji tvirtina, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas po Sprendimo Scheefer, praėjus šiek tiek laiko po 2011 m. gegužės 24 d. Parlamento laiško, kuriame buvo patvirtinta, jog 2009 m. kovo 31 d. jos darbas nenutrūko, ir žodinio užtikrinimo, kad ji greitai atgaus savo darbo vietą. Galiausiai ji nurodo, kad, nepaisydamas ypatingų nagrinėjamo atvejo aplinkybių, jos viršininkas nesurengė jokio susitikimo, kad paaiškintų jos atleidimą.
26 Šiomis aplinkybėmis ginčijamo sprendimo motyvas, pagal kurį ieškovės įdarbinimas neterminuotam laikotarpiui nebebuvo pateisinamas, nes į visas laisvas gydytojų vietas Liuksemburge buvo įdarbinti atrankos procedūros PE/95/S laimėtojai, atitinkantys Vidaus nuostatų 7 straipsnio 2 dalį, turėjo būti paaiškintas išsamiau. Ginčijamame sprendime Parlamentas „visiškai nenurodė <...> [šių įdarbinimų] detalių“, ypač kalbant apie jų datas ir formą. Be to, Parlamentas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė „(nuo 2008 m. kovo 31 d.) turėjo neterminuotą sutartį“ ir pakankamą patirtį, kad galėtų būti įdarbinta į nagrinėjamas pareigas.
27 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamas sprendimas yra išdėstytas taip:
„<...> Taikant Vidaus nuostatų 7 straipsnio 2 dalį <...> laikinieji tarnautojai, nurodyti [KTĮS] 2 straipsnio a punkte, atrenkami iš konkurso arba Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje numatytos įdarbinimo procedūros laimėtojų. Pažymėtina, kad jūs buvote įdarbinta nuo 2006 m. balandžio 1 d. remiantis išimtine procedūra, numatyta to paties [Vidaus nuostatų 7] straipsnio [4] dalyje siekiant laikinai išspręsti per konkursą arba pagal kitą procedūrą atrinktų laimėtojų nebuvimo klausimą.
Tačiau vėliau Parlamentas suorganizavo atrankos procedūrą <...> PE/95/S <…>. Reikia konstatuoti, kad jūs nelaimėjote šios procedūros, nes jūsų kandidatūra nebuvo priimtina dėl to, kad tuo metu neturėjote pranešime apie laisvą darbo vietą nurodytos profesinės patirties.
[Sprendimo Scheefer] 58 punkto pabaigoje Tarnautojų teismas <…> priminė, kad neterminuota sutartis gali būti nutraukta bet kada dėl teisėtos priežasties laikantis KTĮS 47 straipsnio c punkto i papunktyje numatyto įspėjimo termino.
Šiomis aplinkybėmis Parlamentas nutraukia jūsų neterminuotą laikinosios tarnautojos sutartį dėl to, kad jūsų įdarbinimas nebėra pateisinimas atsižvelgiant į tai, jog Parlamentas jau turi laimėtojų, kurie atitinka <...> Vidaus nuostatų 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sąrašą ir jis įdarbino asmenis iš šio sąrašo į visas laisvas Liuksemburgo medicinos kabinete gydytojų vietas <...>.
<...>“
28 Tokie motyvai atrodo esą pakankami net atsižvelgiant į ypatingą situaciją, kurioje ieškovė mano atsidūrusi, nes jais aiškiai ir tiksliai nurodoma jos laikinosios tarnautojos sutarties nutraukimo priežastis.
29 Konkrečiai kalbant, ieškovė nepagrįstai kaltina Parlamentą, jog neatsižvelgė į tai, kad jos sutartis buvo neterminuota, ir pakankamą profesinę patirtį užimti vieną iš laisvų gydytojo darbo vietų. Iš tiesų tiek ginčijamame sprendime, tiek sprendime atmesti skundą Parlamentas pažymėjo, kad ieškovė buvo įdarbinta remiantis išimtine procedūra, siekiant laikinai išspręsti laisvos gydytojo darbo vietos ir kandidatų, kuriuos būtų galima įdarbinti pagal Vidaus nuostatų tvarką, nebuvimo klausimą. Be to, jis pažymėjo, kad suorganizavimo atrankos procedūrą PE/95/S būtent tam, kad galėtų įdarbinti į šią laisvą darbo vietą, ir ieškovė nelaimėjo šios procedūros, nes jos kandidatūra buvo pripažinta nepriimtina. Reikia priminti, kad motyvavimas gali būti implicitinis, su sąlyga, kad leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti ginčijamo sprendimo priėmimo priežastis ir suteikia kompetentingam teismui pakankamai informacijos, kad šis galėtų vykdyti kontrolę (žr. 2007 m. vasario 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Groupe Danone prieš Komisiją, C‑3/06 P, 46 punktą; pagal analogiją žr. 2008 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Reber prieš VRDT – Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli (Mozart), T‑304/06, 55 punktą; 2011 m. balandžio 13 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Safariland prieš VRDT – DEF-TEC Defense Technology (FIRST DEFENSE AEROSOL PEPPER PROJECTOR), T‑262/09, 92 punktą). Todėl kadangi Parlamentas negali nepaisyti šio sprendimo 27 punkte minėtos atrankos procedūros, pačių ginčijamame sprendime pateiktų teiginių pakanka tam, kad netiesiogiai, nors užtikrintai, būtų atmesta galimybė paskirti ieškovę neterminuotam laikotarpiui į vieną iš nagrinėjamų darbo vietų, neatsižvelgiant į jos sutarties pobūdį ir profesinę patirtį.
30 Be to, negali būti pripažinta, kad ginčijamame sprendime yra spragų dėl to, kad „Parlamentas visiškai nenurodė <...> šių įdarbinimų [į laisvas gydytojo darbo vietas] detalių“, ypač kalbant apie jų datas ir formą. Kaip nurodo pati ieškovė, tai yra tik detalių klausimas. Todėl Parlamentas neturėjo jų nurodyti ginčijamame sprendime. Iš tiesų motyvai yra pakankami, jeigu juose išdėstytos esminę reikšmę, atsižvelgiant į sprendimo struktūrą, turinčios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, t. y. administracija neprivalo motyvuoti savo teiginių (2011 m. rugsėjo 29 d. Bendrojo Teismo sprendimo AJ prieš Komisiją, F‑80/10, 117 punktas). Be to, sprendime atmesti skundą Parlamentas pažymėjo, kad „visos Medicinos tarnybos gydytojo darbo vietos užimtos nuo 2009 m. birželio 1 d.“
31 Taip pat, kalbant apie tariamai nepakankamą motyvavimą, reikia priminti, kad jį galima papildyti per procesą Tarnautojų teisme pateiktais paaiškinimais. Nagrinėjamu atveju atsiliepime į ieškinį Parlamentas patikslino, kad pirmas gydytojas buvo įdarbintas 2009 m. gegužės 1 d., o antras – tų pačių metų birželio 1 d., sudarius neterminuotas laikinojo tarnautojo sutartis. Be to, per posėdį pati ieškovė pažymėjo, kad visi motyvai, kurių tariamai trūko, buvo nurodyti šiame atsiliepime į ieškinį.
32 Galiausiai ieškovė taip pat nepagrįstai kaltina Parlamentą, kad prieš priimdamas ginčijamą sprendimą nesurengė su ja susitikimo. Neginčijama, kad teismo praktikoje nusistovėjo, jog yra laikomasi pareigos pranešti apie asmens nenaudai priimto akto priežastis, kai suinteresuotasis asmuo buvo tinkamai informuotas apie jas per susitikimą su viršininkais (2006 m. spalio 26 d. Tarnautojų teismo sprendimo Landgren prieš ETF, F‑1/05, 79 punktas). Tačiau šia teismo praktika siekiama vien nurodyti aplinkybę, kuria kompensuojamas motyvų trūkumas, bet ja neįpareigojama, kaip tai, atrodo, tvirtina ieškovė, surengti susitikimo su viršininku vykdant pareigą motyvuoti arba skaidrumo pareigą, kai atleidimo iš darbo aktas, kaip nagrinėjamu atveju, yra pakankamai motyvuotas.
33 Todėl pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo pagrindo, paremto teisėto pagrindo nebuvimu, akivaizdžia vertinimo klaida ir KTĮS 2, 3, 8, 29 ir 47 straipsnių pažeidimu bei piktnaudžiavimu įgaliojimais
34 Iš antrojo pagrindo pavadinimo ir argumentų matyti, kad jis gali būti suskirstytas į tris dalis, kurias reikia nagrinėti vieną paskui kitą. Be to, iš tų pačių argumentų matyti, kad nuoroda į KTĮS 29 straipsnį atsirado dėl akivaizdaus neatidumo, nes jis yra visiškai nesusijęs su ginču (jame reglamentuojama išmoka gimus vaikui) ir ieškovė dėl jo nepateikia jokio konkretaus argumento. Todėl reikia manyti, kad ji veikiau remiasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsniu, nes Vidaus nuostatų 7 straipsnyje nukreipiama į jį.
– Dėl antrojo pagrindo pirmos dalies, paremtos teisėto pagrindo nebuvimu
35 Ieškovė mano, kad Parlamentas negalėjo remtis „ekonominėmis priežastimis“, pagrįstomis tuo, jog į visas gydytojo darbo vietas buvo įdarbinta, nes ši priežastis nėra numatyta nei KTĮS, nei jos sutartyje, kaip teisėta priežastis nutraukti neterminuotą sutartį.
36 Šiuo klausimu reikia priminti, kad KTĮS 47 straipsnio c punkte STSĮT suteikta didelė diskrecija nutraukti neterminuotas laikinojo tarnautojo sutartis (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ETF prieš Landgren, T‑404/06 P, 162 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2011 m. liepos 7 d. Bendrojo Teismo sprendimo Longinidis prieš Cedefop, T‑283/08 P, 84 punktą).
37 Laikydamasis šio požiūrio ir atsakydamas į Parlamento argumentą, kad Vidaus nuostatų 7 straipsnio 4 dalimi jam neleidžiama sudaryti neterminuotos sutarties, nors ji yra tinkama užtikrinti Liuksemburgo medicinos kabineto teikiamų paslaugų tęstinumą, Sprendime Scheefer Tarnautojų teismas nusprendė, jog šiuo straipsniu „nedraudžiama sudaryti neterminuotų sutarčių, kai laikina situacija, kaip šiuo atveju, gali tęstis neapibrėžtą laiko tarpą, ir tokia sutartis jokiu būdu nesuteikia asmeniui, su kuriuo ji sudaryta, stabilumo, kurį suteikia paskyrimas pareigūnu, nes ji gali būti nutraukta dėl teisėtų priežasčių, iš anksto įspėjant pagal KTĮS 47 straipsnio c punkto i papunktį“ (Sprendimo Scheefer 56 punktas).
38 Šiuo atveju, kalbant apie klausimą, ar tai, kad į visas laisvas gydytojo darbo vietas Liuksemburgo medicinos kabinete buvo įdarbinta, galėjo būti teisėta atleidimo iš darbo priežastis, reikia priminti, jog pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą įdarbinamas tarnautojas, kaip ieškovė, įrašomas „į pareigybių sąrašą, pridedamą prie kiekvienai institucijai skirto biudžeto skirsnio, įtrauktoms pareigybėms, kurias biudžeto valdymo institucijos priskiria prie laikinų pareigybių, užimti“.
39 Todėl priežastis, pagrįsta „ekonomine priežastimi“, kaip antai ją aprašo ieškovė, t. y. laisvos darbo vietos nebuvimas pareigybių sąraše, pridėto prie institucijos biudžeto, yra teisėta priežastis, kuria remdamasis Parlamentas galėjo priimti ginčijamą sprendimą pagal KTĮS 47 straipsnio c punkto i papunktį.
40 Todėl pirmą antrojo pagrindo dalį reikia atmesti.
– Dėl antrojo pagrindo antros dalies, paremtos akivaizdžia vertinimo klaida ir teisės klaida dėl KTĮS 2, 3, 8 ir 47 straipsnių bei Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio pažeidimo
41 Ieškovė mano, kad ginčijamame sprendime padaryta akivaizdi vertinimo klaida ir teisės klaida tiek, kiek juo pažeidžiami KTĮS 2, 3, 8 ir 47 straipsniai bei Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnis. Anot jos, Parlamentas bandė apeiti KTĮS, neteisėtai sudarydamas su ja kelias terminuotas laikinosios tarnautojos sutartis, ir dėl taisyklės, pagal kurią niekas negali remtis savo paties nesąžiningu elgesiu, jis negalėjo remtis šiais veiksmais ginčijamam sprendimui pateisinti. Konkrečiai kalbant, priežastis, kuri paremta gydytojų darbo vietos nebuvimu ir kuria pateisinamas jos atleidimas iš darbo, negali būti vertinama neatsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, ypač į tai, kad Sprendime Scheefer Tarnautojų teismas konstatavo, jog jos terminuota laikinosios tarnautojos sutartis buvo pakeista į neterminuotą sutartį nuo „2008 m. kovo 31 d.“ Jei Parlamentas būtų laikęsis KTĮS, anot ieškovės, nuo šios dienos jis būtų sudaręs neterminuotą sutartį ir ją būtų paskyręs į laisvą gydytojo darbo vietą. Be to, toks paskyrimas būtų atitikęs tarnybos interesą atsižvelgiant į ieškovės įgytą patirtį institucijoje. Galiausiai sprendime atmesti skundą nurodytas argumentas, pagal kurį ieškovė nebuvo įrašyta į atrankos procedūrą PE/95/S laimėjusių kandidatų sąrašą, todėl nebuvo galima jos įdarbinti neterminuotam laikotarpiui, yra nepriimtinas, nes buvo pateiktas po ginčijamo sprendimo priėmimo. Argumentas taip pat yra klaidingas, nes nagrinėjamu atveju reikia ne bausti už tai, kad ji nebuvo įrašyta į atrankos procedūrą PE/95/S laimėjusių kandidatų sąrašą, bet už tai, jog Parlamentas tvirtina, kad nebėra gydytojo darbo vietų Liuksemburgo medicinos kabinete, nepaminėdamas to, jog tai susiklostė dėl jo klaidos.
42 Tačiau Tarnautojų teismas pažymi, kad ginčijamame sprendime konstatuodamas, jog „[ieškovės] įdarbinimas nebėra pateisinimas atsižvelgiant į tai, jog jis jau turi laimėtojų, kurie atitinka <...> Vidaus nuostatų 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sąrašą ir jis įdarbino asmenis iš šio sąrašo į visas laisvas Liuksemburgo medicinos kabineto gydytojų vietas“, Parlamentas rėmėsi ne „savo paties nesąžiningu elgesiu“, bet objektyvia aplinkybe, nepaisant to, kad 2008 m. kovo 26 d. pakeitimais pratęsdamas ieškovės sutartį tik nustatytam terminui jis padarė teisės pažeidimą.
43 Be to, motyvas, kad Parlamentas negalėjo palikti ieškovės jos darbo vietoje, nes ji nelaimėjo atrankos procedūros PE/95/S dėl to, kad jos kandidatūra buvo atmesta dėl nepakankamos profesinės patirties, nėra nei nepriimtinas, nei klaidingas.
44 Šis motyvas nėra nepriimtinas, nes Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose, į kuriuos nukreipiama KTĮS 46 straipsnyje, numatytoje teisių gynybos priemonių sistemoje ir, atsižvelgiant į šiuose straipsniuose numatytos ikiteisminės procedūros besivystantį pobūdį, administracijai, kai ji atmeta skundą, gali prireikti papildyti ar net pakeisti motyvus, kuriais remdamasi ji priėmė ginčijamą sprendimą (šiuo klausimu žr. 2009 m. gruodžio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Komisija prieš Birkhoff, T‑377/08 P, 55–60 punktus; 2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Chaouch prieš Komisiją, F‑30/09, 35 punktą).
45 Ginčijamame sprendime Parlamentas priminė ieškovei, kad ji buvo įdarbinta pagal „išimtinę procedūrą“, numatytą Vidaus nuostatų 7 straipsnyje, „siekiant laikinai išspręsti konkurso arba pagal kitą procedūrą atrinktų laimėtojų nebuvimo klausimą“, ir kad ji nelaimėjo atrankos procedūros PE/95/S, organizuotos įdarbinti į laisvas gydytojo darbo vietas. Šiomis aplinkybėmis sprendime atmesti skundą STSĮT tik išsamiau paaiškino šį priminimą, pažymėjusi, kad „šiomis aplinkybėmis Parlamentas negali jos įdarbinti, antraip būtų pažeistas vienodo požiūrio į kandidatus principas“.
46 Be to, minėtas motyvas nėra klaidingas, nes iš Vidaus nuostatų 7 straipsnio 2 ir 3 dalių matyti, kad, nesant konkurso laimėtojų, pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą įdarbinti laikinieji tarnautojai ilgam gali būti įdarbinti tik po atrankos procedūros. Taigi reikia laikyti, kad nagrinėjama įdarbinimo procedūra, nors ir nenurodyta KTĮS, sudaro dalį formalumų, kurių turėjo laikytis Parlamentas kaip darbdavys arba kaip būsimas darbdavys (šiuo klausimu žr. 1992 m. sausio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Speybrouck prieš Parlamentą, T‑45/90, 68 punktą). Juo labiau ši procedūra taikytina Parlamentui, kuris turėjo laikytis vienodo požiūrio į atrankos procedūros PE/95/S kandidatus ir ypač į šios procedūros kandidatus, kurie laimėjo šią procedūrą ir buvo pakviesti užimti laisvas gydytojo darbo vietas Liuksemburgo medicinos kabinete. Taip pat, nepaisant ieškovės sutarties perkvalifikavimo į neterminuotą sutartį nuo 2008 m. kovo 26 d., pagal KTĮS 8 straipsnio pirmą pastraipą Parlamentas, kuris 2007 m. spalio 18 d. pradėjo atrankos procedūrą, iš esmės turėjo įdarbinti iš atrankos procedūros PE/95/S laimėtojų ne tik gydytoją, įdarbintą 2009 m. gegužės 1 d., kad būtų užpildyta pirma laisva darbo vieta, bet ir tų pačių metų birželio 1 d. įdarbintą gydytoją, kad būtų užimta ir antra laisva darbo vieta. Iš tikrųjų, nors minėta atrankos procedūra buvo organizuojama „laikinajam tarnautojui administratoriui <...> gydytojui įdarbinti“, pranešime apie šią procedūrą buvo taip pat numatyta sudaryti tinkamų keturių geriausių kandidatų sąrašą.
47 Darytina išvada, kad, priešingai tam, ką tvirtina ieškovė, tai, kad ji nebuvo įrašyta į atrankos procedūros PE/95/S laimėtojų sąrašą ir pagal Vidaus nuostatų 7 straipsnio 2 dalį arba 7 straipsnio 3 dalies pirmą įtrauką negalėjo būti įdarbinta į vieną iš laisvų darbo vietų, buvo lemiamas veiksnys, į kurį Parlamentas negalėjo neatsižvelgti, nepaisant jo padarytos klaidos kvalifikuojant suinteresuotosios sutartį nuo 2008 m. kovo 26 d.
48 Be to, pripažįstama, kad institucija gali nutraukti neterminuotą laikinojo tarnautojo sutartį dėl priežasties, jog, kaip nagrinėjamu atveju, jis nebuvo įrašytas į konkurso arba kitos atrankos procedūros laimėtojų sąrašą (žr. 2002 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hoyer prieš Komisiją, T‑70/00, 44 punktą).
49 Remiantis per posėdį ieškovės pateiktais argumentais negalima suabejoti pirma nurodytais teiginiais.
50 Iš tikrųjų, nors tiesa, kad Pareigūnų tarnybos nuostatai ir KTĮS yra viršesni už Vidaus nuostatus, pastarųjų 7 straipsnis, kuriame numatyta, jog kaip laikinieji tarnautojai turi būti įdarbinami konkursų arba kitų atrankos procedūrų laimėtojai ir jog įdarbinti laikinuoju tarnautoju kandidatą, kuris neatitinka šių formalumų, galima tik išimtiniais atvejais ir laikinai, neprieštarauja jokioms jų nuostatoms.
51 Tačiau ieškovė pažymi, kad buvo įdarbinta neterminuotai pagal KTĮS 8 straipsnio pirmą pastraipą po 2008 m. kovo 26 d. pakeitimo, tuo metu, kai jau buvo (2008 m. sausio 28 d.) aišku, kad ji negalėjo dalyvauti atrankos procedūroje PE/95/S. Šiomis aplinkybėmis nurodžiusi, kad neterminuotomis sutartimis asmenims, su kuriais jos sudarytos, užtikrinamas tam tikras darbo stabilumas ir kad pagal Bendrojo susitarimo 3 punktą terminuotomis sutartimis, atvirkščiai, siekiama įdarbinti į laisvas darbo vietas būtent laukiant, kol įvyks konkretus įvykis, ieškovė tvirtina, jog neterminuota sutartimi, kuri, kaip paaiškėjo, buvo sudaryta su ja, negalėjo būti laikinai įdarbinta į gydytojo darbo vietą ir jos atžvilgiu nebuvo galima remtis Vidaus nuostatų 7 straipsnyje numatytomis įdarbinimo sąlygomis.
52 Tiesa, kad pagal Bendrojo susitarimo 3 punktą sutarties terminas gali būti nustatytas ne tik „konkre[čią] dieną“, bet ir remiantis „konkre[čiu] įvyk[iu]“ (žr. 2011 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo sprendimo Bennett ir kt. prieš VRDT, F‑102/09, 85 punktą). Be to, neginčijama, kad atrankos procedūros PE/95/S laimėtojų įdarbinimas yra „konkretus įvykis“, kurio laukiant buvo pateisinama sudaryti ne kelias terminuotas sutartis, kuriose būtų nurodytos konkrečios pabaigos datos, bet terminuotą sutartį, kurios galiojimo terminas baigtųsi šiuo įdarbinimu. Kaip buvo priminta 37 punkte, dėl šios priežasties Tarnautojų teismas jau nurodė šią galimybę Sprendimo Scheefer 56 punkte.
53 Vis dėlto 2008 m. kovo 26 d. pakeitimu perkvalifikuojant į neterminuotą sutartį, kuriuo buvo neteisėta pripažinta tai, kad Parlamentas paeiliui sudarė su ieškove terminuotas sutartis su nurodyta konkrečia pabaigos data, iš Parlamento nebuvo atimta galimybė nutraukti šią sutartį pagal KTĮS 47 straipsnio c punkto i papunktyje numatytas sąlygas. Iš tiesų primintina, kad su asmeniu sudarius neterminuotas sutartis nesuteikiamas stabilumas, kuris užtikrinamas paskyrus jį pareigūnu.
54 Tai, kad nuo 2008 m. kovo 26 d. ieškovė buvo neterminuotos sutarties šalis, vis dėlto negalėjo jos apsaugoti nuo atleidimo iš darbo įdarbinus atrankos procedūros PE/95/S laimėtojus, nes tuometinė situacija buvo visai neaiški dėl to, kad tinkamų kandidatų sąrašas nebuvo patvirtintas ir kad per posėdį Parlamentas nurodė aplinkybę, jog nebuvo užtikrinta, kad minėtos procedūros laimėtojais paskelbti kandidatai iš tiesų sutiks būti įdarbinti atsisakę savarankiškos veiklos.
55 Todėl antrojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti.
– Dėl antrojo pagrindo trečios dalies, paremtos piktnaudžiavimu įgaliojimais
56 Ieškovė tvirtina, kad Parlamentas naudojosi jam KTĮS 47 straipsnio c punkto i papunktyje numatytais įgaliojimais siekdamas apeiti sunkumus, atsiradusius dėl gudrybių, kurių griebėsi, kad nesudarytų su ja neterminuotos sutarties 2008 m.
57 Šiai trečiai daliai negalima pritarti, nes ieškovė nepateikia jokių objektyvių, tikslių ir nuoseklių fakto, kad Parlamentas piktnaudžiavo KTĮS 47 straipsniu, įrodymų.
58 Be to, šio sprendimo 46 ir 47 punktuose buvo nurodyta, kad, neatsižvelgiant į padarytą klaidą, Parlamentas negalėjo nepaisyti Vidaus nuostatų 7 straipsnio ir to, kad ieškovė nebuvo įrašyta į vykdant atrankos procedūrą PE/95/S sudarytą tinkamų kandidatų sąrašą.
59 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad visą antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, paremto rūpestingumo pareigos pažeidimu, piktnaudžiavimu teise, gero administravimo ir sąžiningo sutarčių vykdymo principų pažeidimu
60 Ieškovė nurodo, kad Parlamentas neatsižvelgė nei į jos, nei į tarnybos interesus. Pavyzdžiui, jis nebandė rasti sprendimo kartu su ja. Jos net neišklausęs, ginčijamame sprendime jis griebėsi gudrybės, už kurią Sprendime Scheefer Tarnautojų teismas jį nubaudė. Taikydama gero administravimo principą tarnyba privalėjo atsižvelgti į visas aplinkybes, galėjusias nulemti jos sprendimą. Be to, jei Parlamentas būtų laikęsis KTĮS ir sudaręs su ieškove neterminuotą sutartį, jo interesus atitiktų palikti ją darbo vietoje, nes ji nebuvo nekompetentinga ir, atvirkščiai, įgijo tam tikros patirties Parlamento medicinos kabinete Liuksemburge. Remdamasis motyvu, pagrįsta savo paties klaida, ir nebandydamas rasti teisiškai priimtinos išeities tiek sau, tiek ieškovei, Parlamentas taip pat pažeidė sąžiningo sutarčių vykdymo principą ir piktnaudžiavo teise.
61 Vis dėlto buvo nuspręsta, kad tuo, jog kandidatas, kaip laikinasis tarnautojas, vykdo pareigas, panašias į tas, dėl kurių organizuotas konkursas, institucijai nekliudoma atsižvelgti į suinteresuotojo asmens nesėkmę šiame konkurse siekiant nutraukti jo sutartį (žr. 48 punkte minėto Sprendimo Hoyer prieš Komisiją 47 punktą). Analogiškai taip pat reikia pripažinti, kad tuo, jog ieškovė, laukdama atrankos procedūros PE/95/S rezultatų, vykdė gydytojos pareigas pagal terminuotą laikinosios tarnautojos sutartį, Parlamentui nekliudoma atsižvelgti į aplinkybę, kad ji nebuvo įrašyta į minėtos atrankos procedūros tinkamų kandidatų sąrašą, ir nutraukti jos sutartį dėl to, kad į visas laisvas darbo vietas buvo įdarbinti šios atrankos procedūros laimėtojai.
62 Be to, reikia priminti, kad Vidaus nuostatų 7 straipsniu siekiama organizuoti laikinųjų tarnautojų įdarbinimą į Parlamento tarnybas, jų ilgalaikiam įdarbinimui taikant atrankos procedūrą siekiant gero administravimo intereso, ir kad, kaip buvo nurodyta, Parlamentas iš esmės buvo saistomas šios nuostatos ir tuo, kad ieškovė nebuvo įrašyta į atrankos procedūros PE/95/S tinkamų kandidatų sąrašą. Todėl net jei nuo 2008 m. kovo 26 d. Parlamentas būtų sudaręs su ieškove neterminuotą laikinosios tarnautojos sutartį, jis nebūtų galėjęs jos paskirti į laisvą gydytojo darbo vietą, antraip būtų pažeistas vienodas požiūris į šios atrankos procedūros kandidatus, ypač jos laimėtojų nenaudai.
63 Be to, Parlamentas nurodo, kad prieš atleisdamas iš darbo ieškovę jis, laikydamasis rūpestingumo pareigos, patikrino, ar ji galėtų būti perkelta į kitą gydytojo darbo vietą medicinos kabinete, bet paaiškėjo, jog perkelti neįmanoma dėl specifinės kvalifikacijos. Reikia konstatuoti, kad ieškovė reikalavo tik išsaugoti gydytojos darbo vietą Liuksemburgo medicinos kabinete.
64 Be to, ieškovė tvirtina, kad Parlamentas nebandė rasti sprendimo kartu su ja ir kad ją atleido net neišklausęs, kaip viskas iš tiesų buvo.
65 Ši kritika gali būti siejama su kaltinimu, kuris pagrįstas rūpestingumo pareigos pažeidimu ir į kurį buvo ką tik atsakyta.
66 Net manant, kad ieškovė vis dėlto norėjo pateikti kaltinimą, pagrįstą teisės į gynybą arba gero administravimo principo pažeidimu, tiek, kiek Parlamentas nesuteikė galimybės jai išdėstyti savo nuomonės, reikia priminti, jog teisės būti išklausytam pažeidimas lemia teisės akto panaikinimą tik tuo atveju, jei, nesant tokio pažeidimo, bylos baigtis būtų kitokia (žr. 1996 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ohja prieš Komisiją, C‑294/95 P, 67 punktą; 2000 m. sausio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mehibas Dordtselaan prieš Komisiją, T‑290/97, 47 punktą ir 2002 m. balandžio 23 d. Sprendimo Campolargo prieš Komisiją, T‑372/00, 39 punktą; 2011 m. kovo 8 d. Tarnautojų teismo sprendimo De Nicola prieš EIB, F‑59/09, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajame teisme, T‑264/11 P, 182 punktą). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į Vidaus nuostatų 7 straipsnį, į pareigą laikytis vienodo požiūrio į atrankos procedūros PE/95/S kandidatus, į tai, kad ieškovė nebuvo įrašyta į per šią procedūrą sudarytą tinkamų kandidatų sąrašą, ir į tai, kad STSĮT buvo saistoma laisvų darbo vietų skaičiaus, neatrodo, kad galėjo būti priimtas kitoks sprendimas nei ginčijamasis, net jei ieškovei būtų buvę leista pateikti savo pastabas.
67 Taigi darytina išvada, kad trečiasis ieškinio pagrindas yra nepagrįstas, ir dėl to, kad nėra pagrįstų pagrindų, reikia atmesti reikalavimus dėl panaikinimo.
Dėl reikalavimų, kad Tarnautojų teismas priimtų sprendimą dėl visų padarinių, įskaitant finansinius, kurių atsirastų dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir dėl reikalavimų atlyginti žalą
68 Remdamasi Tarnautojų teismo neribota jurisdikcija ieškovė prašo grąžinti ją į padėtį, kurioje ji turėtų būti, jei būtų panaikintas ginčijamas sprendimas, t. y. ji vis dar turėtų būti įdarbinta Parlamento medicinos kabinete Liuksemburge.
69 Jei būtų neįmanoma nurodyti ją grąžinti į darbą, ieškovė prašo Tarnautojų teismo įpareigoti Parlamentą sumokėti jai 288 000 eurų sumą, atitinkančią 36 mėnesių darbo užmokestį, žalai atlyginti. Be to, ieškovė prašo priteisti iš Parlamento 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ši žala atsirado dėl pažeistų jos socialinių teisių, dėl to, kad ieškovė buvo suklaidinta dėl karjeros perspektyvų, ir dėl to, kad ji turėjo pradėti antrą procesą savo teisėms apginti.
70 Šie reikalavimai yra reikalavimų dėl panaikinimo tęsinys ir juos reikia atmesti, nes pastarieji buvo atmesti.
71 Net manant, kad siekdama pagrįsti neturtinę žalą ieškovė rėmėsi Parlamento elgesiu, nesusijusiu su sprendimų priėmimu, t. y. tuo, kad jis ją tariamai suklaidino dėl karjeros perspektyvų ir pažeidė jos socialines teises, vis dėlto reikia konstatuoti, kad reikalavimai atlyginti žalą yra nepriimtini, nes nebuvo pateiktas prašymas pagal KTĮS 46 straipsnį ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
72 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant antros dalies aštunto skyriaus kitų nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba tai, kad pralaimėjusi šalis visai jų neturi padengti.
73 Iš šio sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad ieškovė pralaimėjo bylą. Be to, Parlamentas aiškiai reikalavo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios bylos aplinkybės nepateisina Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies taikymo, ieškovė turi padengti savo ir Parlamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. S. Scheefer padengia savo ir Europos Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
Van Raepenbusch | Boruta | Barents |
Paskelbta 2013 m. kovo 6 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
W. Hakenberg | | S. Van Raepenbusch |