Byla C‑713/20
Raad van bestuur van de Sociale verzekeringsbank
prieš
X
ir
Y
prieš
Raad van bestuur van de Sociale verzekeringsbank
(Centrale Raad van Beroep prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
2022 m. spalio 13 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 – 11 straipsnio 3 dalies a ir e punktai – Vienoje valstybėje narėje gyvenantis ir kitoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį dirbantis asmuo – Darbo sutartis (‑ys), sudaryta (‑os) su vienintele laikinojo įdarbinimo agentūra – Laikinojo darbo paskyrimai – Laiko tarpsniai – Laiko tarpsniams nuo vieno laikinojo darbo paskyrimo iki kito taikomų teisės aktų nustatymas – Darbo santykių nutraukimas“
Socialinė apsauga – Darbuotojai migrantai – Taikytini teisės aktai – Vienoje valstybėje narėje gyvenantis asmuo, kuris per kitoje valstybėje narėje įsteigtą laikinojo įdarbinimo įmonę dirba pagal laikinojo darbo paskyrimus šios kitos valstybės narės teritorijoje – Šiam asmeniui laiko tarpsniais nuo vieno paskyrimo iki kito jo gyvenamosios vietos valstybės narės nacionalinės teisės aktų taikymas – Sąlyga – Darbo santykių nutraukimas per minėtus laiko tarpsnius
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a ir e punktai)
(žr. 40, 43, 44, 48, 50, 53 punktus ir rezoliucinę dalį)
Santrauka
Nuo 2013 m. sausio mėn. ir 2007 m. liepos mėn. X (Vokietijos pilietė, gyvenanti Nyderlanduose) ir Y (Lenkijos pilietis, gyvenantis Lenkijoje) per laikinojo įdarbinimo įmonę pradėjo dirbti pagal darbo sutartį Nyderlanduose. X sudarė darbo sutartį su laikinojo įdarbinimo įmone, kuria remiantis ji dirbo pagal laikinojo darbo paskyrimus; šie paskyrimai buvo pertraukti laiko tarpsniais, per kuriuos ji taip pat dirbo namų ruošos darbus už labai mažą atlygį, tarp jų – ir Nyderlanduose. Savo ruožtu Y per laikinojo įdarbinimo įmonę paeiliui, su keliomis laiko tarpsnių pertraukomis, sudarė darbo sutartis.
2015 m. liepos mėn. X gavo jai priklausančių pensijos išmokų apžvalgą, iš jos matyti: kadangi ji gyveno Vokietijoje, pagal Nyderlandų socialinės apsaugos sistemą buvo apdrausta tik tais laikotarpiais, kai laikinojo įdarbinimo įmonės vardu faktiškai dirbo Nyderlanduose, bet ne laiko tarpsniais nuo vieno iki kito laikinojo darbo paskyrimo.
2016 m. Y, kuris laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki vasario 7 d. nebedirbo, buvo pranešta, kad jis neturi teisės gauti šeimos išmokų pagal Nyderlandų socialinės apsaugos sistemą už 2016 m. sausio ir vasario mėn., nes pirmą kiekvieno iš šių mėnesių darbo dieną Nyderlanduose nevykdė profesinės veiklos.
Kiekvienas suinteresuotasis asmuo pareiškė ieškinį dėl jų atžvilgiu priimto sprendimo rechtbank Amsterdam (Amsterdamo apylinkės teismas, Nyderlandai). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Centrale Raad van Beroep (Socialinės apsaugos ir valstybės tarnautojų bylų apeliacinis teismas, Nyderlandai), nagrinėjantis apeliacinius skundus dėl Amsterdamo teismo priimtų sprendimų, manė, kad šios bylos susijusios su klausimu, ar laiko tarpsniais nuo vieno laikinojo darbo paskyrimo iki kito nutrūko suinteresuotųjų asmenų narystė Nyderlandų socialinės apsaugos sistemoje. Šis teismas manė, kad šiuo tikslu būtina nustatyti šiais laiko tarpsniais pagal Reglamentą Nr. 883/2004 taikytinus teisės aktus(1).
Remdamasis minėtu reglamentu(2) Teisingumo Teismas nusprendė, kad vienoje valstybėje narėje gyvenančiam asmeniui, per kitoje valstybėje narėje įsteigtą laikinojo įdarbinimo įmonę dirbančiam pagal laikinojo darbo paskyrimus šios kitos valstybės narės teritorijoje, laiko tarpsniais nuo vieno minėto paskyrimo iki kito taikomi jo gyvenamosios vietos valstybės narės nacionalinės teisės aktai, nes pagal laikinąją darbo sutartį darbo santykiai šiais tarpsniais nutrūksta.
Teisingumo Teismo vertinimas
Pirmiausia Teisingumo Teismas priminė Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a punkte įtvirtintą principą, pagal kurį valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbančiam asmeniui taikomi šios valstybės narės socialinės apsaugos teisės aktai. Be to, dėl klausimo, ar laikytina, kad per minėtus laiko tarpsnius suinteresuotieji asmenys dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, Teisingumo Teismas nurodė, kad sąvoka „darbas pagal darbo sutartį“ apibrėžiama kaip veikla arba statusas, laikomi tokiais, kaip tai suprantama pagal tos valstybės narės, kurioje verčiamasi šia veikla arba egzistuoja šis statusas, socialinės apsaugos įstatymus(3).
Šiuo atveju X vykdė veiklą pagal terminuotą laikinąją darbo sutartį, kurioje buvo įtvirtinta sąlyga, pagal kurią darbo santykiai turėjo prasidėti faktiškai jai pradėjus vykdyti veiklą ir nutrūkti ją užbaigus. Taigi laiko tarpsniais nuo vieno laikinojo darbo paskyrimo iki kito tarp X ir laikinojo įdarbinimo įmonės nebuvo jokių darbo santykių. Be to, šiais laiko tarpsniais X Nyderlanduose vykdomos veiklos negalima laikyti darbu pagal darbo sutartį arba statusu, kaip tai suprantama pagal Nyderlandų teisės aktus. Kalbant apie Y, pažymėtina, kad laiko tarpsniu nuo vienos sutarties su laikinojo įdarbinimo įmone pabaigos iki kitos pradžios darbo santykiai tarp jo ir šios įmonės nutrūko.
Darytina išvada, kad nutrūkus profesinei veiklai per laiko tarpsnius nuo vieno iki kito laikinojo darbo paskyrimo X ir Y nedirbo darbo pagal darbo sutartis ir neturėjo statuso, kaip tai suprantama pagal Nyderlandų teisės aktus. Taigi, kadangi jie nepateko į Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a punkto taikymo sritį, jiems nebuvo taikomi Nyderlandų teisės aktai. Iš to matyti, kad, siekiant taikyti darbo vietos valstybės narės teisės aktus, tęstiniai darbo santykiai visada yra būtini. Šiomis aplinkybėmis per minėtus laiko tarpsnius suinteresuotieji asmenys pateko į Reglamento Nr. 883/2004(4) 11 straipsnio 3 dalies e punkto, kuris yra užbaigiančioji teisės norma, taikoma visiems asmenims, kurių situacija nėra konkrečiai reglamentuota kitomis minėto reglamento nuostatomis, taikymo sritį, todėl jiems buvo taikomi gyvenamosios vietos valstybės teisės aktai.