BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. rugsėjo 6 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Ieškinys dėl panaikinimo – Reikalavimų patikslinimo terminas – Priimtinumas – Pareiga motyvuoti – Akivaizdi vertinimo klaida“
Byloje T‑110/12
Iranian Offshore Engineering & Construction Co., įsteigta Teherane (Iranas), atstovaujama advokatų J. Viñals Camallonga, L. Barriola Urruticoechea ir J. Iriarte Ángel,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą P. Plaza García, V. Piessevaux ir G. Ramos Ruano,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti, pirma, 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimą 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 319, p. 71), ir, antra, 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1245/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 319, p. 11), taip pat 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 (OL L 88, p. 1), kiek šie aktai susiję su ieškove.
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai K. Jürimäe ir M. van der Woude (pranešėjas),
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. kovo 5 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
(Praleista)
Procesas ir šalių reikalavimai
8 2012 m. vasario 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo pareiškimą, kuriuo ieškovė pareiškė šį ieškinį.
9 2013 m. vasario 1 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atskirą dokumentą –ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė sustabdyti ginčijamų aktų, kiek jie su ja susiję, vykdymą, kol Bendrasis Teismas priims sprendimą pagrindinėje byloje. 2013 m. kovo 11 d. nutartimi (Iranian Offshore Engineering & Construction prieš Tarybą, T‑110/12 R) Bendrojo Teismo primininkas šį prašymą atmetė.
10 Taikydamas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas paprašė Tarybos atsakyti raštu į kelis klausimus. Taryba šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.
11 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti Sprendimo 2011/783 1 straipsnį ir Įgyvendinimo reglamento 1245/2011 1 straipsnį, kiek jie su ja susiję,
– išbraukti jos pavadinimą iš šiuose straipsniuose nurodytų priedų,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
12 2012 m. liepos 19 d. pateiktame dublike ieškovė prašė leisti patikslinti savo reikalavimus ir nurodė prašanti Bendrojo Teismo panaikinti ir Reglamentą Nr. 267/2012, kiek jis su ja susijęs.
13 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
14 Per posėdį ieškovė pažymėjo, kad antrasis jos reikalavimas iš tikrųjų sutampa su pirmuoju. Be to, ieškovei Bendrasis Teismas leido pateikti kelis naujus dokumentus, kurių kopijos buvo pateiktos Tarybai. Taryba neprieštaravo, kad šie dokumentai būtų įtraukti į bylos medžiagą. Bendrasis Teismas nusprendė atidėti klausimo dėl šių dokumentų įtraukimo į bylos medžiagą nagrinėjimą iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.
Dėl teisės
Dėl prašymo patikslinti reikalavimus
15 Dublike ieškovė prašo leisti patikslinti savo pradinius reikalavimus taip, kad ieškiniu būtų siekiama panaikinti ir pareiškus ieškinį priimtą Reglamentą Nr. 267/2012, kiek jis su ja susijęs.
16 Pagal teismų praktiką, jeigu vykstant procesui sprendimas ar reglamentas, kuris tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su asmeniu, pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, jis turėtų būti laikomas nauju faktu, leidžiančiu ieškovui patikslinti savo reikalavimus ir ieškinio pagrindus. Iš tiesų, jeigu iš ieškovo būtų reikalaujama pareikšti naują ieškinį, būtų pažeistas gero teisingumo vykdymo ir proceso ekonomijos principas. Be to, būtų neteisinga, jeigu atitinkama institucija, atsikirsdama į Sąjungos teisme pateiktame ieškinyje pareikštus kaltinimus dėl teisės akto, galėtų iš dalies pakeisti ginčijamą aktą ar jį pakeisti kitu aktu ir remtis šiuo pakeitimu procese tam, kad kita šalis netektų galimybės taikyti savo pradinių reikalavimų ir ieškinio pagrindų vėlesniam aktui arba dėl jo pateikti papildomų reikalavimų ir ieškinio pagrindų (žr. 2008 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran prieš Tarybą, T‑256/07, Rink. p. II‑3019, 46 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
17 Vis dėlto, kad būtų priimtinas, prašymas patikslinti reikalavimus turi būti pateiktas per SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytą ieškinio pareiškimo terminą. Iš tiesų, pagal nusistovėjusią teismų praktiką šis ieškinio pareiškimo terminas yra imperatyvus ir Sąjungos teismas turi jį taikyti taip, kad būtų užtikrintas teisinis saugumas ir asmenų lygybė prieš įstatymą (šiuo klausimu žr. 2007 m. sausio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo PKK ir KNK prieš Tarybą, C‑229/05 P, Rink. p. I‑439, 101 punktą). Taigi teismas privalo patikrinti, prireikus – savo iniciatyva, ar šio termino laikytasi (2012 m. sausio 11 d. Bendrojo Teismo nutarties Ben Ali prieš Tarybą, T‑301/11, 16 punktas).
18 Kalbant apie ieškinio pareiškimo termino skaičiavimą, reikia priminti, kad pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą ieškinys dėl panaikinimo turi būti pareikštas per du mėnesius nuo ginčijamo akto paskelbimo ar nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo. Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl institucijos priimto akto, prasideda nuo to akto paskelbimo, jis skaičiuojamas nuo keturioliktos dienos po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pabaigos. Pagal to paties reglamento 102 straipsnio 2 dalies nuostatas šis laikotarpis dėl nuotolių pratęsiamas dar dešimčiai dienų.
19 Be to, remiantis teismų praktika, pagal veiksmingos teisminės gynybos principą reikalaujama, kad Sąjungos institucija, kuri imasi individualių ribojamųjų priemonių asmens ar subjekto atžvilgiu, kaip yra nagrinėjamoje byloje, nurodytų motyvus, kuriais tokios priemonės grindžiamos, arba tokių priemonių priėmimo momentu, arba bent jau kuo greičiau po jų priėmimo, kad tokie asmenys ar subjektai galėtų pasinaudoti teise pareikšti ieškinį (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą, C‑548/09 P, Rink. p. I‑11381, 47 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
20 Nagrinėjamu atveju šis principas, beje, yra sukonkretintas Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalyje, Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 3 dalyje, kuriose numatyta, jog apie savo sprendimą, įskaitant asmenų ar subjektų, kuriems skirtos ribojamosios priemonės, įtraukimo į sąrašą priežastis, atitinkamam asmeniui arba subjektui Taryba praneša tiesiogiai, jei žinomas jo adresas, arba paskelbia pranešimą, taip suteikdama jam galimybę pateikti pastabas.
21 Iš to matyti, kad terminas, per kurį galima pareikšti ieškinį dėl akto, kuriuo nustatomos asmeniui ar subjektui ribojamosios priemonės, panaikinimo, pradedamas skaičiuoti tik nuo individualaus pranešimo apie šį aktą atitinkamam asmeniui, jei jo adresas žinomas, arba nuo pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jei adresas nežinomas. Be to, terminas, per kurį galima pateikti prašymą leisti papildyti reikalavimus ir pagrindus įtraukiant aktą, kuriuo ginčijamas aktas dėl ribojamųjų priemonių nustatymo pripažintas netekusiu galios ir pakeistas ir kuriuo paliekamos galioti šios priemonės, pradedamas skaičiuoti tik nuo individualaus pranešimo apie naująjį aktą atitinkamam asmeniui ar subjektui, jeigu jo adresas žinomas, arba nuo pranešimo paskelbimo Oficialiajame leidinyje dienos, jei individualiai pranešti neįmanoma.
22 Šioje byloje ieškovė tvirtina, kad apie Reglamentą Nr. 267/2012 jai individualiai nepranešta iš karto po jo priėmimo 2012 m. kovo 23 d., o Taryba to neginčija. Vis dėlto per posėdį Taryba patikslino, o ieškovė to neneigė, kad apie Reglamentą Nr. 267/2012 ieškovei pranešta 2012 m. gruodžio 11 d., t. y. po to, kai, persvarsčiusi sąrašą pagal šio reglamento 46 straipsnio 6 dalį, Taryba nusprendė palikti ją asmenų ir subjektų, kuriems skirtos ribojamosios priemonės, sąraše.
23 Šiomis aplinkybėmis SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytas dviejų mėnesių terminas, per kurį galima pareikšti ieškinį dėl naujojo sprendimo palikti ieškovę Reglamento Nr. 267/2012 IX priede, prasidėjo 2012 m. gruodžio 12 d. ir, remiantis Procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalimi, baigėsi 2013 m. vasario 21 d.
24 Kadangi ieškovė apie Reglamento Nr. 267/2012 priėmimą sužinojo anksčiau, nei jai apie jį buvo pranešta, ir pateikė prašymą patikslinti savo reikalavimus nuo 2012 m. liepos 19 d., šis prašymas negali būti laikomas pateiktu pavėluotai.
25 Vis dėlto per posėdį Taryba iškėlė šio prašymo nepriimtinumo klausimą, nes šis prašymas grindžiamas nauju pagrindu, susijusiu su akivaizdžia faktų vertinimo klaida, o tai keičia ginčo dalyką ir ribas, kaip jie apibrėžti ieškinyje.
26 Kadangi prašymas patikslinti reikalavimus pateiktas per nustatytą terminą, jis priimtinas, net jei šio prašymo pagrindas, susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida, būtų naujas, kaip tvirtina Taryba.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimą 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, tiek, kiek juo Iranian Offshore Engineering & Construction Co. pavadinimas įtrauktas į Sprendimo 2010/413/BUSP II priedą.
2. Panaikinti 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1245/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, tiek, kiek juo Iranian Offshore Engineering & Construction Co. pavadinimas įtrauktas į 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007, VIII priedą.
3. Panaikinti 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010, IX priedą, kiek jis susijęs su Iranian Offshore Engineering & Construction Co.
4. Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2011/783, kiek jis susijęs su Iranian Offshore Engineering & Construction Co., padariniai lieka galioti nuo jo įsigaliojimo dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje iki Reglamento Nr. 267/2012 dalinio panaikinimo įsigaliojimo.
5. Europos Sąjungos Taryba, be savo pačios išlaidų, padengia šioje instancijoje ir per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą Iranian Offshore Engineering & Construction Co. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pelikánová | Jürimäe | Van der Woude |
Paskelbta 2013 m. rugsėjo 6 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.