2024 m. kovo 22 d. Oil company „Lukoil“ PAO pateiktas apeliacinis skundas dėl 2024 m. sausio 25 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimtos nutarties byloje T-280/23 Lukoil / Parlamentas ir kt.

(Byla C-223/24 P)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Oil company „Lukoil“ PAO, atstovaujama advokatų B. Lebrun, C. Alter

Kitos proceso šalys: Skaidrumo registras, Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, panaikinti 2024 m. sausio 25 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį byloje T-280/23 Oil company „Lukoil“ PAO / Europos Parlamentas ir kt. (ECLI:EU:T:2024:41), kuria 2023 m. gegužės 17 d. apeliantės pareikštas ieškinys dėl 2023 m. kovo 6 d. Skaidrumo registro sekretoriato sprendimo Ares (2023) 1618717 (jame konstatuota, kad apeliantė nebetenkina tinkamumo būti įtrauktai į Skaidrumo registrą sąlygų, nes neatitinka Skaidrumo registro elgesio kodekso e punkto, ir juo apeliantė išbraukta iš Skaidrumo registro (toliau – Sprendimas)) panaikinimo atmestas kaip akivaizdžiai nepriimtinas, ir

priteisti iš kitų proceso šalių visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi trimis pagrindais.

1. Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas, grindžiamas teisės klaida

Pirmajame panaikinimo pagrinde teigiama, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (toliau – Bendrasis Teismas) padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad apie Sprendimą išbraukti apeliantę iš Skaidrumo registro buvo tinkamai pranešta.

Pirma, Sprendime, apie kurį pranešė Skaidrumo registro sekretoriatas (toliau – Sekretoriatas), nenurodytos atitinkamos teisių gynimo priemonės, kaip aiškiai reikalaujama pagal Tarpinstitucinio susitarimo III priedo 7.1 punktą (jo paskutinį sakinį).

Be to, apie Sprendimą nebuvo pranešta atitinkamam asmeniui (PJSC Lukoil, įsteigtai Maskvoje) ar asmeniui, turinčiam teisę gauti teisiškai privalomus sprendimus, kuriais tam subjektui skirtos sankcijos.

Vadinasi, apie Sprendimą nebuvo tinkamai pranešta jo adresatui, todėl ieškinio pareiškimo terminas neprasidėjo.

Antra, jeigu reikėtų teigti, kad apie Sprendimą buvo pranešta jo adresatui (quod non), Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes supainiojo Sprendimo gavimo ir galimybės faktiškai su juo susipažinti sąvokas (šiuo atveju taikytina pastaroji sąvoka). Ši išvada darytina dėl to, kad supainiotos dvi skirtingų taisyklių grupės. Bendrasis Teismas rėmėsi aplinkybe Sekretoriate vykdomoje peržiūros procedūroje, siekdamas padaryti išvadą Bendrojo Teismo nagrinėjamoje byloje ir konstatuoti (klaidingai), kad adresatui buvo suteikta galimybė faktiškai susipažinti su Sprendimu pranešimo apie jį dieną, t. y. 2023 m. kovo 6 d.

Trečia, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad apeliantės patarėjų pareiškimas reiškia, jog jie pripažino, kad apie Sprendimą buvo pranešta, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, nors patarėjai neturėjo teisės to pripažinti apeliantės vardu ir pareiškimas susijęs su aplinkybe, dėl kurios negali kilti jokių teisinių pasekmių.

2. Antrasis apeliacinio skundo pagrindas, grindžiamas pareigos motyvuoti pažeidimu

Antrajame panaikinimo pagrinde teigiama, kad Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti, remdamasis kitų proceso šalių argumentais, nors turėdami įrodinėjimo pareigą jie nepateikė konkrečių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų; jų teiginiai paremti tik tuo, kad sąmoningai supainiotos terminų skaičiavimo taisyklės, t. y. pirma, tos, kurios taikomos Sekretoriatui teikiamiems prašymams dėl Sprendimo peržiūros, ir, antra, tos, kurios taikomos SESV 263 straipsniu grindžiamiems ieškiniams.

3. Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas, grindžiamas teisinio saugumo principo pažeidimu

Trečiajame panaikinimo pagrinde teigiama, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, pažeisdamas teisinio saugumo principą, taip pat apeliantės teisę į gynybą, konkrečiai – teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis) ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis).

____________