Byla T‑299/08
Elf Aquitaine SA
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Natrio chlorato rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Neteisėto elgesio priskyrimas – Teisė į gynybą – Pareiga motyvuoti – Bausmių ir sankcijų individualizavimo principas – Bausmių teisėtumo principas – Nekaltumo prezumpcija – Gero administravimo principas – Teisinio saugumo principas – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Baudos – Sunkinanti aplinkybė – Atgrasymas – Lengvinanti aplinkybė – Bendradarbiavimas per administracinę procedūrą – Didelė papildomoji vertė“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojanti bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai
EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
2. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Būtinas turinys – Teisės į gynybą paisymas – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis ir 27 straipsnio 1 dalis)
3. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojanti bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
4. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojanti bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
5. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojanti bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
6. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, kuriuo taikomos konkurencijos taisyklės – Sprendimas, susijęs su keliais adresatais – Būtina sąlyga nurodyti pakankamus motyvus, ypač už pažeidimą turinčio atsakyti subjekto atžvilgiu
(EB 81 straipsnio 1 dalis ir 253 straipsnis)
7. Institucijų aktai – Galiojimo prezumpcija – Komisijos sprendimas, kuriuo patronuojančiai bendrovei inkriminuojamas jos dukterinės bendrovės padarytas konkurencijos teisės pažeidimas
(EB 249 straipsnis)
8. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Atgrasomasis pobūdis
(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 25 ir 30 punktai)
9. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudos neskyrimas ar sumažinimas dėl kaltinamosios įmonės bendradarbiavimo – Elgesio, leidusio lengviau Komisijai konstatuoti pažeidimą, būtinybė
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnis ir 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2002/C 45/03 20, 21 punktai ir 23 punkto b papunktis)
10. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija
(EB 229 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)
1. Atsakomybė už dukterinės bendrovės elgesį gali tekti patronuojančiai bendrovei, be kita ko, kai, nors ir turėdama savarankišką teisinį subjektiškumą, ši dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės įgyvendina patronuojančios bendrovės nurodymus, visų pirma atsižvelgiant į ekonominius, organizacinius ir teisinius šių dviejų teisės subjektų ryšius. Iš tikrųjų taip yra dėl to, kad tokioje situacijoje patronuojanti bendrovė ir jos dukterinė bendrovė yra to paties ekonominio vieneto narės ir todėl sudaro vieną įmonę, ir tai leidžia Komisijai sprendimą, kuriuo skiriamos baudos, adresuoti patronuojančiai bendrovei, nekeliant reikalavimo įrodyti asmeninį šios bendrovės dalyvavimą darant pažeidimą.
Tuo atveju, kai patronuojančiai bendrovei priklauso 100 % konkurencijos teisės taisyklių pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės akcijų, pirma, tokia patronuojanti bendrovė gali daryti lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės elgesiui ir, antra, egzistuoja paneigiama prezumpcija, kad ši patronuojanti bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui.
Tokiomis aplinkybėmis Komisijai pakanka įrodyti, jog patronuojančiai bendrovei priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas tam, kad būtų preziumuojama, jog patronuojanti bendrovė daro lemiamą įtaką jos verslo politikai. Tada Komisija gali pripažinti, kad patronuojanti bendrovė solidariai atsakinga už dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, nebent patronuojanti bendrovė, kuri turi nuginčyti šią prezumpciją, pateiktų pakankamai įrodymų, galinčių patvirtinti, kad jos dukterinė bendrovė rinkoje veikia savarankiškai.
Iš tikrųjų Komisija neturi pagrįsti minėtos lemiamos įtakos prezumpcijos papildomais įrodymais. Nors ankstesniuos Komisijos sprendimuose ši prezumpcija buvo grindžiama papildomais įrodymais, ši aplinkybė neturi įtakos išvadai, kad preziumuodama patronuojančios bendrovės lemiamą įtaką dukterinei bendrovei Komisija turi teisę remtis tik tuo, kad patronuojančiai bendrovei priklauso beveik visas dukterinės bendrovės kapitalas.
(žr. 49–52, 59 punktus)
2. Užtikrinant teisę į gynybą būtina, kad įmonei, kuri įtariama padariusi konkurencijos taisyklių pažeidimą, per Komisijoje pradėtą administracinę procedūrą būtų suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl nurodomų faktų ir aplinkybių tikrumo bei tinkamumo ir dėl Komisijos pateiktų dokumentų, pagrindžiant įtarimus dėl Sutarties pažeidimo padarymo.
Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalyje numatytas pranešimo apie kaltinimus, kuriame turi būti aiškiai nurodyti visi pagrindiniai elementai, kuriais Komisija remiasi šiame procedūros etape, išsiuntimas šalims, kad suinteresuotieji asmenys galėtų tinkamai susipažinti su informacija apie veiksmus, kuriais Komisija juos kaltina, ir tinkamai apsiginti prieš Komisijai priimant galutinį sprendimą.
Toks pranešimas apie kaltinimus yra esminė procesinė garantija taikant pagrindinį Bendrijos teisės principą, kuris reikalauja teisės į gynybą paisymo per visą procedūrą. Pagal šį principą pirmiausia reikalaujama, kad pranešime apie kaltinimus, kurį Komisija adresuoja įmonei, kuriai ketina skirti sankciją už konkurencijos taisyklių pažeidimą, būtų nurodomi visi pagrindiniai veiksniai, kuriais remdamasi ji kaltina įmonę, pavyzdžiui, inkriminuojamos faktinės aplinkybės, jų kvalifikacija ir įrodymai, kuriais remiasi Komisija, kad ši įmonė galėtų tinkamai pateikti savo argumentus per dėl jos pradėtą administracinę procedūrą.
Be kita ko, pranešime apie kaltinimus turi būti aiškiai nurodytas juridinis asmuo, kuriam gali būti skirtos baudos, jis turi būti adresuotas šiam asmeniui ir jame turi būti nurodyta, dėl kokio šio asmens statuso jam yra inkriminuojamos tariamos faktinės aplinkybės. Iš tikrųjų būtent pranešimu apie kaltinimus atitinkama įmonė yra informuojama apie visus pagrindinius veiksnius, kuriais šioje procedūros stadijoje remiasi Komisija. Todėl tik gavusi minėtą pranešimą atitinkama įmonė gali visiškai pasinaudoti teise į gynybą.
Taigi, kai pranešime apie kaltinimus Komisija informuoja patronuojančią bendrovę, jog ketina jai priskirti neteisėtą jos dukterinės bendrovės elgesį vadovaudamasi lemiamos įtakos prezumpcija, aplinkybė, kad Komisija nesiėmė jokių tyrimo veiksmų dėl šios patronuojančios bendrovės prieš pateikdama jai pranešimą apie kaltinimus, nepažeidžia šios bendrovės teisės į gynybą. Taigi vykstant administracinei procedūrai minėtai bendrovei buvo suteikta galimybė tinkamai pareikšti savo nuomonę dėl pranešime apie kaltinimus Komisijos nurodomų faktų ir aplinkybių tikrumo ir reikšmės pastabose atsakant į minėtą pranešimą bei per pokalbį su bylą nagrinėjančiu pareigūnu.
(žr. 134–140 punktus)
3. Vadovaujantis bausmių ir sankcijų individualizavimo principu, fizinis ar juridinis asmuo gali būti baudžiamas tik už faktines aplinkybes, kuriomis jis yra kaltinamas individualiai. Šis principas taikomas per bet kokią administracinę procedūrą, galinčioje baigtis sankcijų skyrimu pagal konkurencijos taisykles.
Vis dėlto minėtą principą reikia suderinti su įmonės samprata pagal EB 81 straipsnį. Taigi, kai ūkio subjektas pažeidžia konkurencijos taisykles, pagal asmeninės atsakomybės principą jis turi atsakyti už šį pažeidimą.
Iš tikrųjų Komisija gali adresuoti sprendimą, kuriuo skiriamos baudos, bendrovių grupės patronuojančiai bendrovei ne dėl to, kad patronuojanti bendrovė kurstė dukterinę bendrovę padaryti pažeidimą, ir juo labiau ne dėl to, kad patronuojanti bendrovė dalyvavo darant pažeidimą, bet todėl, kad jos sudaro vieną įmonę pagal EB 81 straipsnį.
Todėl Komisija nepažeidžia bausmių ir sankcijų individualizavimo principo, kai nubaudžia patronuojančią bendrovę už pažeidimą, kurį, kaip buvo pripažinta, ji padarė pati dėl ją su dukterine bendrove siejusių ekonominių ir teisinių ryšių, suteikusių jai galimybę spręsti dėl pastarosios veiksmų rinkoje.
(žr. 178–181 punktus)
4. Vadovaujantis bausmių teisėtumo principu, būtina, kad įstatyme būtų aiškiai nurodyti pažeidimai ir už juos numatytos bausmės. Ši sąlyga įvykdoma, kai teisės subjektas iš atitinkamos nuostatos teksto ir prireikus teismų pateikto šios nuostatos aiškinimo gali žinoti, dėl kokių veiksmų ar neveikimo kyla jo baudžiamoji atsakomybė.
Tačiau vadovaudamasi Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalimi, Komisija sprendimu gali skirti baudas įmonėms, pažeidusioms EB 81 straipsnio nuostatas. Jei patronuojanti bendrovė ir jos dukterinė bendrovė sudaro vieną įmonę pagal minėtą EB 81 straipsnį, Komisija gali skirti baudą minėtos įmonės dalimi esantiems juridiniams asmenims, nepažeisdama bausmių teisėtumo principo.
(žr. 187–189 punktus)
5. Vienodo požiūrio principas reikalauja, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas.
Kalbant apie Komisijos sprendimą, kuriuo skiriama bauda patronuojančiai bendrovei už jos dukterinės bendrovės padarytą konkurencijos taisyklių pažeidimą, taikydama beveik visą dukterinės bendrovės kapitalą valdančios patronuojančios bendrovės lemiamos įtakos prezumpciją Komisija turi diskreciją nuspręsti, ar reikia atsakomybę už pažeidimą priskirti patronuojančiai bendrovei.
Todėl atsižvelgiant į tai, kad Komisija turi galimybę, bet neprivalo priskirti atsakomybę už pažeidimą patronuojančiai bendrovei, jei įvykdytos tokio priskyrimo sąlygos, vien tai, jog Komisija taip nepriskyrė atsakomybės kitu atveju, nereiškia, kad ji privalėjo taikyti tokį patį vertinimą ginčijamame sprendime. Vis dėlto šiam priskyrimui taikoma Sąjungos teismų, turinčių patikrinti, ar buvo įvykdytos tokio priskyrimo sąlygos, kontrolė.
(žr. 196–198 punktus)
6. EB 253 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas motyvuoti turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį bei aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti šį aktą priėmusios institucijos samprotavimus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimto akto pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti jo teisėtumo priežiūrą. Nereikalaujama, kad motyvacija atspindėtų visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, nes akto motyvacijos atitiktis EB 253 straipsnio reikalavimams turi būti vertinama atsižvelgiant ne vien į jos formuluotę, bet ir į jos kontekstą bei į atitinkamą klausimą reguliuojančių teisės normų visumą.
Jeigu taikant EB 81 straipsnį priimtas sprendimas susijęs su keliais adresatais ir kyla atsakomybės už pažeidimą priskyrimo problemų, jis turi būti pakankamai motyvuotas dėl kiekvieno adresato, visų pirma tų, kurie pagal šį sprendimą turi atsakyti už tokį pažeidimą. Taigi tam, kad Komisijos sprendimas būtų pakankamai motyvuotas dėl pažeidimą padariusių dukterinių bendrovių patronuojančių bendrovių, jame turi būti detaliai išdėstyti motyvai, patvirtinantys atsakomybės už pažeidimą priskyrimą šioms bendrovėms.
(žr. 216 ir 217 punktus)
7. Preziumuojama, jog Komisijos sprendimai yra teisėti ir sukelia teisines pasekmes tol, kol jie panaikinami arba pripažįstami netekusiais galios. Be to Komisija neprivalo sustabdyti bylos prieš įmonę už konkurencijos taisyklių pažeidimus nagrinėjimo, kol Sąjungos teismas priims sprendimą dėl tos pačios bendrovės pareikšto ieškinio, susijusio su kitu sprendimu, kuriame jai buvo skirtos baudos už kitus konkurencijos taisyklių pažeidimus. Iš tikrųjų jokia teisės nuostata neįpareigoja Komisijos atidėti sprendimo priėmimą bylose dėl skirtingų faktinių aplinkybių.
(žr. 241 punktą)
8. Komisijai įgyvendinant savo teisę skirti baudas EB 81 straipsnio nuostatas pažeidusioms įmonėms, už pažeidimą paprastai turi atsakyti tas fizinis ar juridinis asmuo, kuris vadovavo atitinkamai įmonei, kai buvo daromas pažeidimas, net jei sprendimo, kuriuo konstatuojamas šis pažeidimas, priėmimo momentu įmonės valdymas buvo patikėtas kitam asmeniui. Vis dėlto taikant EB 81 straipsnį priimti Komisijos sprendimai taikyti ir vykdyti turi būti adresuojami juridinio asmens statusą turintiems subjektams. Taigi, kai Komisija priima sprendimą taikydama EB 81 straipsnio 1 dalį, ji turi nustatyti fizinį ar juridinį asmenį arba asmenis, kurie galėtų būti pripažinti atsakingi už atitinkamos įmonės veiksmus, kuriems dėl jų galėtų būti skiriamos sankcijos ir kuriems bus adresuotas tas sprendimas.
Gairėmis, kurias Komisija taiko baudos dydžiui apskaičiuoti, užtikrinamas įmonių teisinis saugumas, nes jos apibrėžia metodą, kurį Komisija taiko baudų dydžiui nustatyti. Valdžios institucija negali nuo jų nukrypti konkrečiu atveju, nenurodžiusi priežasčių, kurios atitinka vienodo požiūrio principą.
Kalbant apie dvi įmones, t. y. patronuojančią bendrovę ir jos dukterinę bendrovę, kurios darant pažeidimą sudarė vieną įmonę pagal EB 81 straipsnį, tačiau priimant sprendimą, kuriuo joms skirta bauda, ta įmonė tokia forma nebeegzistavo pažymėtina, kad Komisija turi teisę, pirma, vadovaudamasi Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalimi skirti baudą solidariai šioms dviem už padarytą pažeidimą turinčioms atsakyti įmonėms ir, antra, tik patronuojančiai bendrovei vadovaudamasi pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 30 punktu padidinti bazinį baudos dydį, nes jos apyvarta buvo ypač didelė, palyginti su kitais sprendimo priėmimo dieną nubaustais subjektais, todėl ji galėjo lengviau surinkti reikalingas lėšas baudai sumokėti.
Šiuo atžvilgiu tai, kad tik patronuojančiai bendrovei siekiant atgrasinti skirta bauda apskaičiuojama pagal dviem bendrovėms solidariai nustatytos baudos bazinį dydį, į kurį jau buvo įtrauktas specialus padidinimas siekiant atgrasomojo poveikio, nėra neteisėtas.
Iš tikrųjų dviems bendrovėms solidariai skirta bauda atitinka bazinį baudos dydį, į kurį buvo įtrauktas papildomas padidinimas, apskaičiuotas remiantis tam tikromis dukterinės bendrovės pardavimo sandorių vertės apimtimis, vadovaujantis gairių 25 punktu, „siekiant atgrasyti įmones net nuo horizontalių kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo ir gamybos ribojimo susitarimų“.
Kita vertus, tik patronuojančiai bendrovei nustatyta bauda, apimančia žymų bazinio baudos dydžio padidinimą, vadovaujantis minėtų gairių 30 punktu, siekiama „užtikrinti, kad baudų poveikis būtų pakankamai atgrasomas“ įmonėms, kurių apyvarta, gauta iš kitų prekių ir paslaugų nei susijusios su pažeidimu pardavimo, yra ypač didelė.
Todėl, pirma, papildoma suma, pritaikyta vadovaujantis gairių 25 punktu, ir, antra, patronuojančiai bendrovei individualiai pritaikytu specialiu padidinimu pagal minėtų gairių 30 punktą siekiama dviejų skirtingų atgrasymo tikslų, į kuriuos Komisija turėjo teisę atsižvelgti nustatydama baudą.
(žr. 250–253, 255 ir 256, 288 ir 289 punktus)
9. Komisija turi didelę diskreciją taikydama baudų apskaičiavimo metodą ir šiuo klausimu gali atsižvelgti į daugelį veiksnių, tarp kurių yra atitinkamų įmonių bendradarbiavimas per šios institucijos tarnybų atliekamą tyrimą. Tokioje situacijoje Komisija turi atlikti sudėtinį faktinių aplinkybių vertinimą, kaip antai susijusį su atitinkamu šių įmonių bendradarbiavimu. Vertinant kartelio narių bendradarbiavimą galima kritikuoti tik akivaizdžią Komisijos vertinimo klaidą, nes ji turi didelę diskreciją vertinti įmonės bendradarbiavimo kokybę ir naudingumą, pirmiausia palyginti su kitų įmonių indėliu.
Nors Komisija privalo nurodyti priežastis, dėl kurių mano, kad įmonių pagal pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju pateikti įrodymai pateisina arba nepateisina skirtos baudos sumažinimo, įmonės, siekiančios užginčyti Komisijos sprendimą šiuo klausimu, turi įrodyti, kad ši institucija, neturėdama tokios šių įmonių savanoriškai pateiktos informacijos, nebūtų galėjusi įrodyti pažeidimo esmės ir priimti sprendimo dėl baudų skyrimo.
Baudų sumažinimas dėl darant konkurencijos teisės pažeidimus dalyvaujančių įmonių bendradarbiavimo pagrįstas tuo, kad toks bendradarbiavimas palengvina Komisijos užduotį nustatyti pažeidimą ir tam tikrais atvejais jį nutraukti. Atsižvelgdama į priežastį, dėl kurios numatyta galimybė sumažinti baudą, Komisija negali nepaisyti pateiktos informacijos naudingumo, nes ji būtinai sudaro dalį jos jau turimų įrodymų.
Jei bendradarbiaudama įmonė tik patvirtina tam tikrą kitos bendradarbiaujančios įmonės pateiktą informaciją ir tai padaro ne taip aiškiai ir tiksliai, šios įmonės bendradarbiavimas, nors tam tikru požiūriu Komisijai ir naudingas, negali būti vertinamas kaip prilygintinas pirmosios įmonės, kurį pateikė šią informaciją, bendradarbiavimui. Pareiškimas, kuris tik tam tikra dalimi patvirtina Komisijos jau turimą pareiškimą, iš esmės itin nepalengvina Komisijos užduoties. Todėl jis negali būti pakankamas pagrindas pateisinti baudos sumažinimą dėl bendradarbiavimo. Be to, įmonės bendradarbiavimas vykstant tyrimui nesuteikia jokios teisės sumažinti baudą, kai šis bendradarbiavimas neviršijo to, ką įmonė privalo daryti pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnį.
(žr. 340–344 punktus)
10. Komisijos sprendimų konkurencijos srityje kontrolės, kurią vykdo Sąjungos teismas, srityje, be įprastos teisėtumo kontrolės, pagal kurią galima tik atmesti ieškinį dėl panaikinimo arba panaikinti ginčijamą aktą, įgyvendindamas taikant EB 229 straipsnį jam pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį suteiktą neribotą jurisdikciją, Bendrasis Teismas, siekdamas, pavyzdžiui, pakeisti baudos dydį, gali net nepanaikinęs ginčijamo akto jį peržiūrėti, atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes.
(žr. 379 punktą)