Byla T‑123/09

Ryanair Ltd

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba – Oro transporto bendrovei suteikta paskola, kurią galima įskaičiuoti į nuosavą kapitalą – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka – Oro transporto bendrovės turto pardavimas – Sprendimas, kuriuo pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui konstatuojamas pagalbos nebuvimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Teisė pareikšti ieškinį – Suinteresuotoji šalis – Priimtinumas – Rimti sunkumai – Kompetencija – Pareiga motyvuoti“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Komisijos sprendimas pripažinti valstybės pagalbą suderinama su bendrąja rinka nepradedant formalios tyrimo procedūros – Suinteresuotųjų asmenų ieškinys pagal EB 88 straipsnio 2 dalį – Priimtinumas

(EB 88 straipsnio 2 dalis ir 230 straipsnio ketvirta pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio h punktas, 4 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Komisijos sprendimas pripažinti valstybės pagalbą suderinama su bendrąja rinka nepradedant formalios tyrimo procedūros – Suinteresuotųjų asmenų ieškinys pagal EB 88 straipsnio 2 dalį – Ieškinio dalyko nustatymas – Ieškinys, kuriuo siekiama apsaugoti procedūrines suinteresuotųjų asmenų teises – Pagrindai, kuriais galima remtis

(EB 88 straipsnio 2 dalis ir 230 straipsnio ketvirta pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalis)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Suinteresuotųjų asmenų ieškinys pagal EB 88 straipsnio 2 dalį – Teisė remtis visais EB 230 straipsnio antrojoje pastraipoje išvardytais neteisėtumo pagrindais – Pagrindai, kuriais siekiama sprendimo, kuriuo konstatuojamas valstybės pagalbos egzistavimas arba jos suderinamumas su bendrąja rinka – Nepriimtinumas

(EB 88 straipsnio 2 dalis ir 230 straipsnio antra pastraipa)

4.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Teisinis pobūdis – Aiškinimas remiantis objektyviais kriterijais – Teisminė kontrolė – Apimtis

(EB 87 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnio 2 ir 3 dalys; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 4 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis)

5.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Preliminaraus tyrimo etapas ir rungimosi etapas – Pagalbos suderinamumas su bendrąja rinka – Vertinimo sunkumai – Komisijos pareiga pradėti rungimosi procedūrą – Rimti sunkumai – Sąvoka – Objektyvus pobūdis

(EB 87 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnio 2 ir 3 dalys)

6.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Kompetencija – Komisijos priimtas sprendimas, kuriuo konstatuojamas valstybės pagalbos nebuvimas ir kartu atsižvelgiama į valstybės narės prisiimtus įsipareigojimus

(EB 88 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 2 dalis)

7.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas – Teisėtumo vertinimas atsižvelgiant į priimant sprendimą žinomas aplinkybes

8.      Valstybių teikiama pagalba – Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas – Skolininko nustatymas turto perleidimo atveju – Įmonės „ekonominio tęstinumo“ kriterijus – Pareiga atsižvelgti į visas aplinkybes, į kurias galima atsižvelgti – Nebuvimas

(EB 88 straipsnio 2 dalis)

9.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas valstybės pagalbos nebuvimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(EB 87 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 253 straipsnis)

10.    Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Komisijos sprendimas, kuriuo užbaigiama procedūra pagalbos srityje – Pagalbą gavusios įmonės konkurentė – Teisė pareikšti ieškinį – Sąlygos

(EB 88 straipsnio 2 dalis ir 230 straipsnio ketvirta pastraipa)

1.      Valstybės pagalbos kontrolės srityje sprendimo nepateikti prieštaravimų, pagrįsto Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB 88 straipsnio taikymo taisykles, 4 straipsnio 3 dalimi, teisėtumas priklauso nuo to, ar kyla abejonių dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka. Kadangi esant tokių abejonių turi būti pradėta formali tyrimo procedūra, kurioje gali dalyvauti Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio h punkte nurodytos suinteresuotosios šalys, tokį sprendimą reikia laikyti tiesiogiai ir konkrečiai susijusiu su kiekviena suinteresuotąja šalimi, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Asmenys, kurie turi EB 88 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalyje numatytas procedūrines garantijas, gali jomis pasinaudoti tik tuomet, kai turi galimybę Sąjungos teisme ginčyti sprendimą nepateikti prieštaravimų.

Todėl suinteresuotojo asmens statuso, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio h punktą, susijusio su specifiniu ieškinio dalyku, pakanka, kad ieškovas, kuris ginčija sprendimą nepateikti prieštaravimų, būtų individualizuotas pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą. Remiantis šia nuostata, suinteresuotoji šalis – tai, be kita ko, bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurių interesams gali turėti įtakos pagalbos skyrimas, t. y. visų pirma su šios pagalbos gavėju konkuruojančios įmonės. Kitaip tariant, tai yra neapibrėžta adresatų grupė.

(žr. 63–65 punktus)

2.      Valstybės pagalbos kontrolės srityje, kai ieškovas prašo panaikinti sprendimą nepateikti prieštaravimų, iš esmės jis ginčija tai, kad Komisijos sprendimas dėl nagrinėjamos pagalbos buvo priimtas šiai institucijai nepradėjus formalios tyrimo procedūros, taip pažeidžiant jo procedūrines teises. Siekdamas, kad jo prašymas panaikinti būtų patenkintas, ieškovas gali nurodyti bet kokį pagrindą, kuriuo remiantis galima įrodyti, kad vertinant informaciją ir įrodymus, kuriuos Komisija turi preliminariu priemonės, apie kurią pranešta, tyrimo etapu, turėjo kilti abejonių dėl jos suderinamumo su bendrąja rinka. Vis dėlto naudojant tokius argumentus negali būti pakeistas ieškinio dalykas ar jo priimtinumo sąlygos. Priešingai, būtent abejonės dėl suderinamumo yra įrodymas, kuris turi būti pateiktas siekiant įrodyti, kad Komisija privalėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą, numatytą EB 88 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalyje, susijusiose su EB 88 straipsnio taikymo sąlygomis.

(žr. 66 punktą)

3.      Kai ieškovas siekia apsaugoti iš EB 88 straipsnio 2 dalies kylančias procedūrines teises, jis gali pateikti bet kurį iš EB 230 straipsnio antroje pastraipoje nurodytų motyvų, jeigu jais siekiama, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas ir galiausiai to, kad Komisija pradėtų EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą. Tačiau šiuo Komisijos atliekamo pagalbos tyrimo procedūros etapu Bendrasis Teismas neturi nuspręsti dėl pagalbos egzistavimo ar dėl jos suderinamumo su bendrąja rinka.

(žr. 74 punktą)

4.      Valstybės pagalbos sąvoka, kaip antai apibrėžta Sutartyje, yra teisinė sąvoka ir turi būti aiškinama vadovaujantis objektyviais kriterijais. Dėl šios priežasties Sąjungos teismas, atsižvelgdamas tiek į jam pateikto konkretaus ginčo aplinkybes, tiek į Komisijos atliktus techninius ar sudėtingus vertinimus, iš esmės privalo vykdyti visapusišką kontrolę, kiek tai susiję su klausimu, ar priemonė patenka į EB 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Juo labiau kad tuo atveju, kai Komisija, atlikusi pirminį tyrimą pagal EB 88 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą, negali įsitikinti, kad atitinkama valstybės priemonė nėra „pagalba“, kaip tai suprantama pagal EB 87 straipsnio 1 dalį, o jeigu ji kvalifikuojama kaip pagalba, kad ji suderinama su Sutartimi, arba jei taikydama šią procedūrą ji negali įveikti visų sunkumų, kilusių vertinant atitinkamos priemonės suderinamumą su bendrąja rinka, ši institucija privalo pradėti EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą ir „šiuo atžvilgiu neturi diskrecijos“. Be to, šią pareigą aiškiai patvirtina kartu aiškinamos Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 4 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatos, susijusios su EB 88 straipsnio taikymo sąlygomis.

(žr. 75 ir 76 punktus)

5.      Kiek tai susiję su tuo, ar Komisija privalo pradėti formalią valstybės pagalbos tyrimo procedūrą, pažymėtina, kad rimtų sunkumų sąvoka yra objektyvaus pobūdžio. Tokių sunkumų egzistavimas turi būti nustatytas tiek iš ginčijamo akto priėmimo aplinkybių, tiek iš jo turinio, objektyviai susiejant sprendimo motyvus su įrodymais, kuriuos Komisija turėjo priimdama sprendimą dėl ginčijamos pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka. Ieškovas turi įrodyti, kad kyla rimtų sunkumų, o tai jis gali padaryti nurodydamas nuoseklius to požymius, susijusius su, pirma, preliminaraus tyrimo etapo aplinkybėmis ir trukme bei, antra, ginčijamo sprendimo turiniu.

Nors Komisija, nustačiusi tokius sunkumus, neturi jokios diskrecijos priimti sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą, vis dėlto ji turi tam tikrą diskreciją tirdama ir vertindama, ar bylos aplinkybės sukelia didelių sunkumų. Komisija, atsižvelgdama į EB 88 straipsnio 3 dalies tikslą ir į jai tenkančią pareigą laikytis gero administravimo principo, gali, be kita ko, pradėti dialogą su pranešimą pateikusia valstybe ar trečiaisiais asmenimis, kad įveiktų vykstant preliminaraus tyrimo etapui galinčius kilti sunkumus. Ši galimybė reiškia, kad Komisija gali koreguoti savo poziciją atsižvelgdama į pradėto dialogo rezultatus ir šis koregavimas neturi būti a priori aiškinamas kaip įrodantis didelių sunkumų egzistavimą. Be to, tai, kad Komisijos per preliminaraus tyrimo etapą atliktas nagrinėjimas yra nepakankamas arba neišsamus, yra didelių sunkumų buvimo požymis.

(žr. 77–79 punktus)

6.      Valstybės pagalbos kontrolės srityje Komisija turi kompetenciją pagal Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 2 dalį, susijusią su EB 88 straipsnio taikymo sąlygomis, priimti sprendimą, kuriuo konstatuoja valstybės pagalbos nebuvimą ir kartu atsižvelgia į valstybės narės prisiimtus įsipareigojimus.

(žr. 96 punktą)

7.      Sprendimo dėl valstybės pagalbos teisėtumą Sąjungos teismas turi vertinti atsižvelgdamas į informaciją, kurią Komisija turėjo priimdama sprendimą. Be to, Komisija neprivalo savo iniciatyva ir remdamasi prielaidomis nagrinėti, kokios yra aplinkybės, kurios galėtų būti jai pateiktos per administracinę procedūrą.

(žr. 103 ir 104 punktus)

8.      Valstybės pagalbos kontrolės srityje pareiga sugrąžinti pagalbos sumą, sumokėtą sunkumų patiriančiai bendrovei, gali būti išplėsta taip, kad apimtų naują bendrovę, kuriai buvo perduota dalis turto, jei šio perdavimo atveju galima konstatuoti ekonominį tęstinumą tarp šių dviejų bendrovių. Vertinant, ar yra ekonominis tęstinumas, galima atsižvelgti į tokias aplinkybes: perdavimo dalykas (turtas ir įsipareigojimai, darbo jėgos išlaikymas, turto grupės), perdavimo kaina, perimančiosios ir perduodančios įmonių akcininkų arba savininkų tapatybė, perdavimo momentas (pradėjus tyrimą, pradėjus procedūrą ar priėmus galutinį sprendimą), taip pat ekonominė sandorio logika, tačiau Komisija neturi pareigos atsižvelgti į visas šias aplinkybes.

(žr. 155 ir 156 punktus)

9.      Kiek tai susiję su Komisijos sprendimu, kuriame daroma išvada, kad skundą pateikusio asmens nurodyta valstybės pagalba neegzistuoja, vykdydama pareigą motyvuoti Komisija privalo skundą pateikusiam asmeniui pakankamai aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių nepakako valstybės pagalbos egzistavimui įrodyti. Tačiau Komisija neprivalo pareikšti savo nuomonės dėl akivaizdžiai nesusijusių, nesvarbių arba aiškiai antraeilių aplinkybių. Tokiame per trumpą terminą priimtame sprendime, pabaigus EB sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytą preliminarų pagalbos tyrimo etapą, kuris skirtas vien tam, kad Komisija susidarytų pirminę nuomonę apie dalinį ar visišką nagrinėjamos pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka, nepradėjusi to paties straipsnio 2 dalyje numatytos formalios tyrimo procedūros, turi būti nurodytos tik priežastys, dėl kurių Komisija mano, kad nekyla rimtų atitinkamos pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka vertinimo sunkumų.

Vadinasi, pareiga motyvuoti nereiškia, jog savo sprendime Komisija turi išdėstyti kitas nei faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, turinčius esminę reikšmę sprendimo struktūroje. Tokio motyvavimo pakanka, kad ieškovas galėtų žinoti ginčijamą sprendimą pagrindžiančius motyvus, o Bendrasis Teismas – vykdyti jo teisėtumo kontrolę pagal EB 253 straipsnį.

(žr. 180–182, 185 punktus)

10.    Valstybės pagalbos kontrolės srityje sprendimas užbaigti procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį yra konkrečiai susijęs su įmonėmis, pateikusiomis skundą, dėl kurio buvo pradėta ši procedūra, ir pastabas, lėmusias procedūros eigą, tačiau su sąlyga, kad pagalbos priemone, dėl kurios priimtas minėtas sprendimas, buvo padaryta didelė įtaka jų padėčiai rinkoje. Vis dėlto tai nereiškia, kad įmonė negali kitu būdu, pateikdama nuorodą į konkrečias aplinkybes, kurios ją individualizuoja taip pat kaip sprendimo adresatą, įrodyti, kad ji konkrečiai susijusi su tuo sprendimu.

(žr. 194 punktą)