Byla T‑564/12
Ministry of Energy of Iran
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Vertinimo klaida – Pagrindinių teisių pažeidimas – Proporcingumas“
Santrauka – 2015 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – „Locus standi“ – Teisinio subjektiškumo neturinčios organizacijos, kuriai taikomos ribojamosios priemonės, ieškinys – Priimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Tarybos sprendimai 2010/413/BUSP ir 2012/635/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 267/2012 ir Nr. 945/2012)
2. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Minimalūs reikalavimai
(SESV 296 straipsnis; Tarybos sprendimai 2010/413/BUSP ir 2012/635/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 267/2012 ir Nr. 945/2012)
3. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Teisė susipažinti su dokumentais – Teisė, kuria galima pasinaudoti tik pateikus dėl to prašymą Tarybai
(Tarybos sprendimai 2010/413/BUSP ir 2012/635/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 267/2012 ir Nr. 945/2012)
4. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Pareiga pateikti kaltę patvirtinančių įrodymų kartu su suinteresuotųjų asmenų nenaudai priimtu aktu arba kuo greičiau po to – Suinteresuotųjų šalių pozicijos priėmimas po ribojamųjų priemonių patvirtinimo – Teisės aktai, įpareigojantys Tarybą peržiūrėti savo sprendimą po suinteresuotųjų šalių pozicijos priėmimo – Protingo termino laikymasis – Pažeidimas – Pasekmės
(Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP 24 straipsnio 2–4 dalys ir Tarybos sprendimas 2012/635/BUSP; Tarybos reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 3 ir 4 dalys ir Tarybos reglamentas Nr. 945/2012)
5. Europos Sąjunga – Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Ribojamosios priemonės Iranui – Priemonės, priimtos siekiant kovoti su branduolinio ginklo platinimu – Kontrolės apimtis
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos sprendimai 2010/413/BUSP ir 2012/635/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 267/2012 ir Nr. 945/2012)
6. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Finansinė parama Irano vyriausybei – Sąvoka – Elektros energijos eksporto veikla – Įtraukimas – Nuostolingų viešojo intereso paslaugų teikimas – Poveikio nebuvimas
(Tarybos sprendimai 2010/413/BUSP ir 2012/635/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 267/2012 ir Nr. 945/2012)
7. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Teisės į nuosavybę apribojimas – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis; Tarybos sprendimai 2010/413/BUSP ir 2012/635/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 267/2012 ir Nr. 945/2012)
1. Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti ieškinį dėl panaikinimo.
Jei dėl prašymo iš dalies panaikinti tam tikras ribojamąsias priemones Iranui Taryba nusprendė, jog Irano vyriausybės ministerijos, kuri neturi nuo minėtos vyriausybės nepriklausomo teisinio subjektiškumo, egzistavimo pakanka, kad būtų taikomos ribojamosios priemonės, darnumas ir teisingumas reikalauja pripažinti, kad šio egzistavimo pakanka tam, jog ji galėtų ginčyti šias priemones. Bet kokia kita išvada reikštų, kad tam tikra organizacija gali būti įtraukiama į subjektų, kuriems nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašą be galimybės pareikšti ieškinį dėl šio įtraukimo.
Be to, ribojamąsias priemones ne tik asmenims, bet ir subjektams ir įstaigoms nustatančiuose teisės aktuose aiškiai numatyta, kad ribojamosios priemonės gali būti taikomos subjektams, neturintiems savarankiško teisinio subjektiškumo.
(žr. 21–24 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 32–37 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 59 punktą)
4. Pagal teisės aktus, įpareigojančius Tarybą peržiūrėti asmens ar subjekto įtraukimą į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės Iranui, sąrašą, po to, kai sužinojęs Tarybos sprendimą jį įtraukti į sąrašą toks asmuo ar subjektas pateikė pastabas, ši peržiūra turi būti atliekama per priimtiną terminą, jei nėra nustatytas tikslus terminas.
Tai reiškia, kad, vertinant pasibaigusio termino priimtinumą, reikia atsižvelgti į tai, kad galimybė pateikti minėtas pastabas yra pirmoji tokiam asmeniui ar subjektui suteikiama proga pareikšti savo nuomonę dėl jo įtraukimo į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus pagrįstumo; tai parodo, jog toks asmuo ar subjektas yra ypač suinteresuotas, kad Taryba atliktų peržiūrą ir jam praneštų savo išvadą. Iš tikrųjų, Taryba neprivalo atitinkamam asmeniui ar subjektui iš anksto pranešti motyvų, kuriais ketina pagrįsti jo įtraukimą į asmenų ir subjektų, kurių lėšos įšaldomos, sąrašą, dėl paties tokios priemonės pobūdžio; tam, kad ji neprarastų savo veiksmingumo, būtina turėti galimybę tokią priemonę nustatyti netikėtai ir ją nedelsiant taikyti. Tokiu atveju institucijai iš esmės užtenka pranešti atitinkamam asmeniui ar subjektui motyvus ir leisti jiems pasinaudoti teise būti išklausytiems priimant sprendimą arba iškart po to, kai sprendimas priimamas.
Jei Tarybos atsakymas išsiunčiamas praėjus daugiau nei 15 mėnesių po to, kai atitinkamas asmuo ar subjektas pateikė savo pirmąsias pastabas, darytina išvada, kad Taryba atsakė į pastabas per akivaizdžiai nepriimtiną terminą.
Vis dėlto, jei Tarybos atsakymas atitinka minėtos pareigos tikslą, t. y. užtikrinti, kad asmeniui ar subjektui taikomos ribojamosios priemonės būtų pateisinamos jų priėmimo momentu, nagrinėjamas teisės į gynybą pažeidimas nepateisina aktų, kuriais nustatomos šios ribojamosios priemonės, panaikinimo; minėtas pažeidimas nebedaro neigiamo poveikio susijusio asmens ar subjekto situacijai.
(žr. 64, 70–76 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 81–85 punktus)
6. Dėl ribojamųjų priemonių Iranui, pavyzdžiui, Irano vyriausybei paramą teikiančių subjektų lėšų įšaldymo, paramos minėtai vyriausybei kriterijus apima atitinkamo asmens ar subjekto veiklą, kuri, net savaime neturėdama tiesioginio ar netiesioginio ryšio su branduolinių ginklų platinimu, gali jį skatinti, nes per ją Irano vyriausybei teikiami ištekliai arba materialinės, finansinės ar logistinės priemonės, leidžiančios tęsti platinimo veiklą. Taip pat minėtas kriterijus apima paramos formas, kurios dėl savo kiekybinės ar kokybinės svarbos prisideda prie Irano branduolinės veiklos. Šio kriterijaus tikslas – atimti iš Irano vyriausybės pajamų šaltinius, kad ji būtų priversta nutraukti savo branduolinių ginklų platinimo programą neturėdama pakankamų finansinių išteklių.
Taigi, Irano vyriausybės ministerijos elektros energijos eksporto veikla, kurią vykdydama ji visų pirma gauna eksportuojamos elektros energijos pirkėjų mokamas sumas, yra pajamų šaltinis Irano vyriausybei, todėl turi būti laikoma finansine parama minėtai vyriausybei.
Aplinkybė, kad ši ministerija teikia nuostolingas viešojo intereso paslaugas, nereiškia, kad jos elektros energijos eksporto veikla negali būti laikoma finansine parama Irano vyriausybei arba kad ja gali būti pateisinamas ieškovei taikomų ribojamųjų priemonių nustatymas.
Iš tikrųjų su elektros energijos eksportu susijusi minėtos ministerijos veikla skiriasi nuo kitų jos įgaliojimų, nes ji nėra susijusi su Irano gyventojams teikiamomis viešojo intereso paslaugomis. Todėl nėra esminio ryšio tarp visos ministerijos veiklos ir įgaliojimų, kuriam esant reikėtų viską vertinti bendrai. Tuo labiau kad, finansiniai ištekliai, gaunami iš elektros energijos eksporto veiklos, nesudaro didelės biudžeto dalies.
Be to, apribojimas finansinę paramą Irano vyriausybei teikiančiais subjektais pripažinti tik tuos subjektus, kurių veikla yra iš esmės pelninga, leistų nukrypti nuo nagrinėjamų ribojamųjų priemonių tikslo ir taip pat turėtų įtakos jų veiksmingumui. Iš tikrųjų siekiant išvengti minėtų priemonių taikymo, pakaktų kiekvienam atitinkamam subjektui, vykdančiam pelningą veiklą, suteikti įgaliojimus vykdyti panašios apimties nuostolingą veiklą.
Be to, ministerijos lėšų įšaldymas, grindžiamas jos elektros energijos eksporto veikla, atitinka tikslą atimti iš Irano vyriausybės visus jos pajamų šaltinius, nepriklausomai nuo kitos nuostolingos ministerijos veiklos. Iš tikrųjų dėl minėto įšaldymo Irano vyriausybė, kurios neatsiejama dalis yra ir ši ministerija, negali naudotis dalimi savo finansinių išteklių, būtinų siekiant užtikrinti visą jos veiklą, įskaitant tą, kuri nepatenka į ministerijos kompetencijos sritį ir yra susijusi su branduolinių ginklų platinimu.
Todėl siekiant atsakyti į klausimą, ar ministerija teikia finansinę paramą Irano vyriausybei, turi būti vertinamas ne bendras paramos pelningumas, bet jos elektros energijos eksporto veiklos pelningumas arba nepelningumas.
(žr. 88–91, 93–97 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 113, 114, 116–118 punktus)