BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija)
SPRENDIMAS
2011 m. liepos 13 d.(*)
„Konkurencija – Karteliai – Butadieno kaučiuko ir stireno‑butadieno kaučiuko, gauto emulsinės polimerizacijos būdu, rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Dalyvavimas kartelyje – Neteisėtų veiksmų inkriminavimas – Baudos – Pažeidimo sunkumas ir trukmė – Lengvinančios aplinkybės“
Byloje T‑44/07
Kaučuk a.s., įsteigta Kralupuose prie Vltavos (Čekijos Respublika), iš pradžių atstovaujama solisitorių M. Powell ir K. Kuik, vėliau – M. Powell,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą M. Kellerbauer, V. Bottka ir O. Weber, vėliau – M. Kellerbauer, V. Bottka ir V. Di Bucci,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2006 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą C(2006) 5700 galutinis dėl procedūros pagal [EB] sutarties 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/F/38.638 – Butadieno kaučiukas ir stireno‑butadieno kaučiukas, gautas emulsinės polimerizacijos būdu), kiek jis susijęs su Kaučuk a.s., arba, nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti arba sumažinti Kaučuk skirtą baudą
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro teisėjai F. Dehousse (pranešėjas), einantis pirmininko pareigas, I. Wiszniewska‑Białecka ir N. Wahl,
posėdžio sekretorė K. Pocheć, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. spalio 14 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu C(2006) 5700 galutinis (byla COMP/F/38.638 – Butadieno kaučiukas ir stireno‑butadieno kaučiukas, gautas emulsinės polimerizacijos būdu, toliau – ginčijamas sprendimas) Europos Bendrijų Komisija konstatavo, kad dalyvaudamos minėtų produktų rinkos kartelyje kelios įmonės pažeidė EB 81 straipsnio 1 dalį ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnį.
2 Ginčijamas sprendimas skirtas šioms įmonėms:
– Bayer AG, įsikūrusiai Lėverkuzene (Vokietija),
– The Dow Chemical Company, įsikūrusiai Midlande, Mičigane (Jungtinės Amerikos Valstijos) (toliau – Dow Chemical),
– Dow Deutschland Inc., įsikūrusiai Švalbache (Vokietija),
– Dow Deutschland Anlagengesellschaft mbH (buvusi Dow Deutschland GmbH & Co. OHG), įsikūrusiai Švalbache,
– Dow Europe, įsikūrusiai Horgene (Šveicarija),
– Eni SpA, įsikūrusiai Romoje (Italija),
– Polimeri Europa SpA, įsikūrusiai Brindizyje (Italija) (toliau – Polimeri),
– Shell Petroleum NV, įsikūrusiai Hagoje (Nyderlandai),
– Shell Nederland BV, įsikūrusiai Hagoje,
– Shell Nederland Chemie BV, įsikūrusiai Roterdame (Nyderlandai),
– Unipetrol a.s., įsikūrusiai Prahoje (Čekijos Respublika),
– Kaučuk a.s., įsikūrusiai Kralupuose prie Vltavos (Čekijos Respublika),
– Trade‑Stomil sp. z o.o., įsikūrusiai Lodzėje (Lenkija) (toliau – Stomil).
3 Įmones Dow Deutschland, Dow Deutschland Anlagengesellschaft ir Dow Europe tiesiogiai ar netiesiogiai visiškai kontroliuoja Dow Chemical (toliau kartu vadinamos Dow) (ginčijamo sprendimo 16–21 konstatuojamosios dalys).
4 Su nagrinėjamais produktais susijusią Eni veiklą iš pradžių vykdė EniChem Elastomeri Srl, kurią netiesiogiai kontroliavo Eni per dukterinę bendrovę EniChem SpA (toliau – EniChem SpA). 1997 m. lapkričio 1 d. EniChem Elastomeri buvo prijungta prie EniChem SpA. Eni kontroliavo 99,97 % EniChem SpA. 2002 m. sausio 1 d. EniChem SpA savo strateginę cheminę veiklą (įskaitant veiklą, susijusią su butadieno kaučiuku ir stireno‑butadieno kaučiuku, gautu emulsinės polimerizacijos būdu) perdavė jai 100 % priklausančiai dukterinei bendrovei Polimeri. Nuo 2002 m. spalio 21 d. Eni tiesiogiai ir visiškai kontroliavo Polimeri. 2003 m. gegužės 1 d. EniChem SpA pakeitė pavadinimą į Syndial SpA (ginčijamo sprendimo 26–32 konstatuojamosios dalys). Ginčijamame sprendime pavadinimą „EniChem“ Komisija vartoja turėdama omenyje visas Eni priklausančias bendroves (toliau – EniChem) (ginčijamo sprendimo 36 konstatuojamoji dalis).
5 Shell Nederland Chemie yra Shell Nederland, kurią visiškai kontroliuoja Shell Petroleum, dukterinė bendrovė (ginčijamo sprendimo 38–40 konstatuojamosios dalys).
6 Kaučuk buvo įkurta 1997 m., susijungus Kaučuk Group a.s. ir Chemopetrol Group a.s. 1997 m. liepos 21 d. Unipetrol įgijo visą susijungusių įmonių turtą, teises ir įsipareigojimus. Unipetrol priklauso 100 % Kaučuk akcijų (ginčijamo sprendimo 45 ir 46 konstatuojamosios dalys). Be to, remiantis ginčijamu sprendimu, Tavorex s.r.o. (toliau – Tavorex), įsteigta Čekijos Respublikoje, atstovavo Kaučuk (ir jos pirmtakei Kaučuk Group) vykdant eksportą nuo 1991 m. iki 2003 m. vasario 28 d. Ginčijamame sprendime taip pat pažymėta, kad nuo 1996 m. Tavorex atstovavo Kaučuk Europos sintetinio kaučiuko asociacijos susitikimuose (ginčijamo sprendimo 49 konstatuojamoji dalis).
7 Remiantis ginčijamu sprendimu, apie 30 metų, bent iki 2001 m., Stomil atstovavo Lenkijos gamintojai Chemical Company Dwory S.A. (toliau – Dwory), jai vykdant eksporto veiklą. Ginčijamame sprendime taip pat pažymėta, kad nuo 1997 iki 2000 m. Stomil atstovavo Dwory Europos sintetinio kaučiuko asociacijos susitikimuose (ginčijamo sprendimo 51 konstatuojamoji dalis).
8 Laikoma, kad pažeidimas buvo vykdomas nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d. (Bayer, Eni ir Polimeri atveju), nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 1999 m. gegužės 31 d. (Shell Petroleum, Shell Nederland ir Shell Nederland Chemie atveju), nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d. (Dow Chemical atveju), nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2001 m. lapkričio 27 d. (Dow Deutschland atveju), nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d. (Unipetrol ir Kaučuk atveju), nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2000 m. vasario 22 d. (Stomil atveju), nuo 2001 m. vasario 22 d. iki 2002 m. vasario 28 d. (Dow Deutschland Anlagengesellschaft atveju) ir nuo 2001 m. lapkričio 26 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d. (Dow Europe atveju) (ginčijamo sprendimo 476–485 konstatuojamosios dalys ir rezoliucinės dalies 1 straipsnis).
9 Butadieno kaučiukas (toliau – BK) ir stireno‑butadieno kaučiukas, gautas emulsinės polimerizacijos būdu (toliau – SBK), yra sintetiniai kaučiukai, iš esmės naudojami padangų gamyboje. Šie du produktai pakeičiami tarpusavyje ir su kitais sintetiniais bei natūraliu kaučiuku (ginčijamo sprendimo 3–6 konstatuojamosios dalys).
10 Be ginčijamame sprendime paminėtų gamintojų, ribotą BK ir SBK kiekį EEE teritorijoje pardavė kiti Azijoje ir rytų Europoje įsikūrę gamintojai. Be to, didelę BK dalį tiesiogiai gamina dideli padangų gamintojai (ginčijamo sprendimo 54 konstatuojamoji dalis).
11 2002 m. gruodžio 20 d. Bayer susisiekė su Komisijos tarnybomis ir išreiškė norą bendradarbiauti pagal Komisijos pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju (OL C 45, 2002, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 155, toliau – pranešimas dėl bendradarbiavimo) dėl BK ir SBK. Kiek tai susiję su SBK, Bayer žodžiu apibūdino pagal kartelį vykdomą veiklą. Šis žodinis pareiškimas buvo įrašytas į magnetinę juostą (ginčijamo sprendimo 67 konstatuojamoji dalis).
12 2003 m. sausio 14 d. Bayer žodžiu apibūdino su BK susijusią pagal kartelį vykdomą veiklą. Šis žodinis pareiškimas buvo įrašytas į magnetinę juostą. Bayer taip pat pateikė Europos sintetinio kaučiuko asociacijos BK komiteto susitikimų protokolų (ginčijamo sprendimo 68 konstatuojamoji dalis).
13 2003 m. vasario 5 d. Komisija pranešė Bayer apie savo sprendimą suteikti jai sąlyginį atleidimą nuo baudos (ginčijamo sprendimo 69 konstatuojamoji dalis).
14 2003 m. kovo 27 d. Komisija, remdamasi 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamento Nr. 17, pirmojo reglamento, įgyvendinančio [EB 81] ir [82] straipsnius (OL 13, 1962, p. 204; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 8 t., p. 3), 14 straipsnio 3 dalimi, atliko patikrinimą Dow Deutschland & Co. patalpose (ginčijamo sprendimo 70 konstatuojamoji dalis).
15 Nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2006 m. liepos mėn. ginčijamame sprendime nurodytoms įmonėms Komisija nusiuntė kelis prašymus pateikti informaciją pagal Reglamento Nr. 17 11 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 18 straipsnį (ginčijamo sprendimo 71 konstatuojamoji dalis).
16 2003 m. spalio 16 d. Dow Deutschland ir Dow Deutschland & Co susitiko su Komisijos tarnybomis ir išreiškė norą bendradarbiauti pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo. Šiame susitikime buvo žodžiu apibūdinta su BK ir SBK susijusi kartelio veikla. Šis žodinis apibūdinimas buvo įrašytas. Taip pat perduota medžiaga, kurioje buvo su karteliu susiję dokumentai (ginčijamo sprendimo 72 konstatuojamoji dalis).
17 2005 m. kovo 4 d. Dow Deutschland buvo informuota apie Komisijos ketinimą sumažinti jos baudą nuo 30 iki 50 % (ginčijamo sprendimo 73 konstatuojamoji dalis).
18 2005 m. birželio 7 d. Komisija pradėjo procedūrą ir nusiuntė ginčijamo sprendimo adresatėms, išskyrus Unipetrol, ir Dwory pirmąjį pranešimą apie kaltinimus. Pirmasis pranešimas apie kaltinimus taip pat buvo skirtas Tavorex, tačiau šiai įmonei jis nebuvo perduotas, nes nuo 2004 m. spalio mėn. buvo vykdoma jos bankroto procedūra. Taigi procedūra jos atžvilgiu buvo nutraukta (ginčijamo sprendimo 49 ir 74 konstatuojamosios dalys).
19 Suinteresuotos įmonės pateikė rašytines pastabas dėl šio pirmojo pranešimo apie kaltinimus (ginčijamo sprendimo 75 konstatuojamoji dalis). Komisijos patalpose jos taip pat turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, įrašyta į kompaktinę plokštelę, žodiniais pareiškimais ir su tuo susijusiais dokumentais (ginčijamo sprendimo 76 konstatuojamoji dalis).
20 2005 m. lapkričio 3 d. Manufacture française des pneumatiques Michelin (toliau – Michelin) paprašė leisti įstoti į bylą. 2006 m. sausio 13 d. ji pateikė rašytinius komentarus (ginčijamo sprendimo 78 konstatuojamoji dalis).
21 2006 m. balandžio 6 d. Komisija priėmė antrąjį ginčijamo sprendimo adresatėms skirtą pranešimą apie kaltinimus. Šiuo klausimu suinteresuotos įmonės pateikė rašytines pastabas (ginčijamo sprendimo 84 konstatuojamoji dalis).
22 2006 m. gegužės 12 d. Michelin pateikė skundą pagal 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [EB] 81 ir 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 5 straipsnį (ginčijamo sprendimo 85 konstatuojamoji dalis).
23 2006 m. birželio 22 d. ginčijamo sprendimo adresatės, išskyrus Stomil, ir Michelin dalyvavo Komisijos surengtoje apklausoje (ginčijamo sprendimo 86 konstatuojamoji dalis).
24 Neturėdama pakankamų Dwory dalyvavimo kartelyje įrodymų Komisija nusprendė nutraukti procedūrą jos atžvilgiu (ginčijamo sprendimo 88 konstatuojamoji dalis). Komisija taip pat nusprendė nutraukti procedūrą Syndial atžvilgiu (ginčijamo sprendimo 89 konstatuojamoji dalis).
25 Be to, nors iš pradžių buvo naudojami du skirtingi (vienas BK, o kitas SBK atveju) bylų numeriai (COMP/E‑1/38.637 ir COMP/E‑1/38.638), po to, kai buvo priimtas pirmasis pranešimas apie kaltinimus, Komisija naudojo vieną numerį (COMP/F/38.638) (ginčijamo sprendimo 90 ir 91 konstatuojamosios dalys).
26 Administracinė procedūra buvo baigta 2006 m. lapkričio 29 d. Komisijai priėmus ginčijamą sprendimą.
27 Pagal ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 straipsnį toliau išvardytos įmonės, nurodytais laikotarpiais dalyvaudamos viename tęstiniame susitarime, kuriuo jos susitarė nustatyti tikslines kainas, pasidalyti klientus agresyvios konkurencijos atsisakymo susitarimais ir keistis svarbia informacija apie kainas, konkurentus ir klientus BK bei SBK sektoriuose, pažeidė EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį:
a) Bayer – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.;
b) Dow Chemical – nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.; Dow Deutschland – nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2001 m. lapkričio 27 d.; Dow Deutschland Anlagengesellschaft – nuo 2001 vasario 22 d. iki 2002 m. vasario 28 d.; Dow Europe – nuo 2001 m. lapkričio 26 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.;
c) Eni – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.; Polimeri – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.;
d) Shell Petroleum – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 1999 m. gegužės 31 d.; Shell Nederland – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 1999 m. gegužės 31 d.; Shell Nederland Chemie – nuo 1996 m. gegužės 20 d. iki 1999 m. gegužės 31 d.;
e) Unipetrol – nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.; Kaučuk nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.;
f) Stomil – nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2000 m. vasario 22 d.
28 Remdamasi ginčijamame sprendime konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktais teisiniais vertinimais, Komisija skyrė suinteresuotoms įmonėms baudas, kurios buvo apskaičiuotos pagal Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse (OL C 9, 1998, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 171, toliau – gairės) ir pranešime dėl bendradarbiavimo aprašytą metodą.
29 Ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 straipsniu buvo skirtos tokios baudos:
a) Bayer – 0 EUR;
b) Dow Chemical – 64,575 mln. EUR, kurių:
i) 60,27 mln. EUR solidariai su Dow Deutschland;
ii) 47,355 mln. EUR solidariai su Dow Deutschland Anlagengesellschaft ir Dow Europe;
c) ENI ir Polimeri solidariai – 272,25 mln. EUR;
d) Shell Petroleum, Shell Nederland ir Shell Nederland Chemie solidariai – 160,875 mln. EUR;
e) Unipetrol ir Kaučuk solidariai – 17,55 mln. EUR;
f) Stomil – 3,8 mln. EUR.
30 Ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 3 straipsniu 1 straipsnyje išvardytoms įmonėms nurodoma nedelsiant nutraukti, jeigu jos to dar nepadarė, tame pačiame straipsnyje nurodytus pažeidimus ir ateityje susilaikyti nuo bet kokių 1 straipsnyje aprašytų veiksmų ar elgesio, taip pat nuo bet kokių priemonių, kurių tikslas ar poveikis yra toks pats.
Procesas ir šalių reikalavimai
31 2007 m. vasario 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu pareiškimu Kaučuk pareiškė šį ieškinį.
32 2009 m. balandžio 2 d. Bendrojo Teismo pirmininko sprendimu N. Wahl buvo paskirtas į kolegiją, nes vienas iš jos narių negalėjo vykdyti savo pareigų.
33 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
34 Taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, teismas paprašė Komisijos pateikti tam tikrus dokumentus. Komisija šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.
35 Šalių žodiniai argumentai ir atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu užduotus klausimus buvo išklausyti 2009 m. spalio 14 d. posėdyje.
36 Kaučuk Bendrojo Teismo prašo:
– visiškai arba iš dalies panaikinti ginčijamo sprendimo 1–3 straipsnius, kiek jie su ja susiję,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį, kiek juo Kaučuk skirta 17,55 mln. EUR bauda, ir nustatyti gerokai mažesnę baudą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
37 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš Kaučuk bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
38 Kaučuk ieškinys grindžiamas septyniais ieškinio pagrindais. Pirmajame pagrinde Kaučuk teigia, jog Komisija suklydo, kai inkriminavo Tavorex elgesį Kaučuk. Antrajame pagrinde Kaučuk tvirtina, kad nėra įrodymų, jog Tavorex dalyvavo susitarimuose dėl kainų nustatymo ir rinkos padalijimo. Trečiasis pagrindas susijęs su akivaizdžia Komisijos vertinimo klaida dėl Tavorex dalyvavimo kartelyje, palyginti su išvada dėl Dwory. Ketvirtasis pagrindas susijęs su klaidingu Bendrijos konkurencijos teisės taikymu Tavorex ir Kaučuk. Penktajame pagrinde Kaučuk teigia, kad Komisija padarė akivaizdžią teisės ir vertinimo klaidą dėl Kaučuk dalyvavimo darant pažeidimą, susijusį su BK. Šeštasis pagrindas susijęs su dėl aplaidumo ar tyčia padaryto pažeidimo nebuvimu. Galiausiai septintajame pagrinde Kaučuk tvirtina, kad buvo padaryta akivaizdi teisės ir vertinimo klaida taikant gaires.
39 Pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį Kaučuk ieškinio pagrindą.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su tuo, kad nėra įrodymų, jog „Tavorex“ dalyvavo susitarimuose dėl kainų nustatymo ir rinkos padalijimo
Šalių argumentai
– Kaučuk argumentai
40 Iš pradžių Kaučuk primena teismo praktiką dėl Komisijai tenkančios įrodinėjimo pareigos. Konkrečiai kalbant, ji mano, kad svarbu atidžiai išnagrinėti įmonių pareiškimus pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo, parengtus naudojantis išorinėmis konsultacijomis.
41 Toliau, pirma, Kaučuk iš esmės pažymi, kad ginčijamame sprendime yra nedaug tikslių duomenų apie Tavorex dalyvavimą kartelyje. Kaučuk konkrečiai kalba apie ginčijamo sprendimo 125, 141, 155–159 konstatuojamąsias dalis ir teigia, kad jose esantys pareiškimai yra neaiškūs. Be to, anot jos, jie neatitinka faktinių aplinkybių.
42 Antra, Kaučuk ginčija tai, kad T. (iš Tavorex) tiesiogiai prisijungė prie kartelio 1999 m. lapkričio 15 ir 16 d. Konkrečiai kalbant, ji teigia, kad su ja susiję skaičiai, pateikti N. (iš Dow) užrašuose, ir Dow pareiškime paminėtos faktinės aplinkybės yra netikslūs. Kaučuk šiuo klausimu pateikia lentelę ir visų pirma pabrėžia neatitikimus, palyginti su dviejų bendrovių, t. y. Bridgestone ir Michelin, 1999 ir 2000 m. faktiškai įvykdytais pardavimo sandoriais. Jos teigimu, didelių neatitikimų yra ir kitų klientų atžvilgiu. Remdamasi tuo Kaučuk daro išvadą, kad šie raštai greičiausiai atspindi N. vertinimus. Be to, Kaučuk pažymi, kad, priešingai nei teigia Dow, iš bylos medžiagoje esančių įrodymų matyti, jog 1999 m. lapkričio 16 d. nevyko joks neoficialus susitikimas. Kaučuk konkrečiai teigia, kad P. (iš Bayer) išvyko iš Frankfurto (Vokietija) 1999 m. lapkričio 16 d. 16 valandą. Kaučuk daro prielaidą, kad jei neoficialus susitikimas būtų buvęs, jis būtų įvykęs 1999 m. lapkričio 15 d. vakare. Ji pastebi, kad joks dokumentas nepatvirtina, jog T. tuo metu ten buvo. T. dalyvavo tik oficialiame 1999 m. lapkričio 16 d. susitikime. Galiausiai Kaučuk pabrėžia, kad aplinkybė, jog Bayer patvirtina Dow pareiškimą, neturi jokios įrodomosios galios Tavorex, taigi – ir pačios Kaučuk, atžvilgiu.
43 Trečia, Kaučuk teigia, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji dalyvavo vykdant vieną ir tęstinį pažeidimą nuo 1999 m. lapkričio 15 ir 16 d. Kaučuk šiuo klausimu primena, kad įvardijusi lemiamą reikšmę turintį 1999 m. lapkričio mėn. susitikimą, nuo kurio, anot Komisijos, buvo pradėtas su BK ir SBK susijęs pažeidimas, Komisija atkreipia dėmesį į tris susitikimus, jos manymu, įvykusius 2000 m., du – 2001 m. ir du – 2002 m. Tačiau kalbėdama apie 2000 m. rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 1 d. Prahoje, 2000 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 1 d. Frankfurte, 2001 m. rugpjūčio 30 ir 31 d. Frankfurte ir 2001 m. lapkričio 26 ir 27 d. Hamburge (Vokietija) įvykusius susitikimus Komisija neteigia, kad Kaučuk dalyvavo neteisėtuose pasitarimuose. Dėl 2002 m. rugsėjo 2 ir 3 d. Prahoje įvykusio susitikimo Kaučuk pažymi, kad nors Dwory dalyvavo šiame susitikime, Komisija nėra nusprendusi, jog Dwory dalyvavo vykdant vieną ir tęstinį pažeidimą (ginčijamo sprendimo 161 išnaša). Kaučuk mano, kad Komisija turėjo padaryti tokią pačią išvadą jos atveju. Jos teigimu, Dow darbuotojų pateikti atsakymai yra neaiškūs ir dviprasmiški ar net nesuderinami su pirmais savarankiškais pareiškimais. Galiausiai, kiek tai susiję su 2002 m. lapkričio 28 ir 29 d. Londone (Jungtinė Karalystė) įvykusiu susitikimu, ieškovė pastebi, kad nebuvo jokio neteisėto pasitarimo. Remdamasi tuo Kaučuk daro išvadą, kad kiek tai susiję su ja, Komisijai nepavyko įrodyti vieno ir tęstinio pažeidimo nuo 1999 m. lapkričio mėn. iki 2002 m. lapkričio mėn. Ieškovė tvirtina, kad įrodymai yra per menki, kad būtų pripažinta Tavorex ir kartu Kaučuk atsakomybė.
– Komisijos argumentai
44 Iš pradžių atsižvelgdama į teismo praktiką Komisija pateikia jai tenkančios įrodinėjimo pareigos aiškinimą ir mano, kad šiuo atveju visų įrodymų visuma įtikinamai patvirtina Tavorex ir (arba) Kaučuk dalyvavimą kartelyje ginčijamame sprendime minėtu laikotarpiu. Konkrečiai kalbant, Komisija pabrėžia, kad įmonių pareiškimai pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo yra įtikinami įrodymai.
45 Toliau, pirma, Komisija išvardija bylos medžiagoje esančius įrodymus, kurie, jos manymu, parodo, kad Tavorex ir (arba) Kaučuk dalyvavo vykdant nagrinėjamą pažeidimą. Komisija konkrečiai mini kartelio susitikimus dėl Kaučuk ir 1999 m. rugsėjo 2 ir 3 d. Ričmonde prie Temzės (Jungtinė Karalystė) įvykusį susitikimą. Komisijos teigimu, be paprasčiausio Kaučuk neigimo, jokie įrodymai nepatvirtina, kad ji nedalyvavo kartelyje. Be to, jokie įrodymai nepatvirtina, kad Kaučuk pasitraukė iš kartelio. Jos nuomone, Kaučuk neneigia, kad T. (iš Tavorex) dalyvavo visuose sektoriniuose susitikimuose nuo 1999 iki 2002 m. Kartelio susitikimai vyko šalia šių oficialių susitikimų. Konkrečiai kalbant, Komisija neigia Kaučuk argumentus dėl ginčijamo sprendimo 125, 141 ir 155–159 konstatuojamųjų dalių.
46 Antra, kalbėdama apie T. (iš Tavorex) tiesioginį dalyvavimą neoficialiame 1999 m. lapkričio 15 ir 16 d. susitikime, Komisija pabrėžia, kad savo atsakymuose į pirmąjį ir antrąjį pranešimus apie kaltinimus Kaučuk neginčijo T. buvimo vietos. Ji niekada neteigė, kad jis negalėjo dalyvauti susitikime, kaip aprašyta ginčijamame sprendime. Komisija mano, kad šiuo požiūriu Bendrajame Teisme Kaučuk pateikti argumentai nepriimtini (šiuo klausimu žr. 2007 m. kovo 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą France Télécom prieš Komisiją, T‑339/04, Rink. p. II‑521). Dėl esmės Komisija pripažįsta, kad Dow pareiškimo detalės, susijusios su neoficialaus susitikimo data (t. y. Dow manymu, 1999 m. lapkričio 16 d. vakaras), neatrodo tikslios. Tačiau bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, kad neoficialus susitikimas įvyko naktį iš 1999 m. lapkričio 15 į 16 d. Be to, Komisija teigia, jog daug įrodymų patvirtina, kad T. dalyvavo susitikime, net jeigu P. (iš Bayer) ataskaitoje apie išlaidas T. tarp dalyvių neminimas. Komisija taip pat nurodo, kad, anot pačios Kaučuk, yra didelė tikimybė, jog T. buvo Frankfurte 1999 m. lapkričio 16 d. išvakarėse, nes atvykdamas iš Prahos jis visuomet naudojo savo privatų automobilį. Be to, Komisija pabrėžia, kad Dow mini T. tarp šio susitikimo dalyvių. Dow, kurios teiginius patvirtina Bayer, taip pat pareiškė, kad visi dalyviai, įskaitant T., buvo išklausyti dėl kainų ir perdavė tam tikrus skaičius. N. (iš Dow) užrašuose skyriuje KRA (Kralupy, Kaučuk gamybos vieta) pateikti nagrinėjami skaičiai. Komisija ginčijamame sprendime teigia ne tai, kad nurodyti pardavimo skaičiai yra teisingi, o tai, kad bet kuriuo atveju Dow ir Bayer parodymai bei N. užrašai įrodo, jog T. dalyvavo neteisėtame susitikime, kuris įvyko 1999 m. lapkričio 15 d. vakare.
47 Trečia, kalbėdama apie tai, kad Kaučuk neigia vieno ir tęstinio pažeidimo egzistavimą, Komisija nurodo, jog dėl 2000 m. vasario 21 ir 22 d. įvykusio susitikimo ji nerado neteisėtų susitarimų įrodymų. Kiek tai susiję su 2000 m. rugpjūčio 31 ir rugsėjo 1 d. Prahoje įvykusiu susitikimu, Komisija neinkriminuoja Kaučuk per jį pasiekto kartelinio susitarimo, tačiau ginčijamame sprendime konstatuoja, kad Dow pasikeitė informacija apie kainas, be kita ko, susijusia su Kaučuk. Kiek tai susiję su 2000 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 1 d. Frankfurte įvykusiu susitikimu, Bayer pareiškime Kaučuk kaip dalyvė tiesiogiai neminima. Tačiau kartelis išliko. Kalbėdama apie 2001 m. rugpjūčio 30 ir 31 d. Frankfurte įvykusį susitikimą Komisija pripažįsta, kad Kaučuk nėra tiesiogiai minima, tačiau pabrėžia, kad Dow pareiškimas sustiprina kaltinimą ir kad Kaučuk neabejotinai dalyvavo oficialiame susitikime. Kiek tai susiję su 2001 m. lapkričio 26 ir 27 d. Hamburge įvykusiu susitikimu, iš I. (iš Dow) elektroninių laiškų matyti, kad apskritai kartelis išliko. Dėl 2002 m. rugsėjo 2 ir 3 d. Prahoje įvykusio susitikimo Komisija pažymi, jog visi už SBK atsakingi Bayer asmenys tiesiogiai ir vieningai kaltino T. (iš Tavorex), kad dalyvavo susitarimuose dėl kainų. Konkrečiai kalbant, Bayer (P.) parodymai buvo grindžiami vidiniu elektroniniu laišku, kuris ginčijamame sprendime pateiktas kaip įrodymas. Kalbėdama apie 2002 m. lapkričio 28 ir 29 d. Londone įvykusį susitikimą Komisija P. pareiškimą supranta kaip apimantį ir T. Galiausiai, anot Komisijos, nėra duomenų, kad Kaučuk (arba Tavorex) aiškiai atsiribojo nuo kartelio.
Bendrojo Teismo vertinimas
48 Dėl EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimo įrodymų pateikimo primintina, kad Komisija turi įrodyti savo konstatuotą pažeidimą ir pateikti pakankamai įrodymų, patvirtinančių pažeidimą sudarančių aplinkybių buvimą (1998 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Baustahlgewebe prieš Komisiją, C‑185/95 P, Rink. p. I‑8417, 58 punktas ir 1999 m. liepos 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Anic Partecipazioni, C‑49/92 P, Rink. p. I‑4125, 86 punktas). Taigi Komisija turi pateikti tikslių ir nuoseklių įrodymų, pagrindžiančių visišką įsitikinimą, kad pažeidimas buvo padarytas (žr. 2000 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Volkswagen prieš Komisiją, T‑62/98, Rink. p. II‑2707, 43 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Taip pat reikia priminti, jog tam, kad būtų sudarytas susitarimas, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnio 1 dalį, pakanka, jog atitinkamos įmonės išreikštų bendrą valią elgtis rinkoje tam tikru būdu (1970 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo ACF Chemiefarma prieš Komisiją, 41/69, Rink. p. 661, 112 punktas ir 1980 m. spalio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo van Landewyck ir kt. prieš Komisiją, 209/78–215/78 ir 218/78, Rink. p. 3125, 86 punktas; 1991 m. gruodžio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hercules Chemicals prieš Komisiją, T‑7/89, Rink. p. II‑1711, 256 punktas). Kilus abejonėms, teismas jas turėtų spręsti įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai. Todėl teismas negali padaryti išvados, kad Komisija teisiniu požiūriu pakankamai įrodė, jog nagrinėjamas pažeidimas buvo padarytas, jei šiuo klausimu jis dar turi abejonių (2005 m. spalio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Groupe Danone prieš Komisiją, T‑38/02, Rink. p. II‑4407, 215 punktas).
49 Be to, įprasta, kad antikonkurencinius susitarimus ir veiksmus apimanti veikla vykdoma paslapčia, susitikimai vyksta slaptai ir parengiama kuo mažiau su tuo susijusių dokumentų. Tai reiškia, kad net jei Komisija randa dokumentų, aiškiai rodančių neteisėtus santykius tarp ūkio subjektų, jie paprastai yra tik fragmentiški bei pavieniai, todėl tam tikras detales dažnai reikia nustatyti naudojant dedukcijos metodą. Dėl to daugeliu atvejų tai, ar egzistuoja antikonkurencinių veiksmų ar susitarimų, turi būti nustatoma remiantis tam tikrais sutapimais ir nuorodomis, kurie, nagrinėjami kartu ir nesant kito logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas (2004 m. sausio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink. p. I‑123, 55–57 punktai ir 2007 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sumitomo Metal Industries ir Nippon Steel prieš Komisiją, C‑403/04 P ir C‑405/04 P, Rink. p. I‑729, 51 punktas).
50 Šiuo atveju, kiek tai susiję su kartelio susitikimais (ginčijamo sprendimo 4.3 punktas), Kaučuk neigia, kad, pirma, T. (iš Tavorex) dalyvavo 1999 m. lapkričio 15 ir 16 d. Frankfurte sudarant neteisėtą susitarimą. Antra, Kaučuk nesutinka su Komisijos išvada, kad ji dalyvavo vykdant pažeidimą nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d.
51 Iš pradžių reikia atmesti Komisijos argumentus dėl 1999 m. rugsėjo 2 ir 3 d. Ričmonde prie Temzės įvykusio susitikimo (ginčijamo sprendimo 189–193 konstatuojamosios dalys), nes šis susitikimas nepatenka į pažeidimo laikotarpį, kurį Komisija nustatė Kaučuk atžvilgiu.
52 Dėl 1999 m. lapkričio 15 ir 16 d. Frankfurte įvykusio susitikimo Komisija teigia, kad šalia oficialaus Europos sintetinio kaučiuko asociacijos susitikimo „1999 m. lapkričio 16 d. vakare ir naktį“ įvyko kartelio susitikimas (ginčijamo sprendimo 212 konstatuojamoji dalis). Komisija tvirtina, kad šiame neteisėtame susitikime dalyvavo P. (iš Bayer), F., N., V. (iš Dow), L. (iš Stomil), L. (iš EniChem) ir T. (iš Tavorex). Šie asmenys iš pradžių susitiko viešbučio bare, o vėliau išsinuomojo konferencijų salę (ginčijamo sprendimo 202 konstatuojamoji dalis).
53 Šiuo klausimu, pirma, iš bylos dokumentų matyti, kad, kaip teigia Kaučuk, 1999 m. lapkričio 16 d. vakare P. (iš Bayer) Frankfurte nebuvo. Komisija tai pripažįsta.
54 Antra, reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime yra ne vienas prieštaravimas, susijęs su tiksliu nagrinėjamo neteisėto susitikimo laiku. Taigi ginčijamo sprendimo 212 konstatuojamojoje dalyje Komisija, remdamasi Dow pareiškimu, kalba apie „1999 m. lapkričio 16 d. vakarą ir <...> naktį“. Ginčijamo sprendimo 297 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat teigia, kad nagrinėjamas neteisėtas susitikimas įvyko „naktį iš 1999 m. lapkričio 15 į 16 d.“. Be to, ginčijamo sprendimo 4.3.8 punkte kalbama apie 1999 m. lapkričio 15 ir 16 d. Galiausiai ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad Kaučuk pažeidimą pradėjo vykdyti 1999 m. lapkričio 16 d.
55 Trečia, daugelyje materialiųjų duomenų taip pat yra prieštaravimų dėl numanomos nagrinėjamo neteisėto susitikimo datos ir dėl kitų galimų Komisijos pasiūlytų paaiškinimų. Pavyzdžiui, P. (iš Bayer) ataskaitoje apie išlaidas, susijusioje, be kita ko, su 84,5 Vokietijos markių (DEM) mokėjimu viešbučio bare, yra nurodyta 1999 m. lapkričio 15 d. Savo ruožtu 436 DEM mokėjimas už konferencijų salės nuomą užregistruotas 1999 m. lapkričio 16 d. Be to, N. (iš Dow) užrašuose minima tik 1999 m. lapkričio 16 d. Galiausiai Dow pareiškime, pateiktame ginčijamo sprendimo 202 konstatuojamojoje dalyje, sakoma, kad neteisėtas susitikimas įvyko po oficialaus Europos sintetinio kaučiuko asociacijos susitikimo, kuris įvyko lapkričio 16 d. ryte.
56 Ketvirta, kaip savo rašytinėse pastabose nurodo Kaučuk, Komisija neginčija, kad T. (iš Tavorex) į Europos sintetinio kaučiuko asociacijos susitikimus atvykdavo automobiliu (išskyrus Jungtinėje Karalystėje įvykusius susitikimus) ir kad kelionė tarp Prahos ir Frankfurto trunka maždaug penkias valandas. Tokiomis aplinkybėmis įmanoma, net jeigu tai reikštų ypatingas pastangas, kad T. atvyko tiesiai į Frankfurtą 1999 m. lapkričio 16 d. ryte. Bet kuriuo atveju bylos dokumentai tokiai prielaidai neprieštarauja. Kalbant apie Komisijos argumentą, kad Kaučuk nesutikimas su tuo, jog lapkričio 15 d. vakare T. buvo Frankfurte, yra nepriimtinas, pakanka pažymėti, kad Kaučuk tik ginčija prielaidą – kuri atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo 212 konstatuojamąją dalį yra nauja – kad neteisėtas susitikimas galėjo įvykti 1999 m. lapkričio 15 d. vakare. Todėl Komisijos argumentai turi būti atmesti.
57 Penkta, Dow pareiškime, pateiktame ginčijamo sprendimo 202 konstatuojamojoje dalyje, sakoma, kad prieš išsinuomodami konferencijų salę P. (iš Bayer), F., N., V. (iš Dow), L. (iš Stomil), L. (iš EniChem) ir T. (iš Tavorex) susitiko viešbučio bare. Tačiau P. ataskaitoje apie išlaidas, susijusias su mokėjimais už maistą ir gėrimus, T. neminimas tarp viešbučio bare vykusio susitikimo dalyvių.
58 Šešta, kiek tai susiję su N. (iš Dow) užrašais, neginčytina, kad Komisija nepripažino Kaučuk atsakomybės už BK kartelį. Todėl N. užrašų dalis, susijusi su BK, neturi įrodomosios galios Kaučuk atžvilgiu. Kalbant apie N. užrašų dalį, susijusią su SBK, reikia pažymėti, kad joje, be karteliui priklausančių gamintojų, kiti kartelyje nedalyvaujantys gamintojai minimi kaip tam tikrų klientų tiekėjai. Tokiomis ypatingomis aplinkybėmis negalima atmesti galimybės, kad buvo įvertinti tik tam tikrų gamintojų tarpusavio tiekimai ir nėra įmanoma tiksliai nustatyti, ar Kaučuk (tarpininkaujant Tavorex) buvo tarp jų, visų pirma atsižvelgiant į prieštaravimus dėl numanomos nagrinėjamo neteisėto susitikimo datos.
59 Atsižvelgdamas į visas konkrečias šios bylos aplinkybes, Bendrasis Teismas mano, kad kyla abejonių dėl T. (iš Tavorex) dalyvavimo 1999 m. lapkričio 15 ir 16 d. Frankfurte įvykusiame neteisėtame susitikime. Šios abejonės turi būti aiškinamos Kaučuk naudai.
60 Kiek tai susiję su po 1999 m. lapkričio mėn. įvykusiais susitikimais, neįmanoma tiksliai nustatyti, ar Tavorex tiesiogiai dalyvavo kartelio susitikime.
61 Konkrečiai kalbant, Komisija nemini Tavorex tarp įmonių, sudariusių susitarimą per 2000 m. rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 1 d. Prahoje įvykusį susitikimą (ginčijamo sprendimo 221 konstatuojamoji dalis). Kalbant apie 2000 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 1 d. Frankfurte įvykusį susitikimą (ginčijamo sprendimo 222–225 konstatuojamosios dalys), kyla abejonių, ar nagrinėjamas susitarimas su Tavorex galėjo būti sudarytas W. (iš Bayer) automobilyje, visų pirma atsižvelgiant į Komisijos neginčijamą aplinkybę, kad T. (iš Tavorex) į Frankfurte vykusius susitikimus atvykdavo nuosavu automobiliu. Kiek tai susiję su 2001 m. rugpjūčio 30 ir 31 d. taip pat Frankfurte įvykusiu susitikimu (ginčijamo sprendimo 226–230 konstatuojamosios dalys), ginčijamame sprendime pateiktuose įmonių pareiškimuose Tavorex ar Kaučuk aiškiai neminimos. Dėl 2001 m. lapkričio 26 ir 27 d. susitikimo (ginčijamo sprendimo 231–237 konstatuojamosios dalys) Komisija konstatavo ne tai, kad buvo sudarytas konkretus susitarimas, o tai, kad nagrinėjami susitarimai galiojo iki to laiko.
62 Kiek tai susiję su 2002 m. rugsėjo 2 ir 3 d. Prahoje įvykusiu susitikimu (ginčijamo sprendimo 238–245 konstatuojamosios dalys), iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog Komisijos pateikti įrodymai patvirtina, kad neteisėti susitarimai buvo sudaryti. Tačiau kyla abejonių dėl T. (iš Tavorex) dalyvavimo minėtame neteisėtame susitikime. Komisijos išvada konkrečiai grindžiama ginčijamo sprendimo 240 konstatuojamojoje dalyje pateiktu Bayer pareiškimu, kuris, be kita ko, grindžiamas P. parodymais ir kuriame teigiama, kad T. tiesiogiai dalyvavo nagrinėjamame neteisėtame susitikime. Tačiau ginčijamo sprendimo 156 konstatuojamojoje dalyje pateiktame pareiškime, kuris taip pat grindžiamas P. parodymais, Bayer taip pat pažymėjo, kad nuo 1996 m. lapkričio mėn. iki „1999 m. pabaigos“ T. dalyvavo neoficialiuose susitikimuose, vykusiuose šalia oficialių susitikimų. Taigi tarp dviejų Bayer pareiškimų yra tam tikras prieštaringumas. Dėl šio prieštaringumo kyla abejonių, ar T. iš tikrųjų dalyvavo 2002 m. rugsėjo 2 ir 3 d. Prahoje įvykusiame neteisėtame susitikime. Šios abejonės turi būti aiškinamos Kaučuk naudai.
63 Galiausiai, kiek tai susiję su 2002 m. lapkričio 28 ir 29 d. Londone įvykusiu susitikimu, Komisija nėra konstatavusi, kad tomis dienomis atitinkamos įmonės sudarė neteisėtą susitarimą.
64 Atsižvelgdamas į visas šios bylos aplinkybes, Bendrasis Teismas mano, jog su Tavorex (taigi – Kaučuk) susijusių įrodymų, išdėstytų su kartelio susitikimais susijusioje ginčijamo sprendimo dalyje, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, kad ši įmonė dalyvavo nagrinėjamuose neteisėtuose susitarimuose.
65 Karteliui aprašyti skirtoje ginčijamo sprendimo dalyje (ginčijamo sprendimo 4.2 punktas) paminėti įrodymai nepaneigia šios išvados.
66 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas mano, kad net jeigu kai kurie ginčijamo sprendimo 4.2 punkte paminėti įrodymai, visų pirma ginčijamo sprendimo 156 konstatuojamojoje dalyje nurodytas bendras Bayer pareiškimas, gali turėti tam tikros įrodomosios vertės, atsižvelgiant į pirma paminėtus konkrečius įrodymus apie kartelio susitikimus ir į abejones, kurios turi būti aiškinamos ieškovės naudai, jų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog Kaučuk padarė pažeidimą.
67 Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes ir jas bendrai įvertinęs, Bendrasis Teismas mano, jog Komisija padarė klaidą, kai pripažino, kad Tavorex (taigi – ir Kaučuk) dalyvavo kartelyje.
68 Todėl ginčijamas sprendimas naikintinas, kiek jis susijęs su Kaučuk, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškiniui pagrįsti pateiktų pagrindų ir visų pirma klausimo dėl komitentų ir tarpininkų santykių vykdant konkurencijos taisyklių pažeidimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
69 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Kaučuk reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2006 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą C(2006) 5700 galutinis dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/F/38.638 – Butadieno kaučiukas ir stireno‑butadieno kaučiukas, gautas emulsinės polimerizacijos būdu), kiek jis susijęs su Kaučuk a.s.
2. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Dehousse | Wiszniewska‑Białecka | Wahl |
Paskelbta 2011 m. liepos 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.