2024 m. vasario 6 d. Sąd Najwyższy (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X.Y.
(Byla C-96/24, Rzecznik Dyscyplinarny Sądu Najwyższego)
Proceso kalba: lenkų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Sąd Najwyższy
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėjas: X.Y.
Kitos proceso šalys: Rzecznik Dyscyplinarny Sądu Najwyższego, Prokuratura Krajowa
Prejudiciniai klausimai
1. Ar Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio [pirma ir antra pastraipomis], turi būti aiškinama taip, kad:
– nacionalinis Aukščiausiasis Teismas specialiu procesu, kurį inicijuoja suinteresuotoji šalis pateikdama prašymą įvertinti, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjas, paskirtas į kolegiją, nagrinėjančią bylą dėl leidimo iškelti baudžiamąją bylą Aukščiausiojo Teismo teisėjui, atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, privalo ex officio įvertinti, ar iš visos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sudėties atsitiktine tvarka paskirta kolegija (byloje dėl leidimo iškelti baudžiamąją bylą teisėjui) yra „pagal įstatymą įsteigtas“ teismas, kai nacionalinėje teisėje reikalaujama įvertinti tik teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo požymius;
– jeigu prašymas įvertinti, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, grindžiamas tuo, kad toks teisėjas buvo paskirtas į šias pareigas pagal ydingą (iš esmės) paskyrimo procedūrą, tai į penkių teisėjų kolegiją, sudarytą atsitiktine tvarka iš visos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sudėties, negali būti įtraukti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie buvo paskirti pagal tą pačią ydingą paskyrimo procedūrą, nes tokia Aukščiausiojo Teismo sudėtis negali būti laikoma pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu;
– jeigu byloje dėl įvertinimo, ar į teismo kolegiją įtrauktas Aukščiausiojo Teismo teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus (sprendžiant bylą dėl leidimo iškelti baudžiamąją bylą Aukščiausiojo Teismo teisėjui), šalis įrodė, kad dėl šio Aukščiausiojo Teismo teisėjo paskyrimo į šias pareigas per ydingą (iš esmės) procedūrą sudaryta teismo kolegija neatitinka pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimų, priimant sprendimą dėl prašymo įvertinti, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, nebereikia nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka vertinti to teisėjo elgesio po jo paskyrimo į teisėjo pareigas ir bylos (dėl leidimo iškelti baudžiamąją bylą Aukščiausiojo Teismo teisėjui) pobūdžio, todėl negalima atmesti prašymo įvertinti, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus vien dėl to, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog šio teisėjo elgesys po jo paskyrimo kelia abejonių dėl jo nepriklausomumo ir nešališkumo požymių?
Tuo atveju, jei į 1 punkto antroje įtraukoje pateiktą klausimą būtų atsakyta teigiamai:
2. Ar Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio [pirma ir antra pastraipomis], turi būti aiškinama taip, kad: teisėjas – teisėjų kolegijos, nagrinėjančios bylą, kurioje vertinama, ar teisėjas (paskirtas nagrinėti bylą dėl leidimo iškelti baudžiamąją bylą Aukščiausiojo Teismo teisėjui) atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, narys – pirmiausia gali pateikti prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo kitą (-us) iš visos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sudėties atsitiktine tvarka išrinktą (-us) teisėją (-us), kuris (-ie) į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas buvo paskirtas (-i) pagal ydingą (iš esmės) paskyrimo procedūrą, dėl kurios teismas, į kurio sudėtį jis (jie) įeina, negali būti laikomas pagal įstatymą įsteigtu, nepriklausomu ir nešališku teismu, ir, antra, prašyti, kad tokio prašymo nenagrinėtų teisėjas, kuris taip pat buvo paskirtas į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas pagal tokią ydingą paskyrimo procedūrą?
3. Ar tuo atveju, jeigu 2 punkte nurodytas prašymas paliekamas nenagrinėtas (nacionalinio teismo nutartimi), teisėjas, kuris pateikė tokį prašymą, gali atsisakyti atlikti veiksmus byloje dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo atitikties nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimams vertinimo, ar vis dėlto turėtų dalyvauti priimant sprendimą, paliekant šaliai teisę nuspręsti, ar jį ginčyti dėl to, kad jis pažeidžia šalies teisę į tai, kad bylą nagrinėtų teismas, atitinkantis Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio [pirmoje ir antroje pastraipose] nustatytus reikalavimus?
4. Ar visos teisėjų kolegijos sudarymo neteisėtumui – byloje, kurioje nagrinėjama teisėjo atitiktis nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimams – turi įtakos, atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio [pirmą ir antrą pastraipas], tai, kad penkių narių kolegijoje tik du teisėjai buvo paskirti pagal ydingą (iš esmės) paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas procedūrą, t. y. ar tokiu atveju vis dėlto galima tęsti bylos nagrinėjimą ir priimti sprendimą, jeigu dėl daugumos paskirtų kolegijos narių nekyla paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas ydingumo problema?
____________