Byla C‑435/12
ACI Adam BV ir kt.
prieš
Stichting de Thuiskopie
ir
Stichting Onderhandelingen Thuiskopie vergoeding
(Hoge Raad der Nederlanden prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Intelektinė nuosavybė – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Direktyva 2001/29/EB – 5 straipsnio 2 dalies b punktas ir 5 dalis – Atgaminimo teisė – Išimtys ir apribojimai – Atgaminimas asmeniniam naudojimui – Teisėtas kopijos šaltinis – Direktyva 2004/48/EB – Taikymo sritis“
Santrauka – 2014 m. balandžio 10 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
1. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Atgaminimo teisė – Kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtis – Siauras aiškinimas – Galimybė įpareigoti autorių teisių turėtojus toleruoti jų teisių pažeidimus – Neleistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalis)
2. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Atgaminimo teisė – Kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtis – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose nedaromas skirtumas, ar šaltiniai, iš kurių atgaminama asmeniniam naudojimui, yra teisėti ar neteisėti – Neleistinumas – Techninių priemonių kovoti su neteisėtu kopijavimu asmeniniam naudojimui nebuvimas – Poveikio nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 31 konstatuojamoji dalis, 5 straipsnio 2 dalies b punktas ir 5 dalis bei 6 straipsnis)
3. Teisės aktų derinimas – Intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas – Direktyva 2004/48 – Taikymo sritis – Ieškinys, kuriuo siekiama, kad būtų nustatyta teisinga kompensacija, kurią ūkio subjektai turi mokėti autorių teisių turėtojams – Netaikymas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48)
1. Remiantis principu, kad direktyvos nuostatos, nukrypstančios nuo toje pačioje direktyvoje nustatyto bendrojo principo, turi būti aiškinamos siaurai, Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 5 straipsnio 2 dalyje numatytos įvairios išimtys ir apribojimai turi būti aiškinami siaurai. Pagal tokį aiškinimą ši nuostata, kurioje patikslinamos teisės atgaminti išimčių ir apribojimų taikymo sąlygos, turėtų būti suprantama taip, kad kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtimi draudžiama autorių teisių turėtojams remtis prieš asmenis, kopijuojančius jų kūrinius asmeniniam naudojimui, savo išimtine teise leisti arba drausti atgaminimą; tačiau pagal tokį aiškinimą ši nuostata neturėtų būti laikoma įpareigojančia autorių teisių turėtojus, viršijant šį aiškiai numatytą apribojimą, toleruoti jų teisių pažeidimus, kurie gali būti susiję su kopijavimu asmeniniam naudojimui.
(žr. 22, 23, 25, 31 punktus)
2. Kalbant apie Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 5 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtį reikia pažymėti, kad Sąjungos teisė ir konkrečiai minėta nuostata, siejama su šio straipsnio 5 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose nedaromas skirtumas, ar šaltiniai, iš kurių atgaminama asmeniniam naudojimui, yra teisėti ar neteisėti. Aplinkybė, kad nėra jokių minėtos direktyvos 6 straipsnyje numatytų techninių priemonių kovoti su neteisėtu kopijavimu asmeniniam naudojimui, nepaneigia šios išvados.
Nors valstybės narės turi galimybę įtvirtinti minėtame 5 straipsnyje numatytas skirtingas išimtis arba jų neįtvirtinti laikydamosi savo teisės tradicijų, tačiau, jeigu jos nusprendžia įtvirtinti tam tikrą išimtį, tokia išimtis turi būti taikoma nuosekliai, kad nebūtų pakenkta Direktyvos 2001/29 tikslams, kuriais siekiama užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą. Taigi jeigu valstybės narės galėtų priimti teisės aktą, kuriuo būtų leidžiama atgaminti asmeniniam naudojimui ir iš neteisėtų šaltinių, arba jo nepriimti, tai, akivaizdu, keltų grėsmę geram vidaus rinkos veikimui.
Be to, taikant tokį reglamentavimą gali būti pažeidžiamos tam tikros Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos. Pripažinus, kad toks atgaminimas galimas iš neteisėtų šaltinių, būtų paskatinta prekyba suklastotais arba piratiniais kūriniais ir neišvengiamai sumažėtų teisėto pardavimo apimtys arba būtų sudaroma mažiau kitokių sandorių, susijusių su saugomais kūriniais, todėl būtų pakenkta normaliam jų eksploatavimui. Kita vertus, dėl tokių nacionalinės teisės aktų taikymo galėtų būti padaryta nepagrįstos žalos autorių teisių turėtojams.
Galiausiai dėl teisių turėtojams mokamos teisingos kompensacijos reikia pažymėti, kad mokesčio už kopijavimą asmeniniam naudojimui sistema, pagal kurią, kalbant apie teisingos kompensacijos, kurią reikia sumokėti jos gavėjams, apskaičiavimą, situacija, kai šaltinis, iš kurio atgaminama asmeniniam naudojimui, yra teisėtas, neatskiriama nuo situacijos, kai šis šaltinis yra neteisėtas, neužtikrinama derama pusiausvyra tarp teisingą kompensaciją gaunančių autorių ir saugomų objektų naudotojų teisių ir interesų. Taikant tokią sistemą padaryta žala, taigi ir teisingos kompensacijos, kurią reikia sumokėti jos gavėjams, suma apskaičiuojama remiantis žalos, padarytos autoriams dėl kopijavimo asmeniniam naudojimui tiek iš teisėto, tiek ir iš neteisėto šaltinio, kriterijumi. Taip apskaičiuota suma galiausiai įtraukiama į kainą, kurią saugomų objektų naudotojai moka už atgaminimo asmeniniam naudojimui įrangos, aparatų ar laikmenų suteikimą jiems naudotis.
(žr. 34, 35, 38–40, 45, 46, 53–55, 58 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
3. Direktyva 2004/48 dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo turi būti aiškinama taip, kad ji netaikoma procedūrai, kai teisingą kompensaciją turintys sumokėti asmenys prašo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas priimtų sprendimą, nepalankų organizacijai, kuri atsako už tokio atlyginimo surinkimą ir paskirstymą autorių teisių turėtojams ir kuri prieštarauja tokiam prašymui. Iš tikrųjų Direktyva 2004/48 neturėtų būti taikoma procedūrai, kuri pradedama ne ieškiniu, kurį pareiškia teisių turėtojai, siekdami išvengti bet kokio kėsinimosi į egzistuojančią intelektinės nuosavybės teisę, jį nutraukti arba užkirsti jam kelią, bet ieškiniu, kurį ūkio subjektai pareiškia dėl teisingos kompensacijos, kurią jie turi mokėti.
(žr. 63–65 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)