TARNAUTOJŲ TEISMO (vienas teisėjas) SPRENDIMAS

2010 m. gruodžio 14 d.

Byla F-1/10

Luigi Marcuccio

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Socialinė apsauga — Sveikatos draudimas — Prašymas kompensuoti medicinines išlaidas — Asmens nenaudai priimto akto nebuvimas — Nepriimtinumas — Motyvavimo stoka“

Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, kuriuo L. Marcuccio prašo, pirma, panaikinti Komisijos sprendimus atmesti jo du 2008 m. gruodžio 25 d. prašymus atlyginti įvairias medicinines išlaidas, taikant įprastinį tarifą, ir jo 2008 m. gruodžio 27 d. prašymą papildomai, t. y. 100 %, atlyginti tas pačias medicinines išlaidas, antra, panaikinti 2009 m. rugsėjo 21 d. Komisijos sprendimą atmesti jo skundą dėl minėtų sprendimų, trečia, nurodyti Komisijai sumokėti jam kaip šių išlaidų 100 % atlyginimą 2 519,08 euro arba mažesnę sumą, kuri, Tarnautojų teismo nuomone, būtų tinkama ir teisinga šiuo atveju, su kasmet kapitalizuojamomis 10 % metinėmis palūkanomis, ketvirta, priteisti iš Komisijos sumokėti jam sumą, lygią 2000 m. gruodžio 1 d.–2008 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu jo patirtų medicininių išlaidų ir sumų, išmokėtų atlyginant šias išlaidas iš Bendrosios sveikatos draudimo sistemos, skirtumui, arba bet kurią kitą sumą, kuri, Tarnautojų teismo nuomone, būtų tinkama ir teisinga šiuo atveju, su kasmet kapitalizuojamomis 10 % metinėmis palūkanomis.

Sprendimas: Panaikinti Komisijos implicitinius sprendimus, kuriais atmesti 2008 m. gruodžio 25 d. ieškovo prašymai atlyginti tam tikras medicinines išlaidas, taikant įprastinį tarifą. Atmesti likusią ieškinio dalį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Ieškinys — Asmens nenaudai priimtas aktas — Sąvoka — Administracijos pranešimas, kuriuo suinteresuotasis asmuo informuojamas apie ketinimą nagrinėti jo prašymą — Neįtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73, 90 ir 91 straipsniai)

2.      Procedūra — „Lis pendens“

3.      Pareigūnai — Asmens nenaudai priimtas sprendimas — Pareiga motyvuoti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa)

1.      Asmens nenaudai priimtas aktas yra toks, kuris sukuria privalomų teisinių pasekmių, galinčių tiesiogiai ir iškart daryti poveikį pareigūno interesams ir taip aiškiai pakeisti jo teisinę padėtį; tokį aktą turi priimti kompetentinga valdžios institucija ir jame turi būti pateikiama galutinė administracijos pozicija. Taigi atsakymas, kuriuo administracija suinteresuotajam asmeniui pranešė apie tai, jog jo prašymas nagrinėjamas, nėra asmens nenaudai priimtas aktas. Bendrosios sveikatos draudimo sistemos išmokų biuro pateikta informacija apie prašymą atlyginti medicinines išlaidas, iš kurios matyti, kad sprendimas bus priimtas vėliau, nepatenka į asmens nenaudai priimto akto apibrėžimą.

(žr. 46 ir 47 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. spalio 1 d. Nutarties Coussios prieš Komisiją, T‑38/91, Rink. p. II-763, 31 punktas; 1993 m. kovo 16 d. Sprendimo Blackman prieš Parlamentą, T‑33/89 ir T‑74/89, Rink. p. II‑249, 27, 29 ir 30 punktai; 1993 m. birželio 30 d. Sprendimo Devillez ir kt. prieš Parlamentą, T‑46/90, Rink. p. II‑699, 13 ir 14 punktai; 1998 m. kovo 17 d. Sprendimo Carraro prieš Komisiją, T‑183/95, Rink. VT p. I‑A‑123 ir II‑329, 19–22 punktai; 1998 m. liepos 21 d. Sprendimo Mellett prieš Teisingumo Teismą, T‑66/96 ir T‑221/97, Rink. VT p. I‑A‑449 ir II‑1305, 83 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. birželio 28 d. Sprendimo Grünheid prieš Komisiją, F‑101/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑55 ir II‑A‑1‑199, 33 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2007 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Pimlott prieš Europol, F‑52/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑395 ir II‑A‑1‑2197, 50 punktas; 2009 m. kovo 10 d. Sprendimo Giaprakis prieš Regionų komitetą, F‑106/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑53 ir II‑A‑1‑231, 43 punktas.

2.      Ieškinys, kurį, remdamasis tais pačiais pagrindais, pateikė tas pats ieškovas, anksčiau pateikęs ieškinį dėl tos pačios institucijos atsisakymo pripažinti jo negalavimus sunkia liga, dėl lis pendens turi būti atmestinas kaip nepriimtinas.

(žr. 53 ir 54 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1973 m. kovo 17 d. Sprendimo Perinciolo prieš Tarybą, 58/72 ir 75/72, Rink. p. 511, 3–5 punktai; 1985 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Hoogovens Groep prieš Komisiją, 172/83 ir 226/83, Rink. p. 2831, 9 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. birželio 14 d. Nutarties Landtag Schleswig-Holstein prieš Komisiją, T‑68/07, neskelbiamos Rinkinyje, 16 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. sausio 25 d. Nutarties Duyster prieš Komisiją, F‑80/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑7 ir II‑A‑1‑15, 52 punktas.

3.      Tik tuo atveju, jei ginčijamame sprendime dar iki jo apskundimo pateikti bent minimalūs motyvai, administracija gali vykstant procesui pateikti papildomos informacijos ir taip įvykdyti savo pareigą motyvuoti. Implicitinio sprendimo atmesti prašymą atlyginti su profesine ligas susijusias medicinines išlaidas, kuriame nepateikti motyvai, atveju tokia galimybė draudžiama.

(žr. 65 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Hanning prieš Parlamentą, T‑37/89, Rink. p. II‑463, 41 ir 44 punktai.