BENDROJO TEISMO (antroji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. spalio 3 d.(*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Paraiška dėl galimybės susipažinti su tam tikrais dokumentais, per procesą perduotais Tarptautiniam baudžiamajam teismui buvusiai Jugoslavijai – Atsisakymas leisti susipažinti – Pavojus, kad nukentės tarptautinių santykių apsauga – Pavojus, kad nukentės teismo proceso ir teisinės pagalbos apsauga“
Byloje T‑63/10
Ivan Jurašinović, gyvenantis Anžė (Prancūzija), atstovaujamas advokato N. Amara‑Lebret,
ieškovas,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, iš pradžių atstovaujamą C. Fekete ir K. Zieleśkiewicz, vėliau – C. Fekete ir J. Herrmann
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2009 m. gruodžio 7 d. Tarybos sprendimą neleisti ieškovui susipažinti su sprendimais dėl dokumentų perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui buvusiai Jugoslavijai, kurių šis teismas prašė Ante Gotovina byloje ir su visais laiškais, kuriais Europos Sąjungos institucijos pasikeitė su šiuo teismu, įskaitant jų galimus priedus, be kita ko, su pradiniais šio teismo bei A. Gotovina advokatų prašymais pateikti dokumentus
BENDRASIS TEISMAS (antroji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkas N. J. Forwood, teisėjai F. Dehousse, M. Prek, J. Schwarcz (pranešėjas) ir A. Popescu,
posėdžio sekretorė C. Kristensen, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. balandžio 25 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2009 m. gegužės 4 d. elektroniniu laišku ieškovas I. Jurašinović, remdamasis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), pateikė Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriui paraišką dėl galimybės susipažinti su Europos Sąjungos stebėtojų, buvusių Kroatijoje, Knino zonoje nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., ataskaitomis (toliau – 1995 m. rugpjūčio mėn. ataskaitos) ir dokumentais su nuoroda „ECMM RC Knin Log reports“.
2 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Taryba atsakė į 2009 m. birželio 27 d. ieškovo kartotinę paraišką ir suteikė galimybę iš dalies susipažinti su aštuoniomis 1995 m. rugpjūčio mėn. ataskaitomis. Šiame sprendime Taryba, be kita ko, pažymėjo, kad remdamasi tarptautinio bendradarbiavimo su tarptautiniu teismu, kurį įsteigė Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Saugumo Taryba, principu leido susipažinti su 1995 m. rugpjūčio mėn. ataskaitomis Tarptautinio baudžiamojo teismo buvusiai Jugoslavijai (toliau – TBTJ) nagrinėjamos A. Gotovina bylos šalims.
3 2009 m. lapkričio 19 d. pareikštu ieškiniu, užregistruotu numeriu T‑465/09, ieškovas, be kita ko, paprašė Bendrojo Teismo panaikinti 2009 m. rugsėjo 21 d. Tarybos sprendimą.
4 2009 m. spalio 1 d. elektroniniu laišku ieškovas pateikė Tarybos generaliniam sekretoriui paraišką dėl galimybės susipažinti su sprendimais dėl dokumentų perdavimo TBTJ, kurių šis teismas prašė A Gotovina byloje, ir su visais laiškais, kuriais Sąjungos institucijos pasikeitė su TBTJ, įskaitant jų galimus priedus, be kita ko, su pradiniais šio teismo bei ginančių advokatų prašymais.
5 2009 m. spalio 23 d. sprendimu Tarybos generalinis sekretorius atmetė 2009 m. spalio 1 d. paraišką dėl galimybės susipažinti. Generalinis sekretorius pažymėjo, kad nenustatė nė vieno dokumento, kuris būtų sprendimas dėl dokumentų perdavimo TBTJ, ir kad jo paties ir TBTJ prokuroro biuro susirašinėjimas dėl galimybės susipažinti su Europos bendrijos stebėjimo misijos (toliau – EBSM) archyvų tiriant A Gotovina bylą, besirengiant procesui šioje byloje ir jam vykstant, yra teismo procesinių dokumentų dalis ir negali būti atskleistas pagal TBTJ procedūros ir įrodinėjimo reglamento 70 B straipsnį. Jis padarė išvadą, kad ne Taryba, o TBTJ turi priimti sprendimą dėl šiam teismui perduotų dokumentų paviešinimo.
6 2009 m. lapkričio 3 d. elektroniniu laišku ieškovas pateikė kartotinę paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais (toliau – kartotinė paraiška).
7 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu Taryba atmetė kartotinę paraišką (toliau – ginčijamas sprendimas).
8 Ginčijamame sprendime Taryba visų pirma priminė, kad EBSM archyvų dokumentai buvo pateikti TBTJ prokurorui remiantis lojalaus bendradarbiavimo su tarptautiniu teismu, kurį įsteigė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, ir kad jie buvo pateikti prokuroro biurui konfidencialiai, kaip reikalaujama TBTJ procedūros ir įrodinėjimo reglamento 70 B straipsnyje. Paskui Taryba pranešė ieškovui, kad leido pateikti A. Gotovina gynybos atstovams nekonfidencialias kelių šio archyvo dokumentų versijas. Kiek tai susiję su ieškovo paprašytais dokumentais, pirma, Taryba patvirtino, kad sprendimo dėl dokumentų perdavimo TBTJ A. Gotovina byloje neegzistuoja. Antra, ji pažymėjo, kad nustatė 40 dokumentų, apimančių generalinio sekretoriaus, t. y. vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai (toliau – GSVĮ), TBTJ prokuroro ir pirmosios instancijos pirmosios kolegijos laiškus, taip pat pastabas, kuriomis pasikeitė A. Gotovina gynybos atstovai ir GSVĮ.
9 Atmesdama kartotinę paraišką Taryba taikė ieškovui išimtis, susijusias su tarptautinių santykių apsauga ir teismo proceso apsauga, numatytas atitinkamai Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje ir 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje. Jos nuomone, prašomuose dokumentuose yra konfidencialios informacijos apie A. Gotovina proceso organizavimą, už kurį atsakingas TBTJ, ir tik šis teismas gali įvertinti šalių interesus ir nustatyti, ar atskleidus šiuos dokumentus galėtų nukentėti viena iš proceso šalių ir proceso teisingumas. TBTJ nusprendė, kad visuomenė negali susipažinti su šiais dokumentais. Taryba manė, kad atskleidusi dokumentus ji pakenktų sklandžiai vykstančio teismo proceso eigai ir lojaliam bendradarbiavimui su tarptautiniu teismu. Be to, paskelbus EBSM ataskaitas, kurias ši rengė vykdydama savo užduotis (toliau – ataskaitos), kiltų pavojus Sąjungos ir valstybių narių tarptautiniams santykiams su atitinkamomis Vakarų Balkanų šalimis, nes šiose ataskaitose esanti informacija vis dar yra slapta, o šių ataskaitų konfidencialumas yra lemiamas veiksnys stiprinant Sąjungos ir šio Europos regiono šalių tarpusavio pasitikėjimą, dialogą ir bendradarbiavimą.
10 Ginčijamo sprendimo priede Taryba pateikė 40 dokumentų, su kuriais buvo prašoma leisti susipažinti, sąrašą ir pažymėjo, ar su jais galima ar negalima susipažinti TBTJ interneto svetainėje esančioje teismo duomenų bazėje.
Procesas ir šalių reikalavimai
11 Pareiškimu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. vasario 10 d., ieškovas pateikė šį ieškinį.
12 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– nurodyti Tarybai sumokėti jam 2 000 EUR sumą, neįskaitant mokesčių, arba 2 392 EUR kartu su visais bylinėjimosi išlaidoms priklausančiais mokesčiais, įskaitant Europos Centrinio Banko nustatyto dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio įregistravimo dienos.
13 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– nuspręsti, kad nebereikia priimti sprendimo dėl reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek tai susiję su dokumentais Nr. 13, 14, 16, 18, 24, 27, 30 ir 31, nurodytais prie šio sprendimo pridėtame sąraše,
– atmesti likusią ieškinio dalį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
14 Dokumentu, kuris Bendrojo Teismo kanceliarijoje užregistruotas 2010 m. rugsėjo 6 d., ieškovas Bendrojo Teismo paprašė taikyti proceso organizavimo priemones ir pareikalauti dokumento, kuriuo Taryba TBTJ klausė dėl galimybės pateikti ieškovui ataskaitas, taip pat TBTJ atsakymą Tarybai.
15 2011 m. rugsėjo 23 d. Bendrojo Teismo nutartimi Tarybos buvo paprašyta pateikti Bendrajam Teismui visus dokumentus, su kuriais ieškovui nebuvo leista susipažinti ginčijamu sprendimu. Šių dokumentų pateikimo terminas, kuris iš pradžių turėjo sueiti 2011 m. spalio 13 d., Tarybos prašymu buvo tris kartus pratęstas iki 2012 m. vasario 16 d., t. y. datos, kai dokumentai buvo pateikti Bendrajam Teismui.
16 Nors posėdis turėjo įvykti 2011 m. lapkričio 16 d., jis Tarybos prašymu buvo tris kartus atidėtas iki 2011 m. gruodžio 18 d., 2012 m. sausio 18 d. ir 2012 m. kovo 21 d. ir vieną kartą ieškovo prašymu iki 2012 m. balandžio 25 d.
17 2011 m. spalio 25 d. elektroniniu laišku ieškovas pateikė pastabas dėl pirmojo prašomų dokumentų pateikimo termino pratęsimo ir dėl posėdžio datos nukėlimo. Šis elektroninis laiškas pridėtas prie bylos medžiagos.
18 2011 m. gruodžio 7 d. elektroniniu laišku ieškovas pateikė Bendrajam Teismui 2011 m. balandžio 14 d. TBTJ pirmosios instancijos pirmosios kolegijos sprendimą Prokuroras prieš Ante Gotovina, Ivan Čermak ir Mladen Markač ir paprašė Bendrojo Teismo taikyti Bendrojo Teismo procedūros reglamento 41 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą bei priimti sprendimą pašalinti Tarybos atstovus iš bylos nagrinėjimo. Po to, kai šis elektroninis laiškas buvo pridėtas prie bylos medžiagos, 2012 m. sausio 13 d. Taryba pateikė savo pastabas.
19 2012 m. sausio 13 d. elektroniniu laišku ieškovas pateikė Bendrajam Teismui penkis dokumentus, kuriuos gavo iš TBTJ kanceliarijos. Po to, kai šis elektroninis laiškas ir dokumentai buvo pridėti prie bylos medžiagos, 2012 m. vasario 27 d. Taryba pateikė savo pastabas.
Dėl teisės
Dėl ginčo dalyko
20 Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nagrinėjant jo paraišką dėl galimybės susipažinti, atsižvelgiant į prašomų dokumentų, būtent Tarybos sprendimų dėl dokumentų perdavimo TBTJ, kuriuos pastarasis prašė pateikti A. Gotovina byloje, ir visų laiškų, kuriais Sąjungos institucijos pasikeitė su TBTJ, įskaitant priedus, pobūdį negalima remtis išimtimi dėl visuomenės intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsaugos. Jis tvirtino, kad ataskaitų pateikimas yra ieškinio Jurašinović prieš Tarybą, užregistruoto numeriu T‑465/09, dalykas.
21 Per posėdį ieškovas buvo paklaustas, ar jis siekia, kad ginčijamas sprendimas būtų panaikintas tik tiek, kiek Taryba jame neleido susipažinti su visais dokumentais, kurie nėra ataskaitos. Ieškovas atsakė, kad prašo, jog būtų pateikti visi dokumentai, su kuriais jam nebuvo leista susipažinti, ir kad jo reikalavimai dėl panaikinimo taip pat apima atsisakymą pateikti jam ataskaitas, pridėtas prie laiškų, kuriais pasikeitė Taryba ir TBTJ.
Dėl reikalavimo panaikinti priimtinumo
22 Atsiliepime į ieškinį Taryba nurodė, kad reikalavimai dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo iš dalies nepriimtini dėl suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimo, nes ieškinio pareiškimo dieną TBTJ jau buvo paviešinęs aštuonis dokumentus, su kuriais ieškovas prašė leisti susipažinti. Taryba priminė, kad prie ginčijamo sprendimo pridėtame prašomų dokumentų sąraše ji buvo paminėjusi, jog visuomenė gali susipažinti su šiais aštuoniais dokumentais TBTJ teismo duomenų bazėje, kurią galima rasti internete.
23 Pirmiausia reikia konstatuoti, kad prie ginčijamo sprendimo pridėtame sąraše pastebėta, jog dokumentai Nr. 13, 14, 16, 18, 24, 27, 30 ir 31 yra prieinami, o išnašoje padarytoje nuorodoje pažymėta, kad TBTJ suteikė visuomenei galimybę su jais susipažinti teismo duomenų bazėje ir nurodytas TBTJ interneto svetainės adresas.
24 Paskui, nors ieškovas dublike teigia, kad aplinkybė, jog kitas subjektas išplatino kai kuriuos dokumentus, su kuriais jis prašė leisti susipažinti, nėra susijusi su Sąjunga ir kad taikydama išimtį Taryba siekė patvirtinti teiginį, jog tik TBTJ gali priimti sprendimą dėl atskleidimo, reikia priminti, kad yra nuspręsta, jog ieškinys dėl sprendimo, kuriuo neleidžiama susipažinti su dokumentais, panaikinimo nebeturi dalyko, jei trečioji šalis sudarė galimybę susipažinti su aptariamais dokumentais, o paraišką pateikęs asmuo gali su šiais dokumentais susipažinti ir pasinaudoti jais lygiai taip pat teisėtai, kaip ir tuo atveju, jei jo paraiška, pateikta pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, būtų patenkinta (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Weber prieš Komisiją, T‑290/05, neskelbiamos Rinkinyje, 41 punktą).
25 Vis dėlto, nepaisant ginčijamame sprendime nurodytos informacijos (žr. šio sprendimo 23 punktą), iš bylos medžiagos nematyti, kad pareiškiant ieškinį dokumentai Nr. 13, 14, 16, 18, 24, 27, 30 ir 31 buvo viešai prieinami. Iš tikrųjų reikia konstatuoti, kad nei viena, nei kita šalis nepateikė nė vienos šių dokumentų kopijos ir kad nebuvo nurodyta konkreti vieta, kurioje jie buvo paskelbti TBTJ interneto svetainėje. Be to, Taryba per posėdį pažymėjo, kad priimant ginčijamą sprendimą viešųjų dokumentų statusą turintys dokumentai, remiantis TBTJ skaidrumo taisyklėmis, gali būti jo iš naujo suklasifikuoti ir tapti konfidencialiais. Būtent taip buvo su Sprendime Prokuroras prieš Ante Gotovina, Ivan Čermak ir Mladen Markač (šio sprendimo 18 punktas), kuriuo pirmosios instancijos pirmoji kolegija nurodė TBTJ kanceliarijai iš naujo klasifikuoti 92 kaltę patvirtinančius dokumentus, kad jie vėl taptų konfidencialūs, nagrinėtais dokumentais ir priedais.
26 Todėl šios bylos aplinkybėmis reikia atmesti Tarybos nurodytą nepriimtinumo pagrindą, nes iš bylos medžiagos nematyti, kad pareiškiant ieškinį dokumentai Nr. 13, 14, 16, 18, 24, 27, 30 ir 31 buvo viešai prieinami.
Dėl reikalavimo panaikinti pagrįstumo
27 Grįsdamas ieškinį ieškovas pateikia keturis pagrindus, atitinkamai susijusius su teisės klaida, nes grindžiant atsisakymą leisti susipažinti su prašomais dokumentais buvo taikomas TBTJ procedūros ir įrodinėjimo reglamento 70 B straipsnis, su pavojaus teismo proceso ir teisinės pagalbos apsaugai nebuvimu, su pavojaus visuomenės intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsaugai nebuvimu ir su viršesnio visuomenės intereso buvimu.
Pirminės pastabos
28 Visų pirma reikia priminti, kad, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje, jo tikslas yra užtikrinti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų dokumentais (2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, Rink. p. I‑4723, 33 punktas).
29 Tačiau teisei susipažinti su dokumentais taikomos tam tikros išimtys, pagrįstos viešuoju ar privačiu interesu (2007 m. vasario 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sison prieš Tarybą, C‑266/05 P, Rink. p. I‑1233, 62 punktas).
30 Konkrečiau kalbant, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1049/2001 11 konstatuojamąją dalį, jo 4 straipsnyje numatyta, kad institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, kuriuos atskleidus nukentėtų kurio nors iš šiuo straipsniu saugomų interesų apsauga (2010 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją, C‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P, Rink. p. I‑8533, 71 punktas).
31 Be to, kai Tarybos prašoma leisti susipažinti su dokumentu, ji kiekvienu atveju turi įvertinti, ar šiam dokumentui taikomos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos galimybės leisti susipažinti su institucijų dokumentais išimtys (šiuo klausimu žr. 28 punkte minėto Sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą 35 punktą). Atsižvelgiant į šiuo reglamentu siekiamus tikslus, šios išimtys turi būti aiškinamos ir taikomos griežtai (28 punkte minėto Sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą 36 punktas).
32 Vis dėlto, Teisingumo Teismas pripažino, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte saugomų interesų ypatingas jautrumas ir svarba kartu su privalomuoju institucijos atsisakymo suteikti galimybę susipažinti, kai pagal šią nuostatą dokumento atskleidimas pažeistų jos interesus, pobūdžiu institucijos sprendimą daro sudėtingo ir delikataus pobūdžio, reikalaujančio ypatingo atsargumo. Taigi tokiam sprendimui priimti reikalinga diskrecija (29 punkte minėto Sprendimo Sison prieš Tarybą 35 punktas).
33 Galiausiai reikia pastebėti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinti kriterijai yra labai bendro pobūdžio, todėl turi būti atsisakoma leisti susipažinti, kaip matyti iš šios nuostatos formuluotės, jei atskleidus atitinkamą dokumentą kiltų „pavojus“ „visuomenės intereso“, ypač susijusio su „tarptautiniais santykiais“, apsaugai (29 punkte minėto Sprendimo Sison prieš Tarybą 36 punktas).
34 Todėl Bendrojo Teismo vykdoma institucijų sprendimų, kuriais atsisakoma suteikti galimybę susipažinti su dokumentais dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų išimčių, susijusių su visuomenės interesu, teisėtumo kontrolė turi apsiriboti procedūros ir motyvavimo taisyklių laikymosi, faktinių aplinkybių tikslumo, taip pat akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes arba piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo patikrinimu (29 punkte minėto Sprendimo Sison prieš Tarybą 34 punktas).
35 Tačiau Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad iš Reglamento Nr. 1049/2001 bendros struktūros ir Sąjungos teisės aktų šioje srityje tikslų matyti, kad pati teisminė veikla nepatenka į šiais teisės aktais įtvirtintos teisės susipažinti su dokumentais taikymo sritį (30 punkte minėto Sprendimo Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją 79 punktas).
36 Maža to, iš Reglamento Nr. 1049/2001 matyti, kad skaidrumo principo taikymo teisminei veiklai apribojimais siekiama užtikrinti teisės susipažinti su institucijų dokumentais įgyvendinimą nepakenkiant teismo procesų apsaugai (30 punkte minėto Sprendimo Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją 84 punktas).
37 Teisminės veiklos neįtraukimas į teisės susipažinti su dokumentais taikymo sritį nedarant skirtumo tarp atskirų proceso stadijų pateisinamas būtinybe per visą teismo procesą užtikrinti, kad šalių teisminiai ginčai, taip pat atitinkamo teismo pasitarimai dėl nagrinėjamos bylos būtų sklandūs (30 punkte minėto Sprendimo Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją 92 punktas).
38 Jei Taryba mano, kad dokumento atskleidimas gali pakenkti Reglamento Nr. 104/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatytai teismo proceso apsaugai, ji turi patikrinti, ar nėra viršesnio visuomenės intereso, pateisinančio tokį atskleidimą, nepaisant pavojaus, kuris dėl to kiltų teisminių ginčų sklandumui ir atitinkamo teismo pasitarimams dėl nagrinėjamos bylos (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 28 punkte minėto Sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą 44 punktą).
39 Tokioje situacijoje Taryba privalo įvertinti konkretų interesą, kuris turi būti saugomas neatskleidžiant atitinkamo dokumento, ir visų pirma bendrą interesą, kad su šiuo dokumentu būtų leista susipažinti, atsižvelgiant į naudą, išplaukiančią, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1049/2001 2 konstatuojamojoje dalyje, iš padidinto skaidrumo, t. y. didesnio piliečių dalyvavimo priimant sprendimus bei didesnio valdymo teisėtumo, veiksmingumo ir aukštesnio atskaitomybės piliečiui masto demokratinėje sistemoje (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 28 punkte minėto Sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą 45 punktą).
40 Atsižvelgiant būtent į šiuos samprotavimus reikia nagrinėti įvairius ieškinio pagrindus.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės klaida, nes grindžiant atsisakymą leisti susipažinti su prašomais dokumentais buvo pritaikytas TBTJ procedūros ir įrodinėjimo reglamento 70 B straipsnis
41 Ieškovas teigia, kad atsisakymą suteikti galimybę susipažinti su dokumentais galima pagrįsti tik Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatomis ir kad TBTJ procedūros ir įrodinėjimo reglamento 70 B straipsnis nėra tinkamas teisinis pagrindas. Šis reglamentas, kuris netaikomas nei Tarybai, nei ieškovui, Sąjungos teisėje neturi jokios norminio teisės akto galios. Be to, pateikus dokumentus TBTJ Tarybai nedraudžiama juos pateikti Europos piliečiui remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001, jei šie dokumentai nėra suklasifikuoti kaip slapti.
42 Taryba ginčija ieškovo argumentus.
43 Ieškovas grindžia pirmąjį ieškinio pagrindą ginčijamo sprendimo dalimi, kurioje Taryba aprašė savo santykius su TBTJ ir EBSM archyvų dokumentų pateikimą šiam teismui. Pavyzdžiui, ginčijamo sprendimo 5 punkte Taryba patikslina, kad „remiantis lojalaus bendradarbiavimo su tarptautiniu teismu, kurį įsteigė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, principu“ tokie dokumentai buvo pateikti TBTJ prokurorui, „kad būtų ištirta bylų medžiaga, susijusi su asmenų, atsakingų už sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, padarytus buvusios Jugoslavijos teritorijoje nuo 1991 m., baudžiamojo persekiojimo“. Taryba taip pat pažymi, kad šie dokumentai „buvo perduoti TBTJ prokuroro biurui konfidencialiai, kaip reikalaujama TBTJ procedūros ir įrodinėjimo reglamento 70 B straipsnyje“, ir cituoja šio straipsnio pirmos pastraipos turinį.
44 Iš šio sprendimo 28–31 punktuose cituotos teismo praktikos matyti, kad kai institucija, nagrinėjanti paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, pateiktą pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, ketina apriboti arba atsisakyti suteikti aptariamą galimybę susipažinti, ji turi remtis tik viena ar keliomis teisės susipažinti išimtimis, kurių išsamus sąrašas pateiktas minėto reglamento 4 straipsnyje.
45 Tačiau iš ginčijamo sprendimo 8–17 punktų matyti, kad siekdama atsisakyti suteikti ieškovui bet kokią galimybę susipažinti su prašomais dokumentais Taryba rėmėsi tik išimtimis dėl grėsmės pakenkti visuomenės intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, kuris numatytas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje, apsaugai ir dėl grėsmės pakenkti teismo proceso ir teisinės pagalbos apsaugai, kaip numatyta to paties reglamento 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje.
46 Tarybos ginčijamo sprendimo 5 punkte padaryta nuoroda į TBTJ procedūros ir įrodinėjimo reglamento 70 B straipsnį gali tik paaiškinti aplinkybes, kuriomis EBSM archyvų dokumentai buvo perduoti TBTJ organams, ir pažymėti, kad vykstant procesui šiame teisme jiems buvo suteiktas konfidencialių dokumentų statusas. Be to, reikia patikslinti, kad nurodyti dokumentai nėra dokumentai, kurių prašė ieškovas. EBSM archyvų dokumentuose, aišku, gali būti ataskaitų, tačiau tikrai ne Sąjungos institucijų ir TBTJ laiškų, pavyzdžiui, pradinių TBTJ ir A. Gotovina advokatų prašymų.
47 Todėl TBTJ procedūros ir įrodinėjimo reglamento 70 B straipsnis tikrai nėra tas teisinis pagrindas, kuriuo Taryba pasinaudojo, kad atsisakytų suteikti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais.
48 Ieškovo kaltinimas, susijęs su tuo, kad Taryba negali atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais dėl to, jog jie buvo perduoti TBTJ konfidencialiai, nes jie nebuvo suklasifikuoti kaip slapti pagal Reglamento Nr. 1049/2001 9 straipsnį, taip pat grindžiamas prielaida, kad atsisakymas suteikti galimybę susipažinti pagrįstas TBTJ procedūros ir įrodinėjimo reglamento 70 B straipsniu. Tačiau, kaip pažymėta, taip nėra šiuo atveju, nes Taryba tikrai nemotyvavo savo sprendimo nesuteikti galimybės susipažinti aplinkybe, kad dokumentai, su kuriais ieškovas norėjo susipažinti, buvo konfidencialiai perduoti TBTJ.
49 Todėl reikia atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su pavojaus Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatytai teismo proceso ir teisinės pagalbos apsaugai nebuvimu
50 Nurodydamas antrąjį ieškinio pagrindą ieškovas pateikia argumentus, suskaidytus į tris dalis. Pirmoje dalyje jis teigia, kad išimtis dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatytos teismo proceso apsaugos yra susijusi tik su procesais Sąjungos arba valstybių narių teismuose ir nėra susijusi su procesais tarptautiniuose teismuose. Antroje dalyje ieškovas mano, kad siekdama atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais Taryba negalėjo spręsti dėl teismo proceso TBTJ teisingumo ir remtis tuo, jog perdavė šiuos dokumentus minėtam teismui konfidencialiai. Galiausiai trečioje dalyje ieškovas nurodo, kad dėl ginčijamo sprendimo negalėjo imtis tinkamų gynybos priemonių, nes prašomų dokumentų pateikimas priklausė nuo TBTJ sprendimo.
51 Atsakydamas į šį ieškinio pagrindą Bendrasis Teismas turi nustatyti, pirma, ar išimtis dėl teismo proceso apsaugos galėjo būti taikoma procesui TBTJ, antra, kokius dokumentus šiuo atveju buvo galima apsaugoti taikant minėtą išimtį, trečia, ar Taryba galėjo spręsti dėl teismo proceso TBTJ teisingumo, ketvirta, ar ieškovas negalėjo imtis tinkamų priemonių, kad gautų prašomus dokumentus.
– Dėl išimties, susijusios su teismo proceso apsauga, taikymo procesui TBTJ
52 Ieškovo nuomone, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatyta išimtis taikoma tik teismo procesams, kurie vyksta Sąjungos arba valstybių narių teismuose ir netaikoma teismo procesams tarptautiniuose teismuose, nes šis reglamentas to nenumato. Tokia apsauga negali būti taikoma procesui TBTJ, nes Sąjungai, kuri nėra JTO narė, netaikoma šio teismo jurisdikcija.
53 Remiantis ieškovo pateiktais argumentais tik Sąjungos teismuose, būtent Teisingumo Teisme, Bendrajame Teisme ar Europos Sąjungos tarnautojų teisme arba vienos iš valstybių narių teismuose vykstančius teismo procesus galima apsaugoti taikant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antros įtraukos nuostatose numatytą išimtį.
54 Taryba ginčija ieškovo argumentus.
55 Reikia priminti, kad atsižvelgiant į Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiamus tikslus, jame numatytos išimtys turi būti aiškinamos ir taikomos griežtai (28 punkte minėto Sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą 36 punktas). Tačiau Reglamente Nr. 1049/2001, kiek tai susiję su 4 straipsnio 2 dalies antros įtraukos taikymo sritimi, nepatikslinama, kokiuose teismuose procesus galima apsaugoti nuo pavojaus, kuris jiems kyla dėl vieno ar kelių dokumentų atskleidimo.
56 Be to, reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio, numatančio išimtis, dėl kurių paraišką dėl galimybės susipažinti su turimais dokumentais nagrinėjanti institucija gali atsisakyti juos atskleisti, nuostatose paprastai neįtvirtinamas koks nors interesų, kuriuos reikia apsaugoti, pavojaus jų apsaugai atveju, ir Sąjungos arba jos valstybių narių ryšys. Tik Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto ketvirtoje įtraukoje aiškiai nustatyta, kad galimybė susipažinti nesuteikiama, jei dėl atskleidimo nukentėtų visuomenės intereso, susijusio su Bendrijos arba valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika, apsauga. Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalis taip pat yra susijusi su Sąjunga, nes ja siekiama apsaugoti institucijos sprendimų priėmimo procedūrą.
57 Jei ieškovo pasiūlytam Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antros įtraukos aiškinimui turėtų būti pritarta, toks aiškinimas būtų taikytinas bet kuriai 4 straipsnyje numatytai išimčiai. Pavyzdžiui, jei būtų remiamasi su visuomenės saugumu susijusiu visuomenės interesu, tai turėtų būti tik visuomenės saugumas Sąjungoje arba vienoje ar keliose valstybėse narėse. Tas pats būtų, jei reikėtų apsaugoti konkretaus fizinio ar juridinio asmens komercinius interesus, kurie vadovaujantis šia logika neapimtų ne Sąjungoje gyvenančių arba įsteigtų fizinių ar juridinių asmenų interesus.
58 Tačiau tokiam Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio aiškinimui pagal kontekstą negalima pritarti. Nė vienas šio straipsnio tekstu grindžiamas argumentas neleidžia manyti, kad teismo procesas, apie kurį kalbama jo 2 dalies antroje įtraukoje, yra teismo procesas, vykstantis Sąjungos arba jos valstybių narių teismuose.
59 Toks konstatavimas pasitvirtina perskaičius visą Reglamentą Nr. 1049/2001, kuriuo ryšys su Sąjunga arba jos valstybėmis narėmis nustatytas tik dėl kai kurių jo įtvirtinto reguliavimo aspektų. Jo 1 straipsnio a punkte nurodytos Sąjungos institucijos, privalančios suteikti galimybę susipažinti su savo dokumentais. Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisę susipažinti turi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, tačiau institucijos, remdamosi 2 straipsnio 2 dalimi, gali leisti susipažinti su dokumentais kitiems asmenims. Pagal Reglamento Nr. 149/2001 2 straipsnio 3 dalį jis taikomas visiems institucijos parengtiems arba gautiems dokumentams, susijusiems su visomis Sąjungos veiklos sritimis, įskaitant dokumentus, susijusius su bendra užsienio ir saugumo politika bei su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosios teisės srityje, kaip nustatyta 7 konstatuojamojoje dalyje.
60 Taigi Reglamentu Nr. 1049/2001 nedraudžiama, kad teismo procesas, kurį siekiama apsaugoti 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatyta išimtimi, vyktų teisme, nepriklausančiame nei Sąjungos teisės sistemai, nei jos valstybių narių teisės sistemoms.
61 Nė vienu ieškovo pateiktu argumentu negalima užginčyti šios išvados.
62 Pirma, aplinkybės, kad Sąjunga nėra JTO narė ir jai netaikoma TBTJ jurisdikcija, neturi reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui, nes išimties, skirtos apsaugoti teismo procesą, taikymas visiškai nepriklauso nuo institucijos, nagrinėjančios paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, ir teismo, kuriame vyksta šis procesas, ryšio, visų pirma ryšio, atsiradusio dėl aplinkybės, kad Sąjungos institucija gali ar negali būti šiame teisme vykstančio proceso šalimi. Iš tikrųjų reikia priminti, kad teisė susipažinti su institucijų dokumentais turi būti įgyvendinama nepakenkiant teismo proceso apsaugai (30 punkte minėto Sprendimo Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją 84 punktas), ir nėra jokių kitų sąlygų. Bet kuriuo atveju tas pats pasakytina apie argumentą, kad TBTJ Tarybai egzistuoja tik faktiškai, o ne teisiškai, arba argumentą, kad Taryba neįrodė, jog TBTJ būtų ją bent kažkiek nubaudęs, jei ji būtų pateikusi ieškovui prašomus dokumentus. Nė vienas šių argumentų nepaneigia galimybės taikyti išimtį dėl teismo proceso apsaugos TBTJ vykstančiai procedūrai.
63 Antra, taip pat reikia pripažinti nereikšmingais argumentus, pagal kuriuos, viena vertus, ginčijamas sprendimas parodo Tarybos norą, kad jai būtų taikoma TBTJ jurisdikcija, o tai nėra numatyta jokia Sutartimi, kita vertus, neįmanoma teikti pirmenybės neprivalomiems tarptautiniams santykiams, o ne teisėms, kurias pagal pirminę teisę turi Europos piliečiai. Šiuo klausimu reikia priminti, kad priimdama ginčijamą sprendimą Taryba taikė tik Reglamentą Nr. 1049/2001 ir visų pirma jame numatytas išimtis (žr. šio sprendimo 45 punktą). Be to, negalima teigti, kad taip elgdamasi Taryba nusprendė, kad jos įgaliojimams ir aktams taikoma TBTJ jurisdikcija arba kad ji teikė pirmenybę tariamai neprivalomiems tarptautiniams santykiams, o ne pirminėje teisėje įtvirtintoms teisėms. Tuo atveju, jei šiuo kaltinimu ieškovas tvirtina, kad Tarybos dokumentų perdavimas TBTJ neatitinka pirminės teisės, reikia priminti, jog šis ginčas nėra susijęs su aktų, kuriais Taryba perdavė informaciją ar pasikeitė ja su TBTJ arba A. Gotovina advokatais, teisėtumu.
64 Trečia, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 60–63 punktuose, dublike pateikti argumentai taip pat neturi jokios įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui. Kadangi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatyta išimtimi galima remtis net kai teismo procesas vyksta TBTJ, argumentai, kad valstybėms narėms taikomos JTO taisyklės, nereiškia, kad tos pačios taisyklės taikomos Sąjungai, o kandidatams įstoti į Sąjungą nustatyta pareiga bendradarbiauti su TBTJ nėra teisės norma, kuria galima remtis prieš ieškovą, neturi jokios įtakos ginčijamam sprendimui.
65 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatyta išimtis gali apsaugoti teismo procesą TBTJ, todėl pirmą antrojo ieškinio pagrindo kaltinimą reikia atmesti.
– Dėl dokumentų, kurie gali būti apsaugoti išimtimi dėl teismo proceso apsaugos
66 Pirma, reikia priminti, kad yra nuspręsta, jog sąvoką „teismo procesas“ reikia aiškinti taip: viešojo intereso apsauga neleidžia atskleisti tik konkretaus teismo proceso tikslais parengtų dokumentų turinio (žr. 2006 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Franchet ir Byk prieš Komisiją, T‑391/03 ir T‑70/04, Rink. p. II‑2023, 88 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; taip pat žr. 30 punkte minėto Sprendimo Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją 78 punktą).
67 Be to, nagrinėjant su Komisija susijusią bylą yra nuspręsta, kad žodžius „tik konkretaus teismo proceso tikslais parengti dokumentai“ reikia suprasti kaip pateiktus pareiškimus ar aktus, vidaus dokumentus, susijusius su nagrinėjamos bylos parengtiniu tyrimu, ir su byla susijusius pranešimus, kuriais pasikeičia atitinkamas generalinis direktoratas ir teisės tarnyba ar advokatų kabinetas, nes šio išimties taikymo srities apibrėžimo tikslas yra užtikrinti, pirma, Komisijos vidaus darbo apsaugą ir, antra, advokatų profesinės paslapties principo apsaugą bei konfidencialumą (66 punkte minėto Sprendimo Franchet ir Byk prieš Komisiją 90 punktas).
68 Antra, iš ginčijamo sprendimo 10–12 punktų matyti, kad Taryba, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatyta išimtimi, atsisakė leisti susipažinti su TBTJ prokuroro arba TBTJ pirmosios instancijos pirmosios kolegijos ir GSVĮ laiškais, taip pat su prie jų pridėtais dokumentais, įskaitant ataskaitas. Be to, atsisakant leisti susipažinti su visais prašomais dokumentais buvo taikoma išimtis dėl teismo proceso apsaugos.
69 Trečia, reikia pažymėti, kad taikydamas tyrimo priemones Bendrasis Teismas susipažino su visais dokumentais, su kuriais nebuvo leista susipažinti.
70 Bendrajam Teismui pateiktus dokumentus sudaro 40 elektroninių laiškų: 19 GSVĮ elektroninių laiškų, 15 TBTJ prokuroro ir 6 pirmosios instancijos pirmosios kolegijos elektroninių laiškų. Prie 37 elektroninių laiškų pridėti dokumentai, kurių 10 sudaro nepridėtų dokumentų sąrašas, o kitus 27 – daugiausia ataskaitos, bet taip pat A Gotovina gynybos parengti pareiškimai ar atsiliepimai ir TBTJ priimti sprendimai ar nutartys.
71 Šiame etape reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime, konkrečiai jo 12 punkte, ir atsiliepime į ieškinį Taryba padarė dvi klaidas. Ji tvirtino, pirma, kad prie laiškų, kuriais buvo pasikeista su TBTJ prokuroru ar TBTJ pirmosios instancijos pirmąja kolegija, buvo pridėtos tik ataskaitos, antra, kad šios ataskaitos buvo pridėtos prie GSVĮ elektroninių laiškų. Tačiau išnagrinėjus Tarybos pateiktus įrodymus matyti, kad ataskaitos taip pat pridėtos prie septynių TBTJ prokuroro elektroninių laiškų (dokumentai, kurie ginčijamo sprendimo priede nurodyti kaip Nr. 1, 2, 8, 15, 17, 22 ir 23) ir prie dviejų pirmosios instancijos pirmosios kolegijos elektroninių laiškų (dokumentai, kurie ginčijamo sprendimo priede nurodyti kaip Nr. 4 ir 16).
72 Kiek tai susiję su kitais nei ataskaitos dokumentais, pridėtais prie susirašinėjimo, – jie pridėti prie penkių TBTJ elektroninių laiškų (dokumentai, kurie ginčijamo sprendimo priede nurodyti kaip Nr. 4, 13, 16, 24 ir 27). Be to, kaip paminėta šio sprendimo 70 punkte, tai yra TBTJ pirmosios instancijos pirmosios kolegijos priimti sprendimai ar nutartys. Jose, pirma, GSVĮ nurodoma pateikti dokumentus ar informaciją ir perduodami atitinkami A. Gotovina gynybos atstovų prašymai, antra, GSVĮ perduodamas gynybos atstovų pareiškimas, kuriame prašoma pateikti ataskaitas, su priedais, taip pat raginama pateikti atsiliepimą, trečia, GSVĮ perduodamas atsakovo dublikas ir raginama pateikti tripliką dėl ataskaitų perdavimo, ketvirta, GSVĮ perduodamas šis dublikas ir raginama pateikti tripliką, bet išverstus į prancūzų kalbą, penkta, GSVĮ raginama surasti tam tikras ataskaitas, kurios, kaip preziumuojama remiantis tam tikrais duomenimis, egzistuoja, ir nurodyti priežastis, dėl kurių jų konkrečiu atveju nėra EBSM archyvuose.
73 Dėl elektroninių laiškų, kuriais pasikeitė TBTJ prokuroras ir GSVĮ, reikia konstatuoti, kad visi jie susiję su galimybe naudoti ataskaitas šiame teisme vykstančiame procese, būtent prieš A. Gotovina. Be to, iš Bendrojo Teismo atlikto šių įvairių elektroninių laiškų nagrinėjimo matyti, kad TBTJ prokuroras kelis kartus prašė GSVĮ leidimo atskleisti ataskaitas A. Gotovina ir dviejų kitų kaltinamųjų asmenų gynybos atstovams, kad galėtų panaudoti šiose ataskaitose pateiktą informaciją kaip jų kaltę patvirtinančius arba, atvirkščiai, kaltę paneigiančius įrodymus. Šiuose elektroniniuose laiškuose TBTJ prokuroras taip pat GSVĮ prašė atsisakyti taikyti ataskaitoms TBTJ procedūros ir įrodinėjimo reglamento 70 B straipsnyje numatytą konfidencialumo taisyklę, taikytą perduodant jas šiam teismui. GSVĮ elektroniniuose laiškuose pateikiami atsakymai į prokuroro prašymus, kuriais GCVĮ leidžia atskleisti ataskaitas nagrinėjant bylą TBTJ, perduodant TBTJ prokurorui nekonfidencialias ataskaitų, kurios turėjo būti pateiktos A. Gotovina ir dviejų kitų kaltinamųjų asmenų gynybos atstovams, versijas. Keliuose laiškuose kalbama apie galimybę, kurią TBTJ prokuroras prašė GSVĮ jam suteikti, vykstant teismo procesui TBTJ atskleisti naujas ataskaitų versijas, kuriose yra mažiau įslaptintų dalių.
74 Iš šio sprendimo 70–73 punktų matyti, kad dokumentai, su kuriais galimybė susipažinti nebuvo suteikta, tai dokumentai, išskyrus ataskaitas, kurie buvo parengti tik konkretaus teismo proceso tikslais. Iš tikrųjų visų jų tikslas – pateikti įrodymų, kaltę patvirtinančių arba paneigiančių, kurie, TBTJ prokuroro ar pirmosios instancijos pirmosios kolegijos nuomone, yra būtini nagrinėjant baudžiamąją bylą prieš A. Gotovina, I. Čermak ir M. Markač. Taigi tokie dokumentai yra susiję su baudžiamojo proceso organizavimo aspektu ir atskleidžia, kaip TBTJ teisminės institucijos nusprendė organizuoti proceso eigą, taip pat gynybos ir trečiosios šalies, turinčios prašomų įrodymų, reakciją dėl priemonių, kurių minėtos institucijos ėmėsi siekdamos gauti įrodymų, būtinų, kad procesas vyktų sklandžiai.
75 Todėl iš principo šie tik konkretaus teismo proceso tikslais parengti dokumentai gali būti apsaugoti nuo bet kokio atskleidimo, prašomo remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001, taikant šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatytą išimtį dėl teismo proceso apsaugos.
76 Nustatyta, kad ataskaitos parengtos 1991–1995 m., t. y. daugiau kaip prieš dešimt metų iki proceso prieš A. Gotovina, I. Čermak ir M. Markač pradžios ir vien dėl šios aplinkybės jų nereikia laikyti parengtomis tik konkretaus teismo proceso tikslais (žr. 66 punkte minėto Sprendimo Franchet ir Byk prieš Komisiją 88 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Tiesa, Taryba per posėdį teigė, kad ataskaitoms taikytina išimtis dėl teismo proceso apsaugos, nes elektroniniai laiškai, kuriais pasikeitė, pirma, TBTJ prokuroras arba pirmosios instancijos pirmoji kolegija ir, antra, GSVĮ, yra sudedamoji per tokį procesą parengtų dokumentų dalis ir kad ataskaitos turi būti aiškinamos taip pat kaip minėti elektroniniai laiškai. Tačiau toks vertinimas neleidžia nustatyti, remiantis kokiais kriterijais arba sąlygomis dokumentai, kurie juos rengiant nebuvo skirti tik konkrečiam teismo procesui, vis dėlto galėtų būti apsaugoti taikant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatytą išimtį.
77 Todėl reikia išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į antrojo ieškinio pagrindo antrą ir trečią dalį, dokumentai, kiti nei ataskaitos, su kuriomis ginčijamu sprendimu nebuvo leista susipažinti, galėjo būti apsaugoti nuo bet kokio atskleidimo dėl Tarybos nurodytų priežasčių.
– Dėl Tarybos negalėjimo spręsti dėl proceso TBTJ teisingumo
78 Šioje antrojo ieškinio pagrindo dalyje ieškovas pateikia kelis glaudžiai susijusius kaltinimus.
79 Pirma, ieškovas dar kartą pateikia argumentą, nurodytą nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą, pagal kurį Taryba neteisėtai nusprendė, kad prašomi dokumentai yra konfidencialūs, nors nebuvo klasifikuoti pagal Reglamento Nr. 1049/2001 9 straipsnį. Antra, Taryba nusprendė dėl TBTJ vykstančio proceso teisingumo, nors šis kaip nepriklausoma teisminė institucija turėjo teisę apsaugoti savo turimą informaciją ir dokumentus, pavyzdžiui, pagal TBTJ procedūros ir įrodinėjimo reglamento 53 straipsnį, tačiau to nepadarė. Trečia, ieškovas pažymi, kad Taryba ginčijamame sprendime linkusi manyti, jog galimybė perduoti prašomus dokumentus priklauso tik nuo TBTJ sprendimo, o tai verčia instituciją atsisakyti dalies pirminėje teisėje numatytų teisių trečiojo subjekto naudai. Nors šis kaltinimas pateiktas trečioje antrojo ieškinio pagrindo dalyje, iš dubliko aiškiai matyti, kad ieškovas juo siekė daugiau, nei numatyta minėtoje trečiojoje dalyje. Ketvirta, ieškovas mano, jog Taryba taikė TBTJ taisykles, kad išvengtų Reglamento Nr. 1049/2001 taikymo.
80 Pirmiausia reikia išnagrinėti trečiąjį kaltinimą, susijusį su aplinkybę, kad pagal ginčijamą sprendimą galimybė susipažinti su dokumentais, kitais nei ataskaitos (žr. šio sprendimo 79 punktą), priklausė tik nuo TBTJ sprendimo.
81 Ginčijamo sprendimo 10 punkte priminusi procesą, kuriam vykstant GSVĮ keitėsi laiškais su TBTJ prokuroru arba pirmosios instancijos pirmąja kolegija, Taryba išnagrinėjo, ar prašomų dokumentų atskleidimas pakenktų teismo proceso apsaugai. Ginčijamo sprendimo 11 punkte ji pažymėjo, kad „prašomuose dokumentuose yra konfidencialios informacijos apie A. Gotovina proceso organizavimą“, už kurį atsakingas TBTJ. Paskui Taryba tvirtino, kad tik TBTJ „gali įvertinti šalių interesus ir nustatyti, ar atskleidus šiuos dokumentus būtų nepataisomai pakenkta vienai iš proceso šalių ir teismo proceso teisingumui“. Anot Tarybos, „iš konsultacijų su TBTJ <...>“ matyti, „kad visuomenė negalėjo susipažinti su [GSVĮ] ir TBTJ prokuroro susirašinėjimu remdamasi TBTJ veiklos skaidrumo taisyklėmis“ ir kad, kiek tai susiję su pirmosios instancijos pirmosios kolegijos ir GSVĮ laiškais, taip pat A. Gotovina gynybos atstovų ir GSVĮ pareiškimais, kuriais buvo pasikeista nagrinėjant A. Gotovina bylą, „TBTJ, taikydamas atitinkamas savo veiklos skaidrumo taisykles, sudarė visuomenei galimybę per savo teismo duomenų bazę susipažinti su nekonfidencialiais šio susirašinėjimo dokumentais“, tačiau „kita šio susirašinėjimo dalis lieka apsaugota nuo bet kokio atskleidimo“.
82 Todėl Taryba ginčijamo sprendimo 12 punkte padarė išvadą, kad atskleidus „TBTJ vykstančio teismo proceso dokumentus, su kuriais negalima susipažinti, būtų paviešinta konfidenciali informacija apie A. Gotovina proceso organizavimą ir kiltų pavojus sklandžiai TBTJ vykstančio teismo <...> proceso eigai bei lojaliam bendradarbiavimui su Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos įsteigtu tarptautiniu teismu“.
83 Pirma, reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį trečiųjų šalių turimų dokumentų atveju institucija konsultuojasi su šia šalimi, siekdama nustatyti, ar taikytina išimtis, numatyta 4 straipsnio 1 arba 2 dalyje, nebent būtų akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas. Iš to matyti, kad institucijos nėra įpareigotos konsultuotis su atitinkama trečiąja šalimi, jei akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas. Visais kitais atvejais institucijos privalo konsultuotis su atitinkamomis trečiosiomis šalimis. Todėl konsultavimasis su atitinkamomis trečiosiomis šalimis yra išankstinė sąlyga siekiant nustatyti, ar taikytinos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos išimtys, kai dokumentas yra trečiosios šalies (2008 m. sausio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Terezakis prieš Komisiją, T‑380/04, neskelbiamo Rinkinyje, 54 punktas).
84 Nors Taryba nei ginčijamame sprendime, nei procesiniuose dokumentuose nepaminėjo, kad laikėsi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalyje numatytos procedūros, kai konsultavosi su TBTJ prieš priimdama sprendimą klausimu, ar ji turi suteikti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais, vis dėlto reikia konstatuoti, jog šiuo atveju ji šios procedūros laikėsi, kaip netiesiogiai matyti iš ginčijamo sprendimo 11 ir 12 punktų, net jei tam tikri dokumentai buvo ne TBTJ.
85 Antra, atsižvelgus į ginčijamo sprendimo 11 ir 12 punktuose išdėstytas priežastis (žr. šio sprendimo 81 punktą) darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatytas pavojus, kad nukentės teismo proceso apsauga, šiuo atveju kyla tik dėl to, kad pagal TBTJ taisykles nebuvo galima susipažinti su prašomais dokumentais. Iš Tarybos konsultacijų su TBTJ matyti, kad GSVĮ ir TBTJ prokuroro laiškai „neprieinami visuomenei pagal TBTJ veiklos skaidrumo taisykles“ ir kad dalis GSVĮ ir TBTJ pirmosios instancijos pirmosios kolegijos laiškų lieka apsaugoti nuo bet kokio atskleidimo taikant tas pačias taisykles. Tačiau, kaip nurodyta ginčijamame sprendime, būtent dėl to, kad trečiosios šalys negali susipažinti su šiais dokumentais per teismo procesą TBTJ, atskleidus juos būtų paviešinta informacija, kuri galėtų pakenkti vykstančio teismo proceso eigai.
86 Be to, reikia konstatuoti, kad tiek procesiniuose dokumentuose, tiek per posėdį Taryba atkakliai tvirtino, jog konsultavosi su TBTJ, siekdama sužinoti, koks yra prašomų dokumentų statusas šiam teismui taikytinų skaidrumo taisyklių atžvilgiu. Maža to, atsiliepime į ieškinį Taryba nurodo aplinkybę, kad su 32 iš 40 prašomų dokumentų nebuvo galima susipažinti pagal TBTJ taikytinas skaidrumo taisykles, ir daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas priimtas visapusiškai laikantis minėtų taisyklių.
87 Trečia, taip pat reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalyje numatytos konsultacijos su trečiąja šalimi, kita nei valstybė narė, nėra institucijai privalomos, jos turi jai leisti įvertinti, ar šio straipsnio 1 arba 2 dalyje numatyta išimtis turi būti taikoma (83 punkte minėto Sprendimo Terezakis prieš Komisiją 60 punktas).
88 Kadangi Taryba, darydama išvadą, kad egzistuoja pavojus teismo proceso apsaugai, rėmėsi vien aplinkybe, kad su prašomais dokumentais negalima susipažinti pagal TBTJ skaidrumo taisykles, kurios, beje, nėra aiškiai apibrėžtos ginčijamame sprendime, turi būti laikoma, jog ji šiuo atveju manė, kad vienintelis TBTJ pateiktas paaiškinimas jai privalomas. Be to, Taryba atsisakė diskrecijos, kurią turėjo įgyvendinti tam, kad konstatuotų, jog taikomos Reglamento Nr. 1049/2001 ir konkrečiai 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatytos galimybės susipažinti su dokumentais išimtys (83 punkte minėto Sprendimo Terezakis prieš Komisiją 64 punktas).
89 Tokia išvada yra pagrįsta dar ir todėl, jog išnagrinėjus VSGĮ ir TBTJ prokuroro ar pirmosios instancijos pirmosios kolegijos laiškus (žr. šio sprendimo 72 ir 73 punktus) aišku, kad nors visi jie yra susiję su A. Gotovina, I. Čermak ir M. Markač proceso organizavimo aspektais, šiuose laiškuose tik konkretizuojami, neatskleidžiant jų turinio, įrodymai, kuriuos TBTJ prokuroras gali panaudoti kaip kaltę patvirtinančius arba paneigiančius įrodymus arba kurie gali būti perduoti A. Gotovina gynybos atstovams, ir nepateikiama jokios kitos informacijos. Iš tikrųjų minėtų įrodymų yra ataskaitose, kurioms netaikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatyta išimtis (žr. šio sprendimo 76 punktą).
90 Todėl nepriimant sprendimo dėl kitų antrojo ieškinio pagrindo antros dalies kaltinimų ir to paties pagrindo trečios dalies reikia nuspręsti, kad atsisakiusi savo diskrecijos spręsti dėl galimybės neleisti susipažinti su dokumentais, kitais nei ataskaitos, dėl to, kad galėjo būti pakenkta teismo proceso apsaugai, Taryba padarė teisės klaidą.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su pavojaus Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje numatyto visuomenės intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsaugai nebuvimu
91 Ieškovas teigia, kad turint omenyje dokumentų, kuriuos pateikti jis prašo, pobūdį ir turinį, ginčijamo sprendimo motyvas dėl pavojaus visuomenės intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsaugai yra klaidingas.
92 Iš esmės ieškovas kaltina Tarybą tuo, kad ši pritaikė jo atžvilgiu išimtį dėl tarptautinių santykių apsaugos, nors dokumentams, su kuriais jis prašė leisti susipažinti, ši išimtis netaikoma, nes šie dokumentai – tai Tarybos sprendimai dėl dokumentų perdavimo TBTJ nagrinėjant A. Gotovina bylą ir visi laiškai, kuriais šioje byloje Sąjungos institucijos pasikeitė su TBTJ.
93 Išanalizavusi, ar prašomų dokumentų atskleidimas gali pakenkti teismo proceso ir teisinės pagalbos apsaugai, Taryba ginčijamame sprendime išnagrinėjo, ar egzistuoja pavojus, kad nukentės visuomenės intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, kurio apsauga numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje, apsauga. Ginčijamo sprendimo 13 punkte ji taip pat nusprendė, kad „paskelbus <...> ataskaitas, pridėtas prie [GSVĮ] laiškų TBTJ prokurorui, kiltų pavojus [Sąjungos] ir jos valstybių narių tarptautiniams santykiams su atitinkamomis Vakarų Balkanų šalimis, nes būtų išsamiai atskleistos pastabos, vertinimai ir analizės, susijusios su politine, karine ir saugumo situacija regione, kuriomis keitėsi įvairūs [EBSM] pareigūnai“. Paskui Taryba pažymėjo, kad „ši informacija vis dar yra slapta, kaip tai įrodė suinteresuotumas, kylantis dėl jų nagrinėjant bylas TBTJ“, ir kad „atskleidus aptariamus dokumentus būtų sukurtas precedentas, nesuderinamas su Sąjungos tikslu toliau tęsti savo politiką Vakarų Balkanų atžvilgiu“. Ginčijamo sprendimo 13 punkte ji padarė išvadą, kad „ataskaitų konfidencialumas [buvo] lemiamas veiksnys stiprinant tarpusavio pasitikėjimą, dialogą ir bendradarbiavimą su šio regiono šalims“.
94 Reikia konstatuoti, kad, priešingai nei Taryba nurodė atsiliepime į ieškinį ir per posėdį, išimtis, kuria siekiama apsaugoti su tarptautiniais santykiais susijusį visuomenės interesą, yra tik paminėta ginčijamo sprendimo 13 punkte ir taikoma tik ataskaitoms, pridėtoms prie GSVĮ ir TBTJ prokuroro ar TBTJ pirmosios instancijos pirmosios kolegijos laiškų.
95 Dėl pavojaus pakenkti tarptautiniams santykiams, nes atskleidus kitus nei ataskaitos dokumentus būtų padarytas neigiamas poveikis lojaliam Sąjungos bendradarbiavimui su TBTJ, kurį įtvirtino Jungtinių tautų Saugumo Taryba, iš tikrųjų matyti, kad lojalaus bendradarbiavimo sąvoka paminėta ginčijamo sprendimo 12 ir 14 punktuose. Tačiau remiantis minėto sprendimo struktūra negalima daryti išvados, kad ši sąvoka patvirtina išimties dėl tarptautinių santykių apsaugos taikymą. Lojalus bendradarbiavimas paminėtas ginčijamo sprendimo 12 punkte, kiek tai susiję su pavojumi pakenkti sklandžiai tuo metu TBTJ vykusio teismo proceso eigai. Ginčijamo sprendimo 14 punkte Taryba nurodo, kad pareiga bendradarbiauti su TBTJ, kuri, kaip teigiama, numatyta atitinkamose Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose, buvo privaloma visoms Sąjungos valstybėms narėms ir kad tarptautinis bendradarbiavimas buvo vienas iš bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų, paskelbtų ESS 11 straipsnio 1 dalyje. Šiais samprotavimais Taryba atsakė į ieškovo, kuris iš esmės tapačiais nurodytiems šio sprendimo 50 punkte argumentais ginčijo Tarybos turimą galimybę nagrinėjant bylą TBTJ remtis išimtimi dėl teismo proceso apsaugos, kartotinę paraišką. Be to, reikia pažymėti, kad tik ginčijamo sprendimo priėmimo etape Taryba pirmą kartą rėmėsi pavojumi, kad bus pakenkta visuomenės intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsaugai.
96 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad, kaip tvirtina ieškovas, Reglamento Nr. 1049/200 14 straipsnio 1 dalies a punkto trečios įtraukos išimtimi numatyta apsauga ginčijamame sprendime taikoma tik ataskaitoms. Tačiau toks konstatavimas neturi jokios įtakos minėto sprendimo pagrįstumui, nes Taryba jame neleido susipažinti su ataskaitomis. Iš tikrųjų ieškovas ieškinyje nenurodė nė vieno pagrindo ar argumento, kuriuo būtų teigiama, kad Taryba neįrodė, jog ataskaitų atskleidimas galėjo pakenkti su tarptautinių santykių apsauga susijusiai išimčiai arba kad Taryba neišnagrinėjo ataskaitų konkrečiai ir individualiai.
97 Todėl, kad ir kaip būtų, trečiąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
98 Dėl šios priežasties ginčijamą sprendimą reikia panaikinti tiek, kiek jame neleista susipažinti su kitais nei ataskaitos dokumentais. Likusią ieškinio dalį reikia atmesti, taip pat nereikia priimti sprendimo dėl jo ketvirtojo pagrindo ir nereikia tenkinti ieškovo prašymo taikyti proceso organizavimo priemones, pateikto 2010 m. gruodžio 6 d. elektroniniame laiške.
99 Dėl prašymo remiantis Procedūros reglamento 41 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pašalinti iš bylos nagrinėjimo Tarybos atstovus reikia konstatuoti, kad elgesys, kuriuo šie atstovai kaltinami, t. y. nepranešė Bendrajam Teismui, jog egzistuoja Sprendimas Prokuroras prieš Ante Gotovina, Ivan Čermak ir Mladen Markač (šio sprendimo 18 punktas), šiuo atveju nėra pagrindas pašalinti juos iš bylos nagrinėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
100 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Tačiau pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Bendrasis Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.
101 Kadangi dalis ir ieškovės, ir Tarybos reikalavimų atmesta, joms reikia nurodyti padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2009 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimą neleisti Ivan Jurašinović susipažinti su sprendimais dėl dokumentų perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui buvusiai Jugoslavijai, kurių šis teismas prašė Ante Gotovina byloje, ir su visais laiškais, kuriais Europos Sąjungos institucijos pasikeitė su šiuo teismu, įskaitant jų galimus priedus, be kita ko, su pradiniais šio teismo bei A. Gotovina advokatų prašymais pateikti dokumentus tiek, kiek jame neleista susipažinti su laiškais, kuriais pasikeitė Taryba ir minėtas teismas, taip pat su prie šių laiškų pridėtais Europos bendrijos stebėjimo misijos parengtais kitais nei ataskaitos dokumentais.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2012 m. spalio 3 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.