Byla T‑480/12
The Coca-Cola Company
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą
(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „Master“ paraiška – Ankstesni vaizdiniai Bendrijos prekių ženklai „Coca-Cola“ ir ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas C – Santykinis atmetimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis – Žymenų panašumas – Įrodymai apie prašomo įregistruoti prekių ženklo komercinį naudojimą“
Santrauka – 2014 m. gruodžio 11 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus gerą vardą turinčio prekių ženklo savininko protestas – Ankstesnio gerą vardą turinčio prekių ženklo apsauga, kurios taikymas išplėstas nepanašioms prekėms arba paslaugoms – Sąlygos – Ryšys tarp prekių ženklų – Vertinimo kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis)
2. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus gerą vardą turinčio prekių ženklo savininko protestas – Ankstesnio gerą vardą turinčio prekių ženklo apsauga, kurios taikymas išplėstas nepanašioms prekėms arba paslaugoms – Nagrinėjamų prekių ženklų panašumas – Vertinimo kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis)
3. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus gerą vardą turinčio prekių ženklo savininko protestas – Ankstesnio gerą vardą turinčio prekių ženklo apsauga, kurios taikymas išplėstas nepanašioms prekėms arba paslaugoms – Vaizdinis prekių ženklas „Master“– Vaizdiniai prekių ženklai „Coca-Cola“ ir C
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis)
4. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Ankstesnio gerą vardą turinčio prekių ženklo apsauga, kurios taikymas išplėstas nepanašioms prekėms arba paslaugoms – Sąlygos – Nesąžiningas pasinaudojimas ankstesnio prekių ženklo išskirtinumu ar geru vardu
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis)
1. Iš Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 5 dalies formuluotės matyti, kad ši dalis gali būti taikoma, kai tenkinamos šios sąlygos: pirma, prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra tapatūs arba panašūs; antra, ankstesnis prekių ženklas, kuriuo remiamasi pateikiant protestą, turi gerą vardą; trečia, yra pavojus, kad be rimtos priežasties naudojant prašomą įregistruoti prekių ženklą bus nesąžiningai įgytas pranašumas dėl ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio ar gero vardo arba tokiam skiriamajam požymiui ar geram vardui bus pakenkta. Šios sąlygos yra kumuliacinės ir nesant nors vienos iš jų minėta teisės nuostata netaikoma.
Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje numatyta įvairi žala padaroma dėl to, kad tarp ankstesnio prekių ženklo ir prašomo įregistruoti prekių ženklo yra tam tikras panašumas, dėl kurio suinteresuotoji visuomenė šiuos du prekių ženklus susieja, t. y. nustato tarp jų ryšį, nors jų gali ir nepainioti. Taigi, ryšio tarp prašomo įregistruoti prekių ženklo ir ankstesnio gerą vardą turinčio prekių ženklo buvimas, kurį reikia vertinti visapusiškai, atsižvelgiant į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius, yra esminė šios teisės nuostatos taikymo sąlyga.
Tai gali būti tokie veiksniai kaip: pirma, žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnis; antra, prekių ar paslaugų, kurioms žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra atitinkamai registruoti, rūšis, įskaitant šių prekių ar paslaugų artimumo ar nepanašumo laipsnį bei suinteresuotąją visuomenę; trečia, ankstesnio prekių ženklo gero vardo stiprumas; ketvirta, ankstesniam prekių ženklui būdingas ar dėl naudojimo įgytas skiriamojo požymio laipsnis ir, penkta, galimybės suklaidinti visuomenę buvimas.
(žr. 25–27 punktus)
2. Pagal Teisingumo Teismo praktiką tai, jog ankstesnis prekių ženklas ir ginčijamas prekių ženklas yra panašūs, sudaro sąlygą kartu taikyti Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktą ir šio straipsnio 5 dalį. Ši panašumo tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, sąlyga tiek minėto straipsnio 1 dalies b punkto, tiek šio straipsnio 5 dalies atveju reiškia, kad egzistuoja visų pirma vizualaus, skambėjimo arba konceptualaus panašumo elementų.
Iš tikrųjų vienos ir kitos minėtos nuostatos atveju reikalaujama skirtingo panašumo laipsnio. Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta apsauga taikoma tuo atveju, kai konstatuojama, kad tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, yra toks panašumo laipsnis, jog suinteresuotoji visuomenė gali šiuos prekių ženklus supainioti, tačiau tokios supainiojimo galimybės nereikalaujama taikant minėto straipsnio 5 dalimi teikiamą apsaugą. Taigi šioje 5 dalyje numatyta žala gali kilti dėl ankstesnio prekių ženklo ir prašomo įregistruoti prekių ženklo mažesnio panašumo, dėl kurio suinteresuotoji visuomenė gali šiuos du prekių ženklus susieti, t. y. nustato tarp jų tam tikrą ryšį.
Nors ryšio tarp ankstesnio prekių ženklo ir ginčijamo prekių ženklo buvimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį, visapusis vertinimas reiškia, kad tarp veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, turi būti tam tikras ryšys, taigi mažą prekių ženklų panašumo laipsnį galima kompensuoti dideliu ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu, nemažiau svarbu, kad, nesant jokio ankstesnio prekių ženklo ir ginčijamo prekių ženklo panašumo, ankstesnio prekių ženklo žinomumo ar gero vardo ir atitinkamų prekių ar paslaugų tapatumo ar panašumo nepakanka tam, kad būtų konstatuota, jog yra galimybė supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, ar tai, kad suinteresuotoji visuomenė tarp jų nustato ryšį. Prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, tapatumas ar panašumas yra būtinoji Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir šio straipsnio 5 dalies taikymo sąlyga. Todėl šios nuostatos yra akivaizdžiai netaikytinos, kai Bendrasis Teismas atmeta bet kokį prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą. Tik esant prielaidai, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra tam tikra prasme, net jeigu ir labai nedaug, panašūs, minėtas teismas privalo atlikti visapusį vertinimą norėdamas nustatyti, ar, nepaisant net ir nedidelio šių prekių ženklų panašumo, dėl kitų svarbių veiksnių, kaip antai ankstesnio prekių ženklo žinomumo ar gero vardo, yra galimybė šiuos prekių ženklus supainioti arba ar suinteresuotoji visuomenė nustato tarp jų ryšį
Iš šios Teisingumo Teismo praktikos aiškiai matyti, kad net ir nedidelis prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, tapatumas ar panašumas yra Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo sąlyga, o ne paprastas vertinimo, ar tarp šių prekių ženklų yra ryšys, kaip tai suprantama pagal minėtą teisės nuostatą, kriterijus. Be to, ši išvada tiesiogiai išplaukia iš minėto straipsnio formuluotės: „jeigu [prašomas įregistruoti prekių ženklas] yra tapatus ankstesniam prekių ženklui arba panašus į jį“.
(žr. 31–34 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 64, 65, 70, 74–76 punktus)
4. Nesąžiningas pranašumo įgijimas, pasinaudojant ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu, be kita ko, nustatomas tuo atveju, kai akivaizdžiai bandoma eksploatuoti žinomą prekių ženklą ir piktybiškai juo naudotis, taigi, į tai daroma nuoroda vartojant sąvoką „piktybinio naudojimosi rizika“. Kitaip tariant, yra pavojus, kad gerą vardą turinčio prekių ženklo reputacija arba juo perteikiamos savybės perkeliamos prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimoms prekėms, todėl prekyba jomis palengvėja dėl tokio susiejimo su gerą vardą turinčiu ankstesniu prekių ženklu.
Piktybinio naudojimosi rizika skiriasi, viena vertus, nuo „susilpninimo rizikos“, reiškiančios, kad paprastai konstatuojama, jog ankstesnio prekių ženklo skiriamajam požymiui buvo padaryta žalos, kai dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo naudojimo ankstesnis prekių ženklas nebegali iš karto sukelti asociacijos su prekėmis, kurioms buvo įregistruotas ir kurioms yra naudojamas, ir, kita vertus, nuo „pakenkimo geram vardui rizikos“, reiškiančios, kad paprastai konstatuojama, jog ankstesnio prekių ženklo geram vardui buvo padaryta žalos, kai prekes, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, visuomenė vertina taip, kad sumažėja ankstesnio prekių ženklo patrauklumas.
Pagal nusistovėjusią teismo praktiką piktybinio naudojimosi rizikos, kaip ir susilpninimo ar pakenkimo geram vardui rizikos buvimas gali būti konstatuotas, be kita ko, remiantis tikimybių analize grindžiamomis loginėmis išvadomis, o ne paprastomis prielaidomis, ir atsižvelgiant į įprastą praktiką atitinkamoje verslo srityje bei į visas kitas bylos aplinkybes.
Konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad atliekant bendrą vertinimą, ar buvo nesąžiningai naudojamasi ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu arba jo geru vardu, reikia visų pirma atsižvelgti į tai, kad naudojant pakuotes ir buteliukus, panašius į imituojamų kvepalų pakuotes ir buteliukus, reklaminiais tikslais siekiama naudotis prekių ženklų, kuriais pažymėti parduodami šie kvepalai, skiriamuoju požymiu ir geru vardu. Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad jeigu trečioji šalis, naudodama žymenį, panašų į gerą vardą turintį prekių ženklą, ketina pasinaudoti pastarojo sėkme, kad gautų naudos iš jo patrauklumo, reputacijos ir prestižo, taip pat be jokios finansinės kompensacijos ir nedėdama pastangų šiuo atžvilgiu pasipelnyti iš prekių ženklo savininko komercinių pastangų šio prekių ženklo įvaizdžiui sukurti ir išlaikyti, jį naudojant gaunama nauda turi būti laikoma nesąžiningai gauta dėl to prekių ženklo skiriamojo požymio ar jo gero vardo.
Vis dėlto pagal šią teismo praktiką veiksniai, į kuriuos svarbu atsižvelgti siekiant nustatyti piktybinio naudojimosi riziką, t. y. kad nesąžiningai naudojamasi ankstesnių prekių ženklių skiriamuoju požymiu ar geru vardu, nesiejami tik su prašomu įregistruoti prekių ženklu; pagal šią teismo praktiką leidžiama atsižvelgti į visus įrodymus, kuriais remiantis galima atlikti tokią tikimybių, susijusių su prašomo įregistruoti prekių ženklo savininko ketinimais, analizę, ir juo labiau įrodymų, susijusių su faktiniu prašomo įregistruoti prekių ženklo komerciniu naudojimu, analizę.
(žr. 82–85, 88 punktus)