Byla T‑40/15
Plásticos Españoles, SA (ASPLA)
ir
Armando Álvarez, SA
prieš
Europos Sąjungą, atstovaujamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo
„Deliktinė atsakomybė – Ieškinio tikslumas – Senatis – Priimtinumas – Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Protingas bylos išnagrinėjimo terminas – Turtinė žala – Palūkanos nuo nesumokėtos baudos sumos – Su banko garantija susijusios išlaidos – Priežastinis ryšys“
Santrauka – 2017 m. vasario 17 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) sprendimas
1. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Ginčo dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Ieškinys, kuriuo siekiama, kad būtų atlyginta Sąjungos institucijos tariamai padaryta žala
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
2. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Senaties terminas – Eigos pradžia – Atsakomybė už tai, kad Sąjungos teismas pažeidė protingą bylos išnagrinėjimo terminą – Atitinkamo sprendimo paskelbimo data
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa)
3. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Kumuliacinės sąlygos – Vienos iš sąlygų netenkinimas – Viso ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimas
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
4. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Teisės norma, suteikianti teisių privatiems asmenims – Sąvoka – Sąjungos teismo padarytas protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimas – Įtraukimas – Vertinimo kriterijai
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)
5. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Įrodinėjimo pareiga
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
6. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas ir skiriama bauda – Vykdytinumas – Sprendimo ginčijimas Sąjungos teisme – Vykdytinumo neginčijimas
(SESV 101, 263, 278 straipsniai ir 299 straipsnio pirma pastraipa)
7. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Priežastinis ryšys – Nutrūkimas dėl ieškovo ar kitų asmenų netinkamo elgesio
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
8. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Priežastinis ryšys – Sąvoka – Su banko garantija susijusios išlaidos, susidariusios dėl įmonės sprendimo nemokėti Komisijos skirtos baudos – Nagrinėjant minėtos įmonės ieškinį Sąjungos teismo padarytas protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimas – Priežastinio ryšio egzistavimas – Sąlygos
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
9. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Sąjungos teismo jurisdikcija – Ribos – Draudimas priimti sprendimą „ultra petita“ – Pareiga laikytis šalių nustatytos ginčo apimties – Sąjungos teismo galimybė „ex officio“ nuspręsti atlyginti kitu laikotarpiu nei nurodytas ieškinyje patirtą žalą – Netaikymas
(SESV 268 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalis)
10. Deliktinė atsakomybė – Žala – Atlyginimas – Atsižvelgimas į pinigų nuvertėjimą – Kompensacinės palūkanos ir palūkanos už praleistą terminą – Apskaičiavimo taisyklės
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa; Komisijos reglamento Nr. 1268/2012 83 straipsnio 2 dalies b punktas ir 111 straipsnio 4 dalies a punktas)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 33 punktą)
2. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai tenkinamos SESV 340 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos pareigos atlyginti žalą sąlygos. Šios sąlygos, taigi ir ieškinių dėl šios žalos atlyginimo senaties taisyklės, negali būti grindžiamos kitais nei griežtai objektyviais kriterijais. Todėl nustatant ieškinio dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės senaties termino pradžios momentą neatsižvelgiama į žalą patyrusio asmens subjektyvų šios žalos realumo vertinimą.
Kalbant apie ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo siekiama, kad būtų atlyginta dėl galimo protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo tariamai patirta žala, pažymėtina, kad įvykis, kuris suteikia pagrindą pareikšti ieškinį pagal Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnį, yra procesinis pažeidimas, pasireiškęs tuo, kad Sąjungos teismas tariamai pažeidė reikalavimus, susijusius su protingo bylos išnagrinėjimo termino laikymusi. Todėl į šią aplinkybę reikia atsižvelgti nustatant minėtame 46 straipsnyje numatyto penkerių metų senaties termino eigos pradžios datą. Visų pirma senaties terminas negali būti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią tęsiasi žalą sukėlęs įvykis; šio termino eigos pradžia laikytina ta diena, kai žalą sukėlęs įvykis visiškai baigėsi. Taigi konkrečiu ieškinio dėl žalos atlyginimo atveju, kai prašoma atlyginti žalą, tariamai patirtą dėl reikalavimo išnagrinėti bylą per protingą terminą galimo pažeidimo, Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje nustatytą penkerių metų senaties terminą, jei priėmus sprendimą užbaigiamas atitinkamos bylos išnagrinėjimo terminas, reikia pradėti skaičiuoti nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Ši data yra tiksli, nustatyta remiantis objektyviais kriterijais. Ja užtikrinamas teisinio saugumo principo laikymasis ir leidžiama apsaugoti ieškovų teises.
(žr. 45–49 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 54–55 punktus)
4. Dviejose konkurencijos bylose Bendrajame Teisme vykęs procesas, kurio trukmė sudarė beveik 5 metus ir 9 mėnesius ir negali būti pateisinta jokiomis šių bylų aplinkybėmis, pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą, nes proceso trukmė 20 mėnesių viršijo protingą bylos išnagrinėjimo terminą, o tai yra pakankamai akivaizdus Sąjungos teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas.
Šiuo laikotarpiu – nuo rašytinės proceso dalies pabaigos, kai buvo pateiktas triplikas, iki žodinės proceso dalies pradžios –, be kita ko, buvo susisteminti šalių argumentai, bylos parengtos nagrinėti, išanalizuoti ginčų faktiniai ir teisiniai aspektai, pasiruošta žodinei proceso daliai. Taigi šio laikotarpio trukmė ypač priklauso nuo bylos sudėtingumo, šalių elgesio ir atskirųjų procesinių klausimų iškėlimo.
Pirma, iš pradžių kalbant apie ginčo sudėtingumą, pažymėtina, kad ieškiniai, susiję su Komisijos atliekamu konkurencijos teisės taikymu, palyginti su kitomis bylų rūšimis, yra sudėtingesni, atsižvelgiant, be kita ko, į ginčijamo sprendimo ilgumą, bylos medžiagos apimtį ir būtinumą atlikti daugelio sudėtingų faktinių aplinkybių, dažnai besitęsiančių laike ir erdvėje, detalų vertinimą. Taigi, 15 mėnesių trukmė nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios iš esmės yra tinkama bylų, susijusių su konkurencijos teisės taikymu, nagrinėjimo trukmė. Ieškiniai dėl to paties sprendimo, kurį Komisija priėmė taikydama Sąjungos konkurencijos teisę, iš esmės turi būti nagrinėjami lygiagrečiai, įskaitant tuos atvejus, kai šie ieškiniai nesujungti. Toks lygiagretus nagrinėjimas pateisinamas, be kita ko, šių ieškinių tarpusavio ryšiu ir būtinumu užtikrinti jų analizės ir pateiktino atsakymo nuoseklumą. Taigi lygiagretus tarpusavyje susijusių bylų nagrinėjimas gali pateisinti laikotarpio nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios pailgėjimą vienu mėnesiu dėl kiekvienos papildomos susijusios bylos. Galiausiai kai patronuojamoji bendrovė ir jos patronuojančioji bendrovė pareiškia ieškinį dėl taikant konkurencijos teisę priimto sprendimo, kuriuo jos bendrai ir solidariai įpareigotos sumokėti baudą, atitinkamos bylos yra itin glaudžiai tarpusavyje susijusios ir šis tarpusavio ryšys pateisina šių bylų nagrinėjimą kartu tuo pačiu tempu. Todėl šiuo atveju yra pateisinama, kad žodinė proceso dalis pradedama tą pačią dieną abiejose bylose, nors rašytinė proceso dalis vienoje iš jų buvo baigta anksčiau.
Antra, reikia atsižvelgti į tai, kad šalių elgesys ar atskirųjų procesinių klausimų iškėlimas neturėjo jokios įtakos laikui nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios kiekvienoje iš šių bylų.
Todėl 46 mėnesiai, praėję nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios pirmojoje byloje, ir 50 mėnesių, praėjusių nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios antrojoje byloje, reiškia, kad kiekvienoje iš šių bylų buvo 20 mėnesių nepateisinamo neveikimo laikotarpis.
(žr. 62, 63, 66, 68, 69, 71, 72, 76–78, 80, 81, 83 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 84–85 punktus)
6. Pagal SESV 299 straipsnio pirmą pastraipą Komisijos sprendimas dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį vykdomas privaloma tvarka, nes jame adresatams nustatyta piniginė prievolė. Be to, tai, kad pagal SESV 263 straipsnį pareikštas ieškinys dėl šio sprendimo panaikinimo, nelemia, jog minėtas sprendimas tampa nevykdytinas, nes, remiantis SESV 278 straipsniu, bylos iškėlimas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nesustabdo ginčijamo akto galiojimo.
(žr. 93 punktą)
7. Pagal SESV 340 straipsnyje nustatytą priežastinio ryšio sąlygą reikalaujama, kad veiksmai, kuriais kaltinama, būtų pagrindinė žalos priežastis. Kitaip tariant, net ir tuo atveju, kai institucijos galėjo prisidėti prie žalos, kurią prašoma atlyginti, padarymo, toks prisidėjimas gali būti pernelyg netiesioginis dėl kitiems asmenims, galbūt ir ieškovui, tenkančios atsakomybės.
(žr. 108 punktą)
8. Žala, kurią bendrovė, kuriai Komisijos sprendimu, vėliau panaikintu Sąjungos teismo, skirta bauda, patyrė dėl to, kad mokėjo su banko garantija susijusias išlaidas, neatsiranda tiesiogiai dėl to sprendimo neteisėtumo, nes ši žala atsiranda dėl pačios šios bendrovės pasirinkimo pateikti banko garantiją ir nevykdyti pareigos sumokėti baudą per ginčijamame sprendime nurodytą terminą. Vis dėlto kitaip yra tuomet, kai bylos Sąjungos teisme trukmė viršijo protingą bylos išnagrinėjimo terminą, nes, pirma, banko garantijos pateikimo metu nebuvo galima numatyti, kad protingas bylos išnagrinėjimo terminas bus pažeistas, ir ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad jo ieškinys bus išnagrinėtas per protingą terminą. Antra, šis terminas buvo pažeistas vėliau, negu ieškovas priėmė pirminį sprendimą pateikti banko garantijas.
Remiantis tuo darytina išvada, kad tarp protingo bylos išnagrinėjimo Sąjungos teisme termino pažeidimo ir žalos, kurią ieškovas patyrė prieš paskelbiant atitinkamą sprendimą ir kuri atsirado dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo laikotarpiu, kai viršytas šis protingas terminas, yra pakankamai tiesioginis priežastinis ryšys. Su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimas po minėto sprendimo paskelbimo, kai baigėsi protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimas atitinkamoje byloje, nesusijęs pakankamai tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šiuo pažeidimu, nes tokių išlaidų mokėjimas kyla iš asmeninio savarankiško ieškovo sprendimo, priimto vėliau, negu padarytas šis pažeidimas, nemokėti baudos, neprašyti sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymo ir pateikti apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo.
(žr. 109–111, 119 ir 120 punktus)
9. Iš taisyklių, kuriose reglamentuojamas procesas Sąjungos teismuose, visų pirma iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies, matyti, kad ginčo ribas iš esmės nustato ir apibrėžia bylos šalys ir kad Sąjungos teismas negali priimti sprendimo ultra petita. Taigi Sąjungos teismas negali nukrypti nuo ieškovo prašymo ir ex officio nuspręsti atlyginti žalą, patirtą laikotarpiu, kuris chronologiškai nesutampa su laikotarpiu, per kurį jis nurodo patyręs žalą.
(žr. 127, 128 punktus)
10. Kadangi įvykdytos Sąjungos deliktinės atsakomybės sąlygos, negalima neatsižvelgti į nepalankias pasekmes, kilusias dėl laiko, praėjusio nuo žalą sukėlusio įvykio atsiradimo dienos iki žalos atlyginimo įvertinimo, nes reikia atsižvelgti į pinigų nuvertėjimą. Kompensacinėmis palūkanomis siekiama kompensuoti laiką, praėjusį iki tada, kai patirtos žalos dydį įvertina teismas, nepriklausomai nuo bet kokio skolininkui priskiriamo vėlavimo. Laikotarpio pabaiga, suteikianti teisę į šį pakartotinį finansinį įvertinimą, iš esmės turi sutapti su sprendimo, kuriuo pripažįstama pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą, paskelbimo diena. Ieškovui neįrodžius, kad neigiamos pasekmės, susijusios su termino pasibaigimu, gali būti apskaičiuotos remiantis palūkanų norma, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, padidinta keliais procentiniais punktais, pinigų nuvertėjimą laikui bėgant atspindi Eurostato atitinkamu laikotarpiu ieškovo įsteigimo valstybėje narėje nustatyta metinė infliacijos norma.
(žr. 138, 139, 143 ir 145 punktus)