Language of document : ECLI:EU:T:2016:267

Laikina versija

BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2016 m. gegužės 4 d.

Byla T‑129/14 P

Carlos Andres ir kiti

prieš

Europos Centrinį Banką (ECB)

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – ECB darbuotojai – Pensijos – Socialinio draudimo sistemos reforma – Pensijų plano įšaldymas – ECB darbuotojų įdarbinimo sąlygos – Konsultavimosi teisė – Sutartinių darbo santykių ir Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintų darbo santykių pobūdžio skirtumas – Iškraipymas – Teisės klaida“

Dalykas:       Apeliacinis skundas dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Andres ir kt. / ECB (F‑15/10, EU:F:2013:194) panaikinimo.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Priteisti iš Carlos Andres ir kitų priede išvardytų apeliantų bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Institucijų aktai – Neliečiamumas po priėmimo – Pakeitimas, kuris turi būti atliekamas laikantis kompetencijos ir procedūros taisyklių

2.      Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Atstovavimas – Pensijų plano priežiūros komitetas – Privalomas konsultavimasis – Apimtis – Pareiga pateikti komitetui visą svarbią informaciją – Ribos

(Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 10 straipsnio 4 dalis; Europos Centrinio Banko darbo reglamento 23 straipsnio 1 dalis)

3.      Socialinė politika – Darbuotojų informavimas ir konsultavimas – Direktyva 2002/14 – Darbuotojų teisė į informaciją ir konsultacijas įmonėje – Apimtis

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14)

1.      Teisinio saugumo principu siekiama užtikrinti Sąjungos teisės reguliuojamų situacijų ir teisinių santykių numatomumą. Šiuo tikslu būtina, kad Sąjungos institucijos laikytųsi savo priimtų aktų, kuriais veikiama teisės subjektų teisinė ir faktinė padėtis, neliečiamumo, t. y. kad jos galėtų pakeisti šiuos aktus tik laikydamosi kompetencijos ir procedūros taisyklių. Teisinio saugumo principas pats savaime netrukdo pakeisti teisės nuostatos.

(žr. 35 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2003 m. balandžio 10 d. Sprendimo Schulin, C‑305/00, Rink., EU:C:2003:218, 58 punktas ir 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Airija / Komisija, C‑199/03, EU:C:2005:548, 69 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 1997 m. spalio 21 d. Sprendimo Deutsche Bahn / Komisija, T‑229/94, Rink., EU:T:1997:155, 113 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Konsultavimosi pareiga, tenkanti Europos Centriniam Bankui vykdant socialinio draudimo sistemos reformą, reiškia, jog per visą konsultavimosi procedūrą jis turi teikti svarbią informaciją pensijų plano priežiūros komitetui, kad šis komitetas galėtų kuo daugiau ir veiksmingiau dalyvauti per konsultavimosi procedūrą. Todėl visą naują svarbią informaciją Bankas jam turi teikti iki pat minėtos procedūros pabaigos.

Tačiau nei iš konsultavimosi pareigos, tenkančios Bankui vykdant socialinio draudimo sistemos reformą, nei iš kitų nuostatų, t. y. susitarimo memorandumo dėl Banko vadovų ir personalo komiteto tarpusavio santykių 6 straipsnio ir pensijų plano priežiūros komiteto įgaliojimo 30 straipsnio, nematyti, kad ši konsultavimosi pareiga leidžia Bankui nukrypti nuo savo pareigos užtikrinti susijusių dokumentų konfidencialumą. Priešingai, kaip priminė Tarnautojų teismas, priežiūros komitetas turi kuo daugiau ir veiksmingiau dalyvauti per konsultavimosi procedūrą, tačiau, remiantis minėto susitarimo memorandumo II skirsniu, informacija, leidžianti susipažinti su konsultacijos dalyku, personalo komitetui turi būti pateikiama taip, kad tam neprieštarautų jokie privalomieji pagrindai.

(žr. 57 ir 60 punktus)

3.      Nors darbuotojų atstovų konsultavimosi pareiga pasireiškia darbdavio pareiga pateikti arba perduoti, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2002/14 dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje, komitetams svarbią informaciją per visą konsultavimosi procedūrą, o tai reiškia, kad darbdavys turi aktyviai imtis atitinkamų veiksmų, ši pareiga neturi būti suprantama kaip įpareigojanti minėtą darbdavį perduoti darbuotojų atstovams visą informaciją, kurią minėti atstovai gali gauti iš kitų šaltinių, ir, be kita ko, viešai prieinamą informaciją.

(žr. 76 punktą)