BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. rugsėjo 16 d.(*)
„Konkurencija – Karteliai – Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Austrijos vonios kambario įrangos rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Kainų kėlimo koordinavimas ir keitimasis slapta komercine informacija – Pažeidimo inkriminavimas – Baudos – 2006 m. baudų apskaičiavimo gairės – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Ekonominė krizė – 2002 m. pranešimas dėl bendradarbiavimo – Baudos dydžio sumažinimas – Didelė papildomoji vertė“
Byloje T‑412/10
Roca, įsteigta Saint‑Ouen‑l’Aumône (Prancūzija), atstovaujama advokato P. Vidal Martínez,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą F. Castillo de la Torre, A. Antoniadis ir F. Castilla Contreras, vėliau – M. Castillo de la Torre, A. Antoniadis ir F. Jimeno Fernández,
atsakovę,
dėl prašymo iš dalies panaikinti 2010 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimą C(2010) 4185 galutinis dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/39092 – Vonios kambario įranga) ir dėl prašymo sumažinti šiuo sprendimu ieškovei skirtos baudos dydį
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai K. Jürimäe (pranešėja) ir M. van der Woude,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. kovo 6 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
(Praleista)
Procesas ir šalių reikalavimai
30 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu pareiškimu ieškovė pareiškė šį ieškinį.
31 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Bendrojo Teismo Procedūros reglamento 64 straipsnį, raštu pateikė Komisijai klausimus, į kuriuos ji atsakė per nustatytą terminą.
32 Per 2013 m. kovo 6 d. posėdį buvo išklausyti šalių paaiškinimai žodžiu ir atsakymai į Bendrojo Teismo raštu ir žodžiu pateiktus klausimus.
33 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamo sprendimo 1 ir 2 straipsnius tiek, kiek jie su ja susiję,
– sumažinti jai skirtos baudos dydį,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
34 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
(Praleista)
1. Dėl prašymo iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą
(Praleista)
Dėl ieškinio penktojo pagrindo, susijusio su ieškovės bendradarbiavimu
171 Ieškinio penktajame pagrindė ieškovė teigia, pirma, kad Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir padarė akivaizdžią 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo taikymo klaidą, nes nepritaikė jai baudos sumažinimo pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo. Antra, ieškovė prašo taikyti baudos sumažinimą pagal 2006 m. gairių 29 dalį dėl jos bendradarbiavimo. Antrąjį argumentą reikia aiškinti taip, jog ieškovė teigia, kad jai turėjo būti pritaikytas baudos sumažinimas dėl bendradarbiavimą, kaip nustatyta toje dalyje, ir kad taip ji kaltina Komisiją padarius tos dalies taikymo klaidą.
Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo ir dėl pažeidimų bei klaidų taikant 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo
172 Ieškovė kaltina Komisiją, pirma, kad ši jai nepritaikė baudos dydžio sumažinimo, nepaisant to, kad 2006 m. gruodžio 8 d. raštu Komisija pranešė, kad jai bus suteikta teisė į sąlyginį baudos dydžio sumažinimą. Šiuo klausimu ji teigia, kad Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą.
173 Antra, ieškovė ginčija vertinimą, kad jos prašyme taikyti baudos sumažinimą pateikta informacija neturėjo didelės papildomosios vertės. Šiuo klausimu ji iš esmės teigia, kad jos prašyme taikyti baudos sumažinimą pateikta informacija turėjo didelę papildomąją vertę, nes be šios informacijos Komisija nebūtų galėjusi įrodyti 2004 m. Prancūzijoje daryto pažeidimo, susijusio su sanitarine keramika. Be to, ji teigia, kad dėl bendradarbiavimo stokos ji nepaneigė pateiktos informacijos vertės, nes ginčijo ne faktines aplinkybes, o tik jų teisinį vertinimą.
174 Komisija ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą. Ji teigia, pirma, kad ieškovės pateiktos informacijos papildomoji vertė negali būti kvalifikuojama kaip didelė. Viena vertus, ieškovės duoti parodymai buvo bendri, o Ideal Standard – konkretūs ir išsamūs. Kita vertus, pažeidimas galėjo būti įrodytas dideliu skaičiumi lentelių, kuriose nurodyta, kad buvo keičiamasi informacija, ir aiškiu bei išsamiu Ideal Standard pateiktu patvirtinimu, pagrįstu po susitikimo parengtu dokumentu. Antra, ji teigia, kad, viena vertus, atsakyme į pranešimą apie kaltinimus ieškovė išdėstė labai išsamius argumentus, kuriais neigiama duomenų, kuriais ji remiasi, įrodomoji galia, konkrečiai kalbant, Ideal Standard pateiktų duomenų apie susitarimą dėl 2004 m. vasario mėn. kainų, įrodomoji galia. Kita vertus, ji teigia, kad įmonė negali grįsti prašymo sumažinti baudą aplinkybėmis, už kurias Komisija galiausiai jos nepripažįsta atsakinga, o šio bendradarbiavimo privalumas pasireiškia jau tuo, kad Komisija nusprendė atsisakyti tam tikrų kaltinimų, todėl įmonė nelaikoma atsakinga arba jai neskiriama bauda.
175 Pirma reikia priminti sąlygas, kuriomis įmonei gali būti taikomas baudos sumažinimas pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo. Antra, reikia išnagrinėti, ar prašyme taikyti baudos sumažinimą ieškovės pateikta informacija turi didelę papildomąją vertę, ir, trečia, tik tada išnagrinėti, jei reikia, klausimą, ar Komisija gali pagrįstai prieiti prie išvados, kad ieškovė turėjo teisę į sąlyginį baudos dydžio sumažinimą, apie kurį pranešta 2006 m. gruodžio 8 d. raštu.
176 Pirmiausia būtina priminti, kad 2002 m. pranešime dėl bendradarbiavimo Komisija apibrėžė sąlygas, kuriomis įmonėms, bendradarbiaujančioms su ja atliekant tyrimą dėl kartelio, gali būti neskiriama arba sumažinama bauda, kuri joms būtų paskirta kitu atveju (2011 m. gegužės 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo Arkema France prieš Komisiją, T‑343/08, Rink. p. II‑2287, 129 punktas).
177 Pagal 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 20 dalį „įmonėms, kurios neatitinka [atleidimo nuo baudų] sąlygų, gali būti sumažinta bauda, kuri kitaip joms būtų skirta“.
178 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 21 dalyje nurodyta, jog tam, „kad įmonei būtų sumažinta bauda [pagal to pranešimo 20 dalį], ji privalo Komisijai pateikti įrodymų, kurie turėtų reikšmingą papildomąją vertę Komisijos turimų įrodymų apie įtariamą pažeidimą atžvilgiu, ir nutraukti savo neteisėtą veiklą ne vėliau kaip įrodymų pateikimo metu“.
179 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 22 dalyje didelės papildomosios vertės sąvoka apibrėžiama taip:
„Sąvoka „papildomoji vertė“ reiškia laipsnį, kuriuo pateikti įrodymai savo pobūdžiu ir (arba) nuodugnumu sustiprina Komisijos gebėjimą įrodyti minėtus faktus. Šiuo požiūriu Komisija paprastai teikia daugiau reikšmės raštiškiems įrodymams, atsiradusiems laikotarpiu, su kuriuo susiję tie faktai, negu vėliau susiformavusiems įrodymams. Lygiai taip pat tiesiogiai su minėtais faktais susiję įrodymai paprastai laikomi vertingesniais negu netiesioginiai įrodymai.“
180 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 23 dalies b punkto pirmoje pastraipoje numatyti trys baudos sumažinimo diapazonai. Pirmai įmonei, kuri atitinka minėto pranešimo 21 dalies sąlygas, bauda gali būti sumažinta 30–50 %, antrai įmonei bauda gali būti sumažinta 20–30 %, o paskesnėms įmonėms – iki 20 %.
181 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 23 dalies b punkto antroje pastraipoje nurodyta, kad, „siekdama nustatyti sumažinimo dydį šiuose diapazonuose, Komisija atsižvelgia į laiką, kuomet buvo pateikti įrodymai, atitinkantys [to pranešimo] 21 dalies sąlygas, ir į jų papildomąją vertę“ ir kad „ji taip pat gali atsižvelgti į tai, ar įmonė, įteikusi paraišką, bendradarbiavo nuosekliai ir be išlygų“.
182 Remiantis 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo logika darytina išvada, kad siekiama karteliuose sukurti „nesaugų klimatą“ ir taip paskatinti juos išduoti Komisijai. Tas nesaugumas kyla būtent dėl to, kad kartelio dalyviai žino, kad tik vienam iš jų galės būti pritaikytas atleidimas nuo baudos išdavus kitus kartelio dalyvius, kuriems dėl tos priežasties kyla pavojus, jog bus skirtos baudos. Pagal šią sistemą ir remiantis ta pačia logika, greičiausiai suskubusioms bendradarbiauti įmonėms gali būti taikomas didesnis baudų, kurios kitu atveju joms būtų skirtos, sumažinimas, nei ne taip greitai pradėjusioms bendradarbiauti įmonėms (2011 m. spalio 5 d. Bendrojo Teismo sprendimo Transcatab prieš Komisiją, T‑39/06, Rink. p. II‑6831, 379 punktas).
183 Taigi chronologinė tvarka ir kartelio narių bendradarbiavimo greitumas yra pagrindiniai tame pranešime dėl bendradarbiavimo nustatytos sistemos elementai (šio sprendimo 182 punkte minėto Sprendimo Transcatab prieš Komisiją 380 punktas).
184 Šiuo klausimu reikia priminti, kad nors Komisija privalo nurodyti priežastis, dėl kurių mano, kad pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo įmonių pateikti įrodymai pateisina skirtos baudos dydžio sumažinimą arba jo nepateisina, įmonės, ginčijančios Komisijos sprendimą šiuo klausimu, turi įrodyti, kad šių įmonių savanoriškai pateikta informacija buvo lemiama, kad ši institucija galėtų įrodyti pažeidimo esmę ir priimti sprendimą dėl baudų skyrimo (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Erste Group Bank ir kt. prieš Komisiją, C‑125/07 P, C‑133/07 P, C‑135/07 P ir C‑137/07 P, Rink. p. I‑8681, 297 punktą ir šio sprendimo 176 punkte minėto Sprendimo Arkema France prieš Komisiją 135 punktą).
185 Atsižvelgdama į priežastį, dėl kurios numatyta galimybė sumažinti baudą, Komisija negali nepaisyti pateiktos informacijos naudingumo, nes ji būtinai sudaro dalį jos jau turimų įrodymų (2010 m. balandžio 28 d. Bendrojo Teismo sprendimo Gütermann ir Zwicky prieš Komisiją, T‑456/05 ir T‑457/05, Rink. p. II‑1443, 220 punktas ir šio sprendimo 176 punkte minėto Sprendimo Arkema France prieš Komisiją 136 punktas).
186 Jei bendradarbiaudama įmonė tik patvirtina tam tikrą kitos bendradarbiaujančios įmonės pateiktą informaciją ir tai padaro ne taip aiškiai ir tiksliai, šios įmonės bendradarbiavimas, nors tam tikru požiūriu Komisijai ir naudingas, negali būti vertinamas kaip prilygintinas pirmosios įmonės, kurį pateikė šią informaciją, bendradarbiavimui. Parodymai, kurie tik tam tikra dalimi patvirtina Komisijos jau turimus parodymus, iš esmės nepalengvina Komisijos užduoties ir atitinkamai negali būti pakankamas pagrindas pateisinti baudos sumažinimą dėl bendradarbiavimo (žr. šio sprendimo 176 punkte minėto Sprendimo Arkema France prieš Komisiją 137 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
187 Tačiau remiantis teismų praktika darytina išvada, kad kaltinamos įmonės prisipažinimas dalyvavus kartelyje, kurio tikrumas ginčijamas kelių kitų kaltinamų įmonių, negali būti laikomas pakankamu tų kitų įmonių padaryto pažeidimo įrodymu, jeigu jis nėra pagrįstas kitais įrodymais (šio sprendimo 130 punkte minėto Sprendimo JFE Engineering ir kt. prieš Komisiją 219 punktas; šiuo klausimu žr. 1998 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Enso‑Gutzeit prieš Komisiją, T‑337/94, Rink. p. II‑1571, 91 punktą).
188 Galiausiai, nors reikia pripažinti, kad Komisija turi diskreciją nagrinėdama informacijos, kuri jai pateikta pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo, didelę papildomąją vertę, vis dėlto Bendrasis Teismas negali remtis ta diskrecija ir atsisakyti vykdyti išsamią teisinę ir faktinę Komisijos vertinimo šiuo klausimu kontrolę (pagal analogiją žr. šio sprendimo 35 punkte minėto Sprendimo Chalkor prieš Komisiją 62 punktą).
189 Antra, šio sprendimo 173 punkte išdėstytus ieškovės pateiktus argumentus reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šio sprendimo 176–188 punktuose išdėstytus priminimus.
190 Šiuo klausimu reikia atkreipti dėmesį, kad ginčijamo sprendimo 1291–1293, 1295, 1297, 1299 et 1300 konstatuojamosiose dalyse Komisija motyvavo atsisakymą sumažinti ieškovei skirtą baudą iš esmės dėl trijų priežasčių. Pirma, dėl ieškovės patiktos informacijos apie 2004 m. Prancūzijoje darytą pažeidimą, susijusį su sanitarine keramika, Komisija pabrėžė, pirma, kad Ideal Standard ją jau buvo informavusi apie pasikeitimą išsamia informacija ir jau perdavusi lenteles, kuriose nurodytas tas pasikeitimas informacija apie pardavimus 2004 m. vasarą. Kita vertus, ieškovės pateikta informacija buvo bendra, nepagrįsta naujausiais įrodymais, o per administracinę procedūrą kelios įmonės užginčijo jų įrodomąją vertę. Antra, dėl Prancūzijoje daryto pažeidimo, susijusio su armatūra, ieškovė nepateikė jokios informacijos. Trečia, paskesniais veiksmais po prašymo sumažinti baudą pateikimo ieškovė sumažino ir net paneigė savo pačios pateiktos informacijos įrodomąją galią ir taip neįrodė tikro noro bendradarbiauti.
191 Tokiomis aplinkybėmis, remiantis šio sprendimo 190 punkte išdėstytais ginčijamo sprendimo motyvais ir šio sprendimo 173 punkte išdėstytais ieškovės pateiktais argumentais, reikia patikrinti, pirma, ar ieškovės prašyme sumažinti baudą pateikta informacija turėjo didelę papildomąją vertę. Antra, reikia išnagrinėti, jei būtina, ar ieškovė sumažino tos informacijos patikimumą ir paneigė Ideal Standard pateiktus įrodymus taip, kad ta informacija negali būti laikoma turinčia didelę papildomąją vertę.
192 Visų pirma reikia konstatuoti, kad ieškovė neginčija Komisijos išvados, kad ji nepateikė jokios informacijos apie Prancūzijoje darytą su armatūra susijusį pažeidimą. Tokiomis aplinkybėmis reikia šių argumentų nagrinėjimą apriboti jos pateiktos informacijos apie Prancūzijoje darytą su sanitarine keramika susijusį pažeidimą papildomąja verte.
193 Paskui reikia pažymėti, kaip procesiniuose dokumentuose teigia Komisija, kad nebuvo konstatuotas joks pažeidimas laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2004 m. pradžios, kiek tai susiję su sanitarine keramika Prancūzijoje, o ieškovė, beje, neginčija šios faktinės aplinkybės. Todėl Komisija pagrįstai netaikė jokio sumažinimo dėl ieškovės pateiktos su tuo laikotarpiu susijusios informacijos.
194 Be to, kiek tai susiję su ieškovės pateikta informacija apie 2004 m. Prancūzijoje darytą su sanitarine keramika susijusį pažeidimą, reikia pažymėti, kad remiantis ginčijamo sprendimo 556, 583, 584, 587 ir 588 konstatuojamosiomis dalimis darytina išvada, jog konstatuodama pažeidimo egzistavimą Komisija rėmėsi keturiais įrodymais: pirma, Ideal Standard prašymu sumažinti baudą (ginčijamo sprendimo 583 konstatuojamoji dalis), antra, šios bendrovės pateikta prie to prašymo pridėta lentele (ginčijamo sprendimo 588 konstatuojamoji dalis), trečia, ieškovės prašymu sumažinti baudą (ginčijamo sprendimo 556, 587 ir 588 konstatuojamosios dalys) ir, ketvirta, Duravit atsakymu į pranešimą apie kaltinimus (ginčijamo sprendimo 584 konstatuojamoji dalis).
195 Galiausiai, priešingai, nei teigia procesiniuose dokumentuose, Komisija ginčijamame sprendime iš esmės nusprendė, kad negali pagrįsti 2004 m. Prancūzijoje daryto su sanitarine keramika susijusio pažeidimo konstatavimo tik Ideal Standard duotais parodymais žodžiu pateikiant prašymą sumažinti baudą ir prie to prašymo pridėta lentele. Ginčijamo sprendimo 588 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė:
„Komisija nepatvirtino, kad prie Ideal Standard prašymo [sumažinti baudą] pridėta lentelė gali būti kvalifikuojama kaip faktinių aplinkybių atsiradimo laikotarpio dokumentas. Tačiau ta lentelė yra Ideal Standard bandymas pateikti kiek įmanoma išsamesnę jos parodymuose išdėstytų faktinių aplinkybių santrauką. Net ir neatsižvelgiant į šį įrodymą, tai, kad per 2004 m. vasario mėn. vykusį AFICS susitikimą buvo derinamos minimalios kainos, galima įrodyti trimis pareiškimais [t. y. Ideal Standard prašymu sumažinti baudą, ieškovės analogišku prašymu ir galiausiai Duravit atsakymu į pranešimą apie kaltinimus].“
196 Vadinasi, viena vertus, reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime Komisija pati rėmėsi ieškovės prašyme sumažinti baudą pateikta informacija, kad įrodytų 2004 m. Prancūzijoje darytą su sanitarine keramika susijusį pažeidimą. Todėl iš ginčijamo sprendimo aiškinimo išplaukia, kad ieškovės pateikta informacija buvo objektyviai naudinga Komisijai.
197 Kita vertus, reikia konstatuoti, kad be ieškovės pateiktos informacijos ir remdamasi tik Ideal Standard pateiktame prašyme sumažinti baudą išdėstyta informacija Komisija nebūtų galėjusi įrodyti 2004 m. Prancūzijoje daryto su sanitarine keramika susijusio pažeidimo. Jei, kaip galima teigti remiantis ginčijamo sprendimo 584 ir 587 konstatuojamosiomis dalimis, atsakyme į pranešimą apie kaltinimus Duravit iš tikrųjų patvirtino, kad diskusijos apie minimalias kainas vyko per Ideal Standard nurodytą AFICS susitikimą, tai nereiškia, kad, kaip galima teigti remiantis per 2007 m. lapkričio 12 d. Duravit Komisijoje pateiktomis žodinėmis pastabomis, Duravit taip pat suabejojo Ideal Standard pateiktos lentelės įrodomąja galia.
198 Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes reikia konstatuoti, kad prašyme sumažinti baudą ieškovės pateikta informacija turėjo didelę papildomąją vertę. Iš tiesų remdamasi ta informacija Komisija galėjo konstatuoti 2004 m. Prancūzijoje darytą su sanitarine keramika susijusį pažeidimą, nes toje informacijoje patvirtinta, jog 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikime vyko diskusijos apie žemiausios kategorijos sanitarinės keramikos minimalias kainas (ginčijamo sprendimo 588 konstatuojamoji dalis). Todėl Komisija nepagrįstai atsisakė pripažinti ieškovės prašyme sumažinti baudą išdėstytų parodymų didelę papildomąją vertę ir tuo pagrindu sumažinti jai skirtos baudos dydį.
199 Šio sprendimo 198 punkte padarytos išvados negalima paneigti Komisijos argumentais, kuriais siekiama įrodyti, kad ieškovės pateikta informacija neturėjo didelės papildomosios vertės.
200 Kita vertus, Komisijos argumentui, kad ieškovės prašymui sumažinti baudą pagrįsti pateikta informacija buvo bendra, o Ideal Standard pateikta informacija – konkreti ir išsami, negalima pritarti. Iš tiesų vien Ideal Standard prašymo sumažinti baudą pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo, ypač atsižvelgiant tam tikslui į Ideal Standard pateiktų duomenų įrodomosios galios užginčijimą, nepakako, kad būtų galima konstatuoti 2004 m. Prancūzijoje darytą su sanitarine keramika susijusį pažeidimą. Be to, nepaisant ieškovės pateiktos informacijos bendro pobūdžio, ja remiantis vis dėlto buvo galima patvirtinti Ideal Standard pateiktus duomenis, todėl Komisija galėjo konstatuoti tą pažeidimą. Iš tikrųjų, kaip pažymėta šio sprendimo 197 punkte, be ieškovės pateiktos informacijos ir remdamasi tik Ideal Standard pateiktame prašyme sumažinti baudą Komisija nebūtų galėjusi įrodyti 2004 m. Prancūzijoje daryto su sanitarine keramika susijusio pažeidimo.
201 Kita vertus, Komisijos argumentas, kad ji galėjo įrodyti pažeidimą remdamasi dideliu skaičiumi lentelių, kuriose nurodyta, kad buvo keičiamasi informacija, ir aiškiu bei išsamiu Ideal Standard pateiktu patvirtinimu, pagrįstu po susitikimo parengtu dokumentu, yra nepagrįstas. Iš tiesų reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo 588 konstatuojamojoje dalyje Komisija iš esmės nusprendė, kad negali pagrįsti 2004 m. Prancūzijoje daryto su sanitarine keramika susijusio pažeidimo konstatavimo Ideal Standard duotais parodymais žodžiu pateikiant prašymą sumažinti baudą ir prie to prašymo pridėta lentele (žr. šio sprendimo 195 punktą).
202 Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus ir į ginčijamo sprendimo 556, 587 ir 588 konstatuojamąsias dalis, kuriomis remiantis galima teigti, kad ieškovės pateikti duomenys tikrai leido Komisijai konstatuoti 2004 m. Prancūzijoje darytą su sanitarine keramika susijusį pažeidimą, reikia daryti išvadą, kad Komisija padarė ieškovės prašyme sumažinti baudą išdėstytos informacijos didelės papildomosios vertės vertinimo, pateikto pasibaigus administracinei procedūrai, klaidą.
203 Tokiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti, antra, ar paskesniais veiksmais po prašymo sumažinti baudą pateikimo ieškovė paneigė savo pačios pateiktos informacijos įrodomąją galią, kaip ginčijamame sprendime iš esmės teigia Komisija.
204 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 1300 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo, kad grupė Roca „neįrodė tikro noro bendradarbiauti per [administracinę] procedūrą, o priešingai, savo elgesiu „sumažino įrodymų, kuriuos [Roca grupė] iš pradžių pateikė, vertę“.
205 Be to, ginčijamo sprendimo 1295 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad „[ieškovė] ir Laufen [Austria] karštai neigė pranešime apie kaltinimus nurodytas faktines aplinkybes (žr., pavyzdžiui, [ginčijamo sprendimo 360–365 ir 579–582 konstatuojamąsias dalis]) ir taip sukėlė didelių abejonių veiksmų antikonkurencingumu, kurį Roca [grupė] buvo laikoma įrodžiusia parodymuose, kuriuos pateikė prašyme [sumažinti baudą].“ Dėl šio aspekto reikia pridurti, kad to sprendimo 360–365 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti argumentai, kuriuos Laufen Austria pateikė atsakyme į pranešimą apie kaltinimus, kiek tai susiję su neteisėtais veiksmais Austrijos rinkoje. To paties sprendimo 579–582 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti Roca grupės pateikti parodymai apie neteisėtus su armatūra susijusius veiksmus Prancūzijoje.
206 Beje, reikia atkreipti dėmesį, kad to sprendimo 586 konstatuojamojoje dalyje Komisija išdėstė tokius teiginius:
„Roca [grupė] pateikia prieštaringą faktinių aplinkybių santrauką. Patvirtinusi, kad 2002 m.–2004 m. AFICS susitikimuose vyko diskusijos apie minimalias kainas, [ji] bando diskredituoti tai patvirtinančius Ideal Standard parodymus ir daro išvadą, kad Komisija turėtų iš naujo išnagrinėti klausimą, ar galima gauti įrodymų apie minimalių kainų koordinavimą. Roca [grupė], be kita ko, teigia, kad Ideal Standard pateikiamo minimalių kainų koordinavimo per 2004 m. vasario 25 d. susirinkimą aprašymo nepatvirtino kitos įmonės, pateikusios prašymą sumažinti baudą. Ji teigia, be kita ko, kad Ideal Standard pateikta lentelė negali būti laikoma „įtikinamu įrodymu“. Pasak Roca [grupės], ši lentelė rodo, kad Ideal Standard tikriausiai supainiojo Prancūzijoje vykdytus veiksmus su veiksmais, kurie vykdyti Italijoje (nes tas dokumentas parengtas italų kalba).“
207 Remiantis šio sprendimo 204–206 punktuose nurodytomis ginčijamo sprendimo konstatuojamosiomis dalimis darytina išvada, kad ieškovės iš pradžių pateikta informacija nebeturėjo didelės papildomosios vertės atsižvelgiant į tai, kad ji pati sumažino jos naudą, suabejojusi tos informacijos patikimumu.
208 Dėl šio aspekto visų pirma reikia pažymėti, kad remiantis 2006 m. sausio 17 d. ir 20 d. raštuose suformuluotu prašymu sumažinti baudą darytina išvada, jog tas prašymas pateiktas ne visos Roca grupės, o tik ieškovės ir Laufen grupės vardu, nes tos grupės veikla Prancūzijoje buvo integruota į pastarosios veiklą. Todėl Laufen Austria parodymai per administracinę procedūrą yra reikšmingi nustatant, ar ieškovė sumažino informacijos, kurią pateikė Komisijai, papildomąją vertę, tik tiek, kiek ji susijusi su konkurencijai priešingais veiksmais Prancūzijos rinkoje. Tačiau, kaip konstatuota šio sprendimo 205 punkte, ginčijamo sprendimo 360–365 konstatuojamosios dalys, į kurias Komisija daro nurodą to paties sprendimo 1295 konstatuojamojoje dalyje, yra susijusios tik su Austrijos rinka. Taigi šiose konstatuojamosiose dalyse nepateiktas joks ieškovės prašyme sumažinti baudą išdėstytos informacijos apie Prancūzijos rinką neigimas.
209 Antra, ginčijamo sprendimo 579–582 konstatuojamosios dalys yra susijusios, kaip konstatuota šio sprendimo 205 punkte, su parodymais, kuriuos Roca grupė davė apie Prancūzijoje vykdytus su armatūra susijusius neteisėtus veiksmus. Taigi jomis negalima įrodyti, kad ieškovė tais parodymais paneigė jos pačios Komisijai pateiktų duomenų papildomąją vertę. Iš tiesų pastarieji duomenys susiję tik su Prancūzijoje darytu pažeidimu sanitarinės keramikos rinkoje.
210 Trečia, ginčijamo sprendimo 586 konstatuojamojoje dalyje nurodyta informacija, kurią Komisija išplėtojo savo procesiniuose dokumentuose, neleidžia daryti išvados, kad ieškovė diskreditavo jos pačios pateiktą informaciją. Iš tiesų, viena vertus, remiantis tiek ginčijamu sprendimu, tiek Komisijos procesiniais dokumentais darytina išvada, kad ieškovė patvirtino, jog būtent 2004 m. per susitikimą AFICS buvo diskutuojama apie žemiausios rūšies sanitarinės keramikos minimalias kainas, tai neneigiama. Antra vertus, ieškovė iš tikrųjų sukėlė abejonių dėl Ideal Standard parodymų apie 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikimą ir dėl dokumento, kurį ši pateikė parodymams pagrįsti, papildomosios vertės. Vis dėl to reikia pažymėti, kad taip ieškovė tik pateikė Komisijai argumentus, kuriais atkreipė dėmesį, jog Ideal Standard pateikti duomenys buvo nepakankami įrodyti 2004 m. Prancūzijoje darytą su sanitarine keramika susijusį pažeidimą, kad įrodytų, jog informacija, kurią pati pateikė prašyme sumažinti baudą, buvo reikalinga Komisija, kad ši galėtų įrodyti tą pažeidimą, todėl ta informacija turi didelę papildomąją vertę.
211 Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus reikia daryti išvadą, kad ginčijamo sprendimo 1300 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė klaidingą išvadą, jog paskesniais veiksmais po prašymo sumažinti baudą pateikimo ieškovė sumažino savo pačios pateiktos informacijos papildomąją vertę.
212 Tokios išvados negalima paneigti šiuo klausimu Komisijos pateiktais argumentais.
213 Pirma, Komisijos argumentas, kad ieškovė neįvykdė pareigos bendradarbiauti, nes užginčijo tiek Ideal Standard parodymų apie 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikimą, tiek dokumento, kurį ši pateikė parodymams pagrįsti, įrodomąją vertę, yra nepagrįstas. Iš tiesų reikia pripažinti, kad ieškovė tik suabejojo Ideal Standard pateiktų duomenų pakankamumu siekiant konstatuoti, kad 2004 m. Prancūzijoje buvo daromas su sanitarine keramika susijęs pažeidimas. Taip ji tik pateikė duomenis, kuriais įrodoma jos prašyme sumažinti baudą pateiktos informacijos didelė papildomoji vertė.
214 Antra, Komisijos argumentas, kad įmonė negali grįsti prašymo sumažinti baudą faktinėmis aplinkybėmis, už kurias Komisija galiausiai jai nepriskiria atsakomybės, yra nepagrįstas. Iš tiesų, nors Komisija nekonstatavo jokio Prancūzijoje laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2004 m. pradžios daryto su sanitarine keramika susijusio pažeidimo, vis dėlto ieškovė buvo pripažinta atsakinga už 2004 m. Prancūzijoje darytą su sanitarine keramika susijusį pažeidimą. Tačiau reikia priminti, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 198 punkte, ieškovės pateikta informacija iš tikrųjų suteikė galimybę Komisija konstatuoti šį pažeidimą.
215 Todėl ieškinio penktajam pagrindui reikia pritarti tiek, kiek jis susijęs su klaidingu ieškovės prašymo sumažinti baudą vertinimu.
216 Tokiomis aplinkybėmis, viena vertus, nebereikia nagrinėti ieškovės argumento, kad Komisija pažeidė jos teisę į gynybą, nes ji negalėjo susipažinti su Duravit atsakymu į pranešimą apie kaltinimus. Remiantis ieškovės procesiniais dokumentais darytina išvada, kad šis argumentas iš esmės susijęs su Komisijos vertinimo, kad ieškovė nepateikė didelę papildomąją vertę turinčios informacijos, ginčijimu. Su tuo ginčijimu susijusiems ieškovės argumentams buvo pritarta šio sprendimo 202, 211 ir 215 punktuose.
217 Kita vertus, kadangi ieškinio penktajam pagrindui buvo pritarta, kiek tai susiję su ieškovės prašymo sumažinti baudą klaidingu vertinimu (žr. šio sprendimo 225 punktą), nereikia nagrinėti šio sprendimo 172 punkte išdėstyto ieškovės argumento, kad Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kai ginčijamame sprendime nusprendė netaikyti sąlyginio baudos sumažinimo, apie kurį ieškovei buvo pranešta 2006 m. gruodžio 6 d. raštu.
218 Šio sprendimo 232 ir paskesniuose punktuose nagrinėjant ieškovių suformuluotus reikalavimus dėl pakeitimo reikia atsižvelgti į šio sprendimo 215 punkte konstatuoto neteisėtumo pasekmes ieškovei skirtai baudai.
Dėl klaidos taikant 2006 m. baudų apskaičiavimo gaires
219 Ieškovė teigia, kad Komisija padarė teisės klaidą, nes nesumažino jai skirtos baudos už bendradarbiavimą dėl lengvinančiosios aplinkybės pagal 2006 m. baudų apskaičiavimo gairių 29 punktą.
220 Komisija neigia šio ieškovės argumento pagrįstumą.
221 Visų pirma reikia priminti, kad remiantis teismų praktika galima daryti išvadą, jog 2006 m. baudų apskaičiavimo gairių 29 punkto ketvirtoje įtraukoje Komisija įsipareigojo, vertindama lengvinančiąsias aplinkybes, į kurias ji turi atsižvelgti nustatydama baudas, sumažinti baudą, „kai įmonė veiksmingai bendradarbiauja su [ja] kitose nei pranešimo [dėl bendradarbiavimo] taikymo srityse ir plačiau, nei reikalauja jos teisiniai įsipareigojimai bendradarbiauti“ (šio sprendimo 176 punkte minėto Sprendimo Arkema France prieš Komisiją 168 punktas).
222 Vis dėlto 2006 m. baudų apskaičiavimo gairių 29 punkto ketvirtos įtraukos taikymas negali panaikinti 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo veiksmingumo. Reikia konstatuoti, kad tuo pranešimu nustatomas pagrindas, pagal kurį įmonėms, dalyvaujančioms arba dalyvavusioms Bendrijai poveikį darančiuose slaptuose karteliuose, atlyginama už bendradarbiavimą Komisijai atliekant tyrimą. Remiantis to pranešimo formuluote ir sandara darytina išvada, kad įmonėms iš esmės gali būti sumažinta bauda už jų bendradarbiavimą tik tuo atveju, jeigu jos atitinka tame pranešime nustatytus griežtus reikalavimus.
223 Todėl, kad būtų užtikrintas 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo veiksmingumas, Komisija pagal 2006 m. baudų apskaičiavimo gairių 29 punkto ketvirtą įtrauką baudas įmonėms gali sumažinti tik išimtiniais atvejais. Taip yra būtent tuomet, kai įmonės bendradarbiavimas, platesnis, nei reikalauja jos teisiniai įsipareigojimai bendradarbiauti, tačiau neleidžiantis baudos sumažinti pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo, yra objektyviai naudingas Komisijai. Toks naudingumas konstatuotinas, kai Komisija savo galutiniame sprendime remiasi įmonės bendradarbiaujant pateiktais įrodymais, be kurių ji nebūtų galėjusi visiškai ar iš dalies nubausti už nagrinėjamą pažeidimą (šio sprendimo 176 punkte minėto Sprendimo Arkema France prieš Komisiją 170 punktas).
224 Šioje byloje, viena vertus, reikia priminti, kad, kaip išplaukia iš šio sprendimo 202 ir 211 punktų, Komisija ginčijamame sprendime padarė klaidą nusprendusi, kad ieškovės prašyme sumažinti baudą jos pateikti įrodymai neturėjo didelės papildomosios vertės ir kad ieškovė neatitiko reikalavimų dėl baudos sumažinimo pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo, nes iš tikrųjų nebendradarbiavo. Remiantis šio sprendimo 223 punkte nurodyta teismų praktika, Komisija gali būti įpareigota sumažinti baudą pagal 2006 m. baudų apskaičiavimo gairių 29 punkto ketvirtą įtrauką tik išimtinėmis aplinkybėmis ir būtent tuo atveju, kai įmonės bendradarbiavimas nesuteikia teisės į baudos sumažinimą pagal tą pranešimą. Todėl, atsižvelgiant į šio sprendimo 211 punkte išdėstytą konstatavimą, kad Komisija turėjo sumažinti ieškovei skirtą baudą pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo, reikia daryti išvadą, kad ji neprivalėjo sumažinti ieškovei skirtos baudos pagal tą nuostatą. Kita vertus, bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad ieškovė nenurodo jokios ypatingos aplinkybės, kurios pagrindu Komisija turėtų išnagrinėti jos bendradarbiavimą pagal šią nuostatą.
225 Todėl reikia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog Komisija padarė klaidą, kai nesumažino jai skirtos baudos pagal 2006 m. baudų apskaičiavimo gairių 29 punkto ketvirtą įtrauką. Ieškinio penktasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas tiek, kiek jis grindžiamas tuo punktu.
226 Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, reikia iš dalies pritarti ieškinio penktajam pagrindui tiek, kiek ieškovė teigia, kad Komisija padarė klaidą, kai vertino informacijos, kurią ji pateikė prašyme sumažinti baudą, papildomąją vertę, o dėl likusios dalies tą pagrindą atmesti.
227 Remiantis ieškovės pateiktų penkių ieškinio pagrindų analize galima daryti išvadą, kad ieškinio penktajam pagrindui reikia pritarti tiek, kiek jis susijęs su padaryta klaida vertinant informacijos, kurią ieškovė pateikė prašyme sumažinti baudą, papildomąją vertę, o dėl likusios dalies jį, kaip ir kitus ieškinio pagrindus, atmesti.
228 Dėl pasekmių reikalavimams iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su ginčijamo sprendimo 1 straipsniu, Komisija to straipsnio 3 dalyje nusprendė, jog ieškovė pažeidė SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį, nes nuo 2002 m. gruodžio 10 d. iki 2004 m. lapkričio 9 d. dalyvavo darant pažeidimą Prancūzijoje ir Austrijoje. Dėl šio aspekto reikia konstatuoti, kad dėl to, jog nė vienu ieškovės nurodytu pagrindu šis teiginys nebuvo paneigtas, tas straipsnis nėra neteisėtas. Todėl tuos reikalavimus iš dalies panaikinti sprendimą reikia atmesti tiek, kiek jie susiję su ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 3 dalimi.
229 Tačiau, atsižvelgiant į šio sprendimo 226 ir 227 punktus padarytą išvadą, reikia panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 4 dalies b punktą tiek, kiek Komisija nustatė ieškovei skirtos baudos dydį, neatsižvelgusi į jos bendradarbiavimą.
230 Kadangi antroje reikalavimų dalyje ieškovė prašo, jei nebūtų patenkinta pirma reikalavimų dalis, sumažinti jai skirtos baudos dydį, jį reikės nustatyti nagrinėjant tą reikalavimų dalį.
2. Dėl reikalavimo sumažinti ieškovei skirtos baudos dydį
231 Atsižvelgdamas į antrąją reikalavimų dalį, kurioje ieškovė prašo, jei nebūtų patenkinta pirma reikalavimų dalis, Bendrojo Teismo sumažinti jais kirtos baudos dydį (žr. šio sprendimo 33 punktą), Bendrasis Teismas, naudodamasis jam suteikta neribota jurisdikcija, privalo išnagrinėti, pirma, Komisijos padarytos klaidos, nurodytos šio sprendimo 202 ir 211 punktuose, pasekmes apskaičiuojant ieškovei skirtos baudos dydį ir, antra, kitus argumentus, kuriuos ji pateikia siekdama, kad Bendrasis Teismas sumažintų jai skirtos baudos dydį.
Dėl Komisijos klaidos vertinant įrodymų, kuriuos ieškovė pateikė grįsdama prašymą sumažinti baudą, pasekmes
232 Dėl klaidingo ieškovės prašymo sumažinti baudą naudingumo vertinimo, kuris konstatuotas šio sprendimo 215 punkte, Komisija teigia, kad jei Bendrasis Teismas nuspręstų, kad ieškovė suteikė didelę papildomąją vertę ir įrodė, kad nuoširdžiai arba iš tikrųjų bendradarbiavo, taikytinas sumažinimas neturėtų viršyti 3 %, nes šiuo atveju bendradarbiavimo apimtis buvo labai ribota, nes jis vyko tik dėl sanitarinės keramikos ir tik tiek, kiek tai susiję su Prancūzijos rinka.
233 Dėl šio aspekto reikia pažymėti, kad nors 2002 m. pranešime dėl bendradarbiavimo nenumatyta, kad Sąjungos teismas turi vertinti baudos dydžio sumažinimą, kai priima sprendimą remdamasis jam suteikta neribota jurisdikcija, Bendrasis Teismas mano, kad šioje byloje vertėtų remtis tuo pranešimu perskaičiuojant baudos dydį būtent dėl to, kad tuo pranešimu sudaroma galimybė atsižvelgti į visus bylai reikšmingus elementus ir skirti proporcingas baudas visoms įmonėms, dalyvavusioms darant nagrinėjamą pažeidimą.
234 Šiuo klausimu reikia priminti, kad 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 23 dalies b punkto pirmoje pastraipoje numatyti trys baudos sumažinimo diapazonai. Pirmai įmonei, kuri atitinka minėto pranešimo 21 dalies sąlygas, bauda gali būti sumažinta 30–50 %, antrai įmonei bauda gali būti sumažinta 20–30 %, o paskesnėms įmonėms – iki 20 %.
181 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 23 dalies b punkto antroje pastraipoje nurodyta, kad, „siekdama nustatyti sumažinimo dydį šiuose diapazonuose, Komisija atsižvelgia į laiką, kuomet buvo pateikti įrodymai, atitinkantys [to pranešimo] 21 dalies sąlygas, ir į jų papildomąją vertę“ ir kad „ji taip pat gali atsižvelgti į tai, ar įmonė, įteikusi paraišką, bendradarbiavo nuosekliai ir be išlygų“.
236 Šiuo atveju visų pirma reikia pažymėti, kad, kaip nustatyta ginčijamo sprendimo 1289 konstatuojamojoje dalyje, ieškovė priklausė trečiajai įmonių grupei, pateikusiai prašymą sumažinti baudą po įmonės, kurią sudaro Grohe ir jos dukterinės įmonės, ir po įmonės, kurią sudaro Ideal Standard ir jos dukterinės įmonės, kadangi įmonė, kurią sudaro Masco ir jos dukterinės įmonės, buvo atleista nuo baudos. Todėl ji atitinka reikalavimus, kad būtų galima iki 20 % sumažinti jai skirtą baudą pagal 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 23 dalies b punkto pirmos pastraipos trečią įtrauką, ir ieškovė to neginčija.
237 Ieškovės prašymas sumažinti baudą buvo pateiktas 2006 m. sausio 17 d. (žr. šio sprendimo 9 punktą), t. y. maždaug po metų ir šešių mėnesių, kai Masco ir jos dukterinės įmonės pateikė prašymą atleisti nuo baudos (žr. šio sprendimo 5 punktą), ir maždaug po metų ir dviejų mėnesių, kai prašymus sumažinti baudą pateikė atitinkamai Grohe ir jos dukterinės įmonės, bei Ideal Standard ir jos dukterinės įmonės (žr. šio sprendimo 7 punktą), tačiau prieš išsiunčiant pranešimą apie kaltinimus.
238 Galiausiai reikia pažymėti, pirma, kad ieškovės pateikti parodymai jos prašymui sumažinti baudą pagrįsti iš esmės yra bendri ir nesusiję su jokiu konkrečiu susitikimu. Antra, remiantis tais parodymais buvo galima įrodyti pažeidimą tik dėl aštuonių mėnesių 2004 metais ir tik dėl sanitarinės keramikos bei tik Prancūzijos rinkoje.
239 Todėl Bendrasis Teismas mano, kad, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, konkrečiai kalbant, į šio sprendimo 236–238 punktuose nurodytas aplinkybes, ieškovei skirtos baudos dydį reikia sumažinti 6 %, t. y. 402 000 eurų.
240 Todėl atsižvelgdamas į šio sprendimo 239 punkte padarytas išvadas Bendrasis Teismas nustato, kad ieškovei solidariai skirtinos baudos dydis už pažeidimą, kurį darant Prancūzijoje ji dalyvavo, yra 6 298 000 eurų.
(Praleista)
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2010 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimo C(2010) 4185 galutinis dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/39092 – Vonios kambario įranga) 2 straipsnio 4 dalies b punktą tiek, kiek Europos Komisija nustatė Roca solidariai skirtos baudos dydį, neatsižvelgusi į jos bendradarbiavimą.
2. Sprendimo C (2010) 4185 galutinis 2 straipsnio 4 dalies b punkte Roca skirtina 6 298 000 eurų dydžio bauda.
3. Atmesti likusią ieškinio dalį.
4. Europos Komisija padengia savo ir trečdalį Roca patirtų bylinėjimosi išlaidų.
5. Roca padengia du trečdalius savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Pelikánová | Jürimäe | Van der Woude |
Paskelbta 2013 m. rugsėjo 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.