Byla T‑532/08

Norilsk Nickel Harjavalta Oy ir Umicore SA/NV

prieš

Europos Komisiją

„Ieškinys dėl panaikinimo – Aplinka ir žmonių sveikatos apsauga – Tam tikrų nikelio karbonato komponentų klasifikavimas, pakavimas ir ženklinimas kaip pavojingų medžiagų – Direktyva 2008/58/EB – Direktyva 67/548/EEB – Reglamentas (EB) Nr. 790/2009 – Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 – Reikalavimų pakeitimas – SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos taikymas laiko atžvilgiu – Konkrečios sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas“

Nutarties santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Galimybė ieškinį, pareikštą iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, grįsti SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa – Nebuvimas

(EB 230 straipsnio ketvirta ir penkta pastraipos ir SESV 263 strapsnio ketvirta pastraipa)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Parengiamieji aktai – Neįtraukimas

(EB 230 straipsnis)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Galimybė, kad visuotinai taikomas aktas yra konkrečiai susijęs – Sąlygos – Aktai, susiję su pavojingų medžiagų keliamos rizikos vertinimo ir klasifikavimo procedūromis

(EB 230 straipsnio ketvirta pastraipa)

1.      Sutartyje dėl ESV nenumatyta jokia speciali pereinamojo laikotarpio nuostata, kuria būtų reglamentuojamas atsakymas į klausimą, ar SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa taikoma 2009 m. gruodžio 1 d. nagrinėjamoms byloms. Konkrečiai kalbant apie taisyklių, kuriose įtvirtintos privataus asmens Sąjungos teisme pareikšto ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo sąlygos, taikymą laiko atžvilgiu, reikia pažymėti, kad, pirma, vadovaujantis principu adage tempus regit actum ieškinio priimtinumo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis jo pateikimo dieną galiojusiomis taisyklėmis ir, antra, ieškinio priimtinumo sąlygos vertinamos ieškinio pareiškimo momentu, t. y. kai pateikiamas ieškinio pareiškimas, kurio trūkumus pašalinti galima tik prieš pasibaigiant ieškinio pateikimo terminui. Todėl kai ieškinio dėl panaikinimo pareiškimo momentu, t. y. tuo momentu, kai buvo pateiktas ieškinio pareiškimas ir prašymas leisti pakeisti reikalavimus bei panaikinimo pagrindus, jo priimtinumo sąlygos buvo reglamentuojamos EB 230 straipsniu, tokio ieškinio priimtinumo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis šiuo straipsniu.

(žr. 69–70, 72 punktus)

2.      Dėl tarpinio ar parengiamojo akto negalima pareikšti ieškinio dėl panaikinimo pagal EB 230 straipsnį, nes toks aktas nesukelia privalomų teisinių pasekmių, galinčių paveikti ieškovių interesus ir aiškiai pakeisti jų teisinę padėtį. Iš tikrųjų galimi pažeidimai, būdingi tokiam parengiamajam aktui, kuris sudaro parengiamąjį galutinio akto etapą, turi būti nurodomi grindžiant ieškinį, pareikštą dėl šio galutinio akto. Taigi šio sprendimo teisėtumas gali būti ginčijamas tik papildomai, grindžiant ieškinį dėl aktų, kuriais buvo baigta procedūra.

(žr. 93–94 punktus)

3.      Asmuo, kuriam nėra skirtas aktas, gali teigti, jog aktas yra konkrečiai su juo susijęs, kaip tai suprantama pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą, tik jei šis aktas jį paveikia dėl tam tikrų jo ypatingų savybių ar faktinių aplinkybių, kurios jį išskiria iš kitų asmenų ir taip individualizuoja analogiškai asmeniui, kuriam yra skirtas sprendimas. Vis dėlto galimybė daugiau ar mažiau tiksliai nustatyti teisės subjektų, kuriems taikoma priemonė, skaičių ar net tapatybę, visiškai nereiškia, kad ši priemonė turi būti laikoma konkrečiai susijusia su šiais subjektais, kai akivaizdu, jog nagrinėjama priemonė taikoma atsižvelgiant į joje apibrėžtas objektyvias teisines ar faktines aplinkybes. Taigi, nors tai, jog asmuo dalyvauja Sąjungos teisės akto priėmimo procedūroje, gali jį individualizuoti kaip ir asmenį, kuriam nagrinėjamas aktas yra skirtas, tuo atveju, kai šio asmens naudai Sąjungos teisės aktuose buvo numatytos procedūrinės garantijos, taip nėra ieškovių atveju, kurios remiasi aktyviu dalyvavimu tam tikrų medžiagų keliamos rizikos vertinimo procedūroje, numatytoje Reglamento Nr. 793/93 dėl esančių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės 6–10 straipsniuose, kurie netaikomi procedūrai, besiskiriančiai nuo vertinimo procedūros ir per kurią tam tikra medžiaga klasifikuota kaip pavojinga medžiaga pagal Direktyvą 67/548 dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo ir Reglamentą Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548 bei 1999/45 ir iš dalies keičiantį Reglamentą Nr. 1907/2006.

(žr. 97–99, 103, 108–109 punktus)