BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. gruodžio 14 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Įdarbinimas – Pranešimas apie konkursą – Atviras konkursas – Leidimo dalyvauti egzamine raštu nesuteikimas gavus atrankos testų rezultatus – EPSO ir atrankos komisijos kompetencijos atskyrimas“
Byloje T‑361/10 P
dėl apeliacinio skundo, pateikto dėl 2010 m. birželio 15 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Pachtitis prieš Komisiją (F‑35/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II A‑1‑0000) panaikinimo,
Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama J. Currall ir I. Chatzigiannis, vėliau M. Currall, padedamų advokatų E. Antypas ir E. Bourtzalas,
ieškovė,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Dimitrios Pachtitis, gyvenančiam Atėnuose (Graikija), atstovaujamam advokatų P. Giatagantzidis ir K. Kyriazi,
ieškovui pirmojoje instancijoje,
palaikomam
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP),
įstojusios į bylą šalies pirmojoje instancijoje,
BENDRASIS TEISMAS (apeliacinių skundų kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Jaeger, teisėjai N. J. Forwood ir A. Dittrich (pranešėjas),
posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. lapkričio 9 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu, pateiktu pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnį, Europos Komisija prašo panaikinti 2010 m. birželio 15 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimą Pachtitis prieš Komisiją (F‑35/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas panaikino 2007 m. gegužės 31 d. ir gruodžio 6 d. Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) sprendimus, kuriais D. Pachtitis neįtrauktas į 110 kandidatų, gavusių geriausius atviro konkurso EPSO/AD/77/06 atrankos testų įvertinimus, sąrašą.
Faktinės bylos aplinkybės
2 Nagrinėjant šį apeliacinį skundą svarbios faktinės bylos aplinkybės skundžiamame sprendime suformuluotos taip:
„16 2006 m. lapkričio 15 d. EPSO paskelbė pranešimą apie atvirą konkursą EPSO/AD/77/06 (OL C 277 A, p. 3, toliau – ginčijamas konkursas) sudaryti AD 5 lygio graikų kalbos administratorių lingvistų vertimų srityje rezervo sąrašą. Remiantis pranešimu apie konkursą, kandidatai turėjo pasirinkti iš dviejų galimybių, pavadintų 1 galimybe ir 2 galimybe, tą, kuri atitinka jų kalbų mokėjimą <...>
17 Ieškovas, Graikijos pilietis, <...> pateikė paraišką dalyvauti minėtame konkurse ir pasirinko 1 galimybę.
18 Konkursą sudarė trys etapai. Remiantis pranešimo apie konkursą B antraštine dalimi, pirmąjį etapą, arba pirminį etapą, sudarė du atrankos testai po 30 klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais: pirmuoju testu buvo siekiama įvertinti žinias, susijusias su Europos Sąjunga, jos institucijomis ir politika [toliau – a testas], o antruoju – bendruosius kandidatų kalbinio ir matematinio mąstymo gebėjimus ir kompetenciją [toliau – b testas]. Remiantis pranešimo apie konkursą C antraštine dalimi, antrąjį etapą sudarė egzaminai raštu, o trečiąjį – pokalbis. Pagal pranešimo apie konkursą B antraštinę dalį, kalbant apie 1 galimybę, tik 110 kandidatų, gavusių geriausius atrankos testų įvertinimus ir bet kuriuo atveju surinkusių reikalaujamus minimalius šių testų balus, t. y. penkis iš dešimties a testo balų ir dešimt iš dvidešimties b testo balų, turėjo būti paprašyti pateikti užpildytą paraiškos formą, kad jiems būtų leista dalyvauti antrajame konkurso etape; 2 galimybės atveju buvo nustatyta, kad antrajame etape galės būti leista dalyvauti 30 kandidatų.
19 Iš pranešimo apie konkursą D antraštinės dalies matyti, kad paraiškos turėjo būti pateiktos elektroniniu būdu. Kalbant konkrečiai, kiekvienas kandidatas pirmiausia buvo prašomas EPSO informacinėje sistemoje susikurti bylą ir nurodyti asmeninius duomenis. Užregistravęs bylą kandidatas galėjo pateikti elektroninę dalyvavimo konkurse paraišką. Jeigu paraiška buvo pateikta laiku, EPSO atsiųsdavo elektroninį kvietimą dalyvauti pirminiame konkurso etape, o vėliau nukreipdavo į partnerio, kuriam EPSO pavedė organizuoti ir įgyvendinti pirminį konkurso etapą, interneto svetainę. Šio partnerio svetainėje kandidatas elektroniniu būdu turėjo rezervuotis egzamino datą ir laiką laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 10 d. iki 2007 m. gegužės 4 d., t. y. laikotarpiu, per kurį skirtinguose egzaminų centruose turėjo įvykti atrankos testai.
20 Šie testai, kaip numatyta pranešimo apie konkursą B antraštinėje dalyje, buvo atliekami kompiuteriu ir kiekvienam kandidatui vyko skirtingose vietose ir skirtingomis dienomis. Skyrėsi ir kiekvienam kandidatui pateikti klausimai, kurie atsitiktine tvarka buvo parenkami iš duomenų bazės, kurią sudarė klausimai, partnerio pateikti EPSO. Ginčijamo konkurso atrankos komisija veikė tik pasibaigus atrankos testams, taigi tik egzaminų raštu ir pokalbio etapuose. Pagal pranešimo apie konkursą E antraštinės dalies 2 punktą likus penkiolikai dienų iki egzaminų raštu atrankos komisijos narių pavardės buvo paskelbtos EPSO interneto svetainėje.
21 Ieškovui atlikus atrankos testus, 2007 m. gegužės 31 d. EPSO elektroniniu būdu jam pranešė apie gautus a ir b testų įvertinimus ir nurodė, kad „šie įvertinimai yra aukštesni už reikalaujamus minimalius įvertinimus arba jiems lygūs, tačiau nepakankami, kad jis patektų tarp 110 kandidatų, gavusių geriausius įvertinimus, kaip numatyta pranešimo apie konkursą B antraštinėje dalyje“. <...>
<…>
24 Ieškovas ginčijo 2007 m. gegužės 31 d. EPSO sprendimo „galiojimą ir turinį“ pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, todėl pateikė skundą, kuriame, nurodydamas lygybės, objektyvumo, skaidrumo principų ir pareigos motyvuoti 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą pažeidimus bei vertinimo klaidas, kurias, turint omeny jo profesinę patirtį, tikrindama atrankos testus neišvengiamai padarė „atrankos testų vertinimo komisija (t. y. kompiuteris)“, reikalavo, kad EPSO, iš naujo patikrinusi jo atliktus atrankos testus, peržiūrėtų šio sprendimo turinį ir jam praneštų, ar atrankos komisija „neutralizavo“ atrankos testų klausimus ir – teigiamo atsakymo atveju – kuriuos iš jų.
<…>
26 2007 m. gruodžio 6 d. sprendime EPSO nurodė, kad iš naujo peržiūrėjo ieškovo bylą, kiek tai susiję su automatiniu jo atliktų atrankos testų tikrinimu ir kai kurių klausimų „neutralizavimo“ pasekmėmis jo įvertinimams, atmetė skundą ir patvirtino savo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą. Konkrečiai dėl „neutralizuotų“ klausimų EPSO nurodė, kad iš tikrųjų septynis klausimus „neutralizavo“ „konsultacinis komitetas“, kuriam pavesta kontroliuoti duomenų bazėje saugomų klausimų kokybę, tačiau ieškovo atliktuose atrankos testuose „neutralizuotų“ klausimų nebuvo.“
Procesas pirmojoje instancijoje ir skundžiamas sprendimas
3 2008 m. kovo 14 d. Tarnautojų teismo kanceliarija gavo D. Pachtitis ieškinį ir šis ieškinys buvo užregistruotas numeriu F‑35/08.
4 D. Pachtitis pirmojoje instancijoje prašė Tarnautojų teismo panaikinti 2007 m. gegužės 31 d. bei gruodžio 6 d. EPSO sprendimus, taip pat visus su jais susijusius dokumentus ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas (skundžiamo sprendimo 27 punktas).
5 Komisija pirmojoje instancijoje prašė Tarnautojų teismo atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą ir priteisti iš D. Pachtitis bylinėjimosi išlaidas (skundžiamo sprendimo 28 punktas).
6 Be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 29 ir 30 punktų, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP), kuriam 2008 m. lapkričio 29 d. nutartimi Tarnautojų teismo pirmininkas leido įstoti į bylą palaikyti D. Pachtitis reikalavimų, įstojo į bylą pirmojoje instancijoje.
7 Skundžiamu sprendimu (43–72 punktai) Tarnautojų teismas patenkino ieškinį dėl panaikinimo, nes nusprendė, kad antrasis D. Pachtitis pateiktas pagrindas, grindžiamas EPSO kompetencijos pašalinti kandidatus per pirminį ginčijamo konkurso etapą nebuvimu, buvo pagrįstas. Todėl Tarnautojų teismas nusprendė panaikinti 2007 m. gegužės 31 d. ir gruodžio 6 d. EPSO sprendimus ir konstatavo, kad nėra reikalo spręsti dėl kitų trijų D. Pachtitis nurodytų pagrindų.
Procesas Bendrajame Teisme ir šalių reikalavimai
8 2010 m. rugpjūčio 25 d. Komisija Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė šį apeliacinį skundą ir prašymą jį nagrinėti suteikiant pirmenybę kitų bylų atžvilgiu pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 55 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą.
9 2010 m. lapkričio 30 d. laišku EDAPP pranešė nedalyvausiantis šiame procese ir atsisakė pateikti atsiliepimą į skundą.
10 2010 m. gruodžio 29 d. D. Pachtitis pateikė atsiliepimą į skundą.
11 2011 m. sausio 21 d. laišku Komisija pateikė prašymą leisti pateikti trumpą dubliką.
12 2011 m. vasario 3 d. sprendimu apeliacinių skundų kolegija patenkino šį prašymą.
13 2011 m. kovo 14 d. Komisija pateikė dubliką.
14 2011 m. gegužės 5 d. D. Pachtitis pateikė tripliką.
15 2011 m. gegužės 24 d. ir birželio 14 d. laiškais atitinkamai Komisija ir D. Pachtitis pagal Procedūros reglamento 146 straipsnį pateikė motyvuotą prašymą juos išklausyti per žodinę proceso dalį.
16 Vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas (apeliacinių skundų kolegija) patenkino šį prašymą ir pagal Procedūros reglamento 146 straipsnį pradėjo žodinę proceso dalį.
17 2011 m. spalio 13 d. sprendimu apeliacinių skundų kolegijos pirmininkas patenkino Komisijos prašymą nagrinėti šį apeliacinį skundą suteikiant pirmenybę kitų bylų atžvilgiu pagal Procedūros reglamento 55 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą.
18 Šalių žodiniai pareiškimai ir atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus išklausyti per 2011 m. lapkričio 9 d. posėdį.
19 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– grąžinti bylą Tarnautojų teismui, kad jis išnagrinėtų kitus panaikinimo pagrindus,
– priteisti iš D. Pachtitis su apeliaciniu procesu ir procesu pirmojoje instancijoje susijusias bylinėjimosi išlaidas.
20 D. Pachtitis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti visą apeliacinį skundą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi abiejose instancijoje išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo
21 Grįsdama apeliacinį skundą Komisija pateikė vienintelį pagrindą dėl Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) III priedo 1, 5 ir 7 straipsnių, 2002 m. liepos 25 d. Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto ir Europos ombudsmeno sprendimo, įsteigiančio [EPSO] (OL L 197, p. 53; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 46), 2002 m. liepos 25 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos generalinių sekretorių, Teisingumo Teismo sekretoriaus, Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto generalinių sekretorių ir Europos ombudsmeno atstovo sprendimo dėl [EPSO] organizavimo ir veiklos (OL L 197, p. 56; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 48) ir pareigos motyvuoti pažeidimo.
22 Komisija iš esmės tvirtina, jog Tarnautojų teismas klaidingai nusprendė, kad EPSO neturėjo kompetencijos neleisti D. Pachtitis dalyvauti antrajame aptariamo atviro konkurso etape, kurį sudarė egzaminas raštu. Kaip teigia Komisija, pirmajame šio konkurso etape, kurį sudarė du atrankos testai, EPSO turėjo kompetenciją nustatyti pirminės atrankos testų, kuriuos išlaikius suteikiama teisė dalyvauti antrajame šio konkurso etape, turinį. Antrasis ir trečiasis konkurso etapai – pastarąjį sudaro pokalbis – yra tikrasis konkursas. Nebuvo jokios nuostatos draudžiančios EPSO organizuoti pirmąjį šio konkurso etapą, nes nuo šio konkurso antrojo etapo kontrolė faktiškai buvo perduota atrankos komisijai.
23 Prieš nagrinėjant 22 punkte minėtus kaltinimus, reikia išnagrinėti tariamą pareigos motyvuoti skundžiamą sprendimą pažeidimą.
Dėl pareigos motyvuoti skundžiamą sprendimą
24 Savo teiginiui, jog Tarnautojų teismas pažeidė pareigą motyvuoti skundžiamą sprendimą, pagrįsti Komisija nurodo, kad Tarnautojų teismas nepaaiškino savo argumento, kodėl konkursas negali būti vykdomas „dviem etapais“, kurių pirmąjį sudaro pirminės atrankos testai, o antrasis yra tikrojo konkurso etapas. Be to, jis nenurodė jokios nuostatos, draudžiančios, kad vykdomo „dviejų etapų“ konkurso pirmąjį etapą organizuotų EPSO. Be to, Tarnautojų teismas klaidingai neatsižvelgė į sprendimus 2002/620 ir 2002/621.
25 Reikia nurodyti, kad pareiga motyvuoti neįpareigoja Tarnautojų teismo detaliai atsakyti į kiekvieną bylos šalių pateiktą argumentą. Motyvavimas gali būti numanomas su sąlyga, kad jis leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti, dėl ko buvo imtasi tokių priemonių, o kompetentingam teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti jam priklausančią kontrolę (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2004 m. sausio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink. p. I‑123, 372 punktą ir 2007 m. vasario 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Groupe Danone prieš Komisiją, C‑3/06 P, Rink. p. I‑1331, 46 punktą).
26 Pirma, dėl Komisijos teiginio, jog Tarnautojų teismas nepaaiškino savo argumento, kodėl konkursas negali būti vykdomas „dviem etapais“, reikia konstatuoti, kad Tarnautojų teismas tokio argumento nepateikė. Iš tiesų skundžiamo sprendimo 64 punkte Tarnautojų teismas aiškiai nurodė, kad skundžiamo sprendimo argumentais visiškai nepaneigiami Paskyrimų tarnybos (toliau – PT) įgaliojimai organizuoti konkursą, kurį sudaro du atskiri etapai, t. y. pirmasis pirminės atrankos etapas, kurį sudaro klausimai su keliais atsakymų variantais, ir antrasis tikrojo konkurso etapas, kuriame dalyvauti gali tik ribotas pirmojo etapo egzaminus išlaikiusių kandidatų skaičius.
27 Antra, dėl Komisijos teiginio, jog Tarnautojų teismas nenurodė jokios nuostatos, draudžiančios vykdomo „dviejų etapų“ konkurso pirmąjį etapą organizuoti EPSO, reikia nurodyti, jog Tarnautojų teismas neteigė, kad EPSO negalėjo organizuoti šio pirmojo etapo. Tačiau skundžiamo sprendimo 57 ir 58 punktuose jis nusprendė, kad per konkursus pateikiamų klausimų parinkimas ir vertinimas nepriklauso EPSO kompetencijai ir kad jos vaidmuo yra svarbus padedant atrankos komisijai, tačiau bet kuriuo atveju – tik papildomas, palyginti su vaidmeniu, kurį atlieka atrankos komisija, ir EPSO negalėtų jos pakeisti. Tarnautojų teismas teisiškai pakankamai pagrindė savo argumentus šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 50–56 punktuose nagrinėdamas kompetencijos tarp EPSO ir atrankos komisijos atskyrimą pareigūnų įdarbinimo srityje. Šiuo atveju jis visų pirma palygino PT ir atrankos komisijos kompetenciją, kai skundžiamo sprendimo 50–55 punktuose nagrinėjo būtent Pareigūnų tarnybos nuostatų 30 straipsnio pirmą pastraipą, kurioje numatyta, kad PT paskirta kiekvieno konkurso atrankos komisija sudaro tinkamų kandidatų sąrašą ir šių nuostatų III priede numatytą konkurso procedūrą. Tada skundžiamo sprendimo 56 punkte jis nurodė, kad PT ir atrankos komisijos kompetencijų atskyrimui, aprašytam pirmesniuose punktuose, įtakos nedarė tai, jog 2002 m. buvo sukurta EPSO, kurią įsteigiančio sprendimo 2 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad jos kompetencijai priskirta vykdyti atranką, kuri rengiant konkursus tenka PT. Taigi reikia atmesti Komisijos argumentus.
28 Trečia, dėl Komisijos teiginio, jog Tarnautojų teismas pažeidė pareigą motyvuoti, nes klaidingai neatsižvelgė į sprendimus 2002/620 ir 2002/621, pakanka konstatuoti, kad Tarnautojų teismas skundžiamo sprendimo 56 punkte išdėstė motyvus, kodėl minėti sprendimai nepaneigia jo išvados dėl kompetencijos tarp EPSO ir atrankos komisijos atskyrimo. Iš tiesų, kaip jis mano, bet kuriuo atveju šie sprendimai hierarchiniu požiūriu yra žemesnio rango nei Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatos.
29 Todėl reikia atmesti Komisijos argumentus dėl tariamo pareigos motyvuoti pažeidimo.
Dėl EPSO kompetencijos pašalinti D. Pachtitis iš antrojo aptariamo konkurso etapo
30 Komisija iš esmės tvirtina, jog Tarnautojų teismas skundžiamo sprendimo 65 punkte klaidingai nusprendė, kad EPSO neturėjo kompetencijos pašalinti D. Pachtitis iš antrojo konkurso etapo. Šiuo klausimu ji nurodo, kad Tarnautojų teismas klaidingai aiškino Pareigūnų tarnybos nuostatų III priede numatytas nuostatas dėl konkurso procedūros. Jis neatsižvelgė į visą šiuo priedu, būtent jo 1 straipsnio 1 dalies e punktu ir 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei sprendimais 2002/620 ir 2002/621 EPSO suteiktą kompetenciją.
31 Pirma, dėl aptariamo konkurso organizavimo, priešingai, nei tvirtina Komisija, Tarnautojų teismas nenurodė, kad EPSO neturėjo kompetencijos organizuoti konkurso „dviem etapais“. Iš tiesų jis skundžiamo sprendimo 64 punkte, darydamas nuorodą į 2004 m. spalio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Falcone prieš Komisiją (T‑207/02, Rink. VT p. I‑A‑305 ir II‑1393), nurodė, kad skundžiamame sprendime pateikti argumentai visiškai nepaneigia administracijos diskrecijos organizuoti konkursą, kurį sudaro du atskiri etapai, t. y. pirmasis pirminės atrankos etapas, kurį sudaro klausimai su keliais atsakymų variantais, ir antrasis tikrojo konkurso etapas, kuriame dalyvauti gali tik ribotas pirmojo etapo egzaminus išlaikiusių kandidatų skaičius. Tarnautojų teismas mano, kad skundžiamame sprendime nagrinėjamas klausimas, ar tokį pirmąjį konkurso etapą, koks nurodytas minėtame Sprendime Falcone prieš Komisiją arba byloje, kurioje buvo priimtas skundžiamas sprendimas, gali organizuoti ir užbaigti tik administracija, visiškai nedalyvaujant atrankos komisijai.
32 Antra, dėl pirmojo aptariamo konkurso etapo Komisija nurodo, kad šį etapą sudaro pirminės atrankos testai, suteikiantys galimybę dalyvauti „antrajame“ etape, kuris ir yra tikrasis konkursas.
33 Dėl konkurso pirmojo etapo turinio reikia priminti, kad, remiantis skundžiamo sprendimo 18 punktu, šį etapą sudarė du atrankos testai po 30 klausimų su keliais atsakymų variantais: pirmuoju testu buvo siekiama įvertinti žinias, susijusias su Europos Sąjunga, jos institucijomis ir politika, o antruoju – kandidatų kalbinio ir matematinio mąstymo bendruosius gebėjimus ir kompetenciją.
34 Skundžiamo sprendimo 61 punkte Tarnautojų teismas konstatavo, kad iš 1 772 kandidatų, rezervavusių datą ir laiką laikyti ginčijamo konkurso atrankos testus, tik 140 buvo paprašyti užpildyti konkurso paraišką, kad jiems būtų leista dalyvauti antrajame konkurso etape. Skundžiamo sprendimo 62 punkte Tarnautojų teismas nurodė, o Komisija to konkrečiai neginčijo, kad pirmojo etapo testų lyginamasis pobūdis yra neatskiriamas nuo pačios konkurso sąvokos, todėl norint patekti į antrąjį konkurso etapą nepakako gauti vidutinį nagrinėjamų testų įvertinimą, o reikėjo būti tarp apibrėžto skaičiaus kandidatų, gavusių geriausius atrankos testų įvertinimus. Atsižvelgiant į šiuos teiginius Tarnautojų teismas pagrįstai galėjo padaryti išvadą dėl minėto pirmojo etapo pobūdžio. Taigi šis etapas nebuvo tik formalus aptariamo konkurso procedūros elementas, jam priskirtini ir konkurso požymiai.
35 Trečia, dėl kompetencijos tarp PT ir atrankos komisijos atskyrimo pareigūnų įdarbinimo srityje Komisija tvirtina, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnį PT turėjo kompetenciją nustatyti pirminės atrankos testų turinį ir kad įsteigiant EPSO būtent buvo siekiama jai perduoti šią konkrečią kompetenciją.
36 Šiuo klausimu reikia išnagrinėti, ar Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 51–55 punktuose vertino kompetencijos tarp PT ir atrankos komisijos atskyrimą pareigūnų įdarbinimo srityje.
37 Skundžiamo sprendimo 51 punkte Tarnautojų teismas nusprendė, kad PT, kaip matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ir minėto priedo 4 straipsnio, rengia pranešimą apie konkursą, pasitarusi su Jungtiniu komitetu, ir sudaro kandidatų, atitinkančių tris pirmąsias Pareigūnų tarnybos nuostatų 28 straipsnyje išvardytas sąlygas, kad galėtų būti paskirti pareigūnais, t. y. yra vienos iš Bendrijų valstybių narių piliečiai, įvykdę visas įstatymų nustatytas karo tarnybos prievoles ir yra tinkami eiti pareigas moralės atžvilgiu, sąrašą.
38 Skundžiamo sprendimo 52 punkte Tarnautojų teismas nusprendė, kad po to, kai PT perduoda šį sąrašą atrankos komisijos pirmininkui, pati atrankos komisija, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnyje, pirma, sudaro kandidatų, kurie atitinka pranešime apie konkursą išdėstytus reikalavimus, sąrašą, antra, rengia egzaminus ir, trečia, sudaro tinkamų kandidatų sąrašą ir perduoda jį PT.
39 Skundžiamo sprendimo 53–55 punktuose Tarnautojų teismas pabrėžė, kad, atsižvelgdamas į šį atrankos komisijai patikėtą svarbų vaidmenį, Pareigūnų tarnybos nuostatų leidėjas numatė tam tikras garantijas, susijusias su jos įsteigimu, sudėtimi ir veikla. Šiuo atžvilgiu jis konkrečiai rėmėsi Pareigūnų tarnybos nuostatų 30 straipsnio pirma pastraipa, kurioje numatyta, kad PT paskirta kiekvieno konkurso atrankos komisija sudaro tinkamų kandidatų sąrašą.
40 Kaip teigia Komisija, Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą, nes vertindamas kompetencijos tarp PT ir atrankos komisijos atskyrimą neatsižvelgė nei į Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies b ir e punktus, nei į tai, kad šiame priede nėra jokios nuostatos, draudžiančios administracijai nustatyti pirminės atrankos testų turinį.
41 Dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies b ir e punktų, kuriuose numatyta, kad PT pranešime apie konkursą turi būti nurodytas konkurso tipas (konkursas vertinant kvalifikaciją arba rengiant egzaminus, arba ir vertinant kvalifikacija, ir rengiant egzaminus), o jei organizuojamas konkursas rengiant egzaminus – kokio pobūdžio ir kaip vertinami jie bus, reikia konstatuoti, kad šiose nuostatose nėra minima PT kompetencija parinkti ir vertinti konkursuose pateikiamų klausimų turinį. Iš tiesų, kadangi konkurso tipas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies b punktą yra kvalifikacijos vertinimas, egzaminų rengimas arba kvalifikacijos vertinimas ir egzaminų rengimas, šioje nuostatoje nekalbama apie egzaminų turinio nustatymą. Dėl šio priedo 1 straipsnio 1 dalies e punkto reikia nurodyti, kad nors testų pereinamojo balo nustatymas patenka į sąvokos „egzaminų pobūdis ir jų vertinimas“ taikymo sritį, taip nėra kalbant apie konkursuose pateikiamų klausimų turinio nustatymą (šiuo klausimu žr. 2003 m. kovo 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Staelen prieš Parlamentą, T‑24/01, Rink. VT p. I‑A‑79 ir II‑423, 51 punktą).
42 Dėl Komisijos argumento, jog Pareigūnų tarnybos nuostatų III priede nėra jokios nuostatos, draudžiančios administracijai nustatyti pirminės atrankos egzaminų turinį, reikia nurodyti, kad šiame priede aiškiai nenumatyta, kas nustato pirminės atrankos testų turinį ir kas atsako už šį konkurso etapą. Tokia kompetencija nėra aiškiai priskirta nei PT, nei atrankos komisijai.
43 Taigi Tarnautojų teismas vertindamas kompetencijos tarp PT ir atrankos komisijos atskyrimą teisingai rėmėsi Pareigūnų tarnybos nuostatų 30 straipsnio pirma pastraipa ir III priedo 5 straipsnio pirma pastraipa. Šiose nuostatose atitinkamai numatyta, kad atrankos komisija sudaro tinkamų kandidatų sąrašą ir sąrašą kandidatų, kurie atitinka pranešime apie konkursą nustatytas sąlygas. Atsižvelgdamas į šią kompetenciją skundžiamo sprendimo 53 punkte Tarnautojų teismas galėjo teisingai nurodyti, kad atrankos komisijai patikėtas svarbus vaidmuo vykdant konkursą.
44 Konkrečiai kalbant apie Komisijos argumentą, jog PT turėjo kompetenciją nustatyti pirminės atrankos egzaminų turinį, reikia nurodyti, kad Tarnautojų teismas teisingai skundžiamo sprendimo 64 punkte konstatavo, jog, remiantis iki EPSO įsteigimo galiojusia teisine tvarka, pirminės atrankos testų, kurie yra analogiški atrankos testams šioje byloje, rengimas buvo patikėtas tik atrankos komisijai. Iš tiesų iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad iki EPSO įsteigimo Sprendimu 2002/620, nors PT turėjo didelę diskreciją nustatyti konkurso sąlygas ir organizavimo tvarką, atrankos komisija turėjo didelę diskreciją nustatyti numatytų konkurso egzaminų tipą ir detalų turinį (šio sprendimo 41 punkte minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo Staelen prieš Parlamentą 51 punktas; šio sprendimo 31 punkte minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo Falcone prieš Komisiją 31 ir 38 punktai ir 2005 m. liepos 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Le Voci prieš Tarybą, T‑371/03, Rink. VT p. I‑A‑209 ir II‑957, 41 punktas). Iki EPSO įsteigimo atrankos komisija taip pat turėjo kompetenciją prižiūrėti PT organizuojamos kandidatų pirminės atrankos galimo pirmo etapo eigą (2003 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo Alexandratos ir Panagiotou prieš Tarybą, T‑233/02, Rink. VT p. I‑A‑201 ir II‑989, 26 punktas ir šio sprendimo 31 punkte minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo Falcone prieš Komisiją 39 punktas). Taigi šį Komisijos argumentą reikia atmesti.
45 Darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo 51–55 punktuose vertindamas PT ir atrankos komisijos kompetencijos atskyrimą pareigūnų įdarbinimo srityje Tarnautojų teismas nepadarė teisės klaidos. Todėl šuo klausimu pateiktus Komisijos argumentus reikia atmesti.
46 Ketvirta, dėl Tarnautojų teismo skundžiamo sprendimo 56–58 punktuose pateiktų teiginių, kad PT ir atrankos komisijos kompetencijos atskyrimui nebuvo padarytas poveikis 2002 m. įsteigus EPSO, reikia nurodyti, kad Tarnautojų teismas rėmėsi Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 7 straipsniu ir sprendimais 2002/620 bei 2002/621.
47 Pirmiausia dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 7 straipsnio Tarnautojų teismas skundžiamo sprendimo 56 straipsnyje nusprendė, jog iš šios nuostatos matyti, kad, kalbant apie pareigūnų įdarbinimo konkursų rengimą, EPSO tenkančios užduotys iš esmės yra organizacinio pobūdžio. Be to, skundžiamo sprendimo 57 straipsnyje Tarnautojų teismas nurodė, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 7 straipsnyje nenurodyta jokia EPSO užduotis, susijusi su pareigūnų įdarbinimo konkursų „egzaminų turinio“ nustatymu ir apibrėžimu. Tačiau, kaip mano Tarnautojų teismas, to paties 7 straipsnio 2 dalies c punkte EPSO aiškiai patikėtos užduotys, susijusios su pareigūnų atestacijos procedūra, arba (to paties straipsnio 4 dalyje) užduotys, susijusios su laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atranka. Tarnautojų teismo manymu, tai patvirtina, kad per konkursus pateikiamų klausimų parinkimas ir vertinimas nepriklauso EPSO kompetencijai.
48 Šiuo klausimu Komisija nurodo, jog pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 7 straipsnio 1 dalį EPSO patikėtas uždavinys užtikrinti, kad atliekant pareigūnų atrankos procedūras būtų taikomi vienodi standartai, gali būti įvykdytas tik jeigu EPSO dalyvauja nustatant egzaminų turinį. Be to, įvairios EPSO užduotys aiškiai apibrėžtos Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 7 straipsnio 2 dalyje. Nors šios užduotys neabejotinai turi būti aiškinamos atsižvelgiant į minėto 7 straipsnio 1 dalyje numatytą EPSO uždavinį, remiantis vien jo apibrėžimu negalima priskirti EPSO naujos kompetencijos. Taip pat reikia nurodyti, kad šis EPSO uždavinys bendrai susijęs su pareigūnų atrankos procedūromis, o ne su konkrečių konkursų egzaminų turinio nustatymu.
49 Dėl Komisijos argumento, kad nors teisės aktų leidėjas aiškiai neapibrėžė Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 7 straipsnyje EPSO kompetencijos nustatyti pareigūnų įdarbinimo konkursų egzaminų turinio, priešingai tam, ką jis padarė dėl laikinųjų tarnautojų ir sutartininkų įdarbinimo ir procedūros, susijusios su AST lygio pareigūnų karjera, taip jis padarė, nes manė, jog tai nereikalinga, kadangi tokia kompetencija jau buvo numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų III priede, reikia nurodyti, jog iš šio sprendimo 35–45 punktuose išdėstytų teiginių matyti, kad PT tokios kompetencijos neturėjo. Ypač iš šio sprendimo 44 punkte išdėstyto teiginio matyti, kad pagal iki EPSO įsteigimo galiojusią teisinę tvarką pirminės atrankos testų rengimas buvo patikėtas tik atrankos komisijai. Taigi Tarnautojų teismas teisingai nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 7 straipsnyje nenurodyta jokia EPSO užduotis, susijusi su pareigūnų įdarbinimo konkursų „egzaminų turinio“ nustatymu ir apibrėžimu, patvirtinama jo išvada, kad per konkursus pateikiamų klausimų parinkimas ir vertinimas nepriklauso EPSO kompetencijai.
50 Toliau dėl sprendimų 2002/620 ir 2002/621 Tarnautojų teismas skundžiamo sprendimo 56 punkte nurodė, jog Sprendimo 2002/620 2 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad EPSO kompetencijai priskirta vykdyti atranką, kuri rengiant konkursus tenka PT. Be to, tame pačiame skundžiamo sprendimo punkte Tarnautojų teismas nurodė, jog tvirtinimo, kad EPSO tenkančios užduotys iš esmės yra organizacinio pobūdžio, nepaneigia konkrečios sprendimų 2002/620 ir 2002/621 nuostatos, net jeigu kartais šiuose sprendimuose pateiktos formuluotės gali klaidinti, kaip antai nuostata, kad EPSO „sudaro tinkamų kandidatų sąrašus“ (leidžianti manyti, kad EPSO yra kompetentinga nuspręsti, kurie kandidatai gali būti į juos įtraukiami), nes bet kuriuo atveju aptariami sprendimai hierarchiniu požiūriu yra žemesnio rango nei Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatos.
51 Komisija mano, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą, nes jis neatsižvelgė į šiuos sprendimus dėl tariamos normų hierarchijos. Kadangi atrankos komisija neturi išimtinės kompetencijos rengti konkursų klausimus, remdamasi Sprendimo 2002/620 1 straipsnio 2 dalies c punktu, ji tvirtina, kad EPSO turi kompetenciją nustatyti šių klausimų turinį.
52 Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, jog Tarnautojų teismas teisingai nusprendė, kad Sprendimo 2002/620 2 straipsnio 1 dalimi EPSO kompetencijai priskirta vykdyti atranką, kuri rengiant konkursus tenka PT. Iš šios nuostatos matyti, kad PT kompetencija pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 30 straipsnio pirmą pastraipą ir III priedą perduota EPSO. Kadangi jau buvo konstatuota, jog vertindamas kompetencijos tarp PT ir atrankos komisijos atskyrimą pareigūnų įdarbinimo srityje Tarnautojų teismas nepadarė teisės klaidos, remdamasis šiuo teiginiu jis skundžiamo sprendimo 57 punkte galėjo teisingai nuspręsti, kad per konkursus pateikiamų klausimų parinkimas ir vertinimas nepriklauso EPSO kompetencijai.
53 Dėl Sprendimo 2002/621 reikia nurodyti, kad Tarnautojų teismas teisingai nusprendė, kad hierarchiniu požiūriu jis yra žemesnio rango nei Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatos. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas 2002/621 buvo priimtas Sprendimo 2002/620 5 straipsnio pagrindu, jis taip pat yra žemesnio rango nei minėtas Sprendimas 2002/620. Iš šio hierarchinio statuso, kurio turi būti laikomasi pagal teisėtumo principą, matyti, kad Sprendimas 2002/621 neturi būti aiškinamas kaip prieštaraujantis Pareigūnų tarnybos nuostatams ir Sprendimui 2002/620. Taigi taikant Pareigūnų tarnybos nuostatus ir Sprendimą 2002/620 šioje byloje nagrinėjamam atvejui Sprendimu 2002/621 galima remtis juos aiškinant.
54 Dėl Sprendimo 2002/621 1 straipsnio 2 dalies c punkto, kuriame numatyta, jog EPSO, kaip mano Komisija, turi kompetenciją nustatyti aptariamų klausimų turinį, pažymėtina, kad šioje nuostatoje numatyta, kad vienas iš EPSO priskirtų uždavinių – parengti atrankos metodus ir techniką, paremtus geriausia patirtimi ir pritaikytus pagal įgūdžių, kurių reikalaujama iš įvairių institucijų darbuotojų kategorijų, charakteristikas. Tačiau remiantis šios nuostatos formuluote negalima daryti išvados, kad EPSO turi nurodytą kompetenciją. Atsižvelgiant į Sprendimo 2002/621 1 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, kuriame nustatyta, kad EPSO rengia atvirus konkursus, kurių tikslas yra optimaliomis profesinėmis ir finansinėmis sąlygomis aprūpinti institucijas pareigūnais, šio straipsnio 2 dalies c punktu EPSO veikiau priskiriamas vaidmuo padėti atrankos komisijai organizuoti konkursus, nes jai pavesta parengti atrankos metodus ir techniką. Šioje byloje Sprendimo 2002/621 1 straipsnio 2 dalies c punkto aiškinimas neprieštarauja Pareigūnų tarnybos nuostatams ar Sprendimui 2002/620, pagal kuriuos EPSO taip pat neturi nurodytos kompetencijos.
55 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, Tarnautojų teismas nepadarė teisės klaidos skundžiamo sprendimo 56–58 punktuose nuspręsdamas, kad EPSO įsteigimu ir būtent Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 7 straipsniu bei sprendimais 2002/620 ir 2002/621 nebuvo padarytas poveikis kompetencijos tarp PT ir atrankos komisijos atskyrimui. Taigi Komisijos argumentus šiuo klausimu taip pat reikia atmesti.
56 Dėl to, jog Komisija ginčija Tarnautojų teismo teiginį, išdėstytą skundžiamo sprendimo 71 punkte, kad atrankos komisijos darbo krūvis, kuris padidėtų dėl pirminio etapo atrankos testų priežiūros ir kontrolės, net jeigu galimybę dalyvauti šiuose egzaminuose galiausiai turėtų tik nedidelis kandidatų skaičius, yra tik nedidelė dalis, palyginti su dideliu darbo krūviu per egzaminus raštu ir pokalbius, reikia nurodyti, kad tai yra tik papildomas motyvas, dėl kurio negalima panaikinti skundžiamo sprendimo. Taigi šis kaltinimas yra nereikšmingas ir jį reikia atmesti.
57 Galiausiai dėl šalių prieštaravimo, susijusio su partnerio, kuriam EPSO pavedė organizuoti ir įgyvendinti pirminį konkurso etapą, pasirinkimo teisėtumu, reikia nurodyti, kad skundžiamame sprendime nėra jokios Tarnautojų teismo pastabos dėl tokio pasirinkimo teisėtumo, nes tokia pastaba net nebuvo papildomo motyvo dalykas. Be to, pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas Bendrajam Teismui paduodamas tik teisės klausimais. Jis gali būti paduodamas dėl Tarnautojų teismo kompetencijos trūkumo, dėl jo padaryto teismo proceso tvarkos pažeidimo, neigiamai paveikusio atitinkamos šalies interesus, taip pat dėl teismo padaryto Sąjungos teisės pažeidimo. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas neturi išreikšti nuomonės dėl šio partnerio pasirinkimo.
58 Taigi Tarnautojų teismas nepadarė klaidos nuspręsdamas, kad D. Pachtitis buvo pašalintas iš antrojo konkurso etapo pasibaigus procedūrai, kurią vykdė kompetencijos neturinti įstaiga, ir tos pačios įstaigos priimtu sprendimu. Todėl Komisijos argumentus reikia atmesti.
59 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad reikia atmesti visą apeliacinį skundą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60 Pagal Procedūros reglamento 148 straipsnio pirmą pastraipą, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, Bendrasis Teismas priima sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
61 Pagal to paties reglamento 87 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 144 straipsnį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
62 Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, o D. Pachtitis reikalavo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, ji turi padengti savo ir D. Pachtitis šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (apeliacinių skundų kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. Europos Komisija padengia savo ir D. Pachtitis šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2011 m. gruodžio 14 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.