BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. gegužės 22 d.(*)

„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Procedūros dėl kartelių administraciniai dokumentai – Atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais – Išimtis dėl tyrimų tikslų apsaugos – Išimtis dėl trečiųjų asmenų komercinių interesų apsaugos – Išimtis dėl sprendimų priėmimo proceso apsaugos – Atitinkamos institucijos pareiga atlikti konkretų ir individualų dokumentų, su kuriais prašoma leisti susipažinti, turinio tyrimą“

Byloje T‑344/08

EnBW Energie Baden-Württemberg AG, įsteigta Karlsrūhėje (Vokietija), atstovaujama advokatų A. Bach ir A. Hahn,

ieškovė,

palaikoma

Švedijos Karalystės, atstovaujamos K. Petkovska, S. Johannesson ir A. Falk,

įstojusios į bylą šalies,

prieš

Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą P. Costa de Oliveira, A. Antoniadis ir O. Weber, vėliau A. Bouquet, Costa de Oliveira ir A. Antoniadis,

atsakovę,

palaikomą

Siemens AG, įsteigtos Berlyne (Vokietija) ir Miunchene (Vokietija), atstovaujamos advokatų I. Brinker, C. Steinle ir M. Holm-Hadulla,

ir

ABB Ltd, įsteigtos Ciuriche (Šveicarija), iš pradžių atstovaujamos solisitoriaus J. Lawrence ir baristerės E. Whiteford, vėliau solisitorių J. Lawrence ir d. Howe,

įstojusių į bylą šalių,

dėl prašymo panaikinti 2008 m. birželio 16 d. Komisijos sprendimą SG.E3/MV/psi D (2008) 4931, kuriuo atsisakyta leisti susipažinti su procedūros dokumentais byloje COMP/F/38.899 – Skirstomieji įrenginiai su dujų izoliacija,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová (pranešėja), teisėjai K. Jürimäe ir M. van der Woude,

posėdžio sekretorė K. Andová, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. lapkričio 29 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Ieškovė EnBW Energie Baden-Württemberg AG yra energijos skirstymo įmonė. Ji mano, kad jai darė poveikį skirstomųjų įrenginių su dujų izoliacija (toliau – AIG) gamintojų kartelis, dėl kurio 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimu C (2006) 6762 galutinis dėl [EB] 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūros (byla COMP/F/38.899 – Skirstomieji įrenginiai su dujų izoliacija ) (toliau –Sprendimas AIG) skirta sankcija.

2        Sprendime AIG Europos Bendrijų Komisija konstatavo, kad kelios įmonės pažeidė EB 81 straipsnio 1 dalį ir EEE susitarimo 53 straipsnį, nes, dalyvaudamos AIG rinkos kartelyje, klastojo pasiūlymus, nustatinėjo kainas ir skirstėsi projektus ir Europos AIG rinkas. Todėl Komisija šiame kartelyje dalyvavusioms įmonėms skyrė baudas, kurių bendra suma siekė 750 mln. EUR.

3        2007 m. lapkričio 9 d. ieškovė, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 2 straipsnio 1 dalimi, paprašė Komisijos leisti susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su bylos COMP/F/38.899 procedūra.

4        Po diskusijų su Komisija ieškovė pripažino, kad šis prašymas ir 2007 m. gruodžio 7 d. pateikta kartotinė paraiška neteko dalyko ir 2007 m. gruodžio 13 d. pateikė naują prašymą leisti susipažinti su nagrinėjamos bylos dokumentais. 2008 m. sausio 11 d. telefaksu ieškovė patikslino prašymą, pašalindama trijų kategorijų dokumentus: visus dokumentus, kuriuose apibūdinama tik susijusių įmonių struktūra, visus dokumentus, skirtus tik Sprendimo AIG adresatams nustatyti, ir visus dokumentus, parengtus vien japonų kalba.

5        2008 m. sausio 30 d. Komisija atmetė 2008 m. sausio 11 d. iš dalies pakeistą pirminę ieškovės paraišką.

6        2008 m. vasario 20 d. ieškovė pateikė kartotinę paraišką pagal Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 2 dalį.

7        2008 m. birželio 16 d. Komisija atmetė kartotinę paraišką (toliau – ginčijamas sprendimas).

8        Ginčijamo sprendimo 2 punkte Komisija byloje COMP/F/38.899 esančius dokumentus suskirstė į penkias kategorijas:

1)      dokumentai, pateikti prašant atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, t. y. nagrinėjamų įmonių deklaracijos ir visi dokumentai, jų pateikti su prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti;

2)      prašymai pateikti informaciją ir šalių atsakymai į juos;

3)      dokumentai, gauti atliekant patikrinimus, t. y. dokumentai, paimti per patikrinimus susijusių įmonių patalpose;

4)      pranešimas apie kaltinimus ir šalių atsakymai;

5)      vidaus dokumentai:

a)      dokumentai, susiję su faktais, t. y. pirma, esminės pastabos apie išvadas, darytinas remiantis surinktais įrodymais, antra, susirašinėjimas su kitomis konkurencijos institucijomis ir, trečia, konsultacijos su kitomis į bylą įsitraukusiomis Komisijos tarnybomis;

b)      procedūros dokumentai, t. y. įgaliojimai atlikti patikrinimą, patikrinimo protokolai, patikrinimo ataskaitos, per patikrinimus gautų dokumentų sąrašai, dokumentai, susiję su pranešimu apie tam tikrus dokumentus, ir protokoliniai užrašai.

9        Ginčijamo sprendimo 3 punkte Komisija nurodė, kad visų šių kategorijų dokumentams taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis ir kad 5 kategorijos a punkte nurodytiems dokumentams taip pat taikoma išimtis, numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalyje.

10      Ginčijamo sprendimo 4 punkte Komisija paaiškino, kad 1–4 kategorijų dokumentams taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta išimtis.

11      Ginčijamo sprendimo 5 punkte Komisija nurodė, jog negali nustatyti jokių požymių, kad esama Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatyto viršesnio viešojo intereso, galinčio pateisinti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais.

12      Ginčijamo sprendimo 6 punkte Komisija motyvavo atsisakymą leisti susipažinti su dalimi bylos dokumentų tuo, kad Reglamente Nr. 1049/2001 numatytos išimtys visiškai taikomos visiems byloje esantiems dokumentams.

 Procesas ir šalių reikalavimai

13      2008 m. rugpjūčio 25 d. Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu, ieškovė pareiškė šį ieškinį.

14      Tą pačią dieną pateiktu atskiru dokumentu ji paprašė, kad ieškinys būtų nagrinėjamas pagreitinta tvarka pagal šio teismo procedūros reglamento 76a straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą. 2008 m. rugsėjo 11 d. Komisija pateikė pastabas dėl šio prašymo. 2008 m. spalio 1 d. nutartimi Teismas (antroji kolegija) atmetė prašymą nagrinėti ieškinį pagreitinta tvarka.

15      2008 m. gruodžio 8 d. Švedijos Karalystė pateikė prašymą leisti įstoti į bylą ieškovės pusėje. 2008 m. gruodžio 9 ir 12 d. atitinkamai Siemens AG ir ABB Ltd pateikė prašymą leisti įstoti į bylą Komisijos pusėje.

16      2009 m. kovo 13 d. nutartimis Teismo antrosios kolegijos pirmininkas patenkino šiuos prašymus leisti įstoti į bylą.

17      2009 m. gegužės 27 d. Švedijos Karalystė ir Siemens pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimus. 2009 m. birželio 28 d. ABB pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą.

18      Atitinkamai 2009 m. rugsėjo 29 ir 30 d. ieškovė ir Komisija pateikė savo pastabas dėl įstojimo į bylą paaiškinimų.

19      2009 m. lapkričio 18 d., reaguodama į proceso organizavimo priemonę, kurios ėmėsi Teismas, Komisija pateikė bylos COMP/F/38.899 dokumentų aprašą; šiame apraše dėl kiekvieno į jį įtraukto dokumento nurodyta, kuriai 8 punkte įvardytai kategorijai jis priklauso, tačiau visiškai nepateikta informacijos apie dokumentų turinį.

20      Išklausęs šalis Teismo antrosios kolegijos primininkas 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi sustabdė šios bylos nagrinėjimą, kol Teismas priims sprendimą, kuriuo bus užbaigta byla Basell Polyolefine prieš Komisiją (T‑399/07). Procesą toje byloje užbaigus 2011 m. sausio 25 d. nutartimi dėl bylos išbraukimo iš registro, nuo tos datos atnaujintas procesas šioje byloje.

21      Pakeitus Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas paskirtas į ketvirtąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.

22      Reaguodama į proceso organizavimo priemones, kurių ėmėsi teismas, ieškovė pateikė savo 2008 m. vasario 20 d. kartotinės paraiškos kopiją, o Komisija atsakė į rašytinius klausimus.

23      Ieškovė, palaikoma Švedijos Karalystės, Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek Komisija juo atsisakė leisti susipažinti ir su dalimi byloje esančių dokumentų,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

24      Komisija, palaikoma Siemens ir ABB, Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

25      Grįsdama savo ieškinį ieškovė pateikia tris pagrindus: pirma, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos ir trečios įtraukų ir 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pažeidimas, antra, šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio segmento pažeidimas ir, trečia, to paties reglamento 4 straipsnio 6 dalies pažeidimas. Be to, ji pateikia ketvirtąjį pagrindą, iš esmės susijusį su tuo, kad padaryta akivaizdi prašymo leisti susipažinti su dokumentais apimties vertinimo klaida.

A –  Dėl kaltinimo, kad neatliktas konkretus ir individualus dokumentų tyrimas, priimtinumo

26      Švedijos Karalystė pateikė kaltinimą, kurio ieškovė nebuvo aiškiai pateikusi, – ji kaltina Komisiją, kad neatliko konkretaus ir individualaus bylos dokumentų tyrimo. Komisija mano, kad šis kaltinimas yra nepriimtinas, nes viršija ieškovės apibrėžtą ieškinio dalyką.

27      Pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtą pastraipą, taikomą Bendrajam Teismui vadovaujantis šio statuto 53 straipsniu, prašyme įstoti į bylą nurodomi paaiškinimai gali būti pateikiami tik vienos iš pagrindinių šalių reikalavimams paremti. Pagal Procedūros reglamento 116 straipsnio 3 dalį įstojantis į bylą asmuo pripažįsta ginčą tokį, koks jis yra jo įstojimo metu. Pagal teismo praktiką šiomis nuostatomis nedraudžiama, kad įstojęs į bylą asmuo pateiktų kitokius nei jo palaikomos šalies argumentus su sąlyga, kad jis nekeičia bylos dalyko ir kad įstojimu siekiama palaikyti šalies pateiktus reikalavimus (1961 m. vasario 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo De Gezamenlijke Steenkolenmijnen in Limburg prieš Vyriausiąją valdybą, 30/59, Rink. p. 1, 37 punktas ir 2002 m. sausio 8 d. Sprendimo Prancūzija prieš Monsanto ir Komisiją, C‑248/99 P, Rink. p. I‑1, 56 punktas; 2003 m. balandžio 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Royal Philips Electronics prieš Komisiją, T‑119/02, Rink. p. II‑1433, 203 ir 212 punktai).

28      Šiuo atveju reikia priminti, kad institucijos pareiga konkrečiai ir individualiai įvertinti bet kokiame Reglamentu Nr. 1049/2001 pagrįstame prašyme nurodytų dokumentų turinį yra esminė ir ją reikia vykdyti neatsižvelgiant į tai, su kokios srities dokumentais prašoma leisti susipažinti, net jei ši principinė nuostata nereiškia, kad toks nagrinėjimas būtinas bet kokiomis aplinkybėmis (2005 m. balandžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Verein für Konsumenteninformation prieš Komisiją, T‑2/03, Rink. p. II‑1121, toliau – Sprendimas VKI, 74 ir 75 punktai).

29      Todėl kaltinimą neįvykdžius šios pareigos reikia išnagrinėti pirmiau nei pagrindus, susijusius su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio nuostatų pažeidimu. Vadinasi, Teismas bet kuriuo atveju privalo nagrinėdamas su šių nuostatų pažeidimu susijusius pagrindus patikrinti, ar Komisija atliko konkretų ir individualų kiekvieno prašomo dokumento tyrimą arba įrodė, kad dokumentus, su kuriais atsisakyta leisti susipažinti, aiškiai ir visiškai apima išimtis.

30      Be to reikia pažymėti, kad tiesa, jog kaltinimą neatlikus konkretaus ir individualaus tyrimo Švedijos Karalystė pateikė pirmoje savo įstojimo į bylą paaiškinimų dalyje, tiesiogiai nesiedama jo su ieškovės pateiktais pagrindais, tačiau ji šį kaltinimą pakartojo, rašydama apie pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka.

31      Vadinasi, Švedijos Karalystės pateiktas kaltinimas, kad nebuvo atliktas konkretus ir individualus neatskleistų dokumentų tyrimas, yra priimtinas.

B –  Dėl esmės

1.     Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su akivaizdžia prašymo leisti susipažinti su dokumentais apimties vertinimo klaida

32      Iš ginčijamo sprendimo 2 punkto in fine matyti, kad Komisija nusprendė, jog ieškovės prašymas leisti susipažinti su dokumentais neapėmė 5 kategorijos b punktui priskirtų dokumentų (žr. šio sprendimo 8 punktą), „nes šie dokumentai yra tik procedūriniai ir (arba) juose pateikiami tik žinomi faktai“. Per posėdį atsakydama į Teismo pateiktą klausimą Komisija, pirma, nurodė, kad ši išvada pagrįsta tuo, kad kartotinėje paraiškoje ieškovė nepateikė prieštaravimų dėl siaurai apibrėžtos prašymo leisti susipažinti su dokumentais apimties, nurodytos atsakyme į pirminę paraišką, ir nė nepaminėjo vidaus dokumentų. Antra, ji rėmėsi 2008 m. sausio 21 d. bylos dokumentu, susijusiu su 2008 m. sausio 9 d. Konkurencijos generalinio direktorato pareigūno ir ieškovės teisininkų pokalbiu telefonu. Iš šio dokumento aišku, jog ieškovės teisininkai nurodė, kad prašo leisti susipažinti tik su dokumentais, susijusiais su pažeidimu, kuriuo kaltinami AIG kartelio dalyviai, ir kad jų prašymas neapima, pavyzdžiui, vidaus dokumentų. Remdamasi būtent šiais dviem elementais Komisija nusprendė, kad ieškovės prašymas leisti susipažinti su dokumentais neapima 5 kategorijos b punktui priskirtų dokumentų.

33      Ieškovė ieškinyje nesutinka, kad jos prašymas neapima minėtų dokumentų, ir tvirtina, kad ji niekur nenurodė nenorinti su jais susipažinti; ji pabrėžia, kad 2008 m. sausio 11 d. telefakse aiškiai įvardijo dokumentus, kurių ji neįtraukia į savo prašymą.

34      Šiuo atžvilgiu, pirma, reikia pripažinti, kad 2007 m. lapkričio 9 d. pirminėje paraiškoje ieškovė prašė leisti susipažinti su visais bylos, susijusios su AIG karteliu, dokumentais, nieko daugiau nesukonkretindama ir nenurodydama jokių apribojimų. 2008 m. sausio 11 d. telefakse ieškovė susiaurino savo prašymą, aiškiai nurodydama tam tikras dokumentų, kurių neprašo atskleisti, grupes: visus dokumentus, kuriuose apibūdinama tik susijusių įmonių struktūra, visus dokumentus, skirtus vien Sprendimo AIG adresatams nustatyti, ir visus dokumentus, parengtus vien japonų kalba. Taigi šis aiškus raštiškas prašymo apimties susiaurinimas, pateiktas po 2008 m. sausio 9 d. pokalbio telefonu, nepatvirtina Komisijos teiginių apie tariamą prašymo apimties susiaurinimą, apie kurį ieškovė žodžiu pranešė per šį pokalbį.

35      Antra, 2008 m. vasario 20 d. kartotinės paraiškos apimtis visiškai sutampa su pirminės paraiškos apimtimi, susiaurinta 2008 m. sausio 11 d. telefaksu, nes ja prašoma atskleisti „visus <...> Komisijos turimus dokumentus, susijusius su procedūra <...> byloje COMP/F/38.899“, išskyrus minėtame 2008 m. sausio 11 d. telefakse nurodytų trijų kategorijų dokumentus. Todėl Komisija vėliausiai tuomet, kai susipažino su kartotine paraiška, turėjo persvarstyti savo ribojamą prašymo leisti susipažinti su dokumentais apimties supratimą.

36      Trečia, Komisijos motyvai, kuriais ji pateisina ribojamą supratimą, t. y. tariamas faktas, kad 5 kategorijos b punkte nurodyti dokumentai yra vien procedūriniai ir kad juose pateikiami žinomi faktai, neturi reikšmės taikant Reglamentą Nr. 1049/2001. Iš tiesų asmeninis interesas, kurio asmuo gali siekti savo prašymu leisti susipažinti su dokumentais, yra su Reglamentu Nr. 1049/2001 visiškai nesusijęs kriterijus, todėl nagrinėdama paraišką Komisija negali šiuo atžvilgiu nei spręsti ar daryti prielaidų, nei daryti kokių nors išvadų.

37      Reikia pripažinti, kad ieškovė pagrįstai tvirtina, jog Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes ribojamai suprato jos prašymo leisti susipažinti su dokumentais apimtį. Todėl reikia panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakoma leisti ieškovei susipažinti su prie 5 kategorijos b punkto priskirtais dokumentais.

2.     Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos ir trečios įtraukų ir 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pažeidimu

38      Šį pagrindą sudaro trys dalys. Pirma dalis – Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos pažeidimas. Antra dalis – Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos pažeidimas. Trečia dalis – Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pažeidimas.

39      Reikia priminti, kad remiantis EB 255 straipsnio 2 dalimi priimto Reglamento Nr. 1049/2001 tikslas, kaip matyti iš jo 4 konstatuojamosios dalies ir 1 straipsnio, yra užtikrinti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų dokumentais. Šio reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje primenama, kad ši teisė susipažinti su dokumentais siejasi su institucijų demokratiniu pobūdžiu. Taip pat iš šio reglamento, ypač jo 11 konstatuojamosios dalies ir 4 straipsnio, kuriame šiuo atžvilgiu numatytos išimtys, matyti, kad teisei susipažinti su dokumentais taikomi ir kai kurie viešaisiais ar privačiaisiais interesais grindžiami apribojimai.

40      Atsisakymui leisti susipažinti su prašomu atskleisti dokumentu pagrįsti iš principo nepakanka to, kad dokumentas yra susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje minima veikla. Atitinkama institucija privalo pateikti ir paaiškinimus, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu galėtų konkrečiai ir realiai pažeisti šiame straipsnyje įtvirtinta išimtimi saugomą interesą (2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, Rink. p. I‑4723, 49 punktas; 2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau, C‑139/07 P, Rink. p. I‑5885, toliau – Sprendimas TGI, 53 punktas ir 2010 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją, C‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P, Rink. p. I‑8533, 72 punktas).

41      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, kadangi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje pateiktomis išimtimis nukrypstama nuo kuo platesnės visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais principo, jos turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai (2007 m. vasario 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sison prieš Tarybą, C‑266/05 P, Rink. p. I‑1233, 63 punktas; 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Švedija prieš Komisiją, C‑64/05 P, Rink. p. I‑11389, 66 punktas ir 40 punkte minėto Sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą 36 punktas).

42      Būtent į šiuos principus reikia atsižvelgti, nagrinėjant ieškovės pateikto pirmojo pagrindo tris dalis.

43      Šiuo atžvilgiu, turint mintyje, kad, kaip matyti iš 29 punkto, kaltinimas, jog neatliktas konkretus ir išsamus dokumentų tyrimas, yra susijęs su visoms trims pirmojo pagrindo dalims bendru klausimu, šį kaltinimą reikia išnagrinėti prieš vertinant, ar Komisija tiksliai taikė ginčijamame sprendime nurodytas išimtis, grįsdama atsisakymą atskleisti prašomus dokumentus. Todėl pirmiausia reikia nustatyti, ar šiuo atveju tenkinamos sąlygos, kad Komisijai nereikėtų atlikti tokio konkretaus ir individualaus tyrimo.

a)     Dėl klausimo, ar šiuo atveju tenkinamos sąlygos, leidžiančios nevykdyti pareigos atlikti konkretų ir individualų prašomų dokumentų turinio tyrimą

44      Pirmiausia reikia pažymėti, kad teismo praktikoje nevykdyti pareigos atlikti konkretų ir individualų prašomų dokumentų tyrimą leista įvairiomis aplinkybėmis.

45      Pirma, šios pareigos galima nevykdyti, kai akivaizdu, jog nagrinėjamos bylos aplinkybėmis reikia neleisti arba, atvirkščiai, leisti susipažinti su dokumentais. Teismas nusprendė, kad taip galėtų būti tuo atveju, kai akivaizdu, kad teisės susipažinti su dokumentais išimtis taikoma visam tam tikrų dokumentų turiniui, arba, atvirkščiai, susipažinti galima su visu jų turiniu, arba, galiausiai, kai Komisija panašiomis aplinkybėmis konkrečiai ir individualiai jau yra įvertinusi šį turinį (28 punkte minėto Sprendimo VKI 75 punktas). Tokį akivaizdų atvejį taip pat pripažino Teisingumo Teismas, nurodęs, kad siekdamos paaiškinti, kaip galimybė susipažinti su prašomais dokumentais gali pakenkti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi saugomam interesui, institucijos taip pat gali šiuo klausimu remtis bendromis prezumpcijomis, taikomomis tam tikroms dokumentų kategorijoms, nes panašūs bendri pagrindai gali būti taikomi prašymams leisti susipažinti su tokio paties pobūdžio dokumentais (40 punkte minėtų sprendimų Švedija ir Turco prieš Tarybą 50 punktas; TGI 54 ir 55 punktai bei Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją 74 punktas). Šiomis aplinkybėmis sąvokos „dokumentų kategorija“ ir „to paties pobūdžio dokumentai“ suprantamos plačiai, neatsižvelgiant į jų turinį; tai matyti iš 40 punkte minėto Sprendimo TGI, kuriame šios sąvokos vartotos, kalbant apie visus dokumentus, įtrauktus į bylą dėl Komisijos vykdomos procedūros valstybės pagalbos srityje, ir 40 punkte minėto Sprendimo Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją, kuriame nuspręsta, kad tos pačios kategorijos dokumentai vien dėl to, kad juos parengė Komisija kaip proceso dėl įvairių, sprendimo neleisti susipažinti su dokumentais priėmimo dieną dar nagrinėjamų, ieškinių šalis.

46      Antra, vienas ir tas pats pateisinimas gali būti taikomas tos pačios kategorijos dokumentams, o taip yra būtent tuomet, kai juose pateikiama tokio paties pobūdžio informacija. Vėliau Teismas privalo patikrinti, ar nurodyta išimtis aiškiai ir visiškai apima į šią kategoriją patenkančius dokumentus. Priešingai nei ankstesniame punkte apibūdintomis aplinkybėmis, nagrinėjamų dokumentų bendras kriterijus yra jų turinys, nes institucija, į kurią kreiptasi, privalo pateisinti atsisakymą juos atskleisti, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje pateiktomis teisės susipažinti su dokumentais išimtimis ir atsižvelgdama būtent į prašomuose dokumentuose esančią informaciją.

47      Trečia, išimtiniais atvejais ir tik jei dokumentų konkretaus ir individualaus tyrimo administracinė našta yra ypač didelė, viršijanti ribas to, ko gali būti pagrįstai reikalaujama, gali būti taikoma pareigos konkrečiai ir individualiai ištirti prašomų dokumentų turinį išimtis (žr. 28 punkte minėto Sprendimo VKI 112 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

48      Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 1 punkte „Pirminės pastabos“ Komisija aiškiai nurodė du tokius atvejus: pirmąjį, minėtą šio sprendimo 45 punkte, t. y. kai akivaizdu, kad reikia atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais, nes visam tam tikrų dokumentų turiniui taikoma teisės susipažinti su dokumentais išimtis, ir antrąjį, minėtą šio sprendimo 46 punkte, t. y. kai institucija gali pagrįsti atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais, nurodydama dokumentų, kuriuose pateikta tokio paties pobūdžio informacija, kategorijas.

49      Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šie išimties atvejai, kuriais remiamasi, nurodyti abstrakčiai ir apibendrintai, tiesiogiai nenagrinėjant prašymo. Be to, Komisija nenurodo, kuriems dokumentams šie du išimties atvejai taikomi, todėl reikia daryti išvadą, kad ji siekia juos taikyti visiems prašomiems dokumentams. Komisija patvirtino tokį aiškinimą, atsiliepime į ieškinį nurodžiusi, kad „visoms [ginčijamame] sprendime išvardytoms dokumentų kategorijoms aiškiai ir visiškai taikomi [Reglamento Nr. 1049/2001] 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukoje ir [4 straipsnio] 3 dalyje pateikti nukrypti leidžiantys motyvai <...>“.

50      Be to, Komisija atsiliepime į ieškinį tvirtina, kad ieškovė „nepakankamai patikslino savo prašymą, nors Komisijos tarnybos atkreipė jos dėmesį į bylos apimtį ir dėl jos prašymo susidariusį darbo krūvį“. Šią pastabą reikia suprasti kaip išimties atvejo, susijusio su ypač dideliu darbo krūviu, apibrėžto šio sprendimo 47 straipsnyje, nuorodą, todėl reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką sprendimo motyvai turi būti nurodomi pačiame sprendime ir į vėliau Komisijos pateiktus paaiškinimus, išskyrus ypatingas aplinkybes, negali būti atsižvelgta (1992 m. liepos 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Dansk Pelsdyravlerforening prieš Komisiją, T‑61/89, Rink. p. II‑1931, 131 punktas; 1998 m. gegužės 14 d. Sprendimo Buchmann prieš Komisiją, T‑295/94, Rink. p. II‑813, 171 punktas ir 1998 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo European Night Services ir kt. prieš Komisiją, T‑374/94, T‑375/94, T‑384/94 ir T‑388/94, Rink. p. II‑3141, 95 punktas).

51      Tačiau 2008 m. sausio 30 d. rašte, kuriuo atmesta pirminė paraiška, tai, kad nebuvo atliktas konkretus ir individualus dokumentų tyrimas, pateisinta ne darbo krūviu dėl tokio tyrimo, o tik tuo, kad visiems prašomiems dokumentams aiškiai ir visiškai taikomos Komisijos nurodytos išimtys. Pačiame ginčijamame sprendime šiuo atžvilgiu nepateiktas joks paaiškinimas. Tik atsiliepime į ieškinį Komisija pirmą kartą nurodo, kad ieškovė sutiko susiaurinti savo prašymą nepakankamai, turint mintyje darbo krūvį, kurį lemtų individualus ir konkretus tyrimas. Todėl priimant ginčijamą sprendimą šis argumentas nebuvo lemiamas.

52      Tokiomis aplinkybėmis šis argumentas atmestinas kaip nereikšmingas.

53      Pirmiausia reikia nustatyti, ar Komisija pakankamai įrodė, kad yra išimties aplinkybių, kuriomis ji remiasi ginčijamame sprendime, atsisakydama atlikti prašomų dokumentų konkretų ir individualų tyrimą. Antra, taip pat reikia papildomai nagrinėti išimtį dėl darbo krūvio, kuriuo Komisija remiasi atsiliepime į ieškinį.

 Ginčijamame sprendime nurodyta pirma išimtis: remiantis bendrąja prezumpcija akivaizdu, jog reikia atsisakyti leisti susipažinti su prašomais dokumentais

54      Kaip priminta šio sprendimo 41 punkte, kadangi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje pateiktomis išimtimis nukrypstama nuo kuo platesnės visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais principo, jos turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai.

55      Vis dėlto taip pat nuspręsta, kad atitinkama institucija iš principo gali šiuo klausimu remtis tam tikroms dokumentų kategorijoms taikomomis bendromis prezumpcijomis, nes panašūs bendri pagrindai gali būti taikomi prašymams atskleisti su tokio paties pobūdžio dokumentus (40 punkte minėtų sprendimų Švedija ir Turco prieš Tarybą 50 punktas; TGI 54 punktas ir Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją 74 punktas). Tokiu atveju reikia patikrinti, ar, remiantis bendrojo pobūdžio pagrindais, galima daryti išvadą, kad Komisija turėjo teisę remtis prezumpcija, jog atskleidus šiuos dokumentus būtų pakenkta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsniu saugomiems interesams, neprivalėdama konkrečiai įvertinti kiekvieno iš šių dokumentų turinio (šiuo klausimu žr. 40 punkte minėto Sprendimo Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją 76 punktą).

56      Tačiau šiuo atveju, kitaip, nei per posėdį teigė Komisija, tokia prezumpcija nėra pagrįsta argumentais, analogiškais Teisingumo Teismas pateiktiesiems byloje, kurioje priimtas 40 punkte minėtas Sprendimas TGI. Toje byloje, kurioje nagrinėtas prašymas leisti susipažinti su bylos dėl valstybės pagalbos dokumentais, Teisingumo Teismas nusprendė, kad bendroji prezumpcija, pagal kurią dėl visų prašomų dokumentų taikoma išimtis, gali išplaukti iš 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [EB 88] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), ir teismo praktikos, susijusios su teise susipažinti su Komisijos administracinės bylos dokumentais, nes minėtame reglamente nenumatyta jokia suinteresuotųjų asmenų, kitų nei už suteiktą valstybės pagalbą atsakinga valstybė narė, teisė susipažinti su dokumentais. Iš tiesų, jei šie suinteresuotieji asmenys galėtų susipažinti su bylos dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, kiltų pavojus valstybės pagalbos kontrolės sistemai (40 punkte minėto Sprendimo TGI 55–58 punktai).

57      Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad byloje, kurioje priimtas 40 punkte minėtas Sprendimas TGI, kitaip nei šiuo atveju, priimdama sprendimą atsisakyti leisti susipažinti su bylos dokumentais Komisija dar nebuvo priėmusi galutinio sprendimo, kuriuo užbaigiama procedūra, su kurios dokumentais prašyta leisti susipažinti. Teisingumo Teismo samprotavimai 40 punkte minėtame Sprendime TGI pagrįsti argumentu, kad negalima apeiti nagrinėtai procedūrai skirtų nuostatų dėl galimybės susipažinti su dokumentais remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001. Tačiau konkrečiai procedūrai – nesvarbu, ar valstybės pagalbos, ar kartelių srityje – skirta galimybės susipažinti su dokumentais tvarka taikoma tik per tokią procedūrą. Todėl reikia manyti, kad Teisingumo Teismo išvadomis 40 punkte minėtame Sprendime TGI negalima remtis tuo atveju, kai institucija jau priėmė galutinį sprendimą, kuriuo užbaigta byla, su kuria prašoma leisti susipažinti, o būtent taip yra šiuo atveju.

58      Be to, šiuo atveju analogiškai kaip byloje, kurioje priimtas 40 punkte minėtas Sprendimas TGI, bendroji prezumpcija, kad negalima atskleisti konkurencijos byloje esančių dokumentų, turėtų išplaukti iš 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) su daliniais pakeitimais ir teismo praktikos, susijusios su teise susipažinti su Komisijos administracinės bylos dokumentais.

59      Tiesa, kad Reglamentas Nr. 1/2003, kaip Reglamentas Nr. 659/1999 valstybės pagalbos srityje, nenumato teisės asmenims, kurie nėra procedūros šalys, susipažinti su Komisijos administracinės bylos, susijusios su procedūra kartelių srityje, dokumentais. Vis dėlto Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnyje galimybė įmonėms, dėl kurių vykdoma procedūra, susipažinti su byla numatyta esant platesniam teisės į gynybą užtikrinimo kontekstui. Šiuo pagrindu suteikta galimybė susipažinti su byla netaikoma vidiniams institucijos dokumentams, kitų įmonių verslo paslaptims ir kitai konfidencialiai informacijai (1999 m. balandžio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją, T‑305/94–T‑307/94, T‑313/94–T‑316/94, T‑318/94, T‑325/94, T‑328/94, T‑329/94 ir T‑335/94, Rink. p. II‑931, 1015 punktas ir 2007 m. balandžio 26 d. Sprendimo Bolloré ir kt. prieš Komisiją, T‑109/02, T‑118/02, T‑122/02, T‑125/02, T‑126/02, T‑128/02, T‑129/02, T‑132/02 ir T‑136/02, Rink. p. II‑947, 45 punktas).

60      Reglamente Nr. 1/2003 nuostatos dėl galimybės susipažinti su dokumentais patikslintos 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [EB] 81 ir [EB] 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81), kuriuo taip pat numatyta pareiškėjo teisė susipažinti su dokumentais tuo atveju, jeigu jo skundas atmestas. Šiuo atžvilgiu Reglamento Nr. 773/2004 8 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas arba susijusi įmonė gautus dokumentus gali naudoti tik teisminiam arba administraciniam nagrinėjimui dėl EB 81 ir EB 82 straipsnių taikymo.

61      Todėl nors įmonės, dėl kurių vykdoma procedūra kartelių srityje, ir Komisijos atmestų skundų autoriai turi teisę susipažinti su kai kuriais Komisijos administracinės bylos dokumentais, šiai teisei taikomi tam tikri apribojimai, kuriuos reikia atskirai įvertinti kiekvienu atveju. Todėl net vadovaujantis 40 punkte minėtame Sprendime TGI pateiktais Teisingumo Teismo argumentais, kad aiškinant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje įtvirtintą išimtį reikia atsižvelgti į galimybės susipažinti su byla apribojimus, taikomus vykdant kai kurias procedūras, pavyzdžiui, valstybės pagalbos ir konkurencijos srityse, negalima daryti prielaidos, kad visų šios srities bylose esančių dokumentų atžvilgiu automatiškai taikoma viena iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių, nes tokiu atveju gali būti paveikta Komisijos galimybė pažaboti kartelius.

62      Taigi neatlikusi konkretaus kiekvieno dokumento tyrimo Komisija negalėjo daryti prielaidos, kad dėl visų prašomų dokumentų automatiškai taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis.

63      Vadinasi, Komisija negalėjo atsisakyti atlikti prašomų dokumentų konkretų ir individualų tyrimą, remdamasi pirmąja išimties hipoteze.

 Ginčijamame sprendime nurodyta antra išimtis: dokumentų tyrimas pagal kategorijas

64      Pirmiausia reikia patikslinti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 46 punkte, vienas ir tas pats pateisinimas gali būti taikomas tos pačios kategorijos dokumentams, be kita ko, kai juose pateikiama tokio paties pobūdžio informacija. Vis dėlto Teismas privalo patikrinti, ar nurodyta išimtis aiškiai ir visiškai apima prie šios kategorijos priskirtus dokumentus.

65      Šiuo atveju, kaip matyti iš 48 punkte minėto ginčijamo sprendimo fragmento, Komisija pateisina tai, kad pateikia motyvus dokumentų grupėms, remdamasi 28 punkte minėto Sprendimo VKI 73 punktu. Tačiau šiame punkte Teismas pabrėžė, jog bet kuriuo atveju būtina ištirti kiekvieną dokumentą, kad, kaip to reikalaujama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį, būtų ištirta galimybė iš dalies leisti susipažinti su prašomais dokumentais (Sprendimo VKI 73 punktas). Todėl institucija gali atsisakyti atlikti individualų šių dokumentų tyrimą, tik jei teisės susipažinti su dokumentais išimtis aiškiai ir visiškai apima vienos kategorijos dokumentus.

66      Be to, reikia pažymėti, kad nagrinėjamos institucijos nustatytos dokumentų kategorijos turi būtų apibrėžtos pagal dokumentuose pateikiamą informaciją, nebūtinai atsižvelgiant į tų dokumentų tipą. Pavyzdžiui, gali būti, kad įmonės atsakyme į pranešimą apie kaltinimus yra informacijos, kurią atskleisti turi būti atsisakyta, nes jai taikoma viena iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių, o kitos įmonės atsakyme, nors jis yra to paties tipo dokumentas, pateikiama informacija, kuriai nereikia tokios apsaugos. Taigi tik tuo atveju, kai dokumentai, kuriuose pateikiama to paties tipo informacija, yra vienos kategorijos, galima atsisakyti atskleisti visą dokumentų grupę, remiantis vienu ir tuo pačiu pateisinimu. Iš tiesų tokiomis aplinkybėmis reikalaujant vieno pateisinimo dėl kiekvienos dokumentų grupės supaprastinama arba palengvinama Komisijai tenkanti užduotis išnagrinėti paraišką ir pagrįsti savo sprendimą.

67      Vadinasi, tai, kad nagrinėjimas pagal kategorijas yra naudingas nagrinėjant paraišką leisti susipažinti su dokumentais, yra tokio nagrinėjimo teisėtumo sąlyga. Todėl dokumentų kategorijos turi būti apibrėžiamos laikantis tokių kriterijų, kuriais remdamasi Komisija galėtų taikyti bendras išvadas visiems vienai kategorijai priklausantiems dokumentams. Šiuo atveju tai pačiai kategorijai priklausantys dokumentai turi turėti bendrų požymių, svarbių sprendžiant, ar tuos dokumentus galima atskleisti. Vienai kategorijai taikomi argumentai būtinai turi būti kitokie nei taikomi kitoms kategorijoms. Jei tuos pačius argumentus galima taikyti dviem skirtingoms kategorijoms, iš tiesų, nagrinėjant prašymą leisti susipažinti su dokumentais, jos turi būti laikomos viena ir ta pačia kategorija. Tokiu atveju skirstymas į kategorijas buvo dirbtinis ir nenaudingas.

68      Šiuo atveju Komisijos atliktas prašomų dokumentų suskirstymas į kategorijas (žr. šio sprendimo 8 punktą) iš esmės buvo visiškai nenaudingas priimant ginčijamą sprendimą. Konkrečiai tariant, kaip nurodyta 70–85 punktuose aptariant išimtis dėl tyrimo tikslų ir komercinių interesų apsaugos, šis suskirstymas nesupaprastino ir nepalengvino Komisijos užduoties išnagrinėti paraišką ir pagrįsti sprendimą, nes kategorijos apibrėžtos pagal dokumentų tipą, nesvarbu, kokia informacija pateikiama nagrinėjamuose dokumentuose.

69      Be to, kaip išdėstyta 86–91 punktuose, kiek tai susiję su išimtimi dėl Komisijos sprendimų priėmimo proceso apsaugos, ji aiškiai ir visiškai neapėmė dokumentų, kurių atžvilgiu Komisija rėmėsi šia išimtimi, o tai prieštarauja 64 ir 65 punktuose suformuluotam reikalavimui.

–       Išimties dėl tyrimų tikslų apsaugos nagrinėjimas ginčijamo sprendimo 3 punkte

70      Ginčijamo sprendimo 3 punktas padalytas į dvi dalis. 3.1 punkte „Vykdomas tyrimas“ atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais pagrįstas vykdomo tyrimo tikslų apsauga. 3.2 punkte „Su tyrimu susijusių dokumentų apsauga už konkretaus tyrimo ribų“ Komisija pirmiausia teigia, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, laisva valia arba priverstinai atskleidę informaciją pagal Reglamentą Nr. 1/2003, gali pagrįstai tikėtis, kad ji neatskleis nagrinėjamų dokumentų ir kad šie dokumentai bus naudojami tik dėl konkurencijos bylos, įskaitant Sąjungos teismo kontrolę, tikslų. Ji taip pat nurodo Reglamento Nr. 1/2003 nuostatas, kuriomis draudžiama atskleisti informaciją, kurią Komisija gavo pagal šį reglamentą ir kurios atžvilgiu galioja įpareigojimas užtikrinti profesinį slaptumą. Jei Komisija nuvils atitinkamų įmonių pasitikėjimą ir atskleis prašomus dokumentus, šios įmonės mažiau bendradarbiaus su ja ir ji nebegalės tinkamai vykdyti savo pareigos įgyvendinti konkurencijos teisę. Galiausiai Komisija aiškiai nurodo, kad „išdėstyti motyvai taikomi penkių tipų dokumentams, minėtiems [ginčijamo sprendimo 2 punkte]“.

71      Iš atskiroms dokumentų kategorijoms skirtų ginčijamo sprendimo punktų taip pat matyti, kad Komisija dėl 1, 2 ir 4 kategorijų bei 5 kategorijos a punkto pateikia iš esmės tuos pačius samprotavimus.

72      Iš tiesų Komisija iš esmės visų šių kategorijų atžvilgiu rėmėsi tuo, kad atskleidus dokumentus būtų paviešinta informacija, gauta iš įmonių, pateikusių prašymus atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, ir įmonių, gavusių prašymus pateikti informaciją, dėl to būtų lengviau pareikšti ieškinius, reikalaujant iš bendradarbiavusių ir į prašymus pateikti informaciją atsakiusių įmonių atlyginti žalą, ir tai atgrasytų būsimus kandidatus pateikti prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti ir būsimus prašymų pateikti informaciją gavėjus nuo bendradarbiavimo su ja. Taip susilpninus baudų sumažinimo programą ir tyrimus, Komisijai būtų sunku veiksmingai įgyvendinti savo užduotį užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos konkurencijos teisės.

73      Kiek tai susiję su 1 kategorija, Komisija pažymėjo, kad advokatai labai atidžiai vertina jos atleidimo nuo baudų praktiką, todėl jos veiksmai byloje gali turėti įtakos būsimoms byloms. Dėl 2 kategorijos Komisija pabrėžia, kad įmonės, kurioms pateikti prašymai pateikti informaciją pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnį, gali susiaurinti savo atsakymus iki visiško minimumo arba imtis vilkinimo praktikos, taip versdamos ją priimti formalius sprendimus informacijai gauti. Kiek tai susiję su 4 kategorija, Komisija nurodė su ja bendradarbiaujančių įmonių teisėtus lūkesčius, kad jų pateikta informacija nebus atskleista daugiau, nei tai numatyta pagal Reglamentą Nr. 1/2003. Kalbėdama apie 5 kategorijos a punktą, Komisija tik bendrai nurodo, kad šių dokumentų atskleidimas „kaip [ji] jau paaiškino dėl [1–4] kategorijų“ pakenktų tyrimo tikslams, ir nepateikia atskirų argumentų, susijusių su specifiniu šiai kategorijai priklausančių dokumentų turiniu.

74      Iš Komisijos pateiktų motyvų, dėl kurių ji atsisako leisti susipažinti su prie 1, 2 ir 4 kategorijų bei 5 kategorijos a punkto priskirtais dokumentais, matyti, kad nėra realaus skirtumo tarp atitinkamų šioms kategorijoms priklausančių dokumentų turinio, todėl suskirstymas į kategorijas priimant ginčijamą sprendimą neturėjo jokios naudos.

75      Per posėdį atsakydama į Teismo klausimą Komisija patvirtino, kad nors jos atsisakymas atskleisti informaciją pagrįstas kai kuriais pagrindiniais teisės principais, ginčijamame sprendime pateikti paaiškinimai rodo, kad ji atsižvelgė į prie skirtingų kategorijų priskirtų dokumentų ypatumus. Vis dėlto reikia pripažinti, kad 73 punkte apibendrinti motyvai, kuriais remiamasi 1, 2 ir 4 kategorijų ir 5 kategorijos a punkto atžvilgiu, yra didžiąja dalimi vieni kitais pakeičiami ir gali būti vienodai taikomi kiekvienai iš šių dokumentų kategorijų.

76      Taigi, kiek tai susiję su 1, 2 ir 4 kategorijomis bei 5 kategorijos a punktu, Komisija suskirstė dokumentus į kategorijas dirbtinai. Šis suskirstymas neatitiko realaus atskiroms kategorijoms priklausančių dokumentų turinio skirtumo. Taigi 64 punkte nurodytos sąlygos, kurioms esant Komisija gali atsisakyti atlikti kiekvieno dokumento konkretų ir individualų tyrimą, nebuvo tenkinamos, todėl Komisija privalėjo kiekvieną iš prie šių kategorijų priskirtų dokumentų ištirti atskirai.

77      Tačiau, kiek tai susiję su 3 kategorija, prie kurios priskirti dokumentai, paimti per patikrinimus nagrinėjamų įmonių komercinėse patalpose, Komisija remiasi įmonių teisėtais lūkesčiais, kad ji nepaviešins dokumentų, kuriuos gavo naudodamasi savo kompetencija, ir naudos juos tik dėl konkurencijos bylos tikslų. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad prie 3 kategorijos priskirti dokumentai skiriasi nuo kitų kategorijų dokumentų aplinkybėmis, kuriomis Komisija juos gavo: Komisija juos surinko remdamasi Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies c punktu, prieš nagrinėjamų įmonių valią atlikusi netikėtą patikrinimą, o kitus dokumentus, kurių nėra parengusi pati Komisija, įmonės pateikė laisva valia arba, jei teisiškai privalėjo teikti informaciją, galėjo pateikti po ilgų svarstymų ir prireikus pasitarusios su teisininkais. Atsižvelgiant į šį 3 kategorijos dokumentų priverstinio atidavimo elementą, lūkesčiai, kuriuos nagrinėjamos įmonės galėjo prireikus pagrįsti tuo, kad pateikti dokumentai bus naudojami tik Komisijos atliekamam tyrimui pagal EB 81 straipsnį, savo pobūdžiu skyrėsi nuo 4 kategorijos dokumentų atžvilgiu Komisijos nurodytų lūkesčių, kuriuos jos tariamai galėjo pagrįsti tuo, kad laisva valia pateikti dokumentai nebus atskleisti, nors ir šie lūkesčiai galėjo būti abiem atvejais susieti su Reglamento Nr. 1/2003 28 straipsnio nuostatomis. Todėl Komisijos motyvai, pateikti dėl 3 kategorijos dokumentų, atitinka konkrečius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant, ar atskleisti nagrinėjamus dokumentus.

78      Iš to, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad 3 kategorija yra vienintelė Komisijos apibrėžta dokumentų kategorija, kuri, atsižvelgiant į ginčijamame sprendime pateiktus argumentus, buvo naudinga nagrinėjant prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Vis dėlto ši išvada nelemia nagrinėjimo, ar Komisijos motyvai, dėl kurių ji atsisakė atskleisti šiai kategorijai priklausančius dokumentus, yra pagrįsti, rezultato.

79      Todėl Komisija ginčijamo sprendimo 3 punktu, kuriame nagrinėjama išimtis dėl tyrimų tikslų apsaugos, negalėjo atsisakyti atlikti konkretaus ir individualaus prie 1, 2 ir 4 kategorijų bei 5 kategorijos a punkto priskirtų dokumentų tyrimo.

–       Išimties dėl komercinių interesų apsaugos nagrinėjimas ginčijamo sprendimo 4 punkte

80      Pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 4 punkte, kuriame nagrinėjama išimtis dėl komercinių interesų apsaugos, Komisija konstatavo, jog reikia atsisakyti leisti susipažinti su 1–4 kategorijų dokumentais, remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka, tačiau nepaminėjo 5 kategorijos dokumentų. Taigi reikia suprasti, kad Komisija nesiremia šia išimtimi dėl šių dokumentų.

81      Be to, ginčijamo sprendimo 4 punkte Komisijos pateikti argumentai nebuvo išdėstyti pagal šio sprendimo 2 punkte apibrėžtas kategorijas. Iš tiesų ji išskiria dvi dokumentų grupes: „Iš nagrinėjamų įmonių gauti dokumentai“ ir „Komisijos dokumentai“.

82      Kaip ir suskirstymas į kategorijas, siekiant taikyti išimtį dėl tyrimų tikslų apsaugos (žr. šio sprendimo 70–76 punktus), šis skirtumas yra dirbtinis, nes argumentai, kuriais grindžiamas atsisakymas atskleisti dokumentus, faktiškai yra tie patys abiejų dokumentų grupių atžvilgiu.

83      Paaiškinusi, kad iš nagrinėjamų įmonių gautuose dokumentuose „pateikiama svarbios įvairaus pobūdžio komercinės informacijos“ ir „išsamių duomenų apie [nagrinėjamų įmonių] komercinę veiklą ir elgesį rinkoje“, t. y. pateikiama informacija, kurią šios įmonės yra teisėtai suinteresuotos apsaugoti nuo ją norinčių gauti trečiųjų asmenų, Komisija toliau patvirtina, kad „argumentai, pateikti dėl dokumentų, gautų iš nagrinėjamų įmonių, taip pat taikomi ir jos pačios dokumentams“.

84      Prisidengdama dokumentų grupių analize, Komisija pateikia bendrus ir visiems 1–4 kategorijų dokumentams taikomus argumentus, o tai prieštarauja iš 40 punkte minėtos teismo praktikos kylančiai jos pareigai paaiškinti, kaip galimybė susipažinti su kiekvienu prašomu atskleisti dokumentu gali konkrečiai ir realiai pakenkti komercinių interesų apsaugai.

85      Vadinasi, Komisija negalėjo ginčijamo sprendimo 4 punkte, skirtame išimčiai dėl komercinių interesų apsaugos, atsisakyti atlikti prašomų 1–4 kategorijų dokumentų konkretų ir individualų tyrimą.

–       Išimties dėl Komisijos sprendimų priėmimo proceso apsaugos nagrinėjimas ginčijamo sprendimo 3 punkte

86      Kaip minėta 9 punkte, Komisija rėmėsi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta išimtimi dėl savo sprendimų priėmimo proceso apsaugos tik dėl prie 5 kategorijos a punkto priskirtų dokumentų.

87      Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą „galimybė susipažinti su dokumentu, kuriame pareikšta vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti svarstymų ir preliminarių konsultacijų minimos institucijos viduje dalimi, nesuteikiama netgi po to, kai sprendimas jau yra priimtas, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas“.

88      Pirma, iš ginčijamo sprendimo 3.2.5 punkto matyti ir 2011 m. lapkričio 9 d. Komisijos atsakyme į Teismo rašytinius klausimus aiškiai nurodyta, kad ji mano, jog visuose 5 kategorijos a punkto dokumentuose pareikšta vidaus reikmėms skirta nuomonė, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

89      Antra, kaip pabrėžta 64 ir 65 punktuose, tik jei galimybės susipažinti su dokumentais išimtis aiškiai ir visiškai apima vienos kategorijos dokumentus, institucija gali atsisakyti atlikti individualų šių dokumentų tyrimą.

90      Tačiau šiuo atveju nėra nieko, iš ko būtų galima spręsti, jog visus 5 kategorijos a punkto dokumentus aiškiai ir visiškai apima minėta išimtis. Atvirkščiai, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo 2 punkte Komisijos apibrėžtoms ir 2011 m. lapkričio 9 d. atsakyme į Teismo rašytinius klausimus patikslintoms 5 kategorijos a punkto trims subkategorijoms priskirtų dokumentų pobūdį, atrodo, kad daugelyje šių dokumentų yra fragmentų, kuriuose nėra pareikšta nuomonė, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą. Tai galima pasakyti apie šių dokumentų antraštes, įžangines dalis ir lydraščius, pridedamus juos siunčiant įvairiems adresatams.

91      Todėl reikia pripažinti, kad Komisija negalėjo ginčijamo sprendimo 3 punkte, skirtame išimčiai dėl jos sprendimų priėmimo proceso apsaugos, atsisakyti atlikti konkretų ir individualų 5 kategorijos a punkto dokumentų tyrimą, ir šiuo nagrinėjimo etapu nereikia svarstyti, ar ji pakankamai įrodė, kad visuose 5 kategorijos a punktui priskirtuose dokumentuose pateikta nuomonė, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą.

92      Vadinasi, Komisija, siekdama atsisakyti atlikti konkretų ir individualų prašomų dokumentų tyrimą, galėjo tirti kaip grupę tik prie 3 kategorijos priskirtus dokumentus.

 Komisijos atsiliepime į ieškinį nurodyta išimtis dėl ypač didelio ir nepagrįsto darbo krūvio

93      Kaip konstatuota šio sprendimo 50–52 punktuose, šia išimti negalima pagrįsti to, kad neatliktas konkretus ir individualus prašomų dokumentų tyrimas, nes ji nepaminėta ginčijamame sprendime. Vis dėlto būtų tinkama papildomai išnagrinėti šio argumento pagrįstumą.

94      Komisija atsiliepimo į ieškinį 103 punkte tvirtina, jog atkreipė ieškovės dėmesį į bylos apimtį ir dėl jos paraiškos susidariusį darbo krūvį, tačiau ieškovė nepakankamai patikslino savo prašymą. Tuo pat metu ji nurodė Teismo praktiką, pagal kurią ypatingomis aplinkybėmis dėl didelio kiekio dokumentų konkretaus ir individualaus tyrimo susidariusia darbo apimtimi galima pateisinti bandymą su paraišką pateikusiu asmeniu pasiekti „teisingą susitarimą“, kad būtų suderinti paraiškos pateikėjo ir gero administravimo interesai (1999 m. liepos 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hautala prieš Tarybą, T‑14/98, Rink. p. II‑2489, 86 punktas ir 28 punkte minėto Sprendimo VKI 101–103 punktai).

95      Tačiau šiuo atveju Komisija, šiaip ar taip, negali šia teismo praktika pagrįsti to, kad ginčijamame sprendime nepateiktas konkretus ir individualus prašomų dokumentų tyrimas.

96      Pirma, kitaip, nei tvirtina Komisija, iš bylos aišku, kad ieškovė teigiamai reagavo į jos pasiūlymą susiaurinti prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Ieškinio priede ieškovė pateikė 2008 m. sausio 11 d. telefaksą, kuris buvo išsiųstas po prieš dieną įvykusio pokalbio telefonu su Komisija. Šiame telefakse ieškovė susiaurino savo prašymą leisti susipažinti su dokumentais, „kad kuo labiau sumažintų konkurencijos generalinio direktorato darbo krūvį“, atsisakydama trijų kategorijų dokumentų: visų dokumentų, kuriuose apibūdinama tik susijusių įmonių struktūra, visų dokumentų, skirtų vien Sprendimo AIG adresatams nustatyti, ir visų dokumentų, parengtų vien japonų kalba.

97      Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti argumentą, kurį Komisija grindžia 2008 m. sausio mėnesio susirašinėjimu elektroniniu paštu ir kuris, anot jos, įrodo, kad, nepaisant jos pakartotinų prašymų, dar kartą pakartotų 2008 m. sausio 22 d. elektronine žinute, ieškovė nepatikslino savo prašymo leisti susipažinti su dokumentais. Iš tiesų nagrinėjamas susirašinėjimas prasidėjo 2008 m. sausio 18 d. elektronine žinute, kurioje ieškovė išdėstė nepasitenkinimą tuo, kad Komisija neatsakė į jos 2007 m. gruodžio 13 d. pirminę paraišką per Reglamente Nr. 1049/2001 numatytas penkiolika darbo dienų. Iš 2008 m. sausio 22 d. (10 val. 24 min.) Komisijos atsakymo ir tos pačios dienos (11 val. 51 min.) ieškovės atsakymo matyti, kad Komisija tuo etapu dar nebuvo atsižvelgusi į 2008 m. sausio 11 d. ieškovės telefaksą, kuriame ieškovė susiaurino savo pirminį prašymą, nors pastaroji turėjo patvirtinimą, kad šis telefaksas buvo išsiųstas teisingai. Susirašinėjimas baigtas 2008 m. sausio 22 d. (16 val. 57 min.) Komisijos elektronine žinute, kurioje konstatuotas ieškovės noras bendradarbiauti ir patvirtinta, kad prašymas leisti susipažinti su dokumentais susiaurintas.

98      Taigi, nors per šį susirašinėjimą elektroniniu paštu Komisija priminė ieškovei įsipareigojimą susiaurinti savo prašymą, ji tai padarė tik todėl, kad nebuvo atkreipusi dėmesio į anksčiau gautą telefaksą, kuriuo prašymas jau buvo susiaurintas, ir tai ji pati pripažino elektroninėje žinutėje, kuria užbaigtas susirašinėjimas. Tokiomis aplinkybėmis Komisija nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė nereagavo į jos 2008 m. sausio 22 d. skatinimą patikslinti prašymą.

99      Be to, 2008 m. sausio 30 d. Komisijos rašto, kuriuo atmestas pirminis prašymas, 1 punkte konstatuota, kad prašymas leisti susipažinti su dokumentais buvo susiaurintas, tačiau nenurodyta, jog to nepakako, kad būtų sumažintas jos darbo krūvis.

100    Antra, Komisija nepateikė jokio įrodymo, kad darbo krūvis, susidaręs dėl konkretaus ir individualaus prašomų dokumentų tyrimo, tuo metu buvo toks didelis, kad buvo galima juo remiantis atsisakyti atlikti tokį tyrimą. Teismas šiuo atžvilgiu konstatavo: kadangi teisė susipažinti su institucijų turimais dokumentais yra esminė, institucijai, kuri remiasi išimtimi, susijusia su dėl paraiškos atsirandančios užduoties neprotingumu, tenka pareiga įrodinėti šios užduoties apimtį (28 punkte minėto Sprendimo VKI 113 punktas).

101    Paraiškai išnagrinėti būtinas darbo krūvis iš esmės neturi reikšmės nustatant teisės susipažinti su dokumentais apimtį, nes Reglamente Nr. 1049/2001 aiškiai numatytas atvejis, kai paraiška susijusi su dideliu dokumentų skaičiumi, nes jo 7 straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atitinkamai pirminės ir kartotinės paraiškų nagrinėjimo terminas ypatingais atvejais gali būti pratęstas, pavyzdžiui, jei prašoma labai ilgo dokumento arba paraiška susijusi su labai dideliu dokumentų skaičiumi (28 punkte minėto Sprendimo VKI 108 ir 110 punktai).

102    Be to, paraiškai ištirti būtinas darbo krūvis priklauso ne tik nuo joje nurodytų dokumentų skaičiaus ir apimties, bet ir nuo jų pobūdžio. Todėl vien būtinybė atlikti konkretų ir individualų labai didelio dokumentų skaičiaus tyrimą nelemia paraiškai tirti būtino darbo krūvio, nes toks darbo krūvis priklauso ir nuo reikalaujamo šio tyrimo išsamumo (28 punkte minėto Sprendimo VKI 111 punktas).

103    Todėl šios tyrimo pareigos išimtis yra priimtina išskirtiniais atvejais, kai dokumentų konkretaus ir individualaus tyrimo nulemtas administracinis krūvis yra ypač didelis, viršijantis tai, kas pagrįstai būtina (pagal analogiją žr. 2002 m. vasario 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kuijer prieš Tarybą, T‑211/00, Rink. p. II‑485, 57 punktą ir 28 punkte minėto Sprendimo VKI 112 punktą).

104    Šiuo atveju Komisija neįrodė ir nė nepaminėjo prieš procesą Teisme, kad būta tokių ypatingų aplinkybių. Tiesa, ginčijamo sprendimo įžanginėje dalyje ji minėjo 2008 m. balandžio 10 d. raštą, kuriuo informavo ieškovę, kad dėl didelės bylos apimties – daugiau kaip 1 900 dokumentų – negalėjo išnagrinėti prašymo leisti susipažinti su dokumentais per Reglamente Nr. 1049/2001 numatytą terminą. Todėl pasinaudodama Reglamento Nr. 1049/20018 straipsnio 2 dalimi ji pratęsė atsakymo į kartotinę paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais terminą. Vis dėlto Komisija šiuo etapu neteigė, kad dėl susidariusio darbo krūvio apimties neįmanoma atlikti konkretaus ir individualaus dokumentų tyrimo. Remiantis tuo reikia daryti išvadą a contrario, kad ji pati nemanė, jog šis darbo krūvis buvo nepagrįstai didelis.

105    Trečia, reikia priminti, kad kai institucija pateikia konkrečiam ir individualiam paraiškoje nurodytų dokumentų tyrimui atlikti būtino administracinio krūvio nepagrįstumo įrodymą, ji privalo pabandyti pasitarti su paraiškėju, kad, pirma, sužinotų arba patikslintų jo suinteresuotumą gauti atitinkamus dokumentus ir, antra, nustatytų konkrečias galimybes imtis mažiau varžančios priemonės nei konkretus ir individualus dokumentų tyrimas. Teisė susipažinti su dokumentais yra esminė, todėl šiomis aplinkybėmis institucija vis tiek privalo teikti pirmenybę tai galimybei, kuri, pati neviršydama to, ko galima pagrįstai reikalauti, yra palankiausia paraiškos pateikėjo teisei susipažinti su dokumentais (28 punkte minėto Sprendimo VKI 114 punktas).

106    Iš išdėstytų argumentų matyti, kad institucija gali atsisakyti atlikti konkretų ir individualų tyrimą tik po to, kai realiai išnagrinėja visas kitas numanomas galimybes ir sprendime išsamiai paaiškina priežastis, dėl kurių šios įvairios galimybės taip pat reiškia nepagrįstai didelį darbo krūvį (28 punkte minėto Sprendimo VKI 115 punktas).

107    Tačiau šiuo atveju iš ginčijamo sprendimo motyvų nematyti, kad Komisija konkrečiai, tiksliai ir išsamiai įvertino kitas numanomas galimybes sumažinti savo darbo krūvį ir priežastis, dėl kurių ji galėjo visiškai atsisakyti atlikti konkretų ir individualų tyrimą, užuot prireikus ėmusis mažiau ieškovės teisę susipažinti su dokumentais ribojančios priemonės. Konkrečiai tariant, iš ginčijamo sprendimo nematyti, kad Komisija įvertino darbo krūvį, susidedantį iš kelių dokumentų, kurie, labiausiai tikėtina, būtų galėję pirmiausia nedelsiant ir kai kuriais atvejais – iš dalies patenkinti ieškovės interesus, nustatymo, o vėliau jų individualaus ir konkretaus tyrimo.

108    Todėl Komisija neįgyvendino Sprendime VKI prieš Komisiją nurodytų sąlygų, kad galėtų atsisakyti atlikti konkretų ir individualų prašomų dokumentų tyrimą, motyvuodama dėl tokio tyrimo susidariusiu darbo krūviu.

109    Iš to, kas konstatuota, matyti, kad Komisija galėjo atlikti tyrimą pagal kategorijas tik kiek tai susiję su išimtimi dėl tyrimų tikslų apsaugos ir tik prie 3 kategorijos priskirtų dokumentų, t. y. per patikrinimus gautų dokumentų (žr. šio sprendimo 77 punktą), atžvilgiu. Taigi šiuo atžvilgiu Komisija galėjo atsisakyti atlikti prašomų dokumentų konkretų ir individualų tyrimą. Tačiau toks konstatavimas nelemia atsakymo į klausimą, ar remdamasi šia išimtimi ji galėjo teisėtai pagrįsti atsisakymą leisti susipažinti su šiais dokumentais; šis klausimas nagrinėjamas 113 ir paskesniuose punktuose.

110    Tačiau, kalbant apie visus kitus prašomus dokumentus ir visas kitas Komisijos nurodytas išimtis, ji turėjo atlikti konkretų ir individualų tyrimą. Todėl tiek, kiek Komisija tokio tyrimo neatliko, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes neįvykdyta pareiga atlikti paraiškoje nurodytų dokumentų konkretų ir individualų tyrimą:

–        kiek ji susijusi su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos taikymu – prie 1, 2 ir 4 kategorijų bei 5 kategorijos a punkto priskirtiems dokumentams,

–        kiek ji susijusi su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos taikymu – prie 1–4 kategorijų priskirtiems dokumentams,

–        kiek ji susijusi su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos taikymu – prie 5 kategorijos a punkto priskirtiems dokumentams.

111    Taigi reikia panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakyta leisti susipažinti su dokumentais, priskirtais prie 1, 2 ir 4 kategorijų bei 5 kategorijos a punkto.

112    Todėl prie 3 kategorijos nepriskirtų dokumentų atžvilgiu toliau pateikiama teisės susipažinti su dokumentais išimčių, kuriomis remiamasi ginčijamame sprendime, taikymo pagrįstumo analizė yra tik papildoma.

b)     Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos pažeidimu

113    Ieškovė, palaikoma Švedijos Karalystės, mano, kad dokumentų, su kuriais ji prašo leisti susipažinti, atskleidimas nekels pavojaus nei vykstantiems, nei būsimiems tyrimams. Tyrimas byloje COMP/F/38.899, ieškovės manymu, užbaigtas Sprendimu AIG. Galimas naujas tyrimas, jei Sąjungos teismas panaikintų sprendimą, būtų nauja procedūra. Kalbant apie būsimus tyrimus, ieškovė mano, kad Komisijos samprotavimais būtų sukurtas naujas nukrypti leidžiantis motyvas, visiškai nepagrįstas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalimi ir panaikinantis bet kokį naudingą teisės susipažinti su dokumentais poveikį.

114    Komisija, palaikoma į bylą įstojusių šalių ABB ir Siemens, tvirtina, kad būtinybė apsaugoti byloje COMP/F/38.899 vykdytos procedūros tikslą išlieka, kol Sprendimo AIG nebebus galima apskųsti. Be to, anot jos, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka taikoma siekiant apskritai apsaugoti jos nuolatinę užduotį taikyti konkurencijos teisę ir konkrečiai apsaugoti baudų sumažinimo programą. Tačiau atskleidus dokumentus, kuriuos perdavė įmonės, pateikusios prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, ateityje jos gali nebenorėti su ja savanoriškai bendradarbiauti.

115    Šiuo atveju Komisija atsisakė perduoti ieškovei dokumentus, susijusius su konkurencijos tyrimo procedūromis, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta teisės susipažinti su dokumentais išimtimi dėl inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugos. Šalys neginčijo, kad prašomi dokumentai yra susiję su „tyrimu“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Tačiau ieškovė tvirtina, kad Komisijai baigus tyrimus, išimtis dėl jų apsaugos nebetaikytina.

116    Pirmiausia šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje nurodytos išimties formuluotės, ji skirta apsaugoti ne patį tyrimą, bet jo tikslą, o jis procedūros konkurencijos srityje atveju yra patikrinti, ar pažeistas EB 81 straipsnis, ir prireikus nubausti atsakingas bendroves. Būtent dėl šios priežasties nagrinėjama išimtis gali būti taikoma su skirtingais tyrimo veiksmais susijusiems bylos dokumentams, kol šis tikslas nėra pasiektas, net jei konkretus tyrimas ar inspekcija, dėl kurių surašytas dokumentas, su kuriuo prašoma leisti susipažinti, jau baigtas (2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo API prieš Komisiją, T‑36/04, Rink. p. II‑3201, 133 punktas; pagal analogiją žr. 2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Franchet ir Byk prieš Komisiją, T‑391/03 ir T‑70/04, Rink. p. II‑2023, 110 punktą ir, kiek tai susiję su 1993 m. elgesio kodekso taikymu, 2000 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Denkavit Nederland prieš Komisiją, T‑20/99, Rink. p. II‑3011, 48 punktą).

117    Tačiau šiuo atveju ginčijamo sprendimo priėmimo momentu buvo praėję beveik 17 mėnesių nuo Sprendimo AIG, kuriuo Komisija konstatavo atitinkamų įmonių pažeidimus ir užbaigė procedūrą COMP/F/38.899, priėmimo. Taigi neginčytina, kad tuo momentu nevyko joks tyrimas, kuriuo būtų siekiama įrodyti atitinkamus pažeidimus ir kuriam galėtų kilti pavojus atskleidus prašomus dokumentus.

118    Iš tiesų ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Teismas dar nebuvo išnagrinėjęs dėl Sprendimo AIG pareikštų ieškinių, todėl jei šis sprendimas būtų buvęs panaikintas, procedūrą gal būtų reikėję atnaujinti. Tokia padėtis nepasikeitė, nagrinėjamose bylose paskelbus sprendimus, nes šiuo metu Teisingumo Teisme nagrinėjami keli apeliaciniai skundai dėl šių teismo sprendimų.

119    Tačiau konkrečioje byloje atliktą tyrimą reikia laikyti baigtu nuo galutinio sprendimo priėmimo momento, nesvarbu, ar teismai jį vėliau panaikins, nes būtent nuo šio momento pati institucija laiko, kad procedūra yra baigta.

120    Pripažinus, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis taikoma įvairiems su tyrimu susijusiems dokumentams tol, kol bus priimti sprendimai visuose dėl šio tyrimo galimuose procesuose, net jei jie pradėti Bendrajame Teisme pareikštu ieškiniu, kuriuo siekiama procedūros atnaujinimo Komisijoje, susipažinimas su šiais dokumentais būtų susietas su negalimais numatyti įvykiais, t. y. atitinkamo ieškinio nagrinėjimo rezultatu ir iš jo Komisijai kylančiais padariniais. Bet kuriuo atveju tai yra būsimi ir nebūtinai atsitiksiantys įvykiai, priklausantys nuo bendrovių, kurioms už dalyvavimą kartelyje paskirtos baudos, ir įvairių institucijų sprendimų.

121    Toks rezultatas prieštarautų tikslui užtikrinti kuo platesnes galimybes visuomenei susipažinti su institucijų dokumentais, kad piliečiai galėtų veiksmingiau patikrinti naudojimosi viešąja valdžia teisėtumą (116 punkte minėto Sprendimo API prieš Komisiją 140 punktas; šiuo klausimu žr. 116 punkte minėto Sprendimo Franchet ir Byk prieš Komisiją 112 punktą).

122    Darytina išvada, kad prašomų dokumentų atskleidimas negalėjo kelti pavojaus procedūros, kurią Komisija vykdė dėl AIG kartelio, tyrimo tikslų apsaugai.

123    Antra, pirmesniame punkte pateikto įvertinimo negali paneigti Komisijos argumentas, kad „tyrimų tikslų“ sąvoka yra bendresnė, apimanti visą Komisijos vykdomą baudimo už kartelius ir jų prevencijos politiką.

124    Anot Komisijos, „tyrimų“ sąvoka kartelių srityje iš esmės negali apimti tik procedūros iki sprendimo uždrausti, ją reikia laikyti integralia nuolatinės ir nekintančios Komisijos užduoties taikyti Sąjungos konkurencijos teisę dalimi. Todėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka taikoma pabaigus apibrėžtą procedūrą. Reikia turėti mintyje, kad jei vykdydama baudimo už kartelius procedūrą Komisija neužtikrins įmonių perduodamų dokumentų konfidencialumo, šios įmonės bus mažiau linkusios pateikti prašymus atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, taip pat stengsis perduoti kuo mažiau visos kitos informacijos, kai gaus prašymus pateikti informaciją ir atliekant patikrinimus. Taigi konfidencialumo apsauga yra veiksmingo konkurencijos teisės pažeidimų persekiojimo sąlyga, todėl – esminis Komisijos konkurencijos politikos elementas.

125    Tačiau sutinkant su Komisijos siūlomu aiškinimu šiai institucijai būtų leista be jokio apribojimo laike netaikyti Reglamento Nr. 1049/2001 visai savo veiklai konkurencijos srityje, remiantis paprasčiausia tuo, kad ateityje gali kilti pavojus jos baudų sumažinimo programai. Šiuo atžvilgiu reikia turėti mintyje, kad baudų sumažinimo programos padariniai, kurių Komisija baiminasi, priklauso nuo kelių neapibrėžtų veiksnių, kaip antai nuo kartelio nukentėjusių šalių pasinaudojimas gautais dokumentais, jų galimų ieškinių dėl žalos atlyginimo sėkmingumas, nacionalinių teismų joms skirtos sumos, taip pat – būsima kartelyje dalyvaujančių įmonių reakcija.

126    Reikia konstatuoti, kad toks platus „tyrimo“ sąvokos aiškinimas nesuderinamas su principu, pagal kurį, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1049/2001 4 konstatuojamojoje dalyje nurodytą jo tikslą „padaryti visuomenės teisę susipažinti su dokumentais kaip galima veiksmingesnę“, šio reglamento 4 straipsnyje numatytas išimtis reikia aiškinti ir taikyti siaurai (žr. šio sprendimo 41 punkte minėtą teismo praktiką).

127    Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad Reglamente Nr. 1049/2001 nėra nieko, dėl ko būtų galima manyti, jog taikant šį reglamentą Sąjungos konkurencijos politika turėtų būti vertinama kitaip nei kitos Sąjungos politikos sritys. Todėl nėra jokios priežasties tyrimo tikslų sąvoką konkurencijos politikos srityje aiškinti kitaip nei kitose Sąjungos politikos srityse.

128    Be to, reikia priminti, kad baudų sumažinimo ir bendradarbiavimo programos, kurių veiksmingumą Komisija siekia apsaugoti, yra ne vienintelės priemonės užtikrinti, kad būtų paisoma Sąjungos konkurencijos teisės normų. Iš tiesų nacionaliniuose teismuose reiškiami ieškiniai dėl žalos atlyginimo gali reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos Sąjungoje išlaikymo (2001 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Courage ir Crehan, C‑453/99, Rink. p. I‑6297, 27 punktas).

129    Iš to, kas išdėstyta, aišku, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai ginčijamame sprendime teigė, jog šiuo atveju taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta teisės susipažinti su dokumentais išimtis. Konkrečiai tariant, remdamasi šia išimtimi ji negalėjo atsisakyti leisti susipažinti su 3 kategorijos dokumentais.

130    Vadinasi, reikia pritarti ieškovės pateikto pirmojo ieškinio pagrindo pirmai daliai prie 1, 2, 3 ir 4 kategorijų bei 5 kategorijos a punkto priskirtų dokumentų atžvilgiu.

c)     Dėl pirmojo pagrindo antros dalies, susijusios su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos pažeidimu

131    Pirma, ieškovė, palaikoma Švedijos Karalystės, iš esmės tvirtina, kad dėl senumo prašomos bylos dokumentuose pateiktų duomenų atskleidimas nebegali pažeisti susijusių įmonių komercinių interesų. Antra, ji mano, jog kartelio narių interesas, kad bylos dokumentai būtų laikomi slaptais, objektyviai nevertas apsaugos. Trečia, kartelio narės negali pagrįstai tikėtis, kad nagrinėjami dokumentai nebus atskleisti.

132    Komisija, palaikoma ABB ir Siemens, iš esmės tvirtina, kad „komercinių interesų apsaugos“ sąvoką reikia aiškinti plačiai. Jos nuomone, konfidencialumo tyrimas jau atliktas, kai su byla leista susipažinti šalims, susijusioms su tyrimu konkurencijos srityje, todėl naujas konkretus ir išsamus tyrimas nebūtinas. Be to, komercinių duomenų pažeidžiamumo negalima vertinti, atsižvelgiant tik į jų senumą. Taip pat Reglamente Nr. 1/2003, kuriame išsamiai išdėstytos viešosios teisės sankcijos, kurias galima taikyti kartelyje dalyvavusiai įmonei, nenumatytas šių įmonių teisių į komercinių interesų apsaugą panaikinimas.

133    Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką institucijos atsisako leisti susipažinti su dokumentu, jeigu jį atskleidus nukentėtų konkretaus fizinio ar juridinio asmens komercinių interesų apsauga, nebent jį atskleisti reikėtų dėl viršesnio viešojo intereso.

134    Reikia pabrėžti, kad nors teismo praktikoje „komercinių interesų“ sąvoka neapibrėžta, Teismas yra patikslinęs, kad negalima visos su bendrove ir jos verslo santykiais susijusios informacijos laikyti saugotina taip, kaip pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką turi būti saugomi komerciniai interesai, nes tokiu atveju bendrojo principo, kuriuo siekiama suteikti visuomenei kuo platesnes galimybes susipažinti su institucijų turimais dokumentais, taikymas taptų neveiksmingas (2008 m. sausio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Terezakis prieš Komisiją, T‑380/04, neskelbiamo Rinkinyje, 93 punktas).

135    Todėl reikia išnagrinėti, ar Komisija padarė klaidą, manydama, kad 1–4 kategorijoms priklausančius dokumentus apima sąvoka „komerciniai interesai“ kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.

136    Ieškovė apskritai neginčija, kad prašomuose dokumentuose gali būti informacijos apie AIG kartelyje dalyvavusių įmonių verslo santykius, gaminių kainas, sąnaudų struktūrą, rinkos dalis arba panašių elementų.

137    Vis dėlto, kalbant apie ieškovės pirmąjį argumentą, susijusį su informacijos senumu, reikia pažymėti, kad pagal Komisijos pranešimo dėl teisės susipažinti su Komisijos dokumentais bylose pagal [EB] 81 ir 82 straipsnius, EEE sutarties 53, 54 ir 57 straipsnius bei Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 taisyklių (OL C 325, p. 7, toliau – Pranešimas dėl teisės susipažinti su Komisijos dokumentais konkurencijos bylose taisyklių) 23 punktą Komisija pati mano, jog „komercinės vertės netekusios informacijos, pvz., praėjus tam tikram laiko tarpui, nebegalima laikyti konfidencialia“ ir jog „paprastai Komisija daro prielaidą, kad 5 ar daugiau metų senumo informacija apie šalių apyvartą, pardavimą, užimamos rinkos dalį ir panaši informacija nebelaikytina konfidencialia“.

138    Žinoma, šis Komisijos pranešimas negali saistyti Teismo, aiškinant Reglamentą Nr. 1049/2001. Šio pranešimo 2 punkte Komisija patikslina, kad jame apibūdinta teisė susipažinti su byla skiriasi nuo bendrosios teisės susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, kuriai taikomi kiti kriterijai bei išimtys. Be to, Pranešimo dėl teisės susipažinti su Komisijos dokumentais konkurencijos bylose taisyklių 23 punkte kalbama apie „konfidencialumą“, o ne apie „komercinius interesus“, minimus Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje. Todėl „komercinių interesų“ sąvoką galima suvokti tik atsižvelgiant į minėtą reglamentą. Vis dėlto, anot Komisijos, iš minėto 23 punkto galima suprasti, kokį turinį reikia priskirti šiai sąvokai.

139    Iš tiesų, kadangi aiškindama „konfidencialumo“ sąvoką Komisija ėmėsi „komercinės vertės“ sąvokos, kuri yra artima „komercinių interesų“ sąvokai, galima daryti išvadą, kad, jos nuomone, dokumento ar informacijos konfidencialumo lygis priklauso nuo to, kokio dydžio neigiamų padarinių atskleidus šį dokumentą ar informaciją susijusi bendrovė gali bijoti. Todėl Pranešimo dėl teisės susipažinti su Komisijos dokumentais konkurencijos bylose taisyklių 23 punkte kalbama apie interesų pusiausvyrą, kurią, anot pačios Komisijos, reikia taikyti tokiais atvejais, kai informacija apie bendrovės komercinę veiklą gali būti atskleista kitiems ūkio subjektams, kurių interesai gali būti priešingi nagrinėjamos bendrovės interesams, būtent kaip yra šiuo atveju. Šiuo atžvilgiu atskleidus komerciniu požiūriu itin svarbią informaciją galintys atsirasti neigiami padariniai šiai informacijai senstant tampa vis mažesni (šiuo klausimu žr. 1990 m. lapkričio 15 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Rhône-Poulenc ir kt. prieš Komisiją, T‑1/89–T‑4/89 ir T‑6/89–T‑15/89, Rink. p. II-637, 23 punktą ir 1996 m. birželio 19 d. Nutarties NMH Stahlwerke ir kt. prieš Komisiją, T‑134/94, T‑136/94–T‑138/94, T‑141/94, T‑145/94, T‑147/94, T‑148/94, T‑151/94, T‑156/94 ir T‑157/94, Rink. p. II‑537, 24 ir 32 punktus).

140    Tačiau 2008 m. birželio 16 d., t. y. ginčijamo sprendimo priėmimo dieną, didžioji dalis komerciniu požiūriu itin svarbios informacijos, esančios prašomuose dokumentuose, buvo daugiau nei penkerių metų senumo. Iš tiesų, kaip pabrėžia ieškovė, AIG kartelis veikė nuo 1988 m. balandžio 15 d. iki 2004 m. gegužės 11 d., todėl priimant ginčijamą sprendimą nebuvo senesnė nei penkerių metų tik su 2003 m. ir 2004 m. susijusi informacija.

141    Komisija tvirtina, kad 139 punkte minėta Teismo praktika susijusi su „verslo paslapties“ sąvoka, o ne gerokai platesne „komercinių interesų“ sąvoka ir kad Pranešimo dėl teisės susipažinti su Komisijos dokumentais konkurencijos bylose taisyklių 23 punkte nurodyta penkerių metų riba yra ne privaloma, o daugiausia „empirinė taisyklė“. Be to, ji pateikia teismo praktikos pavyzdžių, kuriuose nuspręsta, kad ir po šio laikotarpio duomenis verta apsaugoti.

142    Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, jog, kaip teisingai tvirtina Komisija, negalima taikyti griežtos taisyklės, kad visa informacija apie tam tikro senumo faktus nebedaro poveikio bendrovės, su kuria ji susijusi, komerciniams interesams. Vis dėlto, kaip nurodyta 139 punkte, aplinkybė, kad nagrinėjama informacija yra tam tikro senumo, padidina galimybę, kad nagrinėjamų bendrovių komerciniai interesai nebebus tiek paveikti, kad reikėtų taikyti skaidrumo principo išimtį, išreikštą Reglamente Nr. 1049/2001. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju informacija apie nagrinėjamų bendrovių komercinę veiklą apima šešiolikos metų laikotarpį (1988–2004 m.), reikia manyti, kad Komisija bet kuriuo atveju privalėjo atlikti prašomų dokumentų konkretų ir individualų tyrimą dėl išimties dėl komercinių interesų apsaugos ir negalėjo pateikti tik bendrus vertinimus, skirtus visiems 1–4 kategorijų dokumentams. Kadangi ji tokio tyrimo neatliko, pakankamai neįrodė, kad prašomų dokumentų atskleidimas būtų pakenkęs apibrėžtų juridinių asmenų komerciniams interesams.

143    Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti Komisijos argumentą, jog atsižvelgiant į tai, kad paskelbus Sprendimo AIG nekonfidencialią versiją ir leidus susipažinti su byla vykstant procedūrai, byloje COMP/F/38.899 esanti konfidenciali informacija jau buvo ištirta, siekiant įvertinti, ar ją verta apsaugoti, todėl nebuvo būtina vėl atlikti konkretaus ir išsamaus įvairių dokumentų tyrimo.

144    Iš tiesų, pirma, šis argumentas kyla iš skirtingų saugomos informacijos konfidencialumą reglamentuojančių nuostatų supainiojimo; vis dėlto pagal šias nuostatas reikia taikyti skirtingus kriterijus, siekiant įvertinti, ar informaciją reikia saugoti, ir siekiant nustatyti interesų leisti su ja susipažinti ir neleisti to padaryti pusiausvyrą. Pati Komisija pripažino šią aplinkybę 138 punkte minėtame Pranešimo dėl teisės susipažinti su Komisijos dokumentais konkurencijos bylose taisyklių 2 punkte.

145    Pavyzdžiui, įmonių, kurioms Komisija pateikė pranešimą apie kaltinimus, galimybė susipažinti su kai kuriais bylos dokumentais pagal Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalį yra susijusi su jų teisės į gynybą įgyvendinimu ir, kaip pabrėžta 60 punkte, taip gautus dokumentus galima naudoti tik teisminiam arba administraciniam nagrinėjimui dėl EB 81 ir EB 82 straipsnių taikymo. Taigi teisė į gynybą, kaip speciali ir viena iš pagrindinių nagrinėjamų įmonių teisių, suteikia galimybę susipažinti su specialiais dokumentais, išskyrus tik institucijos vidaus dokumentus, kitų įmonių verslo paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją, ir tik siekiant specialaus tikslo. Atvirkščiai, visuomenės teisė susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, kaip bendroji teisė, potencialiai suteikia galimybę susipažinti su visais institucijų turimais dokumentais, neribodama gautų dokumentų panaudojimo, o atsisakyti suteikti šią galimybę galima dėl šio reglamento 4 straipsnyje išdėstytų motyvų. Turint mintyje šiuos skirtumus, faktas, kad Komisija jau įvertino, kiek ji gali leisti susipažinti su byloje COMP/F/38.899 esančia informacija, spręsdama dėl galimybės susipažinti su byla įgyvendinant teisę į gynybą, ir kokią šios informacijos dalį reikia paskelbti nekonfidencialioje Sprendimo AIG versijoje, negali atleisti jos nuo pareigos šiuos klausimus išnagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į specialias sąlygas, susijusias su teise susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001.

146    Antra, iš 139–142 punktuose pateiktų samprotavimų matyti, kad vien praėjęs laikas gali progresyviai sumažinti poreikį dėl komercinių interesų apsaugoti byloje COMP/F/38.899 esančią informaciją. Todėl vien dėl aplinkybės, kad nuo galimybės susipažinti su byla pagal Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalį suteikimo 2006 m. balandžio mėn. iki ginčijamo sprendimo priėmimo 2008 m. birželio 16 d. praėjo daugiau kaip dveji metai, Komisija privalo iš naujo ištirti konfidencialumo reikalavimus, kylančius dėl nagrinėjamų įmonių komercinių interesų apsaugos.

147    Galiausiai reikia konstatuoti, kad kartelyje dalyvavusių įmonių, ypač į bylą įstojusių šalių – ABB ir Siemens – interesų, kad nebūtų atskleisti prašomi dokumentai, negalima laikyti komerciniais interesais remiantis tikrąja šios sąvokos prasme. Iš tiesų, atsižvelgiant į didžiosios dalies nagrinėjamoje byloje esančios informacijos senumą, atrodo, kad galimas bendrovių interesas neatskleisti prašomų dokumentų yra pagrįstas ne nerimu dėl savo konkurencinės padėties AIG rinkoje, kurioje jos veikia, išlaikymo, o greičiau siekiu išvengti ieškinių dėl žalos atlyginimo, kurie gali būti joms pareikšti nacionaliniuose teismuose.

148    Be to, net jei bendrovė neabejotinai gali patirti didelių išlaidų, bent jau advokatų pagalbai, dėl to, jog yra galimybė, kad jai bus pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, net ir tuo atveju, kai atitinkami ieškiniai vėliau ir būtų atmesti kaip nepagrįsti, tai nereiškia, kad kartelyje dalyvavusios bendrovės suinteresuotumo išvengti tokių ieškinių negalima vertinti kaip komercinio intereso ir bet kuriuo atveju tai nėra apsaugos vertas interesas, turint omenyje, kad kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl konkurenciją galinčių apriboti arba iškraipyti veiksmų (128 punkte minėto Teisingumo Teismo sprendimo Courage ir Crehan 24 ir 26 punktai ir 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Manfredi ir kt., C‑295/04–C‑298/04, Rink. p. I‑6619, 59 ir 61 punktai).

149    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija nepateikė pakankamai įrodymų, jog leidus susipažinti su prašomais dokumentais gali būti konkrečiai ir realiai pakenkta kartelyje dalyvavusių įmonių komerciniams interesams.

150    Todėl reikia pritarti ieškovės pateikto pirmojo pagrindo antrai daliai.

d)     Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies, susijusios su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pažeidimu

151    Ieškovė tvirtina, kad Komisija padarė teisės klaidą, nes nusprendusi, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą visų prie 5 kategorijos a punkto priskirtų dokumentų atžvilgiu teisė susipažinti su dokumentais netaikoma, atsisakė leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose nepateikta vidaus reikmėms skirta nuomonė, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą. Be to, Komisija nenurodė, kodėl ieškovei susipažinus su šiais dokumentais gali labai nukentėti jos sprendimų priėmimo procesas, kaip to reikalaujama minėtoje nuostatoje. Iš tiesų, priėmus Sprendimą AIG, nebegalima manyti, kad vidaus dokumentų atskleidimas gali palengvinti pastangas paveikti tyrimo rezultatus.

152    Pirma, reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalyje daromas akivaizdus skirtumas atsižvelgiant į tai, ar procedūra pasibaigusi. Taip pagal šios nuostatos pirmą pastraipą į šios išimties, susijusios su sprendimų priėmimo proceso apsauga, taikymo sritį patenka vidaus naudojimo dokumentai arba institucijos gauti dokumentai, susiję su tokiu klausimu, dėl kurio institucija dar nėra priėmusi sprendimo. Tos pačios nuostatos antroje pastraipoje numatyta, kad priėmus sprendimą aptariama išimtis taikytina tik vidaus reikmėms skirtai nuomonei, kuri yra svarstymų ir preliminarių konsultacijų atitinkamos institucijos viduje dalis.

153    Pagal minėtą 3 dalies antrą pastraipą net ir po sprendimo priėmimo galima atsisakyti leisti susipažinti tik su ta dalimi vidaus naudojimo dokumentų, kuriuose išdėstytos vidaus naudojimui per svarstymus ir preliminarias konsultacijas atitinkamos institucijos viduje skirtos nuomonės, jeigu dokumentų atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui.

154    Vadinasi, Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad, priėmus sprendimą, sprendimų priėmimo proceso apsaugos reikalavimai yra mažesni, todėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nenurodytų dokumentų atskleidimas niekada negali pakenkti minėtam procesui, ir šių dokumentų negalima atsisakyti atskleisti, nors jų atskleidimas iki aptariamo sprendimo priėmimo būtų galėjęs šiam procesui labai pakenkti (2011 m. liepos 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Švedija prieš MyTravel ir Komisiją, C‑506/08 P, p. I‑6237, 78–80 punktai).

155    Šiuo atveju reikia pabrėžti, kad Komisija pagrindė atsisakymą ne Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 punkto pirma pastraipa, o tik šios nuostatos antra pastraipa.

156    Antra, dėl klausimo, ar Komisija pakankamai įrodė, kad visuose prie 5 kategorijos a punkto priskirtuose dokumentuose pateikta nuomonė, skirta naudoti viduje per svarstymus ir preliminarias konsultacijas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, ši institucija, atsakydama į rašytinį Teismo klausimą nurodė, kad ta sąvoka apima, pirma, visus dokumentus, kuriuose pateiktas jos pareigūnų arba tarnybų vertinimas ar sprendimas arba prašoma jį pateikti, antra, visi dokumentai, skirti jos sprendimui parengti, ir, trečia, visi dokumentai, skirti garantuoti kitų tarnybų dalyvavimą procedūroje. Jos nuomone, visi šioms trims subkategorijoms priklausantys dokumentai, kuriuos 2011 m. lapkričio 9 d. atsakyme ji nurodė, pateikdama jų puslapių numerius byloje COMP/F/38.899, šią sąvoką atitinka.

157    Komisija šiuo atžvilgiu remiasi tuo, kaip Sąjungos teismas kitose bylose kvalifikavo kai kuriuos iš Komisijos prašytus pateikti dokumentus. Taigi, anot Komisijos, iš 154 punkte minėto Sprendimo Švedija prieš MyTravel ir Komisiją ir 2008 m. rugsėjo 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo MyTravel prieš Komisiją (T‑403/05, Rink. p. II‑2027) matyti, kad Sąjungos teismai Konkurencijos generalinio direktorato pažymą, skirtą konsultaciniam komitetui, bylos pažymą ir ataskaitą dėl teismo sprendimo padarinių bei su šios ataskaitos rengimu susijusius dokumentus pripažino vidaus dokumentais, kuriuose pateikta nuomonė, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą. Taip pat Teismas 2010 m. birželio 9 d. Sprendime Éditions Jacob prieš Komisiją (T‑237/05, Rink. p. II‑22245) nusprendė, kad Konkurencijos generalinio direktorato pažymoje, skirtoje Komisijos teisės tarnybai, kurioje prašoma pateikti nuomonę dėl teisės nuostatos taikymo, ir Komisijos nariui, atsakingam už konkurenciją, išdėstytoje pažymoje, kuria apibendrinta byla, tokia nuomonė pateikta.

158    Šiuo atžvilgiu reikia pripažinti, kad Komisija, remdamasi Sąjungos teismų vertinimu, susijusiu su kai kuriais individualiais dokumentais, bando naudodamasi apibendrinimais ir analogijomis sutapatinti sąvoką „vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti svarstymų ir preliminarių konsultacijų dalimi“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 punkto antrą pastraipą, su sąvoka „institucijos parengtas dokumentas, skirtais vidaus naudojimui“, kaip tai suprantama pagal šios nuostatos pirmą pastraipą. Galiausiai pritarus tokiai plačiai sąvokos „vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti svarstymų ir preliminarių konsultacijų dalimi“ apibrėžčiai iš dalies taptų nenaudingos abi šio straipsnio 3 dalies pastraipos, nes jo sistema pagrįsta būtent 154 punkte minėtoje teismo praktikoje paaiškintu principu, kad nagrinėjamai institucijai priėmus sprendimą, atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais galimas tik dėl dalies dokumentų, skirtų naudoti viduje.

159    Taigi Komisija nepateikė pakankamai įrodymų, kad visuose dokumentuose, priskirtuose prie 5 kategorijos a punkto, pateikta nuomonė, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 punkto antrą pastraipą.

160    Be to, nors per procesą Teisme Komisijos pateikti įrodymai, nurodyti 156 punkte, bent jau gali įtikinti dėl prielaidos, kad prie 5 kategorijos a punkto priskirtuose dokumentuose, kurių yra daug, pateikta nuomonė, reikia konstatuoti, kad šiais įrodymais, konkrečiai tariant, bylos COMP/F/38.899 dokumentų sąrašo konfidencialia versija ir 5 kategorijos a punkto trim subkategorijoms priklausančių dokumentų nurodymu, pateikiant jų puslapių numerius, Komisija nesirėmė ginčijamame sprendime, todėl negalima jų laikyti lemiamu šio sprendimo priėmimo motyvu. Taigi, sprendžiant šį ginčą, reikia daryti išvadą, kad Komisija neįrodė, jog visuose prie 5 kategorijos a punkto priskirtuose dokumentuose pateikta nuomonė, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 punkto antrą pastraipą.

161    Vadinasi, ginčijamame sprendime padaryta teisės klaida tiek, kiek Komisija nusprendė, kad dokumentuose, priskirtuose prie 5 kategorijos a punkto, pateikta nuomonė, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 punkto antrą pastraipą.

162    Trečia, kiek tai susiję su ginčijamame sprendime Komisijos pateiktais argumentais, kuriais ji grindžia atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 punkto antra pastraipa, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką šios išimties taikymas suponuoja, kad turi būti įrodyta, jog dėl susipažinimo su prašomais dokumentais gali kilti konkreti ir reali grėsmė Komisijos sprendimų priėmimo proceso apsaugai ir kad šios grėsmės rizika yra protingai, o ne vien hipotetiškai numatoma (žr. 2008 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Muñiz prieš Komisiją, T‑144/05, neskelbiamo Rinkinyje, 74 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

163    Be to, tam, kad būtų taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta išimtis, grėsmė sprendimų priėmimo procesui turi būti didelė. Taip, be kita ko, būtų, jei nurodytų dokumentų atskleidimas turėtų esminį poveikį sprendimų priėmimo procesui. Įvertinimas, ar grėsmė yra didelė, priklauso nuo visų bylos aplinkybių, ypač nuo institucijos nurodytų neigiamų padarinių sprendimų priėmimo procesui atskleidus nurodytus dokumentus (162 punkte minėto Sprendimo Muñiz prieš Komisiją 75 punktas).

164    Šiuo atveju, ginčijamame sprendime pabrėžiama, jog užtikrinant sklandų Komisijos sprendimų priėmimo procesą būtina palaikyti pasitikėjimo ir atviros diskusijos atmosferą, kad Komisijos tarnybos galėtų laisvai išdėstyti savo požiūrį, ypač dėl tokių opių problemų, kaip antai kartelių bylos. Tai yra esminė sąlyga, kad institucija galėtų vykdyti savo užduotį. Vidinių ir laikinų nuomonių, vykstant tyrimui kartelių srityje, skelbimas pakenktų galimybei ją vykdyti ir galbūt sumažintų esamą veiksmų laisvę nagrinėti šias nuomones.

165    Komisija priduria, kad jei Sprendimas AIG būtų panaikintas, patenkinus AIG kartelio dalyvių pateiktus ieškinius, ji turėtų pratęsti tyrimą šioje byloje. Todėl vidaus dokumentų atskleidimas galėtų palengvinti pastangas paveikti tyrimo rezultatus ir labai pakenktų Komisijos sprendimų priėmimo procesui.

166    Reikia konstatuoti, kad šiais motyvais remiamasi bendrai ir abstrakčiai, nepagrindus jų išsamiais argumentais, susijusiais su nagrinėjamų dokumentų turiniu. Tokiais svarstymais taip pat gali būti remiamasi bet kokių dokumentų, kad ir kokio pobūdžio jie būtų, atžvilgiu. Todėl jų nepakanka siekiant pateisinti atsisakymą leisti susipažinti su šiuo atveju prašomais dokumentais nekeliant pavojaus Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje, ypač šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, numatytų išimčių siauro aiškinimo principui. Šiuo atžvilgiu reikia ypač pabrėžti, kad Komisija nepatikslino, kaip tretieji asmenys gali bandyti „paveikti tyrimo rezultatus“, jeigu jis būtų atnaujintas.

167    Be to, kalbant apie prielaidą, kad panaikinus Sprendimą AIG Komisija turėtų priimti naują sprendimą, reikia konstatuoti, kad Komisija bando šią situaciją, kuriai būdinga tai, kad, kaip nurodyta 117–119 punktuose, ji jau priėmė sprendimą, priartinti arba sutapatinti su situacija, kai sprendimas dar nepriimtas. Atsižvelgiant į 152–154 punktuose minimą teismo praktiką, kurioje akcentuojamos iš esmės griežtesnės sąlygos, taikomos atsisakymui leisti susipažinti su dokumentais po to, kai sprendimas priimtas, reikia vengti kaip nors supainioti faktines aplinkybes, kuriomis taikomos dvi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pastraipos.

168    Vadinasi, tiek, kiek prie 5 kategorijos a punkto priskirtuose dokumentuose pateikta nuomonė, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, Komisija klaidingai nusprendė, kad atskleidus šiuos dokumentus būtų labai pakenkta jos sprendimų priėmimo procesui.

169    Todėl ginčijamame sprendime padaryta teisės klaida, tiek, kiek jame remiamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta išimtimi.

170    Taigi reikia pritarti ieškovės pateikto pirmojo pagrindo trečiai daliai.

171    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pirma, laikantis 37 punkte pateiktų išvadų, reikia pripažinti pagrįstą ieškinio pagrindą, susijusį su akivaizdžia prašymo leisti susipažinti su dokumentais turinio vertinimo klaida, kiek tai susiję su prie 5 kategorijos b punkto priskirtais dokumentais, todėl panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakyta leisti susipažinti su šiais dokumentais.

172    Antra, laikantis 110 ir 111 punktuose pateiktų išvadų, reikia pripažinti pagrįstą kaltinimą tuo, kad neatliktas prašomų dokumentų, išskyrus tik prie 3 kategorijos priskirtus dokumentus, konkretus ir individualus tyrimas, kiek tai susiję tik su išimtimi pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką.

173    Trečia, laikantis 129 ir 130 punktuose pateiktų išvadų, reikia pripažinti pagrįstą pirmo ieškinio pagrindo pirmą dalį, susijusią su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos pažeidimu prie 1, 2, 3, ir 4 kategorijų bei 5 kategorijos a punkto priskirtų dokumentų atžvilgiu, kiek Komisija klaidingai manė, kad šiuo atveju taikytina išimtis dėl tyrimų tikslų apsaugos.

174    Ketvirta, laikantis 149 ir 150 punktuose pateiktų išvadų, reikia pripažinti pagrįstą pirmo ieškinio pagrindo antrą dalį, susijusią su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos pažeidimu, tiek, kiek Komisija klaidingai manė, kad prie 1–4 kategorijų priskirtų dokumentų atskleidimas paveiks AIG kartelyje dalyvavusių įmonių komercinius interesus.

175    Penkta, laikantis 161 ir 168–170 punktuose pateiktų išvadų, reikia pripažinti pagrįstą pirmo ieškinio pagrindo trečią dalį, susijusią su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pažeidimu, tiek, kiek Komisija klaidingai nusprendė, kad visuose prie 5 kategorijos a punkto priskirtuose dokumentuose pateikta nuomonė, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, ir tiek, kiek ji klaidingai nusprendė, kad atskleidus šiuos dokumentus būtų labai pakenkta jos sprendimų priėmimo procesui.

176    Vadinasi, visą ginčijamą sprendimą reikia panaikinti; nėra reikalo nagrinėti ieškovės pateiktų ieškinio antro ir trečio pagrindo.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

177    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti ieškovės išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.

178    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą ir trečią pastraipas Švedijos Karalystė, ABB ir Siemens padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2008 m. birželio 1 d. Komisijos sprendimą SG.E3/MV/psi D (2008) 4931 atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais byloje COMP/F/38.899 – Skirstomieji įrenginiai su dujų izoliacija.

2.      Europos Komisija padengia savo ir EnBW Energie Baden-Württemberg AG patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Švedijos Karalystė, ABB Ltd ir Siemens AG padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pelikánová Jürimäe Van der Woude

Paskelbta 2012 m. gegužės 22 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

A – Dėl kaltinimo, kad neatliktas konkretus ir individualus dokumentų tyrimas, priimtinumo

B – Dėl esmės

1. Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su akivaizdžia prašymo leisti susipažinti su dokumentais apimties vertinimo klaida

2. Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos ir trečios įtraukų ir 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pa˛eidimu

a) Dėl klausimo, ar šiuo atveju tenkinamos sąlygos, leidžiančios nevykdyti pareigos atlikti konkretų ir individualų prašomų dokumentų turinio tyrimą

Ginčijamame sprendime nurodyta pirma išimtis: remiantis bendrąja prezumpcija akivaizdu, jog reikia atsisakyti leisti susipažinti su prašomais dokumentais

Ginčijamame sprendime nurodyta antra išimtis: dokumentų tyrimas pagal kategorijas

– Išimties dėl tyrimų tikslų apsaugos nagrinėjimas ginčijamo sprendimo 3 punkte

– Išimties dėl komercinių interesų apsaugos nagrinėjimas ginčijamo sprendimo 4 punkte

– Išimties dėl Komisijos sprendimų priėmimo proceso apsaugos nagrinėjimas ginčijamo sprendimo 3 punkte

Komisijos atsiliepime į ieškinį nurodyta išimtis dėl ypač didelio ir nepagrįsto darbo krūvio

b) Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos pažeidimu

c) Dėl pirmojo pagrindo antros dalies, susijusios su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos pažeidimu

d) Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies, susijusios su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pa˛eidimu

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: vokiečių.