BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. spalio 10 d. (*)
„Dempingas – Dviračių, siunčiamų iš Kambodžos, Pakistano ir Filipinų, importas – Kinijos kilmės dviračiams nustatyto galutinio antidempingo muito taikymo išplėtimas šiam importui – Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/776 – Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktai – Surinkimo operacijos – Dviračių dalių įsigijimo ir kilmės vieta – Kilmės sertifikatas – Nepakankama įrodomoji galia – Dviračių dalių gamybos išlaidos“
Byloje T‑435/15
Kolachi Raj Industrial (Private) Ltd, įsteigta Karačyje (Pakistanas), atstovaujama QC P. Bentley,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą J.‑F. Brakeland, M. França ir A. Demeneix,
atsakovę,
palaikomą
European Bicycle Manufacturers Association (EBMA), atstovaujamos advokato L. Ruessmann ir solisitoriaus J. Beck,
įstojusios į bylą šalies,
dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2015 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/776, kuriuo Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 502/2013 Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams nustatyto galutinio antidempingo muito taikymas išplečiamas importuojamiems dviračiams, siunčiamiems iš Kambodžos, Pakistano ir Filipinų ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Kambodžos, Pakistano ir Filipinų kilmės (OL L 122, 2015, p. 4), kiek jis susijęs su ieškove,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė V. Tomljenović, teisėjai A. Marcoulli ir A. Kornezov (pranešėjas),
posėdžio sekretorė C. Heeren, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. gegužės 17 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1993 m. rugsėjo 8 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2474/93, nustatančiu galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito galutinį surinkimą Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračių importui į Bendriją (OL L 228, 1993, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 51 t., p. 3), Europos Sąjungos Taryba nustatė 30,6 % galutinį antidempingo muitą Kinijos kilmės dviračių importui.
2 Atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45) 11 straipsnio 2 dalį, 2000 m. liepos 10 d. Reglamentu (EB) Nr. 1524/2000, nustatančiu galutinį antidempingo muitą dviračių, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, importui (OL L 175, 2000, p. 39; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių 11 sk., 33 t., p. 319), Taryba nusprendė toliau taikyti minėtą antidempingo muitą.
3 Atlikusi tarpinę peržiūrą pagal Reglamento Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį, 2005 m. liepos 12 d. Reglamentu (EB) Nr. 1095/2005, nustatančiu galutinį antidempingo muitą dviračių, kurių kilmės šalis yra Vietnamas, importui ir iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1524/2000 (OL L 183, 2005, p. 1), Kinijos kilmės dviračių importui galiojantį antidempingo muitą Taryba pakėlė iki 48,5 %.
4 2011 m. spalio 3 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 990/2011, kuriuo, remiantis priemonių galiojimo termino peržiūra pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 261, 2011, p. 2), Taryba nusprendė toliau taikyti galiojantį 48,5 % dydžio antidempingo muitą.
5 2013 m. gegužės mėn. atlikusi tarpinę peržiūrą pagal tuo metu dar galiojusio 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51; klaidų ištaisymas OL L 7, 2010, p. 22, toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 3 dalį Taryba priėmė 2013 m. gegužės 29 d. Reglamentą (ES) Nr. 502/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 990/2011 (OL L 153, 2013, p. 17), ir nusprendė toliau taikyti galiojantį 48,5 % dydžio antidempingo muitą, išskyrus tris bendroves, kurioms buvo nustatytos individualios muito normos.
6 Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį atlikusi priemonių vengimo tyrimą Taryba priėmė 2013 m. gegužės 29 d. Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 501/2013, kuriuo Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 990/2011 Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams nustatyto galutinio antidempingo muito taikymas išplečiamas importuojamiems dviračiams, siunčiamiems iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso kilmės (OL L 153, 2013, p. 1).
7 2014 m. gavusi naują skundą dėl galimo dviračius eksportuojančių gamintojų, įsisteigusių Kambodžoje, Pakistane ir Filipinuose, antidempingo priemonių vengimo Europos Komisija 2014 m. rugsėjo 2 d. priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 938/2014, kuriuo inicijuojamas tyrimas dėl galimo antidempingo priemonių, nustatytų Tarybos reglamentu (ES) Nr. 502/2013 importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams, vengimo importuojant iš Kambodžos, Pakistano ir Filipinų siunčiamus dviračius, deklaruojamus arba nedeklaruojamus kaip Kambodžos, Pakistano ir Filipinų kilmės, ir įpareigojama registruoti tokius importuojamus produktus (OL L 263, 2014, p. 5; klaidų ištaisymas OL L 341, 2014, p. 31). Vykstant tyrimui dėl laikotarpio nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis), ieškovė Kolachi Raj Industrial (Private) Ltd, pagal Pakistano teisę įsteigta ribotos atsakomybės bendrovė, iš Komisijos gavo „prašymo formą bendrovėms, prašančioms atleisti nuo galimo muito taikymo išplėtimo“; šią formą ji užpildė ir išsiuntė 2014 m. spalio 17 d.
8 Iš prašymo formoje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė pirkdavo dviračių dalis Šri Lankoje ir Kinijoje, o dviračiai buvo surenkami Pakistane. Kadangi ieškovė nepatikslino, jog ir pastarojoje valstybėje ji gamino dalis, Komisija nusprendė, kad surinkimo ar baigimo operacijų metu dalių pridėtinė vertė nesudarė daugiau nei 25 % gamybos sąnaudų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą.
9 Prie prašymo formos ieškovė pridėjo lentelę F.2, kurioje nurodomi visi prekių pirkimai, atlikti nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. (toliau – referencinis laikotarpis). Iš šios lentelės matyti, kad ieškovės tiekėjomis paskirtos penkios bendrovės, t. y. Creative Cycles PVT Ltd, Great Cycles PVT Ltd, Continental Cycles PVT Ltd, Kelani Cycles PVT Ltd ir Flying Horse PVT Ltd. Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad nors, kaip teigia Komisija, minėtos lentelės laukelį „susijusios ar nesusijusios“, leidžiantį nustatyti galimus ryšius su tiekėjomis, ieškovė paliko tuščią, ji paminėjo savo ryšius su Great Cycles, prašymo formos 11 puslapyje nurodžiusi, kad jos ir Great Cycles savininkas yra vienas ir tas pats asmuo.
10 2014 m. lapkričio 27 d. Komisija atliko ieškovės apklausą pagal šios prašymą; per ją ieškovė pateikė tam tikrų paaiškinimų ir laikėsi prašymo formoje nurodyto dalių kiekio, t. y. referenciniu laikotarpiu ji Pakistane atliko dviračių surinkimo operacijas, kuriose naudotos dalys iš Kinijos sudarė ne daugiau kaip 60 % visų surenkamo produkto dalių vertės, todėl šios surinkimo operacijos nelaikytinos galiojančių priemonių vengimu, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą.
11 Po šios apklausos Komisija pateikė prašymą pateikti papildomos informacijos, į kurį ieškovė atsakė 2015 m. sausio 16 d., pripažindama, jog yra susijusi ne tik su Great Cycles, bet ir su Creative Cycles ir Continental Cycles, ir savo atsakymo 2 punkte patikslino, kad iš pradžių šių abiejų bendrovių nenurodė dėl to, kad pirmoji „nutraukė savo veiklą“, o antroji „jau buvo uždaryta“.
12 2015 m. vasario 17 ir 18 d. įvykęs tikrinamasis vizitas buvo surengtas ne ieškovės patalpose Karačyje (Pakistane), kaip buvo iš pradžių planuota, bet dėl saugumo priežasčių ir gavus ieškovės sutikimą Great Cycles patalpose Katunayake (Šri Lankoje), kur buvo perduoti apskaitos dokumentai, siekiant juos patikrinti. Šiuo tikrinimu buvo siekiama visų pirma nustatyti, ar dalių iš Kinijos vertė sudarė mažiau nei 60 % visų per surinkimo operacijas ieškovės Pakistane naudotų dalių vertės. Komisija nusprendė savo dėmesį per tyrimą sutelkti į duomenis, susijusius su vienu iš ieškovės tiekėjų, t. y. Flying Horse, nes iš šios įmonės perkamos dalys sudarė 93 % ieškovės per surinkimo operacijas Pakistane naudojamų dviračių dalių. Šiuo klausimu iš lentelėje F.2 esančių duomenų aišku, kad minėta tiekėja nebuvo susijusi su ieškove, o iš pastarosios per tikrinimą vietoje pateiktų duomenų matyti, kad ši tiekėja buvo tarpininkė, kuri beveik tiek pat dalių, atitinkamai 46 % ir 47 % visų per surinkimo operacijas ieškovės Pakistane naudotų dviračių dalių, pirkdavo Kinijoje ir Šri Lankoje ir jas perparduodavo ieškovei. Likusias dalis ieškovė gaudavo tiesiogiai iš tiekėjų Šri Lankoje ir Kambodžoje.
13 Paaiškėjo, kad Flying Horse pirko didelį kiekį rėmų, šakių, lydinio ratlankių ir plastikinių ratų iš Great Cycles, Šri Lankoje įsteigtos dviračių dalių gamintojos, kuri yra susijusi su ieškove, kaip nurodyta šio sprendimo 9 punkte. Tačiau padangos ir ratlankių juostelės buvo perkamos iš Vechenson Limited, dviračių dalių gamintojos, taip pat įsteigtos Šri Lankoje ir nesusijusios su ieškove. Komisija pripažįsta, kad pastaroji yra „tikra dviračių gamintoja“ (atsiliepimo į ieškinį 27 punktas). Nustačiusi nemažai anomalijų, kaip antai 5 277 325 JAV dolerių skolą, kurios ieškovė nesumokėjo savo tiekėjai Flying Horse ir kuri atitinka daugiau nei 90 % referenciniu laikotarpiu ieškovės įvykdytų pardavimų Europos Sąjungoje kiekio, didelį Flying Horse pelno, gauto iš pardavimų ieškovei, dydžio skirtumą, nes atsižvelgiant į kainą, kurią Great Cycles taikė Flying Horse, buvo parduodama nuostolingai arba gaunant beveik 20 % pelną, ir daugybę sąskaitų faktūrų, kurias ieškovė gavo iš Flying Horse arba tiesiogiai iš Great Cycles ir kuriose nurodytas tas pats numeris, tie patys kiekiai arba tos pačios sumos, Komisija iškėlė klausimą dėl ieškovės ir minėtos tiekėjos santykių.
14 Atsižvelgdama į šią praktiką Komisija taip pat siekia išsiaiškinti, ar dviračių dalys iš Šri Lankos iš tikrųjų buvo, kaip nurodė ieškovė, šios valstybės kilmės. Šiuo klausimu ieškovė pateikė „A formos“ kilmės sertifikatus, išduotus Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos prekybos ministerijos dėl dviračių dalių, kurios, tarpininkaujant Flying Horse, buvo pirktos iš Great Cycles ir iš Vechenson. Vykdydama savo tyrimą Komisija taip pat paprašė jai pateikti pagrindžiamuosius dokumentus, kuriuos ieškovė nurodė prašydama išduoti „A formos“ kilmės sertifikatus, ir šį prašymą ieškovė taip pat patenkino.
15 Taigi, ieškovė Komisijai perdavė „A formos“ kilmės sertifikatus ir susijusius patvirtinamuosius dokumentus dėl eksporto, kurį įvykdė, pirma, Vechenson, antra, Great Cycles. Kaip dviračių dalių Šri Lankos kilmės įrodymus Komisija pripažino sertifikatus, susijusius su Vechenson, tačiau atmetė sertifikatus dėl Great Cycles. Spręsdama dėl pastarųjų „A formos“ kilmės sertifikatų Komisija nagrinėjo dvi išlaidų, susijusių su rėmais ir šakėmis, ataskaitas, parengtas 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos prekybos ministerijos antspaudas buvo abiejose ataskaitose. Ieškovė taip pat pateikė išlaidų, susijusių su ratlankiais, ataskaitą, parengtą 2014 m. birželio 27 d. Šiuo klausimu Komisija nustatė daug tariamų neatitikimų, susijusių, pirma, su tuo, kad dėl tam tikrų rūšių rėmų ir šakių trūko patvirtinamųjų išlaidų ataskaitų, antra, su tuo, kad aptariamos ataskaitos buvo pagrįstos ne faktinėmis gamybos sąnaudomis, o bendra gamybos sąnaudų, nustatytų maždaug vieniems metams ir apskaičiuotų esant neribotai gamybos apimčiai, prognoze, trečia, su atitikties tarp rėmų ir šakių dydžių, nurodytų „A formos“ kilmės sertifikatuose, ir tų, kurie pateikti išlaidų ataskaitose, nebuvimu, ketvirta, su „A formos“ kilmės sertifikatuose nurodytos vertės „free on board“ (franko laivo denis) ir franko laivo denio vertės, nurodytos prašymo formos priede esančioje lentelėje F.2, bei įvairių per šį tyrimą nagrinėtų sąskaitų faktūrų vertės skirtumu ir, penkta, su tuo, kad „A formos“ kilmės sertifikatuose nebuvo paminėta Flying Horse.
16 Šiomis aplinkybėmis per tikrinamąjį vizitą Komisija paprašė, kad įrodymus, susijusius su Great Cycles dalių gamybos Šri Lankoje sąnaudomis per referencinį laikotarpį, ieškovė pateiktų prašymo formoje esančios lentelės F.4.1 formatu. Tenkindama šį prašymą ieškovė prašomu formatu pateikė reikalingą informaciją apie visų dalių (rėmų, šakių, lydinio ratlankių ir plastikinių ratų), kurias per minėtą laikotarpį Šri Lankoje pagamino Great Cycles, bendras gamybos sąnaudas. Remdamasi šiais duomenimis Komisija apskaičiavo, kad daugiau nei 65 % visų žaliavų, naudojamų dviračių dalių gamybai Šri Lankoje, buvo gauta iš Kinijos, o tik 31 % iš Šri Lankos, ir kad per minėtų dalių gamybos Šri Lankoje procesą šių žaliavų iš Šri Lankos pridėtinė vertė buvo mažesnė nei 25 %. Ji padarė išvadą dėl ieškovės dalyvavo atliekant vengimo veiksmus ir apie tai ieškovei pranešė 2015 m. kovo 13 d.
17 2015 m. kovo 23 d. bylas nagrinėjantis pareigūnas ieškovę apklausė jos pačios prašymu.
18 Savo 2015 m. kovo 27 d. rašytinėse pastabose dėl Komisijos išvadų Ieškovė tvirtina, kad Komisija neturi teisinio pagrindo abejoti dalių, kurias jai tiekia Great Cycles, Šri Lankos kilme, nes, pirma, Šri Lankos valstybės išduoti „A formos“ kilmės sertifikatai patvirtina tokią kilmę ir, antra, pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktas nėra kilmės taisyklė, todėl Komisija negalėjo jo taikyti, vertindama Šri Lankoje pagamintų dalių kilmę.
19 2015 m. gegužės 18 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/776, kuriuo Tarybos reglamentu (ES) Nr. 502/2013 Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams nustatyto galutinio antidempingo muito taikymas išplečiamas importuojamiems dviračiams, siunčiamiems iš Kambodžos, Pakistano ir Filipinų ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Kambodžos, Pakistano ir Filipinų kilmės (OL L 122, 2015, p. 4; toliau – ginčijamas reglamentas).
Ginčijamas reglamentas
20 Ginčijamo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad būtent klausimai dėl „A formos“ kilmės sertifikatų „įrodomosios galios“, kiek tai susiję su dviračių dalimis, kurios iš susijusios įmonės Šri Lankoje buvo pirktos per prekiautoją, ir dėl pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo „pagal analogiją“ toms Šri Lankoje pirktoms dviračių dalims buvo nagrinėjami per 2015 m. kovo 23 d. bylas nagrinėjančio pareigūno atliktą ieškovės apklausą.
21 Ginčijamo reglamento 22 konstatuojamojoje dalyje minimas faktas, kad ataskaitiniu laikotarpiu Pakistane ieškovė buvo vienintelė dviračių gamintoja, kad ji užpildė prašymo formą ir kad jai teko šiek tiek daugiau nei 100 % visos dviračių iš Pakistano importo į Sąjungą apimties. Joje taip pat teigiama, kad buvo atliktas tikrinimas vietoje, nurodytas šio sprendimo 12 punkte, ir patikslinta, kad ieškovės buvo pripažinta bendradarbiaujančia.
22 Ginčijamo reglamento 94–106 konstatuojamosios dalys, sudarančios 2.5.3 punktą „Pakistanas“, yra skirtos Komisijos tyrimui ieškovės atžvilgiu. Visų pirma ginčijamo reglamento 94 punkte Komisija atkreipia dėmesį į ieškovės ryšius su „bendrove Šri Lankoje, kuri buvo ankstesnio priemonių vengimo tyrimo objektas ir kuriai taikomos išplėstosios priemonės“, ir priduria, kad tos bendrovės akcininkai įsteigė bendrovę Kambodžoje, kuri taip pat susijusi su dviračių eksportu į Sąjungą ir kuri „nebendradarbiavo šiame tyrime, nors 2013 m. [jame tiriamą] produktą eksportavo į Sąjungos rinką“. Toje pačioje ginčijamo reglamento 94 konstatuojamojoje dalyje Komisija priduria, kad ataskaitiniu laikotarpiu Kambodžos bendrovė nutraukė veiklą Kambodžoje ir jos ėmėsi per susijusią bendrovę Pakistane.
23 Ginčijamo reglamento 96 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymi, kad atlikus tyrimą neaptikta jokių požymių, kad Kinijos kilmės produktai buvo perkraunami Pakistane, o šio reglamento 98 ir 99 konstatuojamosiose dalyse ji įvardija per šį tyrimą nustatytas anomalijas, kaip nurodyta šio sprendimo 13 ir 15 punktuose. Toliau ginčijamo reglamento 100 ir 101 konstatuojamąsias dalis ji skiria klausimui dėl „A formos“ kilmės sertifikatų įrodomosios galios ir dėl žaliavų iš Kinijos, naudojamų dviračių dalių Šri Lankoje gamybai, proporcinės dalies. Šios konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(100) Po faktų atskleidimo [ieškovė] nesutiko su Komisijos nuomone, kad dėl Šri Lankoje pirktų dviračių dalių išduoti „A formos“ kilmės sertifikatai negali būti laikomi pakankamu įrodymu, patvirtinančiu dviračių dalių kilmę. [Ieškovė] teigė, kad išlaidų deklaracijas rengė atestuotųjų apskaitininkų įmonė ir kad importuotojai gali remtis „A formos“ kilmės sertifikatais, išduotais Šri Lankos prekybos ministerijos. [Ieškovė] patvirtino, kad išlaidų deklaracijos buvo pagrįstos [ne] faktinėmis gamybos sąnaudomis, o tik būsimų sąnaudų, apskaičiuotų maždaug vieniems metams, prognoze. Be to, [ieškovė] teigė, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktas nėra kilmės taisyklė, todėl jis negali būti taikomas vertinant Šri Lankoje pirktų dviračių dalių kilmę.
(101) Kaip paaiškinta 98 konstatuojamojoje dalyje, „A formos“ kilmės sertifikatai nebuvo laikomi pakankamu įrodymu, patvirtinančiu Šri Lankoje pirktų dviračių dalių kilmę, nes buvo išduoti ne remiantis faktinėmis gamybos sąnaudomis, o tik būsimų gamybos sąnaudų prognoze, kuri negarantuoja, kad dviračių dalys iš tiesų pagamintos paisant prognozuojamų sąnaudų. Be to, reikėtų paaiškinti, kad Komisija ne apskritai ginčija „A formos“ kilmės sertifikatų išdavimo Šri Lankoje metodiką, nes tai nėra šio tyrimo dalykas, o tik vertina, ar šiuo atveju paisoma pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies sąlygų. Nors ir atkreipusi dėmesį į tai, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktas iš tiesų nėra kilmės taisyklė, šiomis aplinkybėmis Komisija pagrįstai nusprendė, kad pačios sudedamosios dalys yra iš Kinijos, [nes] joms pagaminti panaudota daugiau kaip 60 % žaliavų iš Kinijos ir pridėtinė vertė buvo mažesnė nei 25 % gamybos sąnaudų. Todėl visi minėtieji teiginiai buvo atmesti.“
24 Taigi ginčijamo reglamento 104 punkte Komisija nusprendė, kad atlikus tyrimą nenustatyta „jokių pagrįstų surinkimo operacijų priežasčių ar ją pateisinančių ekonominių aplinkybių, išskyrus nagrinėjamajam produktui taikomų priemonių vengimą“.
25 Ginčijamo reglamento 144–147 konstatuojamosiose dalyse įtvirtinama Komisijos metodika, skirta įrodyti dempingo buvimui, pagal kurią reikia, pirma, nustatyti vidutinę svertinę eksporto kainą ataskaitiniu laikotarpiu ir, antra, palyginti ją su vidutine svertine normaliąja verte. Komisija daro išvadą, kad Pakistane yra „didelis dempingas“ (ginčijamo reglamento 147 konstatuojamoji dalis).
26 Ginčijamo reglamento 163 konstatuojamojoje dalyje, kurioje daroma nuoroda į 102 konstatuojamąją dalį, Komisija atmetė galimybę atleisti ieškovę nuo galimai išplėstų priemonių taikymo, motyvuodama tuo, kad ji „dalyvavo vengimo veikloje <…> [todėl] pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį atleidimas šiai bendrovei negali būti suteiktas“.
27 Taigi ginčijamo reglamento 1 straipsnyje Komisija nusprendė, kad galutinio 48,5 % antidempingo muito taikymas, nurodytas šio sprendimo 3 punkte, išplečiamas importuojamiems Kinijos kilmės dviračiams, taip pat dviračiams, siunčiamiems iš Pakistano, ir šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nurodė, kad „surenkamas muitas, kurio taikymas išplėstas šio straipsnio 1 dalimi, mokėtinas už importuojamus produktus, siunčiamus iš Kambodžos, Pakistano ir Filipinų, deklaruojamus arba nedeklaruojamus kaip Kambodžos, Pakistano ir Filipinų kilmės ir užregistruotus pagal [Įgyvendinimo] reglamento (ES) Nr. 938/2014 2 straipsnį ir [pagrindinio] reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį, išskyrus 1 dalyje išvardytų bendrovių pagamintus produktus“.
Procesas ir šalių reikalavimai
28 2015 m. liepos 29 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė šį ieškinį.
29 2015 m. spalio 12 d. Komisija Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė atsiliepimą į ieškinį.
30 2015 m. lapkričio 16 d. European Bicycle Manufacturers Association (EBMA) Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė dokumentą, jame prašė leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.
31 2015 m. gruodžio 7 ir 18 d. Komisija, o vėliau ir ieškovė, Bendrajam Teismui nurodė neturinčios prieštaravimų dėl EBMA įstojimo į bylą.
32 Taip pat 2015 m. gruodžio 18 d. Komisija Bendrajam Teismui pateikė prašymą užtikrinti atsiliepimo į ieškinį konfidencialumą, pridėdama nekonfidencialią versiją. Tą pačią dieną ieškovė Bendrajam Teismui pateikė prašymą užtikrinti ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį priedų konfidencialumą, prie šio prašymo pridėdama nekonfidencialią jų versiją.
33 Taip pat 2015 m. gruodžio 18 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė dubliką.
34 2016 m. sausio 25 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė nekonfidencialią ieškinio versiją.
35 2016 m. kovo 9 d. Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininko nutartimi EBMA buvo leista įstoti į bylą ir buvo patenkinti pagrindinių šalių pateikti prašymai užtikrinti konfidencialumą.
36 2016 m. kovo 18 d. Komisija Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė tripliką.
37 2016 m. balandžio 1 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu raštu ieškovė patvirtino, kad triplike nėra konfidencialių duomenų.
38 2016 m. balandžio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu raštu į bylą įstojusi šalis patvirtino, kad neturi prieštaravimų dėl ieškinio, atsiliepimo į jį ir dubliko konfidencialumo užtikrinimo.
39 2016 m. balandžio 20 d. raštu Bendrasis Teismas paragino šalis pateikti savo pastabas dėl galimo procedūros sustabdymo, nes Teisingumo Teisme nagrinėjami šeši apeliaciniai skundai, galintys turėti reikšmės sprendžiant šį ginčą.
40 Atitinkamai 2016 m. balandžio 26 d. ir gegužės 10 d. Komisija ir ieškovė atsakė, kad, pirma, šie apeliaciniai skundai buvo susiję su analizės tvarka, kurios laikomasi aiškinant ir taikant pagrindinio reglamento 13 straipsnį, ir su teisingu įrodinėjimo pareigos paskirstymu atliekant priemonių vengimo tyrimus, o tokio klausimo nekeliama šioje byloje, ir, antra, atsižvelgiant į apeliacinių skundų pagrindus, šie neatrodo turintys reikšmės šios bylos išsprendimui.
41 2016 m. gegužės 2 d. į bylą įstojusi šalis Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą.
42 2016 m. gegužės 26 d. Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininkas nutarė nestabdyti procedūros.
43 2016 m. birželio 17 d. ir liepos 8 d. Komisija ir ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai atitinkamai pateikė savo pastabas dėl įstojimo į bylą paaiškinimo.
44 Pasikeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėčiai, byla buvo paskirta naujam teisėjui pranešėjui septintojoje kolegijoje.
45 Ieškovė Bendrojo Teismo iš esmės prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek jis su ja susijęs,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
46 Įstojusios į bylą šalies palaikoma Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
47 Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2017 m. gegužės 17 d. posėdį, kuris iš dalies vyko už uždarų durų, siekiant pagrindinėms šalims pateikti klausimus dėl priedų, kuriuose yra konfidencialios informacijos.
48 Per posėdį į bylą įstojusi šalis pateikė pastabas dėl teismo posėdžio pranešimo; jos užfiksuotos teismo posėdžio protokole.
Dėl teisės
Dėl ieškinio priimtinumo
49 Formaliai nepateikusi nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo Komisija tvirtina, kad jei „ieškovė būtų tik paprasta dviračių prekiautoja, ji nebūtų konkrečiai susijusi su aptariamų muitų taikymu nuo registravimo dienos“. Vis dėlto ji sutinka su tuo, kad „tokiomis išskirtinėmis šio atvejo aplinkybėmis ieškinys galėtų būti priimtinas, jeigu muitų taikymas išplėstas ne tik ieškovės išsiųstiems, bet ir jos pačios pagamintiems dviračiams“, ir kad „ieškovė, tik kaip (tariama) dviračių gamintoja, dalyvavo tyrime, o jos duomenis naudojo tyrimą atliekanti institucija“ (atsiliepimo į ieškinį 92 punktas).
50 Kriterijus, pagal kurį SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje įtvirtinta sąlyga, kad fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl sprendimo, kuris nėra jam skirtas, yra priimtinas, tik jei šis sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs, lemia viešosios tvarkos išlyga grindžiamą ieškinio nepriimtinumo pagrindą, kurį Sąjungos teismai gali nagrinėti bet kuriuo metu ir netgi savo iniciatyva (2001 m. liepos 5 d. Nutarties Conseil national des professions de l’automobile ir kt. / Komisija, C‑341/00 P, EU:C:2001:387, 32 punktas ir 2007 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Stadtwerke Schwäbisch Hall ir kt. / Komisija, C‑176/06 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2007:730, 18 punktas).
51 Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antroje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių.
52 Šiuo klausimu, pirma, dėl konkrečios sąsajos su ieškove pakanka nurodyti, jog Sąjungos teismas nusprendė, kad tam tikros antidempingo muitus nustatančios arba išplečiančios reglamentų nuostatos gali būti konkrečiai susijusios su tais nagrinėjamo produkto gamintojais ir eksportuotojais, kurie, remiantis duomenimis apie jų komercinę veiklą, kaltinami dempingu. Taip paprastai būna gaminančių ir eksportuojančių įmonių, kurios gali įrodyti buvusios nurodytos Komisijos ir Tarybos aktuose ar įtrauktos į pirminius tyrimus, atveju (šiuo klausimu žr. 1984 m. vasario 21 d. Sprendimo Allied Corporation ir kt. / Komisija, 239/82 ir 275/82, EU:C:1984:68, 11 punktą ir 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Huvis / Taryba, T‑536/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:432, 25 punktą).
53 Vadovaujantis šia jurisprudencija reikia konstatuoti ne tik tai, kad ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, kaip nurodyta šio sprendimo 7–18 punktuose, bet ir tai, kad ginčijamo reglamento 22 konstatuojamojoje dalyje ji buvo pripažinta vienintele dviračių gamintoja Pakistane. Be kita ko, daugelyje kitų šio reglamento konstatuojamųjų dalių minima faktinė ir teisinė ieškovės padėtis (žr. šio sprendimo 21–27 punktus). Taigi neginčytina, kad ieškovė yra konkrečiai susijusi su ginčijamu reglamentu, įskaitant tai, kad juo nurodoma antidempingo muitą, kurio taikymas išplėstas, surinkti nuo registravimo dienos.
54 Antra, reikia pripažinti, kad ginčijamas reglamentas daro tiesioginę įtaką ieškovei. Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad valstybių narių muitinės privalo surinkti antidempingo reglamente nustatytus muitus, nors jos neturi jokios diskrecijos šiuo klausimu (žr. 2014 m. sausio 16 d. Sprendimo BP Products North America / Taryba, T‑385/11, EU:T:2014:7, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
55 Ieškovė yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su ginčijamu reglamentu, todėl ieškinys dėl jo panaikinimo yra priimtinas.
Dėl kai kurių ieškinio pagrindų priimtinumo
56 Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo vienintelį pagrindą, susijusį su pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkto pažeidimu. Ji teigia, kad taikydama šią nuostatą Komisija padarė procedūrinių pažeidimų ir teisės klaidų, kai nenuosekliai išdėstė savo argumentus. Ieškinio pagrindas suformuluotas taip:
– Komisija taikė pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą dviračių dalių gamybos operacijoms Šri Lankoje, nors aptariamas tyrimas buvo atliekamas dėl tariamo antidempingo priemonių, taikomų surinkimo operacijoms Pakistane, vengimo,
– šią nuostatą ji taikė kaip kilmės taisyklę, nors ji tokia nėra,
– ji nuosekliai neįrodė „A formos“ kilmės sertifikatų nepakankamos įrodomosios galios,
– ji nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų taikomos Sąjungos muitų teisės aktuose numatytos kilmės taisyklės.
57 Komisija tvirtina, kad ieškovė iš tikrųjų pateikia tris „pagrindus“, nes paeiliui ginčija prašymo ją atleisti atmetimą, galutinio antidempingo muito dviračiams, kuriuos ji siunčia iš Pakistano, taikymo išplėtimą ir minėto muito surinkimą. Ji mano, kad pirmasis ir trečiasis „pagrindai“ yra nepriimtini, nes juose nenurodoma tinkamų argumentų, ir bet kuriuo atveju jie nepagrįsti.
58 Negalima sutikti su Komisijos pateikiamu ieškinio aiškinimu. Iš tikrųjų grįsdama savo reikalavimus dėl panaikinimo ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, kuriame nurodo, kad padariusi įvairių „procedūrinių pažeidimų, teisės ir argumentavimo klaidų“ Komisija galutinio 48,5 % dydžio antidempingo muito taikymą išplėtė jos atžvilgiu. Taigi, atsisakymas atleisti nuo taikymo, minėto muito taikymo išplėtimas ir jo surinkimas yra neatskiriami šioje byloje, nes, kaip nurodyta šio sprendimo 21 punkte minimoje ginčijamo reglamento 22 konstatuojamojoje dalyje, „ataskaitiniu laikotarpiu Pakistane dviračius gamino viena bendrovė“, t. y. ieškovė, kuri buvo atsakinga už visą dviračių eksportą iš Pakistano į Sąjungą. Pradinio 48,5 % dydžio antidempingo muito išplėtimas šiai valstybei buvo, pirma, neišvengiama atsisakymo atleisti ieškovę nuo taikymo pasekmė ir, antra, tiesiogiai lėmė minėto muito surinkimą.
59 Tai irgi patvirtina ginčijamo reglamento formuluotė. Iš tikrųjų iš minėto reglamento 163 konstatuojamosios dalies, kurioje daroma nuoroda į 102 konstatuojamąją dalį, matyti, kad prašymas atleisti nuo taikymo buvo atmestas motyvuojant vien tuo, kad „[ieškovė] dalyvavo vengimo veikloje“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą. Iš ginčijamo reglamento 1 straipsnio 3 dalies, cituojamos šio sprendimo 27 punkte, taip pat matyti, kad galutinio antidempingo muito surinkimui tiesioginės įtakos turėjo šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas išplėtimas.
60 Vadinasi, šie trys ieškinio „pagrindai“ sudaro tik vieną pagrindą dėl ginčijamo reglamento panaikinimo, kiek jis susijęs su ieškove, todėl reikia atmesti dėl minėtų dviejų pagrindų Komisijos pateiktus nepriimtinumo pagrindus.
Dėl esmės
61 Prieš nagrinėdamas vienintelį ieškinio pagrindą iš esmės Bendrasis Teismas mano, kad reikia pateikti tam tikras pirmines pastabas.
Pirminės pastabos
62 Pirma, Komisija teigia, kad „eiliškumo tvarka, kurios laikantis pareikštas ieškinys, neatitinka pagrindinio reglamento 13 straipsnyje numatytos eiliškumo tvarkos“ (atsiliepimo į ieškinį 60 punktas), pagal kurią, pirma, reikalaujama nustatyti, ar tenkinamos keturios valstybei keliamos sąlygos, numatytos pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 punkte, ir, antra, nagrinėti eksportuojančių gamintojų įrodymus, pateiktus siekiant pagrįsti atskirus jų prašymus atleisti nuo taikymo. Tačiau ji sutinka, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnyje numatytas skirtumas tarp abiejų pirmų šio straipsnio dalių „yra neaiškus dėl to, kad ieškovė yra vienintelė dviračių surinkėja Pakistane“ (atsiliepimo į ieškinį 66 punktas).
63 Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad ieškovė neginčija eiliškumo tvarkos, pagal kurią ginčijamame reglamente Komisija atitinkamai įgyvendino pagrindinio reglamento 13 straipsnio, susijusio su priemonių vengimo veiksmais Pakistane, 1 ir 2 dalis ir įvertino jos prašymą atleisti nuo taikymo. Antra, pati Komisija pripažino, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 62 punkte, nagrinėjamu atveju šis atskyrimas nebuvo aiškus, o savo pastabose dėl galimo procedūros sustabdymo, minėtose šio sprendimo 40 punkte, nurodė, kad, kitaip nei bylose, kuriose priimti 2017 m. sausio 26 d. sprendimai Maxcom / Chin Haur Indonesia (C‑247/15 P, C‑253/15 P ir C‑259/15 P, EU:C:2017:61) ir Maxcom / City Cycle Industries (C‑248/15 P, C‑254/15 P ir C‑260/15 P, EU:C:2017:62), šioje byloje nekyla klausimo dėl pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos nagrinėjimo eiliškumo tvarkos.
64 Antra, įstojimo į bylą paaiškinime ir per teismo posėdį į bylą įstojusi šalis tvirtino, kad sąvoka „valstybė, kuriai taikomos priemonės“, pateikta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punkte, turi būti suprantama kaip nurodanti ne tik Kiniją, bet ir Šri Lanką, t. y. valstybę, kuriai išplėstas pradinių priemonių taikymas.
65 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad ginčijamas reglamentas nėra grindžiamas tokiu pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punkto aiškinimu, kokį siūlo į bylą įstojusi šalis, ir kad šioje byloje Komisija tokio aiškinimo nepateikia, nepritaiko ir nekomentuoja. Iš tikrųjų iš viso minėto reglamento teksto aiškiai matyti, kad vienintelė Kinija laikoma „valstybe, kuriai taikomos priemonės“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punktą. Be to, svarbu pažymėti, kad į nagrinėjamo tyrimo laikotarpį buvo iš dalies įtrauktas etapas, per kurį Kinijos kilmės dviračiams taikomos antidempingo priemonės nebuvo išplėstos dviračiams, siunčiamiems iš Šri Lankos, o tuo remiantis prireikus būtų galima įrodyti, kad ginčijamame reglamente pastaroji valstybė negalėjo būti laikoma „valstybe, kuriai taikomos priemonės“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punktą.
66 Taigi, pagal suformuotą jurisprudenciją ieškinio dėl panaikinimo atveju Bendrasis Teismas negali ginčijamo akto autoriaus motyvų pakeisti savais (žr. 2016 m. spalio 26 d. Sprendimo PT Musim Mas / Taryba, C‑468/15 P, EU:C:2016:803, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimo General Electric / Komisija, T‑210/01, EU:T:2005:456, 359 punktą), tačiau jei būtų pritarta į bylą įstojusios šalies argumentui, jis galėtų taip pasielgti. Taigi tokiam argumentui neturi būti pritarta.
67 Trečia, šioje byloje neginčijama, kad Komisija netaikė pagrindinio reglamento 18 straipsnio, susijusio su nebendradarbiavimu. Iš tikrųjų, kaip priminta šio sprendimo 21 punkte, ji nusprendė, kad ieškovė bendradarbiavo. Vadinasi, į bylą įstojusios šalies argumentas, kad Komisija turėjo teisę taikyti minėtą straipsnį, turi būti atmestas kaip neturintis reikšmės.
68 Ketvirta, į bylą įstojusi šalis pabrėžia tai, kad Great Cycles ir ieškovė formuoja „vieną ekonominės veiklos vykdytoją“, siekdama paaiškinti pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkte esantį kriterijų dėl 60 % ar daugiau visos surenkamo produkto sudedamųjų dalių vertės. Tačiau vadovaujantis tuo, kas nuspręsta šio sprendimo 65 punkte, reikia pažymėti, kad ginčijamas reglamentas nėra grindžiamas tokiu motyvu ir kad į bylą įstojusios šalies tvirtinimas, net jei būtų įrodytas, negalėtų pakeisti šiame reglamente Komisijos pateiktų motyvų. Taigi, šiam papildomai pateiktam argumentui taip pat negalima pritarti.
Dėl vienintelio ieškinio pagrindo
69 Pirma, ieškovė tvirtina, kad tiek iš pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies teksto, tiek iš jurisprudencijos (2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimas Starway / Taryba, T‑80/97, EU:T:2000:216, 88 punktas) matyti, kad ši nuostata susijusi su surenkamo produkto dalimis, o tos dalys „yra“ iš valstybės, kuriai taikomos priemonės, nors žodis „yra“ neturi būti aiškinamas taip, kad dalys iš tikrųjų yra tos valstybės kilmės. Todėl šioje byloje to, kad minėtos dalys buvo pagamintos Šri Lankoje ir iš ten išsiųstos į Pakistaną, turėtų pakakti norint nustatyti, kad jų negalima pripažinti dalimis, kurios „yra“ iš Kinijos, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 13 straipsnio 2 dalį (ieškinio 22 ir 23 punktai).
70 Antra, per tikrinimą vietoje ieškovė pateikė „A formos“ kilmės sertifikatus, išduotus Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos prekybos ministerijos, siekdama įrodyti, kad Šri Lankoje pagamintos ir iš tos valstybės į Pakistaną išsiųstos dalys buvo Šri Lankos kilmės. Kadangi šie sertifikatai numatyti pagal Sąjungos muitų teisės aktus, ūkio subjektai turi teisę jais pasitikėti, išskyrus tada, kai oficialų tyrimą atlikusios Sąjungos muitinės juos oficialiai paskelbia negaliojančiais. Todėl ji mano, kad įvykdė įrodinėjimo pareigą, jai tenkančią pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Starway / Taryba (T‑80/97, EU:T:2000:216) 88 punktą. Ji patikslina, kad apskaitos ekspertų parengtos sąnaudų deklaracijos buvo pateiktos kartu su jos įsipareigojimu savo gamykloje leisti visus tikrinimus ir nuolat tvarkyti savo apskaitos įrašus. Dubliko 20 punkte ieškovė nurodo, kad „būtų protinga, jei tokia maža ir ribotus išteklius turinti valstybė, kokia yra Šri Lanka, nustatytų sistemą, pagal kurią „A formos“ kilmės sertifikatai būtų išduodami remiantis planuojamomis sąnaudomis, kurioms taikomas ex post tikrinimas“. Dubliko 52–54 punktuose ji priduria, kad pagal tuo metu galiojusio 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3, toliau – Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamentas), 97t straipsnį nustatomas tokių kilmės sertifikatų ex post tikrinimas. Ieškovės teigimu, ginčijamame reglamente Komisija nenurodė, priežasties, dėl kurios „A formos“ kilmės sertifikatai negalėjo būti laikomi įrodymu (dubliko 53 punktas), nors ji privalo „protingai pagrįsti priežastis, dėl kurių“ jų nebuvo galima laikyti galiojančiais (dubliko 55 punkto pabaiga).
71 Trečia, Komisija padarė procedūrinių pažeidimų, teisės ir argumentavimo klaidų, kai taikė pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį gamybos operacijoms, kurios vyko Šri Lankoje, o ne Pakistane. Taip elgdamasi Komisija veikė už tyrimo teritorinio taikymo srities ribų, nes šią nuostatą taikė kitai valstybei nei Pakistanas. Be to, Komisija, taikydama nuostatą, kuri nebuvo kilmės taisyklė, taikė netinkamą taisyklę, kad klaidingai nustatytų, jog Šri Lankoje gaminamos dviračių dalys nebuvo Šri Lankos kilmės, todėl jos galėjo būti laikomos kaip esančios iš Kinijos. Be kita ko, Komisijos argumentai yra nenuoseklūs, nes, nors ji pagrįstai pripažino, kad nagrinėjama nuostata nėra kilmės taisyklė, aptariamoms dviračių dalims ją taip taikė, lyg ji tokia būtų.
72 Taigi, tokiomis aplinkybėmis Komisija ketino atmesti „A formos“ kilmės sertifikatus kaip nepakankamus įrodymus, nepaisant to, kad vadovaujantis gero administravimo principu ir rūpestingumo pareiga reikalaujama bent jau patikrinti aptariamų dviračių dalių kilmę pagal preferencines ir nepreferencines kilmės taisykles, numatytas 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), ir Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamente. Tačiau jokio patikrinimo šiuo klausimu nebuvo atlikta.
73 Pirma, Komisija tvirtina, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punkte nėra jokios nuorodos į dalių „kilmę“, o paprasčiausiai vartojami faktiniai žodžiai „yra iš“. Minėtoje nuostatoje taip pat nėra jokios nuorodos į tai, kad ją reikėtų taikyti remiantis Sąjungos muitinės teisės aktuose numatytomis kilmės taisyklėmis, priešingai nei kitas šio reglamento nuostatas, kaip antai 13 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, kurioje daroma nuoroda į „nežymius nagrinėjamojo produkto pakeitimus, siekiant jam pritaikyti muitinės kodus, kuriems paprastai netaikomos priemonės“. Taigi, pagrindinio reglamento 13 straipsnyje įtvirtinama atskira teisinė tvarka su atskiromis ribinėmis vertėmis, kuriomis siekiama užtikrinti Sąjungos veiksmų kovojant su vengimu prognozuojamumą.
74 Antra, kalbant apie ieškovės pateiktus kilmės sertifikatus, reikia pažymėti, jog remdamasi šio sprendimo 15 punkte nurodytais požymiais Komisija mano, kad jie nelaikytini pakankamu šių dalių Šri Lankos kilmės įrodymu.
75 Trečia, kadangi pagal jurisprudenciją Sąjungos institucijos gali remtis nuoseklių įrodymų visuma, remiantis tuo reikėtų daryti išvadą, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnis buvo aiškinamas kaip nevaržantis įrodymų, kuriais turi teisę remtis tyrimą atliekančios institucijos, kad nustatytų vengimo priemonių praktiką, pobūdžio.
76 Tripliko 3 ir 42 punktuose Komisija tvirtina, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkto taikymas „pagal analogiją“ laikytinas ne esminiu šių išvadų pagrindu, o „papildomu tyrimu“, į kurį nebuvo atsižvelgta, nes pakako „A [formos“ kilmės sertifikatų] nepatikimumo ir gamybos įrangos nebuvimo, kad [ji] galėtų nuspręsti, jog ieškovės pateikta informacija nebuvo patikima“. Ji patikslina, kad ginčijamo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje vartojamais žodžiais „be to“ patvirtinama, kad ši nuostata taikoma kaip „papildoma priemonė“.
77 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį šiuo reglamentu nustatytų antidempingo muitų taikymą galima išplėsti panašių arba nežymiai pakeistų produktų arba jų dalių importui iš trečiųjų valstybių, jeigu galiojančių priemonių yra vengiama. Pagal to paties reglamento 13 straipsnio 2 dalį tokia surinkimo operacija, kokią šioje byloje atliko ieškovė, laikoma galiojančių priemonių vengimu, jei tenkinamos a ir c punktuose nustatytos sąlygos (2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Starway / Taryba, T‑80/97, EU:T:2000:216, 78 punktas)
78 Konkrečiau kalbant, iš pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktų aišku, kad surinkimo operacija laikoma galiojančių priemonių vengimu, jeigu dalys, sudarančios 60 % ar daugiau visos surenkamo produkto sudedamųjų dalių vertės, „yra iš valstybės, kuriai taikomos priemonės“ (2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Starway / Taryba, T‑80/97, EU:T:2000:216, 79 punktas).
79 Vadinasi, taikydamos pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį Sąjungos institucijos privalo įrodyti ne tik kitų jame nurodytų sąlygų įvykdymą, bet ir tai, kad dalys, sudarančios 60 % ar daugiau visos surenkamo produkto sudedamųjų dalių vertės, yra iš valstybės, kuriai taikomos priemonės. Tačiau jos neprivalo įrodyti, kad šios dalys taip pat yra šios valstybės kilmės (2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Starway / Taryba, T‑80/97, EU:T:2000:216, 84 punktas).
80 Atsižvelgiant į tai, iš pagrindinio reglamento, ypač jo 13 straipsnio, matyti, kad reglamentu, kuriuo išplėstas antidempingo muito taikymas, siekiama užtikrinti šios priemonės veiksmingumą ir tai, kad jos nebūtų vengiama, be kita ko, Sąjungoje arba trečiojoje valstybėje atliekant surinkimo operacijas. Be to, antidempingo muito taikymo išplėtimo priemonė yra tik papildomo pobūdžio, palyginti su pradiniu dokumentu, kuriuo nustatomas šis muitas. Todėl minėto reglamento 13 straipsnio tikslo ir bendros struktūros neatitiktų tai, jei antidempingo muitu, visų pirma nustatytu tam tikros valstybės narės kilmės produktų importui, būtų apmokestintas tokio produkto dalių importas iš valstybės, kuriai taikomos priemonės, jeigu susiję veiklos vykdytojai, kurie atlieka tokias Komisijos tiriamas surinkimo operacijas, pateiktų įrodymų, kad šios dalys, sudarančios 60 % ar daugiau visos surenkamo produkto sudedamųjų dalių vertės, yra kitos valstybės kilmės. Iš tikrųjų tokiu atveju surinkimo operacijos negali būti laikomos iš pradžių nustatyto antidempingo muito vengimu, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Starway / Taryba, T‑80/97, EU:T:2000:216, 85 punktas).
81 Vadinasi, pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad surinkimo operacija Sąjungos teritorijoje arba trečiojoje šalyje yra laikoma galiojančių priemonių vengimu, jeigu įrodomas ne tik kitų šioje nuostatoje nurodytų sąlygų įvykdymas, bet ir tai, kad dalys, sudarančios 60 % ar daugiau visos surenkamo produkto sudedamųjų dalių vertės, yra iš valstybės, kuriai taikomos priemonės, išskyrus atvejį, kai atitinkamas veiklos vykdytojas Sąjungos institucijoms pateikia įrodymą, kad šios dalys yra kitos valstybės kilmės (2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Starway / Taryba, T‑80/97, EU:T:2000:216, 88 punktas).
82 Toks įrodymas gali būti pateiktas įvairiais atvejais, ne tik paprasto tranzito atveju (šiuo klausimu žr. 2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Starway / Taryba, T‑80/97, EU:T:2000:216, 87 punktą).
83 Vadinasi, jeigu įprastai pakanka nuorodos į dalių, naudojamų surenkant galutinį produktą, įsigijimo vietą siekiant taikyti pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą, kilus abejonių gali prireikti patikrinti, ar dalys, kurios „yra“ iš trečiosios valstybės, iš tikrųjų yra kitos valstybės kilmės.
84 Kalbant apie pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punkte vartojamus žodžius „yra iš“, reikia pažymėti, kad šiame reglamente jie yra neapibrėžti ir daug kartų sistemingai vartojami kartu su žodžiu „importas“. Kaip pavyzdį taip pat galima paminėti žodžius „importas iš“, esančius šio reglamento 8 konstatuojamojoje dalyse, 2 straipsnio 7 dalies a punkte, 3 straipsnio 4 dalyje, 9 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 13 straipsnio 1 dalyje. Šie žodžiai, be kita ko, buvo pavartoti ginčijamo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje. Be to, kitose pagrindinio reglamento nuostatų kalbinėse versijose šie žodžiai verčiami kaip „importui iš“. Taip yra, pavyzdžiui, versijose anglų kalba („imports from“), vokiečių kalba („Einfuhren aus“), bulgarų kalba („внос от“), kroatų kalba („uvoza iz“) ir lietuvių kalba („importui iš“). Vadinasi, žodžiai „yra iš“, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punktą, turi būti aiškinami kaip nurodantys konkretų importą, taigi ir eksportuojančią valstybę.
85 Be kita ko, toks aiškinimas atitinka priemonėmis, skirtomis kovoti su vengimu, siekiamam veiksmingumo tikslui, kuriuo grindžiamas pagrindinio reglamento 13 straipsnis, nes pagal tokį aiškinimą numatomas veiksmingas ir praktinis sprendimas, leidžiantis Komisijai tiesiog remtis galutinio produkto surinkimui naudojamų dalių „įsigijimo vieta“, siekiant taikyti pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą.
86 Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos ir ypač iš prašymo formos priede esančios lentelės F.2, o šalys to neginčija, kad ne mažiau kaip 47 % dalių, naudotų dviračiams Pakistane surinkti, buvo pagamintos Šri Lankoje ir iš ten importuotos. Todėl prielaida dėl paprasto tranzito per šią valstybę neatitinka šios bylos aplinkybių. Taigi, reikia konstatuoti, kad šios dalys galėjo būti laikomos „esančiomis iš“ Šri Lankos.
87 Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 79–82 punktuose apibendrintos jurisprudencijos, kilus abejonių ši išvada neturėtų trukdyti Komisijai patikrinti, ar dalys, kurios „yra iš“ Šri Lankos, iš tikrųjų yra kitų valstybių kilmės, šiuo atveju – Kinijos, kuriai taikomos priemonės.
88 Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, jog Komisijos argumentas, kad dalių „kilmė“ neturi reikšmės siekiant taikyti pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį, nevisiškai atspindi Sąjungos teismo pateiktą šios nuostatos aiškinimą.
89 Antra, šis Komisijos argumentas prieštarauja faktui, kad ji pati nagrinėjo aptariamų dviračių dalių kilmę. Iš tikrųjų, pirma, reikalaujama, kad prašymo formoje esančioje lentelėje F.2., kuriai Komisija skyrė didžiausią savo tikrinimo dalį, būtų konkrečiai nurodyta dviračių dalių, naudojamų per surinkimo operacijas Pakistane, „kilmė“. Antra, iš ginčijamo reglamento 98 ir 101 straipsnių matyti, kad Komisija patikrino, ar „A formos“ aptariamų prekių kilmės sertifikatai buvo pakankami įrodymai, kad būtų įrodyta aptariamų dviračių dalių „kilmė“. Trečia, nusprendusi, kad minėti kilmės sertifikatai nebuvo pakankami įrodymai, kad būtų įrodyta aptariamų dviračių dalių „kilmė“, Komisija taikė pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkto kriterijus tam, kad patikrintų minėtų dalių „kilmę“, kaip ji pati tai pripažino per bylas nagrinėjančio pareigūno apklausą ir kaip matyti iš šios apklausos protokolo.
90 Nors iš ginčijamo reglamento 101 konstatuojamosios dalies pabaigos matyti, kad Komisija nusprendė, jog aptariamos dviračių dalys yra „iš“ Kinijos, nes joms pagaminti panaudota daugiau kaip 60 % žaliavų iš Kinijos ir pridėtinė vertė buvo mažesnė nei 25 % gamybos sąnaudų, iš kai kurių bylos medžiagoje pateiktų elementų, ypač minėtų šio sprendimo 89 punkte, matyti, kad Komisija taikė pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkto kriterijus tam, kad patikrintų šių dalių „kilmę“. Šios terminologinės variacijos taip pat patvirtina tai, kad Komisija painioja atitinkamas sąvokas „įsigijimo vieta“ ir „kilmė“.
91 Bet kuriuo atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 81–86 punktų, šioje byloje aptariamos dviračių dalys yra „iš“ Šri Lankos, tačiau Komisija toliau galėjo reikalauti ieškovės pateikti įrodymų, kad minėtos dalys ne tik yra „iš“ Šri Lankos, bet ir šios valstybės kilmės.
92 Esant tokioms aplinkybėms reikia patikrinti, ar Komisija, nedarydama teisės klaidos, galėjo nuspręsti, kad dviračių dalys „iš“ Šri Lankos iš tikrųjų buvo Kinijos kilmės.
93 Šiuo klausimu reikia nagrinėti, pirma, „A formos“ kilmės sertifikatų, kuriuos ieškovė pateikė kaip aptariamų dviračių dalių Šri Lankos kilmės įrodymą ir kuriuos Komisija atmetė (toliau – ginčijami sertifikatai), įrodomąją galią ir, antra, minėtų dalių gamybos sąnaudas, kurias pateikė ieškovė Komisijai paprašius ir dėl kurių ši pagal analogiją taikė pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą.
– Dėl ginčijamų sertifikatų įrodomosios galios
94 Kadangi dalis ieškovės argumentų gali būti aiškinama kaip kelianti abejonių dėl ginčijamo reglamento motyvų, kiek tai susiję su Komisijos atliktu „A formos“ kilmės sertifikatų įrodomosios galios vertinimu, reikia konstatuoti, kad iš ginčijamo reglamento 98, 100 ir 101 konstatuojamųjų dalių, kurių turinys perteiktas šio sprendimo 23 punkte, matyti, jog Komisija aiškiai ir išsamiai išdėstė priežastis, kodėl nagrinėjamu atveju negalėjo kliautis ieškovės pateiktais „A formos“ kilmės sertifikatais. Todėl ginčijamo reglamento motyvai tenkina SESV 296 straipsnyje keliamą reikalavimą.
95 Dėl esmės, pirma, reikia priminti, kad „A formos“ kilmės sertifikatai – tai preferencinės kilmės sertifikatai, kurie aplinkybių susiklostymo metu buvo reglamentuojami, kiek tai susiję su Sąjunga, Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento 97k–97u straipsniuose ir kuriais eksportuotojas gali įrodyti eksportuojamų prekių kilmę. Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad pagal Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento 97k straipsnio 1 dalį kiekviena lengvatas gaunanti valstybė privalo laikytis taisyklių, susijusių su produktų kilme ir „A formos“ kilmės sertifikatų užpildymu bei išdavimu, arba užtikrinti, kad jų būtų laikomasi.
96 „A formos“ kilmės sertifikatai dažnai naudojami tarptautinėje prekyboje kaip prekių, dėl kurių jie išduodami, kilmės sertifikavimo būdas. Be kita ko, Sąjungos institucijos dažnai prašo juos pateikti, ypač per antidempingo procedūras, tam, kad būtų užtikrinta atitinkamo gaminio kilmė. Tai šioje byloje patvirtina aplinkybė, kad, kaip buvo nurodyta per posėdį, Komisija pripažino ieškovės pateiktus „A formos“ kilmės sertifikatus, susijusius su Vechenson, gaminamomis dviračių dalimis, kaip pakankamą jų Šri Lankos kilmės įrodymą (žr. šio sprendimo 15 punktą).
97 Vis dėlto reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 2913/92 – redakcijos, kuri galiojo klostantis pagrindinėje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms – 26 straipsnį muitinės turi teisę, kilus rimtų abejonių, reikalauti, kad būtų pateiktas bet kuris papildomas įrodymas, liudijantis, kad nurodyta prekių kilmė tenkina atitinkamų Sąjungos teisės aktų nustatytų taisyklių reikalavimus. Šiuo tikslu Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento – redakcijos, kuri galiojo klostantis pagrindinėje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms – 97t straipsnyje įtvirtinama „A formos“ kilmės sertifikatų a posteriori tikrinimo procedūra, atliekama atsitiktine tvarka arba kai valstybių narių muitinės turi pagrįstų abejonių dėl tų dokumentų autentiškumo.
98 Vadovaujantis šiomis nuostatomis galima daryti išvadą, kad, jei „A formos“ kilmės sertifikatai turi įrodomąją galią dėl prekių, dėl kurių jie išduodami, kilmės, ta galia nėra absoliuti. Iš tikrųjų toks trečiosios valstybės išduotas sertifikatas neturėtų saistyti Sąjungos valdžios institucijų, kiek tai susiję su šių prekių kilme, taip, kad joms būtų užkirstas kelias kitais būdais ją patikrinti, kai egzistuoja objektyvių, rimtų ir sutampančių įrodymų, keliančių abejonių dėl faktinės prekių, dėl kurių išduoti šie sertifikatai, kilmės. Šiuo klausimu iš jurisprudencijos matyti, kad a posteriori tikrinimai būtų iš esmės nenaudingi, jei tokių sertifikatų panaudojimas savaime pateisintų atsisakymą išieškoti muitus (2002 m. liepos 11 d. Sprendimo Hyper / Komisija, T‑205/99, EU:T:2002:189, 102 punktas ir 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Hit Trading ir Berkman Forwarding / Komisija, T‑191/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:535, 97 punktas).
99 Antra, iš pagrindinio reglamento 6 straipsnio 8 dalies matyti, kad, išskyrus atvejus, numatytus šio reglamento 18 straipsnyje dėl nebendradarbiavimo, t. y. straipsnyje, kuris, kaip nurodyta šio sprendimo 67 punkte, netaikytas nagrinėjamoje byloje, kiek įmanoma tikrinamas suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos, kuria remdamasi Komisija numato grįsti išvadas, teisingumas. Todėl pagal šią nuostatą teisėta laikoma ne tik Komisijos galimybė, bet ir jai tenkanti pareiga patikrinti pateiktus dokumentus. Antidempingo srityje ši pareiga vykdoma natūraliai, nepažeidžiant konkrečių tuo tikslu numatytų muitinių procedūrų, juo labiau kad šioje byloje Komisija suabejojo ne ginčijamų sertifikatų galiojimu, o tik pakankama jų įrodomąja galia.
100 Nagrinėjamu atveju Komisija nusprendė, kad ginčijami sertifikatai negalėjo būti laikomi pakankamais įrodymais, kad būtų įrodyta aptariamų dviračių dalių kilmė, remdamasi tam tikrais objektyviais, rimtais ir nuosekliais įrodymais, kurių ieškovė, be kita ko, nepaneigė.
101 Šiuo klausimu, pirma, Komisija konstatavo, kad ginčijami sertifikatai buvo išduoti remiantis ne faktinėmis gamybos sąnaudomis, o tik būsimų gamybos sąnaudų prognoze, kuri negarantuoja, kad dviračių dalys iš tiesų pagamintos paisant prognozuojamų sąnaudų. Tai tebuvo bendra gamybos sąnaudų, nustatytų maždaug vieniems metams ir apskaičiuotų esant neribotai gamybos apimčiai, prognozė, o tai patvirtino ir pati ieškovė (ginčijamo reglamento 98 ir 101 punktai). Be to, Komisija pažymėjo, kad tam tikrų tipų rėmai ir šakės, dėl kurių buvo išduoti ginčijami sertifikatai, buvo be patvirtinamųjų išlaidų deklaracijų (ginčijamo reglamento 98 straipsnis), pavyzdžiui, 24 ir 26 colių rėmai ir šakės, ir kad tam tikri sertifikatai buvo išduoti be patvirtinamųjų išlaidų deklaracijų, ypač dėl 10 colių vairų.
102 Antra, Šri Lankos valdžios institucijos Komisijai tvirtino, kad šią bendrą metodiką taikė Great Cycles, neatlikdamos jokio ex post tikrinimo.
103 Trečia, Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad išlaidų deklaracijos, pateiktos grindžiant prašymą išduoti ginčijamus sertifikatus, buvo parengtos pagal dviračio dalies – rėmai, šakės, ratlankiai ir ratai – dydį, o ne pagal atskirą produktą.
104 Ketvirta, ginčijamuose sertifikatuose nurodyta franko laivo denio vertė neatitiko tos, kuri buvo nurodyta kituose ieškovės pateiktuose duomenyse, pavyzdžiui, F.2 lentelėje (žr. šio sprendimo 9 ir 12 punktą) arba kai kuriose sąskaitose faktūrose, susijusiose su Great Cycles ir ieškovės, Flying Horse ir ieškovės arba Great Cycles ir Flying Horse prekybos santykiais. Kalbėdama apie kai kurias iš šių sąskaitų faktūrų ieškovė klaidingai tvirtina, kad atsiliepime į ieškinį daroma nuoroda į dešimt iš jų yra nepriimtina, nes jos nebuvo nurodytos Komisijos išvadose. Iš tiesų iš bylos medžiagos matyti, kad pati ieškovė šias sąskaitas faktūras įteikė Komisijai per tikrinimus vietoje ir kad per administracinę procedūrą dėl šių lentelėje F.2 nurodytų dalių vyko prieštaringos diskusijos. Todėl Komisija turėjo teisę jas nurodyti, be kita ko, vykstant šiai procedūrai.
105 Taigi, konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis ir atsižvelgdama į visus įrodymus, išdėstytus šio sprendimo 101–104 punktuose, Komisija galėjo pagrįstai nuspręsti, kad ginčijami sertifikatai nėra pakankami įrodymai, kad būtų įrodyta dviračių dalių kilmė.
106 Taigi šiuo klausimu ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
– Dėl pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo „pagal analogiją“
107 Atmetusi ginčijamus sertifikatus kaip nepakankamus įrodymus, tam, kad būtų įrodyta aptariamų dviračių dalių Šri Lankos kilmė, Komisija paprašė, o ieškovė prašomu formatu pateikė minėtų dalių gamybos sąnaudų referenciniu laikotarpiu deklaraciją. Tada Komisija „pagal analogiją“ taikė pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkto kriterijus tam, kad remdamasi minėtų dalių gamybos išlaidomis patikrintų jų „kilmę“ (pagal bylas nagrinėjančio pareigūno surengtos apklausos protokolą) arba „įsigijimo vietą“ (pagal ginčijamo reglamento 101 konstatuojamosios dalies pabaigą; žr. šio sprendimo 89 ir 90 punktus).
108 Taigi, kaip pažymėta šio sprendimo 86 punkte, šios dalys „buvo iš“ Šri Lankos. Todėl lieka patikrinti, ar Komisija, nedarydama teisės klaidos, galėjo šiuo atveju „pagal analogiją“ taikyti pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą tam, kad patikrintų šių dalių kilmę.
109 Šiuo klausimu reikia patikslinti, kad tuo tikslu ieškovės pateiktų gamybos sąnaudų Komisija neatmetė kaip nepakankamų arba nepatikimų. Atvirkščiai, iš bylos medžiagos ir iš ginčijamo reglamento 13 ir 101 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija rėmėsi būtent šia informacija, kad galėtų „pagal analogiją“ taikyti pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą.
110 Pirma, „pagal analogiją“ taikydama pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą Komisija iš tikrųjų nagrinėjo, ar dviračių dalių Šri Lankoje gamyba siekiama vengti antidempingo priemonių, taikomų Kinijos kilmės dviračiams, nors tai nebuvo nagrinėjama tyrime, dėl kurio priimtas ginčijamas reglamentas.
111 Iš tiesų iš paties pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkto teksto matyti, kad jis taikomas „surinkimo operacijoms“, o jame nustatyta taisyklė dėl 60 % taip pat taikoma „surenkamo produkto“ dalių bendrai vertei. Neginčijama, kad šiuo atveju tyrimas atliktas ne dėl dviračių „surinkimo operacijų“ Šri Lankoje, taip pat jis visai nebuvo skirtas šioje valstybėje „surinktiems“ dviračiams.
112 Antra, pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktas nėra kilmės taisyklė, o tai, beje, ginčijamo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje pripažįsta ir pati Komisija; ji tai patvirtina savo rašytiniuose dokumentuose. Todėl jis negali būti taikomas „pagal analogiją“, siekiant nustatyti prekės kilmę, juo labiau kad pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkte numatyti kriterijai iš esmės skiriasi nuo tų, kurie siejami su kilmės taisykle. Taigi, jeigu būtų konstatuota, kad kitos valstybės nei tos, kuriai taikomos priemonės, kilmės dalys sudaro daugiau kaip 40 % visos surenkamo produkto dalių vertės, surinkimo operacijos negalėtų būti laikomos iš pradžių nustatyto antidempingo muito vengimu, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Starway / Taryba, T‑80/97, EU:T:2000:216, 85 punktą).
113 Be kita ko, iš pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalies aišku, kad „[s]pecialios nuostatos, ypač dėl bendro kilmės sąvokos apibrėžimo, pateiktos [Reglamente Nr. 2913/92], gali būti priimtos pagal šį reglamentą“. Vis dėlto neginčytina, kad iki ginčijamo reglamento įsigaliojimo tokių nuostatų nebuvo priimta (šiuo klausimu žr. 2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Starway / Taryba, T‑80/97, EU:T:2000:216, 108 punktą).
114 Vadinasi, Komisija padarė teisės klaidą, kai pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą „pagal analogiją“ taikė Šri Lankoje pirktoms dviračių dalims, kad patikrintų jų kilmę per surinkimo operacijas Pakistane.
115 Nė vienas Komisijos nurodytas argumentas nepaneigia šios išvados. Pirma, dėl triplike pateikto argumento, kad Komisija neprivalėjo nagrinėti kitų aplinkybių, nes remdamasi vien nepakankama įrodomąja ginčijamų sertifikatų galia ji galėjo atmesti prašymą atleisti nuo taikymo, reikia pažymėti, kad iš jokios ginčijamo reglamento nuostatos nematyti, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktas „pagal analogiją“ būtų taikytas Šri Lankoje pirktoms dviračių dalims siekiant išsamumo. Atvirkščiai, iš daugelio ginčijamo reglamento konstatuojamųjų dalių, būtent 13, 98, 100 ir 101, matyti, kad šis motyvas buvo esminis Komisijos atlikto tikrinimo aspektas, nes jis buvo iškeltas ir aptarinėjamas tol, kol truko procedūra, lėmusi ginčijamo reglamento priėmimą. Šiuo klausimu Komisija negali remtis jokiu rimtu argumentu dėl ginčijamo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje vartojamų žodžių „be to“ (moreover), nes minėtas motyvas randamas daugelyje kitų konstatuojamųjų dalių, o šiais žodžiais nurodomas tik papildymas argumentu, kuris nebūtinai reikalingas.
116 Antra, pati Komisija pripažįsta, kad pačių su šia byla susijusių aplinkybių, kurios tikrai yra abejotinos, nepakanka, kad būtų galima „įtikinamai nustatyti, jog ieškovė tiriamuoju laikotarpiu dalyvavo vengimo veikloje Pakistane“ (tripliko 11 punkto pradžia). Todėl Komisija negali remtis vien „įrodymų visuma“, net neįrodydama, kad tenkinamos pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkto sąlygos, juo labiau kad ieškovė pripažinta bendradarbiavusi, kaip nurodyta šio sprendimo 21 punkte.
117 Trečia, bet kuriuo atveju iš jurisprudencijos matyti, kad vykstant tyrimui atitinkamo ūkio subjekto pateiktus dokumentus Komisija privalo nagrinėti ne bendrai, bet kruopščiai ir nešališkai, kad įrodytų savo teiginių tikslumą (šiuo klausimu žr. 2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Starway / Taryba, T‑80/97, EU:T:2000:216, 115 punktą). Todėl Komisija neturėtų atsiriboti nuo ieškovės informacijos, pateiktos siekiant įrodyti aptariamų dviračių dalių kilmę, teisindamasi tuo, kad toks tikrinimas jai nėra privalomas, juo labiau kad Komisija pati rėmėsi šia informacija, esančia F.4.1 lentelėje, ir neabejojo jos patikimumu, kai „pagal analogiją“ taikė pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą.
118 Galiausiai aplinkybė, kad aptariamų dalių gamybos sąnaudų tikrinimas buvo atliktas remiantis „dokumentais“, nes gamybos įranga buvo perkraustyta, nėra lemiama, nes Komisija neginčija, kad referenciniu laikotarpiu aptariamos dalys buvo gaminamos Šri Lankoje. Bet kuriuo atveju vien ši aplinkybė negalėtų pateisinti Komisijos padarytos teisės klaidos.
119 Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vienintelis ieškinio pagrindas yra pagrįstas. Todėl reikia jam pritari ir panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek jis susijęs su ieškove.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
120 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
121 Kadangi nagrinėjamu atveju Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.
122 Įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2015 m. gegužės 18 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/776, kuriuo Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 502/2013 Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams nustatyto galutinio antidempingo muito taikymas išplečiamas importuojamiems dviračiams, siunčiamiems iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso kilmės, kiek jis susijęs su Kolachi Raj Industrial (Private) Ltd.
2. Europos Komisija padengia savo ir Kolachi Raj Industrial (Private) bylinėjimosi išlaidas.
3. European Bicycle Manufacturers Association (EBMA) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Tomljenović | Marcoulli | Kornezov |
Paskelbta 2017 m. spalio 10 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.