Language of document : ECLI:EU:T:2021:363

BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. birželio 16 d.(*)

„Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Registruotas Bendrijos dizainas, vaizduojantis stalo lempą – Ankstesnis Bendrijos dizainas – Negaliojimo pagrindas – Individualių savybių nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 6/2002 6 straipsnis“

Byloje T‑187/20

Davide Groppi Srl, įsteigta Pjačencoje (Italija), atstovaujama advokatų F. Boscariol de Roberto, D. Capra ir V. Malerba,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą L. Rampini,

atsakovė,

kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis

Viabizzuno Srl, įsteigta Bentivoglio (Italija),

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2020 m. sausio 23 d. EUIPO trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 126/2019-3), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Viabizzuno ir Davide Groppi,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė V. Tomljenović, teisėjai P. Škvařilová-Pelzl ir I. Nõmm (pranešėjas),

posėdžio sekretorė R. Ūkelytė, administratorė,

susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. balandžio 9 d.,

susipažinęs su atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. liepos 14 d.,

atsižvelgęs į Bendrojo Teismo rašytinį klausimą šalims ir į jų atsakymus į šį klausimą, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. gruodžio 9 ir 18 d.,

įvykus 2021 m. sausio 27 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2014 m. liepos 16 d. Davide Groppi Srl, remdamasi 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142), paprašė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) įregistruoti šioje byloje ginčijamą toliau nurodytą Bendrijos dizainą Nr. 2503680-0001, ir jos prašymas buvo patenkintas:

Image not found

2        Gaminiai, kuriuose numatyta pritaikyti ginčijamą dizainą, priklauso 26-05 klasei pagal iš dalies pakeistą 1968 m. spalio 8 d. Lokarno susitarimą, kuriuo nustatoma tarptautinio pramoninio dizaino klasifikacija, ir atitinka šį aprašymą: „Šviestuvai“. Dizaino paraiška buvo paskelbta 2014 m. liepos 21 d. Bendrijos dizainų biuletenyje Nr. 2014/133.

3        2017 m. kovo 3 d. kita procedūros EUIPO šalis Viabizzuno Srl pateikė EUIPO prašymą pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia pagal Reglamento Nr. 6/2002 52 straipsnį.

4        Pagrindas, kuriuo grindžiamas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, yra nurodytas Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkte, siejamame su šio reglamento 4–6 straipsniais, ir yra susijęs su ankstesniu 2011 m. rugsėjo 22 d. dizainu Nr. 1294664-0010, kuris atrodo taip:

Image not found

Image not found

5        2017 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė paprašė sustabdyti procedūrą, motyvuodama tuo, kad dėl ankstesnio Bendrijos dizaino pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia.

6        2018 m. lapkričio 22 d. Anuliavimo skyrius patenkino prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, motyvuodamas tuo, kad ginčijamas dizainas neturi individualių savybių, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį.

7        2019 m. sausio 17 d. ieškovė pateikė apeliaciją EUIPO pagal Reglamento Nr. 6/2002 55–60 straipsnius.

8        2020 m. sausio 23 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO trečioji apeliacinė taryba atmetė ieškovės pateiktą apeliaciją. Ji konstatavo:

–        tai, kad ankstesnis dizainas buvo panaikintas, neturi reikšmės, nes svarbu tik tai, ar jis yra atskleistas,

–        laikoma, kad informuotas gaminio, su kuriuo susijęs ginčijamas dizainas, vartotojas žino apie pasiūlymus šiame pramonės sektoriuje stalo ir sodo šviestuvų srityje,

–        dizainerio laisvės mastas yra labai didelis,

–        palyginus nagrinėjamų dizainų sukeliamus bendrus įspūdžius matyti, kad ginčijamas dizainas sukelia „déjà vu“ jausmą, nes nagrinėjami dizainai vaizduoja lempas, sudarytas iš tų pačių trijų skirtingų dalių (pagrindo, stiebo ir gaubto), kurios atrodo beveik vienodai,

–        skirtumai, susiję su tuo, kad ginčijamo dizaino pagrindo paviršius yra paprastas ir lygus, o ankstesniame dizaine jis yra dvigubas ir jame yra tvirtinimo skylės, neturi lemiamos reikšmės bendram nagrinėjamų dizainų sukeliamam įspūdžiui, nes šie skirtumai susiję su gaminio dalimi, kuri naudojant jį dažnai yra paslėpta, jie atsirado dėl techninių reikalavimų ir negali nusverti lempų kitų dviejų sudedamųjų dalių didelių panašumų,

–        ieškovės nurodytas skirtumas, susijęs su pagrindo, stiebo ir pagrindo dydžių santykiu, gali būti suvokiamas tik atlikus tikslų kiekvieno iš trijų elementų matavimą, tačiau tokio veiksmo informuotas vartotojas neatliks, be to, jis nėra reikšmingas, nes nagrinėjamų dizainų sukeliamas bendras įspūdis turi būti lyginamas sintetiniu būdu.

 Šalių reikalavimai

9        Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš EUIPO ir kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies bylinėjimosi išlaidas.

10      EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

11      Grįsdama savo ieškinį ieškovė iš esmės nurodo vienintelį pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su to reglamento 6 straipsniu, pažeidimu. Šį pagrindą sudaro dvi dalys, susijusios su klaidomis, padarytomis, pirma, apibrėžiant atitinkamų gaminių kategoriją ir, antra, lyginant nagrinėjamų dizainų sukeliamus bendrus įspūdžius.

12      Vienintelio pagrindo abi dalys susijusios su Apeliacinės tarybos klaidomis, kurias ji esą padarė, kai taikė Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį šioje byloje, todėl jas reikia nagrinėti kartu.

13      Pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą Bendrijos dizaino registracija gali būti pripažinta negaliojančia tik šios dalies a–g nurodytais atvejais, be kita ko, b punkte nurodytu atveju, kai jis neatitinka šio reglamento 4–9 straipsniuose nustatytų sąlygų.

14      Pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punktą įregistruotas Bendrijos dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, tapęs prieinamas visuomenei iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos.

15      Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 2 dalyje dar patikslinta, kad vertinant individualias savybes reikia atsižvelgti į dizainerio laisvės mastą kuriant dizainą.

16      Iš Reglamento Nr. 6/2002 14 konstatuojamosios dalies matyti, kad vertinant, ar dizainas turi individualių savybių, reikia atsižvelgti į gaminio, kuris turi tą dizainą, pobūdį, ypač į pramonės šaką, kuriai gaminys priklauso, ir dizainerio laisvę tą dizainą kuriant.

17      Bendrijos dizaino individualios savybės iš esmės vertinamos keturiais etapais. Pirmiausia nustatomas gaminių, kuriuose numatyta pritaikyti dizainą arba kuriuose numatyta tą dizainą panaudoti, sektorius, paskui – informuotas apie šiuos gaminius pagal jų paskirtį vartotojas ir, atsižvelgiant į šį informuotą vartotoją, – ankstesnio dizaino žinomumo lygis ir pastabumo lyginant dizainų panašumus ir skirtumus lygis, trečia, dizainerio laisvės kuriant dizainą mastas, kurio įtaka individualumui yra atvirkščiai proporcinga, ir, ketvirta, atsižvelgiant į jį – informuotam vartotojui ginčijamo dizaino ir ankstesnio visuomenei prieinamo dizaino daromo bendro įspūdžio palyginimo (jei įmanoma – tiesioginio) rezultatas (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Visi/one / EUIPO – EasyFix (Automobilių informaciniai stoveliai), T‑74/18, EU:T:2019:417, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

18      Kadangi neginčijama, kad ankstesnis dizainas tapo prieinamas visuomenei, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalį, reikia patikrinti Apeliacinės tarybos vertinimų, susijusių, pirma, su informuoto ginčijamo dizaino vartotojo ir su tuo dizainu susijusio gaminio nustatymu, antra, su dizainerio laisvės mastu kuriant dizainą ir, trečia, su nagrinėjamų dizainų sukeliamų bendrų įspūdžių palyginimu, pagrįstumą.

19      Pirmiausia reikia pažymėti, kad 2018 m. spalio 30 d. EUIPO panaikino ankstesnį dizainą.

20      Apeliacinėje taryboje ieškovė atkreipė dėmesį į šią aplinkybę ir nurodė, kad kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies pateiktas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia turi būti atmestas. Apeliacinė taryba atmetė šią kritiką, ginčijamo sprendimo 12 punkte pabrėždama, kad „tai, jog ankstesnis Bendrijos dizainas tuo tarpu buvo pripažintas negaliojančiu, nepaneigia, priešingai, nei savo motyvuose, kuriais grindžiamas ieškinys, teigia [ginčijamo dizaino] savininkas, to dizaino egzistavimo logiškumo ir teisėtumo prielaidos[;] [š]i prielaida grindžiama ne ankstesnio Bendrijos dizaino galiojimu, o jo atskleidimu, kuris, beje, nėra ginčijamas“.

21      Tokiai analizei, kurios, beje, ieškovė nebeginčija Bendrajame Teisme, reikia pritarti, nes negaliojimo pagrindas, kuriuo remiamasi ginčijant dizaino registraciją, yra grindžiamas Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktu.

22      Logika, kuria grindžiami Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, yra neleisti registruoti dizainų, neatitinkančių reikalavimų, pateisinančių jų apsaugą, visų pirma susijusių su jų „naujumu“ ir „individualiomis savybėmis“, kaip tai suprantama atitinkamai pagal šio reglamento 5 ir 6 straipsnius, o ne apsaugoti ankstesnį dizainą.

23      Taigi Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyti negaliojimo pagrindai skiriasi nuo numatytųjų, pavyzdžiui, jo 25 straipsnio 1 dalies e punkte, kuriuo siekiama apsaugoti skiriamojo žymens savininką nuo šio žymens naudojimo dizaine. Kadangi tokiu pagrindu siekiama apsaugoti ankstesnę teisę, reikia manyti, kad jeigu ieškinys dėl jos pripažinimo negaliojančiu būtų patenkintas, dėl jo Bendrijos dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra netektų dalyko (2015 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Dairek Attoumi / VRDT – Diesel (DIESEL), T‑278/14, nepaskelbtas Rinkinyje, EU:T:2015:606, 24 punktas)

24      Vis dėlto toks problemos sprendimo būdas negali būti taikomas Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytiems pagrindams, kurie neatitinka ankstesnės teisės apsaugos, suteikiamos tik šios teisės turėtojui, logikos. Iš jurisprudencijos matyti, kad šiais pagrindais iš esmės gali remtis visi asmenys (2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Automobilių informaciniai stoveliai, T‑74/18, EU:T:2019:417, 64 punktas).

25      Konkrečiau kalbant apie dizaino individualių savybių vertinimą pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą, siejamą su jo 6 straipsniu, iš šio reglamento 14 konstatuojamosios dalies matyti, kad toks vertinimas turėtų būti pagrįstas tuo, ar įspūdis, kurį jis padaro dizainą apžiūrinčiam informuotam stebėtojui, aiškiai skiriasi nuo įspūdžio, kurį jam padaro esama dizainų visuma.

26      Nagrinėjant Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkte, siejamame su jo 6 straipsniu, nurodytą negaliojimo pagrindą, vienintelė ankstesnio dizaino funkcija yra atskleisti ankstesnius technologinius sprendimus. Jie atitinka su nagrinėjamu gaminiu susijusius visus ankstesnius dizainus, kurie buvo prieinami paraiškos registruoti atitinkamą dizainą pateikimo dieną (šiuo klausimu žr. 2019 m. vasario 7 d. Sprendimo Eglo Leuchten / EUIPO – Briloner Leuchten (Lempa), T‑767/17, nepaskelbtas Rinkinyje, EU:T:2019:67, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Ankstesnio dizaino priklausymą tiems visiems dizainams lemia tik jo atskleidimas.

27      Taigi svarbu yra tai, kad ankstesnis dizainas buvo atskleistas, o ne šiam dizainui suteiktos apsaugos apimtis, išplaukianti iš jo registracijos galiojimo.

 Dėl gaminio, su kuriuo susijęs ginčijamas dizainas, ir dėl informuoto vartotojo

28      Ginčijamo sprendimo 15–17 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė: kadangi ginčijamas dizainas susijęs su „šviestuvais“, informuotas vartotojas yra asmuo, naudojantis šią apšvietimo prekę ir laikomas žinančiu rinkos pasiūlymus stalo ir sodo šviestuvų srityje.

29      Ieškovė kaltina Apeliacinę tarybą sulyginus dvi skirtingas prekes: stalo ir sodo lempas. Pirma, ji teigia, kad gaminių, kuriuose numatyta pritaikyti dizainą arba kuriuose numatyta tą dizainą panaudoti, nustatymas yra išankstinė sąlyga lyginant sukurtą bendrą įspūdį. Ji priduria, kad nepakanka atsižvelgti tik į ginčijamo dizaino registracijos paraiškoje pateiktą gaminio žodinę nuorodą, nes tam tikrais atvejais taip pat reikia atsižvelgti į patį dizainą. Antra, ji tvirtina, kad stalo lempos ir sodo lempos, nors ir priklauso platesnei šviestuvų kategorijai, skiriasi savo pobūdžiu, funkcija ir paskirtimi.

30      EUIPO ginčija šiuos argumentus.

31      Dėl gaminio, kuriame numatyta pritaikyti dizainą arba kuriame numatyta tą dizainą panaudoti, nustatymo pažymėtina, kad reikia atsižvelgti į paraiškoje registruoti dizainą pateiktą nuorodą į jį, taip pat prireikus į patį dizainą, jeigu jis nurodo gaminio pobūdį, paskirtį arba funkciją. Atsižvelgimas į patį dizainą gali leisti identifikuoti atitinkamą gaminį tarp kitų registruojant nurodytų prie platesnės gaminių kategorijos priskiriamų gaminių (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Grupo Promer Mon Graphic / VRDT – PepsiCo (Apskritimo formos reklaminio įtaiso pavaizdavimas), T‑9/07, EU:T:2010:96, 56 punktą).

32      Reikia pažymėti, kad ginčijamo dizaino registracija bendrai susijusi su šviestuvais. Be to, išnagrinėjus patį ginčijamą dizainą negauta jokios papildomos informacijos. Galima tik teigti, kad gaminys, su kuriuo jis susijęs, yra lempa, bet negalima pasakyti, kad jis skirtas naudoti būtent vidaus ar išorės apšvietimui.

33      Vadinasi, Apeliacinė taryba teisingai nustatė, kad gaminiai, bendrai paėmus, yra „šviestuvai“.

34      Be to, dėl ieškovės argumentų, grindžiamų tariamais gaminių, su kuriais susiję nagrinėjami dizainai, skirtumais, reikia pabrėžti, kad, nors gaminių, kuriuose numatyta pritaikyti dizainą arba tą dizainą panaudoti, nustatymas yra svarbus apibrėžiant informuotą vartotoją ir jo dėmesingumo lygį, dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą ir galiausiai lyginant informuotam vartotojui daromą bendrą įspūdį (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic, C‑281/10 P, EU:C:2011:679, 53, 59 ir 73 punktus), tai vis dėlto nereiškia, kad gaminiai, su kuriais susiję tam tikri dizainai, yra panašūs arba priklauso tam pačiam sektoriui.

35      Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkte nėra jokios prekių panašumo sąlygos, lygiavertės sąlygai, susijusiai su galimybės supainioti vertinimu pagal 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1) 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Priešingai, padaryti dizaino apsaugą priklausomą nuo gaminių, kuriuose numatyta pritaikyti dizainą arba tą dizainą panaudoti, pobūdžio reikštų, kad apsauga būtų apribota tik tam tikram sektoriui priklausančiais dizainais, o tai prieštarautų Reglamento Nr. 6/2002 logikai (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2017 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Easy Sanitary Solutions ir EUIPO / Group Nivelles, C‑361/15 P ir C‑405/15 P, EU:C:2017:720, 91–95 punktus).

36      Antra, kiek tai susiję su „informuoto vartotojo“ identifikavimu, reikia pažymėti, kad Reglamente Nr. 6/2002 ši sąvoka neapibrėžta. Tačiau ją reikia suprasti kaip tarpinę sąvoką tarp prekių ženklų srityje taikomos paprasto vartotojo, iš kurio nereikalaujama, kad turėtų kokių nors specialiųjų žinių, ir kuris paprastai tiesiogiai nelygina prekių ženklų, dėl kurių kyla ginčas, sąvokos, ir eksperto, turinčio išsamių techninių žinių, sąvokos. Taigi informuoto vartotojo sąvoką galima suprasti kaip apibrėžiančią ne vidutiniškai dėmesingą, bet dėl turimos asmeninės patirties arba dėl gerų aptariamo sektoriaus žinių ypač pastabų vartotoją (2011 m. spalio 20 d. Sprendimo PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic, C‑281/10 P, EU:C:2011:679, 53 punktas).

37      Dėl informuoto vartojo pastabumo lygio pažymėtina, kad, nors informuotas vartotojas nėra vidutinis pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus vartotojas, kuris dažniausiai dizainą suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių, jis taip pat nėra ekspertas ar specialistas, galintis pastebėti galimus minimalius dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumus. Apibūdinimas „informuotas“ leidžia manyti, kad vartotojas, kuris nėra dizaineris ar technologijų ekspertas, žino įvairių atitinkamame sektoriuje esančių dizainų, turi tam tikrų žinių apie tokiems dizainams paprastai būdingus elementus ir dėl domėjimosi atitinkamais gaminiais jo pastabumas, kai juos naudoja, yra santykinai didelis (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic, C‑281/10 P, EU:C:2011:679, 59 punktas).

38      Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją, Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai ginčijamo sprendimo 15–17 punktuose nusprendė, kad vartotojas yra asmuo, kuris naudoja šviestuvus – apšvietimo prekes ir kuris laikomas žinančiu rinkos pasiūlymus šiame pramonės sektoriuje.

 Dėl dizainerio laisvės masto

39      Remiantis jurisprudencija, dizainerio laisvės mastą kuriant dizainą apibrėžia, be kita ko, suvaržymai, susiję su gaminio arba gaminio sudedamosios dalies techninės paskirties charakteristikoms ar netgi gaminiui taikomomis teisės aktų nuostatomis. Dėl šių suvaržymų nustatomi tam tikrų savybių standartai, kurie tampa bendrai taikomi tam tikram gaminiui naudojamiems keliems dizainams (2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Apskritimo formos reklaminio įtaiso vaizdas, T‑9/07, EU:T:2010:96, 67 punktas).

40      Šiomis aplinkybėmis dizainerio laisvė yra veikiau veiksnys, kuris leidžia sušvelninti ginčijamo dizaino individualių savybių vertinimą, o ne savarankiškas veiksnys, lemiantis reikalaujamus dviejų dizainų skirtumus, kad vienas iš jų turėtų individualių savybių. Kitaip tariant, su dizainerio laisvės mastu susijęs veiksnys gali sustiprinti arba, priešingai, sušvelninti išvadą dėl kiekvieno nagrinėjamo dizaino informuotam vartotojui sukeliamo bendro įspūdžio (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 6 d., Sprendimo Porsche / EUIPO – Autec (Motorinės transporto priemonės), T‑209/18, EU:T:2019:377, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41      Su kūrėjo laisvės mastu susijusio veiksnio įtaka individualumui kinta pagal atvirkštinio proporcingumo taisyklę. Kuo didesnė dizainerio laisvė kuriant dizainą, tuo rečiau nedidelių lyginamų dizainų skirtumų pakaks, kad informuotam vartotojui būtų sudarytas skirtingas bendras įspūdis. Ir priešingai – kuo labiau suvaržyta dizainerio laisvė kuriant dizainą, tuo dažniau nedidelių lyginamų dizainų skirtumų pakaks, kad informuotam vartotojui būtų sudarytas skirtingas bendras įspūdis. Kitaip tariant, didelis dizainerio laisvės mastas sustiprina išvadą, kad reikšmingų skirtumų neturintys dizainai informuotam vartotojui sukelia tokį patį bendrą įspūdį, todėl ginčijamas dizainas neturi individualių savybių. Ir atvirkščiai, mažas dizainerio laisvės mastas lemia išvadą, kad pakankamai ryškūs dizainų skirtumai informuotam vartotojui sukelia skirtingą bendrą įspūdį, todėl ginčijamas dizainas turi individualių savybių (žr. 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Automobilių informaciniai stoveliai, T‑74/18, EU:T:2019:417, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

42      Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 22 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad ši laisvė yra labai plati ar net beveik begalinė. Šiam vertinimui, kurio, beje, ieškovė neginčijo, reikia pritarti.

 Dėl sudarytų bendrų įspūdžių palyginimo

43      Ginčijamo sprendimo 23–35 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė, kad palyginus bendrus dizainų sukeliamus įspūdžius matyti, jog ginčijamas dizainas sukelia „déjà vu“ įspūdį.

44      Pirma, Apeliacinė taryba konstatavo, kad nagrinėjami dizainai vaizduoja lempas, sudarytas iš trijų tų pačių dalių, kurios vizualiai atrodo beveik vienodai.

45      Antra, Apeliacinė taryba nusprendė, kad dizainų skirtumai negali pašalinti „déjà vu“ įspūdžio. Viena vertus, skirtumai, susiję su tuo, kad ginčijamo dizaino pagrindas yra paprastas ir lygus, o ankstesniame dizaine jis yra dvigubas ir jame yra tvirtinimo skylės, neturi lemiamos įtakos bendram nagrinėjamų dizainų sukeliamam įspūdžiui, nes šie skirtumai susiję su dalimi, kuri naudojant gaminį dažnai yra paslėpta, jie atsirado dėl techninių reikalavimų ir negali nusverti lempų kitų dviejų sudedamųjų dalių didelių panašumų. Kita vertus, ieškovės nurodytas skirtumas, susijęs su pagrindo, stiebo ir gaubto dydžių proporcija, gali būti suvokiamas tik atlikus tikslų kiekvieno iš trijų elementų matavimą, tačiau tokio veiksmo informuotas vartotojas neatlieka. Be to, šis skirtumas nėra reikšmingas, nes nagrinėjamų dizainų sukeliamas bendras įspūdis turi būti lyginamas bendrai.

46      Siekdama paneigti šį Apeliacinės tarybos vertinimą ieškovė pirmiausia remiasi gaminių, su kuriais susiję ginčijami dizainai, skirtumais. Antra, ji tvirtina, kad motyvai, dėl kurių Apeliacinė taryba nusprendė, jog nagrinėjamų dizainų skirtumai neturi reikšmės, yra klaidingi. Šie motyvai yra grindžiami, pirma, tuo, kad nagrinėjamo gaminio pagrindas dažnai yra paslėptas, antra, gaminio, kuris susijęs su ankstesnio dizainu, pagrindui keliamais techniniais reikalavimais ir, trečia, tuo, kad pagrindo skirtumai negali nusverti didelių stiebo ir gaubto panašumų ir kad informuotas vartotojas nepastebės abiejų lempų sudedamųjų dalių dydžių proporcijų skirtumų.

47      EUIPO ginčija visus šiuos argumentus.

48      Remiantis suformuota jurisprudencija, informuoto vartotojo požiūriu, dizaino individualumą lemia bendras įspūdis, kurį sukuria skirtumai arba „déjà vu“ nebuvimas, palyginti su visais ankstesniais dizainais, nekreipiant dėmesio į skirtumus, kurie nepakankamai ryškūs, kad darytų įtaką minėtam bendram įspūdžiui, nors ir su daug nereikšmingų detalių, tačiau atsižvelgiant į skirtumus, kurie pakankamai ryškūs, kad sukurtų skirtingą visumos įspūdį (žr. 2017 m. vasario 16 d. Sprendimo Antrax It / EUIPO – Vasco Group (Radiatorių termosifonai), T‑828/14 ir T‑829/14, EU:T:2017:87, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

49      Nagrinėjant dizaino individualumą reikia palyginti ginčijamo Bendrijos dizaino sukeliamą bendrą įspūdį ir kiekvieno iš ankstesnių dizainų, kuriais teisėtai remiasi prašymą dėl registracijos pripažinimo negaliojančia pateikęs asmuo, sukeliamą bendrą įspūdį (2010 m. birželio 22 d. Sprendimo Shenzhen Taiden / VRDT – Bosch Security Systems (Ryšio įranga), T‑153/08, EU:T:2010:248, 24 punktas).

50      Skirtumai nėra pakankami, kad sukurtų skirtingą bendrą įspūdį, kai jie nėra pakankamai ryškūs, kad būtų galima atskirti nagrinėjamus gaminius, kaip juos suvokia informuotas vartotojas, arba nusverti nustatytus šių dizainų panašumus (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Apskritimo formos reklaminio įtaiso vaizdas, T‑9/07, EU:T:2010:96, 77–84 punktus).

51      Reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog ginčijamas dizainas sukelia „déjà vu“ įspūdį, nes neturi individualių savybių, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį.

52      Iš tiesų palyginus nagrinėjamus dizainus matyti, kad jie susiję su lempomis, kurios abi turi apvalius gaubtus ir tiesius stiebus. Tarp šių dviejų lempų pagrindų bendra yra tai, kad jie yra apvalūs ir daug didesni už gaubtą.

53      Atsižvelgiant į tokius panašumo elementus, lempų pagrindų skirtumai – tai, kad vienas yra išgaubtas ir jame yra skylių, o kitas – plokščias ir lygus, kaip ginčijamo sprendimo 30 punkte teisingai nurodė Apeliacinė taryba, negali būti laikomi pakankamai ryškiais pagal šio sprendimo 48 ir 50 punktuose nurodytą jurisprudenciją. Tas pats pasakytina apie santykinai truputį ilgesnį ir plonesnį ankstesnio dizaino stiebą ir to nulemtą lempų sudedamųjų dalių proporcijų skirtumą.

54      Be to, šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ypač plati dizainerio laisvė kuriant ginčijamą dizainą, remiantis šio sprendimo 41 punkte nurodyta jurisprudencija, riboja poveikį, kurį gali daryti nedideli dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumai lyginant jų sukeliamus bendrus įspūdžius.

55      Vadinasi, Apeliacinė taryba teisingai manė, kad ginčijamas dizainas neturi individualių savybių, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį, ir padarė teisingą išvadą, kad jo registracija negalioja pagal šio reglamento 25 straipsnio 1 dalies b punktą, siejamą su šiuo 6 straipsniu.

56      Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentas, kad diferencijavimo elementą nulemia gaminių, su kuriais susiję nagrinėjami dizainai, sektorius. Iš tiesų dėl šio sprendimo 32 ir 33 punktuose nurodytų priežasčių negalima manyti, kad ginčijamas dizainas skirtas naudoti tik vidui apšviesti. Bet kuriuo atveju dėl šio sprendimo 34 ir 35 punktuose išdėstytų priežasčių, net darant prielaidą, kad nagrinėjamos prekės priklauso ne tam pačiam sektoriui, o gretimiems sektoriams – vidaus šviestuvų ir išorės šviestuvų – toks skirtumas negali nusverti svarbių nagrinėjamų dizainų bendrų aspektų, išryškėjančių lyginant jų sukeliamus bendrus įspūdžius.

57      Be to, nereikia nagrinėti ieškovės argumentų, kad ginčijamo sprendimo 28 ir 29 punktuose Apeliacinė taryba klaidingai rėmėsi tuo, jog ankstesnio dizaino pagrindas dažnai yra paslėptas, o nagrinėjamų dizainų pagrindų skirtumus galima paaiškinti techniniais reikalavimais, kad paneigtų šių lempų pagrindų skirtumų svarbą. Vien motyvo, susijusio su tuo, kad šie skirtumai nėra pakankamai ryškūs, kad nusvertų ginčijamo sprendimo 30 punkte nurodytus didelius nagrinėjamų lempų kitų sudedamųjų dalių, su kuriomis susiję dizainai, dėl kurių kilo ginčas, panašumus, pakanka patvirtinti Apeliacinės tarybos vertinimo pagrįstumą.

58      Taigi reikia atmesti vienintelį ieškovės pagrindą ir visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

59      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas bylą pralaimėjo, iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal EUIPO pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Davide GroppiSrl bylinėjimosi išlaidas.

Tomljenović

Škvařilová-Pelzl

Nõmm

Paskelbta 2021 m. birželio 16 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: italų.