BENDROJO TEISMO NUTARTIS (antroji kolegija)
2015 m. spalio 6 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Žodinio Bendrijos prekių ženklo „engineering for a better world“ paraiška – Tik patvirtinamasis sprendimas – Galutinis patvirtinto sprendimo pobūdis – Iškėlimas savo iniciatyva – Nepriimtinumas“
Byloje T‑545/14
GEA Group AG, įsteigta Diuseldorfe (Vokietija), atstovaujama advokato J. Schneiders,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), iš pradžių atstovaujamą A. Pohlmann, vėliau S. Hanne,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2014 m. birželio 2 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 303/2014‑4), susijusio su paraiška įregistruoti žodinį žymenį „engineering for a better world“ kaip Bendrijos prekių ženklą,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė M. E. Martins Ribeiro, teisėjai S. Gervasoni (pranešėjas) ir L. Madise,
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. liepos 18 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. rugsėjo 26 d.,
susipažinęs su šalims raštu pateiktu Bendrojo Teismo klausimu,
susipažinęs su pastabomis, šalių pateiktomis Bendrojo Teismo kanceliarijai 2015 m. birželio 1 d.,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
Dėl pirmosios registracijos paraiškos
1 2011 m. rugsėjo 6 d. ieškovė GEA Group AG, remdamasi 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti žodinį prekių ženklą „engineering for a better world“ peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 6, 7, 9, 11, 35, 37, 39, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms.
2 2012 m. kovo 20 d. sprendimu ekspertas atsisakė įregistruoti prašomą prekių ženklą remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktu ir 7 straipsnio 2 dalimi.
3 2012 m. gegužės 15 d. ieškovė pateikė apeliaciją VRDT pagal Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsnius.
4 2013 m. kovo 21 d. sprendimu (toliau – pirmasis Apeliacinės tarybos sprendimas) VRDT ketvirtoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją ir nurodė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
5 Ieškovė pateikė ieškinį dėl pirmojo Apeliacinės tarybos sprendimo; šį ieškinį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. rugsėjo 2 d. Jis 2015 m. sausio 22 d. Nutartimi GEA Group / VRDT (engineering for a better world) (T‑488/13, Rink., EU:T:2015:64) buvo atmestas dėl to, kad pateiktas pavėluotai.
Dėl antrosios registracijos paraiškos
6 2013 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė pateikė VRDT antrąją registracijos paraišką, visiškai tapačią pirmajai registracijos paraiškai.
7 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu ekspertas atsisakė įregistruoti prašomą prekių ženklą remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktu ir 7 straipsnio 2 dalimi.
8 2014 m. sausio 23 d. ieškovė pateikė apeliaciją dėl šio sprendimo.
9 2014 m. birželio 2 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT ketvirtoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją. Ji „stebėdamasi“ konstatavo, kad antroji registracijos paraiška yra tapati pirmajai ir kad joje nurodytas tapačių prekių sąrašas (ginčijamo sprendimo 13 punktas). Dėl šios priežasties iš esmės ji padarė nuorodą į visus pirmojo Apeliacinės tarybos sprendimo motyvus (ginčijamo sprendimo 17 punktas) ir pakartojo „lemiamus“ minėto sprendimo motyvus (ginčijamo sprendimo 18–21 punktai).
Šalių reikalavimai
10 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
11 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
12 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 129 straipsnį, išklausęs pagrindines šalis, Bendrasis Teismas savo iniciatyva bet kada gali motyvuota nutartimi priimti sprendimą dėl imperatyvių nepriimtinumo pagrindų.
13 Šiuo atveju, susipažinęs su bylos medžiaga ir ypač su šalių atsakymu į Bendrojo Teismo klausimą, susijusį su šio ieškinio priimtinumu, Bendrasis Teismas, remdamasis šiuo straipsniu, nusprendžia motyvuota nutartimi priimti sprendimą ir netęsti proceso, net jeigu kuri nors šalis prašė surengti teismo posėdį.
14 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką ieškinių priimtinumo sąlygos lemia imperatyvius nepriimtinumo pagrindus, kuriuos Sąjungos teismas prireikus turi kelti savo iniciatyva (žr. 1990 m. liepos 10 d. Sprendimo Automec / Komisija, T‑64/89, Rink., EU:T:1990:42, 41 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2011 m. vasario 8 d. Sprendimo Paroc / VRDT (INSULATE FOR LIFE), T‑157/08, Rink., EU:T:2011:33, 28 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
15 Be kita ko, taip pat pagal nusistovėjusią teismo praktiką sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas ankstesnis galutiniu tapęs sprendimas, nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį. Siekiant išvengti termino, skirto patvirtintam sprendimui apskųsti, atnaujinimo, ieškinys dėl tokio patvirtinamojo sprendimo turi būti pripažįstamas nepriimtinu (2004 m. gruodžio 7 d. Nutarties Internationaler Hilfsfonds / Komisija, C‑521/03 P, EU:C:2004:778, 41 punktas; 1998 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Waterleiding Maatschappij / Komisija, T‑188/95, Rink., EU:T:1998:217, 108 punktas ir šios nutarties 14 punkte minėto Sprendimo INSULATE FOR LIFE, EU:T:2011:33, 29 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 1989 m. gegužės 11 d. Sprendimo Maurissen ir Union syndicale / Audito Rūmai, 193/87 ir 194/87, EU:C:1989:185, 26 punktą).
16 Sprendimas laikomas tik patvirtinančiu ankstesnį sprendimą, jeigu jame nėra jokių naujų aplinkybių, palyginti su ankstesniu sprendimu, ir jeigu prieš jį priimant nebuvo iš naujo išnagrinėta šio ankstesnio akto adresato situacija (žr. šios nutarties 15 punkte minėtos Nutarties Internationaler Hilfsfonds / Komisija, EU:C:2004:778, 47 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 1998 m. gegužės 4 d. Nutarties BEUC / Komisija, T‑84/97, Rink., EU:T:1998:81, 52 punktą ir šios nutarties 14 punkte minėto Sprendimo INSULATE FOR LIFE, EU:T:2011:33, 30 punktą).
17 Šiuo klausimu reikia patikslinti, jog iš teismo praktikos matyti, kad jei skundžiamu aktu atsakoma į prašymą, kuriame remiamasi naujomis ir esminėmis aplinkybėmis ir kuriuo administracijos prašoma peržiūrėti ankstesnį sprendimą, kuris tapo galutinis, šio akto negalima laikyti tik patvirtinamuoju, nes juo sprendžiama dėl šių aplinkybių ir todėl jame yra naujų aplinkybių, palyginti su ankstesniu sprendimu. Iš tiesų naujos ir esminės aplinkybės gali pateisinti prašymą peržiūrėti sprendimą, kuris tapo galutinis. Tačiau jei prašymas peržiūrėti nepagrįstas naujomis ir esminėmis aplinkybėmis, ieškinys dėl sprendimo atsisakyti atlikti prašomą peržiūrą turi būti pripažintas nepriimtinu (žr. 2014 m. liepos 4 d. Nutarties Uspaskich / Parlamentas, T‑84/12, EU:T:2014:642, 40 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
18 Pirma, reikia nustatyti, ar ir kiek ginčijamas sprendimas yra tik pirmąjį Apeliacinės tarybos sprendimą patvirtinantis sprendimas, o tam reikia nustatyti atitinkamus su ginčais, dėl kurių buvo priimti minėti sprendimai, susijusius duomenis.
19 Šiuo klausimu konstatuotina, kad šio ginčo, kaip ir to, dėl kurio buvo priimtas pirmasis Apeliacinės tarybos sprendimas, dalykas susijęs su žodinio žymens „engineering for a better world“ registracija kaip Bendrijos prekių ženklo Nicos sutarties 6, 7, 9, 11, 35, 37, 39, 41 ir 42 klasių prekės ir paslaugoms. Be to, pirmajame Apeliacinės tarybos sprendime, kaip ir ginčijamame sprendime, registracijos paraiškos buvo atmestos remiantis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktu. Reikia pridurti, kad ginčijamame sprendime atliktoje šio atsisakymo registruoti pagrindo analizėje nėra jokių naujų aplinkybių ir kad prieš jį priimant nebuvo iš naujo išnagrinėtas ieškovės prašomas įregistruoti prekių ženklas.
20 Ginčijamo sprendimo 14 punkte Apeliacinė taryba patikslino, kad ieškovė pakartojo tuos pačius argumentus, kurie jau buvo atmesti pirmuoju Apeliacinės tarybos sprendimu; dėl šios priežasties ji pateikė nuorodą į visus pirmojo Apeliacinės tarybos sprendimo motyvus ir pakartojo „lemiamus“ minėto sprendimo motyvus (ginčijamo sprendimo 17–21 punktai).
21 Iš tiesų ginčijamo sprendimo 15 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad ieškinyje, dėl kurio buvo priimtas ginčijamas sprendimas, ieškovė pirmą kartą rėmėsi Bendrijos prekių ženklų, kuriuose yra žodžiai „for a better world“, registracijomis. Vis dėlto, net jei šios registracijos gali būti laikomos naujomis aplinkybėmis ne todėl, kad jos vėlesnės už pirmąjį Apeliacinės tarybos sprendimą, bet todėl, kad jį priimant į jas nebuvo atsižvelgta, nors jos jau egzistavo (žr. 2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑481/11, Rink., EU:T:2014:945, 38 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką), jos neturėtų, priešingai, nei iš esmės tvirtina ieškovė atsakydama į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą, būti laikomos esminėmis aplinkybėmis.
22 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką aplinkybė yra esminė, jeigu ji gali iš esmės pakeisti teisinę situaciją, į kurią atsižvelgė ankstesnio teisės akto autoriai, t. y. jeigu ji galėtų iš esmės pakeisti ankstesnio akto priėmimo sąlygas. Tai yra tuo atveju, kai aplinkybė sukelia abejonių dėl minėtu aktu priimto sprendimo pagrįstumo (žr. šios nutarties 21 punkte minėto Sprendimo Ispanija / Komisija, EU:T:2014:945, 39 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
23 Taigi, net jeigu teismo praktika, susijusi su VRDT atsižvelgimu į jos pačios sprendimų priėmimo praktiką, buvo patikslinta priėmus 2011 m. kovo 10 d. Sprendimą Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT (C‑51/10 P, Rink., EU:C:2011:139, 73–77 punktai), pagal nusistovėjusią teismo praktiką vis dar laikoma, kad vertinimas, susijęs su atsisakymo registruoti pagrindo buvimu, neturi būti paneigtas vien dėl to, jog Apeliacinė taryba konkrečiu atveju nesilaikė VRDT sprendimų priėmimo praktikos (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 12 d. Nutarties Getty Images (US) / VRDT, C‑70/13 P, EU:C:2013:875, 41–48 punktus; 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo Larrañaga Otaño / VRDT (GRAPHENE), T‑459/13, EU:T:2014:892, 35–39 punktus ir 2014 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Wilo / VRDT (Pioneering for You), T‑601/13, EU:T:2014:1067, 42 ir 43 punktus). Pagal šią teismo praktiką registracijos paraiška turi būti nagrinėjama kiekvienu konkrečiu atveju, nes žymens įregistravimas kaip prekių ženklo priklauso nuo konkrečių kriterijų, taikytinų konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis, skirtų patikrinti, ar nagrinėjamas žymuo nepatenka į Reglamente Nr. 207/2009 nurodyto atmetimo pagrindo taikymo sritį.
24 Šiuo atveju ieškovė iš esmės tik išvardijo ankstesnių prekių ženklų, kuriuose yra žodžiai „for a better world“ registracijas, o Apeliacinė taryba savo pirmajame sprendime atliko konkrečią ir išsamią prašomo įregistruoti prekių ženklo, kuriame, be kita ko, yra ir žodžiai „for a better world“, analizę ir padarė išvadą, kad šio prekių ženklo registracija neleistina dėl taikytino absoliutaus atmetimo pagrindo. Tai reiškia, kad Apeliacinė taryba neturėjo iš naujo nagrinėti registracijos paraiškos atsižvelgdama į VRDT sprendimų priėmimo praktiką (šiuo klausimu žr. šios nutarties 14 punkte minėto Sprendimo INSULATE FOR LIFE, EU:T:2011:33, 39 punktą).
25 Dėl tokios praktikos nagrinėjimas iš naujo nebuvo atliktas. Iš tikrųjų Apeliacinė taryba tik konstatavo, kad nurodytos registracijos yra nesvarbios, nes egzistuoja jos pirmasis sprendimas, kuriuo ji jau atsisakė įregistruoti prašomą prekių ženklą (ginčijamo sprendimo 15 punktas). Be to, net jeigu ginčijamo sprendimo 15 punkte pateiktas atsakymas galėtų būti laikomas atsakymu iš esmės į tvirtinimą dėl ankstesnių registracijų, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad atsakymas dėl esmės neturėtų lemti ankstesnio sprendimo peržiūros, jei tokia pareiga nenustatyta (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Nutarties SGL Carbon / Komisija, T‑308/02, Rink., EU:T:2004:119, 72 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
26 Be kita ko, iš teismo praktikos, susijusios su pareiga peržiūrėti priemones, kurioms būtinas teisinių ir faktinių aplinkybių, buvusių jų priėmimo momentu, pastovumas, šiuo atveju neišplaukia Apeliacinės tarybos pareiga iš naujo išnagrinėti prašomą įregistruoti prekių ženklą ir peržiūrėti pirmąjį Apeliacinės tarybos sprendimą. Pagal šią teismo praktiką, pirma, dėl priemonės, kuri išlieka pateisinama, tik jeigu faktinės ir teisinės aplinkybės, buvusios iki jos priėmimo, išlikusios, peržiūrėjimo turi būti galimybė pateikti prašymą, siekiant patikrinti, ar jos palikimas pateisinamas, ir, antra, naujas nagrinėjimas, kuriuo siekiama patikrinti, ar anksčiau priimta priemonė išlieka pateisinama atsižvelgiant į per tą laiką įvykusį teisinės ir faktinės situacijos pasikeitimą, sudaro prielaidas priimti aktą, kuris nėra vien tik ankstesnį aktą patvirtinantis aktas, bet yra aktas, dėl kurio gali būti pateiktas ieškinys (žr. šios nutarties 21 punkte minėto Sprendimo Ispanija / Komisija, EU:T:2014:945, 40 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
27 Taigi, nors tiesa, kad Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnyje išdėstyti atmetimo pagrindai taikomi tik tada, kai įvykdytos šioje nuostatoje nustatytos sąlygos, kaip iš esmės tvirtina VRDT atsakydama į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą, konkrečiai susijusį su skiriamųjų požymių įgijimu dėl naudojimo, pirma, iš šios teismo praktikos matyti, kad atitinkama pareiga nagrinėti iš naujo atsiranda tada, kai pasikeičia atitinkama teisinė arba faktinė situacija, o taip šiuo atveju nėra, nes registracijos, kurias ieškovė nurodė Apeliacinei tarybai, nebuvo vėlesnės už pirmąjį šios tarybos sprendimą (žr. šios nutarties 21 punktą). Antra, dėl prekių ženklo paraiškos, kuri, priešingai nei prašymo leisti susipažinti su dokumentais atveju (dėl pareigos pagrįsti prašymus leisti susipažinti su dokumentais nebuvimo pasekmių institucijų pareigai nagrinėti iš naujo žr. 2010 m. sausio 26 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija, C‑362/08 P, Rink., EU:C:2010:40, 56 ir 57 punktus), turi būti pagrįsta ir paremta dokumentais pagal taikytinas nuostatas (Reglamento Nr. 207/2009 26 straipsnis ir iš dalies pakeisto 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), 1 taisyklė), pažymėtina, kad pareiga nagrinėti iš naujo atsiranda tik tada, kai atitinkama šalis nurodo nagrinėjamos teisinės arba faktinės situacijos pasikeitimą, t. y. pasikeitimą, kurio ieškovė šiuo atveju nenurodė (žr. šios nutarties 21 punktą). Be kita ko, pripažinus, kad pareiga nagrinėti iš naujo atsiranda pateikus kiekvieną tokio pobūdžio prašymą, atsirastų galimybė piktnaudžiauti procedūra. Tačiau teismo praktikoje nuosekliai neleidžiama piktnaudžiauti procedūra pateikiant prašymą tam, kad būtų apskųstas į jį pateiktas atsakymas (šiuo klausimu žr. 2002 m. balandžio 18 d. Nutarties IPSO ir USE / ECB, T‑238/00, Rink., EU:T:2002:102, 45 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
28 Galiausiai Apeliacinės tarybos tvirtinimas, pateiktas ginčijamo sprendimo 17 punkte, pagal kurį eksperto sprendimas, susijęs su antrąja paraiška įregistruoti, nėra tik patvirtinantis eksperto sprendimą dėl pirmosios registracijos paraiškos, nesvarbus atliekant šią analizę, susijusią su tuo, ar ginčijamas sprendimas yra patvirtinamasis.
29 Iš visų pateiktų paaiškinimų matyti, kad ginčijamu sprendimu patvirtinamas pirmasis Apeliacinės tarybos sprendimas.
30 Antra, reikia nurodyti, kad ginčijamas sprendimas patvirtina galutiniu tapusį spendimą.
31 Pirmasis Apeliacinės tarybos sprendimas tapo galutinis šio ieškinio pateikimo dieną, nes dėl jo nebuvo pateiktas joks ieškinys per Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 5 dalyje numatytą dviejų mėnesių terminą, kaip matyti iš šios nutarties 5 punkte minėtos Nutarties engineering for a better world (EU:T:2015:64, 23 ir 24 punktai), kuri nebuvo apskųsta apeliacine tvarka.
32 Šio pirmojo Apeliacinės tarybos sprendimo galutinio pobūdžio nepaneigia ginčijamo sprendimo 16 punkte pateiktas Apeliacinės tarybos vertinimas, kad minėtas sprendimas nėra galutinis. Iš tikrųjų toks Apeliacinės tarybos vertinimas ginčijame sprendime gali būti paaiškintas tuo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną ieškinys, pateiktas dėl pirmojo Apeliacinės tarybos sprendimo byloje T‑488/13, nebuvo išnagrinėtas.
33 Šiuo klausimu reikia papildyti, kad aplinkybė, jog ieškinys byloje T‑488/13 buvo pripažintas pavėluotai pateiktu tik po šio ieškinio pateikimo, taip pat neleidžia manyti, kad pirmasis Apeliacinės tarybos sprendimas šio ieškinio pateikimo dieną nebuvo tapęs galutinis. Iš tikrųjų, jeigu vėlavimas pateikti ieškinį dėl sprendimo atitolintų jo, kaip galutinio sprendimo, pobūdžio įgijimą, veiksmingumą prarastų teismo praktikos, susijusios su ieškinių, pateiktų dėl patvirtinamųjų aktų, nepriimtinumu, tikslas užkirsti kelią ieškinių, dėl kurių būtų atkuriami pasibaigę terminai ieškiniui pateikti, pareiškimui (žr. 2001 m. spalio 25 d. Nutarties Métropole télévision – M 6 / Komisija, T‑354/00, Rink., EU:T:2001:258, 34 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
34 Iš to matyti, kad šį ieškinį, pateiktą dėl sprendimo, kuriuo patvirtinamas galutiniu tapęs sprendimas, reikia atmesti kaip nepriimtiną.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
36 Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, iš jos reikia priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš GEA Group AG bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2015 m. spalio 6 d. Liuksemburge.
E. Coulon | | M. E. Martins Ribeiro |