Byla T‑548/14

Ispanijos Karalystė

prieš

Europos Komisiją

„Muitų sąjunga – Ekvadoro kilmės tunų produktų importas – Importo muitų išieškojimas a posteriori – Prašymas neišieškoti importo muitų – Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punktas ir 236 straipsnis – Oficialiajame leidinyje paskelbtas pranešimas importuotojams – Sąžiningumas – Prašymas sumažinti importo muitus – Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 239 straipsnis“

Santrauka – 2016 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1.      Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo ar eksporto muitų išieškojimas „a posteriori“ – Importo muitų neįtraukimo į apskaitą sąlygos, įtvirtintos Reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punkte – Kumuliacinis pobūdis

(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punktas)

2.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisinis saugumas – Teisės aktai, galintys turėti finansinių pasekmių

3.      Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo ar eksporto muitų išieškojimas „a posteriori“ – Importo muitų neįtraukimo į apskaitą sąlygos, įtvirtintos Reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punkte – Oficialiajame leidinyje paskelbtas pranešimas importuotojams, kuriame išreikštos pagrįstos abejonės dėl to, ar tinkamai buvo taikytas preferencinis režimas – Aiškaus ir tikslaus pranešimo pobūdžio būtinybė

(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punkto ketvirta ir penkta pastraipos)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 27–29 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 44 punktą)

3.      Iš paties Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 220 straipsnio 2 dalies b punkto teksto matyti, kad pranešimą importuotojams, kuriame išreiškiama pagrįstų abejonių dėl to, ar naudos gaunanti trečioji šalis tinkamai taikė preferencinį režimą, paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje importuotojams nuo šio paskelbimo dienos draudžiama remtis savo sąžiningumu, taip užtikrinant labai didelį teisinį saugumą ir skatinant nacionalines valdžios institucijas ar Komisiją atmesti prašymą neišieškoti importo muitų. Turint omenyje didelę pranešimo importuotojams svarbą, pažymėtina, kad šis pranešimas turi būti labai aiškus, visų pirma kiek tai susiję su tuo, kokias šalis jis apima. Juo labiau kad, kaip tiesiogiai matyti iš Bendrijos muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto penktos pastraipos formuluotės, tokiame pranešime turi būti išreikštos pagrįstos abejonės dėl to, ar „naudą gaunanti šalis“ tinkamai taiko preferencinį režimą. Kai pranešimo negalima aiškinti kaip pakankamai aiškiai apimančio ir importą iš trečiosios šalies, negalima reikalauti, kad asmuo, turintis mokėti muitą, būtų pakeitęs savo požiūrį į importą iš šios šalies po minėto pranešimo paskelbimo. Kitoks požiūris sumažintų ūkio subjektų teisinį saugumą, nes turėdami abejonių dėl kokio nors pranešimo importuotojams apimties jie būtų įpareigoti dėl atsargumo visada imtis papildomų apsaugos priemonių, netgi dėl importo iš šalių, kurios nėra aiškiai nurodytos kaip tos, su kuriomis susijusios Komisijos abejonės.

(žr. 46, 60, 76 punktus)