Language of document : ECLI:EU:T:2022:263

BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. balandžio 27 d.(*)

„Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Įregistruotas Bendrijos dizainas, vaizduojantis lataką dušo vandeniui nutekėti – Ankstesnis dizainas, sukurtas padavus prašymą pripažinti registraciją negaliojančia – Reglamento (EB) Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktis – Apeliacinės tarybos diskrecija – Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalis – Žodinis procesas ir pasirengimo nagrinėti bylą priemonės – Taikymo sritis – Reglamento Nr. 6/2002 64 ir 65 straipsniai – Negaliojimo pagrindas – Individualios savybės – Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnis ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas – Ankstesnio dizaino identifikavimas – Visiškas pirmumas – Ginčijamo dizaino savybių nustatymas – Bendras palyginimas“

Byloje T‑327/20

Group Nivelles NV, įsteigta Gingelome (Belgija), atstovaujama advokatės J. Jonkhout,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą A. Folliard-Monguiral ir G. Predonzani,

atsakovę,

kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,

Easy Sanitary Solutions BV, įsteigta Oldenzalyje (Nyderlandai), atstovaujama advokatės F. Eijsvogels,

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2020 m. kovo 17 d. EUIPO trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2664/2017-3), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Group Nivelles ir Easy Sanitary Solutions,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė M. J. Costeira, teisėjai M. Kancheva (pranešėja) ir T. Perišin,

posėdžio sekretorė A. Juhász-Tóth, administratorė,

susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. gegužės 28 d.,

susipažinęs su EUIPO atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. rugsėjo 29 d.,

susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. spalio 2 d.,

atsižvelgęs į tai, kad vienam iš kolegijos teisėjų negalint eiti pareigų į kolegiją buvo paskirtas kitas teisėjas,

įvykus 2021 m. spalio 13 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2003 m. lapkričio 28 d. įstojusi į bylą šalis Easy Sanitairy Solutions BV, remdamasi 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142), pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Bendrijos dizainą.

2        Bendrijos dizainas, kurį buvo prašoma įregistruoti ir kuris ginčijamas šioje byloje, pavaizduotas taip:

25.1Image not found      25.2Image not found      25.3Image not found

3        Gaminiai, kuriuose numatyta ginčijamą dizainą pritaikyti, priklauso iš dalies pakeistos 1968 m. spalio 8 d. Lokarno sutarties dėl tarptautinės pramoninio dizaino klasifikacijos 23‑02 klasei ir atitinka šį aprašymą: „Latakai dušo vandeniui nutekėti“ (anglų k. shower drains).

4        Ginčijamas dizainas kaip Bendrijos dizainas buvo įregistruotas (registracijos Nr. 107834-0025) 2004 m. kovo 9 d. ir paskelbtas tos pačios dienos Bendrijos dizainų biuletenyje Nr. 19/2004. Jis buvo kelis kartus atnaujintas, įskaitant 2018 m. birželio 16 d.

5        2009 m. rugsėjo 3 d. I-Drain BVBA, ieškovės Group Nivelles NV teisinė pirmtakė, remdamasi Reglamento Nr. 6/2002 52 straipsniu, pateikė prašymą pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia.

6        Grindžiant prašymą pripažinti registraciją negaliojančia nurodyti pagrindai buvo nustatyti Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkte, siejamame su to paties reglamento 4–9 straipsniais.

7        Prie prašymo pripažinti registraciją negaliojančia I-Drain pridėjo įregistruoto tarptautinio dizaino DM/059828 (toliau – įregistruotas dizainas DM/059828 arba dizainas DM/059828), kurį įstojusi į bylą šalis pateikė ir įregistravo 2002 m. balandžio 2 d. ir kuris buvo paskelbtas 2002 m. birželio 30 d., kopiją; tas dizainas buvo pavaizduotas taip:

Image not found

8        2010 m. balandžio 2 d. atsakydama į įstojusios į bylą šalies pastabas padavus prašymą pripažinti registraciją negaliojančia I-Drain pateikė naujus dokumentus, susijusius su kitais dizainais, įskaitant, be kita ko, ištraukas iš dviejų 1998 m. ir 2000 m. Blücher gaminių katalogų, kurių kiekvieno 33 puslapyje buvo pateikta iliustracija su viduryje pavaizduota uždengiančiąja plokštele (toliau – Blücher katalogų uždengiančioji plokštelė):

Image not found

9        Po prijungimo 2010 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė Group Nivelles perėmė I-Drain, kuri nebeegzistavo kaip juridinis asmuo, teises ir pareigas.

10      2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Anuliavimo skyrius patenkino prašymą pripažinti registraciją negaliojančia ir, remdamasis Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktu, pripažino ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia dėl to, kad Blücher katalogų uždengiančioji plokštelė nepasižymi naujumu, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 5 straipsnį.

11      2010 m. spalio 15 d. įstojusi į bylą šalis, remdamasi Reglamento Nr. 6/2002 55–60 straipsniais, pateikė EUIPO apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.

12      2012 m. spalio 4 d. sprendimu (toliau – pirmasis sprendimas) EUIPO trečioji apeliacinė taryba patenkino apeliaciją ir panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą tiek, kiek jis grindžiamas Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktu, siejamu su to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsniu, t. y. tiek, kiek jame nuspręsta dėl ginčijamo dizaino naujumo trūkumo. Ji grąžino bylą Anuliavimo skyriui, kad šis iš naujo išnagrinėtų prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, kiek jis grindžiamas šio reglamento 25 straipsnio 1 dalies b punktu, siejamu su minėto reglamento 4 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsniu, t. y. dėl ginčijamo dizaino individualių savybių nebuvimo.

13      2013 m. sausio 7 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsniu, Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl pirmojo sprendimo.

14      2015 m. gegužės 13 d. Sprendimu Group Nivelles / VRDT – Easy Sanitary Solutions (Latakas dušo vandeniui nutekėti) (T‑15/13; EU:T:2015:281; toliau – pirmasis Bendrojo Teismo sprendimas) Bendrasis Teismas panaikino pirmąjį sprendimą ir atmetė likusią ieškinio dalį. Kaip ir iki šio momento, Bendrasis Teismas kaip į ankstesnį dizainą (jo dalį) atsižvelgė į Blücher katalogų uždengiančiąją plokštelę, o ne į dizainą DM/059828.

15      2015 m. liepos 11 d. ir liepos 24 d. įstojusi į bylą šalis ir EUIPO Teisingumo Teismui pateikė atitinkamus apeliacinius skundus dėl pirmojo Bendrojo Teismo sprendimo.

16      2017 m. rugsėjo 21 d. Sprendimu Easy Sanitary Solutions ir EUIPO / Group Nivelles (C‑361/15 P ir C‑405/15 P, EU:C:2017:720, toliau – sprendimas dėl apeliacinio skundo) Teisingumo Teismas atmetė apeliacinius skundus, tačiau minėto sprendimo 72 ir 134 punktuose konstatavo dvi Bendrojo Teismo padarytas teisės klaidas. Pirma, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai pirmojo Bendrojo Teismo sprendimo 77–79 punktuose ir 84 punkte reikalavo, kad, vertindama ginčijamo dizaino naujumą, EUIPO suderintų skirtingus vieno ar kelių ankstesnių dizainų, esančių prie prašymo pripažinti registraciją negaliojančia pridėtose skirtingose Blücher katalogų ištraukose, elementus, nors pats prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikęs asmuo nepateikė dizaino, kurio pirmumu jis rėmėsi, viso vaizdo. Antra, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą pirmojo Bendrojo Teismo sprendimo 132 punkte, kai vertindamas ginčijamo dizaino individualias savybes reikalavo, kad informuotas šio dizaino vartotojas žinotų gaminį, kuriam ankstesnis dizainas buvo pritaikytas arba panaudotas. Vis dėlto, kadangi apeliaciniai skundai buvo atmesti, pirmojo Bendrojo Teismo sprendimo rezoliucine dalimi panaikintas pirmasis sprendimas įsiteisėjo ir byla buvo grąžinta EUIPO.

17      2017 m. gruodžio 19 d. šalims EUIPO pranešė apie tai, kad apeliacija dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo (Nr. R 2664/2017-3) buvo perduota kitos sudėties trečiajai apeliacinei tarybai, priimančiai sprendimą.

18      2018 m. liepos 24 d. Apeliacinės tarybos pranešėjas išsiuntė šalims EUIPO pranešimą, kuriuo informavo, kad Apeliacinei tarybai pateiktas ankstesnis dizainas yra ne Blücher katalogų uždengiančioji plokštelė, o dizainas DM/059828, kuris vienintelis nurodytas prašyme pripažinti registraciją negaliojančia. Iš tiesų pranešėjas, iš naujo išnagrinėjęs bylos medžiagą Teisingumo Teismui grąžinus bylą, konstatavo, kad anksčiau sprendimus priėmusiose instancijose išnagrinėtas ankstesnis dizainas nebuvo įtrauktas į prašymą pripažinti registraciją negaliojančia ir kad tame prašyme nebuvo paminėtas joks kitas dizainas. Šalims buvo suteiktas dviejų mėnesių terminas pateikti pastabas.

19      2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovė pateikė savo pastabas.

20      2020 m. kovo 17 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO trečioji apeliacinė taryba patenkino įstojusios į bylą šalies apeliaciją, panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą ir atmetė prašymą pripažinti registraciją negaliojančia. Pirmiausia ji konstatavo, kad prašyme pripažinti registraciją negaliojančia ieškovė kaip ankstesnį dizainą nurodė tik dizainą DM/059828 ir kad kiti dizainai, kaip antai pateiktieji Blücher kataloguose, vėliau buvo nurodyti papildomose pastabose. Ji priminė, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį pareiškėjui neleidžiama išplėsti procedūros dalyko grindžiant savo prašymą naujais ankstesniais dizainais.

21      Dėl ginčijamo dizaino ir jo matomų savybių Apeliacinė taryba teigė, kad ginčijamas dizainas buvo įregistruotas latakams dušo vandeniui nutekėti, sudarytiems iš sifono, bakelio ir uždengiančiosios plokštelės, ir, be kita ko, ginčijamame dizaine pavaizduotame gaminyje yra šoninių įpjovų ir išorinių kraštų, o uždengiančioji plokštelė buvo ant viso gaminio paviršiaus. Apeliacinė taryba priminė, kad, remiantis pirmuoju Bendrojo Teismo sprendimo 49 punktu, įmontavus „[lataką] dušo vandeniui nutekėti (anglų k. shower drain)“, susijusį su ginčijamu dizainu, t. y. jį įmontavus į dušo grindis, matoma ne tik viršutinė plokštelės dalis, bet ir dvi šoninės įpjovos ir viršutinė bakelio krašto dalis.

22      Dėl ankstesnio dizaino Apeliacinė taryba nusprendė, kad turi išsamiai išnagrinėti pateiktus įrodymus siekdama tiksliai nustatyti, kas sudaro gaminį, nes remiantis priimtu sprendimu dėl apeliacinio skundo ir Bendrojo Teismo pirmuoju sprendimu tai negalėjo būti Blücher katalogų 33 puslapyje esančios iliustracijos viduryje pavaizduota uždengiančioji plokštelė, kuri nėra visas skysčių nutekėjimo mechanizmas. Priminusi, kad prašyme pripažinti registraciją negaliojančia buvo apibrėžtas procedūros dalykas, kylantis, pirma, iš ginčijamo dizaino ir, antra, iš ankstesnių dizainų, kuriais remiamasi, Apeliacinė taryba nusprendė, kad nagrinėjamu atveju savo prašymą pripažinti registraciją negaliojančia ieškovė grindė dizainu DM/059828 (jis pateiktas šio sprendimo 7 punkte).

23      Dėl ginčijamo dizaino techninės funkcijos Apeliacinė taryba nusprendė, kad nė viena jo savybių nebuvo nulemta tik jo techninės funkcijos, todėl jam neturėtų būti netaikoma apsauga arba neturėtų būti suteiktas gerokai mažesnis vaidmuo atsižvelgiant į jo poveikį bendram palyginimui. Ji taip pat nurodė, kad šios srities dizainui būdingas stiprus estetinis elementas.

24      Dėl ginčijamo dizaino individualių savybių Apeliacinė taryba, pirma, nusprendė, kad informuotas vartotojas yra asmuo, kuris yra susipažinęs su pagrindinėmis drenažo latakų savybėmis ir konfigūracijomis, esančiomis įprastoje verslo praktikoje, ir kuris priskiriamas tiek prie specialistų (kuriuos sudaro, pavyzdžiui, mažmenininkai, parduodantys drenažo latakus trečiosioms šalims, santechnikai, kurie juos montuoja, arba interjero architektai, kurie, atsižvelgdami į latakų estetinį vaizdą, ieško ir parenka juos savo klientams), tiek ir ne specialistų, kuriuos sudaro galutiniai vartotojai, kurie latakus renkasi ir įsigyja patys, kad galėtų juos sumontuoti ir naudoti bet kurioje srityje ar aplinkoje. Antra, Apeliacinė taryba teigė, kad kūrėjo laisvė yra gana plati, nes, net jei informuotas vartotojas būdamas toks ir žino, jog latakai vandeniui nutekėti tam, kad atliktų nutekėjimo funkciją, turi turėti talpyklą su šoninėmis ir galinėmis sienelėmis, prie kanalizacijos prijungtą sifoną ir groteles arba uždarą plokštelę su plyšiais ar angomis, pro kurias tekėtų vanduo, vis dėlto konkretus tokių savybių, kurios susijusios būtent su forma, medžiaga, dydžiu ir proporcijomis, vaizdas gali būti skirtingas, nes nėra jokių specialių apribojimų, išskyrus tuos, kuriais siekiama užtikrinti vandens šalinimą. Trečia, atskirai nustačiusi ginčijamo dizaino ir anksčiau atskleistų dizainų savybes ir palyginusi jų bendrą įspūdį (žr. 117–127 punktus), Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad ginčijamas dizainas turi individualių savybių ir a fortiori negali būti laikomas nenauju, todėl yra galiojantis.

 Šalių reikalavimai

25      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priimti naują sprendimą ir, pataisius motyvus, pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia,

–        priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

26      EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

27      Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti prieštaravimus, pateiktus grindžiant pirmąjį, antrąjį, ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį ieškinio pagrindus,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

28      Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo šešis pagrindus, iš esmės susijusius su Apeliacinės tarybos padarytomis vertinimo klaidomis: pirmasis nurodytas ginčijamo sprendimo 24 punkte (ir 2018 m. liepos 24 d. pranešėjo pranešimo antrojo puslapio pirmosiose dviejose pastraipose, į kurias daroma nuoroda šiame punkte), antrasis – ginčijamo sprendimo 26 punkte, trečiasis – ginčijamo sprendimo 38 ir 39 punktuose kartu su to paties sprendimo 58 ir 62–65 punktais, ketvirtasis – ginčijamo sprendimo 98–110 ir 112 punktuose ir penktasis – ginčijamo sprendimo 111 punkte kartu su to sprendimo 29 ir 30 punktais, o šeštasis – ginčijamo sprendimo 114–117 punktuose.

29      Bendrasis Teismas teigia, kad pirmiausia reikia išnagrinėti pirmąjį ir trečiąjį pagrindus, susijusius su ankstesnio dizaino identifikavimu, paskui – antrąjį pagrindą, susijusį su ginčijamo dizaino savybių nustatymu, ir galiausiai – ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį pagrindus, susijusius su dizainų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimu ir ginčijamo dizaino individualių savybių įvertinimu.

 Dėl pirmojo ir trečiojo pagrindų, susijusių su ankstesnio dizaino identifikavimu

 Dėl trečiojo pagrindo

30      Trečiuoju pagrindu ieškovė tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 38 ir 39 punktuose, siejamuose su to paties sprendimo 58 ir 62–65 punktais, Apeliacinė taryba padarė klaidą ir pažeidė Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį, nes manė, kad tik įrodymai, pateikti nagrinėjant prašymą dėl registracijos pripažinimo negaliojančia Anuliavimo skyriuje, šiuo atveju – 2009 m. rugsėjo 3 d. ieškovės teisinės pirmtakės prašymas, yra priimtini ir į juos galima atsižvelgti atliekant registracijos negaliojimo vertinimą. Ji mano, kad teisiniu požiūriu EUIPO turi tokius įgaliojimus vertinti faktines aplinkybes ir įrodymus, pateiktus vykstant registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrai, jeigu ir kiek EUIPO turi priimti sprendimą vykstant tai pačiai procedūrai. Tačiau, jos nuomone, šia teise negalima remtis kalbant apie faktines aplinkybes ir įrodymus, pateiktus byloje, kurioje EUIPO jau priėmė sprendimą ir dėl kurios jau buvo priimtas ankstesnis galutinis sprendimas.

31      Nagrinėjamu atveju, ieškovės teigimu, per procedūras jau buvo priimtas ankstesnis galutinis sprendimas, t. y. procedūra EUIPO anuliavimo skyriuje pasibaigė 2010 m. rugsėjo 23 d. Anuliavimo skyriaus priimtu sprendimu, o per procedūrą EUIPO apeliacinėje taryboje buvo priimtas 2012 m. spalio 4 d. pirmasis sprendimas. Abiejose procedūrose buvo padaryta išvada, kad galima atsižvelgti į visas faktines aplinkybes ir visus įrodymus. Vėlesniuose procesuose Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme ex officio ar kitaip nebuvo keliamas ar kvestionuojamas klausimas dėl faktinių aplinkybių ir įrodymų, kuriuos šalys pateikė per ankstesnes procedūras Anuliavimo skyriui, priimtinumo. Konkrečiai kalbant, išvada, kurią 2018 m. liepos 24 d. pranešime pranešėjas manė galįs padaryti iš sprendimo dėl apeliacinio skundo, pagal kurį neįmanoma pateikti Blücher katalogų 33 puslapyje esančios nuotraukos, taip pat yra neteisinga. Šių Anuliavimo skyriaus ir Apeliacinės tarybos išvadų šiuo klausimu įstojusi į bylą šalis ir EUIPO niekada neginčijo nei Bendrajame Teisme, nei Teisingumo Teisme.

32      Taigi ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba, formuluodama šią išvadą atitinkamuose ginčijamo sprendimo punktuose, grįžo prie ankstesnių galutinių sprendimų. Tai prieštarauja bendriesiems gero administravimo ir ginčų sprendimo principams, numatytiems Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir procedūrinio tikslingumo principams. Ji daro išvadą, kad Apeliacinė taryba negalėjo atgaline data įgyvendinti Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalyje suteiktos teisės.

33      EUIPO ginčija ieškovės argumentus.

34      Įstojusi į bylą šalis palieka Bendrajam Teismui spręsti dėl šiame pagrinde ieškovės pateikto teisinio prieštaravimo.

35      Ginčijamo sprendimo 38 ir 39 punktuose Apeliacinė taryba teigė: kadangi sprendime dėl apeliacinio skundo Teisingumo Teismas konstatavo, kad pirmajame sprendime ji atsižvelgė į netinkamą ankstesnį dizainą, reikia išnagrinėti kitus ankstesnius dizainus, kuriais rėmėsi ieškovė. Prašyme pripažinti registraciją negaliojančia ieškovė kaip ankstesnį dizainą nurodė ne kokį nors kitą dizainą, o dizainą DM/059828. Vėliau papildomose pastabose ieškovės teisinė pirmtakė rėmėsi kitais dizainais. Šiuo klausimu Apeliacinė taryba pridūrė, jog reikia atsižvelgti į tai, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį pareiškėjui neleidžiama išplėsti procedūros dalyko grindžiant savo prašymą naujais ankstesniais dizainais, nes dėl tokio požiūrio procedūra užsitęstų ir būtų pakeistas jos dalykas. Blücher kataloguose esantys nauji dizainai, kuriuos ieškovės teisinė pirmtakė pateikė vėlesnėse pastabose, t. y. tie, kurie nurodyti Blücher kataloguose, prašyme pripažinti registraciją negaliojančia nebuvo nurodyti kaip ankstesni dizainai.

36      Ginčijamo sprendimo 58 punkte Apeliacinė taryba priminė, kad, kaip ji jau buvo nusprendusi keliuose ankstesniuose sprendimuose, prašyme pripažinti registraciją negaliojančia buvo apibrėžtas procedūros dalykas, kurį lėmė, pirma, ginčijamas dizainas ir, antra, ankstesni dizainai, kuriais buvo remiamasi, ir kad dėl šios priežasties byloje neįmanoma pateikti kitų ankstesnių dizainų, kurie pateikus prašymą galėtų tapti kliūtimi pripažįstant ginčijamo dizaino naujumą arba individualias savybes.

37      Ginčijamo sprendimo 62 punkte Apeliacinė taryba pažymėjo, kad Blücher katalogų 33 puslapyje esančios iliustracijos viduryje pavaizduota uždengiančioji plokštelė, kurią ieškovės teisinė pirmtakė nurodė kaip ankstesnį dizainą arba vieną iš ankstesnių dizainų, tariamai įrodančių, kad ginčijamas dizainas nėra naujas ir neturi individualių savybių, buvo pateikta tik atsakant į įstojusios į bylą šalies pastabas. Ji patikslino, jog tai, kad anksčiau sprendimus priėmusios instancijos šią plokštelę laikė priimtinu ankstesniu dizainu, prieštarauja minėtiems principams, pagal kuriuos procedūros dėl registracijos pripažinimo negaliojančia dalykas yra apibrėžiamas prašyme ir per šią procedūrą, pateikus prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, neleidžiama pateikti kitų ankstesnių dizainų.

38      Ginčijamo sprendimo 63 punkte, siekdama išsamumo, Apeliacinė taryba pažymėjo, kad faktinių aplinkybių, įrodymų ir papildomų dokumentų, susijusių su jau prašyme pripažinti registraciją negaliojančia nurodytais dizainais arba ankstesnėmis teisėmis, priimtinumui taikoma pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį Anuliavimo skyriui suteikta diskrecija. Vis dėlto pagal šią nuostatą neleidžiama, kad prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikęs asmuo išplėstų procedūros dalyką, grįsdamas savo prašymą naujais ankstesniais dizainais, nes dėl tokio požiūrio procedūra užsitęstų ir pasikeistų jos dalykas. Taigi, kadangi būtent 3a ir 3b prieduose, t. y. Blücher kataloguose, nurodyti dizainai nebuvo paminėti prašyme pripažinti registraciją negaliojančia, nei Anuliavimo skyrius, nei Apeliacinė taryba neturėjo diskrecijos šiuo klausimu. Todėl šiuose dokumentuose esantys dizainai negali būti laikomi ankstesniu technologiniu sprendimu, priimtinu šioje registracijos pripažinimo negaliojančia procedūroje. To paties sprendimo 64 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad dėl tų pačių priežasčių dokumentai ir nuotraukos, kuriuos ieškovė paminėjo savo pastabose atsakydama į pranešėjo pranešimą ir kurie susiję su kitais dizainais nei tie, kurie sudaro dizainą DM/059828, negali būti laikomi priimtinu ankstesniu technologiniu sprendimu.

39      Taigi ginčijamo sprendimo 65 punkte Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad, remiantis pranešėjo pranešimu, vienintelis ankstesnis dizainas šioje byloje yra dizainas DM/059828.

40      Trečiuoju pagrindu ieškovė iš esmės teigia, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą ir pažeidė Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį, nes savo sprendimą grindė tik ankstesniais dizainais, nurodytais prašyme pripažinti registraciją negaliojančia, neatsižvelgdama į tokius įrodymus, kaip Blücher katalogai, kurie buvo pateikti po šio prašymo pripažinti registraciją negaliojančia pateikimo ir kuriais Apeliacinė taryba rėmėsi tik savo pirmajame įsiteisėjusiame sprendime.

41      Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, kad ankstesnių dizainų, kuriuos reikia palyginti su ginčijamu dizainu, identifikavimo klausimas niekada nebuvo galutinai išspręstas per ankstesnes procedūras EUIPO, Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme.

42      Pirma, pirmasis Apeliacinės tarybos sprendimas, kuriame, be kita ko, nebuvo aiškiai nuspręsta dėl dokumentų, kuriuos ieškovė pateikė padavusi prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, priimtinumo, buvo panaikintas pirmuoju Bendrojo Teismo sprendimu, kurio rezoliucinė dalis įsiteisėjo (žr. 14 ir 16 punktus). Pagal suformuotą jurisprudenciją teismo sprendimas dėl panaikinimo galioja ex tunc, todėl panaikintas aktas atgaline data išnyksta iš teisės sistemos (žr. 2013 m. birželio 27 d. Sprendimo Beifa Group / OHMI – Schwan-Stabilo Schwanhäußer (Rašymo priemonės), T‑608/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:334, 32 punktą ir jurisprudenciją; 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo CEDC International / EUIPO Underberg (Žolės stiebo butelyje forma), T‑796/16, EU:T:2020:439, nepaskelbtas Rink., 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl pirmasis sprendimas išnyko iš Europos Sąjungos teisės sistemos ir netapo galutinis.

43      Antra, pirmajame Bendrojo Teismo sprendime (žr. 14 punktą) Bendrasis Teismas taip pat nepriėmė sprendimo dėl minėtų dokumentų priimtinumo ir juo labiau dėl ankstesnių dizainų, kuriuos reikia palyginti su ginčijamu dizainu, dalyko. Iš tiesų šio klausimo nekėlė nei šalys, nei Bendrasis Teismas savo iniciatyva. Be to, sprendime dėl apeliacinio skundo (žr. 16 punktą) buvo apsiribota tik apeliaciniuose skunduose nurodytais teisės klausimais. Todėl nei pirmajame Bendrojo Teismo sprendime, nei sprendime dėl apeliacinio skundo nebuvo keliamas ir sprendžiamas klausimas dėl ankstesnių dizainų, kuriais buvo grindžiamas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, identifikavimo ir dėl vėliau pateiktų dokumentų svarbos apibrėžiant ankstesnius dizainus.

44      Taip pat reikia pažymėti, kad šis ieškinio pagrindas grindžiamas prielaida, jog Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalis taikytina tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje. Taigi būtina išnagrinėti, ar ši nuostata taikytina šioje byloje, bent jau ankstesnio dizaino identifikavimo klausimu, visų pirma atsižvelgiant į 2002 m. spalio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2245/2002, įgyvendinančio Reglamentą Nr. 6/2002 (OL L 341, 2002, p. 28; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 14), 28 straipsnio 1 dalies b punkto v ir vi papunkčius.

45      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį EUIPO gali neatsižvelgti į faktines aplinkybes ar įrodymus, kurių šalys nepateikė laiku. Taigi pagal šią nuostatą EUIPO anuliavimo skyriui ir Apeliacinei tarybai suteikiama diskrecija.

46      Pagal suformuotą jurisprudenciją iš Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, kad paprastai, jeigu nenurodyta kitaip, šalys gali faktines aplinkybes nurodyti ir įrodymus pateikti pasibaigus joms nurodyti ir jiems pateikti nustatytam terminui pagal Reglamento Nr. 6/2002 nuostatas ir kad EUIPO nedraudžiama atsižvelgti į pavėluotai nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Patikslinimas, kad EUIPO „gali“ panašiu atveju nuspręsti neatsižvelgti į tokius įrodymus, rodo, kad pagal minėtą nuostatą jai suteikiama didelė diskrecija nuspręsti, nurodant tokį pasirinkimą pagrindžiančius motyvus, ar reikia į juos atsižvelgti (žr. 2017 m. liepos 5 d. Sprendimo Gamet / EUIPO – „Metal-Bud II“ Robert Gubała (Durų rankena), T‑306/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:466, 15 ir 16 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

47      Dėl EUIPO diskrecijos įgyvendinimo, siekiant atsižvelgti į pavėluotai pateiktus įrodymus, pažymėtina, kad toks EUIPO atsižvelgimas, kai ji turi priimti sprendimą vykstant registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrai, visų pirma gali būti pateisinamas, kai ji mano, kad, pirma, pavėluotai pateikti įrodymai iš pirmo žvilgsnio gali turėti realios reikšmės jai pateikto prašymo pripažinti registraciją negaliojančia nagrinėjimo baigčiai ir, antra, jei procedūros stadija, kuriai vykstant pavėluotai pateikiami įrodymai, ir su ja susijusios aplinkybės neprieštarauja tokiam atsižvelgimui. Iš to matyti, kad Bendrasis Teismas turi įvertinti, ar Apeliacinė taryba veiksmingai pasinaudojo jai suteikta didele diskrecija tam, kad motyvuotai ir tinkamai atsižvelgusi į visas svarbias aplinkybes nuspręstų, kad reikia atsižvelgti į pirmą kartą jai pateiktus įrodymus, kad priimtų sprendimą, dėl kurio į ją kreiptasi. Be to, Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar Apeliacinė taryba tinkamai pasinaudojo jai pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį suteikta diskrecija (žr. 2017 m. liepos 5 d. Sprendimo Poignée de du peuple, T‑306/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:466, 17 ir 18 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

48      Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad pateikti papildomų įrodymų, be tų, kurie buvo pateikti per EUIPO šiam tikslui nustatytą terminą, galima ir pasibaigus šiam terminui ir kad EUIPO jokiu būdu nedraudžiama atsižvelgti į pavėluotai pateiktus papildomus įrodymus (žr. 2018 m. kovo 14 d. Sprendimą Crocs / EUIPO – Gifi Diffusion (Avalynė), T‑651/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:137, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Centrotherm Systemtechnik / OHMI ir centrotherm Clean Solutions, C‑610/11 P, EU:C:2013:593, 88 punktą).

49      Atsižvelgiant į tai, taip pat reikia priminti, kad Reglamento Nr. 6/2002 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prašymas pripažinti registraciją negaliojančia turi būti pateiktas raštu ir būti motyvuotas. Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto i ir vi papunkčiuose numatyta, kad prašyme pripažinti registraciją negaliojančia turi būti nurodomi negaliojimo pagrindai ir šiam prašymui pagrįsti pateikti faktai, įrodymai ir argumentai. Be to, pastarojo reglamento 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktyje numatyta, kad, kai prašymas pripažinti registraciją negaliojančia grindžiamas tuo, kad registruotasis Bendrijos dizainas nėra naujas arba neturi individualių savybių, jame turi būti nurodyti ankstesni dizainai, kurie galėtų tapti kliūtimi pripažįstant registruotojo Bendrijos dizaino naujumą arba individualias savybes, ir jų vaizdai, taip pat dokumentai, įrodantys tų ankstesnių dizainų buvimą.

50      Iš jurisprudencijos matyti, kad šalis, pateikusi prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, turi pateikti EUIPO būtiną informaciją ir visų pirma tiksliai bei išsamiai identifikuoti dizainą, kurio pirmumu remiamasi, kad būtų įrodyta, jog ginčijamas dizainas negali būti teisėtai įregistruotas. Taigi ne EUIPO, o prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikęs asmuo turi pateikti įrodymų, galinčių patvirtinti šio pagrindo realumą (sprendimo dėl apeliacinio skundo 59 ir 65 punktai; taip pat žr. 2019 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Aroma Essence / EUIPO – Refan Bulgaria (Kempinė), T‑532/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:609, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

51      Reikia pažymėti, kad ankstesnių dizainų buvimo ir identifikavimo įrodymas turi būti pateiktas dėl kiekvieno iš pareiškėjo nurodytų negaliojimo pagrindų. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas nusprendė, kad nei EUIPO, nei pareiškėjas, prašantis pripažinti registraciją negaliojančia, negali, grindžiant individualių savybių nebuvimu (Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnis), remtis tam tikrais nurodytais ankstesniais dizainais, jei iš prašymo pripažinti registraciją negaliojančia matyti, kad šiais dizainais buvo remtasi tik siekiant pagrįsti kitą negaliojimo pagrindą, kaip antai naujumo trūkumą (to paties reglamento 5 straipsnis) (šiuo klausimu žr. 2018 m. kovo 14 d. Sprendimo Gifi Diffusion / EUIPO – Crocs (Avalynė), T‑424/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:136, 46–48 punktus).

52      Be to, pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 1 dalį nagrinėjant prašymą dėl registracijos pripažinimo negaliojančia EUIPO veiksmai yra apriboti tik šalių nurodytais pagrindais ir reikalavimais. Pareiškėjas turi įsitikinti, kad visi ankstesni dizainai, kuriais remiamasi, yra aiškiai identifikuoti ir atkurti, nes registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra yra viena iš inter partes procedūrų. Taigi, nagrinėdama prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, EUIPO turi atsižvelgti tik į dizainus, kuriuos pareiškėjas aiškiai nurodė prašyme pripažinti registraciją negaliojančia, o ne vėlesniame dokumente (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Éponge de toilette, T‑532/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:609, 30 ir 36 punktus).

53      Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktyje (žr. 49 punktą) daroma prielaida, kad ankstesnis (-i) dizainas (-ai) turi būti identifikuotas (-i) tuomet, kai paduodamas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, nes jame apibrėžiamas ginčo dalykas, o ginčijamo dizaino savininkas gali pareikšti nuomonę dėl prašymo pagrįstumo. Dėl sklandžios procedūros eigos ir ginčijamo dizaino savininko teisėto intereso nenagrinėti ginčo, kurio dalykas nuolat keičiasi, apsaugos draudžiama pareiškėjui savo nuožiūra remtis kitais dizainais, kurie buvo ankstesni per registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą. Dėl šios priežasties šios nuostatos laikymasis yra to paties reglamento 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta prašymo pripažinti registraciją negaliojančia priimtinumo sąlyga.

54      Taigi reikia manyti, kaip tai padarė EUIPO, kad Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunkčiu siekiama nustatyti „išankstinį“ arba naikinamąjį terminą, t. y. terminą, – jo nesilaikymas yra atmetimo pagrindas, – pateikti įrodymų, susijusių su esminiais prašymo pripažinti registraciją negaliojančia aspektais, kuriais nustatomas ir apibrėžiamas prašymo teisinis pagrindas. Išskyrus atvejus, kai pagal to paties reglamento 30 straipsnio 1 dalį EUIPO reikalauja pašalinti prašymo trūkumus, naujų įrodymų, susijusių su ankstesnių dizainų nurodymu ir jų vaizdais, pateikti negalima, nes tai išplėstų prašymo pripažinti registraciją negaliojančia teisinį pagrindą.

55      Iš Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunkčio matyti, kad prašyme pripažinti registraciją negaliojančia apibrėžiamas ginčo dalykas, kuris išplaukia, pirma, iš ginčijamo dizaino ir, antra, iš ankstesnių dizainų, kuriais remiamasi. Todėl, pateikus prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, byloje nebegalima pateikti kitų ankstesnių dizainų, galinčių tapti kliūtimi pripažįstant ginčijamo dizaino naujumą ar individualias savybes.

56      Taigi, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktį, darytina išvada, kad per Bendrijos dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą EUIPO turi nagrinėti tik ankstesnius dizainus, nurodytus prašyme pripažinti registraciją negaliojančia, o ne kitus dizainus, kuriais vėliau remiamasi kaip ankstesniais dizainais.

57      Be to, reikia patikslinti Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto vi papunkčio, pagal kurį prašyme pripažinti registraciją negaliojančia turi būti nurodyti „pagrindams paremti [prašymui pagrįsti] pateikti faktai, įrodymai ir argumentai“, taikymo sritį, taigi ir pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį EUIPO suteiktos diskrecijos taikymo sritį.

58      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kaip tai padarė EUIPO, kad Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto v ir vi papunkčiuose iš esmės yra atskiriami pagal minėto reglamento 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktį reikalaujami įrodymai, susiję su „ankstesnių dizainų nurodymu ir jų vaizdu“, nuo kitų to paties reglamento 28 straipsnio 1 dalies b punkto vi papunktyje nurodytų „faktų ir įrodymų“, pavyzdžiui, faktų ir įrodymų, susijusių su ankstesnio dizaino atskleidimu (Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnis), arba įrodymų, susijusių su ginčijamo dizaino funkcionalumu (Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnis).

59      Iš to matyti, kad Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalyje EUIPO suteikta diskrecija „neatsižvelgti į suinteresuotųjų šalių laiku nepateiktus faktus ar įrodymus“ gali būti taikoma tik Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto vi papunktyje nurodytiems „faktams ir įrodymams“, o ne „ankstesnių dizainų nurodymui ir jų vaizdui“, kaip to reikalaujama pagal to paties reglamento 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktį. Konkrečiai kalbant, Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalis netaikytina ankstesnio dizaino identifikavimo klausimui.

60      Pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį, nors ir leidžiama atsižvelgti į papildomus įrodymus (žr. 48 punktą), pavyzdžiui, tikslesnį vaizdą ar įrodymą apie dizaino paskelbimą, kuriuo jau buvo remtasi prašyme pripažinti registraciją negaliojančia, vis dėlto neleidžiama išplėsti šio prašymo teisinio pagrindo pateikiant visiškai naujus įrodymus ir taip leidžiant pareiškėjui pagrįsti minėtą prašymą kitais ankstesniais dizainais, nes dėl to pasikeistų ginčo dalykas, o, be to, pailgėtų bylos nagrinėjimo trukmė.

61      Taigi ginčijamo sprendimo 39 punkte Apeliacinė taryba, be kita ko, teisingai pažymėjo, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikusiam asmeniui neleidžiama išplėsti procedūros dalyko grindžiant savo prašymą naujais ankstesniais dizainais.

62      Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad, kaip ginčijamo sprendimo 61 punkte iš esmės konstatavo Apeliacinė taryba, paraginusi šalis pateikti savo pastabas, Blücher kataloguose pavaizduotas dizainas buvo nurodytas ar pavaizduotas ne 2009 m. rugsėjo 3 d. prašyme pripažinti registraciją negaliojančia, o tik 2010 m. balandžio 2 d. atsakyme į įstojusios į bylą šalies pastabas (žr. 7 ir 8 punktus).

63      Vis dėlto šis dizainas nėra tapatus dizainui, iš pradžių nurodytam prašyme pripažinti registraciją negaliojančia, nes jame esanti uždengiančioji plokštelė skiriasi nuo ankstesnių dizainų, įregistruotų dizainu DM/059828. Taigi tai jokiu būdu nėra „to paties ankstesnio dizaino vaizdai“, kaip tai suprantama pagal Bendrojo Teismo jurisprudenciją (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 22 d. Sprendimą Shenzhen Taiden / OHMI – Bosch Security Systems (Ryšių įranga), T‑153/08, EU:T:2010:248, 25 punktą). Be to, nebuvo būtina pašalinti trūkumus pagal Reglamento Nr. 2245/2002 30 straipsnio 1 dalį, nes ieškovės teisinė pirmtakė teisingai identifikavo ankstesnius dizainus, kuriais rėmėsi grįsdama savo prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, t. y. tuos dizainus, kuriems taikomas registruotas dizainas DM/059828.

64      Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kaip tai padarė EUIPO, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį galimas atsižvelgimas į įrodymus po to, kai buvo pateiktas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, gali būti leidžiamas tik siekiant pateikti konkrečių gaminių, kuriuose lyginami dizainai yra pritaikyti, naudojimo būdus arba pagrįsti bet kokius kitus prašyme pripažinti registraciją negaliojančia jau nurodytus faktus ar teiginius. Žinoma, šiuo klausimu Apeliacinė taryba griežtai neatmetė minėtų įrodymų priimtinumo, nes jie skirti papildyti jau pateiktiems argumentams, susijusiems su prašyme pripažinti registraciją negaliojančia nurodytu ankstesniu dizainu.

65      Vis dėlto, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktį, dėl formalaus tokių įrodymų priimtinumo negalima leisti pridėti naujo ankstesnio dizaino prie tų, kurie iš pradžių buvo nurodyti prašyme pripažinti registraciją negaliojančia. Iš tiesų šiuo požiūriu Blücher katalogų pateikimas po to, kai buvo paduotas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, prilygsta visiškai „naujų“, o ne „papildomų“ įrodymų pateikimui, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo jurisprudenciją dėl Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalies (žr. 48 punktą).

66      Taigi ginčijamo sprendimo 63 punkte Apeliacinė taryba iš esmės teisingai nusprendė, kad, nors atsižvelgus į papildomus įrodymus ir gali būti išplėstos prašyme pripažinti registraciją negaliojančia nurodytos faktinės aplinkybės papildant jas kitais įrodymais, susijusiais su jau nurodytais ankstesniais dizainais, vis dėlto tai neleidžia išplėsti šio prašymo teisinio pagrindo taip, kad jis apimtų naujai nurodytus ankstesnius dizainus, nes minėto prašymo pripažinti registraciją negaliojančia apimtį jo pateikimo dieną galutinai nustatė ieškovės teisinė pirmtakė, nurodydama ankstesnius dizainus, kuriais buvo remiamasi grindžiant nagrinėjamą prašymą.

67      Ginčijamo sprendimo 65 ir 66 punktuose Apeliacinė taryba taip pat padarė teisingą išvadą, kad vienintelis šioje byloje teisėtai nurodytas ankstesnis dizainas yra dizainas DM/059828, kuris buvo atskleistas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnį, iki paraiškos registruoti ginčijamą dizainą pateikimo dienos. Be to, šio atskleidimo buvimas ir ankstesnis atskleidimas yra neginčijami.

68      Taigi darytina išvada, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovė, Apeliacinė taryba, pirma, nesivadovavo ankstesniais galutiniais sprendimais ir nepažeidė nė vieno iš šio sprendimo 32 punkte nurodytų bendrųjų principų ir, antra, nepažeidė Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalies ir tinkamai taikė Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktį.

69      Vadinasi, trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl pirmojo pagrindo

70      Pirmajame pagrinde, kurį sudaro trys dalys, ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo 24 punkte, siejamame su 2018 m. liepos 24 d. pranešėjo pranešimu, Apeliacinė komisija padarė įvairių vertinimo klaidų.

71      Pirmoje dalyje ieškovė kritikuoja Apeliacinę tarybą klaidingai nusprendus, kad savo pranešime pranešėjas teigė, jog ankstesnis dizainas, į kurį reikia atsižvelgti, yra tik dizainas DM/059828, nes jis vienintelis buvo paminėtas prašyme pripažinti registraciją negaliojančia. Tačiau iš pranešėjo pranešimo negalima spręsti apie šiame punkte nurodytą motyvą, t. y. apie tai, kad prie prašymo pripažinti registraciją negaliojančia buvo pridėtas tik tas dizainas, be to, toks motyvas nėra labiau pagrįstas ginčijamame sprendime.

72      Antroje dalyje ieškovė kritikuoja Apeliacinę tarybą klaidingai nusprendus, kad į Blücher katalogų 33 puslapio nuotrauką negalima atsižvelgti, nes pagal sprendimą dėl apeliacinio skundo per registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą ji negalėjo būti pateikta kaip ankstesnis dizainas. Jos nuomone, Apeliacinė taryba minėtame sprendime padarė nepagrįstą išvadą. Be to, priešingai, nei nurodyta sprendimo dėl apeliacinio skundo 71 punkte, EUIPO nesiėmė priimti jokių pasirengimo nagrinėti bylą priemonių.

73      Trečioje dalyje ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, jog tik dizainas DM/059828, kurį ieškovė pateikė prašyme pripažinti registraciją negaliojančia, gali būti nagrinėjamas kaip ankstesnis dizainas, nes pranešėjas konstatavo, kad „anksčiau sprendimus priėmusių instancijų nagrinėtas ankstesnis dizainas“ nebuvo nurodytas 2009 m. rugsėjo 3 d. ieškovės teisinės pirmtakės prašyme pripažinti registraciją negaliojančia. Ši išvada yra platesnė nei pranešėjo pranešime padaryta išvada, kurioje visiškai nenurodyta, kad anksčiau sprendimus priėmusių instancijų nagrinėtas ankstesnis dizainas nebuvo paminėtas prašyme pripažinti registraciją negaliojančia.

74      EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.

75      Ginčijamo sprendimo 24 punkte Apeliacinė taryba priminė, kad 2018 m. liepos 24 d. pranešėjas išsiuntė šalims pranešimą, kuriuo informavo, kad jam pateiktas ankstesnis dizainas yra dizainas DM/059828, kuris yra vienintelis paminėtas prašyme pripažinti registraciją negaliojančia. Ji nurodė, kad pranešėjas, iš naujo išnagrinėjęs bylos medžiagą po to, kai Teisingumo Teismas grąžino bylą, konstatavo, kad anksčiau sprendimus priėmusių instancijų nagrinėtas ankstesnis dizainas nebuvo nurodytas prašyme pripažinti registraciją negaliojančia ir kad tame prašyme nebuvo paminėtas joks kitas dizainas.

76      Pirmoje dalyje ieškovė iš esmės priekaištauja, kad 2018 m. liepos 24 d. pranešime pranešėjas, o ginčijamo sprendimo 24 punkte Apeliacinė taryba nepagrindė, kodėl reikėtų atsižvelgti tik į dizainus, kuriems taikomas įregistruotas dizainas DM/059828 (žr. 7 punktą), atmetant 8 punkte atkurtą vaizdą.

77      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio pirmą sakinį EUIPO sprendimuose turi būti nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. Ši pareiga motyvuoti yra tokios pat apimties kaip ir iš SESV 296 straipsnio išplaukianti pareiga, pagal kurią akto autoriaus argumentai turi atsispindėti aiškiai ir nedviprasmiškai. Tokia pareiga turi dvejopą tikslą: leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priemonės priėmimą pagrindžiančias priežastis siekiant apginti savo teises ir suteikti Sąjungos teismui galimybę vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę. Klausimas, ar sprendimo motyvavimas atitinka šiuos reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į kontekstą ir atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Visi/one / EUIPO – EasyFix (Automobilių informacinis stovelis), T‑74/18, EU:T:2019:417, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

78      Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia pažymėti, kad pareiga motyvuoti susijusi tik su ginčijamu sprendimu, o ne su bylos pranešėjo pranešimu, kuris nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį. Iš jurisprudencijos matyti, kad Apeliacinės tarybos sprendimas gali būti skundžiamas Sąjungos teisme, jeigu tas sprendimas sukelia „privalomų teisinių pasekmių“ procedūros EUIPO šaliai (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2009 m. kovo 17 d. Sprendimą Laytoncrest / VRDT – Erico (TRENTON), T‑171/06, EU:T:2009:70, 21 punktą). Taip nėra pranešėjo pranešimo Apeliacinėje taryboje atveju.

79      Be to, nagrinėjant trečiąjį ieškinio pagrindą (žr. 30–69 punktus) matyti, kad ginčijamo sprendimo 38, 39 ir 53–67 punktuose Apeliacinė taryba suprantamai paaiškino priežastis, dėl kurių nagrinėjant Reglamento Nr. 6/2002 5 ir 6 straipsniuose nustatytus reikalavimus galima atsižvelgti tik į ankstesnį dizainą, kurio vaizdas buvo pridėtas prie prašymo pripažinti registraciją negaliojančia. Konkrečiai kalbant, Apeliacinė taryba rėmėsi Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalies aiškinimu, atsižvelgdama į Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto i, v ir vi papunkčius, ir, beje, nepadarė klaidos, kaip konstatuota nagrinėjant trečiąjį pagrindą. Šie pateikti motyvai visiškai atitinka Reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio pirmame sakinyje įtvirtintą pareigą motyvuoti.

80      Taigi šio ieškinio pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

81      Antroje dalyje ieškovė iš esmės priekaištauja Apeliacinei tarybai, kad ši neatsižvelgė į Blücher kataloguose esančius vaizdus, ypač į šio sprendimo 8 punkte pateiktą vaizdą, nors, priėmus sprendimą dėl apeliacinio skundo, šio vaizdo priimtinumui ir reikšmingumui taikoma res judicata galia.

82      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnio 6 dalį EUIPO privalo imtis priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.

83      Pagal suformuotą jurisprudenciją tam, kad laikytųsi teismo sprendimo dėl panaikinimo ir jį visiškai įvykdytų, institucija, kuri buvo priėmusi panaikintą aktą, privalo atsižvelgti ne tik į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet ir į ją lėmusius motyvus, kurie yra būtinas teismo sprendimo pagrindas, nes motyvai yra būtini, kad būtų tiksliai nustatyta rezoliucinėje dalyje išdėstyto sprendimo esmė. Būtent šiuose motyvuose tiksliai nurodoma nuostata, kuri laikoma neteisėta, ir atskleidžiamos priežastys, dėl kurių rezoliucinėje dalyje pripažintas jos neteisėtumas ir į kurias atitinkama institucija turi atsižvelgti, keisdama panaikintą ar negaliojančiu pripažintą aktą (žr. 2013 m. birželio 27 d. Sprendimo (Rašymo priemonės), T‑608/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:334, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

84      Šiuo atveju reikia pažymėti, kad sprendimo dėl apeliacinio skundo 69–71 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė:

„69      Tačiau negali būti reikalaujama, kad, vertindama ginčijamo dizaino naujumą, EUIPO suderintų skirtingus ankstesnio dizaino elementus (t. y. šio sprendimo 8 punkte nurodytą nutekėjimo bakelį ir uždengiančiąją plokštelę), nes išsamų ankstesnio dizaino vaizdą turi pateikti prašymą panaikinti registraciją pateikęs asmuo. Kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 152 punkte, bet kuris galimas derinys turėtų trūkumų, nes neišvengiamai jis būtų netikslus.

70      Tokiomis aplinkybėmis, kaip teisingai nurodė EUIPO, bet, priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 78 punkte, aplinkybė, kad ginčijamą dizainą sudaro tik dizainų, kurie jau tapo prieinami visuomenei ir dėl kurių jau buvo nurodyta, kad jie skirti naudoti kartu, derinys, būtų nesvarbi nagrinėjant naujumą pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį, jei nėra išsamaus dizaino, kurio pirmumu remiamasi, vaizdo.

71      Šiuo klausimu pažymėtina ir tai, kad skundžiamo sprendimo 68 punkte Bendrojo Teismo nurodyta aplinkybė, jog ESS (įstojusi į bylą Bendrajame Teisme šalis) pateikė įmonės Blücher katalogų ištraukas, kurios skiriasi nuo ištraukų, Group Nivelles pateiktų prašyme panaikinti registraciją, ir kuriose pateiktas tokios uždengiančiosios plokštelės, kokia pateikta šio sprendimo 23 punkte esančios iliustracijos centre, uždėtos ant bakelio, kurio apačioje yra vandens nutekėjimo sifonas, vaizdas, neturėtų kompensuoti to, kad nepateiktas tikslus ankstesnio dizaino, kuriuo rėmėsi Group Nivelles, vaizdas. Nors EUIPO galėjo atsižvelgti į tokią aplinkybę, kad priimtų [pasirengimo nagrinėti bylą priemones] pagal Reglamento Nr. 6/2002 65 straipsnio 1 dalį, ji neprivalėjo derinti skirtingų vieno ar kelių dizainų, kurie buvo atskleisti visuomenei atskirai skirtingose katalogų ištraukose, pridėtose prie prašymo panaikinti registraciją, elementų, kad gautų išsamų nurodyto ankstesnio dizaino vaizdą. Nėra būtinybės nagrinėti EUIPO argumento, kad skundžiamo sprendimo 68 ir 76 punktuose iškraipytos faktinės aplinkybės, ir pakanka konstatuoti, jog šiame sprendime Bendrasis Teismas nenurodė, kad ESS pateiktas paveikslėlis yra išsamus konkretaus ankstesnio dizaino, kurio pirmumą nurodė Group Nivelles, vaizdas.“

85      Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad nagrinėjant trečiąjį pagrindą jau buvo konstatuota, jog ankstesnių dizainų, kurie turėjo būti lyginami su ginčijamu dizainu, identifikavimo klausimas niekada nebuvo galutinai išspręstas per EUIPO, Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme vykusias ankstesnes procedūras (žr. šio sprendimo 41–43 punktus). Taigi pareiga laikytis res judicata galios šiam konkrečiam klausimui netaikoma.

86      Be to, reikia pažymėti, kad ieškovės nurodyta sprendimo dėl apeliacinio skundo ištrauka susijusi tik su pareiga pateikti „išsamų“ ankstesnio dizaino „vaizdą“. Tačiau Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl galimybės pateikti tokį „išsamų vaizdą“ po to, kai buvo pateiktas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia. Taigi pareiga laikytis res judicata galios šiam konkrečiam klausimui netaikoma.

87      Be to, kiek ieškovė priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl to, kad ši nenurodė priimti [pasirengimo nagrinėti bylą priemonių] pagal Reglamento Nr. 6/2002 65 straipsnį, ši kritika yra nepagrįsta. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 21 d. pastabose iš tikrųjų paprašė apklausti liudytojus, tačiau nepatikslino, kodėl toks nenurodymas priimti pasirengimo nagrinėti bylą priemones yra vertinimo klaida. Žinoma, tokie liudytojai galėjo pagrįsti teiginį, kad dizaino pateikimo dieną jau buvo žinoma apie ginčijamam dizainui artimus dizainus. Vis dėlto toks pagrindimas būtų buvęs nereikšmingas, nes esminis Apeliacinės tarybos sprendžiamas klausimas, t. y. nustatyti ankstesnius dizainus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant ginčijamo dizaino naujumą ir individualias savybes, galėjo būti teisiškai išspręstas remiantis Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalies aiškinimu atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2245/2002 28 straipsnio 1 dalies b punkto i, v ir vi papunkčius. Taigi bet kuriuo atveju tokiomis aplinkybėmis faktiniai ekspertų parodymai būtų neturėjo jokios reikšmės.

88      Galiausiai reikia pabrėžti, kad nei Bendrasis Teismas, nei Teisingumo Teismas neišreiškė pozicijos dėl šių prašomų pasirengimo nagrinėti bylą priemonių būtinumo, be to, nei Bendrasis Teismas, nei Teisingumo Teismas neturėjo įgaliojimų duoti nurodymų EUIPO, ypač nurodyti jai priimti tokias pasirengimo nagrinėti bylą priemones (šiuo klausimu žr. 2017 m. vasario 9 d. Sprendimo Mast-Jägermeister / EUIPO (Puodeliai), T‑16/16, EU:T:2017:68, 27 punktą).

89      Taigi šio ieškinio pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

90      Trečioje dalyje ieškovė pateikia įvairios kritikos dėl 2018 m. liepos 24 d. pranešėjo pranešimo.

91      Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad ši trečia dalis yra nepriimtina, nes ieškinyje nurodyti panaikinimo pagrindai gali būti susiję tik su ginčijamu sprendimu, o ne su ankstesniu procedūros aktu, kuris savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių ir yra aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio (žr. šio sprendimo 77 punktą), kaip antai pranešėjo pranešimas.

92      Be to, dėl priežasčių, kurios jau buvo nurodytos šio sprendimo 41–43 ir 84–89 punktuose, ši trečia dalis yra nepagrįsta tiek, kiek ji susijusi su Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sprendimų res judicata galia.

93      Taigi šio pagrindo trečią dalį reikia atmesti kaip nepriimtiną ir, be to, nepagrįstą.

94      Vadinasi, pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su ginčijamo dizaino savybių nustatymu

95      Antrajame ieškinio pagrinde ieškovė tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 26 punkte Apeliacinė taryba suklydo nustatydama ginčijamo dizaino savybes. Dar kartą remdamasi sprendimo dėl apeliacinio skundo 69 punktu (žr. šio sprendimo 84 punktą), ji teigia, kad negalima reikalauti, kad EUIPO, vertindama ginčijamo dizaino naujumą, suderintų skirtingus elementus (šiuo atveju – nutekėjimo bakelį ir uždengiančiąją plokštelę) tam, kad būtų gautas išsamus šio dizaino vaizdas. Jos nuomone, svarbus klausimas yra ginčijamo dizaino „skiriamosios savybės“. Iš 2009 m. gruodžio 8 d. įstojusios į bylą šalies pastabų matyti, kad iš tikrųjų ji norėjo įregistruoti ne dušo vandens nutekėjimo latako vaizdą, o tik uždengiančiosios plokštelės, skirtos naudoti ant pailgos formos stačiakampių nutekėjimo latakų, vaizdą. Iš dviejų Nyderlandų teismų priimtų sprendimų taip pat matyti, kad vienintelė ginčijamo dizaino „skiriamoji savybė“ yra „uždara uždengiančioji plokštelė“ arba „(vadinamos) „nulinės“ grotelės“, t. y. „grotelės be tarpų, kuriomis vanduo gali tekėti per abiejose grotelių pusėse esančius griovelius“. Be to, EUIPO anuliavimo skyrius manė, kad vienintelė matoma įprastai naudojamo ginčijamo dizaino savybė yra viršutinė plokštelės dalis.

96      Ieškovės teigimu, yra visiškai logiška, kad Anuliavimo skyrius, padaręs tokią išvadą, savo argumentus grindė vien ginčijamo dizaino „nulinės“ uždengiančiosios plokštelės vaizdo palyginimu su visų kitų ankstesnių uždengiančiųjų plokštelių, visų pirma esančių Blücher katalogų 33 puslapyje, vaizdu. Aplinkybė, kad šios uždengiančiosios plokštelės tam tikrais atvejais skirtos naudoti kartu su pailgos formos stačiakampiu bakeliu, taip sudarant lataką dušo vandeniui nutekėti, šiuo aspektu turi mažai reikšmės, nes, įstojusios į bylą šalies nuomone, jų savybės neturėtų būti laikomos skiriamosiomis, naujomis ar individualiomis, o pailgos formos stačiakampis bakelis ir su juo susijusios savybės nėra matomos įprastai naudojant lataką vandeniui nutekėti.

97      EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.

98      Ginčijamo sprendimo 26 punkte Apeliacinė taryba priminė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovė pateikė prašymą būti išklausyta ir pastabas, iš esmės grindžiamas įvairiais Apeliacinės tarybos išvardytais argumentais. Visų pirma ieškovė nurodė per ankstesnę procedūrą pateiktus pareiškimus, kurie, kaip ji mano, įrodo, kad specialistai žinojo apie latakų dušo vandeniui nutekėti, kurių vaizdas sudarytas iš pailgos formos stačiakampio rezervuaro ar bakelio su tokia pačia uždara uždengiančiąja plokštele, dizainus. Ieškovė, be kita ko, pateikė nuorodą į 5–7 priedus ir paprašė kolegijos apklausti minėtus liudytojus.

99      Antrajame ieškinio pagrinde ieškovė iš esmės tvirtina, kad, nustatydama ginčijamo dizaino savybes, Apeliacinė taryba padarė klaidą. Apeliacinė taryba suklydo, kai atsižvelgė į tam tikras ginčijamo dizaino savybes, kaip antai šonines įpjovas, nors įstojusi į bylą šalis prašė pripažinti išimtines teises tik į „vandens nutekėjimo latako uždengiančiosios plokštelės, skirtos naudoti kartu su pailgos formos stačiakampiais grioveliais (dušo) vandeniui nutekėti, vaizdą“. Kitaip tariant, stačiakampei ir pailgai nutekėjimo latako formai ir šoninėms įpjovoms netaikoma ginčijamo dizaino apsauga. Tik latako dušo vandeniui nutekėti uždengiančiosios plokštelės forma leidžia atskirti šį dizainą nuo ankstesnių dizainų.

100    Pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 26 punktas įtrauktas ne į „[minėto] sprendimo motyvus“ (27–116 punktai), o į „faktinių aplinkybių santrauką“ (1–26 punktai), nes tai yra ieškovės argumentų santrauka, o ne Apeliacinės tarybos vertinimas.

101    Pagal jurisprudenciją pagrindai, kuriais nesiekiama paneigti motyvų, dėl kurių Apeliacinė taryba atmetė jai pateiktą apeliaciją, turi būti laikomi nereikšmingais (žr. 2020 m. spalio 16 d. Nutarties L. Oliva Torras / EUIPO – Mecánica del Frío (Sukabintuvai transporto priemonėms), T‑629/19, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:506, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taip ir yra nagrinėjamu atveju.

102    Be to, reikia priminti, kaip tai padarė EUIPO, kad ginčijamo dizaino objektas ir jo savybės turi būti nustatomos tik remiantis vaizdais, pateiktais grindžiant paraišką įregistruoti.

103    Iš tiesų, vertinant ginčijamo dizaino naujumą ar individualias savybes, jis turi būti lyginamas su ankstesniais dizainais tokios formos, kokios jis buvo įregistruotas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2005 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Castellblanch / OHMI – Champagne Roederer (CRISTAL CASTELLBLANCH), T‑29/04, EU:T:2005:438, 57 punktą ir 2021 m. balandžio 21 d. Sprendimo Chanel / EUIPO – Huawei Technologies (Apskritimo su dviem susikertančiomis kreivėmis pavaizdavimas), T‑44/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:207, 25 punktą).

104    Be to, išvadų dėl ginčijamo dizaino objekto ir savybių negalima palikti vertinti šalims, ir galiausiai jomis šalys negali laisvai disponuoti (šiuo klausimu dėl atskleidimo veiksmo teisinio kvalifikavimo žr. 2018 m. spalio 23 d. Sprendimo Mamas and Papas / EUIPO – Wall-Budden (Apsauginės vaikiškų lovelių sienelės), T‑672/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:707, 60 punktą).

105    Vadinasi, antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nereikšmingą ir nepagrįstą.

 Dėl ketvirtojo, penktojo ir šeštojo pagrindų, susijusių su dizainų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimu ir ginčijamo dizaino individualių savybių vertinimu

 Teisės aktų ir jurisprudencijos priminimas

106    Pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą Bendrijos dizainas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu neatitinka minėto reglamento 4–9 straipsniuose nustatytų reikalavimų, įskaitant, be kita ko, naujumo ir individualių savybių reikalavimų.

107    Pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punktą įregistruotas Bendrijos dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, tapęs prieinamas visuomenei iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos. Be to, Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 2 dalyje patikslinta, kad vertinant individualias savybes reikia atsižvelgti į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.

108    Bendrijos dizaino individualių savybių vertinimas iš esmės atliekamas keturiais etapais. Pirma, nustatomas gaminių, kuriuose numatyta panaudoti dizainą arba kuriuose numatyta tą dizainą pritaikyti, sektorius, paskui – informuotas apie šiuos gaminius pagal jų paskirtį vartotojas ir, atsižvelgiant į šį informuotą vartotoją, ankstesnio dizaino žinomumo lygis ir pastabumo lyginant dizainų panašumus ir skirtumus lygis, trečia, – dizainerio laisvės kuriant dizainą mastas, kurio įtaka individualumui yra atvirkščiai proporcinga, ir, ketvirta, atsižvelgiant į jį, – informuotam vartotojui ginčijamo dizaino ir ankstesnio visuomenei atskleisto dizaino daromo bendro įspūdžio palyginimo (jei įmanoma – tiesioginio) rezultatas (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Visi/one / EUIPO – EasyFix (Automobilių informacinis stovelis), T‑74/18, EU:T:2019:417, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

109    Kalbant apie ankstesnį dizainą ar dizainus, pažymėtina, kad dizaino individualumas turi būti vertinamas lyginant atskirai su vienu ar daugiau ankstesnių dizainų iš visų dizainų, kurie anksčiau tapo prieinami visuomenei, o ne lyginant su kelių ankstesnių dizainų atskirų savybių deriniu (2014 m. birželio 19 d. Sprendimo Karen Millen Fashions, C‑345/13, EU:C:2014:2013, 25 ir 35 punktai ir 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Automobilių informacinis stovelis T‑74/18, EU:T:2019:417, 84 punktą; šiuo klausimu taip pat žr. sprendimo dėl apeliacinio skundo 61 punktą). Taigi ankstesnis dizainas turi turėti „visišką“ arba „bet kurios sudedamosios dalies“ pirmumą ir negali būti derinio rezultatas.

110    Svarbiausia, kad EUIPO instancijos turėtų ankstesnio dizaino vaizdą, kuris leistų nustatyti gaminio, kuriame dizainas pritaikytas, vaizdą ir tiksliai ir patikimai nustatyti ankstesnį dizainą, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 5–7 straipsnius būtų galima įvertinti ginčijamo dizaino naujumą ir individualias savybes ir šiuo tikslu palyginti nagrinėjamus dizainus. Tačiau nagrinėjant, ar ginčijamas dizainas tikrai nėra naujas arba neturi individualių savybių, būtinai reikia turėti tikslų ir apibrėžtą ankstesnį dizainą. Be to, šalis, pateikusi prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, turi pateikti EUIPO būtiną informaciją ir tiksliai bei išsamiai identifikuoti dizainą, kurio pirmumu remiamasi, kad būtų įrodyta, jog ginčijamas dizainas negali būti teisėtai įregistruotas. Vis dėlto negali būti reikalaujama, kad, vertindama ginčijamo dizaino naujumą, EUIPO suderintų skirtingus ankstesnio dizaino elementus, nes išsamų ankstesnio dizaino vaizdą turi pateikti prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikęs asmuo (šiuo klausimu žr. sprendimo dėl apeliacinio skundo 64, 65 ir 69 punktus).

111    Be to, reikia pabrėžti, kad, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 6 dalį, nėra svarbu žinoti paraiškoje įregistruoti nurodytų gaminių sektoriaus, kalbant apie rėmimąsi ankstesniu dizainu procedūroje dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, kaip ir kalbant apie dizaino apsaugos apimtį pažeidimo procedūroje. Taigi pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją nereikalaujama, kad informuotas ginčijamo dizaino vartotojas žinotų gaminį, kuriame ankstesnis dizainas pritaikytas arba panaudotas (šiuo klausimu žr. sprendimo dėl apeliacinio skundo 134 punktą). Kitaip tariant, ankstesnis dizainas, pritaikytas gaminiui, kuris skiriasi nuo to, su kuriuo susijęs ginčijamas dizainas, iš principo yra ankstesnis dizainas, svarbus vertinant ginčijamo dizaino individualias savybes, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį.

112    Kiek tai susiję su ginčijamu dizainu, į nematomas gaminio savybes, kurios nesusijusios su jo vaizdu, negali būti atsižvelgta nustatant, ar ginčijamam dizainui gali būti taikoma apsauga (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Biscuits Poult / VRDT – Banketbakkerij Merba (Sausainis), T‑494/12, EU:T:2014:757, 29 punktą).

113    Kiek tai susiję su dizainų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimu, pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, vertinant informuoto vartotojo požiūriu, dizaino individualios savybės kyla iš bendro įspūdžio, kurį sukuria skirtumai arba „déjà vu“ nebuvimas, palyginti su visais ankstesniais dizainais, neatsižvelgiant į skirtumus, kurie nepakankamai ryškūs, kad darytų įtaką minėtam bendram įspūdžiui, nors ir esant daug nereikšmingų detalių, tačiau atsižvelgiant į skirtumus, kurie pakankamai ryškūs, kad sukurtų skirtingą visumos įspūdį (žr. 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Automobilių informacinis stovelis T‑74/18, EU:T:2019:417, 83 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

114    Dizainų, dėl kurių kilo ginčas, sukuriamų bendrų įspūdžių palyginimas turi būti apibendrinantis ir apimti ne tik išvardytų panašumų ir skirtumų analitinį palyginimą. Palyginimas turi remtis ginčijamo dizaino atskleistomis savybėmis ir apimti tik saugomas savybes, neatsižvelgiant į savybes, kurios, kaip antai techninės, nėra saugomos. Toks palyginimas turi būti susijęs su iš esmės įregistruotais dizainais, nesant galimybės reikalauti, kad prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikęs asmuo pateiktų nurodyto dizaino grafinį vaizdą, panašų į paraiškoje įregistruoti ginčijamą dizainą pateiktą vaizdą (žr. 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Automobilių informacinis stovelis T‑74/18, EU:T:2019:417, 84 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

115    Atsižvelgiant būtent į šią jurisprudenciją reikia išnagrinėti ieškovės ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį pagrindus, pateikus atskirus dizainų, dėl kurių kilo ginčas, vaizdus ir priminus Apeliacinės tarybos atliktus vertinimus, nurodytus ginčijamo sprendimo 98–112 punktuose.

 Atskiri dizainų, dėl kurių kilo ginčas, vaizdai ir ginčijamo sprendimo priminimas

116    Dizainai, dėl kurių kilo ginčas, pavaizduoti toliau, o šeši įregistruoto dizaino DM/059828 objektai turi būti vertinami atskirai, nes, atsižvelgiant į ketvirtojo pagrindo nagrinėjimą (žr. 128–147 punktus), kiekvienas iš jų sukuria visišką pirmumą (žr. 109 punktą):

Image not found

25.1 25.2 25.3

Image not found

Ginčijamas dizainas

Ankstesni dizainai

Image not found

25.1 25.2 25.3

Image not found

Ginčijamas dizainas

Ankstesni dizainai

Image not found

25.1 25.2 25.3

Image not found

Ginčijamas dizainas

Ankstesni dizainai


Image not found

25.1 25.2 25.3

Image not found

Ginčijamas dizainas

Ankstesni dizainai

Image not found

25.1 25.2 25.3

Image not found

Ginčijamas dizainas

Ankstesni dizainai

Image not found

25.1 25.2 25.3

Image not found

Ginčijamas dizainas

Ankstesni dizainai

Image not found

25.1 25.2 25.3

Image not found

Ginčijamas dizainas

Ankstesni dizainai

117    Ginčijamo sprendimo 98 ir 99 punktuose Apeliacinė taryba pažymėjo, kad tik ankstesni dizainai Nr. 1 ir 3 turėjo uždengiančiąją plokštelę be angų, o kiti ankstesni dizainai buvo su plyšiais, kurių skaičius ir forma skyrėsi. Kadangi plyšių buvimas labai prisidėjo prie bendro įspūdžio, kuris aiškiai skyrėsi nuo ginčijamo dizaino įspūdžio, Apeliacinė taryba teigė, kad vertinant individualias savybes ypatingą dėmesį reikia skirti ankstesniems dizainams Nr. 1 ir 3. Vis dėlto išsamumo sumetimais ji taip pat atsižvelgė į kitus ankstesnius dizainus, t. y. į ankstesnius dizainus Nr. 2, 4, 5 ir 6, nes, pasak ieškovės, kai kurių iš jų matmenys ir proporcijos sutapo su ginčijamame dizaine nurodyto latako dušo vandeniui nutekėti matmenimis ir proporcijomis. Ji pridūrė, kad, lygindama nagrinėjamus dizainus, atsižvelgė tik į savybių, kurios, įmontavus latakus dušo vandeniui nutekėti, lieka matomos, išvaizdą.

118    Ginčijamo sprendimo 100 punkte Apeliacinė taryba priminė, kad dėl ginčijamo dizaino pirmojo Bendrojo Teismo sprendimo 49 punkte (žr. 14 punktą) Bendrasis Teismas nusprendė, kad su ginčijamu dizainu susijęs gaminys yra „latakas dušo vandeniui nutekėti“ (anglų k. „shower drain“) ir kad jį įmontavus į dušo grindis matoma ne tik viršutinė plokštelės dalis, bet ir dvi šoninės įpjovos ir viršutinė bakelio krašto dalis, todėl akivaizdu, kad būtent pastarąjį elementą turėjo omenyje Apeliacinė taryba pirmajame sprendime, kalbėdama apie „plonus išorinius latako dušo vandeniui nutekėti kraštus“. Taigi minėto sprendimo 59 punkte Bendrasis Teismas pritarė Apeliacinės tarybos pozicijai, išdėstytai pirmajame sprendime, kad, įmontavus ginčijamame dizaine pavaizduotą „lataką dušo vandeniui nutekėti“, horizontalus uždengiančiosios plokštelės paviršius nėra vienintelis jo elementas, kuris lieka matomas.

119    Šiuo klausimu, siekiant aiškios ir tikslios terminologijos, būtina iš karto pabrėžti, kad ginčijamas dizainas yra ne „dušo sifonas“ (nyderlandų k. „douchesifon“) siaurąja prasme, kaip tvirtino Bendrasis Teismas savo pirmojo sprendimo prancūziškoje versijoje (žr. to sprendimo 49 ir 59 punktus), o veikiau „latakas dušo vandeniui nutekėti“ (nyderlandų k. „douchegoot“ arba „doucheput“), susidedantis ne tik iš sifono, bet ir iš nutekėjimo bakelio ir uždengiančiosios plokštelės. Be to, formuluotė „latakas dušo vandeniui nutekėti“ yra tikslesnis žodžių junginio anglų k. „shower drain“, kuris taip pat paminėtas minėtame sprendime ir įtvirtintas paraiškoje įregistruoti, vertimas (žr. 3 punktą).

120    Ginčijamo sprendimo 101 punkte Apeliacinė taryba konstatavo:

–        dizainai, dėl kurių kilo ginčas, turėjo tokią pačią pailgą stačiakampę formą;

–        ankstesniame dizaine Nr. 5 ir ginčijamame dizaine esančios proporcijos tarp keturių plokštelės pusių buvo beveik vienodos;

–        ankstesniuose dizainuose Nr. 1 ir 3 ir ginčijamame dizaine buvo uždara uždengiančioji plokštelė;

–        išskyrus ankstesnį dizainą Nr. 5, kituose ankstesniuose dizainuose ir ginčijamame dizaine iš visų keturių pusių buvo ploni išoriniai kraštai.

121    Ginčijamo sprendimo 102 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad vis dėlto dizainai, dėl kurių kilo ginčas, skiriasi šiais požymiais:

–        ankstesniuose dizainuose Nr. 1, 2, 3 ir 5 jų paviršiaus centre buvo apskritas vandens rinktuvas, kuris atitiko apačioje esantį sifoną, o ginčijamame dizaine šios savybės nebuvo;

–        ankstesnių dizainų Nr. 1 ir 2 ilgosiose pusėse buvo keturi tvirtinimai, o šių elementų nebuvo kituose dizainuose, įskaitant ginčijamą dizainą, tačiau jų matomumas, įmontavus gaminį, buvo labai ribotas;

–        ankstesniuose dizainuose Nr. 4, 5 ir 6 buvo ne uždengiančioji plokštelė, o plokštelė su angomis, o ginčijamame dizaine buvo uždara ir dekoruota uždengiančioji plokštelė;

–        tik ginčijamo dizaino uždengiančioji plokštelė turėjo šonines įpjovas ilgosiose pusėse, o ankstesniuose dizainuose buvo apskritas vandens rinktuvas arba grotelės su plyšiais ar angomis;

–        ankstesniuose dizainuose plokštelėje nebuvo jokio dekoratyvaus elemento, o ginčijamame dizaine visas uždengiančiosios plokštelės paviršius buvo dekoruotas raštu su taškais.

122    Ginčijamo sprendimo 103 ir 104 punktuose Apeliacinė taryba pažymėjo, kad bendras įspūdis, kurį informuotam vartotojui sukelia ankstesni dizainai Nr. 1 ir 3, iš esmės nulemtas pailgos formos stačiakampio bakelio ir viduryje esančios apskritos angos, atitinkančios apačioje esantį sifoną. Jos teigimu, šios savybės skyrėsi nuo tų, kurias galima rasti skysčių nutekėjimo įrenginių, kurie taip pat gali būti su kvadratiniais ar apskritais bakeliais ir angomis, pavyzdžiui, stačiakampio formos, sektoriuje. Tačiau, jos nuomone, keturiose pusėse esantys ploni išoriniai kraštai yra mažiau pastebimi nei kiti elementai ir turi mažesnį poveikį daromam bendram įspūdžiui.

123    Be to, ginčijamo sprendimo 105 ir 106 punktuose Apeliacinė taryba konstatavo, kad ginčijamame dizaine yra pailgos formos stačiakampė uždengiančioji plokštelė, kurios keturiose pusėse esantys ploni išoriniai kraštai yra matomi. Apeliacinės tarybos teigimu, vis dėlto, priešingai nei buvo nagrinėjamų ankstesnių dizainų atveju, ši uždengiančioji plokštelė buvo visiškai uždara, nes vanduo tekėjo pro ginčijamo dizaino dušo sifono ilgųjų pusių šonines įpjovas, be to, tos plokštelės paviršius taip pat buvo dekoruotas pilkais taškais. Be to, šioje byloje tai, kad buvo ploni išoriniai kraštai, nebuvo itin pastebima naudojant aptariamą vandens nutekėjimo įrenginį. Iš tiesų, žvelgiant iš vertikalios pusės, šios savybės nepadarytų ypatingo įspūdžio informuotam naudotojui, nes jis daugiausia dėmesio skirtų uždengiančiosios plokštelės linijoms ir formoms.

124    Taigi ginčijamo sprendimo 107 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad, nors šie dizainai ir ginčijamas dizainas buvo pailgos stačiakampės formos su plonais išoriniais kraštais, kurių proporcijos buvo panašios į ieškovės nurodytų ankstesnių dizainų proporcijas, ginčijamame dizaine buvo visiškai uždara uždengiančioji plokštelė ir, kas taip pat yra svarbu, šoninės įpjovos. Jos nuomone, dėl šių savybių ginčijamas dizainas sukuria kitokį įspūdį nei ankstesni dizainai. Pastarųjų dizainų atveju dekoracijos nebuvimas ant visiškai uždaros uždengiančiosios plokštelės ir tai, kad iš karto yra matoma apskrita bakelio ar grotelių su angomis forma, iš esmės prisidėjo prie tų dizainų sukeliamo bendro įspūdžio.

125    Ginčijamo sprendimo 108 punkte Apeliacinė taryba pabrėžė, kad šie skirtumai nėra nei pernelyg menki, nei nežymūs, nei kitaip nereikšmingi ir kad tokia išvada juo labiau yra pateisinama, nes ginčijamo dizaino uždengiančioji plokštelė buvo padengta pilkais taškeliais. Jos nuomone, ieškovė negalėjo pagrįstai teigti, kad į nagrinėjamų skysčių nutekėjimo sistemų išvaizdą, linijas ir formas nereikia atsižvelgti dėl to, kad jos atitinka techninę paskirtį arba kad iš įrodymų matyti, jog atitinkamame sektoriuje gali būti tendencija siūlyti stačiakampio formos pailgus skysčių nutekėjimo įrenginius su uždara uždengiančiąja plokštele. Atvirkščiai, nagrinėjamos savybės, nepaisant techninės paskirties, yra formos, dydžiai ir pozicijos, kurios gali skirtis, atsižvelgiant į dizaineriui suteiktos gana didelės laisvės mastą, ir kurias lemia estetiniai motyvai. Be to, negalima pritarti ieškovės argumentui, kad ginčijamas dizainas yra tapatus dizainui DM/059828, išskyrus, kiek tai susiję su uždengiančiąja plokštele su angomis, kuri, kaip mano ieškovė, atsirado dėl techninių sumetimų. Apeliacinės tarybos nuomone, grotelių angų forma ir padėtis yra elementai, kuriuos kurdamas dizaineris turėjo didelę laisvę ir kurie galėjo būti sukurti atskirai arba derinant su bet kokia technine funkcija, kurią minėti elementai taip pat gali atlikti. Taigi dėl angų formos, jų padėties ir konfigūracijos gali skirtis vienas vandens nutekėjimo įrenginys nuo kito, todėl šių savybių išvaizda gali turėti įtakos bendram įspūdžiui.

126    Taigi ginčijamo sprendimo 109 ir 110 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė, kad nors ginčijamo dizaino sukeliamą bendrą įspūdį nulemia elegantiškas, esminis ir minimalus latakas dušo vandeniui nutekėti, sudarytas iš uždaros ir dekoruotos uždengiančiosios plokštelės ir šoninių įpjovų, ankstesnių dizainų bendrą įspūdį lemia labiau standartinės savybės, kaip antai viduryje esantis apskritas vandens rinktuvas arba grotelės su plyšiais. Be to, jos nuomone, ankstesni dizainai neturi dekoratyvių savybių, o ginčijamame dizaine jų yra. Nors ieškovė tvirtino, kad šoninės įpjovos latakuose dušo vandeniui nutekėti su uždara uždengiančiąja plokštele yra įprasti ir dėl techninės funkcijos reikalingi elementai, Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad taip, kaip šios šoninės įpjovos pavaizduotos, jos turi tam tikrą estetinę vertę, kuri prisideda prie bendro elegantiško ir minimalistinio į bylą įstojusios šalies latako dušo vandeniui nutekėti vaizdo.

127    Ginčijamo sprendimo 112 punkte Apeliacinė taryba pridūrė, kad dėl tų pačių priežasčių, taip pat atsižvelgdama į tai, kad ankstesni dizainai Nr. 2, 4, 5 ir 6 turėjo ne uždarą uždengiančiąją plokštelę, o plokštelę su angomis, kurių skaičius, forma ir dydis skiriasi, ji manė, kad šių dizainų informuotam vartotojui sukeliamas bendras įspūdis skyrėsi nuo ginčijamo dizaino, kuris turi uždarą ir taškeliais dekoruotą paviršių, daromo įspūdžio ir kad šie skirtumai turėjo lemiamą įtaką ginčijamų dizainų išvaizdai.

 Dėl ketvirtojo pagrindo

128    Ketvirtuoju pagrindu ieškovė tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 98–110 ir 112 punktuose Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai vertino ginčijamo dizaino naujumą ar individualias savybes, lygindama jį su registruotais dizainais DM/059828. Jos nuomone, palyginimas yra klaidingas, nes ginčijamo sprendimo 98 ir 101 punktuose Apeliacinė taryba rėmėsi netikslia pastaba, kad dizainas Nr. 1 (atitinkantis Nr. 1.1 ir 1.2) ir dizainas Nr. 3 (atitinkantis Nr. 3.1 ir 3.2), kurie pavaizduoti registracijoje DM/059828, buvo susiję su dušo vandens nutekėjimo latakais, turinčiais uždengiančiąją plokštelę be angų, vadinamą „nulinę“ plokštelę (anglų k. „cover of rooster“).

129    Viena vertus, dizainas, atitinkantis Nr. 1.1 ir 1.2, yra sudarytas tik iš nutekėjimo bakelio (Nr. 1.1 yra vaizdas iš viršaus, o Nr. 1.2 – vaizdas iš apačios) be įmontuotos ar ant jo uždėtos uždengiančiosios plokštelės su angomis ar be jų. Todėl šis dizainas neapėmė viso latako dušo vandeniui nutekėti kaip ginčijamas dizainas. Akivaizdu, kad nutekėjimo bakelis, kuris pavaizduotas Nr. 1.1 ir 1.2 atitinkančiame dizaine, yra montuojamas į grindis ir įprastai naudojant nėra matomas (išskyrus viršutinius nutekėjimo bakelio kraštus). Dėl šios priežasties dizainui Nr. 1 nėra taikoma Bendrijos dizaino apsauga. Lygiai tas pats pasakytina apie kitą 98 ir 101 punktuose nurodytą dizainą, t. y. dizainą Nr. 3 (atitinkantį Nr. 3.1 ir 3.2), kuriame vėlgi pavaizduotas tik nutekėjimo bakelis (Nr. 3.1 yra vaizdas iš viršaus, o Nr. 3.2 – vaizdas iš apačios) be įmontuotos ar ant jo uždėtos uždengiančiosios plokštelės su angomis ar be jų. Be to, ginčijamo sprendimo 101 ir 102 punkto antroje įtraukoje nurodytų dizainų, atitinkančių Nr. 1.1 ir 1.2, keturiose pusėse esantys ploni išoriniai kraštai taip pat išnyksta įmontavus į grindus ir yra nematomi įprastai naudojant.

130    Kita vertus, dėl dizaino Nr. 5 (atitinkančio Nr. 5.1 ir 5.2) ir dizaino Nr. 6 (atitinkančio Nr. 6.1 ir 6.2) Apeliacinė taryba savo sprendimo 102 punkto trečioje įtraukoje nurodė, kad abu jie susiję su latakais dušo vandeniui nutekėti, sujungtais su uždengiančiąja plokštele su angomis. Tačiau šiuose dizainuose nėra jokio latako dušo vandeniui nutekėti. Dizaino, atitinkančio Nr. 5.1 ir 5.2, vaizduose matoma tik uždengiančioji plokštelė su angomis (Nr. 5.1 yra vaizdas iš viršaus, matomas tik įprastai naudojant, o Nr. 5.2 – vaizdas iš apačios). Tas pats pasakytina apie dizaino, atitinkančio Nr. 6.1 ir 6.2 (Nr. 6.1 yra vaizdas iš apačios, o Nr. 6.2 – vaizdas iš viršaus, matomas tik įprastai naudojant), vaizdus. Taip Apeliacinė taryba lygino viso latako vandeniui nutekėti, t. y. ginčijamo dizaino, vaizdą su uždengiančiosios plokštelės, kuri yra minėto latako dalis, vaizdu.

131    Ieškovės nuomone, iš su šiuo ieškinio pagrindu susijusių ginčijamo sprendimo punktų aiškiai matyti, jog Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad dizainai, atitinkantys numerius 1.1, 1.2, 3.1 ir 3.2, yra susiję tik su nutekėjimo bakeliais (be uždengiančiosios plokštelės), o dizainai, atitinkantys Nr. 5.1, 5.2, 6.1 ir 6.2, yra susiję tik su uždengiančiomis plokštelėmis (su angomis) ir kad tik dizainuose Nr. 2 ir 4, kaip ir ginčijamame dizaine, pateiktas visas latakas vandeniui nutekėti su nutekėjimo bakeliu ir jame sumontuota ar ant jo uždėta uždengiančiąja plokštele. Vadinasi, dizainas, atitinkantis Nr. 1.1 ir 1.2, kartu su dizainu, atitinkančiu Nr. 5.1 ir 5.2, sudaro dizaino Nr. 2 vaizdą, o dizainas, atitinkantis Nr. 3.1 ir 3.2, kartu su dizainu, atitinkančiu Nr. 6.1 ir 6.2, sudaro dizaino Nr. 4 vaizdą. Iš tikrųjų registracijoje DM/059828 nurodytus dizainus atkartoja tik du ankstesni dizainai, susiję su visu lataku vandeniui nutekėti, kaip antai ginčijami dizainai, t. y. dizainai Nr. 2 ir 4.

132    Ieškovė priduria, kad ginčijamo sprendimo 102 punkto pirmoje įtraukoje suformuluota išvada taip pat klaidinga. Remiantis šia išvada, registracijoje DM/059828 nurodytų dizainų Nr. 1, 2, 3 ir 5 paviršiaus centre yra apskritas vandens rinktuvas. Ieškovės teigimu, dizainai Nr. 1 ir 3 iš tiesų yra vandens nutekėjimo bakeliai arba rinktuvai, tačiau įprastai naudojami jie nėra matomi. Dėl dizainų Nr. 2 ir 5 pažymėtina, kad juose nėra vandens rinktuvo, bet jų paviršiaus centre yra uždengiančioji plokštelė su apskritomis angomis.

133    Ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo 102 punkto penktoje įtraukoje ir 106 ir 107 punktuose padaryta išvada yra taip pat neteisinga. Remiantis ta išvada, registruotuose dizainuose DM/059828 (taigi, jos nuomone, tik dizainuose Nr. 2 ir 4) esančiose nutekėjimo latakų uždengiančiose plokštelėse nėra jokio dekoratyvaus elemento, o ginčijamo dizaino uždengiančioji plokštelė yra dekoruota taškais. Ieškovė mano, kad registruotų dizainų DM/059828 uždengiančiosios plokštelės yra dekoruotos apibrėžtu angoms skirtu raštu. Tačiau ginčijamo dizaino uždengiančiajai plokštelei būdinga tai, kad ji neturi dekoratyvaus elemento, nes ją sudaro tik lygi nerūdijančio plieno uždengiančioji plokštelė, dar vadinama „nuline“ uždengiančiąja plokštele. Ant šios uždengiančiosios plokštelės nėra jokių dekoracijų – nei taškų, nei kokios nors kitokios formos puošybos elementų.

134    Taigi ieškovė mano, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą dėl tokių lygintinų objektų, kaip ankstesnių dizainų, pobūdžio ir vaizdo, nes ginčijamą dizainą ji pirmiausia palygino su latako dušo vandeniui nutekėti bakelio vaizdu, vėliau – su latako dušo vandeniui nutekėti uždengiančiosios plokštelės vaizdu ir galiausiai – su viso latako dušo vandeniui nutekėti vaizdu. Ieškovė daro išvadą, kad savybė ar savybės, leidžiančios ginčijamo dizaino vaizdą atskirti nuo ankstesnių dizainų vaizdų, taip pat yra neaiškios.

135    EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.

136    Pirmiausia reikia pažymėti, kad ieškovė neginčija nei ginčijamo sprendimo 85 punkte pateiktos informuoto vartotojo apibrėžties, nei to paties sprendimo 88 punkte pateikto vertinimo, kad dizainerio laisvė yra santykinai plati (žr. 24 punktą). Ji taip pat neginčija minėto sprendimo 77 punkte pateikto Apeliacinės tarybos vertinimo, kad nė viena ginčijamo dizaino savybė nebuvo nulemta vien jo techninės funkcijos, todėl jam neturėtų būti netaikoma apsauga arba neturėtų būti suteiktas gerokai mažesnis vaidmuo, atsižvelgiant į jo poveikį bendram palyginimui (žr. 23 punktą). Be to, nėra pagrindo abejoti šia apibrėžtimi ir vertinimu.

137    Taip pat neginčijama, kad, priėmus sprendimą dėl apeliacinio skundo, visai nereikalaujama, kad informuotas ginčijamo dizaino vartotojas žinotų gaminį, kuriame ankstesnis dizainas pritaikytas arba panaudotas (žr. 16 punktą). Kitaip tariant, ankstesnis dizainas, pritaikytas gaminiui, kuris skiriasi nuo to, su kuriuo susijęs ginčijamas dizainas, iš principo yra ankstesnis dizainas, svarbus vertinant ginčijamo dizaino individualias savybes, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį (žr. 111 punktą). Taigi šiuo atveju tai, kad ankstesni dizainai skirti naudoti pramonėje skysčiams nuleisti, o ne tam, kad kaip latakas dušo vandeniui nutekėti būtų naudojami tokioje sanitarinėje patalpoje, kaip vonios kambarys, netrukdo į juos atsižvelgti kaip į ankstesnius dizainus, svarbius vertinant ginčijamo dizaino individualias savybes.

138    Ketvirtuoju pagrindu ieškovė iš esmės tvirtina, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai palygino ginčijamą dizainą su registracijoje DM/059828 nurodytais ankstesniais dizainais. Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad ankstesni dizainai, pateikti Nr. 1.1 ir 1.2, paskui – Nr. 3.1 ir 3.2 atitinkančių dizainų vaizduose, yra susiję su uždengiančiąja plokštele be angų, nors jie buvo susiję tik su nutekėjimo bakeliu. Ieškovės teigimu, šie ankstesni dizainai nėra matomi įprastai naudojant (t. y. įmontavus į grindis), todėl jie nepatenka į Bendrijos dizaino apsaugos taikymo sritį (žr. ginčijamo sprendimo 98 ir 101 punktus). Be to, Apeliacinė taryba padarė klaidą nusprendusi, kad ankstesni dizainai, atitinkantys Nr. 5.1, 5.2, 6.1 ir 6.2, susiję su latakais vandeniui nutekėti, turinčiais uždengiančiąją plokštelę su angomis, nors tai yra tik uždengiančioji plokštelė. Ieškovė daro išvadą, kad tik registracijoje DM/059828 nurodyti dizainai Nr. 2 ir 4, kaip ir ginčijamas dizainas, vaizduoja visą lataką vandeniui nutekėti su nutekėjimo bakeliu ir įmontuota ar ant viršaus pritvirtinta uždengiančiąja plokštele.

139    Kitaip tariant, reikia pažymėti, kad ieškovė mano, jog ginčijamas dizainas galėjo būti lyginamas tik su dviem ankstesniais dizainais Nr. 2 ir 4, nes šie du dizainai buvo vieninteliai, nurodyti registracijoje DM/059828 ir susiję su išbaigtais „latakais dušo vandeniui nutekėti“, kuriuos sudaro du elementai, t. y. nutekėjimo bakelis ir uždengiančioji plokštelė.

Image not found

Image not found

Registracijoje DM/059828 nurodytas dizainas Nr. 2

Registracijoje DM/059828 nurodytas dizainas Nr. 4


140    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kaip tai padarė EUIPO, kad galima klaida, kurią Apeliacinė taryba galėjo padaryti apibrėždama kitų dizainų, o ne registracijoje DM/059828 nurodytų dizainų Nr. 2 ir 4 savybes, negalėjo turėti jokios įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, nes Apeliacinė taryba palygino ginčijamą dizainą su ankstesniais išbaigtais dizainais Nr. 2 ir 4, t. y. su sudėtiniu gaminiu, sudarytu iš dviejų elementų – nutekėjimo bakelio ir uždengiančiosios plokštelės, kurie sudaro lataką dušo vandeniui nutekėti. Net darant prielaidą, kad Apeliacinė taryba, nagrinėdama ankstesnius dizainus Nr. 1, 3, 5 ir 6, ginčijamą dizainą taip pat palygino tik su nutekėjimo bakelio arba tik su uždengiančiosios plokštelės vaizdais, tai negali paneigti rezultato, gauto ginčijamą dizainą palyginus su išbaigtais latakais dušo vandeniui nutekėti, t. y. su ankstesniais dizainais Nr. 2 ir 4.

141    Be to, reikia konstatuoti, kad ginčijamo dizaino ir ankstesnių dizainų Nr. 2 ir 4 palyginimas yra visiškai teisingas. Taip yra ir tuo atveju, jei, priešingai, nei nurodyta ginčijamo sprendimo 102 punkto trečioje įtraukoje, ankstesniame dizaine Nr. 4 yra uždengiančioji plokštelė. Iš tiesų tam, kad ginčijamo sprendimo 109, 110 ir 112 punktuose išdėstyti teiginiai būtų pagrįsti ir teisingi, kiek jie susiję su rezultatu, pakanka, kad šiame dizaine, kaip nurodė Apeliacinė taryba, būtų plokštelė su angomis, kurios paviršiaus raštas yra ne dekoratyvus, o funkcinis. Taigi labai nedidelė klaida, kurią Apeliacinė taryba padarė minėto sprendimo 102 punkto trečioje įtraukoje, negali turėti jokios lemiamos įtakos šio sprendimo teisėtumui.

142    Galiausiai reikia pažymėti, kad savo rašytiniuose dokumentuose ieškovė nepateikia jokio argumento, galinčio paneigti ginčijamo sprendimo 109, 110 ir 112 punktuose padarytas išvadas.

143    Be to, per posėdį ieškovė pripažino, kad kilo „problema“ su Blücher katalogų paveikslėliais, nes nutekėjimo bakelis buvo pavaizduotas vienoje nuotraukoje, o uždengiančioji plokštelė – kitoje, tačiau šis bakelis ir plokštelė pavaizduoti kartu nebuvo. Šiuo klausimu taip pat reikia pažymėti, kad remiantis, be kita ko, šio sprendimo 109 punkte nurodytu 2014 m. birželio 19 d. Sprendimu Karen Millen Fashions (C‑345/13, EU:C:2014:2013, 25 ir 35 punktai) ankstesnis dizainas turi turėti „visišką“ arba „bet kurios sudedamosios dalies“ pirmumą ir negali būti nulemtas derinio. Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kaip per teismo posėdį tai padarė EUIPO, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė nepateikė visos nutekėjimo sistemos, sudarytos iš nutekėjimo bakelio ir uždengiančiosios plokštelės, tai yra tokios sistemos, kokia parduodama pagal Blücher katalogus, vaizdo. Todėl vienintelį visišką pirmumą, kuriuo ieškovė gali remtis, bet kuriuo atveju atitinka registracijoje DM/059828 nurodyti dizainai Nr. 2 ir 4, kuriuose pavaizduoti išbaigti latakai dušo vandeniui nutekėti.

144    Taigi ginčijamo sprendimo 109 ir 110 punktuose Apeliacinė taryba iš esmės teisingai nusprendė, kad, jei ginčijamas dizainas kėlė „elegantiško, esminio ir minimalaus“ latako dušo vandeniui nutekėti, sudaryto iš uždaros uždengiančiosios plokštelės, turinčios dekoruotą paviršių, ir šoninių įpjovų, kurių estetinė vertė prisidėjo prie šio „elegantiškos ir minimalistinio“ vaizdo, bendrą įspūdį, tai ankstesnių dizainų, ypač Nr. 2 ir 4, bendras įspūdis, priešingai, buvo kitoks, nes jį apibrėžė daugiau „standartinės“, funkcinės, o ne dekoratyvios savybės, pavyzdžiui, kalbant apie centre esantį apskritą vandens rinktuvą (dizainas Nr. 2, žiūrint į dizaino, atitinkančio Nr. 1.1 ir 1.2, vaizdus; dizainas Nr. 4, žiūrint į dizaino, atitinkančio Nr. 3.1 ir 3.2, vaizdus) arba groteles su angomis (dizainas Nr. 2, žiūrint į dizaino, atitinkančio Nr. 5.1 ir 5.2, vaizdus; dizainas Nr. 4, žiūrint į dizaino, atitinkančio Nr. 6.1 ir 6.2, vaizdus).

145    Be to, ginčijamo sprendimo 112 punkte, siejamame su to sprendimo 107 punktu, Apeliacinė taryba iš esmės taip pat teisingai pridūrė, kad dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos minėto sprendimo 109 ir 110 punktuose, taip pat atsižvelgdama į tai, kad ankstesniuose dizainuose Nr. 2 ir 4 buvo nedekoratyvi funkcinė plokštelė su angomis, ji manė, kad bendras šių dizainų daromas įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo ginčijamo dizaino, kuriame pavaizduota taškais dekoruota uždara uždengiančioji plokštelė ir estetinę vertę turinčios šoninės įpjovos, daromo įspūdžio.

146    Galiausiai ginčijamo sprendimo 113 punkte, kurio ieškovė aiškiai neginčijo, Apeliacinė taryba iš esmės teisingai nusprendė, kad minėtas savybių, kurios buvo didelę laisvę turinčio dizainerio darbo objektas, vaizdo skirtumas buvo pakankamas, kad susidarytų skirtingas bendras įspūdis, nepaisant tam tikrų sutapimų, todėl padarė išvadą, kad, remiantis tik prašyme pripažinti registraciją negaliojančia nurodytais ankstesniais dizainais, visų pirma dizainu Nr. 2 (žiūrint į dizainus, atitinkančius dizainus Nr. 1.1, 1.2, 5.1 ir 5.2) ir dizainu Nr. 4 (žiūrint į dizainus, atitinkančius dizainus Nr. 3.1, 3.2, 6.1 ir 6.2), ginčijamas dizainas turėjo individualių savybių.

147    Vadinasi, ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl penktojo pagrindo

148    Penktuoju pagrindu ieškovė tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 111 punkte, siejamame su to paties sprendimo 29 ir 30 punktais, Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad pareiškimai, kuriais ieškovė remiasi, nebuvo padaryti prisiekus ar iškilmingai patvirtinus, nes dauguma šių pareiškimų buvo elektroniniai laiškai, be to, jie kilo iš su pačia ieškove susijusios srities ir nebuvo pagrįsti jokiu atskiru pareiškimu. Ieškovė daro prielaidą, kad tai susiję su priedais Nr. 4–7, kuriuos ji pridėjo prie savo 2010 m. balandžio 2 d. atsakymo; ji taip pat rėmėsi jos 2018 m. rugsėjo 21 d. pateiktų pastabų 20 punktu. Jos nuomone, nebuvo jokio pagrindo neatsižvelgti į šių pareiškimų turinį vertinant ginčijamo dizaino naujumą ir individualias savybes.

149    Visų pirma ieškovė mano, kad, atsižvelgiant į trečiąjį pagrindą, „keista ir nenuoseklu“ tai, jog Apeliacinė taryba atsižvelgė į šiuos pareiškimus. Iš tiesų ieškovė pateikė aptariamus priedus kartu su Blücher katalogų 33 puslapio nuotrauka, kurią Apeliacinė taryba atmetė remdamasi Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalimi, motyvuodama tuo, kad ji nebuvo pateikta 2009 m. rugsėjo 3 d. prašyme pripažinti registraciją negaliojančia. Nors ieškovė pripažįsta, kad dauguma minėtų pareiškimų buvo elektroniniai laiškai, vis dėlto ji pažymi, kad nė viena iš byloje dalyvaujančių šalių ar anksčiau sprendimus priėmusių instancijų niekuomet neabejojo šių elektroninių laiškų tikslumu ar vientisumu. Šie pareiškimai ir jų turinys niekada nebuvo ginčijami. Be to, ieškovė priduria, kad šie pareiškimai nekilo iš su ja pačia susijusios srities, o priedus Nr. 4, 5 ir 7 parengė bendrovė Blücher, visiškai nuo jos nepriklausoma įmonė, kuri nesusijusi su ja jokiais sutartiniais santykiais, naryste ar kitokiais ryšiais, net jei ir priedą Nr. 6 parengė įstojusios į bylą šalies teisės specialistas.

150    EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčijo ieškovės argumentus.

151    Ginčijamo sprendimo 111 punkte Apeliacinė taryba pažymėjo, kad ieškovės nurodyti pareiškimai nebuvo padaryti prisiekus ar iškilmingai patvirtinus, nes dauguma šių pareiškimų buvo elektroniniai laiškai, be to, jie kilę iš su pačia ieškove susijusios srities ir nebuvo pagrįsti atskiru pareiškimu, kurį būtų pateikusios, pavyzdžiui, gamintojų asociacijos ar prekybos rūmų asociacijos. Taigi Apeliacinė taryba nusprendė, kad, remdamasi ieškovės nurodytais dokumentais, ji negalėjo paneigti skirtingų ginčijamo dizaino savybių estetinės vertės. Priešingai, jos nuomone, nagrinėjamu atveju reikėjo atsižvelgti į visą dizainą ir į jį sudarančių elementų formą, dydį, poziciją ir proporcijas.

152    Penktajame pagrinde ieškovė iš esmės teigia, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai nepripažino šių pareiškimų ir susirašinėjimo elektroniniais laiškais, kuriuos, be kita ko, pateikė Blücher ar I-Drain darbuotojai, įrodomosios galios.

153    Visų pirma reikia konstatuoti, kad šis ieškinio pagrindas grindžiamas klaidingu ginčijamo sprendimo aiškinimu. Iš tiesų ginčijamo sprendimo 111 punkte Apeliacinė taryba neketino panaikinti 2010 m. balandžio 2 d. ieškovės pareiškimų, pateiktų Anuliavimo skyriui jos atsakymo į įstojusios į bylą šalies pastabas prieduose Nr. 4–7 ir iš esmės susijusių su daugiau ar mažiau estetinio ar funkcinio ginčijamo dizaino pobūdžiu, įrodomosios galios. Apeliacinė taryba tik nurodė suformuotą Bendrojo Teismo jurisprudenciją, pagal kurią trečiųjų asmenų pareiškimai iš esmės turi tam tikrą įrodomąją galią, kurios stiprumas vis dėlto mažėja proporcingai pareiškimą pateikusio asmens suinteresuotumui bylos sėkme (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 16 d. Sprendimo Nanu-Nana Joachim Hoepp / VRDT – Stal-Florez Botero (nana), T‑196/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:674, 32 punktą ir nurodytą jurisprudenciją; 2015 m. birželio 16 d. Sprendimo H. P. Gauff Ingenieure / VRDT – Gauff (Gauff JBG Ingenieure), T‑585/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:386, 28 punktą).

154    Be to, nepaisant minėtų pareiškimų įrodomosios galios, taip pat reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 111 punkte pateiktos analizės, Apeliacinė taryba atsižvelgė į šiuos dokumentus. Taigi Apeliacinė taryba pasinaudojo jai pagal Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnio 2 dalį suteikta diskrecija (žr. 44–48 punktus). Ji tai galėjo padaryti, nes 2010 m. balandžio 2 d. ieškovės atsakymo prieduose Nr. 4–7 nurodyti dokumentai nebuvo susiję su ankstesnių dizainų identifikavimu. Tačiau reikia priminti, kad toks identifikavimas nustatytas remiantis griežta prašymo pripažinti registraciją negaliojančia nagrinėjimo tvarka, pagal kurią neleidžiama naudotis tokia diskrecija (žr. Bendrojo Teismo atsakymą į trečiąjį ieškinio pagrindą 40–69 punktuose).

155    Galiausiai, savo nuožiūra vertindama faktines aplinkybes, Apeliacinė taryba neprivalėjo atsižvelgti į šiuos pareiškimus. Ji, nepadarydama teisės klaidos, galėjo nuspręsti, kad tokiais pareiškimais negalima paneigti išvados, kad ginčijamas dizainas labiau pasižymi estetiniais, o ne vien funkciniais aspektais. Būtent dėl šių estetinių aspektų yra atskiriamas bendras ginčijamo dizaino sukeliamas įspūdis, t. y. „elegantiško, esminio ir minimalaus“ latako dušo vandeniui nutekėti įspūdis, nuo ankstesnių dizainų sukeliamo labiau funkcionalaus ar „standartinio“ įspūdžio, kaip teisingai konstatavo Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 109 punkte (žr. 144 punktą).

156    Be to, tiek, kiek ieškovės argumentus galima aiškinti taip, kad iš jos buvo atimta galimybė per žodinę proceso dalį iškviesti pareiškimus pasirašiusius trečiuosius asmenis liudytojais ir juos apklausti Apeliacinėje taryboje, kaip ji prašė pagal Reglamento Nr. 6/2002 64 ir 65 straipsnius, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 29 ir 30 punktuose Apeliacinė taryba tvirtino, kad, pirma, žodinis nagrinėjimas šioje byloje nebuvo nei numatytas, nei būtinas, antra, kad ankstesnėje apeliacinėje procedūroje ieškovė nesutiko su įstojusios į bylą šalies prašymu surengti teismo posėdį ir, trečia, kad ji turėjo pakankamai duomenų, faktų, argumentų ir įrodymų sprendimui priimti. Taigi Apeliacinė taryba atmetė prašymą surengti teismo posėdį ir dėl tų pačių priežasčių prašymą apklausti liudytojus.

157    Viena vertus, kiek tai susiję su prašymu surengti žodinį procesą, Reglamento Nr. 6/2002 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad EUIPO, jeigu mano esant tikslinga, savo iniciatyva arba vienos iš proceso šalių prašymu surengia žodinį procesą.

158    Taigi iš Reglamento Nr. 6/2002 64 straipsnio formuluotės ir žodžių junginio „jeigu, [EUIPO] nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas yra tinkamas [tikslingas]“ matyti, kad EUIPO turi didelę diskreciją surengti žodinį procesą.

159    Be to, iš jurisprudencijos dizaino srityje matyti, kad Apeliacinė taryba turi diskreciją spręsdama, ar iš tikrųjų būtina surengti žodinį procesą. Ši diskrecija dėl žodinio proceso būtinumo taikoma net ir tais atvejais, kai šalis prašo surengti žodinį procesą (2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Delfin Wellness / EUIPO – Laher (Infraraudonųjų spindulių kabinos ir suomiškos pirtys), T‑114/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:899, 114 punktas).

160    Pagal analogiją remiantis jurisprudencija prekių ženklų srityje, atsisakymu nepadaroma jokios akivaizdžios klaidos, jei žodinio nagrinėjimo prašanti šalis neįrodo, kad Apeliacinė taryba neturėjo visos informacijos, būtinos sprendimui priimti (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2018 m. vasario 27 d. Sprendimo Hansen Medical / EUIPO – Covidien (MAGELLAN), T‑222/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:99, 56–59 punktus).

161    Šiuo atveju taip ir yra. Naudodamasi didele diskrecija ir tvirtindama, kad turi visą ginčijamam sprendimui priimti reikalingą informaciją, Apeliacinė taryba nepadarė klaidos. Be to, bylos medžiagoje nėra nieko, kas leistų manyti, kad Apeliacinė taryba neturėjo visos informacijos, būtinos ginčijamo sprendimo rezoliucinei daliai pagrįsti.

162    Kita vertus, Reglamento Nr. 6/2002 65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kokioje EUIPO procedūroje gali būti priimamos pasirengimo nagrinėti bylą priemonės [versijoje lietuvių k. „pateikiami ir priimami įrodymai), kurias sudaro, be kita ko, šalių paaiškinimai, prašymas pateikti informacijos, dokumentų ir įrodymų pateikimas, liudytojų parodymai, ekspertizė ir pareiškimai raštu, padaryti prisiekus ar iškilmingai patvirtinus arba turintys panašią galią pagal tos valstybės, kurioje jie pateikti, įstatymus. Pagal šio reglamento 65 straipsnio 3 dalį, jeigu EUIPO mano, jog šaliai, liudytojui ar ekspertui būtina duoti parodymus žodžiu, ji išsiunčia tokiam asmeniui šaukimą atvykti į posėdį.

163    Taigi iš Reglamento Nr. 6/2002 65 straipsnio formuluotės ir žodžių junginio „jei, [EUIPO] nuomone, <…> būtina“ matyti, kad EUIPO turi didelę diskreciją organizuoti liudytojų apklausą (šiuo klausimu taip pat žr. 2021 m. birželio 14 d. Nutarties TrekStor / EUIPO – Zagg (Apsauginiai gaubtai kompiuterinei įrangai), T‑512/20, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:359, 32 punktą).

164    Taigi Apeliacinė taryba neprivalėjo apklausti siūlomų liudytojų, bet šiuo klausimu turėjo didelę diskreciją, kuria šiuo atveju pasinaudojo teisingai.

165    Iš jurisprudencijos prekių ženklų srityje pagal analogiją matyti, kad atsisakymu nepadaroma jokios akivaizdžios klaidos, jei prašymą apklausti liudytojus pateikusi šalis galėjo pateikti tų liudytojų pareiškimus raštu (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2018 m. sausio 18 d. Nutarties W&O medical esthetics / EUIPO – Fidia farmaceutici (HYALSTYLE), T‑178/17, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:18, 15–24 punktus). Tas pats juo labiau pasakytina tuo atveju, kai, kaip šioje byloje, tokie liudytojų parodymai iš tikrųjų buvo pateikti raštu. Be to, reikia nurodyti šio sprendimo 87 punkte pateiktus motyvus.

166    Vadinasi, penktąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl šeštojo pagrindo

167    Pateikdama šeštąjį pagrindą ieškovė tvirtina, pirma, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai ginčijamo sprendimo 114 ir 115 punktuose nusprendė, kad ginčijamas dizainas negali būti laikomas neturinčiu individualių savybių, taigi ir naujumo, todėl yra galiojantis. Ji daro nuorodą į kiekvieną iš ankstesnių pagrindų, kurie taip pat vertinami kartu su kitais. Antra, ji tvirtina, kad Reglamento Nr. 6/2002 65 straipsnyje numatyti įrodymai nebuvo renkami ir net nebuvo svarstoma to daryti, o tai prieštarauja sprendimo dėl apeliacinio skundo 71 punktui. Be to, Apeliacinė taryba taip pat neatsakė į ieškovės pasiūlymą pateikti papildomų įrodymų, visų pirma nurodant konkrečiai įvardytus liudytojus, nes toks pasiūlymas „prireikus“ buvo pakartotas Bendrajame Teisme.

168    EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčijo ieškovės argumentus.

169    Pirma, dėl ginčijamo sprendimo 114 ir 115 punktų Apeliacinė taryba nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčijamas dizainas turi individualių savybių, jis a fortiori negali nebūti laikomas nauju, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį, todėl yra galiojantis.

170    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnyje nurodyta individualių savybių sąlyga yra griežtesnė nei to paties reglamento 5 straipsnyje įtvirtinta naujumo sąlyga, atsižvelgiant į diferenciacijos laipsnį, kurio reikalaujama kiekvieno ankstesnio dizaino atveju. Taigi pagal jurisprudenciją naujas dizainas gali turėti arba neturėti individualių savybių (šiuo klausimu žr. 2013 m. birželio 6 d. Sprendimo Kastenholz / VRDT – Qwatchme (Laikrodžių ciferblatai), T‑68/11, EU:T:2013:298, 38 punktą). Tačiau dizainas, kuris nėra naujas, juo labiau negali turėti individualių savybių.

171    Individualių savybių buvimas leidžia a fortiori daryti išvadą apie naujumą, kaip šioje byloje, o individualių savybių nebuvimas nebūtinai reiškia naujumo nebuvimą, tačiau bet kuriuo atveju to pakanka, kad dizainas būtų pripažintas negaliojančiu. Atvirkščiai, naujumo trūkumas turi lemiamą reikšmę individualių savybių nebuvimui, o naujumas nebūtinai lemia individualių savybių, kurių taip pat reikalaujama dėl dizaino galiojimo, buvimą.

172    Vadinasi, kai, kaip nagrinėjamu atveju, dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia prašoma remiantis Reglamento Nr. 6/2002 5 ir 6 straipsniuose nurodytais pagrindais ir atsižvelgiant į tuos pačius ankstesnius dizainus, ginčijamo dizaino individualių savybių nustatymas reiškia, kad ginčijamas dizainas galioja atsižvelgiant į minėtus negaliojimo pagrindus ir minėtus ankstesnius dizainus.

173    Tokiomis aplinkybėmis, kai nustatoma, kad yra individualių savybių, kaip šioje byloje, EUIPO instancijoms nebūtina išsamiai nagrinėti naujumo sąlygos, nes prioritetinis individualių savybių nagrinėjimas gali būti pateisinamas dėl metodikos ir proceso ekonomiškumo. Priešingai, kitomis aplinkybėmis, kai konstatuojama, kad naujumo nėra, prioritetinis naujumo sąlygos nagrinėjimas taip pat gali būti pateisinamas dėl tų pačių metodikos ir proceso ekonomiškumo priežasčių, nes toks naujumo trūkumas neišvengiamai lemia nagrinėjamo dizaino negaliojimą, nereikalaujant aiškiai nagrinėti individualių savybių sąlygos.

174    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 170–173 punktuose, reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai, prieš a fortiori nustatydama ginčijamo dizaino naujumą, dėl metodikos ir proceso ekonomiškumo nagrinėjo to paties dizaino individualių savybių buvimo klausimą.

175    Antra, dėl pasirengimo nagrinėti bylą priemonės priėmimo pakanka konstatuoti, kad sprendimo dėl apeliacinio skundo (nurodyto 84 punkte) 71 punkte Teisingumo Teismas tik pažymėjo, kad „į tokią aplinkybę EUIPO gali atsižvelgti siekdama nurodyti priimti [pasirengimo nagrinėti bylą priemones] pagal Reglamento Nr. 6/2002 65 straipsnio 1 dalį“. Vartodamas žodį „gali“ Teisingumo Teismas pripažino didelę EUIPO diskreciją priimti pasirengimo nagrinėti bylą priemones pagal šią nuostatą (žr. 162 ir 163 punktus). Taigi tai, kad naudodamasi didele diskrecija Apeliacinė taryba nesiėmė priimti pasirengimo nagrinėti bylą priemonių ir visų pirma neapklausė liudytojų, niekaip neprieštarauja sprendimui dėl apeliacinio skundo ir negali būti kitaip klaidinga.

176    Be to, dėl Bendrajame Teisme pakartotų įrodymų reikia priminti, kad pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį „pagrindinės šalys dar gali pateikti įrodymų ar pasiūlymų pateikti įrodymų prieš pasibaigiantis žodinei proceso daliai <…> su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas“. Šioje byloje, kalbant apie 2009 m. pradėtą administracinę procedūrą ir atsižvelgiant į tai, kad Bendrajame Teisme nebuvo naujos informacijos, bet kuriuo atveju vėlavimas pateikti tokius įrodymus negali būti pateisinamas. Be to, Bendrasis Teismas mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos ir kad jam nereikia tų įrodymų sprendimui priimti.

177    Vadinasi, šeštąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

178    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

179    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

180    Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal EUIPO ir įstojusios į bylą šalies reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Group Nivelles NV bylinėjimosi išlaidas.

Costeira

Kancheva

Perišin

Paskelbta 2022 m. balandžio 27 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


Turinys




*      Proceso kalba: nyderlandų.