Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. gegužės 7 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Priimtinumas – SESV 267 straipsnis – Sąvoka „teismas“ – Kovos su dopingu sporto srityje kompetentinga nacionalinė arbitražo komisija – Kriterijai – Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos nepriklausomumas – Veiksmingos teisminės gynybos principas – Prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinumas“
Byloje C‑115/22
dėl Unabhängige Schiedskommission Wien (Vienos nepriklausoma arbitražo komisija, Austrija) 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. vasario 17 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
SO,
dalyvaujant:
Nationale Anti‑Doping Agentur Austria GmbH (NADA),
Österreichischer Leichtathletikverband (ÖLV),
World Anti-Doping Agency (WADA),
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas L. Bay Larsen, kolegijų pirmininkai A. Prechal, K. Jürimäe, C. Lycourgos, T. von Danwitz, F. Biltgen, Z. Csehi ir O. Spineanu‑Matei, teisėjai J.‑C. Bonichot, S. Rodin, J. Passer (pranešėjas), D. Gratsias, M. L. Arastey Sahún ir M. Gavalec,
generalinė advokatė T. Ćapeta,
posėdžio sekretorius D. Dittert,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. gegužės 2 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– SO, atstovaujamos Rechtsanwalt J. Öhlböck,
– Nationale Anti‑Doping Agentur Austria GmbH (NADA), atstovaujamos A. Sammer, padedamo Rechtsanwälte P. Lohberger ir A. Schütz,
– World Anti‑Doping Agency (WADA), atstovaujamos solicitor D. P. Cooper, padedamo avocate A.‑S. Oberschelp de Meneses, advocaten K. Van Quathem, B. Van Vooren ir avocat L. Waty,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos P. Cottin ir J.‑C. Halleux,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos R. Bénard ir A.‑L. Desjonquères,
– Latvijos vyriausybės, atstovaujamos E. Bardiņš, J. Davidoviča ir K. Pommere,
– Liuksemburgo vyriausybės, atstovaujamos A. Germeaux ir T. Schell,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,
– Europos Komisijos, atstovaujamos A. Bouchagiar, M. Heller ir H. Kranenborg,
susipažinęs su 2023 m. rugsėjo 14 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 127, 2018, p. 2; toliau – BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 6 straipsnio 3 dalies, taip pat 9 ir 10 straipsnių išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas vykstant arbitražo procedūrai, kurioje nagrinėjamas sportininkės SO ir nepriklausomos antidopingo agentūros Nationale Anti‑Doping Agentur Austria GmbH (NADA) ginčas dėl pastarosios sprendimo paskelbti informaciją apie sankcijas SO už nacionalinių antidopingo taisyklių pažeidimą.
Teisinis pagrindas
IAAF taisyklės
3 International Association of Athletics Federations (Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija, toliau – IAAF) priėmė IAAF Competition Rules 2014–2015 (2014 ir 2015 m. IAAF varžybų taisyklės); jų 32.2 taisyklės b ir f punktuose, kaip ir 2017 m. IAAF Anti‑Doping Rules (IAAF antidopingo taisyklės) 2.2 ir 2.6 straipsniuose, nustatytas draudimas „vartoti ar bandyti vartoti draudžiamąsias medžiagas arba naudoti ar bandyti naudoti draudžiamuosius metodus“ ir „turėti draudžiamųjų medžiagų arba naudoti draudžiamuosius metodus“.
Sąjungos teisė
4 BDAR 5 straipsnyje numatyti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai, o šio reglamento 6 straipsnyje įtvirtintos tokio tvarkymo teisėtumo sąlygos. Minėto reglamento 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos taisyklės, reglamentuojančios specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymą, taip pat asmens duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas tvarkymą.
5 Šio reglamento 77 straipsnio „Teisė pateikti skundą priežiūros institucijai“ 1 dalyje nurodyta:
„Neapribojant galimybių imtis kitų administracinių arba teisminių teisių gynimo priemonių, kiekvienas duomenų subjektas turi teisę pateikti skundą priežiūros institucijai, visų pirma valstybėje narėje, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo vieta arba vieta, kurioje padarytas įtariamas pažeidimas, jeigu tas duomenų subjektas mano, kad su juo susijęs asmens duomenų tvarkymas atliekamas pažeidžiant šį reglamentą.“
6 Minėto reglamento 78 straipsnio „Teisė imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių prieš priežiūros instituciją“ 1 dalyje nustatyta:
„Nedarant poveikio galimybei imtis kitų administracinių arba neteisminių teisių gynimo priemonių, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių prieš priežiūros institucijos dėl jo priimtą teisiškai privalomą sprendimą.“
7 To paties reglamento 79 straipsnio „Teisė imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių prieš duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją“ 1 dalyje numatyta:
„Nedarant poveikio galimybei imtis bet kokių galimų administracinių arba neteisminių teisių gynimo priemonių, įskaitant teisę pateikti skundą priežiūros institucijai pagal 77 straipsnį, kiekvienas duomenų subjektas turi teisę imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių, jeigu mano, kad šiuo reglamentu nustatytos jo teisės buvo pažeistos, nes jo asmens duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant šį reglamentą.“
Austrijos teisė
ADBG
8 2020 m. gruodžio 23 d. Anti‑Doping-Bundesgesetz 2021 (2021 m. Federalinis antidopingo įstatymas; BGBl. I, 152/2020; toliau – ADBG) 5 straipsnio „Unabhängige Dopingkontrolleinrichtung [(Nepriklausoma dopingo kontrolės agentūra, Austrija)]“ 1 dalyje numatyta, kad ši agentūra, be kita ko, teikia prašymus atlikti tyrimą pagal ADBG 18 straipsnį Österreichische Anti-Doping Rechtskommission (Austrijos antidopingo komisija, toliau – ÖADR), kai mano, kad buvo pažeistas ADBG, o pagal ADBG 20 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnio 2 dalį įgyja procedūros šalies statusą šioje komisijoje ir Unabhängige Schiedskommission (Nepriklausoma arbitražo komisija, Austrija; toliau – USK).
9 ADBG 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta:
„Nepriklausomos dopingo kontrolės agentūros funkcijoms vykdyti įsteigiama viešoji ribotos atsakomybės bendrovė [NADA]. <...> Kaip duomenų valdytoja, kaip ji suprantama pagal BDAR 4 straipsnio 7 punktą, [NADA] tvarko asmens duomenis.“
10 ADBG 6 straipsnio „Duomenų apsaugos nuostatos“ 1 dalyje numatyta:
„Nepriklausoma dopingo kontrolės agentūra, kaip duomenų valdytoja pagal BDAR 4 straipsnio 7 punktą, turi teisę tvarkyti asmens duomenis, kiek tai būtina jai pagal [ADBG] tenkančioms užduotims vykdyti ir [ADBG] įgyvendinti, visų pirma tuo atveju, kai [ÖADR] ir [USK] vykdo savo užduotis. <...>“
11 ADBG 7 straipsnio „[ÖADR]“ 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad ÖADR turi vykdyti drausmines procedūras atitinkamai kompetentingai federalinei sporto federacijai pagal galiojančias kompetentingos tarptautinės sporto federacijos antidopingo taisykles (antidopingo procedūros). Pagal ADBG 7 straipsnio 7 dalį ÖADR įsteigiama prie Nepriklausomos dopingo kontrolės agentūros. ADBG 7 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 6 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
12 ADBG 8 straipsnyje „[USK]“ nustatyta:
„1. [USK] yra komisija, nepriklausoma nuo valstybės institucijų, privačių asmenų ir Nepriklausomos dopingo kontrolės agentūros. USK nariai negali būti dalyvavę nei tyrime dėl sportininko ar kito asmens, nei priimant sprendimą, susijusį su prašymo atlikti tyrimą dėl sportininko ar kito asmens pateikimu, nei pačiai ÖADR priimant sprendimą, kuris jiems pateiktas peržiūrėti. Nepažeidžiant 23 straipsnio 10 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų, ji įsteigiama prie Nepriklausomos dopingo kontrolės agentūros ir peržiūri ÖADR sprendimus antidopingo procedūrose.
2. Laikantis sąlygos, kad USK yra ne mažiau kaip 50 % moterų, ją sudaro pirmininkas ir septyni nariai, turintys šią kvalifikaciją:
1) pirmininkas ir jo pavaduotojas turi būti išlaikę teisėjo arba advokato egzaminą;
2) du nariai turi turėti teisės diplomą ir patirties vykdant oficialias tyrimo procedūras;
3) du nariai turi būti analitinės chemijos arba toksikologijos ekspertai;
4) du nariai turi būti sporto medicinos ekspertai.
Pirmininkas arba jo pavaduotojas kiekvienai procedūrai vykdyti iš USK narių paskiria bent vieną narį, turintį teisės diplomą ir patirties vykdant oficialias tyrimo procedūras, bent vieną analitinės chemijos arba toksikologijos ekspertą ir bent vieną narį kaip sporto medicinos ekspertą.
3. Pirmininką ir šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus narius ketverių metų kadencijai skiria [Bundesminister für Kunst, Kultur, öffentlichen Dienst und Sport (federalinis meno, kultūros, valstybės tarnybos ir sporto ministras, Austrija)]. Pirmininko pavaduotojas skiriamas iš narių. Gali būti skiriama naujai kadencijai, o dėl svarbių priežasčių – atleidžiama iš pareigų anksčiau laiko. Pirmininkas ir nariai gali bet kuriuo metu atsistatydinti. Jei pirmininkas arba narys atsistatydina anksčiau laiko, naujas asmuo skiriamas likusiam atitinkamos kadencijos laikotarpiui. USK priima sprendimus balsų dauguma, o kvorumas yra, kai dalyvauja pirmininkas ir bent du nariai. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas. USK taip pat gali priimti sprendimus taikydama rašytinę procedūrą, kai aplinkybės aiškios, todėl nebūtina diskutuoti posėdyje, o pirmininkas ir nė vienas narys neprieštarauja, kad sprendimas būtų priimtas laikantis šios tvarkos. 5 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos USK.
<...>
6. [ADBG] 6 straipsnis taikomas mutatis mutandis.“
13 ADBG 20 straipsnyje „Procedūros [ÖADR]“ iš esmės nustatyta, kad ÖADR yra kompetentinga vykdyti antidopingo procedūras pagal Nepriklausomos dopingo kontrolės agentūros prašymus atlikti tyrimą ir priimti sprendimus kaip pirmoji instancija tuo atveju, kai pažeistos kompetentingos tarptautinės sporto federacijos antidopingo taisyklės.
14 ADBG 21 straipsnio 3 dalyje numatyta:
„Ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai sprendimas tampa galutinis, ÖADR informuoja [federalinę sporto organizaciją], sporto organizacijas, sportininkus, kitus asmenis ir varžybų organizatorius, taip pat plačiąją visuomenę apie skirtas apsaugos priemones (pavyzdžiui, nušalinimą) ir antidopingo procedūrose priimtus sprendimus, nurodydama atitinkamo asmens vardą ir pavardę, nušalinimo trukmę ir jo priežastis, tačiau nesudaro galimybių iš paskelbtų duomenų daryti išvadų apie šio asmens sveikatą. Ši informacija gali būti neskelbiama pažeidžiamų asmenų, sportininkų mėgėjų, taip pat asmenų, kurie, suteikdami informaciją arba pateikdami kitus duomenis, svariai prisidėjo prie galimų antidopingo taisyklių pažeidimų atskleidimo, atveju. Sportininkų mėgėjų atveju informacija skelbiama dėl priežasčių, susijusių su visuomenės sveikata, jei buvo nustatytas 1 straipsnio 2 dalies 3 ir 9–11 punktuose nurodytas antidopingo taisyklių pažeidimas.“
15 ADBG 23 straipsnio „Procedūros [USK]“ 1 dalyje nustatyta:
„Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos šalys per keturias savaites nuo pranešimo dienos gali prašyti peržiūrėti 20 straipsnyje numatytus sprendimus. USK patikrina sprendimo teisėtumą ir, jeigu jis neteisėtas, gali jį panaikinti, vietoj jo nepriimdama kito sprendimo, arba kaip nors kitaip iš dalies pakeisti. Prašymas dėl peržiūros nesustabdo 20 straipsnyje numatyto sprendimo vykdymo, nebent USK nurodo stabdomąjį poveikį.“
16 ADBG 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Nepriklausoma dopingo kontrolės agentūra yra USK vykdomos procedūros šalis.
17 Pagal ADBG 23 straipsnio 3 dalį Zivilprozessordnung (Civilinio proceso kodeksas, toliau – ZPO) 580 straipsnio 1 ir 2 dalys, 588 straipsnio 2 dalis, 592 straipsnio 1 ir 2 dalys, 594, 595, 597–602, 604 straipsniai, 606 straipsnio 1–5 dalys, 608 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 610 straipsnis mutatis mutandis taikomi procedūrai USK. Ši turi vykdyti procedūrą remdamasi galiojančiomis kompetentingos tarptautinės sporto federacijos antidopingo taisyklėmis. Be to, procedūros šalys gali prašyti, kad ši procedūra būtų vieša.
18 ADBG 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta:
„Per šešias savaites nuo prašymo dėl peržiūros gavimo dienos USK privalo priimti sprendimą arba surengti posėdį. Įvykus žodinei procedūros daliai, per keturias savaites turi būti priimtas galutinis rašytinis ir motyvuotas sprendimas. Procedūra užbaigiama per šešis mėnesius nuo prašymo dėl peržiūros gavimo dienos; į šį terminą įskaičiuojamas dėl šalies atsiradęs vėlavimas pagal 2 dalies 1 punktą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą turi pirmininkas. Sprendimai priimami raštu, nurodant motyvus. Nepaisant USK priimto arbitražo sprendimo, [Pasaulinė antidopingo agentūra (PAA)], Tarptautinis olimpinis komitetas, Tarptautinis paralimpinis komitetas ir atitinkama tarptautinė sporto šakos federacija gali apskųsti USK sprendimą [Sporto arbitražo teismui (SAT), įsteigtam Lozanoje (Šveicarija)]. Bylose, susijusiose su dalyvavimu tarptautinėse varžybose arba su tarptautiniais sportininkais, suinteresuotieji asmenys gali tiesiogiai užginčyti sprendimus SAT. Kilus civiliniams ginčams, galima kreiptis į civilines bylas nagrinėjančius teismus, prieš tai išnaudojus teisių gynimo priemones antidopingo procedūroje.“
19 ADBG 23 straipsnio 14 dalyje nustatyta:
„USK informuoja [federalinę sporto organizaciją], sporto organizacijas, sportininkus, kitus asmenis ir varžybų organizatorius, taip pat plačiąją visuomenę apie savo sprendimus, nurodydama atitinkamo asmens vardą ir pavardę, nušalinimo trukmę ir jo priežastis, tačiau nesudaro galimybių iš paskelbtų duomenų daryti išvadų apie šio asmens sveikatą. Ši informacija gali būti neskelbiama pažeidžiamų asmenų, sportininkų mėgėjų, taip pat asmenų, kurie, suteikdami informaciją arba pateikdami kitus duomenis, svariai prisidėjo prie galimų antidopingo taisyklių pažeidimų atskleidimo, atveju. Sportininkų mėgėjų atveju informacija skelbiama dėl priežasčių, susijusių su visuomenės sveikata, jei buvo nustatytas 1 straipsnio 2 dalies 3 ir 9–11 punktuose nurodytas antidopingo taisyklių pažeidimas.“
Nepriklausomos arbitražo komisijos darbo tvarkos taisyklės, numatytos 2021 m. Federaliniame antidopingo įstatyme
20 2021 m. sausio 1 d. Verfahrensordnung der Unabhängigen Schiedskommission nach dem Anti-Doping-Bundesgesetz 2021 (Nepriklausomos arbitražo komisijos darbo tvarkos taisyklės, numatytos 2021 m. Federaliniame antidopingo įstatyme) 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad eidami pareigas USK nariai yra nepriklausomi. Šių taisyklių 5 straipsnyje numatyti pagrindai, leidžiantys remtis vieno ar kelių šių narių šališkumu, ir iš to kylančios pasekmės.
21 Minėtų taisyklių 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procedūros šalys gali naudotis visomis ZPO numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.
ZPO
22 Kalbant apie 2020 m. gruodžio 23 d. redakcijos ZPO (BGBl. I, 148/2020) straipsnius, kuriuose reglamentuojama arbitražo procedūra, pažymėtina, kad 597 straipsnis susijęs su prašymo dėl arbitražo ir atsiliepimo pateikimo taisyklėmis, o 598 straipsnyje numatyta galimybė surengti teismo posėdį ir 599 straipsnyje įtvirtintos, be kita ko, įrodymų pateikimo arbitražo teisme taisyklės.
23 ZPO 607 straipsnyje iš esmės numatyta, kad arbitražo teismo sprendimas sukelia šalims res judicata galią turinčio teismo sprendimo pasekmių.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
24 1998–2015 m. SO buvo sportininkė. Ji taip pat vadovauja asociacijai, kuri yra Vienos lengvosios atletikos federacijos (Austrija) narė.
25 Remdamasi Bundeskriminalamt (Federalinė kriminalinės policijos tarnyba, Austrija) atlikto tyrimo rezultatais, 2021 m. NADA pateikė ÖADR prašymą ištirti SO atvejį, nes manė, kad SO pažeidė antidopingo taisykles.
26 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ÖADR pripažino SO kalta dėl 2014 ir 2015 m. IAAF varžybų taisyklių 32.2 taisyklės b ir f punktų, taip pat 2017 m. IAAF antidopingo taisyklių 2.2 ir 2.6 straipsnių pažeidimo (toliau – ginčijamas sprendimas). Konkrečiau kalbant, ÖADR konstatavo, kad 2015 m. gegužės mėn.–2017 m. balandžio mėn. SO turėjo medžiagų, tuo laikotarpiu PAA uždraustų naudoti profesionaliems sportininkams, kuriems taikomos IAAF varžybų taisyklės, t. y. eritropoetino (dar vadinamo EPO), genotropino (omnitropo) ir testosterono („Androgel“), ir kad SO bent iš dalies jas vartojo 2015 m.
27 Remdamasi šiomis išvadomis, ÖADR ginčijamame sprendime pripažino negaliojančiais visus rezultatus, kurių SO pasiekė nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki to sprendimo įsigaliojimo dienos, ir anuliavo visas jos premijas už dalyvavimą ir (arba) piniginius prizus. Be to, ji uždraudė SO ketverius metus nuo 2021 m. gegužės 31 d. dalyvauti bet kokiose sporto varžybose.
28 Vykstant procedūrai ÖADR, SO prašė neskelbti ginčijamo sprendimo plačiajai visuomenei pagal ADBG 21 straipsnio 3 dalį, be kita ko, neatskleisti ir neviešinti jos vardo ir pavardės, taip pat kitų individualių požymių. Ginčijamu sprendimu ÖADR šį prašymą atmetė.
29 SO pateikė USK prašymą dėl peržiūros; juo prašė iš dalies pakeisti ginčijamą sprendimą taip, kad apie jos padarytus pažeidimus dopingo srityje ir skirtą sankciją plačioji visuomenė nebūtų informuota paskelbiant jos vardą ir pavardę laisvai prieinamoje interneto svetainėje.
30 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu USK patvirtino visų varžybose SO pasiektų rezultatų panaikinimą, įskaitant visų nuo 2015 m. gegužės 10 d. gautų titulų, medalių, apdovanojimų, premijų už dalyvavimą ir piniginių prizų anuliavimą, taip pat jos nušalinimą ketveriems metams nuo visų (nacionalinių ir tarptautinių) varžybų, skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 31 d.
31 Vis dėlto USK nusprendė, kad dėl prašymo neskelbti informacijos apie SO padarytus pažeidimus dopingo srityje ir už juos skirtas sankcijas turi būti priimtas atskiras sprendimas, tačiau atidėjo jo priėmimą.
32 Tokiomis aplinkybėmis USK nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar informacija, kad tam tikras asmuo padarė konkretų antidopingo taisyklių pažeidimą ir dėl šio pažeidimo jam uždrausta dalyvauti (nacionalinėse ir tarptautinėse) varžybose, yra „sveikatos duomenys“, kaip jie suprantami pagal [BDAR] 9 straipsnį?
2. Ar pagal [BDAR] – visų pirma atsižvelgiant į jo 6 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą – draudžiama nacionalinės teisės norma, kurioje numatyta, kad paskelbiama [USK] sprendime nurodyto asmens vardas ir pavardė, nušalinimo trukmė ir jo priežastys, nesudarant galimybių atsekti minėtų asmenų sveikatos duomenis? Ar turi reikšmės tai, kad pagal nacionalinės teisės normą ši informacija plačiajai visuomenei gali būti neskelbiama tik tuomet, jeigu atitinkamas asmuo yra sportininkas mėgėjas, nepilnametis arba asmuo, kuris, suteikdamas informaciją arba pateikdamas kitus duomenis, svariai prisidėjo prie galimų antidopingo taisyklių pažeidimų atskleidimo?
3. Ar pagal [BDAR] – visų pirma atsižvelgiant į jo 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose įtvirtintus principus – reikalaujama prieš paskelbiant informaciją bet kuriuo atveju palyginti atitinkamo asmens asmeninius interesus, kuriuos paveiks informacijos paskelbimas, ir visuomenės interesą žinoti apie sportininko padarytą antidopingo taisyklių pažeidimą?
4. Ar informacijos, kad tam tikras asmuo padarė konkretų antidopingo taisyklių pažeidimą ir dėl šio pažeidimo jam uždrausta dalyvauti (nacionalinėse ir tarptautinėse) varžybose, atskleidimas yra asmens duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas tvarkymas, kaip jis suprantamas pagal [BDAR] 10 straipsnį?
5. Jeigu į ketvirtąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar remiantis [ADBG] 8 straipsniu įsteigta [USK] yra valdžios institucija, kaip ji suprantama pagal [BDAR] 10 straipsnį?“
Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo
33 SESV 267 straipsnyje numatytas procesas yra Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonė, suteikianti Teisingumo Teismui galimybę pateikti nacionaliniams teismams Sąjungos teisės išaiškinimą, būtiną priimti sprendimams pastarųjų teismų nagrinėjamose bylose (2010 m. kovo 9 d. Sprendimo ERG ir kt., C‑378/08, EU:C:2010:126, 72 punktas ir 2024 m. sausio 9 d. Nutarties Bravchev, C‑338/23, EU:C:2024:4, 18 punktas).
34 Vadinasi, tam, kad galėtų kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, besikreipianti institucija turi būti pripažinta „teismu“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, o tai turi patikrinti Teisingumo Teismas, remdamasis prašymu priimti prejudicinį sprendimą (2018 m. gruodžio 13 d. Nutarties Holunga, C‑370/18, EU:C:2018:1011, 13 punktas ir 2022 m. gegužės 19 d. Nutarties Frontera Capital, C‑722/21, EU:C:2022:412, 11 punktas).
35 Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, tam, kad įvertintų, ar aptariama prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija yra „teismas“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį (o tai yra tik su Sąjungos teise susijęs klausimas), Teisingumo Teismas atsižvelgia į aplinkybių visumą, be kita ko, į tai, ar ši institucija yra įsteigta pagal įstatymus, ar ji nuolatinė, ar jos jurisdikcija yra privaloma, ar procesas joje grindžiamas rungimosi principu, ar ji taiko teisės aktus ir ar ji nepriklausoma (šiuo klausimu žr. 1966 m. birželio 30 d. Sprendimą Vaassen‑Göbbels, 61/65, EU:C:1966:39, p. 395; 2022 m. gegužės 3 d. Sprendimo CityRail, C‑453/20, EU:C:2022:341, 41 punktą ir 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Krajowa Rada Sądownictwa (Leidimas teisėjui toliau eiti pareigas), C‑718/21, EU:C:2023:1015, 40 punktą).
36 Iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad nacionaliniai teismai gali kreiptis į Teisingumo Teismą tik nagrinėdami ginčą ir turėdami priimti sprendimą pagal teisminio pobūdžio sprendimui priimti skirtą procesą. Vadinasi, į klausimą, ar institucija gali kreiptis į Teisingumo Teismą, turi būti atsakyta remiantis struktūriniais ir funkciniais kriterijais (šiuo klausimu žr. 2022 m. gegužės 3 d. Sprendimo CityRail, C‑453/20, EU:C:2022:341, 42 ir 43 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją).
37 Dėl šių struktūrinių kriterijų pažymėtina, kad iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos, visų pirma iš ADBG nuostatų, matyti, jog USK atitinka kriterijus, susijusius su tuo, kad ji įsteigta pagal įstatymus, yra nuolatinė, jos jurisdikcija privaloma ir procesas joje grindžiamas rungimosi principu.
38 Vis dėlto kyla klausimas, ar USK atitinka nepriklausomumo kriterijų.
39 Dėl šio kriterijaus pabrėžtina, kad nacionalinių teismų nepriklausomumas, kuris yra būtinas veiksmingai teisminei gynybai užtikrinti, yra neatsiejamas nuo teismo paskirties (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 27 d. Sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses, C‑64/16, EU:C:2018:117, 41 ir 42 punktus). Taigi jis yra būtinas tam, kad tinkamai veiktų teismų bendradarbiavimo sistema, kurią įgyvendina SESV 267 straipsnyje numatytas kreipimosi dėl prejudicinio sprendimo priėmimo mechanizmas, nes, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, šis mechanizmas gali būti inicijuotas tik institucijos, kuri, be kita ko, atitinka šį nepriklausomumo kriterijų (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 21 d. Sprendimo Banco de Santander, C‑274/14, EU:C:2020:17, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
40 Nepriklausomumo sąvoka apima du aspektus (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Wilson, C‑506/04, EU:C:2006:587, 49 ir 50 punktus; taip pat 2020 m. sausio 21 d. Sprendimo Banco de Santander, C‑274/14, EU:C:2020:17, 57 punktą).
41 Pagal pirmąjį, išorinį, aspektą reikalaujama, kad atitinkama institucija savo funkcijas vykdytų visiškai autonomiškai, jos nesaistytų jokie hierarchijos ar pavaldumo ryšiai, ji negautų jokių nurodymų ar įpareigojimų, taigi būtų apsaugota nuo išorinio poveikio ar spaudimo, kurie gali kelti grėsmę jos narių nepriklausomam sprendimų priėmimui ir turėti įtakos jų sprendimams (2020 m. sausio 21 d. Sprendimo Banco de Santander, C‑274/14, EU:C:2020:17, 57 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
42 Šiuo klausimu primintina, kad atitinkamos institucijos narių nepašalinamumas yra su teisėjų nepriklausomumu susijusi garantija, nes ja siekiama apsaugoti asmenį, kuriam pavesta užduotis vykdyti teisingumą (2020 m. sausio 21 d. Sprendimo Banco de Santander, C‑274/14, EU:C:2020:17, 58 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
43 Konkrečiau kalbant, pagal nepašalinamumo principą, kurio ypatingą svarbą reikia pabrėžti, be kita ko, reikalaujama, kad teisėjai galėtų eiti savo pareigas, kol sulauks privalomo pensinio amžiaus arba kol baigsis jų įgaliojimai, jeigu nustatyta šių įgaliojimų trukmė. Nors šis principas nėra absoliutus, jo išimtys gali būti taikomos tik kai tai pateisinama teisėtais ir privalomaisiais pagrindais, laikantis proporcingumo principo. Visuotinai pripažįstama, kad teisėjai gali būti atšaukti iš pareigų laikantis atitinkamos tvarkos, jeigu jie nebetinkami pareigoms dėl nedarbingumo arba šiurkštaus pažeidimo (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 21 d. Sprendimo Banco de Santander, C‑274/14, EU:C:2020:17, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
44 Taigi pagal teismo narių nepašalinamumo garantiją reikalaujama, kad atitinkamos institucijos narių atleidimo iš pareigų atvejai būtų nustatyti aiškiose specialių teisės aktų nuostatose, suteikiančiose garantijas, kurios yra didesnės, nei numatytosios bendrose administracinės teisės ar darbo teisės nuostatose, taikomose atleidimo iš pareigų piktnaudžiaujant atveju (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 21 d. Sprendimo Banco de Santander, C‑274/14, EU:C:2020:17, 60 punktą ir 2023 m. sausio 26 d. Sprendimo Construct, C‑403/21, EU:C:2023:47, 44 punktą).
45 Antrasis, vidinis, sąvokos „nepriklausomumas“ aspektas susijęs su nešališkumo sąvoka ir pagal jį reikalaujama vienodai atsiriboti nuo bylos šalių ir jų atitinkamų interesų, susijusių su bylos dalyku. Pagal šį aspektą reikalaujama objektyvumo ir kad nebūtų jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, išskyrus tai, kad ginčas būtų išspręstas griežtai laikantis teisės normų (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 21 d. Sprendimo Banco de Santander, C‑274/14, EU:C:2020:17, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
46 Taigi pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją sąvoka „nepriklausomumas“ pirmiausia reiškia, kad atitinkama institucija turi būti trečiasis asmuo skundžiamą sprendimą priėmusios valdžios institucijos atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 21 d. Sprendimo Banco de Santander, C‑274/14, EU:C:2020:17, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
47 Siekiant užtikrinti šias nepriklausomumo ir nešališkumo garantijas, būtina, kad egzistuotų taisyklės, be kita ko, dėl institucijos sudėties, jos narių skyrimo, įgaliojimų trukmės ir nusišalinimo, nušalinimo ir atleidimo iš pareigų priežasčių, kad teisės subjektams nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar šiai institucijai nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl jos neutralumo, kai susikerta interesai (2020 m. sausio 21 d. Sprendimo Banco de Santander, C‑274/14, EU:C:2020:17, 63 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
48 Šiuo klausimu dėl USK konstatuotina, jog USK darbo tvarkos taisyklių, numatytų 2021 m. Federaliniame antidopingo įstatyme, 1 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnyje nustatyta, kad eidami pareigas USK nariai yra nepriklausomi ir jiems taikomas nešališkumo principas.
49 Vis dėlto pagal ADBG 8 straipsnio 3 dalį USK narius skiria federalinis meno, kultūros, valstybės tarnybos ir sporto ministras ketverių metų kadencijai su galimybe skirti naujai kadencijai; jie gali būti atleidžiami iš pareigų anksčiau laiko „dėl svarbių priežasčių“, tačiau ši sąvoka nacionalinės teisės aktuose neapibrėžta.
50 Visų pirma nėra jokios specialios USK narių nepašalinamumą užtikrinančios taisyklės.
51 Šiuo klausimu USK narių padėtis skiriasi, pavyzdžiui, nuo prašymą priimti prejudicinį sprendimą byloje, kurioje buvo priimtas 2015 m. spalio 6 d. Sprendimas Consorci Sanitari del Maresme (C‑203/14, EU:C:2015:664), pateikusios institucijos padėties, nes, kaip matyti iš to sprendimo 11 ir 20 punktų, šios institucijos nariai kadencijos laikotarpiu naudojasi nepašalinamumo garantija, nuo kurios galima nukrypti tik dėl priežasčių, aiškiai išvardytų tos institucijos veiklą reglamentuojančiame teisės akte.
52 Be to, kompetencija priimti sprendimą dėl USK narių atleidimo iš pareigų priklauso tik federaliniam meno, kultūros, valstybės tarnybos ir sporto ministrui, t. y. vykdomosios valdžios nariui, tačiau iš anksto nenustatyta jokių tikslių kriterijų ar garantijų.
53 Vadinasi, taikytinuose nacionalinės teisės aktuose neužtikrinama USK narių apsauga nuo išorinio tiesioginio ar netiesioginio spaudimo, dėl kurio galima būtų suabejoti jų nepriklausomumu, todėl ši institucija neatitinka teismo nepriklausomumo reikalavimo, vertinamo pagal išorinį aspektą.
54 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad USK negali būti laikoma „teismu“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį.
55 Vis dėlto ši aplinkybė neatleidžia jos nuo pareigos užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginio veikimo Sąjungos teisės nuostatoms, nes tokios pareigos turi būti nustatytos visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (2020 m. sausio 21 d. Sprendimo Banco de Santander, C‑274/14, EU:C:2020:17, 78 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
56 Be to, pažymėtina, kad iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos ir per teismo posėdį NADA pateiktos informacijos matyti, kad SO pateikė Österreichische Datenschutzbehörde (Austrijos duomenų apsaugos tarnyba) skundą dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo pagal BDAR 77 straipsnio 1 dalį. Šios tarnybos sprendimu jis buvo atmestas; pagal BDAR 78 straipsnio 1 dalį šis sprendimas apskųstas Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Austrija) (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 7 d. Sprendimo SCHUFA Holding (Atleidimas nuo likusių skolų), C‑26/22 ir C‑64/22, EU:C:2023:958, 52 ir 70 punktus). Šio apeliacinio skundo nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol Teisingumo Teismas atsakys į šioje byloje pateiktus klausimus.
57 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti ši institucija. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi pateiktas Unabhängige Schiedskommission Wien (Vienos nepriklausoma arbitražo komisija, Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas.
Parašai.