Byla T‑190/12
Johannes Tomana ir kt.
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
ir
Europos Komisiją
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Zimbabvėje – Atvykimo į Sąjungos teritoriją ir keliavimo per ją tranzitu apribojimai – Lėšų įšaldymas – Teisinis pagrindas – Akivaizdi vertinimo klaida – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Pagrindinės teisės – Proporcingumas“
Santrauka – 2015 m. balandžio 22 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo jurisdikcija – Fizinio asmens, kuriam skirtas Sąjungos institucijos priimtas sprendimas, mirtis – Ieškinys dėl panaikinimo, kurį gali tęsti universalus teisių perėmėjas
(SESV 263 straipsnis)
2. Teismo procesas – Šalių atstovavimas – Fizinio asmens pareikštas ieškinys – Reikalavimo advokatui pateikti įgaliojimą nebuvimas – Ribos
(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio trečia ir ketvirta pastraipos ir 21 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 44 straipsnio 5 dalies b punktas)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinio padavimo dieną vertintinas suinteresuotumas – Ieškinys dėl akto, kuriuo ieškovui nustatytos ribojamosios priemonės – Ginčijamo akto panaikinimas vykstant procesui – Paskelbimas, kad nėra poreikio priimti sprendimą – Nepriimtinumas – Ieškovo suinteresuotumo reikalauti pripažinti aktą neteisėtu išsaugojimas
(Tarybos sprendimai 2012/97/BUSP ir 2012/124/BUSP; Komisijos reglamentas Nr. 151/2012)
4. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Zimbabvei – Teisinio pagrindo pasirinkimas – Įtraukimas į asmenų, kuriems taikomos šios priemonės, sąrašą, pagrįstas veiksmais, susijusiais su veikomis, kuriomis kaltinami šalies vadovai – Rėmimasis ESS 29 straipsniu – Leistinumas
(ESS 21 ir 29 straipsniai; Tarybos sprendimo 2011/101/BUSP 4, 5 straipsniai ir 6 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimai 2012/97/BUSP ir 2012/124/BUSP)
5. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Zimbabvei – Teisinio pagrindo pasirinkimas – Su vyriausybės nariais susijusių asmenų įtraukimas į asmenų, kuriems taikomos šios priemonės, sąrašą – Rėmimasis EV 60 ir 301 straipsniais ir Reglamentu Nr. 314/2004
(EB 60 ir 301 straipsniai; Tarybos sprendimo 2011/101/BUSP 4 ir 5 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 314/2004 6 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnio b punktas; Komisijos reglamentas Nr. 151/2012)
6. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Zimbabvei – Taikymo asmenų atžvilgiu sritis – Asmenys, kurių veikla kelia didelę grėsmę demokratijai, pažeidžia žmogaus teises ir kliudo laikytis teisinės valstybės principo, vyriausybės nariai ir su jais susiję asmenys – Sąvoka „susijęs asmuo“
(Tarybos sprendimas 2011/101/BUSP)
7. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Zimbabvėje – Pareiga nurodyti tokią priemonę pateisinančius specifinius ir konkrečius motyvus – Sprendimas, kurio kontekstas žinomas suinteresuotajam asmeniui, ir todėl jis gali suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės reikšmę – Veikla, kelianti didelę grėsmę demokratijai, pažeidžianti žmogaus teises ir kliudanti laikytis teisinės valstybės principo – Pareigos nurodyti motyvus pažeidimo nebuvimas
(SESV 296 straipsnis; Tarybos sprendimai 2011/101/BUSP, 2012/97/BUSP ir 2012/124/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 314/2004; Komisijos reglamentas Nr. 151/2012)
8. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Zimbabvės vyriausybės nariais – Pareiga motyvuoti – Šių asmenų veiksmai praeityje – Leistinumas – Pakankami motyvai
(SESV 296 straipsnis; Tarybos sprendimai 2011/101/BUSP, 2012/97/BUSP ir 2012/124/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 314/2004 ir Nr. 151/2012)
9. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Vykstant procesui pateikti motyvai, nepaminėti ginčijamame sprendime – Nepriimtinumas
(SESV 296 straipsnis; Tarybos sprendimas 2012/97/BUSP)
10. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Motyvų nebuvimas arba stoka – Pagrindas, kuris skiriasi nuo pagrindo dėl materialaus teisėtumo
(SESV 263 ir 296 straipsniai)
11. Europos Sąjunga – Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Zimbabvėje – Kontrolės apimtis – Ribota bendrų taisyklių kontrolė – Kontrolė, apimanti faktinių aplinkybių vertinimą ir įrodymų patikrinimą, aktų, taikomų specifiniams subjektams, atveju
(EB 60 ir 301 straipsniai; SESV 275 straipsnio antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos sprendimai 2011/101/BUSP, 2012/97/BUSP ir 2012/124/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 314/2004; Komisijos reglamentas Nr. 151/2012)
12. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Zimbabvėje – Teisė susipažinti su dokumentais – Teisė būti išklausytam – Teisės, siejamos su prašymo šiuo klausimu pateikimu Tarybai
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalis; Tarybos sprendimai 2012/97/BUSP ir 2012/124/BUSP; Komisijos reglamentas Nr. 151/2012)
13. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Zimbabvėje – Teisė į gynybą – Kaltę patvirtinančių įrodymų pateikimas – Vėlesnis sprendimas, kuriame ieškovo asmenvardis paliktas asmenų, kuriems taikomos šios priemonės, sąraše – Naujų motyvų nebuvimas – Teisės būti išklausytam pažeidimas – Nebuvimas
(Tarybos sprendimai 2011/101/BUSP, 2012/97/BUSP ir 2012/124/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 314/2004; Komisijos reglamentas Nr. 151/2012)
14. Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Sąlygos – Esamo pagrindo plėtojimas – Leistinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis)
15. Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Dublike pirmą kartą nurodytas pagrindas – Nepriimtinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis)
16. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Zimbabvėje – Teisės į nuosavybę, į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, laisvės užsiimti verslu apribojimas – Leistinumas – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 16 straipsniai ir 17 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimai 2012/97/BUSP ir 2012/124/BUSP; Komisijos reglamentas Nr. 151/2012)
17. Europos Sąjungos teisė – Principai – Proporcingumas – Priemonės proporcingumas – Vertinimo kriterijai
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 50 punktą)
2. Prieš pradėdamas nagrinėti ieškinį Bendrasis Teismas turi įsitikinti, kad jį pasirašęs advokatas iš tikrųjų buvo paskirtas asmens, kurio vardu pareiškė jį kaip jo atstovas.
Bendrasis Teismas mano, kad tai, jog advokatas pasirašė ir fizinio asmens vardu pateikė ieškinį, yra implicitiniu advokato pareiškimas, kad jis šiuo klausimu buvo tinkamai įgaliotas šio fizinio asmens, ir Bendrasis Teismas mano, kad tokio pareiškimo pakanka. Iš tikrųjų pripažinus, kad kita proceso šalis turi teisę prašyti, kad fizinio asmens advokatas pateiktų jo kliento pasirašytą įgaliojimą, taisyklė, kad fiziniams asmenims gali atstovauti advokatas, kuris neprivalo pateikti įgaliojimo, iš esmės netektų prasmės ir dėl to procesas nepagrįstai taptų sudėtingesnis ir ilgesnis, ypač tokiu atveju, kaip nagrinėjamas šioje byloje, kai ieškinį pareiškia daug fizinių asmenų, kurie gyvena ne Sąjungos teritorijoje.
Tačiau jeigu yra konkrečios informacijos, leidžiančios abejoti tokio implicitinio pareiškimo tikrumu, Bendrasis Teismas turi teisę prašyti tokio advokato įrodyti, kad jis iš tikrųjų yra įgaliotas.
(žr. 58, 61 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 64–67 punktus)
4. ESS 29 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas priimant sprendimus, kaip antai 2011/101 dėl ribojamųjų priemonių Zimbabvei ir 2012/97, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/101, dėl asmenų, dėl kurių veiklos Taryba nusprendė apkaltinti Zimbabvės vadovus dėl padidėjusio smurto, politinių oponentų bauginimo priemonių ir nepriklausomos spaudos persekiojimo ir kišimosi į jos darbą, dėl šalyje šiurkščiai tebepažeidinėjamų žmogaus teisių ir laisvės reikšti nuomonę, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvės arba Zimbabvės valdžios institucijų sistemingo smurtavimo, kliūčių rinkimams kūrimo ir rinkimų dalyvių persekiojimo.
Iš tikrųjų su šiuose dviejuose sprendimuose numatytos ribojamosios priemonės minėtiems asmenims nustatytos ne dėl jų tariamo dalyvavimo darant bet kokias baudžiamąsias veikas ir nusižengimus, o dėl jų veiksmų, kurie, nors taip pat labai tikėtina, draudžiami pagal baudžiamąją arba bent civilinę teisę, buvo bauginimo strategijos ir nuolat pažeidžiamų pagrindinių Zimbabvės tautos žmogaus teisių dalimi.
Be to, tarp šių asmenų elgesio ir Sąjungos trečiųjų šalių atžvilgiu siekiamų teisėtų bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų, išvardytų ESS 21 straipsnyje, egzistuoja aiškus ir akivaizdus ryšys. Atsižvelgiant į aptariamų ribojamųjų priemonių tikslą, visiškai logiška į asmenų, kuriems jos taikomos, sąrašą įtraukti ne tik Zimbabvės vadovus, bet ir tariamai smurtavusius ir bauginusius asmenis, už kuriuos, Tarybos nuomone, atsakomybę politiniu lygiu turėjo prisiimti Zimbabvės vadovai. Iš tikrųjų, neatsižvelgiant į galimybę asmenims, kurie, kaip teigiama, smurtavo, iškelti baudžiamąją ar civilinę bylą, visiškai teisėta, atsižvelgiant į bendros užsienio ir saugumo politikos tikslus, nustatyti priemones, taip pat skatinančias šiuos asmenis atsisakyti politikos, kuri veda į žmogaus teisių ir laisvės reikšti savo mintis bei įsitikinimus ir teisės į gerą valdymą slopinimą, o jų atveju tai reikštų, kad jie susilaikytų nuo bet kokių panašių veiksmų ateityje.
Sprendimo 2011/101 6 straipsnio 1 dalis yra tinkamas Sprendimo 2012/124, kuris įgyvendina Sprendimą 2011/101, priėmimo teisinis pagrindas.
(žr. 102, 105, 106, 112 punktus)
5. Reglamento Nr. 314/2004 dėl tam tikrų ribojančių priemonių Zimbabvei 11 straipsnio b punktas yra tinkamas Įgyvendinimo reglamento Nr. 151/2012, kuriuo iš dalies pakeistas šis pagrindinis reglamentas, teisinis pagrindas.
Tiesa, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Taryba turi tinkamą teisinį pagrindą, t. y. SESV 215 straipsnio 2 dalį, kuriuo remiantis jai leidžiama priimti reglamentą, nustatantį ribojamąsias priemones su Zimbabvės vadovais nesusijusiems šios trečiosios šalies fiziniams ir juridiniams asmenims, vis dėlto Reglamento Nr. 314/2004 6 straipsnio 1 dalyje išlieka nuoroda į III priede nurodytus Zimbabvės vyriausybės narius ir visus su jais susijusius fizinius ar juridinius asmenis, įmones ir organizacijas. Todėl Komisija galėtų įgyvendinimo reglamentu pakeisti Reglamento Nr. 314/2004 III priedą tik jeigu asmenys, kurių asmenvardžiai turi būti įtraukti į minėtą sąrašą, gali būti pripažinti Zimbabvės vyriausybės nariais arba su jais susijusiais asmenimis.
(žr. 122–124, 130, 132, 133, 231 punktus)
6. Bendros užsienio ir saugumo politikos srityje Sprendimas 2011/101 dėl ribojamųjų priemonių Zimbabvei taikytinas trijų kategorijų asmenims: pirma, asmenims ir subjektams, kurių veikla kelia didelę grėsmę demokratijai, pažeidžia žmogaus teises ir kliudo laikytis teisinės valstybės principo Zimbabvėje, antra, Zimbabvės vyriausybės nariams ir, galiausiai, su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms. Darytina išvada, kad pakanka vien to, kad toks asmuo arba subjektas turi vyriausybės nario statusą arba laikytinas susijusiu su tokiu nariu, kad būtų pateisintas Sprendimu 2011/101 numatytų ribojamųjų priemonių jam nustatymas.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad fiziniai asmenys, kurių veikla kelia didelę grėsmę demokratijai, pažeidžia žmogaus teises bei kliudo laikytis teisinės valstybės principo Zimbabvėje, ir šiems fiziniams asmenims priklausantys juridiniai asmenys, subjektai ir organizacijos, nurodyti Sprendimo 2011/101 4 ir 5 punktuose, turi būti ne atskirti nuo su Zimbabvės vyriausybės nariais susijusių asmenų ir jiems priklausančių juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų, bet faktiškai laikytini tam tikra su jais susijusių asmenų kategorija. Išties būtų paradoksalu pripažinti, kad Reglamente Nr. 314/2004 numatytos ribojamosios priemonės galėtų būti priimtos Zimbabvės vadovų šeimų narių atžvilgiu vien todėl, kad jie susiję su šiais vadovais, ir negalint jų kaltinti konkrečiu elgesiu, keliančiu grėsmę demokratijai, pažeidžiančiu žmogaus teises bei kliudančiu laikytis teisinės valstybės principo, ir kartu atmesti galimybę priimti tokias priemones asmenims, iš tiesų įgyvendinusiems tokią smurto, bauginimo ir pagrindinių teisių pažeidinėjimo politiką, dėl kurios Sąjunga kaltina pačius vadovus. Tad į su trečiosios šalies vyriausybės nariais susijusių asmenų kategoriją patenka ne tik asmuo, dalyvaujantis formuojant šios vyriausybės politiką ar darantis jai įtaką, bet ir tas, kuris dalyvauja vykdant šią politiką, pirmiausia tada, kai nagrinėjamą politiką sudaro smurtas prieš žmones, jų bauginimai ir pagrindinių teisių pažeidimai.
Be to, tai, kad atitinkami vyriausybės nariai priklauso valdančiajai partijai, nereiškia, kad atitinkamiems asmenims ir su jais susijusiems subjektams sankcijos taikomos vien dėl jų priklausymo politinei partijai, vienintelei buvusiai valdžioje tuo metu, kai prieš Zimbabvės gyventojus buvo smurtaujama, jie buvo bauginami ir buvo pažeidžiamos jų pagrindinės teisės, o tuo rėmėsi aktus, kuriais nustatytos ribojamosios priemonės, priėmusios institucijos, kad pateisintų jų priėmimą.
Galiausiai aiškinimas, kad aiškinti Reglamento Nr. 314/2004 6 straipsnio 1 dalies ir Sprendimo 2011/101 5 straipsnio nuostatomis numatytos ribojamosios priemonės taip pat gali būti taikomos su Zimbabvės vyriausybės nariais susijusiems fiziniams, arba, prireikus, juridiniams asmenims priklausantiems arba jų kontroliuojamiems subjektams, visiškai atitinka jų tekstą. Tas pats pasakytina apie aiškinimą, kad Zimbabvės vyriausybei priklausantys arba jos kontroliuojami subjektai turi būti pripažinti su šios vyriausybės nariais susijusiais asmenimis, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
(žr. 123, 124, 130, 132, 133, 229, 231, 232, 236, 238, 242, 282 punktus)
7. Kalbant apie bendros užsienio ir saugumo politikos srityje nustatytas ribojamąsias priemones Zimbabvei ir, konkrečiau kalbant Zimbabvės vyriausybės nariams ir visiems su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir organizacijoms nustatytas priemones pažymėtina, kad siekdamos įvykdyti motyvavimo pareigą aktus, kuriomis nustatytos šios priemonės, priėmusios institucijos neprivalo juose nurodyti, kaip jos supranta su Zimbabvės vyriausybe „susijusių asmenų“ sąvoką ar apskritai aiškina reikšmingas nuostatas ir teismo praktiką.
Be to, kadangi, pirma, Reglamentu Nr. 314/2004, dėl tam tikrų ribojančių priemonių Zimbabvei įšaldytos Zimbabvės vyriausybės nariams ir visiems su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, įmonėms ir organizacijoms priklausančios lėšos ir ekonominiai ištekliai, antra, Sprendimu 2011/101 dėl ribojamųjų priemonių Zimbabvei ribojamosios priemonės nustatytos Zimbabvės vyriausybės nariams ir su jais susijusiems fiziniams arba juridiniams asmenims, įskaitant fizinius ar juridinius asmenis, kurių veikla kelia didelę grėsmę demokratijai, pažeidžia žmogaus teises bei kliudo laikytis teisinės valstybės principo Zimbabvėje ir kurie pripažintini specialia tokių susijusių asmenų kategorija, ir, trečia, Sprendimo 2012/97, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/101, ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 151/2012, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 314/2004, motyvuose aiškiai nurodytos pareigos, kurias šie asmenys buvo užėmę šių aktų priėmimo metu ir nurodytos pareigos visiškai pateisina šių ieškovų kvalifikavimą kaip Zimbabvės vyriausybės narių, ginčijami aktai pripažintini pakankamai motyvuotais teisės požiūriu. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad aukštas pareigas užimantys asmenys ir kariuomenės karininkai bei policijos pareigūnai artimai bendradarbiauja su šalies vyriausybe ir gali teisėtai būti pripažinti su šia vyriausybe „susijusiais asmenimis“, dėl to nereikia papildomai pateikti jokių pateisinimų. Tas pats taikytina valdančiosios partijos, kuri vienintelė buvo valdžioje, nariams.
Tas pats pasakytina apie nuorodą motyvuose į tiesioginį dalyvavimą, ypač kaip vykdytojų ar kurstytojų, darant smurto ir bauginimo veikas, kai nurodomi specifiniai ir konkretūs motyvai, kaip antai statusas arba pareigos ir tam tikri veiksmai, kurie, ginčijamus aktus priėmusių institucijų nuomone, parodo, kad suinteresuotieji asmenys Zimbabvėje dalyvavo darant smurto ir bauginimų veikas ir pažeidinėjo pagrindines teises.
Galiausiai, kaltinimai Zimbabvėje smurtavus, bauginus ir pažeidinėjus pagrindines teises apskirtai ir konkrečiai per 2008 m. rinkimus buvo žinomi tarptautiniu mastu ir ieškovai negalėjo to nežinoti. Tad šie kaltinimai, neatsižvelgiant į jų pagrįstumą, priskirtini prie aplinkybių, kuriomis priimti ginčijami aktai, o jos, kaip matyti iš šio sprendimo 143 punkte nurodytos teismo praktikos, reikšmingos nagrinėjant, ar buvo paisyta motyvavimo pareigos.
(žr. 141–143, 145, 146, 153, 157–164, 167, 174–177 punktus)
8. Neatmestina galimybė, kad vieno ar kito ieškovo praeityje atlikti veiksmai gali pateisinti ribojamųjų priemonių jam nustatymą ar jų galiojimo pratęsimą. Tad nuoroda į praeityje atliktus vieno ar kito ieškovo veiksmus negali reikšti, jog nagrinėjami aktai nėra motyvuoti ar motyvai yra nepakankami.
(žr. 150, 168, 207 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 151 punktą)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 165, 166 punktus)
11. Tuo atveju, kai bendros užsienio ir saugumo politikos srityje Taryba kriterijus, kurie gali pateisinti asmens ar organizacijos įrašymą į asmenų ar organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, nustato abstrakčiai, Sąjungos teismas, remdamasis atitinkamo asmens ar organizacijos arba prireikus savo iniciatyva nurodytais pagrindais, privalo patikrinti, ar jų atveju tenkinami Tarybos nustatyti abstraktūs kriterijai. Atliekant šią kontrolę reikia įvertinti faktus ir aplinkybes, kuriais grindžiamas atitinkamo asmens ar organizacijos įrašymas į asmenų ar organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, ir patikrinti įrodymus ir informaciją, kuriais pateisinamas šis vertinimas.
Sprendimas 2011/101 dėl ribojamųjų priemonių Zimbabvei taikytinas trijų kategorijų asmenims: pirma, asmenims ir subjektams, kurių veikla kelia didelę grėsmę demokratijai, pažeidžia žmogaus teises ir kliudo laikytis teisinės valstybės principo Zimbabvėje, antra, Zimbabvės vyriausybės nariams ir, galiausiai, su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms. Darytina išvada, kad pakanka vien to, kad toks asmuo arba subjektas turi Zimbabvės vyriausybės nario statusą arba laikytinas susijusiu su tokiu nariu, kad būtų pateisintas Sprendimu 2011/101 numatytų ribojamųjų priemonių jam nustatymas. Kalbant apie pastaruosius asmenis, Taryba turi didelę diskreciją, dėl kurios prireikus jai leidžiama netaikyti šių priemonių tokiems asmenims, jeigu ji mano, kad, atsižvelgiant į jų tikslus, tai nereikalinga.
(žr. 186, 216–222, 243 punktus)
12. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 187, 192–194 punktus)
13. Bendros užsienio ir saugumo politikos srityje asmens arba subjekto, dėl kurio priėmus naują aktą pratęstas anksčiau nustatytos ribojamosios priemonės galiojimas, teisė būti išklausytam iki to akto priėmimo turi būti užtikrinta, jei atitinkamą aktą priėmusi institucija pateikė naujų įrodymų prieš šiuos asmenis ar subjektus, o ne tada, kai galiojimas pratęsiamas remiantis iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir tie, kurie pateisino pirminio akto, nustatančio nagrinėjamas ribojamąsias priemones, priėmimą. Tai netaikytina tuo atveju, kai motyvai, pateisinantys ieškovams nustatytas ginčijamas ribojamąsias priemones, nors juose pateikiami patikslinimai dėl elgesio, kuriuo kaltinami daugelis ieškovų, arba išsamesnis šio elgesio aprašymas, iš esmės nesiskiria nuo ankstesniuose aktuose pateiktų motyvų,
(žr. 204–206 punktus)
14. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 260 punktą)
15. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 263, 266 punktus)
16. Proporcingumo principo laikymosi teisminės kontrolės klausimu reikia pripažinti didelę Sąjungos teisės aktų leidėjo diskreciją srityse, kuriose jis turi priimti politinio, ekonominio ir socialinio pobūdžio sprendimus ir kuriose jis turi atlikti sudėtingus vertinimus. Tik akivaizdžiai netinkama šiose srityse priimta priemonė, palyginti su tikslu, kurio kompetentinga institucija ketina siekti, gali turėti įtakos tokios priemonės teisėtumui.
Kompetentingų Sąjungos institucijų negalima kaltinti pažeidus proporcingumo principą todėl, kad paliko galioti jau priimtas ribojamąsias priemones ir išplėtė jų taikymo apimtį, nes jomis siekiama skatinti asmenis ir subjektus, kuriems jos taikomos, atsisakyti politikos, kuri veda į žmogaus teisių ir laisvės reikšti savo mintis bei įsitikinimus ir teisės į gerą valdymą slopinimą. Žinoma, tai yra netiesiogiai veikiančios priemonės, paremtos idėja, kad asmenys, kuriems jos taikomos, atsisakys minėtos politikos norėdami, kad jų atžvilgiu šios priemonės būtų panaikintos, tačiau trečiosios suverenios valstybės, kaip antai Zimbabvės, atveju Sąjunga gali daryti tik netiesioginę įtaką jos politikai. Be to, ginčijami aktai priimti Sąjungos institucijoms rimtai susirūpinus dėl padėties Zimbabvėje, į kurią jos pirmąkart atkreipė dėmesį dar prieš dešimt metų. Šis susirūpinimas, kurio pagrįstumo ieškovai neginčijo vykstant procesui, išliko ir ginčijamų aktų, kuriais siekiama užbaigti tokią didelį susirūpinimą keliančią ilgalaikę situaciją, priėmimo metu. Galiausiai minėtos priemonės iš esmės yra laikinojo pobūdžio ir gali būti atšauktos, todėl jomis nepažeidžiama susijusių asmenų pagrindinių teisių esmė. Taip yra juo labiau todėl, kad visi ieškovai yra ne Sąjungos teritorijoje, o Zimbabvėje gyvenantys fiziniai arba joje įsteigti juridiniai asmenys, tad dėl minėtų priemonių atsiradusių nepatogumų, nors ir neginčytinai didelių, jų teisės ribojamos ne taip, kaip jos būtų ribojamos Sąjungoje gyvenančių fizinių asmenų ar joje įsteigtų juridinių asmenų atveju.
(žr. 290, 296–298, 300 punktus)
17. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 295 punktą)