Language of document : ECLI:EU:F:2015:116

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. spalio 6 d.

Byla F‑119/14

FE

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Įdarbinimas – Atviras konkursas – Įrašymas į rezervo sąrašą – Paskyrimų tarnybos sprendimas neįdarbinti konkursą laimėjusio asmens – Atrankos komisijos ir paskyrimų tarnybos kompetencija – Dalyvavimo konkurse reikalavimai – Minimali profesinės patirties trukmė – Apskaičiavimo tvarka – Atrankos komisijos akivaizdi vertinimo klaida – Nebuvimas – Prarasta galimybė įsidarbinti – Žalos atlyginimas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo FE prašo panaikinti 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos paskyrimų tarnybos sprendimą, kuriuo atsisakyta ją įdarbinti Teisingumo generaliniame direktorate (GD) iš konkurso EPSO/AD/42/05 rezervo sąrašo, ir atlyginti tariamai dėl šio sprendimo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Sprendimas:      Panaikinti 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą, kuriuo Europos Komisija atsisakė įdarbinti FE. Priteisti iš Europos Komisijos sumokėti FE 10 000 eurų. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos FE patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Įdarbinimas – Konkursas – Atrankos komisija – Nepriklausomumas – Ribos – Neteisėtų sprendimų priėmimas – Paskyrimų tarnybos pareigos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 30 straipsnis ir III priedas)

2.      Pareigūnai – Konkursas – Konkurso egzaminų organizavimas ir vykdymas – Kompetencijos paskirstymas tarp paskyrimų tarnybos ir atrankos komisijos – Nustatymas pranešime apie konkursą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)

3.      Pareigūnai – Konkursas – Dalyvavimo konkurse reikalavimai – Nustatymas pranešime apie konkursą – Minimali profesinės patirties trukmė – Šios trukmės skaičiavimo tvarkos aiškus nenurodymas pranešime apie konkursą – Atrankos komisijos vertinimas – Paskyrimų tarnybos atliekama teisėtumo kontrolė – skaičiavimo tvarkos pakeitimas – Neleistinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalis)

4.      Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Skundžiamo akto panaikinimas, kuriuo neužtikrinamas tinkamas turtinės žalos atlyginimas – Prarasta galimybė įsidarbinti – Kriterijai

(SESV 340 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis)

1.      Kalbant apie Europos institucijų personalo įdarbinimą, vykdomą organizuojant atvirą konkursą, pažymėtina, kad atsižvelgiant į nepriklausomumo principą, taikomą konkurso atrankos komisijų funkcijų vykdymui, paskyrimų tarnyba neturi įgaliojimų panaikinti arba pakeisti sprendimą, kurį atrankos komisija priėmė įgyvendindama savo kompetenciją, įtvirtintą, be kita ko, Pareigūnų tarnybos nuostatų 30 straipsnyje ir jų III priedo 5 straipsnyje.

Tačiau paskyrimų taryba turi priimti teisėtus sprendimus, todėl ji negali būti saistoma atrankos komisijos sprendimo, kurio neteisėtumas gali atitinkamai padaryti neteisėtus jos pačios administracinius sprendimus. Todėl tam, kad sprendimas dėl įdarbinimo būtų laikomas galiojančiu, paskyrimų tarnyba, prieš skirdama pareigūną į pareigas, privalo patikrinti, ar atitinkamas kandidatas tenkina Pareigūnų tarnybos nuostatuose keliamus reikalavimus, kad galėtų būti teisėtai įdarbintas Sąjungos tarnyboje.

Jei, pavyzdžiui, aiškiai matyti, kad atrankos komisijos sprendimas leisti kandidatui laikyti konkurso egzaminus yra neteisėtas, nes jame padaryta akivaizdi klaida, paskyrimų tarnyba, kuriai atrankos komisija perdavė rezervo sąrašą, į kurį yra įrašytas šis kandidatas, iki to laiko išlaikęs egzaminus, turi atsisakyti skirti šį konkursą laimėjusį asmenį į pareigas.

(žr. 39 ir 40 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1986 m. spalio 23 d. Sprendimo Schwiering / Audito rūmai, 142/85, EU:C:1986:405, 19 ir 20 punktai ir 1992 m. vasario 20 d. Sprendimo Parlamentas / Hanning, C‑345/90 P, EU:C:1992:79, 22 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2012 m. spalio 23 d. Sprendimo Eklund / Komisija, F‑57/11, EU:F:2012:145, 49 punktas ir 2014 m. liepos 10 d. Nutarties Mészáros / Komisija, F‑22/13, EU:F:2014:189, 48 punktas.

2.      Pranešimas apie konkursą yra bet kokios atrankos procedūros darbo vietai Sąjungos institucijose užimti teisėtumo pagrindas, nes, nepažeisdamas atitinkamų viršesnių Pareigūnų tarnybos nuostatų, be kita ko, Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo, reglamentuoja, pirma, kompetencijos paskirstymą tarp paskyrimų tarnybos ir atrankos komisijos organizuojant ir vykdant konkurso egzaminus ir, antra, nustato kandidatų dalyvavimo konkurse sąlygas, visų pirma jų profilį, konkrečias teises ir pareigas.

Todėl pranešimas apie konkursą netektų savo tikslo, jei paskyrimų tarnyba galėtų konkursą laimėjusį asmenį išbraukti iš rezervo sąrašo remdamasi dalyvavimo konkurse reikalavimu arba taisykle, kurie nenurodyti nei minėtame pranešime, nei Pareigūnų tarnybos nuostatuose arba kurie, kad ir kaip būtų, iki pranešimo apie konkursą priėmimo nebuvo paskelbti taip, kad būtų prieinami atrankos komisijai ir suinteresuotiems kandidatams arba neabejotinai jiems žinomi.

Pranešimu apie konkursą tik atrankos komisijai buvo patikėta užduotis vykdant savo funkcijas ir naudojantis savo didele diskrecija parengti sąrašą kandidatų, kuriems leidžiama laikyti konkurso egzaminus.

(žr. 42, 43 ir 48 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. balandžio 14 d. Sprendimo Šimonis / Komisija, F‑113/07, EU:F:2011:44, 74 punktas ir 2014 m. spalio 15 d. Sprendimo Moschonaki / Komisija, F‑55/10 RENV, EU:F:2014:235, 42 punktas.

3.      Kiek tai susiję su minimalios profesinės patirties trukmės skaičiavimo tvarka, atrankos komisija, kuri nėra saistoma jokios pranešime apie konkursą aiškiai nurodytos taisyklės, kaip turi būti apskaičiuojama minimali profesinės patirties, reikalaujamos norint dalyvauti konkurse, trukmė, naudodamasi savo didele diskrecija šioje srityje gali pagrįstai nuspręsti, kad nereikia konkrečiai laikytis vienos arba kitos institucijos taikomo apskaičiavimo metodo. Todėl tai, kad konkurso atrankos komisija netaikė apskaičiavimo metodo, kurį atitinkamos institucijos tarnybos taiko apskaičiuodamos minimalią profesinės patirties, laikomos atitinkančia patirtį dirbant visą darbo dieną, trukmę, automatiškai nereiškia, kad atrankos komisija klaidingai įvertino reikalavimą, susijusį su minimalia profesinės patirties trukme, kurią suinteresuotasis asmuo turi įrodyti, kad jam būtų leista laikyti konkurso egzaminus.

Kalbant apie reikalaujamą jau turimą profesinę patirtį pažymėtina, kad jei pranešime apie konkursą yra numatytas specialus leidimo laikyti egzaminus reikalavimas – turėti bent dvejų metų profesinę patirtį, paskyrimų tarnyba negali tuo metu, kai nusprendžia įdarbinti konkursą laimėjusį asmenį, kurį kaip tokį atrinko atrankos komisija, išbraukti šio asmens iš rezervo sąrašo remdamasi reikalaujamos profesinės patirties vertinimo ir apskaičiavimo tvarka, kurios pranešime apie konkursą ji pati nenurodė ir kuri nėra įtvirtinta tam tikrame akte, turinčiame teisinę galią atrankos komisijos nariams ir kiekvienam konkurso kandidatui.

Priešingu atveju teisinio saugumo principas, kuris yra vienas iš principų, taikomų bet kokiai konkurso procedūrai, būtų nepataisomai pažeistas. Prie teisinio saugumo principo nepaisymo taip pat prisidėtų vienodo požiūrio principo nepaisymas.

(žr. 57 ir 61–64 punktus)

4.      Institucijos atsakomybė kyla tik kai įvykdytos visos sąlygos, susijusios su institucijoms inkriminuojamų veiksmų neteisėtumu, tariamos žalos tikrumu ir veiksmų bei nurodytos žalos priežastiniu ryšiu.

Dėl to, kad ieškovė galutinai prarado galimybę būti paskirta į AD 7 lygio administratoriaus pareigas, jai atsiranda teisė į žalos atlyginimą, jeigu tenkinamos kitos teisės aktuose numatytos sąlygos. Tačiau turtinė žala, kurios atlyginimą ieškovė pagrįstai nori gauti, yra grindžiama ne negautomis pajamomis, o galimybės būti įdarbintai kaip pareigūnei į darbo vietą, dėl kurios vyko nagrinėjamoji įdarbinimo procedūra, praradimu.

Todėl, naudojantis Tarnautojų teismo teise ex æquo et bono vertinti žalą, už visą ieškovės patirtą turtinę žalą bus teisingai atlyginta, atsižvelgiant visų pirma į laisvoje darbo vietoje mokamą mėnesinį darbo užmokestį, prarastos galimybės tikrumą, pirmąją galimą įdarbinimo dieną ir ieškovės profesinę situaciją atitinkamu laikotarpiu.

(žr. 120, 123, 129 ir 130 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1994 m. birželio 1 d. Sprendimo Komisija / Brazzelli Lualdi ir kt., C‑136/92 P, EU:C:1994:211, 42 punktas ir 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Komisija / Girardot, C‑348/06 P, EU:C:2008:107, 52 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo AA / Komisija, F‑101/09, EU:F:2011:133, 79–82 punktai.