Laikina versija
BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) NUTARTIS
2024 m. sausio 25 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinio pareiškimo terminas – Vėlavimas – Akivaizdus nepriimtinumas“
Byloje T‑280/23
Oil company „Lukoil“ PAO, įsteigta Maskvoje (Rusija), atstovaujama advokatų B. Lebrun ir C. Alter,
ieškovė,
prieš
Europos Parlamentą, atstovaujamą U. Rösslein ir S. Toliušio,
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą M. Bauer ir L. Bratusca,
Europos Komisiją, atstovaujamą M. Burón Pérez ir A.‑C. Simon,
ir
Skaidrumo registrą,
atsakovus,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas F. Schalin, teisėjai P. Škvařilová‑Pelzl ir I. Nõmm (pranešėjas),
kancleris V. Di Bucci,
priima šią
Nutartį
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Oil company „Lukoil“ PAO prašo panaikinti 2023 m. kovo 6 d. Skaidrumo registro sekretoriato sprendimą Ares (2023) 1618717 išbraukti ją iš Europos Sąjungos skaidrumo registro.
Dėl teisės
2 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 126 straipsnį, jeigu ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas, Bendrasis Teismas gali nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi ir netęsti proceso.
3 Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas mano, kad ieškovės ir atsakovų atsakymuose į klausimus dėl galbūt pavėluotai pareikšto ieškinio, pateiktus taikant 2023 m. liepos 11 d., rugpjūčio 17 d. ir spalio 5 d. proceso organizavimo priemones, yra pakankamai informacijos. Todėl pagal Procedūros reglamento 126 straipsnį jis nusprendžia priimti sprendimą ir netęsti proceso, net nesant reikalo įteikti ieškinio atsakovams, nes dėl toliau nurodytų motyvų ieškinys bet kuriuo atveju turi būti atmestas kaip akivaizdžiai nepriimtinas.
4 SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatyta, kad ieškinys dėl panaikinimo pateikiamas per du mėnesius nuo ginčijamo akto paskelbimo arba nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos, arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo. Be to, pagal Procedūros reglamento 60 straipsnį šis terminas turi būti pratęstas fiksuotu dešimties dienų terminu dėl nuotolių.
5 Konkrečiau kalbant apie terminų skaičiavimą, Procedūros reglamento 58 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatyta, kad, pirma, „jeigu dienomis, savaitėmis, mėnesiais arba metais nustatytas terminas skaičiuojamas nuo momento, kai atsitinka įvykis arba yra atliekamas veiksmas, ta diena, kai atsitinka toks įvykis arba atliekamas toks veiksmas, į šį terminą neįskaičiuojama“, ir, antra, „terminas, nustatytas savaitėmis, mėnesiais arba metais, pasibaigia su paskutinės jo savaitės, mėnesio arba metų diena, kuri atitinka tą savaitės, mėnesio arba metų dieną, kai atsitiko įvykis arba buvo atliktas veiksmas, nuo kurio terminas yra skaičiuojamas“.
6 Iš suformuotos jurisprudencijos matyti: kadangi šis ieškinio pareiškimo terminas nustatytas siekiant užtikrinti teisinių situacijų aiškumą ir saugumą bei išvengti diskriminavimo ar savivalės vykdant teisingumą, jis yra imperatyvus, todėl Sąjungos teismas turi ex officio patikrinti, ar jo laikytasi (1997 m. sausio 23 d. Sprendimo Coen, C‑246/95, EU:C:1997:33, 21 punktas ir 2018 m. sausio 19 d. Nutarties Miasto Gliwice / Komisija, T‑485/17, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:40, 6 punktas).
7 Be to, primintina, kad šalis, kuri remiasi pavėluotu ieškinio pareiškimu, turi įrodyti, kada jai buvo pranešta apie ginčijamą sprendimą, ir bet kuriuo atveju – kada suinteresuotasis asmuo tokį pranešimą gavo, jei priemonė yra skirta konkrečiai jam (pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 29 d. Sprendimo WL / ERCEA, T‑493/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:852, 59 punktą). Taigi nagrinėjamu atveju tai turi įrodyti atsakovai.
8 Tam, kad apie sprendimą būtų tinkamai pranešta, reikia ne to, kad šio sprendimo adresatas iš tikrųjų susipažintų su jo turiniu, o to, kad jis turėtų galimybę faktiškai su juo susipažinti. Kaip įrodymas, kad sprendimo adresatas ne tik jį gavo, bet ir galėjo faktiškai su juo susipažinti, gali būti įvairios aplinkybės (pagal analogiją žr. 2020 m. liepos 31 d. Nutarties TO / EIVT, T‑272/19, EU:T:2020:361, 42 punktą).
9 Šiuo klausimu pažymėtina, kad siekdama įrodyti, jog apie sprendimą, apie kurį pranešta elektroniniu laišku, jo adresatui buvo tinkamai pranešta konkrečią dieną ir dėl to šią dieną prasidėjo ieškinio pareiškimo terminas, suinteresuotoji šalis turi pagrįsti, pateikdama dėl to būtinus įrodymus, ne tik tai, kad apie šį sprendimą buvo pranešta jo adresatui – jis išsiųstas ir gautas šio adresato elektroninio pašto adresu, bet ir tai, kad adresatui buvo suteikta galimybė tą dieną faktiškai susipažinti su minėto sprendimo turiniu, t. y. tą dieną jis galėjo atidaryti elektroninį laišką su nagrinėjamu sprendimu ir tinkamai su juo susipažinti (pagal analogiją žr. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Kerstens / Komisija, C‑447/21 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2022:612, 22 punktą).
10 Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog prezumpcija, kad sprendimo, apie kurį pranešta elektroniniu laišku, adresatui bet kuriuo atveju galėjo būti suteikta galimybė faktiškai susipažinti su jo turiniu tik tą dieną, kai jis patikrino savo elektroninio pašto dėžutę, kaip ir prezumpcija, kad tokio sprendimo adresatas turi galimybę faktiškai susipažinti su jo turiniu bet kuriuo atveju nuo jo gavimo elektroninio pašto dėžutėje momento, negali būti suderinama su nuostatomis, kuriose nustatyti ieškinio pareiškimo terminai (pagal analogiją žr. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Kerstens / Komisija, C‑447/21 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2022:612, 25 punktą).
11 Nagrinėjamu atveju Skaidrumo registro sekretoriatas 2023 m. kovo 6 d. elektroniniu laišku pranešė ieškovei apie ginčijamą sprendimą. Ieškovė aiškiai pripažino, kad tą dieną šį elektroninį laišką į savo elektroninio pašto dėžutes gavo du jos atstovai, paskirti tuo metu, kai ji buvo įtraukta į Skaidrumo registrą (toliau – atstovai). Vadinasi, SESV 263 straipsnyje numatytas terminas prašyti panaikinti šį aktą iš esmės baigėsi 2023 m. gegužės 16 d., o Bendrojo Teismo kanceliarija ieškinį gavo tik 2023 m. gegužės 17 d. Taigi ieškinys iš pirmo žvilgsnio atrodo pareikštas pavėluotai.
12 Vis dėlto nesutikdama su tuo, kad ieškinys pareikštas pavėluotai, ieškovė remiasi keliais argumentais.
13 Pirma, ieškovė neigia susipažinusi su 2023 m. kovo 6 d. elektroniniu laišku, nes į jos atstovų elektroninio pašto dėžutes jis buvo atsiųstas tą pačią dieną, tačiau po darbo valandų. Taigi ieškovė teigia, kad neturėjo galimybės faktiškai susipažinti su minėto elektroninio laiško turiniu išsiuntimo jos atstovams dieną.
14 Atsižvelgiant į tai, reikia nustatyti, ar atsakovai pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad ieškovės atstovai turėjo galimybę faktiškai susipažinti su 2023 m. kovo 6 d. elektroninio laiško turiniu tą pačią dieną, kai šis laiškas buvo atsiųstas į jų elektroninio pašto dėžutes.
15 Šiuo klausimu pažymėtina, kad 2023 m. kovo 31 d. Skaidrumo registro sekretoriatui adresuotu raštu ieškovės patarėjai, siųsdami atsakymą dėl ginčijamo sprendimo, pridėto prie 2023 m. kovo 6 d. elektroninio laiško, pateikė prašymą atnaujinti tyrimą pagal 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo skaidrumo registro (OL L 207, 2021, p. 1; toliau – Tarpinstitucinis susitarimas) III priedo 7.3 ir 7.4 punktus.
16 Primintina, kad Tarpinstitucinio susitarimo III priedo 7.3 punkte numatyta, jog Skaidrumo registro sekretoriatas gali svarstyti prašymą atnaujinti tyrimą, pateiktą „per 20 darbo dienų po to, kai atitinkamiems asmenims pranešta apie jo sprendimą“.
17 Be to, reikia priminti, kad, kiek tai susiję su terminų skaičiavimo taisyklėmis, 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatančio terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (OL L 124, 1971, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 51), 3 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad „[j]eigu dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamas terminas turi būti skaičiuojamas nuo įvykio arba veiksmo pradžios momento, tai laikoma, kad ta diena, kurią prasideda įvykis ar veiksmas, neįeina į nagrinėjamą terminą“.
18 Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad siekdami pagrįsti, jog prašymas atnaujinti tyrimą dėl ieškovės buvo pateiktas per 20 darbo dienų terminą, ieškovės patarėjai 2023 m. kovo 31 d. rašto paskutinėje pastraipoje aiškiai nurodė aplinkybę, kad 20 darbo dienų terminas prasidėjo „2023 m. kovo 7 d.“ ir baigėsi „2023 m. balandžio 3 d.“.
19 Tokia tiksli informacija, kurią pateikė pačios ieškovės patarėjai, gali būti aiškinama tik taip, kad jie pripažino, jog elektroninis laiškas su ginčijamu sprendimu ieškovės atstovams buvo išsiųstas 2023 m. kovo 6 d., tą pačią dieną jis buvo gautas jų elektroninio pašto dėžutėse ir jie su juo susipažino arba bent jau turėjo galimybę faktiškai susipažinti tą pačią tokio išsiuntimo ir gavimo dieną. Vadinasi, apie elektroninį laišką su jame esančiu ginčijamu sprendimu šiems atstovams buvo „tinkamai pranešta“ 2023 m. kovo 6 d.
20 Iš tiesų, jeigu ieškovės atstovai būtų atidarę arba turėję galimybę atidaryti 2023 m. kovo 6 d. elektroninį laišką tik kitą dieną po jo išsiuntimo ir gavimo, t. y. 2023 m. kovo 7 d., logiška, kad 2023 m. kovo 31 d. rašte būtų buvusi nurodyta informacija, kad 20 darbo dienų terminas prasidėjo 2023 m. kovo 8 d.
21 Šiomis aplinkybėmis ieškovės pateikto argumento, grindžiamo elektroninio laiško išsiuntimu po darbo valandų, nepakanka, kad būtų paneigtas aiškus 2023 m. kovo 31 d. rašto paskutinės pastraipos tekstas.
22 Antra, ieškovė teigia, kad elektroninis laiškas su ginčijamu sprendimu 2023 m. kovo 6 d. buvo išsiųstas tik jos patronuojamosios bendrovės Belgijoje, t. y. Lukoil Belgium NV, atstovams, o ne jai pačiai, todėl tą dieną ji negalėjo su juo susipažinti.
23 Šiems ieškovės argumentams negalima pritarti.
24 Pirma, pažymėtina, kad Tarpinstitucinio susitarimo 2 straipsnio c punkte numatyta, jog „įregistruotasis subjektas“ yra „bet kuris į registrą įtrauktas interesų grupės atstovas“.
25 Tarpinstitucinio susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad registracijos paraišką teikiantys asmenys turi pateikti šio susitarimo II priede nurodytą informaciją. Į Skaidrumo registrą įtraukiama šio priedo I punkte nurodyta informacija, be kita ko, už „subjektą teisiškai atsakingo asmens“ ir „už santykius su Sąjunga atsakingo asmens“ vardas ir pavardė.
26 Be to, pagal Tarpinstitucinio susitarimo 8 straipsnio 3 dalies b punktą Skaidrumo registro sekretoriatas parengė su šiuo registru susijusias gaires registracijos paraišką teikiantiems asmenims ir įregistruotiesiems subjektams, kad būtų užtikrintas nuoseklus šio susitarimo taikymas (toliau – gairės). Gairių 2 punkte „Vienos registracijos principas“ nurodyta, kad, siekiant išvengti daugkartinių registracijų ir paspartinti administracinį paraiškų ar registracijos nagrinėjimą, keliose šalyse veikiantys interesų grupių atstovai (pvz., tarptautinės įmonės) turėtų registruoti savo veiklą registre tik vieną kartą ir taip įtraukti įvairius kitus tinklui, įmonių grupei ar kt. priklausančius subjektus. Jose pažymėta, kad praktiškai paprastai turi registruotis filialas ar atstovybė, atstovaujantys subjekto interesams santykiuose su Sąjungos institucijomis.
27 Gairių 5 punkte „Į registrą įtraukiama informacija“ daroma nuoroda į 4 antraštę, susijusią su „teisiškai atsakingu asmeniu“, apibrėžiamu kaip „asmuo, kuris pagal įstatymą yra įgaliotas veikti interesų grupės atstovo vardu arba atstovauti jam santykiuose su valdžios institucijomis“.
28 Galiausiai pagal Tarpinstitucinio susitarimo 8 straipsnio 3 dalies c punktą, atsižvelgiant į šio susitarimo I priede pateiktą Elgesio kodeksą, už pateiktos informacijos tikslumą atsako patys įregistruotieji subjektai.
29 Antra, iš Komisijos pateikto Skaidrumo registro išrašo matyti, kad tik ieškovė buvo įtraukta į šį registrą. Iš tiesų Belgijoje įsteigta ieškovės patronuojamoji bendrovė nebuvo atskirai įregistruota ir buvo nurodyta tik kaip „už santykius su Sąjunga atsakinga atstovybė“. Taigi pagal šios nutarties 26 punkte primintus Tarpinstitucinio susitarimo 8 straipsnio 3 dalies b punktą ir gairių 2 punkte įtvirtintą vienos registracijos principą reikia pripažinti, kad nuoroda į ieškovę, kaip vienintelę į Skaidrumo registrą įtrauktą organizaciją, apėmė visas grupės, kuriai ieškovė priklauso, įmones visose šalyse, kuriose ši grupė veikia, įskaitant Belgijoje įsteigtą patronuojamąją bendrovę, ir kad klaidinga teigti, jog ši patronuojamoji bendrovė taip pat buvo įtraukta į minėtą registrą.
30 Trečia, pažymėtina, kad ieškovės nurodyta už „subjektą teisiškai atsakingo asmens“ pavardė buvo „S.“, o „už santykius su Sąjunga atsakingo asmens“ pavardė – „B.“. Vadovaujantis Tarpinstitucinio susitarimo 6 straipsnio 2 dalimi ir II priedo I punktu, apie kuriuos priminta šios nutarties 25 punkte, taip pat atsižvelgiant į šios nutarties 27 punkte nurodytą gairių 5 punktą, reikia konstatuoti, kad paskirdama teisiškai atsakingą asmenį ir už santykius su Sąjunga atsakingą asmenį ieškovė sutiko, kad šie asmenys veiktų jos vardu kaip atstovai, atsakingi už jos santykius su Skaidrumo registro sekretoriatu. Taigi nuoroda į ieškovės atstovų pareigas, t. y. atitinkamai į Belgijoje įsteigtos ieškovės patronuojamosios bendrovės „vykdomąjį direktorių“ ir „komercijos direktorių“, neturi jokios įtakos tam, kad paskirdama juos teisiškai atsakingu asmeniu ir už santykius su Sąjunga atsakingu asmeniu ieškovė sutiko, kad jie atstovautų jai santykiuose su Skaidrumo registro sekretoriatu.
31 Šiuo klausimu ieškovės argumentą, kad jos atstovai buvo įgalioti tik priimti pranešimus ir atstovauti Belgijoje įsteigtai jos patronuojamajai bendrovei, paneigia analizė. Iš tiesų, pirma, kaip priminta šios nutarties 28 punkte, už pateiktos informacijos tikslumą atsako įregistruotieji subjektai.
32 Antra, išvadą, kad S. ir B. atstovavo ieškovei ir veikė jos vardu, patvirtina tai, kad, kaip teisingai pažymėjo Komisija, Skaidrumo registro sekretoriatas 2022 m. liepos 14 d. išsiuntė ieškovei elektroninį laišką į jos atstovo S., paskirto „teisiškai atsakingu asmeniu“, elektroninio pašto dėžutę, siekdamas informuoti ieškovę apie savo sprendimą pradėti dėl jos tyrimą ir laikinai sustabdyti jos registraciją. S. yra būtent tas asmuo, kuris 2022 m. liepos 28 d. atsakydamas išsiuntė elektroninį laišką Skaidrumo registro sekretoriato nariams ir nurodė prie jo pridėtą ieškovės „oficialų atsakymą“ į jų prašymą, šiam sekretoriatui pradėjus tyrimą dėl ieškovės. Reikia pridurti, kad šį oficialų atsakymą pasirašė būtent S. ir B.
33 Be to, pažymėtina, kad ginčijamas sprendimas, adresuotas „Lukoil, Boulevard Sretensky, 11, 101000 Maskva, Rusija“, iš tikrųjų buvo išsiųstas S. ir B., naudojant registro išraše nurodytas jų elektroninio pašto dėžutes.
34 Trečia, ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas, nes jame yra tik bendro pobūdžio teiginiai, ir nurodo, kad 2023 m. kovo 31 d. ji paprašė Skaidrumo registro sekretoriato pateikti tyrimo ataskaitą; ši jai buvo pateikta 2023 m. balandžio 25 d. Taigi ji mano, kad ieškinio pareiškimo terminas galėjo prasidėti tik nuo šios ataskaitos gavimo dienos.
35 Šiuos argumentus reikia atmesti.
36 Pirma, ginčijamas sprendimas yra tas, kuris pateiktas 2023 m. kovo 6 d. elektroniniu laišku, o ne Skaidrumo registro sekretoriato tyrimo ataskaita. Iš tiesų Tarpinstitucinio susitarimo III priedo 7.1 punkte numatyta, kad šis sekretoriatas turi užbaigti tyrimą priimdamas „motyvuotą sprendimą“ ir apie šį sprendimą raštu privalo pranešti atitinkamiems asmenims. Šio priedo 4.11 punkte numatyta, kad Skaidrumo registro sekretoriatas savo tyrimo ataskaitos kopiją pateikia įregistruotiesiems subjektams tik „paprašius“. Taigi tai, kad pagal Tarpinstitucinį susitarimą įregistruotajam subjektui suteikiama galimybė prašyti pateikti tyrimo ataskaitos kopiją, neturi jokios įtakos ieškinio pareiškimo termino pradžiai – jis prasideda pagal minėto priedo 7.1 punktą pateikto pranešimo apie sprendimą dieną. Vadinasi, ieškovė negali pagrįstai teigti, kad ieškinio pareiškimo terminai turėjo būti sustabdyti, kol ji gaus tyrimo ataskaitą.
37 Antra, atsakymas į ieškinio pareiškimo termino skaičiavimo klausimą nepriklauso nuo atsakymo į klausimą, ar 2023 m. kovo 6 d. elektroniniame laiške pateikti motyvai yra pakankami.
38 Bet kuriuo atveju ieškovė turėjo visas galimybes pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir prireikus remtis tuo, kad jis nevisiškai atitinka reikalavimą motyvuoti, atsižvelgiant tiek į ginčijamame sprendime nurodytus motyvus (susijusius, be kita ko, su jos vykdoma atstovavimo interesų grupėms veikla, kuria siekiama daryti įtaką Sąjungos sprendimų priėmimo procesui tiesiogiai ar per Belgijoje įsteigtą jos patronuojamąją bendrovę, ir nušvietimu žiniasklaidoje, rodančiu jos, kaip įtakingo lobisto, darančio įtaką Rusijos vyriausybės vardu, padėtį), tiek į aplinkybes, kurias ieškovė sužinojo susirašinėdama elektroniniais laiškais su Skaidrumo registro sekretoriatu dar prieš priimant ginčijamą sprendimą.
39 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškinį reikia atmesti kaip akivaizdžiai nepriimtiną, nes jis pareikštas pavėluotai, ir nereikia priimti sprendimo dėl jo priimtinumo, kiek ieškinys pareikštas dėl Skaidrumo registro.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40 Kadangi ši nutartis priimta prieš įteikiant ieškinį atsakovams, pakanka nuspręsti, kad ieškovė padengia savo bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 133 straipsnį. Aplinkybė, kad atsakovų buvo paprašyta atsakyti į klausimus, kuriuos Bendrasis Teismas pateikė taikydamas šios nutarties 3 punkte nurodytas proceso organizavimo priemones, šiuo aspektu yra nereikšminga.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną.
2. Oil company „Lukoil“ PAO padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2024 m. sausio 25 d. Liuksemburge.