Byla T‑660/11

Polytetra GmbH

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą

(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo POLYTETRAFLON paraiška – Ankstesnis žodinis Bendrijos prekių ženklas TEFLON – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys – Galutinis produktas, kurio sudėtyje yra kitas elementas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimas trečiųjų asmenų galutiniams produktams – Pareiga motyvuoti“

Santrauka – 2015 m. birželio 16 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Sprendimų motyvavimas – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys – SESV 296 straipsnio apimčiai tapati apimtis

(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas – Teismo „ex officio“ atliekamas patikrinimas

(SESV 263 straipsnis)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Sprendimų motyvavimas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme– Bendrojo Teismo jurisdikcija – Apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo kontrolė

(Tarybos reglamentas Nr. 207/2009)

5.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš tikrųjų – Sąvoka – Vertinimo kriterijai

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 10 konstatuojamoji dalis, 42 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 78 straipsnio 1 dalies f punktas; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 3 ir 4 dalys)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 18 punktą)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 19 punktą)

3.      Nepakankamai motyvuotu laikomas sprendimas, kuriame, viena vertus, daroma išvada, kad ankstesnis prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 42 straipsnio 2 dalį, ir, antra vertus, nenurodoma, kaip šią išvadą patvirtina pateikti įrodymai, kiek tai susiję su kiekviena preke ar paslauga ar kiekviena prekių ar paslaugų, kurių atžvilgiu toks naudojimas pripažintas, kategorija. Pagal šią teisės nuostatą Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) apeliacinė taryba įpareigojama nustatyti, ar prekės arba paslaugos, kurioms, jos nuomone, įrodytas prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų, atitinka visas prekes ar paslaugas, kurioms minėtas prekių ženklas buvo įregistruotas, ar tokių prekių arba paslaugų dalį; to reikia tam, kad vėliau būtų galima įvertinti galimybę supainioti.

Dėl tokios tikslumo stokos Tarnybos sprendime, be kita ko, neįmanoma patikrinti, kaip Apeliacinė taryba taikė Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį. Iš tiesų iš minėto reglamento 42 straipsnio 2 ir 3 dalių matyti, kad jei prekių ženklas buvo įregistruotas pakankamai plačiai prekių ar paslaugų kategorijai, kad ją būtų galima suskirstyti į kelias autonomiškas pakategores, prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų žymint dalį šių prekių ar paslaugų įrodymas vykstant protesto procedūrai suteikia apsaugą tik vienai ar kelioms pakategorėms, kurioms priklauso prekės ar paslaugos, kurioms žymėti buvo faktiškai naudojamas prekių ženklas. Atvirkščiai, jei prekių ženklas buvo įregistruotas prekėms ar paslaugoms, apibrėžtoms taip tiksliai ir ribotai, kad neįmanoma atitinkamos kategorijos suskirstyti į aiškias pakategores, tuomet prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų minėtoms prekėms arba paslaugoms žymėti įrodymas nagrinėjant protestą apima visą šią kategoriją.

Taigi, Tarnybos apeliacinė taryba turi įvertinti, ar tuo atveju, kai naudojimo įrodymų pateikta tik dėl dalies prekių ar paslaugų, priklausančių prekių ar paslaugų kategorijai, kuriai ankstesnis prekių ženklas yra įregistruotas ir kuria grindžiamas protestas, šią kategoriją sudaro autonimiškos pakategorės, prie kurių reikėtų priskirti prekes ar paslaugas, kurioms naudojimas buvo įrodytas, ir būtina laikyti, kad tokių įrodymų pateikta tik dėl šios prekių ar paslaugų kategorijos, ar, atvirkščiai, tokių pakategorių neįmanoma išskirti.

(žr. 23–25 punktus)

4.      Nesant pakankamai motyvų, leidžiančių nagrinėti ginčijamo sprendimo teisėtumą, Bendrasis Teismas negali atlikti analizės, kuri būtų grindžiama ginčijamame sprendime nenurodytais motyvais. Iš tikrųjų Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) privalo išnagrinėti Bendrijos prekių ženklo registracijos paraišką ir priimti dėl jos sprendimą. Prireikus Bendrasis Teismas turi vykdyti priimtame sprendime atlikto Apeliacinės tarybos vertinimo teisminę kontrolę, remdamasis Apeliacinės tarybos nurodytais motyvais, kuriais ji grindė savo išvadą. Tačiau Bendrasis Teismas nėra kompetentingas pakeisti Tarnybos vykdant įgaliojimus, kurie pastarajai yra suteikti Reglamentu Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo.

(žr. 34 punktą)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 42–48, 94 punktus)