Language of document : ECLI:EU:T:2022:311

BENDROJO TEISMO (trečioji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. birželio 1 d.(*)

„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Pertvarkymo procedūra, taikoma įstaigos žlugimo arba galimo žlugimo atveju – BPV patvirtinta Banco Popular Español pertvarkymo schema – Ieškinys dėl panaikinimo – Aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį – Priimtinumas – Teisė būti išklausytam – Nuosavybės teisė – Pareiga motyvuoti – Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18, 20 ir 24 straipsniai“

Byloje T‑481/17

Fundación Tatiana Pérez de Guzmán el Bueno, įsteigtas Madride (Ispanija),

Stiftung für Forschung und Lehre (SFL), įsteigtas Ciuriche (Šveicarija),

atstovaujami advokatų R. Pelayo Jiménez, A. Muñoz Aranguren ir R. Pelayo Torrent,

ieškovai,

prieš

Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), atstovaujamą J. King ir M. Fernández Rupérez, padedamų advokatų B. Meyring, S. Schelo, F. Fernández de Trocóniz Robles, T. Klupsch ir S. Ianc,

atsakovę,

palaikomą

Ispanijos Karalystės, atstovaujamos S. Centeno Huerta, L. Aguilera Ruiz, S. Jiménez García ir J. Rodríguez de la Rúa Puig,


Europos Parlamento, atstovaujamo P. López-Carceller, M. Martínez Iglesias, L. Visaggio, J. Etienne, M. Menegatti ir M. Sammut,


Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos A. de Gregorio Merino, J. Bauerschmidt, A. Westerhof Löfflerová ir H. Marcos Fraile,

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Flynn ir A. Steiblytės,

ir

Banco Santander, SA, įsteigtos Santandere (Ispanija), atstovaujamos advokatų J. Rodríguez Cárcamo, A. Rodríguez Conde, D. Sarmiento Ramírez-Escudero ir J. Remón Peñalver,

įstojusių į bylą šalių,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2017 m. birželio 7 d. vykdomosios sudėties BPV sprendimą SRB/EES/2017/08 dėl Banco Popular Español, SA pertvarkymo schemos patvirtinimo

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude, teisėjai M. Jaeger, V. Kreuschitz, G. De Baere (pranešėjas) ir G. Steinfatt,

posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. birželio 14 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinės aplinkybės

1        Po 2008 m. įvykusios finansų krizės buvo nuspręsta Europos Sąjungoje sudaryti bankų sąjungą, paremtą visapusišku ir išsamiu bendru finansinių paslaugų taisyklių sąvadu visai vidaus rinkai ir sudarytą iš bendro priežiūros mechanizmo ir naujų indėlių draudimo ir pertvarkymo sistemų.

2        Pirmąjį etapą kuriant bankų sąjungą sudarė bendro priežiūros mechanizmo (BPM) sukūrimas 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63). Pagal šio reglamento 12 konstatuojamąją dalį BPM turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliu ir veiksmingu būdu, kad bendras finansinių paslaugų taisyklių sąvadas būtų tokiu pačiu būdu taikomas visų atitinkamų valstybių narių kredito įstaigoms ir kad būtų vykdoma kokybiškiausia tų kredito įstaigų priežiūra, kuriai netrukdytų kitos, su rizikos ribojimu nesusijusios aplinkybės. Šiuo tikslu Reglamentu Nr. 1024/2013 Europos Centriniam Bankui (ECB) pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, siekiant prisidėti prie kredito įstaigų saugumo ir patikimumo ir finansų sistemos stabilumo Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

3        Vėliau buvo priimta 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190). Jos 1 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„finansų krizė parodė, kad labai trūksta tinkamų Sąjungos lygmens priemonių klausimams, susijusiems su nepatikimomis ar žlungančiomis kredito įstaigomis ir investicinėmis įmonėmis <…>, veiksmingai spręsti. Tokios priemonės visų pirma būtinos nemokumo prevencijai užtikrinti, o nemokumo atveju – neigiamoms pasekmėms kiek įmanoma sumažinti išsaugant sistemiškai svarbias atitinkamos įstaigos funkcijas. Per krizę tie iššūkiai buvo svarbus veiksnys, vertęs valstybes nares gelbėti įstaigas mokesčių mokėtojų pinigais. Patikimos gaivinimo ir pertvarkymo sistemos tikslas – kuo labiau sumažinti tokių veiksmų būtinybę.“

4        Direktyva 2014/59 siekiama nustatyti bendras nacionalinių nuostatų, reglamentuojančių bankų pertvarkymą Sąjungoje, minimalaus suderinimo taisykles ir numatomas pertvarkymo institucijų bendradarbiavimas sprendžiant tarpvalstybinių bankų žlugimo klausimus. Šiuo klausimu Direktyvoje 2014/59, visų pirma jos 3 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad kiekviena valstybė narė skiria vieną ar išimties tvarka daugiau pertvarkymo institucijų, įgaliotų taikyti pertvarkymo priemones ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais.

5        Vis dėlto, pirma, atsižvelgiant į tai, kad Direktyva 2014/59 neleidžia centralizuoti sprendimų priėmimo proceso pertvarkymo srityje, kad ja iš esmės suteikiamos pertvarkymo priemonės ir bendri pertvarkymo įgaliojimai kiekvienos valstybės narės nacionalinėms institucijoms ir kad šia direktyva joms palikta diskrecija naudoti šias priemones ir pertvarkymui skirtas nacionalines finansavimo priemones, ir, antra, į tai, kad šia direktyva nevisiškai panaikinama galimybė valstybėms narėms priimti atskirus ir galbūt nesuderinamus sprendimus, susijusius su tarpvalstybinių grupių pertvarkymu, buvo nuspręsta sukurti bendrą pertvarkymo mechanizmą (BPeM).

6        Taigi antrąjį etapą kuriant bankų sąjungą sudarė 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su BPeM ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1), priėmimas.

7        Reglamento Nr. 806/2014 12 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„veiksmingų pertvarkymo sprendimų dėl Sąjungos žlungančių bankų, įskaitant sprendimus dėl Sąjungos lygmeniu sutelktų lėšų panaudojimo, užtikrinimas yra būtina finansinių paslaugų vidaus rinkos sukūrimo sąlyga. Vidaus rinkoje bankų žlugimas vienoje valstybėje narėje gali turėti poveikio visos Sąjungos finansų rinkų stabilumui. Veiksmingų ir vienodų pertvarkymo taisyklių bei vienodų pertvarkymo finansavimo sąlygų valstybėse narėse užtikrinimas geriausiai atitinka ne tik valstybių narių, kuriose bankai veikia, bet apskritai visų valstybių narių interesus, kaip priemonė užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ir pagerinti vidaus rinkos veikimą. Bankų sistemos vidaus rinkoje yra labai glaudžiai susijusios, bankų grupės yra tarptautinės ir bankai turi didelę užsienio turto procentinę dalį. Jeigu nebūtų BPeM, bankų krizės valstybėse narėse, dalyvaujančiose BPM, turėtų didesnį neigiamą sisteminį poveikį taip pat ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse. BPeM sukūrimas užtikrins neutralų požiūrį į žlungančių bankų problemų sprendimą, padidins dalyvaujančių valstybių narių bankų stabilumą ir užkirs kelią krizių šalutiniam poveikiui nedalyvaujančioms valstybėms narėms, taigi sudarys palankesnes sąlygas visos vidaus rinkos veikimui. Įstaigų, įsteigtų ir dalyvaujančiose, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse, bendradarbiavimo mechanizmai turėtų būti skaidrūs, ir jokia valstybė narė ar valstybių narių grupė neturėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama kaip finansinių paslaugų teikimo vieta.“

8        Pagal Reglamento Nr. 806/2014 1 straipsnio pirmą pastraipą jo tikslas – nustatyti vienodas taisykles ir vienodą 2 straipsnyje apibrėžtų įstaigų, įsteigtų dalyvaujančiose valstybėse narėse, t. y. bankų, kurių buveinės valstybės narės priežiūros institucija yra ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, arba valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, tačiau kurios vykdo glaudų bendradarbiavimą pagal Reglamento Nr. 1024/2013 7 straipsnį, pertvarkymo procedūrą (žr. Reglamento Nr. 806/2014 15 konstatuojamąją dalį).

9        Reglamento Nr. 806/2014 1 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad Bendra pertvarkymo valdyba (BPV), įsteigta pagal to paties reglamento 42 straipsnį, kartu su Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija ir nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis tas vienodas taisykles ir tą vienodą procedūrą taiko pagal šiuo reglamentu nustatytą BPeM sistemą. Taip pat numatyta, kad BPeM remia Bendras pertvarkymo fondas (BPF).

10      Reglamento Nr. 806/2014 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BPV priima sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų finansų įstaigos, įsteigtos dalyvaujančioje valstybėje narėje, atžvilgiu, kai tenkinamos to paties reglamento 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos trys sąlygos.

11      Pagal pirmąją sąlygą reikalaujama, kad subjektas žlugtų arba galėtų žlugti. Tai, ar tenkinama ši sąlyga, įvertina ECB, pasikonsultavęs su BPV, arba BPV; ir laikoma, kad ši sąlyga tenkinama, jei subjektas patenka į vieną ar daugiau Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalyje išvardytų padėčių.

12      Antroji sąlyga reiškia, kad nėra jokio pagrindo tikėtis, kad privataus sektoriaus priemonėmis ar rizikos ribojimo veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo.

13      Pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad pertvarkymo veiksmai būtų būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą, t. y. kad jie yra būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau pertvarkymo tikslų, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu.

14      Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodomi tokie pertvarkymo tikslai: užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą; išvengti didelių neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui; apsaugoti viešąsias lėšas, kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę; apsaugoti indėlininkus ir investuotojus; apsaugoti klientų lėšas ir turtą.

15      Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš priimdama sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų ar dėl pasinaudojimo atitinkamų nuosavo kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais BPV užtikrina, kad nuo viešųjų institucijų, įskaitant BPV bei nacionalinę pertvarkymo instituciją, ir nuo susijusio subjekto nepriklausomas asmuo atliktų nešališką, atsargų ir tikrovišką atitinkamo subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą.

16      Remiantis Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalimi, vertinimas yra neatskiriama sprendimo dėl pertvarkymo priemonės taikymo ar pasinaudojimo pertvarkymo įgaliojimais arba sprendimo dėl pasinaudojimo nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais dalis.

17      Jei Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos įvykdomos, BPV patvirtina pertvarkymo schemą.

18      Vykdydamos pertvarkymo procedūrą BPV, Taryba ir Komisija turi užtikrinti, kad pertvarkymo veiksmas būtų patvirtintas laikantis tam tikrų Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnyje išvardytų principų, tarp kurių yra principas, pagal kurį įstaigos, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra, akcininkai pirmiausia patiria nuostolių, taip pat principas, pagal kurį nė vienas kreditorius nepatiria didesnių nuostolių nei tie, kuriuos jis patirtų, jei pertvarkymo veiksme numatytas subjektas būtų likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

19      Pertvarkymo tvarkoje BPV nustato pertvarkymo priemonių taikymą. Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnio 2 dalyje išvardytos įvairios turimos pertvarkymo priemonės – verslo pardavimo, laikinos įstaigos sukūrimo, turto atskyrimo ir gelbėjimo privačiomis lėšomis.

20      Pertvarkymo schemoje BPV taip pat gali naudotis įgaliojimu nurašyti ar konvertuoti atitinkamo subjekto nuosavo kapitalo priemones Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnyje numatytomis sąlygomis. Pagal Reglamento Nr. 806/2014 19 straipsnį pertvarkymo veiksmas taip pat gali reikšti valstybės pagalbos suteikimą arba pasinaudojimą BPF.

21      Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad patvirtinusi pertvarkymo schemą BPV nedelsiant ją perduoda Komisijai. Per 24 valandas po to, kai BPV perduoda pertvarkymo schemą, Komisija pritaria pertvarkymo schemai arba nepritaria pertvarkymo schemos diskreciniams aspektams tais atvejais, kurie neįtraukti į šios dalies trečią pastraipą, t. y. kai netenkinamas viešojo intereso kriterijus arba yra BPF sumos esminis pakeitimas. Dėl pastarųjų diskrecinių aspektų pažymėtina, kad per 12 valandų po to, kai BPV perduoda pertvarkymo schemą, Komisija gali Tarybai pasiūlyti nepritarti BPV patvirtintai pertvarkymo schemai remiantis tuo, kad ji netenkina viešojo intereso kriterijaus, arba patvirtinti BPV patvirtintoje pertvarkymo schemoje numatytos BPF sumos esminį pakeitimą ar jam nepritarti. Pertvarkymo schema gali įsigalioti tik tuo atveju, jeigu Taryba ar Komisija nepareiškia prieštaravimų per 24 valandas po to, kai BPV ją perduoda.

22      Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog BPV užtikrina, kad būtų imtasi reikalingų pertvarkymo veiksmų, kad atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendintų pertvarkymo schemą. Pertvarkymo schema skiriama pastarosioms ir joje pateikiami nurodymai toms institucijoms, kurios imasi visų būtinų priemonių jai įgyvendinti pagal to paties reglamento 29 straipsnį, pasinaudodamos pertvarkymo įgaliojimais.

23      Kai priimama pertvarkymo priemonė, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalį BPV, siekdama įvertinti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla, užtikrina, kad nepriklausomas asmuo atliktų įvertinimą. Dėl šio vertinimo, taikant Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą, gali būti atlyginta akcininkams ar kreditoriams, jeigu jie patyrė didesnių nuostolių per pertvarkymo procedūrą nei tie, kurių jie būtų patyrę, jei būtų taikomas likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

 Ginčo aplinkybės ir aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo

24      Ieškovai Fundación Tatiana Pérez de Guzmán el Bueno ir Stiftung für Forschung und Lehre (SFL) iki Banco Popular Español, SA (toliau – Banco Popular) pertvarkymo schemos patvirtinimo buvo jo akcininkai.

 Dėl „Banco Popular“ padėties iki pertvarkymo schemos patvirtinimo

25      Pertvarkymo dieną Banco Popular grupė, kurios patronuojančioji bendrovė buvo Banco Popular, buvo šešta Ispanijos bankų grupė.

26      2016 m. Banco Popular padidino kapitalą 2,5 mlrd. EUR.

27      2016 m. gruodžio 5 d. vykdomosios sudėties BPV patvirtino Banco Popular grupės pertvarkymo planą. Pertvarkymo priemonė, kuriai šiame pertvarkymo plane teikta pirmenybė, buvo Reglamento Nr. 806/2014 27 straipsnyje numatyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

28      2017 m. vasario 3 d. Banco Popular paskelbė savo 2016 m. metinę ataskaitą; joje pranešė apie 5,7 mlrd. EUR specialiųjų atidėjinių poreikį, ir dėl to patyrė 3,485 mlrd. EUR konsoliduotų nuostolių, taip pat paskyrė naują vadovą.

29      2017 m. vasario 10 d. DBRS Ratings Limited (DBRS) (dabar – DBRS Morningstar) sumažino Banco Popular reitingą; buvo numatyta neigiama perspektyva, atsižvelgiant į tai, kad Banco Popular kapitalas sumažėjo dėl didesnių grynųjų nuostolių, nei numatyti šio sprendimo 28 punkte minėtoje jo metinėje ataskaitoje, ir dėl Banco Popular pastangų sumažinti dar didelį nelikvidųjį turtą.

30      2017 m. balandžio 3 d. Banco Popular paskelbė vidaus audito rezultatus; juose nurodyta, kad gali būti reikalingi 2016 m. metinės ataskaitos pataisymai. Šie patikslinimai buvo atlikti Banco Popular 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinėje ataskaitoje.

31      2017 m. balandžio 10 d. per Banco Popular visuotinį akcininkų susirinkimą valdybos pirmininkas paskelbė, kad bankas planuoja arba padidinti kapitalą, arba sudaryti įmonių sandorį, atsižvelgdamas į grupės padėtį nuosavo kapitalo srityje ir jos neveiksnaus turto kiekį. Banco Popular generalinis direktorius buvo pakeistas praėjus mažiau nei vieniems metams nuo jo tarnybos pradžios.

32      2017 m. balandžio 3 d. paskelbus pranešimą apie 2016 m. finansinių rezultatų koregavimo poreikį, DBRS balandžio 6 d. sumažino Banco Popular reitingą, palikdama jo neigiamą perspektyvą. Standard & Poor’s (2017 m. balandžio 7 d.) ir Moody’s Investors service (toliau – Moody’s) (2017 m. balandžio 21 d.) taip pat sumažino Banco Popular reitingą ir nurodė neigiamą perspektyvą.

33      2017 m. balandžio mėn. Banco Popular pradėjo privataus pardavimo procedūrą, siekdamas, kad jį nupirktų stiprus konkurentas, o tai atkurtų jo finansinę padėtį. Terminas, per kurį galimi pirkėjai, suinteresuoti įsigyti Banco Popular, galėjo pateikti savo pasiūlymą, buvo nustatytas 2017 m. birželio 10 d., o vėliau atidėtas iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos.

34      2017 m. gegužės 5 d. Banco Popular pateikė savo 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinę ataskaitą, joje nurodė 137 mln. EUR nuostolius.

35      2017 m. gegužės 12 d. Banco Popular padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas (Liquidity Coverage Requirement) tapo mažesnis nei 80 % minimali riba, nustatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013, p. 1), 460 straipsnio 2 dalies c punkte.

36      2017 m. gegužės 16 d. raštu Banco Santander, SA informavo Banco Popular, kad negali pateikti įpareigojančio pasiūlymo per privataus pardavimo procedūrą.

37      2017 m. gegužės 16 d. Banco Popular, pranešdamas apie reikšmingą aplinkybę Comisión nacional del mercado de valores (CNMV, Nacionalinė vertybinių popierių rinkos komisija, Ispanija), nurodė, kad potencialūs pirkėjai išreiškė susidomėjimą privataus pardavimo procedūra, tačiau nebuvo gauta jokio įpareigojančio pasiūlymo.

38      2017 m. gegužės 19 d. agentūra FITCH sumažino Banco Popular reitingą.

39      2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkė Elke König sutiko duoti interviu televizijos kanalui Bloomberg; per jį jos buvo paklausta, be kita ko, apie Banco Popular padėtį.

40      2017 m. gegužės mėn. įvairiuose spaudoje paskelbtuose straipsniuose buvo nurodyti Banco Popular sunkumai. Pavyzdžiui, reikia paminėti 2017 m. gegužės 11 d. interneto svetainėje elconfidencial.com paskelbtą straipsnį „Saracho encarga la venta urgente del Popular a JP Morgan y Lazard por riesgo de quiebra“ („Saracho nurodo skubiai parduoti bendrovę Popular bendrovėms JP Morgan ir Lazard dėl bankroto rizikos“). Šiame straipsnyje nurodyta, kad banko pirmininkas įgaliojo JP Morgan ir Lazard skubiai organizuoti banko pardavimą dėl bankroto rizikos; šią riziką lėmė masiškas privačių ir institucinių klientų indėlių atsiėmimas, ir kad jis manė, jog vienintelis būdas užtikrinti banko gyvybingumą yra visiškas ir neišvengiamas visos grupės pardavimas. Straipsnyje nurodyta, kad, „atsižvelgiant į tolesnį indėlių skaičiaus mažėjimą ir išorės finansavimo šaltinių uždarymą, bankas patirtų didelę bankroto grėsmę ir kad [jo pirmininkas] buvo priverstas aktyvuoti drastiškesnę priemonę ir laipsniškai susilaikyti nuo savo turto pardavimo, kad pagerintų nuosavo kapitalo rodiklius ir įvykdytų ECB reikalavimus“.

41      2017 m. gegužės 15 d. interneto svetainėje elconfidencial.com paskelbtame straipsnyje „El BCE inspecciona a Banco Popular durante dos meses en pleno proceso de venta“ („ECB du mėnesius atlieka Banco Popular patikrinimą vykstant visiškam pardavimo procesui“) nurodyta, kad Banco Popular pardavimo planas buvo jo pirmininko įgyvendintas po ECB patikrinimo, per kurį patvirtintas atidėjinių trūkumas. Remdamiesi šiuo straipsniu ECB inspektoriai padarė išvadą, kad Banco Popular sunkumai susiję su jo atidėjinių, skirtų padengti nekilnojamojo turto įsipareigojimams, trūkumu ir kad būtina vengti pavienių indėlių atsiėmimų. Šie inspektoriai taip pat išreiškė nepasitenkinimą dėl 2016 m. finansinių ataskaitų pateikimo.

42      2017 m. gegužės 31 d. Reuters paskelbė straipsnį „ES, įspėjimas apie Banco Popular pertvarkymo riziką“ (La UE, advertida de riesgo de una resolución ordenada en Banco Popular). Šiame straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad, kaip teigia aukštas pareigas užimantis Sąjungos pareigūnas, kurio pavardė nenurodoma, vienas iš pagrindinių bankų Europoje priežiūrą vykdančių subjektų pranešė Sąjungos pareigūnams, kad gali prireikti pertvarkyti Banco Popular, jeigu jam nepavyktų susirasti pirkėjo. Šiame straipsnyje teigiama, kad šis pareigūnas taip pat nurodė, jog BPV pirmininkė neseniai pateikė „išankstinį įspėjimą“ ir pareiškė, kad BPV vykdė procedūrą (dėl Banco Popular) ir ypatingą dėmesį skyrė galimam įsikišimui.

43      Tą pačią dieną BPV paskelbė pranešimą spaudai, juo užginčijo šio straipsnio turinį.

44      Pirmosiomis 2017 m. birželio mėn. dienomis Banco Popular susidūrė su masiniu grynųjų pinigų atsiėmimu.

45      2017 m. birželio 5 d. ryte Banco Popular pateikė Banco de España (Ispanijos bankas) pirmąjį prašymą dėl skubios paramos likvidumui padidinti, o po pietų – antrąjį prašymą padidinti prašomą sumą dėl didelių grynųjų pinigų srautų. Remdamasi Ispanijos banko prašymu ir po tos pačios dienos ECB atlikto vertinimo, susijusio su Banco Popular skubios paramos likvidumui padidinti prašymu, ECB valdančioji taryba nepateikė prieštaravimų dėl skubios paramos Banco Popular likvidumui padidinti už laikotarpį iki 2017 m. birželio 8 d. Banco Popular gavo dalį šios skubios paramos likvidumui padidinti. Vėliau Ispanijos bankas nurodė, kad negali suteikti papildomos skubios paramos Banco Popular likvidumui padidinti.

46      2017 m. birželio 6 d. DBRS ir Moody’s sumažino Banco Popular reitingą.

 Dėl kitų faktinių aplinkybių iki pertvarkymo schemos patvirtinimo

47      2017 m. gegužės 23 d. BPV įpareigojo Deloitte, kaip nepriklausomą ekspertę, atlikti Banco Popular vertinimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį.

48      2017 m. gegužės 24 d. BPV, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 34 straipsniu, paprašė Banco Popular informacijos, reikalingos jo vertinimui atlikti. 2017 m. birželio 2 d. ji taip pat paprašė Banco Popular pateikti informaciją apie privataus pardavimo procedūrą ir numatyti prieigą prie apsaugotos virtualios duomenų erdvės, kurią pastarasis parengė per šią procedūrą.

49      2017 m. birželio 3 d. vykdomosios sudėties BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2017/06, skirtą Fondo de Reestructuración Ordenada Bancaria (FROB, Banko įstaigų veiksmingo restruktūrizavimo fondas, Ispanija), dėl Banco Popular pardavimo (toliau – sprendimas dėl pardavimo). BPV patvirtino, kad FROB gali nedelsdamas pradėti Banco Popular pardavimo procedūrą, ir nurodė FROB pardavimo reikalavimus pagal Direktyvos 2014/59 39 straipsnį. BPV, be kita ko, nurodė, kad FROB turi susisiekti su penkiais potencialiais pirkėjais; jų buvo paprašyta pateikti pasiūlymus vykdant privačiojo pardavimo procedūrą.

50      Du iš penkių potencialių pirkėjų nusprendė nedalyvauti pirkimo procedūroje, o vieną iš jų ECB atmetė dėl rizikos ribojimu grindžiamų priežasčių.

51      2017 m. birželio 4 d. abu potencialūs pirkėjai, kurie nusprendė dalyvauti pirkimo procedūroje, Banco Santander ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, SA (BBVA), pasirašė neatskleidimo susitarimą, o 2017 m. birželio 5 d. gavo prieigą prie virtualios duomenų erdvės.

52      2017 m. birželio 5 d. BPV pateikė pirmąjį vertinimą (toliau – 1-asis vertinimas), remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktu; juo siekta pateikti informacijos, leidžiančios nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos, apibrėžtos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje.

53      2017 m. birželio 6 d. ECB, pasikonsultavęs su BPV, atliko Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo vertinimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

54      Šiame vertinime ECB nurodė, kad per pastaruosius mėnesius Banco Popular finansinių išteklių padėtis iš esmės labai pablogėjo dėl to, kad gerokai sumažėjo jo indėlių bazė. Banco Popular susidūrė su dideliu grynųjų pinigų atsiėmimu visuose klientų segmentuose. ECB išvardijo įvykius, lėmusius likvidumo problemas, su kuriomis susidūrė Banco Popular.

55      Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad 2017 m. vasario mėn. pateikdamas metines ataskaitas, Banco Popular atskleidė 5,7 mlrd. EUR specialiųjų atidėjinių poreikį, dėl kurio 2016 m. patyrė 3,485 mlrd. EUR nuostolių, ir pranešė apie savo ilgamečio vadovo, kuris buvo pradėjęs banko strategijos peržiūrą, pakeitimą. Paskelbus apie papildomus atidėjinius ir finansinių metų pabaigos nuostolius, DBRS 2017 m. vasario 10 d. sumažino Banco Popular reitingą, o tai lėmė didelį Banco Popular klientų susirūpinimą, kuris pasireiškė dideliu ir netikėtu indėlių atsiėmimu ir labai dažnu klientų lankymusi banko filialuose.

56      ECB taip pat nurodė, kad tai, jog Banco Popular 2017 m. balandžio 3 d. paskelbė viešą ad hoc pareiškimą, kuriuo informuojama apie kelių vidaus auditų rezultatus, galinčius turėti reikšmingą poveikį įstaigos finansinėms ataskaitoms, ir patvirtinimą, kad įstaigos generalinis direktorius bus pakeistas praėjus mažiau nei vieniems metams nuo tarnybos pradžios, lėmė kitą indėlių atsiėmimo bangą. ECB pažymėjo, kad prie šios indėlių atsiėmimo bangos taip pat prisidėjo:

–        2017 m. balandžio 7 d. bendrovės Standard & Poor’s atliktas Banco Popular reitingo sumažinimas,

–        2017 m. balandžio 10 d. Banco Popular pranešimas, kad jis nemokės dividendų ir kad kapitalo padidinimas arba įmonės sandoris gali būti būtinas dėl įtemptos nuosavo kapitalo būklės ir dėl to, kad jo nelikvidžiojo turto padengimą reikia suderinti su susijusiomis bendrovėmis,

–        2017 m. balandžio 21 d. bendrovės Moody’s atliktas Banco Popular reitingo sumažinimas,

–        2017 m. pirmojo ketvirčio rezultatų, kurie buvo prastesni, nei tikėtasi, atskleidimas,

–        negatyvios ir pasikartojančios žiniasklaidos publikacijos, kaip antai šio sprendimo 40 ir 41 punktuose minėti 2017 m. gegužės 11 ir 15 d. straipsniai, kuriuose buvo nurodyta, kad Banco Popular vadovas nurodė skubiai parduoti banką dėl neišvengiamos bankroto rizikos arba likvidžiojo turto trūkumo ir kad bankas susidūrė su papildomu atidėjinių poreikiu po priežiūros institucijos atlikto patikrinimo vietoje.

57      ECB taip pat konstatavo, kad nuo 2017 m. gegužės 31 d. atsiimtų indėlių buvo ypač daug po to, kai žiniasklaidoje buvo atskleista, kad bankas gali būti likviduojamas, jei per labai trumpą laiką nepavyks sėkmingai užbaigti vykstančio pardavimo proceso.

58      Be to, ECB pažymėjo, kad nors paskutinėmis savaitėmis Banco Popular parengė įvairias papildomo likvidžiojo turto generavimo priemones ir pradėjo jas įgyvendinti, reali ir dar tikėtina įplaukų srauto apimtis buvo nepakankama siekiant kompensuoti Banco Popular likvidumo pozicijos pablogėjimą vertinimo datą. Jis taip pat nurodė, kad net pasinaudojus skubia parama likvidumui padidinti / skubiu grynųjų pinigų įnašu, dėl kurio ECB valdančioji taryba nepateikė prieštaravimų 2017 m. birželio 5 d., tą dieną grynųjų pinigų išteklių nepakako, kad būtų užtikrintas Banco Popular pajėgumas įvykdyti įsipareigojimus ne vėliau kaip 2017 m. birželio 7 d.

59      ECB nusprendė, kad Banco Popular jau patvirtintos priemonės nebuvo pakankamai veiksmingos, kad būtų galima išvengti pablogėjusios jo finansinės padėties. Jis pažymėjo, kad kaip alternatyvią priemonę užtikrinti savo pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus, kurių terminas ėjo į pabaigą, Banco Popular ketino įvykdyti įmonės sandorį, t. y. parduoti jį stipresniam konkurentui. Vis dėlto ECB nusprendė, kad, atsižvelgiant į Banco Popular finansinės padėties pablogėjimą, į tai, kad nėra įrodymų apie jo pajėgumą artimiausioje ateityje pakeisti likvidumo padėtį, ir į tai, kad derybos iki šiol nedavė teigiamo rezultato, tokio privataus sandorio patvirtinimo nebuvo galima numatyti per terminą, kuris leistų Banco Popular laiku sumokėti savo skolas ar kitus įsipareigojimus iki termino pabaigos.

60      ECB konstatavo, kad tuo pačiu metu nebuvo esamų priežiūros ar ankstyvaus įsikišimo veiksmų, leidžiančių nedelsiant atkurti Banco Popular finansinę padėtį ir užtikrinti jam pakankamai laiko, kad būtų įvykdytas įmonės sandoris ar kitas sprendimas. ECB, kaip kompetentingos institucijos, turimos priemonės pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis buvo perkeltas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338), 104 straipsnis ir Direktyvos 2014/59 27–29 straipsniai bei Reglamento Nr. 1024/2013 16 straipsnis, negalėjo užtikrinti, kad Banco Popular galės iki sueinant terminui padengti savo skolas ar kitus įsipareigojimus, atsižvelgiant į stebimą likvidumo pablogėjimo apimtį ir tempą.

61      Darydamas išvadą ECB, be kita ko, atsižvelgęs į pernelyg didelį indėlių skaičiaus sumažėjimą, dėl kurio bankas greitai neteko grynųjų pinigų ir negalėjo sugeneruoti kito likvidžiojo turto, nusprendė, jog yra objektyvių požymių, kad artimiausioje ateityje Banco Popular tikriausiai negalės laiku padengti savo skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų. ECB padarė išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies c punktą Banco Popular laikytinas žlungančiu arba bet kuriuo atveju galinčiu žlugti artimiausioje ateityje.

62      2017 m. birželio 6 d. Banco Popular valdyba informavo ECB, kad padarė išvadą, jog bankas gali žlugti.

63      Tą pačią dieną FROB parengė raštą, kuriame buvo pateikta informacija apie pardavimo procedūrą (toliau – procedūros raštas) ir nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas – 2017 m. birželio 6 d. vidurnaktį.

64      Taip pat tą dieną BBVA, vienas iš dviejų galimų Banco Popular įgijėjų, informavo FROB, kad nepateiks pasiūlymo.

65      2017 m. birželio 6 d. Deloitte pateikė BPV antrąjį vertinimą (toliau – 2-asis vertinimas), parengtą taikant Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį. 2-uoju vertinimu siekta nustatyti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, įvertinti, koks režimas būtų taikomas akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, ir suteikti duomenų, leidžiančių priimti sprendimą dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės priemonių, o BPV – nustatyti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis verslo pardavimo priemonės taikymo tikslais. Pagal šį vertinimą, be kita ko, Banco Popular ekonominė vertė geriausio scenarijaus atveju buvo 1,3 mlrd. EUR, nepalankiausio scenarijaus atveju – minus 8,2 mlrd. EUR ir geriausio įverčio atveju – minus 2 mlrd. EUR.

66      2017 m. birželio 7 d. Banco Santander pateikė įpareigojantį pasiūlymą.

67      2017 m. birželio 7 d. raštu FROB informavo BPV apie pardavimo procedūros rezultatus ir nurodė, kad Banco Santander pateikė pasiūlymą birželio 7 d. 3 val. 12 min. ir kad jo pasiūlyta kaina už Banco Popular akcijų pardavimą yra 1 euras. FROB nurodė, kad jo valdyba pasirinko Banco Santander kaip konkurso laimėtoją per Banco Popular konkurencinę pardavimo procedūrą, ir nusprendė pasiūlyti BPV pripažinti Banco Santander įgijėju BPV sprendime dėl Banco Popular pertvarkymo schemos patvirtinimo.

 Dėl 2017 m. birželio 7 d. „Banco Popular“ pertvarkymo schemos

68      2017 m. birželio 7 d. vykdomosios sudėties BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2017/08 dėl Banco Popular pertvarkymo schemos patvirtinimo (toliau – pertvarkymo schema) pagal Reglamentą Nr. 806/2014.

69      Pagal pertvarkymo schemos 1 straipsnį BPV, manydama, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos įvykdytos, nusprendė Banco Popular taikyti pertvarkymo procedūrą nuo pertvarkymo patvirtinimo datos.

70      Taigi BPV nusprendė, pirma, kad Banco Popular žlunga arba galėtų žlugti, antra, kad nėra kitų priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią Banco Popular žlugimui per protingą terminą, ir, trečia, kad Banco Popular verslo pardavimo priemonė, kaip pertvarkymo priemonė, yra būtina dėl viešojo intereso. Šiuo klausimu BPV nurodė, kad pertvarkymas yra būtinas ir proporcingas siekiant dviejų Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti banko ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir išvengti reikšmingo neigiamo poveikio finansiniam stabilumui.

71      Pertvarkymo schemos 5.1 straipsnyje BPV konstatavo:

Banco Popular taikoma pertvarkymo priemonė – verslo pardavimas pagal Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnį akcijas perleidžiant pirkėjui. Nuosavo kapitalo priemonių nurašymas ir konvertavimas bus atliekamas prieš pradedant taikyti verslo pardavimo priemonę.“

72      Pertvarkymo schemos 6 straipsnis skirtas nuosavo kapitalo priemonėms nurašyti ir verslo pardavimo priemonei. 6.1 straipsnyje BPV nurodė priemones, kurias nusprendė taikyti įgyvendindama Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnyje numatytą nurašymo įgaliojimą.

73      Taigi pertvarkymo schemos 6.1 straipsnyje BPV nusprendė:

–        iš pradžių iš Banco Popular nominaliosios akcinio kapitalo sumos nurašyti 2 098 429 046 EUR sumą, dėl to būtų panaikinta 100 % Banco Popular akcijų,

–        vėliau visą pagrindinę Banco Popular išleistų ir sprendimo dėl pertvarkymo schemos priėmimo metu apyvartoje esančių papildomų 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą konvertuoti į Banco Popular naujai išleistas akcijas – „naujas akcijas I“,

–        paskui „naujų akcijų I“ nominaliąją vertę nurašyti iki nulio, dėl to būtų panaikinta 100 % šių „naujų akcijų I“,

–        galiausiai visą pagrindinę Banco Popular išleistų ir sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo metu apyvartoje esančių papildomų 2 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą konvertuoti į Banco Popular naujai išleistas akcijas – „naujas akcijas II“.

74      Pertvarkymo schemos 6.3 straipsnyje numatyta, kad šios nurašymo ir konvertavimo priemonės grindžiamos 2-uoju vertinimu, patvirtintu Ispanijos pertvarkymo institucijos – FROB – surengto skaidraus ir atviro pardavimo proceso rezultatais.

75      Pertvarkymo schemos 6.5 straipsnyje BPV pareiškė, kad naudojasi įgaliojimais dėl verslo pardavimo priemonės, jai suteiktais pagal Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio 1 dalies a punktą, ir nurodė laisvas ir su jokių trečiųjų asmenų teisėmis ar pirmumo teisėmis nesusietas „naujas akcijas II“ už 1 EUR pirkimo kainą perleisti Banco Santander. Ji pažymėjo, kad pirkėjas jau sutiko su perleidimu.

76      BPV taip pat nurodė, kad „naujų akcijų II“ perdavimas turi būti atliktas remiantis 2017 m. birželio 7 d. pirkėjo įpareigojančiu pasiūlymu ir jį turi įgyvendinti FROB pagal 2015 m. birželio 18 d. Ley 11/2015 de recuperación y resolución de entidades de crédito y empresas de servicios de inversión (Įstatymas Nr. 11/2015 dėl kredito įstaigų ir investicinių paslaugų įmonių gaivinimo ir pertvarkymo) (BOE, Nr. 146, 2015 m. birželio 19 d., p. 50797) (toliau – Įstatymas 11/2015).

77      Pertvarkymo schema buvo pateikta Komisijai tvirtinti 2017 m. birželio 7 d. 5 val. 13 min.

78      2017 m. birželio 7 d., 6 val. 30 min. Komisija priėmė Sprendimą (ES) 2017/1246, kuriuo patvirtinama Banco Popular. pertvarkymo schema (OL L 178, 2017, p. 15), ir apie jį pranešė BPV. Taigi pertvarkymo schema įsigaliojo tą pačią dieną.

79      Sprendimo 2017/1246 4 konstatuojamoje dalyje numatyta:

„Komisija pritaria pertvarkymo schemai. Visų pirma ji sutinka su BPV nurodytomis priežastimis, kodėl pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 5 straipsnį dėl viešojo intereso reikia imtis pertvarkymo veiksmų.“

80      Tą pačią dieną FROB, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 29 straipsniu, priėmė priemones, būtinas pertvarkymo schemai įgyvendinti. FROB davė sutikimą naujas Banco Popular akcijas, išleistas konvertavus 2 lygio nuosavo kapitalo priemones (naujos akcijos II), perleisti Banco Santander.

 Dėl faktinių aplinkybių, susiklosčiusių po sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo

81      2018 m. birželio 14 d. Deloitte perdavė BPV skirtingo požiūrio įvertinimą, numatytą Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16–18 dalyse; jis buvo parengtas siekiant nustatyti, ar akcininkai ir kreditoriai būtų vertinami palankiau, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla (toliau – 3-asis vertinimas). 2018 m. liepos 31 d. Deloitte nusiuntė BPV šio įvertinimo papildymą, kuriame buvo ištaisytos tam tikros formalios klaidos.

82      Po prijungimo 2018 m. rugsėjo 28 d. Banco Santander perėmė visas Banco Popular teises ir pareigas.

83      2020 m. kovo 17 d. BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2020/52, kuriame siekė nustatyti, ar reikia mokėti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, kurių atžvilgiu vykdyti Banco Popular pertvarkymo veiksmai. Pranešimas apie šį sprendimą 2020 m. kovo 20 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 91, 2020, p. 2). Tame sprendime BPV nusprendė, kad akcininkai ir kreditoriai, kuriems turėjo poveikio Banco Popular pertvarkymas, neturėjo teisės į kompensaciją iš BPF pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą.

 Procesas ir šalių reikalavimai

84      2017 m. rugpjūčio 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovų ieškinį.

85      2017 m. spalio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo BPV prašymą, grindžiamą Bendrojo Teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 3 dalimi, nurodyti taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemones, susijusias su tam tikrų priede nurodytų dokumentų pateikimu. 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Bendrasis Teismas nusprendė netenkinti šio prašymo dėl pasirengimo nagrinėti bylą priemonės šiame proceso etape.

86      Atitinkamai 2017 m. spalio 3, 26 ir 27 d. bei 2017 m. lapkričio 10 ir 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Banco Santander, Ispanijos Karalystės, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos prašymus leisti įstoti į šią bylą palaikyti BPV reikalavimų. 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimais Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas leido įstoti į bylą Ispanijos Karalystei, Parlamentui. Tarybai ir Komisijai, o 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi – Banco Santander. Ispanijos Karalystė, Parlamentas, Taryba, Komisija ir Banco Santander per nustatytą terminą pateikė savo paaiškinimus, o pagrindinės bylos šalys per nustatytus terminus pateikė savo pastabas dėl šių paaiškinimų.

87      2018 m. vasario 13 d. Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė BPV pateikti jos interneto svetainėje paskelbtą galutinę nekonfidencialią pertvarkymo schemos versiją ir 2-ojo vertinimo nekonfidencialią versiją. BPV pateikė dokumentus per nustatytą terminą.

88      2018 m. liepos 6 d. Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, šalims pateikė rašytinius klausimus. Ieškovai ir BPV įvykdė šį prašymą per nustatytą terminą.

89      2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu raštu ieškovai paprašė Bendrojo Teismo nurodyti BPV, taikant proceso organizavimo priemonę, išversti tam tikrus dokumentus į ispanų kalbą. BPV pateikė pastabas dėl šio prašymo per nustatytą terminą.

90      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, remiantis Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalimi, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į trečiąją kolegiją, kuriai buvo paskirta ši byla.

91      Atsižvelgdamas į trečiosios kolegijos siūlymą ir remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, Bendrasis Teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

92      2020 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo naują ieškovų pasiūlymą pateikti įrodymų remiantis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi. BPV, Ispanijos Karalystė, Parlamentas, Taryba, Komisija ir Banco Santander savo pastabas pateikė per nustatytą terminą.

93      2021 m. kovo 16 d. Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį, paprašė BPV pateikti tam tikrus dokumentus. 2021 m. kovo 30 d. raštu BPV atsakė, kad prašomi dokumentai yra iš dalies konfidencialūs ir galėtų būti pateikti, jeigu Bendrasis Teismas taikytų pasirengimo nagrinėti bylą priemonę.

94      2021 m. balandžio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovų prašymą imtis proceso organizavimo priemonių. BPV, Parlamentas, Taryba, Komisija ir Banco Santander pateikė savo pastabas per nustatytą terminą.

95      2021 m. gegužės 12 d. nutartimi Bendrasis Teismas, remdamasis, pirma, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsnio pirma pastraipa ir, antra, Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktu, 92 straipsnio 3 dalimi ir 103 straipsniu, nurodė BPV pateikti pertvarkymo schemos, 2-ojo vertinimo, 2017 m. birželio 6 d. ECB atlikto Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo situacijos įvertinimo, 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular rašto (kartu su jo priedu) ECB ir 2017 m. gegužės 18 d. ECB rašto Banco Popular versijas. Bendrasis Teismas taip pat nurodė BPV pateikti nekonfidencialias 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular rašto (kartu su jo priedu) ECB ir 2017 m. gegužės 18 d. ECB rašto Banco Popular versijas.

96      2021 m. gegužės 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovų prašymą taikyti proceso organizavimo priemones ir naują pasiūlymą pateikti įrodymų. BPV, Ispanijos Karalystė, Parlamentas, Taryba, Komisija ir Banco Santander buvo paragintos pateikti savo pastabas per posėdį.

97      2021 m. birželio 9 d. nutartimi Bendrasis Teismas iš bylos medžiagos išėmė BPV pateiktų dokumentų konfidencialias versijas vykdant 2021 m. gegužės 12 d. nutartį ir perdavė ieškovams, taip pat Ispanijos Karalystei, Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Banco Santander 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular raštą ECB be priedo.

98      Kadangi du trečiosios išplėstinės kolegijos nariai negalėjo dalyvauti posėdyje, Bendrojo Teismo pirmininkas paskyrė kitus du teisėjus kolegijos sudėčiai papildyti.

99      Per 2021 m. birželio 14 d. posėdį bylos šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

100    2021 m. liepos 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovų prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Procedūros reglamento 113 straipsnio 2 dalies c punktą. 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Bendrojo Teismo trečiosios išplėstinės kolegijos pirmininkas atmetė šį prašymą, nes nagrinėjamu atveju netenkinama nė viena iš Procedūros reglamento 113 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, kadangi įrodymai, kuriais ieškovai grindė savo prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį, negali turėti lemiamos įtakos Bendrojo Teismo sprendimui.

101    Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti pertvarkymo schemą,

–        priteisti iš BPV bylinėjimosi išlaidas.

102    BPV Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

103    Banco Santander, Ispanijos Karalystė, Taryba ir Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

104    Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį, kiek jis grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 ir Direktyvos 2014/59 neteisėtumu grindžiamais prieštaravimais,

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

105    Grįsdami ieškinį ieškovai nurodo dešimt pagrindų. Pirmasis pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti pažeidimu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose įtvirtintos teisės į gerą administravimą pažeidimu ir Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimu. Antrasis pagrindas grindžiamas neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, nes Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsniu, 24 straipsnio 2 dalies a punktu ir 27 straipsniu bei Direktyvos 2014/59 32, 38 ir 43 straipsniais pažeidžiama Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta teisė būti išklausytam. Trečiasis pagrindas grindžiamas neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, nes Reglamento Nr. 806/2014 21, 22, 24 ir 27 straipsniais bei Direktyvos 2014/59 38 ir 63 straipsniais pažeidžiama Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į nuosavybę ir Chartijos 16 straipsnyje įtvirtintas laisvės užsiimti verslu principas. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimu. Penktasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies ir Direktyvos 2014/59 32 straipsnio pažeidimu. Šeštasis pagrindas grindžiamas bankų rizikos ribojimo principo pažeidimu. Septintasis pagrindas grindžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu. Aštuntasis pagrindas grindžiamas Chartijos 17 ir 52 straipsniuose įtvirtintų nuosavybės teisės ir proporcingumo principo pažeidimu. Devintasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Dešimtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Banco Popular pardavimo procedūra buvo pažeistas Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnis ir Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies a, b, d ir f punktai.

106    Dublike ieškovai pateikia tris naujus pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 3 ir 11 dalių pažeidimu, antrasis pagrindas – pareigos motyvuoti, teisių į gynybą ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimu, o trečiasis pagrindas – esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu. Kadangi šiais trimis naujais ieškinio pagrindais ieškovai iš esmės prieštarauja dėl to, kad BPV neatliks galutinio ex post vertinimo pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalį, jie bus sujungti į ieškinio vienuoliktąjį pagrindą.

 Dėl priimtinumo

107    Įstojimo į bylą paaiškinime Komisija teigia, kad ieškinys nepriimtinas, nes pertvarkymo schema yra tarpinis aktas, nesukeliantis privalomų pasekmių. Ji tvirtina, kad Sprendimu 2017/1246 Komisija patvirtino pertvarkymo schemą, jai pritarė ir suteikė privalomąją galią, todėl prieš pertvarkymo schemą nukreiptas ieškinys yra nepriimtinas.

108    Parlamentas ir Taryba savo įstojimo į bylą paaiškinimuose taip pat teigia, kad pertvarkymo schema pati savaime nesukelia teisinių pasekmių trečiosioms šalims, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.

109    Ieškovai teigia, kad į bylą įstojusių šalių argumentai dėl ieškinio nepriimtinumo yra nepriimtini, nes BPV nepateikė tokio prieštaravimo. Be to, jie teigia, kad ieškinys yra priimtinas.

110    Reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 142 straipsnio 1 dalį įstojimo į bylą tikslas gali būti tik visiškas arba dalinis vienos iš pagrindinių šalių reikalavimų palaikymas. Be to, pagal Procedūros reglamento 142 straipsnio 3 dalį į bylą įstojanti šalis pripažįsta ginčą byloje tokį, koks jis yra jos įstojimo metu.

111    Vis dėlto pateikdama reikalavimus nagrinėjamoje byloje BPV apsiribojo prašymu atmesti ieškinį iš esmės ir neginčijo apeliacinio skundo priimtinumo.

112    Žinoma, remiantis suformuota jurisprudencija, į bylą įstojusi šalis neturi teisės savarankiškai nurodyti nepriimtinumo pagrindo, taigi Bendrasis Teismas neprivalo nagrinėti pagrindų, kuriais remiasi tik ši šalis (1993 m. kovo 24 d. Sprendimo CIRFS ir kt. / Komisija, C‑313/90, EU:C:1993:111, 22 punktas ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Post Bank Iran / Taryba, T‑559/15, EU:T:2018:948, 63 punktas).

113    Tačiau kai nepriimtinumo pagrindas susijęs su viešąja tvarka, ieškinio priimtinumą dera išnagrinėti (šiuo klausimu žr. 1993 m. kovo 24 d. Sprendimo CIRFS ir kt. / Komisija, C‑313/90, EU:C:1993:111, 23 punktą ir 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 36 punktą).

114    Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad aktai, kuriuos galima ginčyti, kaip jie suprantami pagal SESV 263 straipsnį, yra bet kokios Sąjungos institucijų patvirtintos nuostatos, nepriklausomai nuo jų formos, kuriomis siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių (žr. 2017 m. spalio 25 d. Sprendimo Slovakija / Komisija, C‑593/15 P ir C‑594/15 P, EU:C:2017:800, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas, C‑650/18, EU:C:2021:426, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

115    Siekiant nustatyti, ar aktas sukelia tokių pasekmių ir todėl dėl jo gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, reikia remtis šio akto esme ir įvertinti šias pasekmes pagal objektyvius kriterijus, kaip antai minėto akto turinį, prireikus atsižvelgiant į jo priėmimo aplinkybes ir jį priėmusios institucijos įgaliojimus (žr. 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas, C‑650/18, EU:C:2021:426, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

116    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad BPV įgyvendina Reglamentu Nr. 806/2014 jai suteiktą kompetenciją, be kita ko, įgaliojimą, numatytą šio reglamento 16 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią ji „priima sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų finansų įstaigos, įsteigtos dalyvaujančioje valstybėje narėje, atžvilgiu, kai [įvykdomos] 18 straipsnio 1 dalyje nustatyt[os] sąlyg[os]“. Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai suteikė BPV tam tikrą sprendimų priėmimo kompetenciją.

117    BPV sprendimas dėl pertvarkymo schemos yra aktas, kuris gali įsigalioti. Pertvarkymo schemos 12 straipsnyje nurodyta, kad jis įsigaliojo 2017 m. birželio 7 d., 6 val. 30 min.

118    Be to, pagal Reglamento Nr. 806/2014 23 straipsnio pirmą pastraipą, BPV pagal to paties reglamento 18 straipsnį patvirtintoje pertvarkymo schemoje nustatomi su pertvarkomai įstaigai taikytinomis pertvarkymo priemonėmis, kurias turės įgyvendinti nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal atitinkamas į nacionalinę teisę perkeltas Direktyvos 2014/59 nuostatas, susiję aspektai.

119    Taigi taikant pertvarkymo schemos 9 straipsnį, FROB turi imtis visų reikalingų priemonių, kad įvykdytų ir įgyvendintų šį sprendimą. Be kita ko, FROB privalo įgyvendinti Banco Popular pardavimą pertvarkymo schemoje nurodyta tvarka. Pertvarkymo schemos 10 straipsnyje taip pat numatyta, kad BPV turi stebėti, kaip FROB įgyvendina pertvarkymo schemą, vadovaudamasi Reglamento Nr. 806/2014 28 straipsniu.

120    Vadinasi reikia manyti, kad, turint omenyje pertvarkymo schemos turinį, ji sukelia privalomas teisines pasekmes.

121    Be to, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 806/2014 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal SESV 263 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme gali būti inicijuotas procesas ginčijant Apeliacinės komisijos priimtą sprendimą arba, tais atvejais, kai teisė kreiptis apeliacine tvarka į Apeliacinę komisiją nesuteikta – BPV priimtą sprendimą. Reglamento Nr. 806/2014 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pagal SESV 263 straipsnį valstybės narės, Sąjungos institucijos ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali inicijuoti procesą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme dėl BPV sprendimų.

122    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 806/2014 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybės narės ir Sąjungos institucijos, taip pat bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, remdamosi SESV 263 straipsniu, gali pareikšti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme dėl BPV sprendimų, išskyrus bet kurią kitą Sąjungos instituciją, įstaigą ar organą (2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 56 punktas).

123    Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad pertvarkymo procedūra turi būti laikoma sudėtinga administracine procedūra, per kurią dalyvauja kelios institucijos ir kurios tik galutiniam rezultatui, priklausančiam nuo to, kaip Valdyba įgyvendins savo kompetenciją, gali būti taikoma šio reglamento 86 straipsnio 2 dalyje numatyta teisminė kontrolė (2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 66 punktas).

124    Taigi iš Reglamento Nr. 806/2014 86 straipsnio ir Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad dėl pertvarkymo schemos negalima kreiptis į Apeliacinę komisiją, bet dėl jos galima pareikšti ieškinio dėl panaikinimo Bendrajame Teisme.

125    Šios išvados nepaneigia Parlamento, Tarybos ir Komisijos nurodyti argumentai.

126    Pirma, per posėdį Parlamentas ir Komisija teigė, kad procese, kuriame dalyvauja kelios institucijos, galima ginčyti tik galutinį aktą. Komisija teigė, kad patvirtindama pertvarkymo schemą ji prisiėmė atsakomybę už ją ir tapo jos autore, o tai atitiktų 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni prieš Vyriausiąją valdybą (9/56, EU:C:1958:7) nustatytus įgaliojimų delegavimo principus. Parlamentas pritarė, kad pertvarkymo schema yra įtraukta į Komisijos sprendimą ir kad dėl jos, kaip Komisijos sprendimo dalies, negalima pareikšti ieškinio.

127    Žinoma, kaip Komisija nurodė per posėdį, pertvarkymo schema įsigalioja tik tada, kai yra patvirtinama. Vis dėlto tai nereiškia, kad Komisijai patvirtinus pertvarkymo schemą jos savarankiškos teisinės pasekmės išnyksta ir lieka tik Komisijos sprendimo teisinės pasekmės.

128    Atsižvelgiant į terminus, be kita ko, vartojamus Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalyje, Komisijos patvirtinimas turi būti laikomas būtinu žingsniu, kad pertvarkymo schema įsigaliotų ir įgytų teisinę galią.

129    Priešingai nei teigia Komisija, 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) nustatytų su įgaliojimų delegavimu susijusių principų laikymasis nereiškia, kad teisines pasekmes sukelia tik Komisijos priimtas sprendimas. Pagal šį sprendimą subjektams deleguojant diskreciją, kuri reiškia didelę vertinimo laisvę ir kuria naudojantis iš tiesų gali būti įgyvendinama reali ekonominė politika, pakeičiant deleguojančiosios institucijos pasirinkimą įgaliotosios institucijos pasirinkimu, būtų „tikrai perkeliama atsakomybė“.

130    Reikia konstatuoti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalies antrą pastraipą Komisija turi patvirtinti pertvarkymo schemos diskrecinius aspektus, kad ji sukeltų teisines pasekmes, taip išvengiant „tikrai perkeliamos atsakomybės“, kaip tai suprantama pagal 1958 m. birželio 13 d. Sprendimą Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7).

131    Šiuo klausimu Reglamento Nr. 806/2014 26 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, numatyta:

„<…> Su pertvarkymo schemos patvirtinimu susijusi procedūra, kurioje dalyvauja Komisija ir Taryba, sustiprina reikiamą Valdybos veiklos nepriklausomumą, kartu laikantis įgaliojimų delegavimo agentūroms principo pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo <…> išaiškinimą. Todėl šiame reglamente nustatyta, kad Valdybos patvirtinta pertvarkymo schema įsigalios tik tuo atveju, jeigu per 24 valandas nuo jos patvirtinimo Valdyboje Taryba ar Komisija nepareikš dėl jos prieštaravimų arba jeigu Komisija pertvarkymo schemai pritars. <…>“

132    Be to, reikia konstatuoti, kad Reglamente Nr. 806/2014 numatytas BPV ir Komisijos įgaliojimų pasidalijimas nepagrindžia Komisijos argumento, kad patvirtinusi pertvarkymo schemą, ji jai pritarė. Iš tikrųjų Komisija turi savarankišką kompetenciją vertinti diskrecinius pertvarkymo schemos aspektus. Be to, pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalį Komisija gali arba patvirtinti pertvarkymo schemą, arba paprieštarauti jos diskreciniams aspektams. Tačiau ji neturi įgaliojimų naudotis BPV priskirta kompetencija ar įgaliojimų pakeisti pertvarkymo schemą arba jos teisinius padarinius.

133    Antra, per posėdį Komisija teigė, kad pertvarkymo schema jai nebus privaloma. Jei ji su nesutiktų su schema, neprivalėtų jos patvirtinti. Ji mano, kad 2021 m. gegužės 6 d. Sprendime ABLV Bank ir kt. / ECB (C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369) pasirinktas sprendinys, susijęs su ECB atliktu atitinkamo subjekto faktinio arba numanomo žlugimo situacijos vertinimu, pagal analogiją taikytinas pertvarkymo schemai. Taigi pertvarkymo schema yra parengiamasis aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio pagal SESV 263 straipsnį.

134    Pagal jurisprudenciją, kai kalbama apie aktus, kurie parengiami per kelias stadijas turinčią vidaus procedūrą, iš esmės ginčijami tik tie aktai, kurie įtvirtina galutinę institucijos poziciją dėl procedūros, neapimant tarpinių priemonių, kurių tikslas yra paruošti galutinį sprendimą ir dėl kurių teisėtumo gali būti pareikštas ieškinys (žr. 2019 m. gegužės 6 d. Nutarties ABLV Bank / ECB, T‑281/18, EU:T:2019:296, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

135    2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB (C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369) 66 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad ECB atliktas atitinkamo subjekto žlugimo arba galimo žlugimo vertinimas savaime nesukelia privalomų teisinių pasekmių, galinčių paveikti ieškovų interesus ir aiškiai pakeisti jų teisinę padėtį, nes tik pertvarkymo schemos priėmimas, o vėliau ir pertvarkymo priemonių, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnio 2 dalį, įgyvendinimas gali pakeisti jų teisinę padėtį.

136    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad, kitaip nei pertvarkymo schemos atveju, jokioje Reglamento Nr. 806/2014 nuostatoje nenumatyta, kad ECB vertinimas įsigalios.

137    Be to, Reglamente Nr. 806/2014 nustatytos sudėtingos administracinės procedūros kontekste pertvarkymo schema negali būti laikoma parengiamuoju veiksmu, atliekamu siekiant parengti Komisijos sprendimą. Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad, pirma, pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalį, Komisijai patvirtinus pertvarkymo schemą, ji įsigalioja ir, antra, Komisija gali prieštarauti pertvarkymo schemai dėl jos diskrecinių aspektų, tačiau ji negali nei prieštarauti grynai techniniams jos aspektams, nei jų keisti.

138    Trečia, per posėdį Parlamentas ir Taryba teigė, kad Reglamento Nr. 806/2014 86 straipsnis turėtų būti aiškinamas taip, kad jis taikomas tik savarankiškiems BPV sprendimams, kurie neturi būti tvirtinami Komisijos.

139    Šiuo klausimu svarbu priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę ir siekiamus tikslus, bet ir jos kontekstą bei Sąjungos teisės nuostatų visumą (žr. 2019 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Belgija (SESV 260 straipsnio 3 dalis – Spartieji elektroninių ryšių tinklai), C‑543/17, EU:C:2019:573, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2019 m. spalio 24 d. Nutarties Liaño Reig / BPV, T‑557/17, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:771, 59 punktą).

140    Reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 806/2014 86 straipsnyje nustatyta, jog visi BPV sprendimai, išskyrus tuos, kuriuos galima apskųsti Apeliacinei komisijai, gali būti skundžiami remiantis SESV 263 straipsniu. Pertvarkymo schema iš esmės patenka į šią sprendimų kategoriją ir jokia šiame straipsnyje ar kitoje Reglamento Nr. 806/2014 nuostatoje nustatyta išlyga nėra pagrindas jos pašalinti.

141    Be to, taip pat pažymėtina, kad Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalyje nustatyta, jog vertinimas yra neatsiejama sprendimo taikyti pertvarkymo priemonę, sprendimo pasinaudoti pertvarkymo įgaliojimais arba sprendimo pasinaudoti įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti nuosavo kapitalo priemones dalis ir kad dėl paties įvertinimo negali būti paduodamas atskiras apeliacinis skundas, tačiau jis gali būti apskųstas kartu su BPV priimtu sprendimu.

142    Taigi, šioje nuostatoje numatyta galimybė ginčyti vertinimą paduodant skundą dėl BPV patvirtintos pertvarkymo schemos, tačiau joje nėra nuorodos į Komisijos priimtą sprendimą.

143    Vadinasi reikia konstatuoti, kad ne tik iš Reglamento Nr. 806/2014 86 straipsnio, bet ir iš kitų Reglamento Nr. 806/2014 nuostatų matyti, jog BPV patvirtintą pertvarkymo schemą galima apskųsti nereikalaujant, kad ieškinys būtų pareikštas ir dėl Komisijos sprendimo, kuriuo ši pertvarkymo schema patvirtinama.

144    Be to, Parlamento, Tarybos ir Komisijos siūlomas Reglamento Nr. 806/2014 86 straipsnio aiškinimas neatitinka suformuotos jurisprudencijos, pagal kurią Europos Sąjungos antrinės teisės aktas turi būti aiškinamas, kiek įmanoma, laikantis visos pirminės teisės ir, be kita ko, Sutarčių ir Chartijos nuostatų bei bendrųjų Sąjungos teisės principų (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo ECB /Espírito Santo Financial (Portugalija), C‑442/18 P, EU:C:2019:1117, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, 2021 m. vasario 2 d. Sprendimo Consob, C‑481/19, EU:C:2021:84, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2019 m. spalio 24 d. Nutarties Liaño Reig / BPV, T‑557/17, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:771, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), įskaitant teisinio saugumo principą bei teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

145    Pirma, dėl teisinio saugumo principo pasakytina, jog pagal jį reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios, tikslios ir nuspėjamo poveikio, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti Sąjungos teisės reglamentuojamas situacijas ir teisinius santykius (2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C‑611/17, EU:C:2019:332, 111 punktas; 2020 m. lapkričio 25 d. Sprendimo ACRE / Parlamentas, T‑107/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:560, 66 punktas ir 2020 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Adraces / Komisija, T‑714/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:591, 37 punktas). Iš šio principo kylančių reikalavimų laikymasis yra dar svarbesnis, kai nagrinėjamos teisės normos gali turėti neigiamų pasekmių fiziniams asmenims ir įmonėms (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C‑611/17, EU:C:2019:332, 111 punktą ir 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Hungeod ir kt., C‑496/18 ir C‑497/18, EU:C:2020:240, 93 punktą bei jame nurodytą jurisprudenciją). Konkrečiai kalbant, pagal šį principą reikalaujama, kad Sąjungos teisės aktai leistų suinteresuotiesiems asmenims aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir imtis atitinkamų veiksmų (2009 m. kovo 10 d. Sprendimo Heinrich, C‑345/06, EU:C:2009:140, 44 punktas, 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimo Federazione nazionale delle imprese elettrotecniche ed elettroniche (Anie) ir kt., C‑798/18 ir C‑799/18, EU:C:2021:280, 41 punktas ir 2021 m. balandžio 29 d. Sprendimo Banco de Portugal ir kt., C‑504/19, EU:C:2021:335, 51 punktas).

146    Antra, kalbant apie veiksmingos teisminės apsaugos principą, pasakytina, kad Chartijos 47 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, jog kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad dėl šioje nuostatoje garantuojamos veiksmingos teismo kontrolės reikalaujama, be kita ko, kad suinteresuotasis asmuo galėtų ginti savo teises geriausiomis įmanomomis sąlygomis ir žinodamas visas aplinkybes nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į kompetentingą teismą dėl tam tikros įstaigos sprendimo (žr. 2021 m. balandžio 29 d. Sprendimo Banco de Portugal ir kt., C‑504/19, EU:C:2021:335, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

147    Taigi aiškinimas, pagal kurį ieškinio dėl BPV patvirtintos pertvarkymo schemos pateikimas priklauso nuo bendro ieškinio dėl Komisijos sprendimo dėl patvirtinimo pateikimo, prieštarautų ne tik šio sprendimo 140 ir 141 punktuose nurodytoms Reglamento Nr. 806/2014 nuostatoms, bet ir teisinio saugumo bei veiksmingos teisminės apsaugos principams, nes bet kuriam asmeniui, kuriam turi įtakos BPV priimtas sprendimas dėl pertvarkymo, būtų taikoma aiškiai nenumatyta jo ieškinio priimtinumo sąlyga.

148    Galiausiai reikėtų atmesti Parlamento per posėdį išsakytą argumentą, kad pertvarkymo schemos nebūtų galima panaikinti, jei Komisijos sprendimas liktų galioti. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei nagrinėdamas ieškinį dėl pertvarkymo schemos Bendrasis Teismas ją panaikintų, tai reikštų, kad Komisijos sprendimas, kuriuo ji patvirtinta, liktų be pagrindo.

149    Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad Komisijai patvirtinus BPV patvirtintą pertvarkymo schemą, ji sukelia teisines pasekmes ir yra aktas, dėl kurio galima pareikšti savarankišką ieškinį dėl panaikinimo.

150    Todėl ieškinį reikia pripažinti priimtinu.

 Dėl esmės

 Pirminės pastabos

–       Dėl ieškinio apimties

151    Visų pirma reikia pažymėti, kad dubliko dalyje, susijusioje su ginčo aplinkybėmis, ieškovai teigia, jog dėl 2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkės pareiškimų šio sprendimo 39 punkte paminėtame interviu Bloomberg televizijos kanalui kilo Banco Popular likvidumo krizė ir nepavyko privataus pardavimo procedūra. Jie teigia, kad konfidencialumo pareigos pažeidimo atveju pertvarkymo schema turi būti panaikinta, jei nustatoma, kad, jei informacija nebūtų nutekėjusi, jos turinys būtų buvęs kitoks. Jie priduria, kad įrodinėjimo pareiga, susijusi su informacijos nutekėjimo šaltiniu, apie kurį pranešė Reuters ir kuris paminėtas šio sprendimo 42 punkte, tenka BPV.

152    BPV mano, kad šie argumentai negali būti naujas ieškinio pagrindas ir kad jie pateikti dubliko įžanginėje dalyje. Ji pažymi, kad ieškovai nepateikė jokio pagrindo panaikinti sprendimą dėl tariamo jos elgesio. BPV teigia, kad jeigu Bendrasis Teismas nuspręstų, jog šie teiginiai yra teisinis pagrindas, jis būtų nepriimtinas pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį, nes informacija, kuria jie grindžiami, ieškovams buvo žinoma prieš pareiškiant ieškinį.

153    Pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Pagal to paties reglamento 84 straipsnio 2 dalį naujais pagrindais prireikus galima remtis antrą kartą pasikeičiant pareiškimais kartu nurodant, kad tai yra nauji pagrindai..

154    Vis dėlto reikia konstatuoti, pirma, kad, kaip teigia BPV, ieškovų teiginiai yra įtraukti ne į konkretų ieškinio pagrindą, o į dubliko dalį, susijusią su ginčo aplinkybėmis, ir kad ieškovai nenurodė, jog jie sudaro naują ieškinio pagrindą. Be to, kadangi šie teiginiai nėra pakankamai glaudžiai susiję su iš pradžių ieškinyje išdėstytais pagrindais ar prieštaravimais, kad juos būtų galima laikyti įprasto ginčo nagrinėjimo rezultatu, jie taip pat nelaikytini ieškinyje nurodyto pagrindo išplėtimu (šiuo klausimu žr. 2020 m. liepos 8 d. Sprendimo VQ / ECB, T‑203/18, EU:T:2020:313, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

155    Antra, net jei šie teiginiai galėtų būti nagrinėjami kaip naujas ieškinio pagrindas, pirmą kartą nurodytas dublike, ieškovai neteigia, kad jie grindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos jau pareiškus ieškinį.

156    Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad 2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkės interviu ir 2017 m. gegužės 31 d. Reuters straipsnis, kuriais remiasi ieškovai, jau buvo paminėti ieškinyje. Todėl, jei šie teiginiai būtų nagrinėjami kaip naujas dublike nurodytas pagrindas, toks pagrindas būtų nepriimtinas ir dėl to į jį nereikėtų atsakyti.

157    Antra, 2020 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu raštu ieškovai pateikė naują pasiūlymą pateikti įrodymų pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį, susijusį su dviem 2017 m. rugpjūčio 10 ir 18 d. BPV vidaus elektroniniais laiškais, susijusiais su galimu informacijos nutekėjimu, kuris buvo 2017 m. gegužės 31 d. Reuters straipsnio šaltinis. Ieškovai nurodo, kad turėjo galimybę susipažinti su šiais dokumentais po to, kai BPV priėmė 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą atskleisti šiuos dokumentus, priimtą remiantis 2020 m. balandžio 15 d. BPV apeliacinės komisijos sprendimu dėl trečiųjų asmenų pateikto prašymo leisti susipažinti su dokumentais.

158    Ieškovai teigia, kad iš šių elektroninių laiškų galima daryti išvadą, jog BPV neatliko jokio veiksmingo vidaus tyrimo, kad nustatytų tariamo informacijos nutekėjimo kilmę.

159    BPV ir Banco Santander teigia, kad šie nauji dokumentai yra nepriimtini, nes nėra susiję su dublike nurodytais pagrindais. Komisija ir Ispanijos Karalystė teigia, kad šie dokumentai nėra svarbūs ginčo sprendimui, o Taryba nurodo, kad ieškovai neįrodė tokios svarbos.

160    Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išimties tvarka pagrindinės šalys dar gali pateikti įrodymų ar pasiūlymų pateikti įrodymų prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas.

161    Pažymėtina, kad ieškovai nepaaiškina, kokiam pagrindui ar argumentui pagrįsti buvo pateikti šie dokumentai ir kokią reikšmę jie turi vertinant pertvarkymo schemos galiojimą.

162    Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš šio sprendimo 151–156 punktų matyti, jog su Reuters straipsniu susiję teiginiai buvo išdėstyti tik dubliko dalyje, susijusioje su ginčo aplinkybėmis, ir kad ieškovai nei ieškinyje, nei dublike nepateikė jokio pagrindo, susijusio su šiuo straipsniu ir tariamu informacijos nutekėjimu. Buvo padaryta išvada, kad net jei šie teiginiai būtų laikomi dublike pateiktu nauju ieškinio pagrindu, šis pagrindas būtų nepriimtinas.

163    Todėl reikia konstatuoti, kad, kadangi su šiuo įrodymų pasiūlymu pateikti dokumentai nėra susiję su ieškinyje ar dublike tinkamai pateiktais teisiniais pagrindais, jie nėra svarbūs ginčui išspręsti ir turi būti atmesti nenagrinėjant, ar pavėluotas jų pateikimas buvo pateisinamas.

–       Dėl Bendrojo Teismo atliekamos kontrolės apimties

164    Pažymėtina, kad ieškovai teigia, jog Bendrasis Teismas turi išnagrinėti ekonominės ir finansinės informacijos, kuria rėmėsi BPV, faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą ir įsitikinti, kad pertvarkymo schema yra pagrįsta pakankamai svariais faktais.

165    BPV teigia, kad sudėtingų techninių klausimų atveju Bendrasis Teismas turi išnagrinėti institucijos nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, patikrinti, ar patvirtintoje priemonėje nėra akivaizdžios klaidos ar piktnaudžiavimo įgaliojimais, ir patikrinti, ar institucija akivaizdžiai neperžengė savo diskrecijos ribų. Pasak BPV, jai turėjo būti suteikta didelė diskrecija, kai ji nusprendė, kad 2-asis vertinimas buvo tinkamas pertvarkymo schemai patvirtinti, nes ji grindžiama sudėtingu faktiniu arba techniniu vertinimu.

166    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad jurisprudencijoje Bendrojo Teismo vykdomos kontrolės apimtis yra apribota ir tais atvejais, kai ginčijamas aktas grindžiamas labai sudėtingų mokslinio ir techninio pobūdžio faktinių aplinkybių vertinimu ir kai kalbama apie sudėtingus ekonominius vertinimus.

167    Pirma, kai Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją, ypač vertindamos labai sudėtingas faktines mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybes, kad nustatytų priimamų priemonių pobūdį ir apimtį, Sąjungos teismo kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar vykdant šią diskreciją nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos ar piktnaudžiauta įgaliojimais arba ar šios valdžios institucijos akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas negali savo faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu pakeisti Sąjungos institucijų, kurioms vienintelėms SESV nustatyta ši pareiga, įvertinimo (2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Etimine, C‑15/10, EU:C:2011:504, 60 punktas ir 2013 m. kovo 7 d. Sprendimo Bilbaína de Alquitranes ir kt. / ECHA, T‑93/10, EU:T:2013:106, 76 punktas; taip pat žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Deza / ECHA, T‑115/15, EU:T:2017:329, 163 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

168    Antra, kalbant apie Sąjungos teismų vykdomą Sąjungos valdžios institucijų atlikto kompleksinio ekonominio vertinimo kontrolę, reikia pažymėti, kad tai yra ribota kontrolė, kurią sudaro tik patikrinimas, ar buvo laikomasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar faktinės aplinkybės buvo tiksliai nustatytos ir ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais. Taigi, vykdydamas šią kontrolę, Sąjungos teismas neturi kompetentingos Sąjungos institucijos ekonominio vertinimo pakeisti savuoju (šiuo klausimu žr. 1985 m. liepos 11 d. Sprendimo Remia ir kt. / Komisija, 42/84, EU:C:1985:327, 34 punktą; 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Comune di Milano / Komisija, C‑160/19 P, EU:C:2020:1012, 100 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2020 m. sausio 16 d. Sprendimo Iberpotash / Komisija, T‑257/18, EU:T:2020:1, 96 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

169    Kadangi sprendimai, kuriuos BPV turi priimti per pertvarkymo procedūrą, grindžiami labai sudėtingais ekonominiais ir techniniais vertinimais, darytina išvada, kad teismo vykdytinai kontrolei taikomi iš šio sprendimo 167 ir 168 punktuose nurodytos jurisprudencijos kylantys principai.

170    Tačiau, jei BPV suteikiama diskrecija ekonominiais ir techniniais klausimais, tai nereiškia, kad Sąjungos Teisingumo Teismas turi susilaikyti nuo BPV ekonominių duomenų, kuriais grindžiamas jos sprendimas, aiškinimo peržiūros. Iš tikrųjų, kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, net tais atvejais, kai vertinimai būna sudėtingi, Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jais galima pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (žr. 2007 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Ispanija / Lenzing, C‑525/04 P, EU:C:2007:698, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑621/16 P, EU:C:2019:251, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Comune di Milano / Komisija, C‑160/19 P, EU:C:2020:1012, 115 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

171    Siekiant įrodyti, jog vertindama faktines aplinkybes, galinčias pateisinti pertvarkymo schemos panaikinimą, BPV padarė akivaizdžią klaidą, ieškovų pateiktų įrodymų turi pakakti, kad tame sprendime esantis faktinių aplinkybių vertinimas taptų neįtikinamas (pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 14 d. Sprendimo Lubrizol France / Taryba, C‑223/17 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:442, 39 punktą; 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo AIUFFASS ir AKT / Komisija, T‑380/94, EU:T:1996:195, 59 punktą ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Comune di Milano / Komisija, T‑167/13, EU:T:2018:940, 108 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

172    Bendrasis Teismas mano, kad tikslinga, pirma, iš anksto išnagrinėti ieškinio antrajame ir trečiajame pagrinduose nurodytus prieštaravimus dėl neteisėtumo ir, antra, kartu išnagrinėti ieškinio pirmąjį ir ketvirtąjį pagrindus, nes jie grindžiami teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimu.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu tiek, kiek Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsniu, 24 straipsnio 2 dalies a punktu ir 27 straipsniu bei Direktyvos 2014/59 32, 38 ir 43 straipsniais pažeidžiama Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta teisė būti išklausytam

173    Ieškovai, remdamiesi SESV 277 straipsniu, pateikia Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsniu, 24 straipsnio 2 dalies a punktu ir 27 straipsniu bei Direktyvos 2014/59 32, 38 ir 43 straipsnių neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, nes šiomis nuostatomis esą pažeidžiama Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta teisė būti išklausytam, kadangi jose nenumatyta galimybė išklausyti subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, akcininkus prieš jį patvirtinant.

174    Pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 277 straipsnyje išreikštas bendrasis principas, kuriuo kiekvienai šaliai, siekiančiai, kad būtų panaikintas su ja tiesiogiai ir konkrečiai susijęs aktas, užtikrinama teisė ginčyti anksčiau institucijų priimtų aktų, sudarančių ginčijamo akto teisinį pagrindą, galiojimą, jeigu ši šalis neturėjo teisės pateikti tiesioginio ieškinio pagal SESV 263 straipsnį dėl šių aktų, kurių padarinius ji patiria, tačiau neturi galimybės reikalauti juos panaikinti (žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo BP / FRA, C‑601/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:1048, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

–       Dėl neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo apimties

175    Pirma, Parlamentas ir Taryba teigia, kad Direktyvos 2014/59 32, 38 ir 43 straipsnių neteisėtumo pagrindas turėtų būti atmestas kaip nepriimtinas, nes Direktyva 2014/59 nėra pertvarkymo schemos teisinis pagrindas ir nėra su ja susijusi.

176    Ieškovės teigia, kad pagal jurisprudenciją neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas gali būti pareikštas ne tik dėl reglamentų, bet ir dėl direktyvų, ir kad jis turi būti taikomas aktams, kurie, nors formaliai ir nesudaro ginčijamo akto teisinio pagrindo, yra tiesiogiai su juo teisiškai susiję. Todėl turėtų būti galima pareikšti ir Direktyvos 2014/59 nuostatų neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.

177    Kadangi SESV 277 straipsniu nesiekiama suteikti šaliai galimybės ginčyti bet kokio visuotinai taikomo akto taikymą grindžiant bet kurį ieškinį, aktas, kurio neteisėtumu remiamasi, turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai taikomas ginčui, dėl kurio pareikštas ieškinys (žr. 2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija ir Taryba / Carreras Sequeros ir kt., C‑119/19 P ir C‑126/19 P, EU:C:2020:676, 68 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

178    Nagrinėdamas ieškinius dėl individualaus pobūdžio sprendimų panaikinimo, Teisingumo Teismas pripažino, kad neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą pagrįstai galima pareikšti dėl visuotinai taikomo akto nuostatų, kuriomis remiantis buvo priimti šie sprendimai arba kurios tiesiogiai teisiškai susijusios su tokiais sprendimais. Tačiau Teisingumo Teismas nusprendė, kad yra nepriimtinas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas, pareikštas dėl visuotinai taikomo akto, kuris nėra įgyvendinamas ginčijamu individualiu sprendimu (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija ir Taryba / Carreras Sequeros ir kt., C‑119/19 P ir C‑126/19 P, EU:C:2020:676, 69 ir 70 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją).

179    Remiantis suformuota jurisprudencija, neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas, pateiktas atskirai pagal SESV 277 straipsnį dėl to, kad pagrindinėje byloje ginčijamas kito akto teisėtumas, priimtinas tik tada, kai yra ryšys tarp ginčijamo akto ir normos, kurios galimu neteisėtumu remiamasi. Neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo apimtis turi būti ribojama tiek, kiek tai būtina ginčui išspręsti (žr. 2015 m. birželio 12 d. Sprendimo Health Food Manufacturers' Association ir kt. / Komisija, T‑296/12, EU:T:2015:375, 170 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. gruodžio 4 d. Sprendimo Janoha ir kt. / Komisija, T‑517/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:874, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

180    Vis dėlto pažymėtina, kad procedūra, kurios BPV laikėsi pertvarkymo schemoje, yra grindžiama tik Reglamento Nr. 806/2014 nuostatomis, o Direktyvos 2014/59 32, 38 ir 43 straipsniai, susiję su nacionalinių institucijų patvirtintais pertvarkymo veiksmais, nebuvo taikomi nagrinėjamu atveju ir šioje schemoje neminimi.

181    Ieškovai teigia, kad ši direktyva glaudžiai susijusi su pertvarkymo schema, nes Reglamentas Nr. 806/2014 buvo priimtas remiantis Direktyva 2014/59 ir turi tų pačių trūkumų.

182    Toks argumentas tik atskleidžia Reglamento Nr. 806/2014 ir Direktyvos 2014/59 nuostatų panašumą, bet juo remiantis negalima nustatyti tiesioginio teisinio ryšio tarp pertvarkymo schemos ir Direktyvos 2014/59, kurio reikalaujama pagal šio sprendimo 177–179 punktuose nurodytą jurisprudenciją.

183    Be to, ieškovų nurodytų Direktyvos 2014/59 straipsnių teisėtumas gali būti ginčijamas apskundžiant nacionalinės institucijos priimtą sprendimą dėl pertvarkymo, tuo tikslu pateikiant prejudicinį klausimą dėl teisėtumo vertinimo.

184    Taigi reikia konstatuoti, kaip tai daro Parlamentas bei Taryba, kad ieškovų nurodytų Direktyvos 2014/59 32, 38 ir 43 straipsnių pripažinimas neteisėtais ir netaikytinais nagrinėjamu atveju neturėtų jokios įtakos pertvarkymo schemos galiojimui, todėl su jais susijęs neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

185    Antra, kalbant apie Reglamento Nr. 806/2014 27 straipsnį, susijusį su gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone, pakanka pažymėti, kad BPV pertvarkymo schemoje jo netaikė, todėl jo neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą taip pat reikia atmesti kaip nepriimtiną.

186    Trečia, Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad taikant verslo pardavimo priemonę, pertvarkymo schemoje numatomos nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal Direktyvos 2014/59 38 straipsnio 1 dalį ir 7–11 dalis perduotinos priemonės, turtas, teisės ir įsipareigojimai. Ši nuostata nesusijusi su pertvarkymo procedūros eiga ir ieškovai nepaaiškina, kaip šios nuostatos taikymas galėtų lemti akcininkų teisės būti išklausytiems prieš priimant pertvarkymo priemonę pažeidimą.

187    Todėl Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio 2 dalies a punkto neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

188    Be to, reikia pažymėti, kad savo pastabose dėl Tarybos įstojimo į bylą paaiškinimų ieškovai nurodo, kad savo neteisėtumu grindžiamame prieštaravime jie ginčija tai, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytoje pertvarkymo schemoje nenumatyta jokių garantijų, kuriomis būtų reguliuojamas BPV elgesys patvirtinant pertvarkymo veiksmą. Taigi ieškovai pripažįsta, kad jų neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas taikomas tik šiame straipsnyje numatytai procedūrai.

189    Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta prieš tai, reikia konstatuoti, jog ieškinio antrajame pagrinde pateikdami neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą ieškovai ginčija tik Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio galiojimą tiek, kiek šia nuostata, kurioje nenumatyta galimybės akcininkams būti išklausytiems BPV prieš priimant pertvarkymo priemonę, pažeidžiama jų teisė būti išklausytiems, užtikrinama Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte.

–       Dėl Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo

190    Ieškovai teigia, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje reglamentuojama pertvarkymo procedūra pažeidžiama teisė į gynybą, nes pagal ją neleidžiama įsikišti asmenims, kuriems taikoma pertvarkymo priemonė. Ji buvo taikyta neišklausius suinteresuotų asmenų ir nesuteikus jiems galimybės susipažinti su vertinimo ataskaita, kuria grindžiama priemonė, ir ją užginčyti. Vienintelė galima laikino vertinimo apskundimo priemonė, numatyta Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnyje, būtų užginčyti pačią pertvarkymo priemonę, kuri jau yra neatšaukiama, nes apima perdavimą trečiajai šaliai.

191    BPV teigia, kad tai, jog Reglamente Nr. 806/2014 nenumatytas oficialus akcininkų ar kreditorių išklausymas prieš priimant pertvarkymo priemonę, pateisinama viešojo intereso pagrindais. Pertvarkymo veiksmai esą susiję ne tik su vienu subjektu, bet ir su finansų rinkų stabilumu. Be to, pertvarkymo priemonė esą skirta ne atitinkamo subjekto akcininkams, todėl jų išklausyti nereikėtų.

192    Parlamentas ir Taryba teigia, kad subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo procedūra, akcininkai neturi teisės vykstant šiai procedūrai būti išklausyti pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą. Jie mano, kad jei subjekto akcininkai galėtų remtis teise būti išklausytiems, šiai teisei bet kuriuo atveju galėtų būti taikomi apribojimai.

193    Be to, Parlamentas, Taryba ir Komisija teigia, kad jeigu įstaigos, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra, akcininkai turėtų Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintą teisę būti išklausytiems, ši teisė būtų pripažinta net ir nesant aiškios nuostatos Reglamente Nr. 806/2014. Tai, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje nėra aiškios nuostatos, numatančios akcininkų išklausymą, nelemia šio reglamento neteisėtumo, nes jokia nuostata nedraudžia tokio išklausymo.

194    Reikia priminti, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, jog teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią jam nepalankią individualią priemonę.

195    Teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai pareikšti savo nuomonę. Be to, reikia nurodyti, kad teise būti išklausytam siekiama dvigubo tikslo. Pirma, ji padeda išnagrinėti bylos medžiagą ir kuo tiksliau ir teisingiau nustatyti faktines aplinkybes, antra, ji leidžia užtikrinti veiksmingą suinteresuotojo asmens gynybą. Teise būti išklausytam visų pirma siekiama užtikrinti, kad bet koks asmens nenaudai priimtas sprendimas būtų priimtas gerai susipažinus su bylos aplinkybėmis, ir jos tikslas, be kita ko, yra sudaryti galimybę kompetentingai institucijai ištaisyti klaidą arba suinteresuotajam asmeniui – pateikti su jo asmenine padėtimi susijusią informaciją, kuri pateisina sprendimo priėmimą, nepateisina jo priėmimo arba pateisina vieno ar kito sprendimo priėmimą (žr. 2020 m. birželio 4 d. Sprendimo SEAE / De Loecker, C‑187/19 P, EU:C:2020:444, 68 ir 69 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

196    Reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas patvirtino teisės būti išklausytam svarbą ir labai plačią jos taikymo sritį Sąjungos teisinėje sistemoje, atsižvelgiant į tai, kad ji turi būti taikoma vykstant bet kokiam procesui, kuriam pasibaigus asmeniui gali būti pritaikyta neigiamą poveikį daranti priemonė. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją teisės būti išklausytam turi būti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose toks formalumas aiškiai nenumatytas (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo M., C‑277/11, EU:C:2012:744, 85 ir 86 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / RQ, C‑831/18 P, EU:C:2020:481, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimo ADDE / Parlamentas, T‑48/17, EU:T:2019:780, 89 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

197    Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teisės į gynybą principas yra esminis ir bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris apima teisę būti išklausytam, teisės akto nuostata negalima uždrausti jį taikyti arba apriboti, o jo laikymasis turi būti užtikrinamas, net jei nėra specialaus reglamentavimo arba egzistuojančiu reglamentavimu šio principo nepaisoma (žr. 2014 m. birželio 18 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑260/11, EU:T:2014:555, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

198    Iš tiesų teisė būti išklausytam, kaip Sąjungos teisės sistemos principas ir pagrindinė teisė, taikoma, kai administracija numato priimti nepalankų aktą, t. y. aktą, kuris gali neigiamai paveikti asmens ar atitinkamos valstybės narės interesus, nes jos taikymas nepriklauso nuo to, ar šiuo klausimu antrinėje teisėje įtvirtinta aiški norma (žr. 2014 m. birželio 18 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑260/11, EU:T:2014:555, 64 punktą).

199    Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 121 konstatuojamąją dalį juo gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi teisių, laisvių ir principų, visų pirma pripažintų Chartijoje, tarp kurių yra teisė į veiksmingą teisinę gynybą, ir jis turi būti įgyvendinamas laikantis tų teisių ir principų. Kita vertus, nė vienoje Reglamento Nr. 806/2014 nuostatoje neatmetama ir aiškiai neribojama atitinkamo subjekto akcininkų ir kreditorių teisė būti išklausytiems per pertvarkymo procedūrą.

200    Be to, reikia pažymėti, kaip tai daro Taryba ir Komisija, kad BPV patvirtinta pertvarkymo priemone pasibaigus Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytai procedūrai siekiama pertvarkyti subjektą. Subjektas, kurį siekiama pertvarkyti, laikomas asmeniu, dėl kurio patvirtinta individuali priemonė ir kuriam užtikrinama Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta teisė būti išklausytam.

201    Taigi reikia atsižvelgti į tai, kad šio subjekto akcininkams ir kreditoriams netaikoma pertvarkymo priemonė, ji nėra jų atžvilgiu priimtas individualus sprendimas.

202    Vis dėlto reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnio 1 dalį BPV gali naudotis subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais, laikydamasi šio reglamento 18 straipsnyje nustatytos procedūros.

203    Taigi šio reglamento 18 straipsnyje numatyta procedūra, net jeigu ji nėra atitinkamo subjekto akcininkų ir kreditorių atžvilgiu pradėta individuali procedūra, gali lemti tai, kad bus patvirtinta pertvarkymo priemonė, galinti neigiamai paveikti jų interesus.

204    Šio sprendimo 196 punkte nurodytoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje plačiai aiškinama teisė būti išklausytam, kuri užtikrinama kiekvienam asmeniui vykstant procedūrai, per kurią gali būti priimtas sprendimas jo nenaudai. Taigi negalima atmesti galimybės, kad subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, akcininkai ir kreditoriai gali pasinaudoti teise būti išklausytiems per pertvarkymo procedūrą.

205    Vis dėlto naudojimuisi teise būti išklausytam gali būti taikomi apribojimai pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį; joje numatyta:

„[b]et koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“

206    Taigi reikia išnagrinėti, ar tai, kad Reglamente Nr. 806/2014 nėra nuostatos, kurioje būtų aiškiai numatytas atitinkamo subjekto akcininkų ir kreditorių išklausymas per minėto reglamento 18 straipsnyje numatytą procedūrą, yra teisės būti išklausytam įgyvendinimo apribojimas, kuris atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.

207    Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagrindinės teisės, kaip antai teisės į gynybą laikymasis, nėra absoliučios, joms gali būti taikomi apribojimai su sąlyga, kad jie iš tikrųjų atitinka bendrojo intereso tikslus, kurių siekiama nagrinėjama priemone, ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, nėra neproporcingas ir netoleruotinas kišimasis, pažeidžiantis pačią taip užtikrinamų teisių esmę (žr. 2013 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo G. ir R., C‑383/13 PPU, EU:C:2013:533, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Prequ’Italia, C‑276/16, EU:C:2017:1010, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

208    Šiuo klausimu BPV, Ispanijos Karalystė, Parlamentas ir Taryba teigia, kad akcininkų teisės būti išklausytiems apribojimas pateisinamas, pirma, tikslu užtikrinti finansų rinkų stabilumą ir, antra, būtinybe užtikrinti sprendimų dėl pertvarkymo, kurie turi būti priimami greitai, veiksmingumą.

209    Visų pirma reikia pažymėti, kad keliose Reglamento Nr. 806/2014 konstatuojamosiose dalyse, būtent jo 12, 58 ir 61 konstatuojamosiose dalyse, nurodyta, kad finansų rinkų stabilumas yra vienas iš šiame reglamente nustatytų pertvarkymo mechanizmų tikslų.

210    Be to, Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą, jeigu jie būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau to paties reglamento 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų ir yra proporcingi tiems tikslams, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą, tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu. Tarp Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų, be kita ko, nurodytas tikslas „išvengti didelių neigiamų pasekmių Sąjungos ir susijusių valstybių narių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui, įskaitant rinkos infrastruktūras, ir palaikant rinkos drausmę“, taip pat „apsaugoti viešąsias lėšas, kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę“.

211    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad finansinės paslaugos yra esminės Sąjungos ekonomikoje. Bankai ir kredito įstaigos yra pagrindinis įvairiose rinkose veikiančių įmonių finansavimo šaltinis. Be to, bankai dažnai glaudžiai susiję tarpusavyje, daugelis jų vykdo veiklą tarptautiniu lygmeniu. Dėl šios priežasties vieno ar kelių bankų finansiniai sunkumai gali greitai išplisti į kitus atitinkamos valstybės narės ar kitų valstybių narių bankus. Tai savo ruožtu gali sukelti neigiamą šalutinį poveikį kitiems ekonomikos sektoriams (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt, C‑526/14, EU:C:2016:570, 50 punktas; 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P‑C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 72 punktas ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Balgarska Narodna Banka, C‑501/18, EU:C:2021:249, 108 punktas).

212    Teisingumo Teismas nusprendė, kad finansinės sistemos stabilumo užtikrinimo tikslas vengiant pernelyg didelių valstybės biudžeto išlaidų ir kuo labiau sumažinant konkurencijos iškraipymus ir yra toks viršesnis viešasis interesas (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 69 punktas).

213    Be to, 2004 m. balandžio 1 d. Sprendime Camberrow mm5 AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2004:0401DEC005035799, 6 punktas) Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) nusprendė, kad ekonomiškai jautriose srityse, kaip bankų sistemos stabilumas, valstybės turi didelę diskreciją, todėl akcininko negalėjimas dalyvauti procedūroje dėl banko pardavimo nebuvo neproporcingas atsižvelgiant į teisėtus tikslas saugoti kreditorių teises ir užtikrinti gerą banko nemokumo situacijos administravimą.

214    Taip pat reikia paminėti 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Dowling ir kt. (C‑41/15, EU:C:2016:836), priimtą gavus prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kuris buvo pateiktas dėl 1976 m. gruodžio 13 d. Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš [SESV 54 straipsnio] antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (OL L 26, 1977, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 8) 8, 25 ir 29 straipsnių išaiškinimo. Ta byla buvo susijusi su išimtine nacionalinių valdžios institucijų priemone, kuria siekta padidinant kapitalą išvengti bendrovės žlugimo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, kėlusio grėsmę Sąjungos finansiniam stabilumui. Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Antrąją direktyvą 77/91 akcinės bendrovės akcininkams ir kreditoriams suteikiama apsauga, kiek tai susiję su šios bendrovės įstatiniu kapitalu, neapima tokios nacionalinės priemonės, kuri patvirtinta esant dideliems valstybės narės ekonomikos ir finansų sistemos sutrikimams ir kuria siekiama pašalinti sisteminę grėsmę Sąjungos finansiniam stabilumui, kylančią dėl atitinkamos bendrovės kapitalo trūkumo (2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Dowling ir kt., C‑41/15, EU:C:2016:836, 50 punktas). Teisingumo Teismas pridūrė, kad pagal Antrosios direktyvos 77/91 nuostatas nedraudžiama išimtinė su akcinės bendrovės įstatiniu kapitalu susijusi priemonė, kurią nacionalinės valdžios institucijos patvirtino esant dideliems valstybės narės ekonomikos ir finansų sistemos sutrikimams, negavusios šios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, siekdamos išvengti sisteminės rizikos ir užtikrinti Sąjungos finansinį stabilumą (žr. 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Dowling ir kt., C‑41/15, EU:C:2016:836, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

215    Šie argumentai pagal analogiją taikomi buvusių banko akcininkų, kuriems taikoma pertvarkymo procedūra pagal Reglamentą Nr. 806/2014, padėčiai.

216    Be to, reikia pažymėti, kad kitas Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto pertvarkymo tikslas, t. y. užtikrinti subjekto, kuriam skirta pertvarkymo priemonė, ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, taip pat atitinka bendrojo intereso tikslą apsaugoti finansų rinkų stabilumą.

217    Direktyvos 2014/59 2 straipsnio 1 dalies 35 punkte ypatingos svarbos funkcijos apibrėžiamos kaip „veikla, paslaugos ar operacijos, kurias nutraukus, tikėtina, vienoje ar daugiau valstybių narių dėl atitinkamos įstaigos arba grupės dydžio, jos kontroliuojamos rinkos dalies, išorės ar vidaus tarpusavio sąsajų, sudėtingumo ar tarpvalstybinės veiklos sutriktų itin svarbios realiajai ekonomikai teikiamos paslaugos arba sutriktų finansinis stabilumas, visų pirma atsižvelgiant į tos veiklos, paslaugų ar operacijų pakeičiamumą“.

218    Šiuo klausimu 2016 m. vasario 2 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/778, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59 papildoma nuostatomis dėl aplinkybių ir sąlygų, kuriomis papildomų ex-post įnašų mokėjimas gali būti iš dalies ar visiškai atidėtas, nuostatomis dėl nustatymo, kuri veikla, paslaugos ir operacijos yra ypatingos svarbos funkcijos, kriterijų ir nuostatomis dėl nustatymo, kurios verslo linijos ir susijusios paslaugos yra pagrindinės verslo linijos, kriterijų (OL L 131, 2016, p. 41), 6 straipsnio 1 dalyje numatyti ypatingos svarbos funkcijų nustatymo kriterijai. Tai yra funkcijos, kurias įstaiga atlieka trečiųjų asmenų, kurie nėra įstaigos ar grupės nariai, vardu ir kurių staigus sutrikdymas, tikėtina, darytų didelį neigiamą poveikį šiems tretiesiems asmenims, nesvarbu, ar šis poveikis plistų, ar kenktų bendram rinkos dalyvių pasitikėjimui, dėl funkcijų sisteminės svarbos tretiesiems asmenims ir sisteminės įstaigos ar grupės svarbos vykdant šias funkcijas.

219    Norint užtikrinti su pertvarkymo priemone susijusio subjekto, kuriam taikoma Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta pertvarkymo priemonė, ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą siekiama išvengti šių funkcijų nutraukimo; jis galėtų sutrikdyti ne tik atitinkamą rinką, bet ir visą Sąjungos finansinį stabilumą.

220    Taigi pertvarkymo veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad jais siekiama apsaugoti arba atkurti kredito įstaigos finansinę padėtį, be kita ko, dėl to, kad jie yra jos likvidavimo alternatyva, turi būti laikomi iš tikrųjų atitinkančiais Sąjungos pripažintą bendrojo intereso tikslą (pagal analogiją žr. 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Balgarska Narodna Banka, C‑501/18, EU:C:2021:249, 108 punktą).

221    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamente Nr. 806/2014 įtvirtinta ir jo 18 straipsnyje aprašyta pertvarkymo procedūra siekiama bendrojo intereso tikslo, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, t. y. tikslo užtikrinti finansų rinkų stabilumą, kuriuo galima pateisinti teisės būti išklausytam apribojimą.

222    Antra, keliose Reglamento Nr. 806/2014 konstatuojamose dalyse nurodyta, kad, kai reikalinga pertvarkymo priemonė, ji turi būti patvirtinta greitai. Tai nurodyta, be kita ko, šio reglamento 26, 31, 53 konstatuojamosiose dalyse ir ypač 56 konstatuojamojoje dalyje, kurioje numatyta, kad siekiant kuo mažiau trikdyti finansų rinką ir ekonomiką, pertvarkymo procesas turėtų būti baigtas per trumpą laikotarpį.

223    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 806/2014 tikslas, remiantis jo 8 konstatuojamąja dalimi, yra nustatyti veiksmingesnius pertvarkymo mechanizmus, kurie turėtų būti pagrindinė priemonė siekiant išvengti žalos, patirtos praeityje žlugus bankams, ir kad toks tikslas reiškia greito sprendimo priėmimą, kaip matyti iš minėto reglamento 18 straipsnyje numatytų trumpų terminų, kad nekiltų pavojus finansiniam stabilumui (2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 55 punktas).

224    Taigi Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad jeigu ECB nustato, jog subjektas žlunga arba gali žlugti, jis apie tai nedelsdamas praneša Komisijai ir BPV. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei vertinimą atlieka pati BPV, apie jį nedelsiant pranešama ECB. Jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, BPV patvirtina pertvarkymo schemą, kuri pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalį po jos patvirtinimo nedelsiant perduodama Komisijai. Taigi Komisija turi 24 valandų terminą pertvarkymo schemai patvirtinti arba prieštaravimams pareikšti.

225    Tuo remiantis darytina išvada, kad, kai subjektas atitinka pertvarkymo veiksmų sąlygas, t. y. pirma, kai jis žlunga arba galėtų žlugti, antra, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis subjektui taikomomis privačiojo sektoriaus priemonėmis arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo, ir, trečia, jo pertvarkymas yra būtinas vienam ar keliems Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, to paties reglamento 18 straipsnyje numatyta, kad sprendimas turi būti priimtas kuo skubiau.

226    Šiuo greitu sprendimo priėmimu visų pirma siekiama užtikrinti atitinkamo subjekto ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir išvengti subjekto žlugimo pasekmių finansiniam stabilumui. Taigi greitas sprendimo priėmimas yra jo veiksmingumo sąlyga.

227    Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad skuba, dėl kurios kompetentinga institucija privalo nedelsdama imtis veiksmų, pateisina asmenų, kuriems taikomos atsakomybės aplinkos apsaugos srityje (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 9 d. Sprendimo ERG ir kt., C‑379/08 ir C‑380/08, EU:C:2010:127, 67 punktą) ir žemės ūkio srityje (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 15 d. Sprendimo Dokter ir kt., C‑28/05, EU:C:2006:408, 76 punktą) patvirtintos priemonės, teisės būti išklausytiems apribojimą.

228    Be to, lėšų įšaldymo priemonių srityje Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pranešimas apie motyvus, kuriais grindžiamas pirminis asmens ar subjekto pavadinimo įtraukimas į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą prieš šį įtraukimą, gali pakenkti Sąjungos teisėje nustatytų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonių veiksmingumui. Tam, kad būtų įgyvendintas taikytinu aktu siekiamas tikslas, dėl paties tokių priemonių pobūdžio būtina jas taikyti netikėtai ir nedelsiant (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 338–340 punktus; 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, EU:C:2011:853, 61 punktą ir 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T‑163/18, EU:T:2020:57, 51 punktą).

229    Dėl priežasčių, taip pat susijusių su Sąjungos teisės tikslu ir joje numatytų priemonių veiksmingumu, Sąjungos institucijos neprivalėjo išklausyti ieškovų iki jų vardus įrašant į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 341 punktą ir 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Gbagbo / Taryba, T‑119/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:216, 103 punktą).

230    Tai juo labiau taikytina tais atvejais, kai teisės būti išklausytam apribojimas taikomas ne subjektui, kuriam taikoma pertvarkymo procedūra, bet jo akcininkams ar kreditoriams.

231    Taip pat reikia pažymėti, kad 2004 m. balandžio 1 d. Sprendime Camberrow mm5 AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2004:0401DEC005035799) EŽTT konstatavo, jog bankrutuojančio banko, kaip veikiančios įmonės, pardavimas buvo atliktas siekiant greitai ir užtikrintai patenkinti savo kreditorių, kurie jau daugelį metų tikėjosi jų reikalavimų įvykdymo, reikalavimus ir greitai užbaigti bankroto procedūrą. Todėl buvo ypač svarbu, kad banko pardavimo procedūra būtų paprasta ir greita. Jei įstatyme būtų numatyta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas privalo konsultuotis su visais banko akcininkais ir kreditoriais, dėl to procedūra būtų labai sulėtėjusi ir tai būtų lėmę papildomą vėlavimą išmokėti kreditoriams mokėtinas sumas ir užbaigti bankroto procedūrą.

232    2005 m. lapkričio 24 d. Sprendime Capital Bank AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2005:1124JUD004942999, 136 punktas) EŽTT nusprendė, kad ekonomiškai jautrioje srityje, kaip bankų sistemos stabilumas, ir tam tikromis aplinkybėmis gali būti labai svarbu veikti kuo rūpestingiau ir be išankstinio įspėjimo, siekiant išvengti nepataisomos žalos bankui, indėlininkams ir kitiems kreditoriams arba visai bankų ir finansų sistemai.

233    Be to, aplinkybe, kad pertvarkymo priemonė gali lemti atitinkamo subjekto akcininkų ir kreditorių teisės į nuosavybę ribojimą, negalima pateisinti pareigos suteikti jiems teisę būti išklausytiems prieš priimant šią priemonę.

234    Šiuo klausimu Bendrasis Teismas 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt. (T‑680/13, EU:T:2018:486) 282 punkte pabrėžė, kad vykdant taikytinas procedūras suinteresuotajam asmeniui turi būti tinkamai suteikiama galimybė išdėstyti savo argumentus kompetentingoms institucijoms. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reikalavimo, kylančio iš 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio, taikomas procedūras reikia vertinti bendrai (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 368 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Gbagbo / Taryba, T‑119/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:216, 119 punktą ir 2004 m. liepos 20 d. EŽTT sprendimo Bäck prieš Suomiją, CE:ECHR:2004:0720JUD003759897, 56 punktą). Taigi šio reikalavimo negalima aiškinti taip, kad prieš priimant suinteresuotojo asmens teisę į nuosavybę pažeidžiančias priemones jam bet kuriomis aplinkybėmis turi būti suteikta galimybė pateikti savo nuomonę kompetentingoms institucijoms (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 19 d. EŽTT sprendimo Maupas ir kiti prieš Prancūziją, CE:ECHR:2006:0919JUD001384402, 20 ir 21 punktus).

235    Bendrasis Teismas nusprendė, kad taip visų pirma yra tuomet, kai, kaip ir pertvarkymo priemonės atveju, nagrinėjamos priemonės nėra sankcija ir įgyvendinamos esant aplinkybėms, kai reikia reaguoti labai skubiai. Dėl pastarojo aspekto Bendrasis Teismas nurodė, kad reikėjo užkirsti kelią neišvengiamai susijusių bankų žlugimo rizikai, kad būtų užtikrintas valstybės narės finansų sistemos stabilumas, taigi, ir išvengta neigiamo poveikio plitimo į kitas euro zonos valstybes nares. Tad vykdant išankstinių konsultacijų procedūrą, per kurią daug susijusių bankų indėlininkų ir akcininkų būtų galėję tinkamai pateikti savo nuomonę prieš priimant žalingas nuostatas, priemonės, skirtos užkirsti kelią tokiam žlugimui, neišvengiamai būtų įgyvendintos pavėluotai. Dėl to būtų kilusi didelė rizika, kad nebus įvykdytas tikslas užtikrinti šios valstybės narės finansų sistemos stabilumą ir taip išvengti neigiamo poveikio plitimo į kitas euro zonos valstybes nares (žr. 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt., T‑680/13, EU:T:2018:486, 282 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

236    Šį vertinimą patvirtino Teisingumo Teismas; jis konstatavo, kad Bendrasis Teismas tinkamai grindė savo motyvus 2016 m. liepos 21 d. EŽTT sprendimu Mamatas ir kt. prieš Graikiją (CE:ECHR:2016:0721JUD006306614), iš kurio matyti, kad reikalavimas bet kokį nuosavybės teisės apribojimą įtvirtinti įstatyme neturėtų būti aiškinamas taip, kad turėtų būti konsultuojamasi su susijusiais asmenimis prieš priimant tokį įstatymą, visų pirma tuomet, kai dėl tokio išankstinio konsultavimosi neišvengiamai būtų pavėlintas priemonių, skirtų išvengti bankų žlugimui, taikymas (2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Taryba ir kt. / K. Chrysostomides & Co. ir kt., C‑597/18 P, C‑598/18 P, C‑603/18 P ir C‑604/18 P, EU:C:2020:1028, 159 punktas).

237    Be to, manytina, kad būtinybe veikti greitai, neinformuojant subjekto akcininkų ir kreditorių apie tai, kad su juo susijusi pertvarkymo procedūra neišvengiama, siekiama išvengti šio subjekto padėties pablogėjimo, kuris pakenktų pertvarkymo priemonės veiksmingumui. Iš tikrųjų informuojant banko akcininkus ar obligacijų turėtojus, kad jam gali būti taikoma pertvarkymo procedūra, taigi, ir apie tai, kad jis laikomas žlungančiu arba galinčiu žlugti, galima juos paskatinti parduoti savo vertybinius popierius rinkose ir lemti masinį indėlių atsiėmimą, o tai pablogintų banko finansinę padėtį ir apsunkintų sprendimo, galinčio užkirsti kelią jo likvidavimui, priėmimą arba lemtų negalėjimą jo priimti.

238    Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamosios dalies, visos informacijos apie sprendimą pateikimas prieš jį priimant, nesvarbu, ar jis susijęs su pertvarkymo sąlygų įvykdymu, konkrečios priemonės taikymu, ar per procedūrą patvirtinta priemone, gali turėti pasekmių su ieškiniu susijusiems viešiesiems ir privatiems interesams.

239    Taigi darytina išvada, kad Reglamente Nr. 806/2014 numačius konsultacijas su atitinkamo subjekto akcininkais ir kreditoriais iki pertvarkymo priemonės patvirtinimo būtų gerokai sulėtinta procedūra ir pakenkta tiek priemonės tikslų įgyvendinimui, tiek jos veiksmingumui.

240    Be to, atsižvelgiant į pertvarkymo priemonės priėmimo skubą, iš anksto neįmanoma konsultuotis su akcininkais visų pirma dėl su jų nustatymu susijusių sunkumų. Iš tiesų, kaip pažymi Ispanijos Karalystė ir Taryba, atsižvelgiant į tai, kad akcijomis ir obligacijomis rinkoje nuolat prekiaujama, praktiškai neįmanoma žinoti, su kuriais privačiais ir instituciniais investuotojais reikia susisiekti.

241    Iš visko, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad pertvarkomo subjekto akcininkų ir kreditorių išklausymas prieš patvirtinant pertvarkymo veiksmą sutrukdytų siekti tikslų užtikrinti finansų rinkų stabilumą ir subjekto ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą bei įvykdyti pertvarkymo procedūros spartos ir veiksmingumo reikalavimus.

242    Taigi nuostatos, numatančios akcininkų ir kreditorių išklausymą per Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytą procedūrą, nebuvimas yra teisės būti išklausytam apribojimas, kuris yra pateisinamas ir būtinas bendrojo intereso tikslui pasiekti ir atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.

243    Kiti ieškovų argumentai nepaneigia šios išvados.

244    Pirma, ieškovai teigia, kad iš anksto neišklausiusi akcininkų, BPV negali iš įstaigos organų ar jos akcininkų sužinoti apie tai, kad, be pertvarkymo, esama ir kitų privačių priemonių (kaip antai kapitalo didinimas, valdybos patvirtinto verslo plano vykdymas ar turto pardavimas).

245    Reikėtų priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punktą BPV pertvarkymo priemonę priima tik tuo atveju, jei, atsižvelgiant į reikalingą laiką ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrįstų perspektyvų, kad kitomis privataus pobūdžio priemonėmis, kurių subjekto atžvilgiu imamasi savarankiškai arba kartu su pertvarkymu, būtų per pagrįstą laikotarpį užkirstas kelias jo žlugimui.

246    Taigi BPV turi išnagrinėti, ar priemonės, kurias bankas jau yra numatęs siekdamas įveikti sunkumus, gali būti įgyvendintos per pagrįstą terminą, leidžiantį išvengti jo žlugimo. Jei pradedant pertvarkymo procedūrą buvo numatytos alternatyvios privataus pobūdžio priemonės, visų pirma ieškovų nurodytos priemonės, kaip antai kapitalo didinimas, valdybos patvirtinto verslo plano įgyvendinimas arba turto pardavimas, atitinkamas subjektas arba jo organai turėtų apie jas informuoti BPV. BPV neprivalo ieškoti kitų privataus pobūdžio sprendimų, apie kuriuos pats bankas nežinotų.

247    Todėl ieškovai negali teigti, kad per individualų klausymą, kuris surengiamas pradėjus pertvarkymo procedūrą, akcininkai greičiausiai informuotų BPV apie tai, kad esama kitų alternatyvių veiksmų, kuriuos galima atlikti atsižvelgiant į atitinkamo subjekto situaciją, kuriais būtų galima užkirsti kelią subjekto žlugimui per pagrįstą laikotarpį ir apie kuriuos BPV nebuvo informuotas paties banko ar jo valdymo organų.

248    Antra, ieškovai teigia, kad nei finansinio stabilumo užtikrinimo tikslas, nei poreikis skubiai patvirtinti pertvarkymo priemonę nepateisina visiško subjekto akcininkų teisės būti išklausytiems panaikinimo, nes Reglamente Nr. 806/2014 galėtų būti numatyta galimybė išklausyti akcininkus po pertvarkymo priemonės priėmimo.

249    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kaip tai padarė Banco Santander ir Parlamentas, kad akcininkų išklausymas po pertvarkymo schemos priėmimo negalėtų pakeisti šios priemonės turinio ir todėl negalėjo nulemti jos panaikinimo.

250    Trečia, ieškovai teigia, kad nagrinėjamos nuostatos nepagrįstai skiriasi nuo Reglamento Nr. 1024/2013 22 straipsnio ir 2014 m. balandžio 16 d. ECB reglamento (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (BPM pagrindų reglamentas) (OL L 141, 2014, p. 1), 31 straipsnio nuostatų, kuriose pripažįstama teisė būti išklausytam prieš priimant kredito įstaigų rizikos ribojimu grindžiamos priežiūros sprendimą, kuris gali turėti neigiamą poveikį įstaigos teisėms.

251    Reikia konstatuoti, kaip tai padarė BPV, kad į Reglamentą Nr. 806/2014 nebuvo įtraukta jokia lygiavertė nuostata, kuria būtų siekiama, inter alia, patvirtinti pertvarkymo priemones kritiniais atvejais ir išvengti neigiamų padarinių finansų rinkoms. Kaip nurodo Taryba, šios nuostatos netaikomos per Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje nurodytą pertvarkymo procedūrą. Be to, jose numatyta, kad teisė būti išklausytam suteikiama sprendimo adresatui, t. y. bankui, kuriam taikoma ECB priežiūros priemonė.

252    Taigi, iš šių nuostatų, kuriomis institucijai, kuriai skirtas sprendimas, suteikiama teisė būti išklausytam, negalima daryti išvados, kad subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, akcininkams ar kreditoriams turėtų būti suteikta tokia pat teisė.

253    Be to, priešingai nei teigia ieškovai, Reglamento Nr. 1024/2013 22 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir BPM pagrindų reglamento 31 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos konkrečios nuostatos, taikytinos kai sprendimas turi būti priimtas skubos tvarka, pagal kurias suinteresuotiesiems asmenims nesuteikiama galimybė būti išklausytiems prieš priimant sprendimą.

254    Ketvirta, ieškovai tvirtina, kad BPV nustačius akcininkų ir kreditorių išklausymo procedūrą, susijusią su 3-uoju vertinimu, galimybės pateikti pastabų pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytą procedūrą nebuvimas neištaisomas.

255    Šiuo argumentu ieškovai siekė atsakyti į BPV, Tarybos ir Komisijos padarytą išvadą, kad Banco Popular akcininkų išklausymo procedūra buvo nustatyta atliekant Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalyje numatytą 3-ąjį vertinimą, nors toks išklausymas reglamente nenumatytas. Šia išvada siekta parodyti, kad, nesant skubos ar pavojaus finansų rinkų stabilumui, BPV užtikrina akcininkų teisės būti išklausytiems laikymąsi, organizuodama išklausymą prieš priimant sprendimą dėl jų teisės į galimą kompensaciją pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą, net jei toks išklausymas nėra aiškiai numatytas Reglamente Nr. 806/2014.

256    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas, susijęs su tuo, kad jame nustatyta procedūra pažeidžiama teisė būti išklausytam, nes joje nenumatomas atitinkamo subjekto akcininkų ir kreditorių išklausymas, turi būti atmestas.

257    Taigi antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

 Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu tiek, kiek Reglamento Nr. 806/2014 21, 22, 24 ir 27 straipsniais bei Direktyvos 2014/59 38 ir 63 straipsniais pažeidžiama Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į nuosavybę ir Chartijos 16 straipsnyje įtvirtintas laisvės užsiimti verslu principas

258    Pateikdami neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, ieškovai remiasi SESV 277 straipsniu, Reglamento Nr. 806/2014 21, 22, 24 ir 27 straipsniais ir Direktyvos 2014/59 38 ir 63 straipsniais. Jie teigia, kad šiais straipsniais pažeidžiama nuosavybės teisė ir verslo laisvės principas, nes pagal juos leidžiama parduoti finansų įstaigos akcijas ir pertvarkymo institucijoms suteikiami įgaliojimai sumažinti kapitalą iki nulio, panaikinant akcijas, neišklausius akcininkų ir negavus jų sutikimo. Reglamente Nr. 806/2014 ir Direktyvoje 2014/59 BPV suteikti pernelyg dideli ekspropriacijos įgaliojimai, nesuteikiant akcininkams teisės būti išklausytiems ar pateikti pastabas, būtų neproporcingas kišimasis į Chartijos 16 ir 17 straipsniuose įtvirtintas teises.

259    Kalbant apie Direktyvos 2014/59 38 ir 63 straipsnius ir Reglamento Nr. 806/2014 27 straipsnį, susijusius su gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone, pakanka pažymėti, kad pertvarkymo schemoje BPV jų netaikė. Taigi, remiantis šio sprendimo 177–179 punktuose nurodyta jurisprudencija, kadangi nėra tiesioginio teisinio ryšio tarp šių straipsnių ir pertvarkymo schemos, jų neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

260    Kiti Reglamento Nr. 806/2014 straipsniai, kurių teisėtumą ginčija ieškovai, yra 21 straipsnis, susijęs su kapitalo priemonių nurašymu ir konvertavimu, 22 straipsnis, susijęs su bendraisiais pertvarkymo priemonių principais, ir 24 straipsnis, susijęs su verslo pardavimo priemone.

261    Ieškovai iš esmės teigia, kad Reglamento Nr. 806/2014 21, 22 ir 24 straipsniais pažeidžiama Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į nuosavybę, nes jais BPV suteikiami įgaliojimai sumažinti subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, kapitalą iki nulio, nurašyti ir konvertuoti atitinkamas kapitalo priemones ir jį parduoti, neišklausius subjekto akcininkų ir negavus jų sutikimo.

262    Reikia priminti, kad Chartijos 41 straipsnyje nustatyta, jog teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią jam nepalankią individualią priemonę.

263    Pakanka pažymėti, kaip tai padarė BPV, kad ši teisė skiriasi nuo Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje garantuojamos nuosavybės teisės.

264    Todėl tai, kad ieškovų ginčijamose Reglamento Nr. 806/2014 nuostatose nenumatytas akcininkų išklausymas, nėra pagrindas nustatyti jų nuosavybės teisių pažeidimo.

265    Pažymėtina, kad kitose ieškinio dalyse ieškovai nesiremia Reglamento Nr. 806/2014 21, 22 ir 24 straipsnių nuostatomis ir nenurodo jokių konkrečių argumentų, kuriais būtų galima pagrįsti, kad dėl šių nuostatų taikymo būtų pažeista Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į nuosavybę.

266    Be to, kalbant apie Chartijos 16 straipsnyje garantuojamą laisvę užsiimti verslu, reikia pažymėti, kad, pirma, ieškovai, kaip ir BPV, Taryba ir Komisija, nenurodo, kokią laisvės užsiimti verslu garantuojama teisė pažeidžiama ginčijamomis Reglamento Nr. 806/2014 nuostatomis. Iš tikrųjų Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Chartijos 16 straipsniu suteikiama apsauga apima laisvę verstis ekonomine ar komercine veikla, sutarčių laisvę ir konkurencijos laisvę (2013 m. sausio 22 d. Sprendimo Sky Österreich, C‑283/11, EU:C:2013:28, 42 punktas; 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Adusbef ir Federconsumatori, C‑686/18, EU:C:2020:567, 82 punktas ir 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimo Federazione nazionale delle imprese elettrotecniche ed elettroniche (Anie) ir kt., C‑798/18 ir C‑799/18, EU:C:2021:280, 56 punktas). Antra, pakanka pažymėti, kad ieškovai nenurodo jokių argumentų, galinčių patvirtinti šios laisvės pažeidimą.

267    Dėl ieškovų teiginio, kad nesuteikus jokios kompensacijos būtų pažeistas EŽTK 1-ojo protokolo 1 straipsnis, pakanka pažymėti, kad jis grindžiamas klaidingu Reglamento Nr. 806/2014 nuostatų aiškinimu. Iš tiesų reikėtų priminti, kad Reglamente Nr. 806/2014 aiškiai numatyta galimybė, kad subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, akcininkams ir kreditoriams gali būti kompensuojama pagal to reglamento 76 straipsnio 1 dalies e punktą, jeigu jie patyrė didesnių nuostolių dėl pertvarkymo, nei būtų patyrę subjektą likviduojant iškeliant įprastinę bankroto bylą.

268    Be to, ieškovai teigia, kad patenkinus neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą bus nustatyta, jog jų nuosavybės teisių apribojimas pagal pertvarkymo schemą neturi teisinio pagrindo, nes neatitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinumo ir proporcingumo reikalavimų. Kadangi iš Banco Popular akcininkų buvo atimta jų nuosavybės teisė, jie nebuvo išklausyti ir jiems nebuvo išmokėta kompensacija, ši teisė buvo pažeista.

269    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad šiais argumentais siekiama užginčyti ne Reglamento Nr. 806/2014 ar Direktyvos 2014/59 nuostatas, o pertvarkymo schemą. Todėl jie bus analizuojami nagrinėjant aštuntąjį pagrindą.

270    Galiausiai ieškovai pastabose dėl įstojimo į bylą paaiškinimų taip pat priduria, kad Reglamentu Nr. 806/2014 ir Direktyva 2014/59 BPV suteikiami neproporcingi įgaliojimai, galintys dėl nepateisinamų priežasčių lemti mokių finansų įstaigų išnykimą, o tai prieštarautų 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (10/56, EU:C:1958:8) suformuluotai jurisprudencijai.

271    Pakanka pažymėti, kad šiuo argumentu ieškovai pateikia naują neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, teigdami, kad Reglamentu Nr. 806/2014 ir Direktyva 2014/59 pažeidžiamas įgaliojimų delegavimo principas.

272    Todėl šis argumentas turi būti laikomas nauju pagrindu, kuris buvo pateiktas tik pastabų dėl įstojimo į bylą paaiškinimų pateikimo stadijoje, taigi pavėluotai. Šis naujas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas nėra pagrįstas jokiomis teisinėmis ar faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui, ir turi būti atmestas kaip nepriimtinas pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį.

273    Taigi trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

 Dėl pirmojo ir ketvirtojo pagrindų, grindžiamų pareigos motyvuoti, Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose įtvirtintos teisės į gerą administravimą ir Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimu

274    Pirmuoju ir ketvirtuoju ieškinio pagrindais ieškovai iš esmės pateikia tris prieštaravimus. Jie teigia, kad BPV, nesuteikdama joms galimybės susipažinti su pertvarkymo schema ir 2-uoju vertinimu, pažeidė, pirma, Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtintą pareigą motyvuoti, antra, Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintą teisę susipažinti su byla ir, trečia, Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

–       Dėl pirmojo prieštaravimo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

275    Ieškovai teigia, kad BPV pažeidė Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtintą pareigą motyvuoti. Jie iš esmės teigia, kad dėl to, jog nebuvo atskleista visa pertvarkymo schema, įskaitant 1-ąjį ir 2-ąjį vertinimus, jie negalėjo sužinoti priežasčių, dėl kurių BPV priėmė pertvarkymo schemą.

276    Pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktą teisė į gerą administravimą apima administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus.

277    Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal SESV 296 straipsnį reikalaujamas motyvavimas turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti patvirtintos priemonės pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Nereikalaujama, kad motyvuose būtų nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į to akto formuluotę, bet ir kontekstą bei visas nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias teisės normas (žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 85 ir 87 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją bei 2020 m. spalio 21 d. Sprendimo ECB / Estate of Espírito Santo Financial Group, C‑396/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:845, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

278    Be to, akto motyvavimo tikslumas turi būti proporcingas faktinėms akto priėmimo galimybėms, techninėms sąlygoms ar terminui, per kurį jis turi būti priimtas (žr. 2012 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Éditions Odile Jacob / Komisija, C‑551/10 P, EU:C:2012:681, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2019 m. gegužės 23 d. Sprendimo KPN / Komisija, T‑370/17, EU:T:2019:354, 139 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2021 m. sausio 27 d. Sprendimo KPN / Komisija, T‑691/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:43, 162 punktą).

279    Pirma, ieškovai tvirtina, kad tam tikros ištraukos, neįtrauktos į pertvarkymo schemos nekonfidencialią versiją, su kuria jie turėjo galimybę susipažinti, buvo būtinos, kad jie galėtų sužinoti jos priėmimo priežastis ir pasinaudoti savo teise į gynybą. Šių ištraukų nepateikimas sutrukdė ieškovams sužinoti priežastis, dėl kurių BPV pasinaudojo pertvarkymo schema, ir tai yra pareigos motyvuoti pažeidimas.

280    Pirma, ieškinyje ieškovai išvardija tam tikrus pertvarkymo schemos punktus, kurių nebuvo 2017 m. liepos 11 d. BPV interneto svetainėje iš pradžių paskelbtoje jos versijoje ir kurie, kaip jie mano, yra svarbūs jos aspektai.

281    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad visi įvairūs ieškovių nurodyti pertvarkymo schemos punktai yra išdėstyti mažiau redaguotose pertvarkymo schemos versijose, BPV interneto svetainėje paskelbtose 2018 m. vasario 2 d. ir spalio 31 d., ir kad ieškovai galėjo su jais susipažinti prieš pateikdami dubliką.

282    Antra, ieškovai tvirtina, kad pertvarkymo schemoje nenurodoma priežastis, dėl kurios nebuvo imtasi ankstyvosios intervencijos, restruktūrizavimo ar rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros priemonių. Šiuo klausimu jie teigia, kad pertvarkymo schemoje tik nurodoma, kad įstaiga buvo „žlunganti“, nenurodant priežasčių ir nepaaiškinant, kodėl ankstyvosios intervencijos priemonių nepakako. Dublike ieškovai priduria, kad dėl teksto praleidimų BPV paskelbtoje paskutinėje pertvarkymo schemos versijoje jie vis dar nežino Banco Popular pertvarkymo ir verslo pardavimo priemonės pasirinkimo motyvų.

283    Šiuo klausimu iš pertvarkymo schemos matyti, kad BPV paaiškino, jog Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos buvo įvykdytos, o tai yra pakankamas šios pertvarkymo schemos priėmimo motyvas.

284    Visų pirma, pertvarkymo schemos 2 straipsnyje BPV nurodė, jog ECB nusprendė, kad Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies c punktą. Ji pažymėjo, kad objektyvūs duomenys rodė, jog Banco Popular veikiausiai nebūtų pajėgęs artimiausiu metu suėjus terminui sumokėti skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų. Be to, ECB vertinime aprašytų ir pertvarkymo schemoje primintų Banco Popular sunkumų pakanka paaiškinti, kad Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo situaciją lėmė jo likvidumo padėties pablogėjimas.

285    Iš to matyti, kad pertvarkymo schema yra pakankamai teisiškai motyvuota ir kad ieškovai galėjo suprasti Banco Popular žlugimo priežastis ir pertvarkymo schemos patvirtinimo pagrindimą.

286    Be to, pertvarkymo schemos 26 konstatuojamojoje dalyje išvardytos priemonės, kurių imtasi siekiant įveikti Banco Popular sunkumus iki pertvarkymo. Pertvarkymo schemos 3 straipsnis susijęs su alternatyviomis priemonėmis ir jame pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punktą teigiama, kad nebuvo jokio pagrindo tikėtis, jog alternatyvios privataus pobūdžio priemonės arba priežiūros priemonės, arba atitinkamų kapitalo priemonių nurašymas ar konvertavimas užkirstų kelią Banco Popular žlugimui per pagrįstą laikotarpį.

287    Konkrečiai pertvarkymo schemos 3.3 straipsnyje BPV laikėsi nuomonės, kad nėra pagrindo tikėtis, jog rizikos ribojimu grindžiamais veiksmais, įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones, būtų galima užkirsti kelią Banco Popular žlugimui. BPV pažymėjo, kad vertindamas faktinį ar numatomą Banco Popular žlugimą ECB patvirtino, kad nebuvo prieinamų rizikos ribojimu grindžiamų ar ankstyvosios intervencijos veiksmų, kuriais būtų galima nedelsiant atkurti banko likvidumą suteikiant jam pakankamai laiko verslo sandoriui ar kitam sprendimui įgyvendinti. ECB, kaip kompetentingos institucijos, turimomis priemonėmis pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnis ir Direktyvos 2014/59 27–29 straipsniai arba Reglamento Nr. 1024/2013 16 straipsnis, nebuvo galima užtikrinti, kad Banco Popular galės iki sueinant terminui padengti savo skolas ar įvykdyti kitus įsipareigojimus, atsižvelgiant į stebimą likvidumo pablogėjimo apimtį ir tempą.

288    Tuo remiantis darytina išvada, kad pertvarkymo schemoje BPV pakankamai paaiškino priežastis, dėl kurių ankstyvosios intervencijos priemonių nepakako Banco Popular sunkumams išspręsti.

289    Galiausiai pažymėtina, kad pertvarkymo schemos 44–46 konstatuojamosiose dalyse aiškinama, kodėl nebuvo laikomasi 2016 m. pertvarkymo plano ir, be kita ko, nepasinaudota gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone, numatyta Reglamento Nr. 806/2014 27 straipsnyje.

290    Pertvarkymo schemos 5 straipsnis skirtas pertvarkymo priemonės pasirinkimui; be kita ko, jos 5.3 straipsnyje BPV aiškina, kodėl kitomis Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnio 2 dalyje išvardytomis priemonėmis nebuvo galima taip pat pasiekti pertvarkymo tikslų.

291    Darytina išvada, kad pertvarkymo mechanizmas yra pakankamai teisiškai motyvuotas ir kad šios skirtingos pertvarkymo schemos nuostatos leido ieškovams suprasti verslo pardavimo priemonės, kaip pertvarkymo priemonės, pasirinkimo priežastis.

292    Be to, pažymėtina, kad ieškovų argumentai, susiję su motyvavimo stoka, yra bendro pobūdžio, juose nedaroma nuoroda į pertvarkymo schemos turinį ir nepagrindžiama, kodėl jame nurodytų pirmiau paminėtų aplinkybių nepakanka jos apimčiai suprasti.

293    Todėl reikia pripažinti, kad ieškovų argumentų nepakanka, kad būtų įrodyta, jog buvo pažeista pareiga motyvuoti pertvarkymo schemą.

294    Antra, ieškovai ieškinyje teigia, kad apie 2-ąjį vertinimą jiems nebuvo pranešta, todėl jie negalėjo žinoti, kokiais vertinimo kriterijais vadovavosi nepriklausomas ekspertas.

295    Ne tokios konfidencialios 2-ojo vertinimo versijos buvo paskelbtos BPV interneto svetainėje 2018 m. vasario 2 d. ir spalio 31 d.

296    Reikia konstatuoti, kad po šių paskelbimų pateiktame dublike ieškovai nepateikė jokių argumentų dėl nepakankamo 2-ojo vertinimo motyvavimo.

297    Bet kokiu atveju reikėtų pažymėti, kad 2-ajame vertinime Deloitte paaiškino taikytą metodiką ir visų pirma nurodė, kad siekdama nustatyti Banco Popular ekonominę vertę ji naudojo Banco Popular pardavimo scenarijų, taikydama veiklos perkėlimo priemonę, pagal kurią parduodamas turtas ir įsipareigojimai turi būti vertinami komercinėmis sąlygomis. Ji paaiškino, kad jos atlikto ekonominio vertinimo tikslas buvo nustatyti vertę, kurią potencialus pirkėjas galėtų pasiūlyti už visą banką, ir kad ji taikė turto klasių metodą. Deloitte taip pat nurodė, kad atlikdama vertinimą pertvarkymo tikslais rėmėsi reikalavimais, numatytais Direktyvos 2014/59 36 straipsnyje (atitinkančiame Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį), ir 2017 m. gegužės 23 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) techninių reguliavimo standartų galutiniu projektu Nr. 2017/05. Antra, 2-ajame vertinime Deloitte paaiškino savo požiūrį į kiekvienos turto klasės vertinimą.

298    Vadinasi, vertinimo kriterijai, naudoti atliekant 2-ąjį vertinimą, buvo pakankamai paaiškinti.

299    Trečia, ieškovai teigia, kad, priėmus pertvarkymo schemą nebuvo pagrindo nepaskelbti viso pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo teksto. Dublike jie ginčija tai, kad teisę į motyvuotą sprendimą turi tik pertvarkymo schemos adresatas, t. y. FROB. Kadangi ieškovai turi teisę ginčyti pertvarkymo schemą, jie turi teisę gauti motyvuotą sprendimą.

300    Šiuo klausimu reikia priminti, kad ieškovai nėra FROB skirtos pertvarkymo schemos adresatai. Ieškovai turi būti laikomi trečiosiomis šalimis ir neturi teisės gauti pranešimo apie pertvarkymo schemą.

301    Remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 29 straipsnio 5 dalimi, BPV savo oficialioje interneto svetainėje paskelbia pertvarkymo schemos kopiją arba pranešimą, kuriame apibendrinamas pertvarkymo priemonės poveikis, ypač poveikis mažmeniniams vartotojams.

302    Nagrinėjamu atveju BPV 2017 m. birželio 7 d. savo interneto svetainėje paskelbė pranešimą apie pertvarkymo schemos priėmimą kartu su dokumentu, kuriame apibendrinamas pertvarkymo poveikis remiantis Reglamento Nr. 806/2014 29 straipsnio 5 dalimi. 2017 m. liepos 11 d. BPV paskelbė nekonfidencialią pertvarkymo schemos versiją. 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. spalio 31 d. BPV savo interneto svetainėje taip pat paskelbė ne tokias konfidencialias pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo versijas.

303    Be to, Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 5 dalyje numatyta:

„[p]rieš bet kokios informacijos atskleidimą Valdyba užtikrina, kad į ją nebūtų įtraukta konfidencialios informacijos, visų pirma įvertindama, poveikį, kurį tos informacijos atskleidimas galėtų turėti viešajam interesui, susijusiam su finansų, pinigų ar ekonomikos politika, fizinių bei juridinių asmenų komerciniams interesams ir tikrinimų tikslui, tyrimams bei auditams. Informacijos atskleidimo pasekmių vertinimo procedūra apima konkretų 8 ir 9 straipsniuose nurodytų pertvarkymo planų turinio ir detalių, bet kurio pagal 10 straipsnį atlikto įvertinimo rezultatų ar 18 straipsnyje nurodytos pertvarkymo schemos atskleidimo poveikį.“

304    Šioje nuostatoje aiškiai numatyta BPV pareiga prieš paskelbiant ar pranešant trečiajam asmeniui apie pertvarkymo schemą įsitikinti, kad joje nėra konfidencialios informacijos. Ši pareiga taip pat taikoma 2-ajam vertinimui, kuris pagal pertvarkymo schemos 12.2 straipsnį yra minėtos pertvarkymo schemos priedas ir sudedamoji dalis.

305    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog Komisijos sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad skundą pateikusio asmens nurodyta valstybės pagalba neegzistuoja, atsižvelgiant į pareigą saugoti verslo paslaptį, gali būti pakankamai motyvuotas nenurodant visų skaičių, kuriais grindžiami šios institucijos argumentai (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 108–111 punktus). Taigi tokio sprendimo nekonfidencialios versijos, kurioje nurodyti aiškūs ir nedviprasmiški minėtos institucijos argumentai ir naudota metodika leidžia suinteresuotiesiems asmenims susipažinti su šiais motyvais, o Bendrajam Teismui – vykdyti jų kontrolę, pakanka, kad būtų įvykdyta tai pačiai institucijai tenkanti pareiga motyvuoti (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Club Hotel Loutraki ir kt. / Komisija, C‑131/15 P, EU:C:2016:989, 55 punktą).

306    Be to, kalbant apie ekonominius elementus, kuriuos Deloitte naudojo 2-ajame vertinime ir į kuriuos BPV atsižvelgė pertvarkymo schemoje, neginčytina, kad jie susiję su sudėtingais techniniais vertinimais. Kadangi iš pertvarkymo schemos aiškiai matyti BPV motyvai, kad vėliau būtų galima ginčyti jų pagrįstumą kompetentingame teisme, nebūtina reikalauti atskirai motyvuoti kiekvieno jos priimto techninio sprendimo arba skaičių, kuriais grindžiami šie motyvai (pagal analogiją žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 108 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

307    Pirma, ieškovai neginčija, jog pertvarkymo schemoje ir 2-ajame vertinime yra konfidencialios informacijos, kurią BPV privalo apsaugoti. Antra, jie nepatikslino, kiek ekonominiai duomenys, kurie nebuvo atskleisti nekonfidencialiose pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo versijose, buvo būtini siekiant suprasti pertvarkymo schemą.

308    Taigi ieškovai neįrodė, kad BPV pažeidė pareigą motyvuoti, nekonfidencialiose pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo versijose neatskleidusi ekonominių duomenų.

309    Todėl darytina išvada, kad ieškovai negali remtis teise gauti viso pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo teksto versijas ar reikalauti, kad jos būtų paskelbtos.

310    Ketvirta, dublike ieškovai tik teigia, kad nepaskelbus 1-ojo vertinimo, kurio konfidenciali versija vėliau buvo pateikta 2018 m. vasario mėn., o vėliau mažiau konfidenciali versija buvo pateikta 2018 m. spalio mėn., jie negalėjo sužinoti apie esminę pertvarkymo schemos dalį.

311    Pakanka pažymėti, kad šio teiginio nepakanka pareigos motyvuoti pažeidimui konstatuoti, nes ieškovai nepaaiškina, kurios pertvarkymo schemoje išdėstytų BPV argumentų dalies jie nesugebėjo suprasti dėl to, kad nebuvo paskelbtas visas 1-asis vertinimas.

312    Penkta, ieškovai tvirtina, kad BPV negali teigti, jog laikėsi pareigos motyvuoti, kai 2018 m. vasario 2 d. ir spalio 31 d. paskelbė mažiau konfidencialias pertvarkymo schemos ir 1-ojo bei 2-ojo vertinimų versijas, nes ši pareiga negalėjo būti įvykdyta a posteriori.

313    Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad vienas po kito BPV interneto svetainėje paskelbti pranešimai buvo susiję su pirminėmis pertvarkymo schemos ir 1-ojo bei 2-ojo vertinimų versijomis. Šiais paskelbimais buvo siekiama suteikti visuomenei platesnę galimybę susipažinti su šiais dokumentais, atskleidžiant tas jų dalis, kurios iš pradžių buvo laikomos konfidencialiomis. BPV neturėjo skelbti informacijos, kurios nuo pat pradžių nebuvo pertvarkymo schemoje ar 1-ajame arba 2-ajame vertinimuose ir kuria siekta papildyti jų motyvus.

314    Šešta, dublike ieškovai remiasi 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2018 m. birželio 19 d. BPV apeliacinės komisijos sprendimais, priimtais atsakant į jų prašymus leisti susipažinti su dokumentais pagal Reglamento Nr. 806/2014 90 straipsnio 1 dalį ir 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), kuriuos priėmus BPV savo interneto svetainėje 2018 m. vasario ir spalio mėn. paskelbė mažiau konfidencialias pertvarkymo schemos ir 1-ojo bei 2-ojo vertinimų versijas. Jie teigia, kad BPV apeliacinė komisija nurodė, jog atsisakymas leisti susipažinti su esminiu pertvarkymo schemos ir vertinimų turiniu rodo, kad nebuvo paisoma teisės į pagrįstą sprendimą ir veiksmingą teisminę gynybą.

315    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2017 m. lapkričio 28 d. sprendime BPV apeliacinė komisija nurodė, jog BPV sprendimas visiškai atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su 2-uoju vertinimu pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 buvo perteklinis ir kad BPV teiginys, jog bet koks 2-ojo vertinimo atskleidimas, taigi ir jo atskleidimas suredaguotoje ir nekonfidencialioje versijoje, pažeistų Reglamentu Nr. 1049/2001 saugomo intereso apsaugos tikslą, neatitinka pareigos motyvuoti. Apeliacinė komisija taip pat manė, kad BPV pareiškimai, pagrindžiantys pertvarkymo schemos atskleidimo išimtį, buvo tokie neaiškūs ir bendri, kad nepadėjo įvykdyti pareigos motyvuoti.

316    Todėl BPV apeliacinės komisijos vertinimai dėl pareigos motyvuoti pažeidimo buvo susiję ne su pertvarkymo schema ar 2-uoju vertinimu, o su BPV sprendimu, priimtu pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, kuriuo atsisakyta leisti ieškovams susipažinti su šiais dokumentais.

317    Priešingai nei teigia ieškovai, iš dublike nurodytų Apeliacinės komisijos sprendimų ištraukų nematyti, kad ji manė, jog iš pradžių BPV paskelbta pertvarkymo schemos versija neatitiko pareigos motyvuoti. Kaip nurodo BPV, Apeliacinė komisija nėra kompetentinga spręsti dėl pertvarkymo schemos teisėtumo ir negali spręsti dėl pareigos motyvuoti pažeidimo.

318    Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad būtent po 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2018 m. birželio 19 d. Apeliacinės komisijos sprendimų BPV savo interneto svetainėje 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. spalio 31 d. paskelbė mažiau konfidencialias 1-ojo ir 2-ojo vertinimų bei pertvarkymo schemos versijas.

319    Todėl Apeliacinės komisijos sprendimai, kuriais remiasi ieškovai, nėra svarbūs siekiant nustatyti BPV pareigos motyvuoti pažeidimą pertvarkymo schemoje arba nepakankamą 2-ojo vertinimo motyvavimą.

320    Todėl pirmąjį prieštaravimą, grindžiamą pareigos motyvuoti pažeidimu, reikia atmesti.

–       Dėl antrojo prieštaravimo, grindžiamo teisės susipažinti su byla pažeidimu

321    Ieškovai teigia, kad nepateikus 2-ojo vertinimo buvo pažeista jų teisė susipažinti su byla, įtvirtinta Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte.

322    Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatoje dėl teisės į gerą administravimą numatyta, kad bet kuris asmuo turi teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo.

323    Teisė susipažinti su byla numatyta Reglamento Nr. 806/2014 90 straipsnio 4 dalyje; joje numatyta:

„[a]smenys, kuriems taikomi Valdybos sprendimai, turi teisę susipažinti su Valdybos byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su bylos medžiaga negalioja konfidencialiai informacijai ir Valdybos vidaus parengiamiesiems dokumentams.“

324    Pateikdami šį prieštaravimą, ieškovai iš esmės remiasi 1995 m. birželio 29 d. Sprendimo Solvay / Komisija (T‑30/91, EU:T:1995:115) 81–83 punktais, kuriuose Bendrasis Teismas, nagrinėdamas administracinę procedūrą konkurencijos teisės srityje, nusprendė, kad ne tik Komisija gali nuspręsti, kurie dokumentai yra svarbūs atitinkamos įmonės gynybai. Kadangi tai yra sunkūs ir sudėtingi ekonominiai vertinimai, Komisija turi suteikti atitinkamos įmonės patarėjams galimybę susipažinti su dokumentais, kurie gali būti svarbūs siekiant įvertinti jų įrodomąją vertę gynybai. Bendrasis Teismas pridūrė, kad negali sutikti su tuo, jog tik Komisija, priimdama sprendimą dėl pažeidimo, turėjo galimybę susipažinti su atitinkamais dokumentais ir todėl galėjo pati nuspręsti, ar panaudoti juos prieš pareiškėją, o pareiškėjas neturėjo galimybės su jais susipažinti ir todėl negalėjo priimti atitinkamo sprendimo, ar panaudoti juos savo gynybai, ar ne. Tokiu atveju pareiškėjo teisė į gynybą administracinėje byloje būtų nepagrįstai apribota, palyginti su Komisijos įgaliojimais.

325    Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad konkurencijos bylose suteikiant galimybę asmenims, kuriems yra skirtas pranešimas apie prieštaravimus, susipažinti su byla, pirmiausia siekiama leisti šiems asmenims susipažinti su Komisijos byloje esančiais įrodymais, kad jų pagrindu asmenys galėtų veiksmingai pareikšti nuomonę dėl Komisijos pranešime apie kaltinimus padarytų išvadų. Teisė susipažinti su byla reiškia, kad Komisija atitinkamai įmonei suteikia galimybę išnagrinėti visus tyrimo medžiagoje esančius dokumentus, kurie gali būti svarbūs jos gynybai. Tai taikytina ir kaltę patvirtinantiems, ir ją paneigiantiems dokumentams, išskyrus kitų įmonių verslo paslaptis, Komisijos vidaus dokumentus ir kitą konfidencialią informaciją (žr. 2020 m. gegužės 14 d. Sprendimo KT Verwaltung ir NKT / Komisija, C‑607/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:385, 261 ir 262 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją).

326    Antra, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, paisant teisės į gynybą per Komisijoje vykstančią procedūrą dėl baudos skyrimo įmonei už konkurencijos taisyklių pažeidimą reikalaujama, kad įmonei, dėl kurios pradėtas tyrimas, per administracinę procedūrą būtų suteikta galimybė veiksmingai pareikšti nuomonę dėl Komisijos nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo bei tinkamumo, taip pat dėl teiginiui dėl pažeidimo buvimo pagrįsti Komisijos panaudotų dokumentų. Šios teisės yra numatytos Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose (žr. 2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Brugg Kabel ir Kabelwerke Brugg / Komisija, C‑591/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:1026, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

327    Trečia, apskritai kalbant apie Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės į gynybą paisymą pažymėtina, kad ši teisė apima teisę būti išklausytam ir teisę susipažinti su bylos medžiaga paisant teisėtų konfidencialumo interesų (žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 99 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2020 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Kalai / Taryba, T‑178/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:580, 73 punktą).

328    Ketvirta, reikia priminti, kad teisės susipažinti su byla pažeidimas per procedūrą iki sprendimo priėmimo iš principo gali lemti tokio sprendimo panaikinimą, jeigu buvo pažeistos teisės į gynybą (žr. 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Solvay / Komisija, C‑109/10 P, EU:C:2011:686, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, T‑47/10, EU:T:2015:506, nepaskelbtas Rink., 349 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

329    Iš šio sprendimo 325–328 punktuose nurodytos jurisprudencijos matyti, kad tiek Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinta teisė susipažinti su byla, tiek konkreti teisė susipažinti su bylos medžiaga konkurencijos bylose yra susijusios su asmenimis ar įmonėmis, dėl kurių yra iškeltos bylos arba priimti sprendimai.

330    Nagrinėjamu atveju iš Reglamento Nr. 806/2014 90 straipsnio 4 dalies matyti, kad teisę susipažinti su byla turi subjektas, kuriam taikoma pertvarkymo schema, t. y. Banco Popular, o ne jo akcininkai ar kreditoriai.

331    Todėl ieškovai negali remtis teise susipažinti su byla.

332    Be to, tiek Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte, tiek Reglamento Nr. 806/2014 90 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tam tikri duomenys gali būti saugomi, jeigu jie yra konfidencialūs.

333    Iš to matyti, kad ieškovai negali teigti, jog tai, kad BPV nepranešė apie 2-ąjį vertinimą per administracinę procedūrą, kuriai pasibaigus buvo patvirtinta pertvarkymo schema, yra Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintos teisės susipažinti su byla pažeidimas.

334    Galiausiai, kadangi šiame prieštaravime ieškovai teigia, kad turi teisę gauti 2-ojo vertinimo tekstą po pertvarkymo schemos priėmimo, reikia pažymėti, kad toks vėlesnis pranešimas nepatenka į Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintą teisę susipažinti su byla.

335    Bet kuriuo atveju reikia priminti, kad, kaip teigia ieškovai, jie pateikė BPV prašymus leisti susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, todėl BPV 2018 m. vasario 2 d. ir spalio 31 d. savo interneto svetainėje paskelbė nekonfidencialias 2-ojo vertinimo versijas.

336    Be to, iš pirmojo prieštaravimo analizės matyti, kad, kadangi ieškovai nėra pertvarkymo schemos ar 2-ojo vertinimo adresatai ir kadangi jie neginčija, kad 2-ajame vertinime yra konfidencialių duomenų, jie negali reikalauti teisės į 2-ojo vertinimo viso teksto versijos atskleidimą ar paskelbimą.

337    Todėl antrąjį prieštaravimą, grindžiamą teisės susipažinti su byla pažeidimu, reikia atmesti.

–       Dėl trečiojo prieštaravimo, grindžiamo teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimu

338    Ieškinio pirmajame ir ketvirtajame pagrinduose ieškovai tvirtina, kad buvo pažeista Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą, nes, pirma, pertvarkymo schema nebuvo motyvuota ir, antra, buvo pažeistos jų teisės į gynybą ir šalių lygiateisiškumo principas, nes BPV neleido joms susipažinti su visu pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo tekstu.

339    Svarbu pabrėžti, jog siekiant Chartijos 47 straipsnyje garantuojamos teisminės kontrolės veiksmingumo reikalaujama, kad atitinkamas asmuo galėtų sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus arba perskaitęs patį sprendimą, arba jo prašymu pranešus jam šiuos motyvus, neribojant kompetentingo teismo įgaliojimų reikalauti iš atitinkamos institucijos juos pranešti, tam, kad jis galėtų ginti savo teises geriausiomis įmanomomis sąlygomis ir žinodamas visas aplinkybes nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į kompetentingą teismą, taip pat siekiant, kad šis atliktų visišką atitinkamo nacionalinio sprendimo teisėtumo kontrolę (žr. 2018 m. balandžio 26 d. Sprendimo Donnellan, C‑34/17, EU:C:2018:282, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Minister van Buitenlandse Zaken, C‑225/19 ir C‑226/19, EU:C:2020:951, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Ramazani Shadary / Taryba, T‑122/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:61, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

340    Pažymėtina, kad iš pirmojo prieštaravimo analizės matyti, jog ieškovų argumentą, susijusį su pareigos motyvuoti pažeidimu, reikia atmesti. Todėl iš pirmojo ir antrojo prieštaravimų analizės darytina išvada, kad ieškovai neturėjo teisės gauti viso pertvarkymo schemos ar 2-ojo vertinimo teksto versijas ar reikalauti, kad jos būtų paskelbtos.

341    Todėl šiame prieštaravime išdėstyti ieškovų teiginiai, susiję su teisių į gynybą, šalių lygiateisiškumo principo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu ir grindžiami tais pačiais argumentais, turi būti atmesti.

342    Taip pat reikia priminti, kad 2017 m. liepos 11 d. BPV savo interneto svetainėje paskelbė nekonfidencialią pertvarkymo schemos versiją. Jeigu ieškovai būtų galėję su ja susipažinti, būtų galėję jį užginčyti Bendrajame Teisme.

343    Be to, kai buvo pareikštas šis ieškinys ir priimti šio sprendimo 314 punkte minėti BPV apeliacinės komisijos sprendimai, 2018 m. vasario 2 d. ir spalio 31 d., t. y. prieš pateikiant dubliką, BPV paskelbė mažiau konfidencialias pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo versijas. Taigi ieškovai galėjo pateikti argumentus dėl šių versijų.

344    Kadangi buvo nustatyta, kad ieškovai neįrodė, jog BPV interneto svetainėje paskelbtos pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo versijos, su kuriomis jie galėjo susipažinti, buvo nepakankamai motyvuotos, jie negali teigti, kad galimybė susipažinti su viso teksto versija buvo būtina norint pasinaudoti teise į gynybą arba teise į veiksmingą bylos nagrinėjimą.

345    Be to, Bendrasis Teismas pagal Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktą ir 92 straipsnio 3 dalį, taikydamas proceso organizavimo priemonę ar pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, gali prašyti BPV pateikti visus dokumentus, kurie, kaip jis mano, yra reikšmingi sprendimui dėl ginčo priimti. Vis dėlto pagal to paties reglamento 103 straipsnio 1 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad tam tikra šiuose dokumentuose esanti informacija yra konfidenciali ir kad ji nebus perduota kitoms šalims, visų pirma ieškovams.

346    Iš to matyti, kad Bendrojo Teismo sprendimas nurodyti pateikti ieškovų prašomus dokumentus neužtikrina jiems galimybės susipažinti su visais šiais dokumentais, jei Bendrasis Teismas mano, kad juose yra konfidencialių duomenų.

347    Be to, nagrinėjamoje byloje Bendrasis Teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi dėl pasirengimo nagrinėti bylą priemonės paprašė BPV pateikti tam tikrus dokumentus, įskaitant konfidencialias pertvarkymo schemos, 2-ojo vertinimo ir ECB atlikto vertinimo dėl Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo versijas. Remdamasis Procedūros reglamento 103 straipsniu, Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs šių dokumentų turinį, nusprendė, kad BPV ir ECB interneto svetainėse paskelbtose šių dokumentų versijose neatskleista informacija neturi reikšmės sprendžiant šį ginčą. Todėl 2021 m. birželio 9 d. nutartimi Bendrasis Teismas pašalino konfidencialias šių dokumentų versijas iš bylos medžiagos.

348    Be to, turi būti atmesti ir kiti ieškovų argumentai, kuriais siekiama įrodyti jų teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimą.

349    Pirma, ieškovai klaidingai remiasi jurisprudencija ribojamųjų priemonių srityje, pagal kurią pareigos pranešti apie sprendimo motyvus laikymasis yra būtinas, kad asmenys, kuriems šios priemonės skirtos, galėtų kuo geresnėmis sąlygomis ginti savo teises ir paisyti teisės į veiksmingą teisminę gynybą.

350    Iš tikrųjų, skirtingai nuo ribojamųjų priemonių, kuriomis asmeniui skiriama individuali ekonominė ir finansinė sankcija (lėšų įšaldymas), pertvarkymo schema nėra individuali Banco Popular akcininkų, taigi, ir ieškovų, atžvilgiu patvirtinta priemonė.

351    Taigi ieškovų nurodyta jurisprudencija nagrinėjamu atveju netaikytina.

352    Antra, dublike ieškovai teigia, kad BPV apeliacinė komisija laikėsi nuomonės, jog BPV, neleisdama jiems susipažinti su esminiu pertvarkymo schemos ir 1-ojo bei 2-ojo vertinimų turiniu, pažeidė jų teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

353    Pažymėtina, kad ieškovai nenurodo, kuriuo Apeliacinės komisijos sprendimu – 2017 m. lapkričio 28 d. ar 2018 m. birželio 19 d. – remiasi, todėl Bendrasis Teismas negali tiksliai nustatyti elementų, kuriuos galėtų laikyti šio argumento pagrindu.

354    Bet kuriuo atveju pakanka priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 85 straipsnio 3 dalį ir 90 straipsnio 3 dalį Apeliacinė komisija turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo, pateikto dėl BPV patvirtinamojo sprendimo, priimto remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001, susijusio su prašymu leisti susipažinti su dokumentais. Jos vaidmuo – išnagrinėti, ar BPV tinkamai pagrindė atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais, atsižvelgiant į tame reglamente numatytas išimtis, o ne vertinti tokių sprendimų, kaip pertvarkymo schema ir 1-asis bei 2-asis vertinimai, teisėtumą.

355    Galiausiai ieškovai nurodo, kad buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

356    Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal jurisprudenciją šalių procesinio lygiateisiškumo principas, kuris yra sudėtinė teisės subjektų teisių, kylančių iš Sąjungos teisės, veiksmingos teisminės gynybos principo, įtvirtinto Chartijos 47 straipsnyje, dalis, ir (kaip ir rungimosi principas) yra neatsiejamas nuo pačios teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos, apima pareigą kiekvienai šaliai suteikti pagrįstą galimybę pateikti savo poziciją, įskaitant įrodymus, tokiomis aplinkybėmis, dėl kurių ji neatsidurtų akivaizdžiai nepalankesnėje padėtyje nei jos priešininkas (žr. 2019 m. spalio 16 d. Sprendimo Glencore Agriculture Hungary, C‑189/18, EU:C:2019:861, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

357    Šiuo principu siekiama garantuoti teismo proceso šalių procesinį lygiateisiškumą, užtikrinant jų teisių ir pareigų lygybę, kiek tai susiję, be kita ko, su taisyklėmis, kuriomis reglamentuojamas įrodymų rinkimas, ir rungimosi principu grindžiamu ginču bei šalių teise pareikšti ieškinį. Kad būtų tenkinami reikalavimai, susiję su teise į teisingą bylos nagrinėjimą, svarbu, jog šalys žinotų tiek faktines, tiek teisines aplinkybes, nuo kurių priklauso proceso baigtis, ir galėtų pagal rungimosi principą dėl jų pareikšti savo poziciją (žr. 2019 m. spalio 16 d. Sprendimo Glencore Agriculture Hungary, C‑189/18, EU:C:2019:861, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

358    Kadangi BPV nėra teismas, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį, ir todėl ši nuostata nagrinėjamoje byloje netaikoma, ieškovai negali, ginčydami pertvarkymo schemą, pagrįstai remtis teise į teisingą bylos nagrinėjimą (pagal analogiją žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Deza / ECHA, T‑115/15, EU:T:2017:329, 213 punktą).

359    Taigi trečiąjį prieštaravimą, grindžiamą teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu, reikia atmesti.

360    Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad ieškinio pirmąjį ir ketvirtąjį pagrindus reikia atmesti kaip nepagrįstus.

 Dėl penktojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies ir Direktyvos 2014/59 32 straipsnio pažeidimu

361    Ieškovai teigia, kad BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2014/59 32 straipsnį bei padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes nebuvo įvykdytos šiose nuostatose numatytos pertvarkymo schemos priėmimo sąlygos. Jie pabrėžia, kad Banco Popular problema buvo ne mokumo, o likvidumo problema, todėl pertvarkymo schema nebuvo būtina.

362    Pirmiausia reikia pažymėti, kad, kadangi pertvarkymo schema nėra grindžiama Direktyvos 2014/59 32 straipsniu, ieškinio pagrindas, kiek jis susijęs su šios nuostatos pažeidimu, yra nereikšmingas.

363    Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BPV patvirtina pertvarkymo schemą tik tuo atveju, jeigu mano, kad įvykdytos šios sąlygos:

„a)      subjektas žlunga arba galėtų žlugti;

b)      atsižvelgiant į laiką ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis subjektui taikomomis privačiojo sektoriaus priemonėmis, įskaitant IUS priemones, arba priežiūros veiksmais, įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones ar atitinkamų kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą pagal 21 straipsnį, per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo;

c)      pertvarkymo veiksmai yra būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą pagal 5 dalį.“

364    Šis ieškinio pagrindas iš esmės suskirstytas į tris dalis, atitinkančias kiekvieną iš Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų.

–       Dėl pirmosios dalies, susijusios su pirmąja sąlyga, numatyta Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte

365    Ieškovų teigimu, kadangi Banco Popular susidūrė su likvidumo, o ne su nemokumo problema, jis nebuvo tokioje padėtyje, kad galėtų būti laikoma, jog jis žlunga ar galėtų žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą.

366    Visų pirma reikia priminti, kad 2017 m. birželio 6 d. ECB, pasikonsultavęs su BPV, atliko Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo įvertinimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą. Šiame vertinime ECB, atsižvelgdamas, be kita ko, į pernelyg didelį indėlių sumažėjimą, Banco Popular pinigų srautų praradimo spartą ir tai, kad jis negalėjo įgyti kito likvidžiojo turto, nurodė, jog yra objektyvių požymių, kad artimiausioje ateityje Banco Popular tikriausiai negalės padengti savo skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų suėjus terminui. ECB padarė išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies c punktą Banco Popular laikytinas žlungančiu arba bet kuriuo atveju galinčiu žlugti artimiausioje ateityje.

367    Antra, 2017 m. birželio 6 d. raštu Banco Popular valdyba informavo ECB, kad padarė išvadą, jog bankas gali žlugti.

368    Priešingai nei teigia ieškovai, ši Banco Popular valdybos išvada negali būti atmesta kaip nereikšminga remiantis tuo, kad Banco Popular valdybos nariai, susidūrę su asmeninės atsakomybės ir ECB sankcijų grėsme, BPV prašymu sutiko pateikti oficialų pareiškimą dėl tariamo banko žlugimo. Iš tikrųjų, nesant jokių konkrečių įrodymų, šis argumentas turi būti atmestas kaip visiškai spekuliatyvus.

369    2017 m. birželio 6 d. ECB skirtame rašte Banco Popular remiasi pagal Reglamento Nr. 575/2013 414 straipsnį ECB pateiktu pranešimu dėl būtiniausių reikalavimų, susijusių su likvidumo poreikių patenkinimu, pažeidimo ir daro nuorodą į priede pateiktą jos valdybos atliktą vertinimą, pagal kurį Banco Popular žlunga, ir į informaciją bei analizę, kuria rėmėsi ECB, darydamas šią išvadą.

370    Tame rašte nurodyta:

„Remdamasi Įstatymo Nr. 11/2015 21.4 straipsniu ir 2016 m. kovo 23 d. Komisijos deleguotojo reglamento [(ES) 2016/1075, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomas gaivinimo planų, pertvarkymo planų ir grupių pertvarkymo planų turinys, minimalūs kriterijai, kuriuos kompetentinga institucija turi įvertinti nagrinėdama gaivinimo planus ir grupių gaivinimo planus, grupių finansinės paramos sąlygos, reikalavimai nepriklausomiems vertintojams, nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų pripažinimas sutartyse, pranešimo reikalavimų ir pranešimo apie sustabdymą procedūros bei turinys ir pertvarkymo kolegijų veiklos funkcijos (OL L 184, 2016, p. 1)], 45 ir 46 straipsniais, Banco Popular šiuo raštu praneša, kad jos valdyba įvertino, jog bankas buvo arti galimo žlugimo.“

371    Trečia, pertvarkymo schemos 2 straipsnyje BPV priminė ECB vertinimo išvadą, o 2.2 straipsnyje padarė išvadą, kad, remiantis ECB vertinimu, Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga yra įvykdyta.

372    Taigi nagrinėjamu atveju Banco Popular žlugimas arba galimas žlugimas buvo konstatuotas remiantis Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktu, pagal kurį, taikant to paties straipsnio 1 dalies a punktą, laikoma, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti, jeigu jis yra tokioje situacijoje:

„subjektas negali arba, remiantis objektyviais veiksniais nustatoma, kad subjektas artimiausioje ateityje negalės suėjus terminui apmokėti savo skolų arba kitų įsipareigojimų.“

373    Visų pirma reikia pažymėti, kad nei ECB, nei BPV nesirėmė situacija, numatyta Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies b punkte, pagal kurį laikoma, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti, jei „subjekto turtas yra mažesnis už jo įsipareigojimus arba [jei] remiantis objektyviais veiksniais, nustatoma, kad subjekto turtas artimiausioje ateityje bus mažesnis už jo įsipareigojimus“.

374    Taigi subjekto nemokumas nėra žlugimo ar galimo žlugimo pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktą sąlyga, todėl tai nėra pertvarkymo veiksmo patvirtinimo sąlyga.

375    Kaip nurodė BPV, Reglamento Nr. 806/2014 57 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„sprendimas pertvarkyti subjektą turėtų būti priimtas anksčiau, nei finansų sektoriaus subjektas tampa nemokus pagal balansą ir kol dar neišseko jo nuosavas kapitalas. Pertvarkymas turėtų būti pradėtas nustačius, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir kad jokios alternatyvios privačiojo sektoriaus priemonės per pagrįstą laikotarpį neužkirstų kelio žlugimui. <…>“

376    Taigi, priešingai, nei teigia ieškovai, Banco Popular nemokumas nebuvo vienintelė prielaida, kai galėjo būti laikoma, kad jis žlunga ar galėtų žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą.

377    Kadangi Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punkte numatytoje situacijoje nereikalaujama, kad atitinkamas subjektas būtų nemokus, ieškovų argumentai, kuriais pabrėžiama, kad Banco Popular pertvarkymo schemos patvirtinimo dieną buvo mokus, yra nereikšmingi. Tai, kad subjektas yra mokus pagal jo balansą, nereiškia, kad jis turi pakankamai lėšų, t. y. lėšų skoloms apmokėti ar kitiems įsipareigojimams įvykdyti.

378    Iš to taip pat matyti, kad, priešingai nei teigia ieškovai, 1-ajame vertinime išdėstytas teiginys, kad Banco Popular buvo mokus, o jo grynasis turtas sudarė daugiau kaip 8,4 mlrd. eurų, neprieštarauja išvadai, kad Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti. Kadangi pastaroji išvada pagrįsta ECB vertinimu, o ne 1-uoju arba 2-uoju vertinimais, ieškovų argumentas, kad šie Banco Popular mokumo vertinimai yra prieštaringi, taip pat yra nereikšmingas.

379    Antra, reikia pažymėti, kad ieškovai pripažįsta, jog pertvarkymo schemos priėmimo dieną Banco Popular turėjo likvidumo problemų. Be to, jie nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų ginčijama tai, kad Banco Popular pertvarkymo schemos patvirtinimo dieną jis buvo Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punkte numatytoje padėtyje, t. y. kad Banco Popular tikriausiai nebūtų galėjęs artimiausiu metu sugrąžinti skolų ar suėjus terminui įvykdyti kitų įsipareigojimų.

380    Šiuo klausimu pažymėtina, kad pertvarkymo schemos 23 konstatuojamojoje dalyje BPV, remdamasi ECB atliktu vertinimu, konstatavo, kad nuo 2016 m. spalio mėn. gerokai pablogėjo Banco Popular likvidumo padėtis dėl indėlių atsiėmimo visuose klientų segmentuose. Iš to ji padarė išvadą, kad bankas neturėjo pakankamai galimybių atkurti likvidumą, kad užsitikrintų stabilumą ir galėtų įvykdyti įsipareigojimus iki termino pabaigos.

381    Pertvarkymo schemoje BPV išvardijo įvairius įvykius, dėl kurių nuo 2017 m. vasario mėn. staiga pablogėjo Banco Popular likvidumo padėtis. BPV, be kita ko, nurodo, kad 2017 m. vasario mėn. buvo paskelbta Banco Popular 2016 m. metinė ataskaita, kurioje pranešta apie 3,485 mlrd. EUR konsoliduotų nuostolių, 5,7 mlrd. eurų specialiųjų atidėjinių poreikį ir naujo pirmininko paskyrimą, o 2017 m. gegužės mėn. buvo paskelbta 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinė ataskaita, kurioje pranešta apie mažesnius nei tikėtasi rinkoje rezultatus. BPV nurodė, kad 2017 m. vasario, balandžio ir birželio mėn. įvairios reitingų agentūros sumažino Banco Popular reitingus. Ji taip pat pažymėjo, kad dėl žiniasklaidos nuolat platintos neigiamos informacijos apie Banco Popular finansinius rezultatus ir tariamai gresiančią jo bankroto ar nelikvidumo riziką padaugėjo indėlių atsiėmimo atvejų.

382    Be to, BPV nurodė, kad 2017 m. gegužės 12 d. Banco Popular padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas tapo mažesnis už minimalią 80 % ribą, nustatytą Reglamento Nr. 575/2013 460 straipsnio 2 dalies c punkte, ir kad Banco Popular nepavyko atkurti jo atitikties šiai ribai pertvarkymo schemos priėmimo dieną.

383    Reglamento Nr. 575/2013 412 straipsnio 1 dalyje taip apibrėžiamas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas:

„[į]staigos turi turėti likvidžiojo turto, kurio verčių suma padengia netenkamų pinigų srautą atėmus gaunamų pinigų srautą nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų užtikrinta, kad įstaigos išlaikytų likvidumo atsargą, kurios pakaktų gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų srauto disbalansui padengti trisdešimties dienų laikotarpiu esant pačioms nepalankiausioms sąlygoms. Nepalankiausių sąlygų laikotarpiu įstaigos gali naudoti savo likvidųjį turtą savo grynajam netenkamų pinigų srautui padengti.“

384    Kaip pažymi BPV, šie įvairūs aspektai išdėstyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) Gairėse dėl skirtingų aplinkybių, kai įstaiga laikoma žlungančia ar galinčia žlugti, aiškinimo pagal Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 6 dalį (EBA/GL/2015/07; toliau – EBI gairės).

385    Šių nuo 2016 m. sausio 1 d. taikomų gairių tikslas yra nustatyti objektyvius veiksnius, kuriais remiantis turėtų būti nustatoma, ar įstaiga žlunga arba gali žlugti, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 4 dalies a–c punktuose nustatytas aplinkybes. Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 4 dalies c punkto redakcija yra tapati Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punkto redakcijai.

386    Reglamento Nr. 806/2014 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad BPV, Taryba ir Komisija deda visas pastangas laikytis visų EBI gairių ir rekomendacijų, susijusių su tos rūšies užduotimis, kurias turi atlikti tos institucijos.

387    Remiantis EBI gairėmis, įstaiga turi būti laikoma žlungančia arba galinčia žlugti, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 4 dalies c punktą, jeigu ji pažeidžia teisės aktuose nustatytus reikalavimus likvidumo srityje, jei suėjus terminui negali apmokėti savo skolų ar kitų įsipareigojimų arba yra objektyvių veiksnių, leidžiančių daryti išvadą, kad taip atsitiks artimoje ateityje.

388    Tarp veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, EBI gairėse išskiriami, be kita ko, šie: pirma, svarbūs neigiami pokyčiai, darantys poveikį įstaigos likvidumo pozicijos raidai ir jos finansavimo modelio tvarumui bei būtiniausių likvidumo reikalavimų vykdymui, kaip nustatyta Reglamente Nr. 575/2013, taip pat to reglamento 105 straipsnyje nustatytų papildomų reikalavimų ar bet kokių nacionalinių būtiniausių likvidumo reikalavimų vykdymui; antra, reikšminga neigiama įstaigos einamųjų ir būsimų įsipareigojimų raida, kurią vertinant tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti į tikėtiną ir išimtinį likvidumo nutekėjimą, įskaitant atsirandančius potencialaus masinio indėlių atsiėmimo požymius; trečia, pokyčiai, dėl kurių galėtų labai nukentėti įstaigos geras vardas, visų pirma, kai viena ar kelios reitingų agentūros labai sumažina įstaigos reitingą, jeigu dėl to nuteka didelės finansavimo dalys arba įstaiga nebegali atnaujinti finansavimo ar pasinaudoti nuo išorės reitingų priklausančiomis sutarčių sąlygomis.

389    Įvairūs veiksniai, į kuriuos ECB ir BPV atsižvelgė pagal EBI gaires ir kurių, beje, ieškovai neginčijo, leido daryti išvadą, kad pertvarkymo schemos patvirtinimo dieną Banco Popular buvo žlungantis ar galėjo žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktą.

390    Todėl manydama, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga buvo įvykdyta, BPV nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

391    Taigi pirmąją dalį reikia atmesti.

–       Dėl antrosios dalies, susijusios su antrąja sąlyga, numatyta Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte

392    Ieškovai tvirtina, kad likvidumo problemos atveju nebuvo būtinybės taikyti pertvarkymo schemos, nes buvo kitų, proporcingesnių sprendimų. Ankstyvosios intervencijos priemonių taikymas būtų atkūręs pasitikėjimą Banco Popular, jo stabilumą ir vertę. Todėl Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta sąlyga nėra įvykdyta. Ankstyvosios intervencijos priemonių arba privataus pobūdžio priemonių, kurios būtų užkirtusios kelią pertvarkymui, taikymo negalimumas nebuvo pagrįstas.

393    Pertvarkymo schemos 3 straipsnyje BPV, atsižvelgdama į ECB vertinimą, padarė išvadą, kad alternatyvios priemonės, galinčios užkirsti kelią Banco Popular žlugimui per pagrįstą laikotarpį, nėra ir kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta.

394    Kalbant konkrečiau, pertvarkymo schemos 3.2 straipsnyje BPV nurodė, kad nėra jokios pagrįstos tikimybės užkirsti kelią Banco Popular žlugimui kitomis privataus pobūdžio priemonėmis. Tokių priemonių nebuvimą galėjo lemti, be kita ko, šios aplinkybės:

–        pats bankas 2017 m. birželio 6 d. ECB skirtame rašte pripažino, kad gali žlugti,

–        per privataus pardavimo procedūrą nebūtų pavykę pasiekti teigiamo rezultato per terminą, per kurį bankas būtų laiku padengęs skolas ar įvykdęs kitus įsipareigojimus,

–        buvo mažai tikėtina, kad bankas per reikiamą laiką galės sukaupti papildomų lėšų, sudarydamas sandorius rinkoje, vykdydamas centrinio banko operacijas arba panaudodamas jo rezervo fonde ir gaivinimo planuose numatytas priemones;

–        skubios paramos likvidumui padidinti būtų nepakakę turint omenyje likvidumo padėties blogėjimo spartą.

395    Be to, šio sprendimo 287 punkte paminėtame pertvarkymo schemos 3.3 straipsnyje BPV laikėsi nuomonės, kad nėra pagrindo tikėtis, jog priežiūros veiksmais, įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones, būtų galima užkirsti kelią Banco Popular žlugimui.

396    Pertvarkymo schemos 3.4 straipsnyje BPV laikėsi nuomonės, kad taip pat nėra pagrindo tikėtis, jog pasinaudojus įgaliojimais nurašyti ir konvertuoti kapitalo priemones pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnį, būtų išvengta Banco Popular žlugimo per pagrįstą laikotarpį. Visų pirma, BPV manė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Banco Popular dėl savo likvidumo padėties žlugo arba galėjo žlugti, kapitalo nurašymo ir konvertavimo nebūtų pakakę banko likvidumui atkurti.

397    Iš to matyti, kad BPV pertvarkymo schemoje nepagrindė priežasčių, dėl kurių nebuvo galima taikyti alternatyvių rizikos ribojimo priemonių, įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones, arba privataus pobūdžio priemonių. Ieškovai nepateikia jokio konkretaus argumento, kuris leistų suabejoti šia išvada.

398    Pirma, ieškovai tvirtina, kad būta rizikos ribojimu pagrįsto sprendimo, neleidžiančio Banco Popular žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punktą, nes 2017 m. birželio 5 d. Ispanijos bankas ir ECB leido skubiai suteikti grynųjų pinigų įnašą Banco Popular likvidumo poreikiams padengti.

399    Reikia pažymėti, kad 2017 m. birželio 6 d. ECB, vertindamas Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo padėtį, pažymėjo, kad nors Banco Popular parengė įvairių papildomų likvidumo užtikrinimo priemonių keliomis savaitėmis anksčiau ir pradėjo jas įgyvendinti, gaunamų ar dar laukiamų įplaukų nepakako šio banko likvidumo blogėjimui kompensuoti šio vertinimo atlikimo datą. ECB nurodė, kad net pasinaudojus skubia parama likvidumui padidinti, dėl kurios ECB valdančioji taryba nepateikė prieštaravimų 2017 m. birželio 5 d., tą dieną grynųjų pinigų išteklių nepakako, kad būtų užtikrintas Banco Popular pajėgumas įvykdyti įsipareigojimus ne vėliau kaip 2017 m. birželio 7 d.

400    Pertvarkymo schemos 26 konstatuojamosios dalies c punkte BPV konstatavo, kad, neprieštaraujant ECB, 2017 m. birželio 5 d. Banco Popular gavo pirmąją skubią paramą likvidumui padidinti, tačiau Ispanijos bankas neturėjo galimybių jam suteikti papildomos skubios paramos likvidumui padidinti.

401    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2017 m. birželio 5 d. rašte Ispanijos bankas paprašė ECB pritarti skubiam grynųjų pinigų įnašui į Banco Popular, kad būtų išspręsta sunki likvidumo krizė, su kuria susidūrė pastarasis. Tą pačią dieną ECB gavo naują Ispanijos banko raštą, kuriame buvo pateiktas prašymas dėl skubaus grynųjų pinigų įnašo Banco Popular padidinimo, nes pastarasis jam pranešė apie ypač didelį grynųjų pinigų judėjimą. Iš šių dviejų tą pačią dieną ECB gautų raštų matyti, kad Banco Popular grynųjų pinigų išteklių situacija pablogėjo.

402    Taigi pertvarkymo schemos 3.2 straipsnio d punkte BPV taip pat konstatavo, kad, atsižvelgiant į Banco Popular likvidumo blogėjimo spartą, skubaus grynųjų pinigų įnašo būtų nepakakę.

403    Reikia pažymėti, kad kitą dieną po šio pirmojo skubaus grynųjų pinigų įnašo, t. y. 2017 m. birželio 6 d., dėl grynųjų pinigų atsiėmimo apimties ir greitumo ECB ir Banco Popular valdyba padarė išvadą, kad, birželio 7 d. suėjus terminui, bankas nebegalės padengti skolų ar kitų įsipareigojimų. Taigi, kadangi buvo konstatuotas Banco Popular žlugimas, nebebuvo įmanomas skubus papildomas grynųjų pinigų įnašas.

404    Be to, kaip teigia BPV, ji neatlieka jokio vaidmens teikiant skubų grynųjų pinigų įnašą; jis priskirtinas nacionalinių centrinių bankų kompetencijai.

405    Todėl pertvarkymo schemoje BPV galėjo tik konstatuoti, pirma, kad ECB, atlikdamas Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo padėties vertinimą, manė, kad jo patvirtintas skubus grynųjų pinigų įnašas nebūtų padėjęs išspręsti Banco Popular likvidumo krizės, ir, antra, kad Ispanijos bankas nesuteikė Banco Popular papildomo skubaus grynųjų pinigų įnašo.

406    Iš to matyti, kad, priešingai nei teigia ieškovai, skubus grynųjų pinigų įnašo suteikimas nebuvo pertvarkymo schemai alternatyvi priemonė.

407    Antra, ieškovai teigia, kad suteikus visą skubų grynųjų pinigų įnašą, dėl kurio iš pradžių buvo gautas ECB leidimas, Banco Popular būtų galėjęs patenkinti savo neatidėliotinus likvidumo poreikius, kad galėtų įgyvendinti kitas privataus pobūdžio priemones, kaip antai turto pardavimą.

408    Pakanka pažymėti, kad, kadangi buvo nustatyta, jog Banco Popular negalėjo gauti skubaus grynųjų pinigų įnašo, ieškovų paminėtas turto pardavimas, kiek jis būtų priklausęs nuo šio įnašo suteikimo, nebuvo pertvarkymui alternatyvi priemonė.

409    Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad ieškovai, atrodo, neatsižvelgia į tai, jog 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular likvidumo būklė pablogėjo tiek, kad reikėjo imtis skubių priemonių. Be to, ieškovai neįrodė, kad jų nurodytos alternatyvios priemonės, kurias sudaro turto pardavimas, kaip antai Totalbank arba WiZink pardavimas, galėjo būti įgyvendintos per pakankamai trumpą laiką, kad 2017 m. birželio 7 d. Banco Popular būtų galėjusi rasti pakankamai grynųjų pinigų įsipareigojimams įvykdyti.

410    Kaip nurodo BPV, toks turto pardavimas, kuris buvo tik parengiamasis etapas, negalėjo būti baigtas anksčiau nei po kelių savaičių. Todėl net darant prielaidą, kad, kaip teigia ieškovai, iki 2017 m. birželio 21 d. Banco Popular buvo suteiktas skubus papildomas grynųjų pinigų įnašas, tokie pardavimai negalėjo būti užbaigti per šį laikotarpį.

411    Šiuo klausimu taip pat pažymėtina, kad, ECB vertinimu, nebuvo esamų priežiūros ar ankstyvo įsikišimo veiksmų, leidžiančių nedelsiant atkurti Banco Popular finansinę padėtį ir užtikrinti jam pakankamai laiko, kad būtų įvykdytas įmonės sandoris ar kitas sprendimas.

412    Be to, kai 2017 m. balandžio mėn. Banco Popular prezidentas paskelbė apie banko privataus pardavimo procedūros pradžią, kad būtų pašalinta bankroto rizika, jis iš tikrųjų pripažino, kad turto pardavimas nebebuvo pakankama priemonė Banco Popular sunkumams įveikti.

413    Galiausiai, net darant prielaidą, kad šis turtas galėjo būti parduotas per pakankamai trumpą laikotarpį, kad būtų galima įnešti naujų lėšų, ieškovai nepaaiškina, kaip tokios priemonės būtų leidusios sumažinti indėlių atsiėmimą, taigi ir nutraukti grynųjų pinigų nutekėjimą, bei atkurti ilgalaikį Banco Popular gyvybingumą.

414    Trečia, ieškovai teigia, kad kitos privataus pobūdžio priemonės būtų leidusios išspręsti Banco Popular likvidumo problemas. Šiuo klausimu jie remiasi dviem laiškais, kuriuose 2017 m. birželio 3 ir 5 d. Barclays Bank ir Deutsche Bank nurodė, kad yra pasirengę užtikrinti Banco Popular kapitalo padidinimą 4 mlrd. eurų. Ieškovų teigimu, pertvarkymo mechanizmą buvo galima atidėti iki kito savaitgalio po 2017 m. birželio 7 d., nes BPV, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies b punktu, galėjo suteikti paskolą Banco Popular per BPF, kad šis galėtų išsilaikyti iki rinkų uždarymo penktadienį.

415    Pakanka pažymėti, kad ieškovų paminėtuose raštuose nėra jokio aiškaus Barclays Bank ar Deutsche Bank įsipareigojimo dalyvauti didinant Banco Popular kapitalą ir jie atspindi tik diskusijas dėl galimo būsimo kapitalo padidinimo. Iš šių raštų matyti, kad jų išsiuntimo dieną Banco Popular kapitalo didinimo projektas dar buvo labai ankstyvame etape.

416    Taigi Banco Popular skirtame 2017 m. birželio 3 d. rašte Barclays Bank tik daro nuorodą į neseniai vykusias diskusijas dėl kapitalo padidinimo, kurių tikslas – patenkinti Banco Popular papildomų atidėjinių poreikius ir pasiekti gerokai didesnį kapitalo lygį, kad būtų sumažinta jam kylanti rizika, susijusi su konkrečiu pavojumi, kylančiu dėl nekilnojamojo ir kito nelikvidžiojo turto. Taigi tame rašte, pirma, nėra nieko, kas rodytų, jog Barclays Bank buvo pasirengęs dalyvauti didinant kapitalą, ir, antra, jame nenurodyta likvidumo krizė, su kuria susidūrė Banco Popular, ir nepasiūlyta jokio sprendimo, kuriuo būtų galima tai ištaisyti.

417    2017 m. birželio 5 d. Banco Popular skirtame rašte Deutsche Bank tik paminėjo savo suinteresuotumą užtikrinti 50 % galimo kapitalo padidinimo 4 mlrd. eurų suma. Deutsche Bank nurodo tik tai, kad „akivaizdu, jog yra tam tikros sąlygos, tačiau raštas grindžiamas mūsų įsitikinimu, kad tokiomis aplinkybėmis, kurios, mūsų nuomone, gali iš tikrųjų susiklostyti] [kapitalo] didinimas galėtų būti įgyvendintas siekiant stabilizuoti banko padėtį“. Taigi šis raštas neturėtų būti aiškinamas kaip apimantis tvirtą Deutsche Bank įsipareigojimą ir nesusijęs su sprendimu, kuriuo siekiama išspręsti Banco Popular likvidumo krizę.

418    Reikia pažymėti, kad ieškovų argumentas grindžiamas vien teorine prielaida, jog šis kapitalo didinimas galėjo būti faktiškai įvykdytas per pakankamai trumpą terminą, kad grynųjų pinigų įnašas būtų padarytas praėjus kelioms dienoms po birželio 7-osios. Pažymėtina, kad ieškovai nepaaiškina, kaip šis kapitalo padidinimas galėjo sustabdyti indėlių nutekėjimą ir ilgainiui atkurti Banco Popular likvidumo padėtį.

419    Dėl argumento, susijusio su BPF galimybe suteikti paskolą Banco Popular, pakanka konstatuoti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies b punktą pertvarkymo schemoje taikydama pertvarkymo priemones BPV gali pasinaudoti BPF tik tiek, kiek tai reikalinga norint veiksmingai taikyti pertvarkymo priemones, siekiant, be kita ko, kad būtų suteiktos paskolos įstaigai, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra. Iš to aiškiai matyti, kad ši galimybė gali būti numatoma tik vykdant pertvarkymą ir jokiu būdu nėra jam alternatyvi priemonė.

420    Ketvirta, ieškovai teigia, kad ECB pakeitus Banco Popular valdymo organo narius, likvidumo krizė galėjo būti veiksmingai išspręsta sukuriant pasitikėjimo įvaizdį rinkoms, klientams ir banko kreditoriams.

421    Net jei būtų pripažinta, kad Banco Popular vadovybės pakeitimas būtų galėjęs atkurti pasitikėjimo banku įvaizdį, to negalima laikyti alternatyviu sprendimu, kuris būtų leidęs nedelsiant sustabdyti indėlių nutekėjimą arba suteikti grynųjų pinigų, reikalingų indėlių atsiėmimui, kuris būtų tęsęsis, ir taip per trumpą laiką patenkinti Banco Popular likvidumo poreikius.

422    Taip pat reikėtų pažymėti, kad vertindamas Banco Popular žlugimą ar galimą žlugimą, ECB atsižvelgė į tai, kad, turint omenyje stebėto likvidumo mažėjimo mastą ir tempą, jam, kaip priežiūros institucijai, prieinamomis priemonėmis, įskaitant Direktyvos 2014/59 27–29 straipsniuose numatytas priemones, be kita ko, įskaitant galimybę reikalauti banko generalinio direktoriaus ir valdymo organo atsistatydinimo, nebuvo galima užtikrinti, kad Banco Popular galės suėjus terminui sugrąžinti savo skolas ar įvykdyti kitus įsipareigojimus.

423    Iš to matyti, kad ieškovai nenustatė, jog jų nurodytomis alternatyviomis priemonėmis būtų buvę įmanoma atkurti Banco Popular likvidumą per pakankamai trumpą laiką, taigi neįrodė, kad BPV padarė akivaizdžią vertinimo klaidą konstatuodama, jog nebuvo alternatyvių pertvarkymui priemonių, kuriomis buvo galima užkirsti kelią faktiniam ar numatomam Banco Popular žlugimui 2017 m. birželio 6 d.

424    Be to, kalbant apie ieškovų argumentą, kad ECB ir BPV dar 2017 m. gegužės mėn. buvo nusprendę parduoti Banco Popular Banco Santander, pakanka pažymėti, kad jis yra nereikšmingas vertinant Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą sąlygą ir kad, be to, šis argumentas yra visiškai spekuliatyvus.

425    Iš to matyti, kad manydama, jog Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta sąlyga buvo įvykdyta, BPV nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

426    Todėl antrąją dalį reikia atmesti.

–       Dėl trečiosios dalies, susijusios su Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta trečiąja sąlyga

427    Ieškovai tvirtina, kad dėl viešojo intereso nereikėjo patvirtinti pertvarkymo schemos, nes buvo proporcingesnių priemonių, kurios būtų leidusios išspręsti Banco Popular likvidumo krizę išvengiant akcininkų nuosavybės teisės konfiskavimo, todėl pertvarkymo schema neatitinka Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos sąlygos.

428    Reikia priminti, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog „šio straipsnio 1 dalies c punkto tikslais pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą, jeigu jie būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų, ir yra proporcingi tiems tikslams, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu“.

429    Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje išvardyti pertvarkymo tikslai: užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, išvengti didelių neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui, apsaugoti viešąsias lėšas, kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę, apsaugoti indėlininkus ir investuotojus, apsaugoti klientų lėšas bei turtą.

430    Kad būtų įvykdyta Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta sąlyga, reikia patikrinti, ar šio reglamento 14 straipsnyje nurodyti tikslai bus geriau pasiekti vykdant subjekto pertvarkymą, o ne jį likviduojant.

431    Nagrinėjamu atveju pertvarkymo schemos 4.1 straipsnyje BPV padarė išvadą, kad pertvarkymas taikant verslo pardavimo priemonę buvo būtinas dėl viešojo intereso, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punktą ir 5 dalį.

432    Pertvarkymo schemos 4.2 straipsnyje BPV pažymėjo, jog pertvarkymas buvo būtinas ir proporcingas siekiant Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų tikslų, t. y. išvengti didelių neigiamų pasekmių Sąjungos ir susijusių valstybių narių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui, įskaitant rinkos infrastruktūras, ir palaikant rinkos drausmę; Ji nurodė, kad Banco Popular likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą šie tikslai nebūtų buvę pasiekti tokiu pat mastu. Tada BPV pertvarkymo schemos 4.4 straipsnyje išnagrinėjo pertvarkymo tikslus atsižvelgiant į tuo metu egzistavusias aplinkybes.

433    Konkrečiai pertvarkymo schemos 4.4.2 straipsnyje BPV paaiškino, kad padarė išvadą, jog dėl Banco Popular padėties kilo didėjanti didelio neigiamo poveikio Ispanijos finansiniam stabilumui rizika, atsižvelgiant į įvairius veiksnius. Viena iš šių aplinkybių buvo, pirma, Banco Popular, kuris buvo Ispanijos šeštos bankų grupės patronuojančioji bendrovė, kurio bendra turto suma siekė 147 mlrd. EUR ir kurį 2017 m. Ispanijos bankas buvo nurodęs kaip sisteminės svarbos įstaigą, dydis ir svarba. BPV, be kita ko, pažymėjo, kad Banco Popular buvo vienas iš pagrindinių Ispanijos rinkos dalyvių, užimantis didelę mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) rinkos dalį, ir kad jam priklausė santykinai didelė indėlių dalis (beveik 6 %) ir daug mažmeninių klientų (apie 1,4 mln.) visoje Ispanijoje. Antra, BPV atsižvelgė į Banco Popular veiklos pobūdį; ši veikla – tai komercinio banko veikla ir daugiausiai susijusi su finansavimo pasiūla, santaupų valdymu ir paslaugomis privatiems asmenims, šeimoms ir įmonėms (be kita ko, MVĮ). Pasak BPV, Banco Popular verslo modelio panašumas į kitų Ispanijos komercinių bankų verslo modelį galėjo prisidėti prie galimo netiesioginio neigiamo poveikio šiems bankams, kurie gali būti laikomi susiduriančiais su tais pačiais sunkumais.

434    Tai rodo, kad BPV pagrindė, kokiu mastu Banco Popular pertvarkymas atitiko, inter alia, bendrojo intereso tikslą išvengti neigiamo poveikio finansiniam stabilumui, visų pirma apribojant šalutinį poveikį.

435    Be to, reikėtų priminti, kad Sprendimo 2017/1246, kuriuo patvirtinta pertvarkymo schema, 4 konstatuojamojoje dalyje Komisija aiškiai nurodė pritarianti pertvarkymo schemai ir visų pirma priežastims, kurias BPV buvo išdėsčiusi siekdama pagrįsti pertvarkymo poreikį viešojo intereso labui pagal Reglamento Nr. 806/2014 5 straipsnį.

436    Ieškovų argumentais negalima paneigti BPV ir Komisijos išvadų, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta sąlyga buvo įvykdyta.

437    Ieškovai iš esmės teigia, kad verslo pardavimo priemonė buvo neproporcinga, palyginti su jų argumentuose dėl Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos antrosios sąlygos nurodytomis alternatyviomis Banco Popular pardavimui priemonėmis, kurios būtų leidusios išspręsti likvidumo krizę nepažeidžiant jų nuosavybės teisių. Šiuo argumentu ieškovai iš tikrųjų ginčija pertvarkymo proporcingumą alternatyvioms priemonėms, kurias jie nurodo turėdami omenyje jų nuosavybės teisių pažeidimą.

438    Kitu dublike pateiktu argumentu jie priduria, kad BPV nepaaiškina, kodėl verslo pardavimo priemonė buvo geriausias sprendimas siekiant pertvarkymo tikslų, palyginti su kitomis Reglamente Nr. 806/2014 nurodytomis pertvarkymo priemonėmis.

439    Pirma, ieškovai neteigia, kad pertvarkymo schema neatitinka Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų viešojo intereso tikslų, kuriais siekiama apsaugoti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijas ir išsaugoti finansinį stabilumą.

440    Antra, ieškovai nepateikia jokių argumentų, galinčių patvirtinti, kad šie tikslai būtų pasiekti, jeigu Banco Popular būtų likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą. Pertvarkymo proporcingumas Reglamente Nr. 806/2014 nurodytų alternatyvių priemonių ar kitų pertvarkymo priemonių atžvilgiu nėra svarbus Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos sąlygos taikymui.

441    Iš to matyti, kad manydama, jog Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta sąlyga buvo įvykdyta, BPV nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

442    Todėl reikia atmesti ir trečiąją dalį, taigi ir visą ieškinio penktąjį pagrindą.

 Dėl šeštojo pagrindo, grindžiamo rizikos ribojimo bankų sektoriuje principo pažeidimu

443    Ieškovai teigia, kad neįgyvendindamas ankstyvosios intervencijos priemonių, ECB, koordinuodamas savo veiksmus su BPV, pažeidė rizikos ribojimo bankų sektoriuje principą, nes tokių priemonių įgyvendinimas būtų leidęs išvengti pertvarkymo schemos taikymo. Ieškovai iš esmės tvirtina, kad ankstyvosios intervencijos priemonių taikymas būtų leidęs išvengti Banco Popular likvidumo krizės, kuria buvo grindžiamas pertvarkymo schemos priėmimas ir Banco Popular pardavimas trečiajai šaliai. Jų nuomone, tokių priemonių įgyvendinimas būtų pakeitęs pertvarkymo schemos turinį arba būtų galėjęs užkirsti kelią jos patvirtinimui.

444    Pirma, reikia pažymėti, kad šis ieškinio pagrindas tiek, kiek jis nukreiptas prieš ECB dėl to, kad jis nesiėmė ankstyvosios intervencijos priemonių, turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nes ECB nėra šios bylos šalis.

445    Antra, šiame pagrinde ieškovai tvirtina, kad buvo pažeistas rizikos ribojimo bankų sektoriuje principas. Ieškinyje ir teismo posėdyje jie teigė, kad šis principas kyla iš aplinkosaugos srityje taikomo atsargumo principo.

446    Tačiau reikia priminti, kad nors SESV 191 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog aplinkos politika pirmiausia yra grindžiama atsargumo principu, šis principas taip pat taikomas ir kitose Sąjungos politikos srityse, būtent visuomenės sveikatos apsaugos politikoje ir kai Sąjungos institucijos, remdamosi bendra žemės ūkio politika arba vidaus rinkos politika, patvirtina žmonių sveikatos apsaugos priemones (žr. 2019 m. spalio 1 d. Sprendimo Blaise ir kt., C‑616/17, EU:C:2019:800, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

447    Šis principas reiškia, kad tais atvejais, kai neaišku, ar kyla rizika žmonių sveikatai ir koks jos mastas, galima imtis apsaugos priemonių nelaukiant, kol bus visiškai įrodytas šios rizikos realumas ir rimtumas (žr. 2019 m. spalio 1 d. Sprendimo Blaise ir kt., C‑616/17, EU:C:2019:800, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo Bayer CropScience ir Bayer / Komisija, C‑499/18 P, EU:C:2021:367, 80 punktą).

448    Tačiau pakanka pažymėti, kad ieškovai nepaaiškina, kaip atsargumo principas, kaip jis apibrėžtas jurisprudencijoje, taikomas bankų sektoriuje.

449    Todėl tikslinga išnagrinėti šį pagrindą, nes ieškovai priekaištauja BPV dėl to, kad ji nesiėmė ankstyvųjų intervencijos priemonių, kurios būtų leidusios išvengti Banco Popular likvidumo krizės. Šiuo klausimu ieškovai teigia, kad priėmus ankstyvosios intervencijos priemones arba kitas priemones, nurodytas Reglamento Nr. 806/2014 13 straipsnyje, Reglamente Nr. 1024/2013 ir Direktyvos 2014/59 27–29 straipsniuose, būtų buvę išvengta dėl pertvarkymo kilusios krizės. Jie teigia, kad per kelis mėnesius iki Banco Popular pertvarkymo BPV nesiėmė jokių veiksmingų priemonių ir leido padėčiai blogėti, todėl mokus bankas buvo pertvarkytas dėl likvidumo problemos.

450    Ieškovai išvardijo tam tikras ankstyvosios intervencijos priemones, kurios būtų buvusios tinkamos Banco Popular atveju ir kurios, jų nuomone, būtų leidusios sustabdyti banko padėties blogėjimą. Juose siūloma padalyti banką į reorganizuotą banką ir atskirą įmonę, laikinai administruoti ir pakeisti direktorių valdybą, stebėti likvidumo būklę ir skubiai apriboti skolą, suteikti likvidumo atsargų, kad būtų galima laimėti laiko konkurencingai pardavimo procedūrai, ir galiausiai derėtis su kreditoriais dėl finansinio susigrąžinimo.

451    Visų pirma reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog ankstesnis priemonės patvirtinimas pagal Reglamento Nr. 1024/2013 16 straipsnį, Direktyvos 2014/59 27 straipsnio 1 dalį arba 28 ar 29 straipsnius, arba Direktyvos 2013/36 104 straipsnį nėra sąlyga taikyti pertvarkymo priemonę.

452    Tai pat reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 806/2014 13 straipsnio, skirto ankstyvosios intervencijos priemonėms, 1 dalyje numatyta, jog ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos informuoja BPV apie visas priemones, kurių jos reikalauja, kad įstaigos ar grupės imtųsi, arba kurių jos imasi pačios pagal Reglamento Nr. 1024/2013 16 straipsnį, Direktyvos 2014/59 27 straipsnio 1 dalį ar 28 arba 29 straipsnius arba Direktyvos 2013/36 104 straipsnį.

453    Iš to matyti, kad, kaip pažymi BPV, palaikoma Banco Santander ir Ispanijos Karalystės, ankstyvosios intervencijos priemonių priėmimas priskiriamas ne jos, o ECB ir kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų kompetencijai.

454    Šiuo klausimu pažymėtina, kad ieškovai nepaaiškina, kokiu teisiniu pagrindu BPV galėjo patvirtinti tokias priemones.

455    Taigi, kadangi BPV neturi kompetencijos patvirtinti ieškovų išvardytų priemonių, jie negali jai priekaištauti dėl jų nepriėmimo iki pertvarkymo schemos patvirtinimo.

456    Galiausiai, kaip teigia BPV, palaikoma Komisijos, ieškovų argumentais negalima paneigti pertvarkymo schemos teisėtumo. Iš tikrųjų pertvarkymo schemos priėmimas turi būti laikomas pagrįstu, kai įvykdomos Reglamente Nr. 806/2014, visų pirma jo 18 straipsnyje, nustatytos sąlygos. Tai, kad buvo galima imtis prevencinių priemonių Banco Popular sunkumams pašalinti, neturi reikšmės vertinant pertvarkymo schemos teisėtumą, nes nustatyta, kad jos priėmimo dieną Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytos sąlygos buvo įvykdytos.

457    Taip pat reikia pažymėti, kad šis ieškinio pagrindas grindžiamas tik spekuliatyviais ir nepagrįstais teiginiais, kad jei būtų buvę imtasi ankstyvosios intervencijos priemonių arba kitų prevencinių priemonių, Banco Popular likvidumo krizės būtų buvę išvengta, o pertvarkymo schemos nebūtų prireikę arba jos turinys būtų buvęs kitoks.

458    2021 m. gegužės 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovų naują pasiūlymą pateikti įrodymų pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį, susijusį su dviem 2021 m. gegužės 27 d. internete paskelbtais spaudos straipsniais, kuriuose minimi FROB pirmininko elektroniniai laiškai BPV dėl BPV pirmininkės per interviu televizijos kanalui Bloomberg išsakytų teiginių, ir, antra, paprašė Bendrojo Teismo įpareigoti BPV pateikti šiuos elektroninius laiškus kaip proceso organizavimo priemonę. Ieškovai tvirtina, kad šie dokumentai, kuriais siekiama įrodyti nutekėjimo faktą ir jo įtaką Banco Popular likvidumo praradimui, patvirtina jų ieškinio šeštąjį pagrindą. Šiuo klausimu ieškovai remiasi ieškinio 83 punktu, kuriame jie nurodė, kad BPV pirmininkės pareiškimai sukėlė paniką tarp Banco Popular klientų ir nulėmė jo akcijų rinkos vertės kritimą ir kad toks „elgesys [buvo] nesuderinamas su elementariausia rizikos ribojimo idėja“.

459    Vien iš šio ieškinio 83 punkte esančio sakinio negalima daryti išvados, kad ieškovai šiame ieškinio pagrinde nurodė argumentus, kuriais siekiama priekaištauti BPV dėl jo pirmininkės pareiškimų. Pirma, iš šio ieškinio pagrindo antraštės ir pateiktų argumentų matyti, kad ieškovai priekaištauja BPV tik dėl to, kad ji nesiėmė kitų priemonių, įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones, kad išvengtų pertvarkymo schemos patvirtinimo. Antra, ieškovai nepateikia jokių argumentų dėl BPV pirmininkės pareiškimų ir šiuo sakiniu nepaaiškina, kokią nuostatą ar principą BPV tariamai pažeidė. Be to, reikia pažymėti, kad dublike ieškovai neišplėtojo ieškinio šeštajame pagrinde išdėstytų argumentų šiuo klausimu.

460    Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovų pateikti spaudos straipsniai ir FROB pirmininko elektroniniai laiškai, kuriuos jie prašo pateikti 2021 m. gegužės 28 d. rašte, nėra svarbūs, kiek jie susiję su BPV pirmininkės pareiškimais.

461    Taigi šeštasis pagrindas turi būti atmestas kaip iš dalies nereikšmingas ir iš dalies nepagrįstas.

 Dėl septintojo pagrindo, grindžiamo teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu

462    Ieškovai teigia, kad iki pertvarkymo schemos patvirtinimo susiklosčiusios įvairios aplinkybės leido jiems pagrįstai tikėtis, jog Banco Popular nebus pertvarkytas.

463    Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad teisė remtis šiuo principu suponuoja, jog kompetentingos Sąjungos valdžios institucijos suteikė tikslių, nesąlyginių ir tikrovę atitinkančių garantijų, kildinamų iš patvirtintų ir patikimų šaltinių. Iš tiesų ši teisė suteikiama kiekvienam asmeniui, esančiam tokioje padėtyje, kurioje Sąjungos institucija, įstaiga ar agentūra, suteikdama jam konkrečias garantijas, sukėlė pagrįstų lūkesčių (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija; šiuo klausimu taip pat žr. 2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Taryba ir kt. / K. Chrysostomides & Co. ir kt., C‑597/18 P, C‑598/18 P, C‑603/18 P ir C‑604/18 P, EU:C:2020:1028, 178 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

464    Kaip Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, nors teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų, ūkio subjektai negali pagrįstai tikėtis išlaikyti egzistuojančios padėties, kuri gali pasikeisti Sąjungos institucijoms įgyvendinant savo diskreciją, ypač tokioje srityje kaip valstybės pagalba bankų sektoriuje, kurio tikslas yra nuolatinis derinimas su kintančiomis ekonominėmis sąlygomis (žr. 2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

465    Šią jurisprudenciją galima pritaikyti banko, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, situacijai (pagal analogiją žr. 2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Taryba ir kt. / K. Chrysostomides & Co. ir kt., C‑597/18 P, C‑598/18 P, C‑603/18 P ir C‑604/18 P, EU:C:2020:1028, 181 ir 182 punktus). Iš tikrųjų, kaip nurodo Teisingumo Teismas, bankų sektoriuje dėl nuolatinio prisitaikymo prie ekonominės padėties pokyčių subjekto akcininkai ir kreditoriai negali teigti turį teisėtų lūkesčių, kad šis subjektas ateityje neatsidurs tokioje padėtyje, dėl kurios būtų pateisinamas pertvarkymo priemonės taikymas. Jie taip pat negali teigti, kad BPV galėjo suteikti jiems garantiją, jog bankui, kuris atitiktų Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje nustatytas sąlygas, pertvarkymo priemonė nebūtų taikoma.

466    Todėl ieškovai, kaip Banco Popular akcininkai ar kreditoriai, negali teigti, kad BPV, priimdama pertvarkymo schemą, pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

467    Bet kuriuo atveju nė viena iš ieškovų nurodytų aplinkybių neturėtų būti laikoma pateisinančia teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymą.

468    Pirma, ieškovai teigia, kad teisėti lūkesčiai grindžiami Reglamento Nr. 806/2014 13 konstatuojamąja dalimi, kurioje nustatyta, kad „siekiant atkurti pasitikėjimą bankų sektoriumi ir jo patikimumą, <…> ECB šiuo metu atlieka išsamų visų tiesiogiai prižiūrimų bankų balansų vertinimą“ ir kad „[t]oks įvertinimas turėtų įtikinti visus suinteresuotuosius subjektus, kad kredito įstaigos, kurioms pradedamas taikyti BPM, taigi patenkančios į BPeM taikymo sritį, iš esmės yra patikimos ir jomis galima pasitikėti“. ECB, bendradarbiaudamas su BPV, turėtų naudotis savo įgaliojimais, kad užtikrintų jos prižiūrimų kredito įstaigų mokumą ir patikimumą.

469    Pakanka pažymėti, kad ši Reglamento Nr. 806/2014 konstatuojamoji dalis yra susijusi su ECB atliktu vertinimu, susijusiu su BPM sukūrimu. Jei, kaip ieškovai, laikytumės nuomonės, kad bet kuriam ECB prižiūrimam bankui garantuojama, kad jis yra galutinai „patikimas ir juo galima pasitikėti“, taigi jam nebus taikomas pertvarkymo veiksmas, tai reikštų, kad Reglamentas Nr. 806/2014 prarastų veiksmingumą.

470    Antra, ieškovai remiasi 2014 ir 2016 m. Banco Popular testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, taip pat 2016 m. lapkričio mėn. ECB atlikto priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) rezultatais, reikšdami pagrįstą lūkestį, kad įstaiga buvo stabili ir moki ir kad nebuvo rizikos, jog jai bus taikomas pertvarkymas.

471    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad ieškovų nurodyti duomenys yra susiję su Banco Popular padėtimi tam tikrą dieną, kuri buvo keliais mėnesiais ankstesnė už pertvarkymo priemonės patvirtinimo datą. Pavyzdžiui, Banco Popular 2016 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai buvo paskelbti 2016 m. liepos mėn., o ECB 2016 m. lapkričio mėn. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatų atskaitos data buvo 2015 m. gruodžio 31 d. Šie duomenys negali būti vertinami kaip Banco Popular būsimos finansinės raidos rodikliai. Jie negali būti laikomi sukeliančiais ieškovams teisėtą lūkestį, kad Banco Popular ateityje neatsidurs žlugimo ar galimo žlugimo situacijoje. Be to, reikėtų priminti, kad nagrinėjamu atveju Banco Popular likvidumo padėtis pablogėjo po šių rezultatų, nuo 2017 m. vasario mėn. Visų pirma reikėtų priminti, kad 2017 m. gegužės 12 d. Banco Popular nebeatitiko minimalaus reikalaujamo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo. Bet kuriuo atveju šie duomenys negali būti laikomi tiksliomis, besąlyginėmis ir tarpusavyje derančiomis ES institucijos garantijomis, kad Banco Popular ateityje nebus taikoma pertvarkymo priemonė.

472    Trečia, ieškovai remiasi tuo, kad 2017 m. ECB leido grąžinti Banco Popular subordinuotosios skolos emisijos dalį, lygią 400 000 EUR. Jie mano, kad bet kuris racionalus investuotojas būtų manęs, kad, jei Banco Popular būtų turėjęs mokumo ar likvidumo problemų, ECB būtų paprieštaravęs šiai priemonei.

473    Tačiau, pirma, šie faktai nėra tikslios BPV suteikiamos Banco Popular finansinio patikimumo garantijos, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 463 punkte cituojamą jurisprudenciją. Be to, ieškovai nepaaiškina, kodėl šie faktai galėjo suteikti bet kuriam informuotam investuotojui teisėtą lūkestį, kad Banco Popular yra mokus ar likvidus, nors šie investuotojai negalėjo nežinoti, kad kelis mėnesius iki pertvarkymo schemos patvirtinimo banko padėtis sparčiai blogėjo. Taigi 2017 m. vasario 3 d. paskelbta Banco Popular 2016 m. metinė ataskaita, 2017 m. gegužės 5 d. paskelbta 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinė ataskaita ir sumažintas kredito reitingas buvo investuotojams žinomi duomenys, atskleidžiantys Banco Popular sunkumus. Be to, 2017 m. vasario–gegužės mėn. žiniasklaida plačiai rašė apie Banco Popular, pranešdama apie pablogėjusią jo finansinę padėtį.

474    Ketvirta, ieškovai teigia, kad dėl to, kad BPV ir ECB neįgyvendino ankstyvosios intervencijos priemonių, jie manė, kad artimiausiu metu Banco Popular nebus taikoma pertvarkymo priemonė.

475    Pakanka priminti, kad iš Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 3 dalies matyti, jog išankstinis ankstyvosios intervencijos priemonių taikymas nėra sąlyga imtis pertvarkymo veiksmų, ir tai ieškovai aiškiai pripažįsta dublike. Taigi ieškovai negalėjo daryti jokių išvadų iš tokių priemonių nebuvimo.

476    Todėl reikia konstatuoti, kad ieškovai negali pagrįstai teigti, jog turėjo BPV suteiktas garantijas, jog ji nepatvirtins Banco Popular pertvarkymo schemos. Taip pat reikėtų pažymėti, kad Banco Popular akcininkai neturėjo garantijų, kad kai kurie iš BPV patvirtintų pertvarkymo veiksmų neturės poveikio jų investicijoms.

477    Todėl septintąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl aštuntojo pagrindo, grindžiamo Chartijos 17 ir 52 straipsniuose įtvirtintų nuosavybės teisės ir proporcingumo principo pažeidimu

478    Ieškovai tvirtina, kad pagal pertvarkymo schemą iš Banco Popular akcininkų neproporcingai atimama jų nuosavybės teisė, taip pažeidžiant Chartijos 17 ir 52 straipsnius.

479    Ieškovai teigia, kad jų nuosavybės teisės pažeidimas buvo neproporcingas BPV siekiamam finansinio stabilumo apsaugos tikslui. Jie nurodo, kad, prisidengdama viešojo intereso ir finansų rinkų stabilumo apsauga, BPV visiškai atėmė iš Banco Popular akcininkų jų nuosavybės teisę, o tai įrodo, kad nebuvo laikomasi proporcingumo reikalavimo. Ieškovai iš esmės tvirtina, kad buvo mažiau ribojančių priemonių nei patvirtinta pertvarkymo schema ir kad pagal šią schemą iš jų buvo atimta nuosavybės teisė, prieš tai jų neišklausius ir nesumokėjus jiems jokios kompensacijos.

480    Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas iš pagrindinių bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (žr. 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C‑611/17, EU:C:2019:332, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo Bayer CropScience ir Bayer / Komisija, C‑499/18 P, EU:C:2021:367, 166 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šis principas primintas ESS 5 straipsnio 4 dalyje ir prie ES bei ESV sutarčių pridėto Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 1 straipsnyje.

481    Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„[k]iekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosius interesus.“

482    Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje garantuojamos teisės nėra absoliučios ir gali būti nustatyti naudojimosi jomis apribojimai, pateisinami Sąjungos siekiamais bendrojo intereso tikslais. Todėl, kaip matyti iš Chartijos 52 straipsnio 1 dalies, gali būti taikomi naudojimosi teise į nuosavybę apribojimai, tačiau tik tuo atveju, kai jie tikrai atitinka siekiamus bendrojo intereso tikslus ir siekiamų tikslų atžvilgiu nėra neproporcingas bei neleistinas kišimasis, keliantis grėsmę pačios garantuojamos teisės esmei (žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 69 ir 70 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Adusbef ir kt., C‑686/18, EU:C:2020:567, 85 punktą ir 2019 m. gegužės 23 d. Sprendimo Steinhoff ir kt. / ECB, T‑107/17, EU:T:2019:353, 100 punktą).

483    Iš to matyti, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir kad pagal šio sprendimo 205 punkte cituotą Chartijos 52 straipsnio 1 dalį jai gali būti taikomi apribojimai, jeigu jie yra numatyti taikytinuose teisės aktuose, būtini siekiant bendrojo tikslo ir proporcingi šiam tikslui.

484    Ieškovai pripažįsta, kad jų nuosavybės teisė gali būti ribojama, ir neginčija, kad Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsniu BPV suteikiama galimybė priimti sprendimą dėl subjekto kapitalo priemonių konvertavimo ir nurašymo vykdant pertvarkymą.

485    Visų pirma, iš Reglamento Nr. 806/2014 61 konstatuojamosios dalies matyti, kad akcininkų ir kreditorių teisių apribojimai turėtų atitikti Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje ir to paties reglamento 62 konstatuojamojoje dalyje nurodytus principus, kad nuosavybės teisių ribojimas turėtų būti proporcingas.

486    Pagal Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio, kuriame nustatyti bendrieji pertvarkymo principai, 1 dalies a punktą įstaigos, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra, akcininkai nuostolius patiria pirmieji.

487    Teisingumo Teismas dėl bankų akcininkų nusprendė, kad pagal bendrą tvarką, taikomą akcinių bendrovių akcininkų statusui, jie prisiima visą riziką, susijusią su jų investicijomis (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 73 punktas).

488    Teisingumo Teismas valstybės pagalbos srityje konstatavo: kadangi akcininkai atsako už banko skolą atsižvelgiant į jų įneštą kapitalą, aplinkybė, jog Komisijos komunikato dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas) (OL C 216, 2013, p. 1) 40–46 punktuose reikalaujama, kad panaikinant banko nuosavo kapitalo trūkumą prieš suteikiant valstybės pagalbą šie akcininkai, naikinant banko patirtus nuostolius, prisidėtų tiek pat, kiek prisidėtų nesant tokios pagalbos, negali būti vertinama kaip pažeidžianti jų teisę į nuosavybę (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 74 punktas).

489    Pagal analogiją reikia manyti, kad pertvarkymo schemoje išdėstytas sprendimas nurašyti ir konvertuoti ieškovų turimas Banco Popular nuosavo kapitalo priemones buvo priimtas dėl to, kad subjekto akcininkai turi prisiimti riziką, susijusią su jų investicijomis, ir dėl to, kad, kadangi šiam subjektui pertvarkymo veiksmai taikomi dėl jo žlugimo, jie turi prisiimti atitinkamas ekonomines pasekmes.

490    Šiuo klausimu Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad priemonė, kuria sumažinama Kipro banko akcijų nominalioji vertė, buvo proporcinga šia priemone siekiamam tikslui. Jis visų pirma konstatavo, kad šia priemone buvo siekiama banko rekapitalizavimo ir ji buvo tinkama įgyvendinant tikslą užtikrinti Kipro finansų sistemos ir visos euro zonos stabilumą. Be to, jis konstatavo, kad ši priemonė neviršijo to, kas tinkama ir būtina šiam tikslui pasiekti, nes mažiau ribojančių alternatyvų nebuvo galima įgyvendinti arba jos nebūtų leidusios pasiekti laukiamų rezultatų. Galiausiai jis padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į siekiamo tikslo svarbą, neproporcingų nepatogumų dėl nagrinėjamos priemonės nekilo. Šiuo klausimu jis priminė, kad bankų akcininkai prisiima visą savo investicijų riziką (2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt., T‑680/13, EU:T:2018:486, 330 punktas).

491    Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog šio banko akcijų nominaliosios vertės mažinimas yra neproporcingas ir neleistinas veiksmas, keliantis grėsmę pačiai akcininkų teisės į nuosavybę esmei (2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt., T‑680/13, EU:T:2018:486, 331 punktas).

492    Nagrinėjamoje byloje, pirma, ieškovai teigia, kad jų nuosavybės teisių pažeidimas buvo neproporcingas, nes, atsižvelgiant į Banco Popular mokumą, Ispanijos ekonominę padėtį ir Ispanijos ekonomikos augimo perspektyvas, grėsmė finansų rinkų stabilumui nebuvo kilusi. Jie teigia, kad dėl Banco Popular ištikusios likvidumo krizės akcijų kainos nesumažėjo ir indėliai nenukeliavo į kitas Ispanijos finansų įstaigas, todėl tai buvo vienos finansų įstaigos problema ir nebūtų buvę jokio šalutinio poveikio.

493    Šiuo argumentu ieškovai siekia paneigti aplinkybę, kad Banco Popular žlugimas būtų sukėlęs šalutinį poveikį ir galėjo turėti didelį neigiamą poveikį Ispanijos finansiniam stabilumui.

494    Reikėtų priminti, kad pertvarkymo schemoje BPV laikėsi nuomonės, jog Banco Popular pertvarkymas ir, atitinkamai, kapitalo priemonių nurašymas bei konvertavimas buvo būtini ir proporcingi siekiant išvengti neigiamo poveikio, kurį įstaigos žlugimas būtų turėjęs finansiniam stabilumui, ir ypač siekiant išvengti šalutinio poveikio kitiems Ispanijos bankams.

495    Pirma, reikėtų priminti, kad Banco Popular pertvarkymo schemos priėmimo dieną faktiškai žlugo arba galėjo žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies c punktą. Todėl ieškovų teiginys, kad bankas buvo mokus, yra nereikšmingas.

496    Antra, ieškovai nepaaiškina, kaip Ispanijos ekonominė padėtis būtų padėjusi išvengti Banco Popular žlugimo šalutinio poveikio. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovai nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų galima paneigti šio sprendimo 433 punkte paminėtus pertvarkymo schemos 4.4.2 straipsnyje BPV pateiktus paaiškinimus, pagal kuriuos dėl Banco Popular sisteminės svarbos ir veiklos pobūdžio jo žlugimas būtų turėjęs šalutinį poveikį panašaus verslo modelio Ispanijos finansų įstaigoms, taigi ir didelį neigiamą poveikį Ispanijos finansiniam stabilumui.

497    Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš šio sprendimo 211 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, jog finansinės paslaugos atlieka pagrindinį vaidmenį Sąjungos ekonomikoje ir vieno ar kelių sisteminių bankų sunkumai gali greitai išplisti po kitus valstybės narės ar kitų valstybių narių bankus.

498    Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į tikslą užtikrinti euro zonos bankų sistemos stabilumą ir į neišvengiamą finansinių nuostolių riziką, kurią būtų patyrę atitinkamų bankų indėlininkai šių bankų bankroto atveju, gali būti pateisinami kai kurie teisės į nuosavybę apribojimai (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 74 punktą).

499    Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad nors yra aiškus bendrasis interesas visoje Sąjungoje užtikrinti tvirtą ir nuoseklią investuotojų apsaugą, negalima laikyti, kad šis interesas visomis aplinkybėmis yra viršesnis už bendrąjį interesą užtikrinti finansų sistemos stabilumą (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 91 punktas ir 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Dowling ir kt., C‑41/15, EU:C:2016:836, 54 punktas).

500    Ieškovai teigia, kad 2016 m. liepos 19 d. Sprendime Kotnik ir kt. (C‑526/14, EU:C:2016:570) padaryta išvada netaikytina, nes toje byloje nagrinėta visa valstybės narės finansų sistema, kuriai grėsė sisteminė krizė, o šioje byloje nagrinėjamas tik vienas subjektas.

501    Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad 2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt. (C‑526/14, EU:C:2016:570) 50 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, jog  vieno ar kelių bankų sunkumai gali greitai išplisti į kitus bankus atitinkamoje valstybėje narėje arba kitose valstybėse narėse. Todėl negalima manyti, kad šiame sprendime nustatytas principas, pagal kurį akcininkų nuosavybės teisių apribojimą galima pateisinti tikslu užtikrinti finansinį stabilumą, taikomas tik tais atvejais, kai visa valstybės narės finansų sistema patiria sisteminę krizę. Šis sprendimas yra svarbus, kai, kaip nagrinėjamu atveju, atitinkamas bankas yra sisteminės svarbos ir jo likvidavimas kelia pavojų Ispanijos finansų sistemos stabilumui.

502    Antra, ieškovai teigia, kad pertvarkymo schema neatitinka proporcingumo reikalavimų, nes BPV nepasirinko mažiausiai ribojančios priemonės Banco Popular ištikusiai likvidumo krizei spręsti. Jie teigia, kad pertvarkymo schema negalima pagrįsti nei to, kad laiku nebuvo imtasi ankstyvosios intervencijos priemonių, kurios būtų galėjusios išspręsti Banco Popular likvidumo problemą, kaip antai skubaus grynųjų pinigų įnešimo, ir to, kad nebuvo imtasi ne tokių radikalių kaip pritaikyta priemonių, kaip antai turto atskyrimo ar laikinosios įstaigos įsteigimo.

503    Reikėtų priminti, kad iš ieškinio penktojo pagrindo antros dalies analizės, susijusios su Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos sąlygos laikymusi, matyti, kad pertvarkymo schemoje BPV pagrindė priežastis, dėl kurių nebuvo galima numatyti alternatyvių rizikos ribojimu pagrįstų ar privataus pobūdžio priemonių, ir kad ieškovai neįrodė, jog esama kitų mažiau ribojančių priemonių, kurios būtų padėjusios per pakankamai trumpą laiką atkurti Banco Popular likvidumo būklę, kad 2017 m. birželio 6 d. jis nebūtų žlugęs arba galėjęs žlugti.

504    Be to, iš pertvarkymo schemos 5 straipsnio matyti, kad BPV pagrindė verslo pardavimo priemonės kaip pertvarkymo priemonės pasirinkimą. BPV nurodė, kad ši priemonė yra būtina ir proporcinga Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje numatytiems tikslams ir kad ja iš esmės siekiama užtikrinti realiam ekonomikos veikimui ir finansinio stabilumo išsaugojimui ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą.

505    Pertvarkymo schemos 5.3 straipsnyje BPV taip pat nusprendė, jog kitos Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnio 2 dalyje numatytos pertvarkymo priemonės neatitiktų pertvarkymo tikslų tokiu pačiu mastu. Dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės BPV nusprendė, kad net kartu su turto atskyrimo priemone nebuvo galima užtikrinti, kad ji leistų nedelsiant veiksmingai ištaisyti Banco Popular likvidumo padėtį, taigi, ir atkurti jo ilgalaikį finansinį patikimumą bei gyvybingumą. Dėl laikinos įstaigos sukūrimo BPV nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad laikina įstaiga skirta vykdyti ypatingos svarbos funkcijoms ir net kartu su turto atskyrimo priemone parduoti Banco Popular per iš esmės dvejų metų terminą, buvo pasirinkta verslo pardavimo priemonė, nes ji leidžia pasiekti tokį patį rezultatą per trumpą laikotarpį, taip pat veiksmingiau įvykdyti pertvarkymo tikslus nei laikinas įstaigos sukūrimas.

506    Taigi pertvarkymo schemoje BPV nurodė priežastis, dėl kurių buvo pasirinkta verslo pardavimo priemonė, ir priežastis, dėl kurių kitos Reglamente Nr. 806/2014 numatytos pertvarkymo priemonės netiko.

507    Ieškovai nepateikia jokių argumentų, kad užginčytų šį BPV vertinimą. Jie tik užsimena apie kitas pertvarkymo priemones, kurių taikymas būtų mažiau pažeidęs jų nuosavybės teises, tačiau nepaaiškina, kaip šios priemonės galėjo būti taikomos Banco Popular atveju.

508    Be to, ieškovai nurodo alternatyvius sprendinius, pristatytus prie ieškinio pridėtoje jų eksperto ataskaitoje, kuriais norima parodyti, jog pertvarkymo schema neatitinka būtinumo ir proporcingumo reikalavimų.

509    Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento straipsnio 76 dalies d punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir teisinių pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Remiantis suformuota jurisprudencija, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, kad svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, būtų bent jau trumpai, bet nuosekliai ir suprantamai nurodytos pačiame ieškinio tekste. Nors ieškinio turinys konkrečiais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas pateikiant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendra nuoroda į kitus dokumentus, netgi ieškinio priedus, negalima kompensuoti pagrindinių teisinių argumentų, kurie pagal pirmiau nurodytas nuostatas turi būti nurodyti pačiame ieškinyje, nebuvimo (žr. 2007 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Microsoft / Komisija, T‑201/04, EU:T:2007:289, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. spalio 5 d. Sprendimo HeidelbergCement ir Schwenk Zement /Komisija, T‑380/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:471, 92 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, Bendrasis Teismas neturi ieškinio prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų bei argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti pagrindžiančiais ieškinį, nes priedai atlieka tik įrodomąją ir pagalbinę funkciją (žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, C‑382/12 P, EU:C:2014:2201, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑201/04, EU:T:2007:289, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Nyderlandai ir kt. / Komisija, T‑760/15 ir T‑636/16, EU:T:2019:669, 114 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

510    Reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su pertvarkymui alternatyvių sprendimo būdų egzistavimu, ieškovai apsiriboja bendra nuoroda į prie ieškinio pridėtą ekspertizės ataskaitą, todėl Bendrasis Teismas negali tiksliai nustatyti duomenų, kuriais, jo nuomone, galėtų būti grindžiamas šis argumentas.

511    Todėl šis argumentas turi būti laikomas tik nurodytu, bet nepagrįstu, o tai prieštarauja Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte nustatytai taisyklei, ir jis turi būti pripažintas nepriimtinu.

512    Trečia, ieškovai teigia, kad pertvarkymo schemos nuostatomis neproporcingai pažeidžiama jų teisė į nuosavybę, nes jie neturėjo teisės į kompensaciją. Viso Banco Popular akcinio kapitalo nurašymas be jokio atlygio akcininkams būtų laikomas ekspropriacija. Pertvarkymo schema esą yra neproporcinga konfiskavimo priemonė.

513    Pritariant Komisijai, darytina išvada, kad šis argumentas yra per ankstyvas.

514    Šiuo klausimu pažymėtina, kad Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies g punkte nustatyta, jog nė vienas kreditorius neturi patirti didesnių nuostolių, nei būtų patyręs tuo atveju, jei subjektas, kuriam taikoma pertvarkymo schema, būtų buvęs likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

515    Siekiant nustatyti, ar akcininkai ir kreditoriai būtų vertinami palankiau, jeigu atitinkamam subjektui būtų iškelta įprastinė bankroto byla, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalyje numatyta, kad vertinimas atliekamas po pertvarkymo. Remiantis Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 17 dalimi, atliekant šį įvertinimą nustatoma, ar yra skirtumas tarp to, kaip akcininkai ir kreditoriai būtų vertinami, jei įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl pertvarkymo, ir faktinio jų vertinimo vykdant pertvarkymą.

516    Jei atlikus šį vertinimą nustatoma, kad per pertvarkymo procedūrą akcininkai ar kreditoriai patyrė didesnių nuostolių nei tie, kurių jie būtų patyrę, jei būtų taikytas likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą, Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BPV gali naudotis BPF, kad padengtų jų nuostolius.

517    Vadinasi, Reglamente Nr. 806/2014 nustatytas mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad pertvarkomo subjekto akcininkams ar kreditoriams būtų teisingai atlyginta pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

518    Kadangi galimas tokios kompensacijos išmokėjimas yra šio sprendimo 515 punkte nurodyto vertinimo, atlikto jau patvirtinus pertvarkymo schemą, rezultatas, tai, kad ieškovai negavo kompensacijos pertvarkymo schemos patvirtinimo datą, yra nesvarbu.

519    Dublike ieškovai tvirtina, kad negalima teigti, jog teisės į teisingą kompensaciją, kuria gali būti pateisinamas akcininkų nuosavybės teisių atėmimas, laikymasis turi būti laikomas užtikrintu tuo atveju, kai laikomasi Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies g punkte įtvirtinto principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė. Hipotetinės bankroto bylos Ispanijoje ir pertvarkymo schemos rezultatų skirtumas esąs nesvarbus. Akcininkams jų akcijų vertė turėtų būti kompensuota tuo metu, kai iš jų buvo atimtos nuosavybės teisės. Banco Popular turėjo likvidumo problemų, tačiau pagal 1-ąjį vertinimą pertvarkymo dieną jis buvo mokus, todėl principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė, rezultatas esąs nesvarbus.

520    Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kaip tai padarė Banco Santander, kad principas, pagal kurį nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė, turi būti taikomas remiantis ne pertvarkymo schema, o būsimu BPV sprendimu, kuris bus priimtas atlikus 3-ąjį vertinimą.

521    Todėl ieškovų argumentas, kuriuo ginčijamas šio principo taikymas nustatant kompensacijos apskaičiavimo parametrus, turi būti laikomas nepagrįstu.

522    Bet kuriuo atveju, priešingai nei teigia ieškovai, jų investicijų vertė turėtų būti apskaičiuojama ne pagal jų akcijų nominalią vertę iki pertvarkymo schemos patvirtinimo, o pagal jų vertę tuo atveju, jei pertvarkymo schema nebūtų buvusi patvirtinta. Reikėtų priminti, kad jei pertvarkymo schema nebūtų buvusi patvirtinta, žlugęs ar galėjęs žlugti Banco Popular būtų buvęs likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

523    Šiuo klausimu valstybės pagalbos srityje Teisingumo Teismas nusprendė, jog sunkumų patiriančių bankų akcininkų nuostoliai bet kuriuo atveju būtų tokio paties dydžio, neatsižvelgiant į tai, ar juos sukėlė sprendimas dėl bankroto pripažinimo, kai nesuteikiama valstybės pagalba, ar jie atsirado dėl procedūros, pagal kurią tokia pagalba suteikiama tik po to, kai pasidalijama našta (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 75 punktas).

524    Be to, dėl vertybinių popierių pažymėtina, kad mokėtinos kompensacijos suma vertinama atsižvelgiant į tikrą šių vertybinių popierių rinkos vertę tuo metu, kai buvo priimti ginčijami teisės aktai, o ne į jų nominaliąją vertę arba sumą, kurią vertybinių popierių turėtojas tikėjosi gauti juos įsigydamas (žr. 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt., T‑680/13, EU:T:2018:486, 314 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

525    Kaip jau buvo paminėta, 1-ajame vertinime nustatytas Banco Popular balansinis mokumas pertvarkymo dieną nebuvo svarbus. Tą dieną Banco Popular vertė atitiko jo pardavimo vertę po to, kai buvo nustatyta, kad jis žlunga arba gali žlugti.

526    Dėl to darytina išvada, kad ieškovai negali teigti, jog pertvarkymo schemos priėmimo dieną Banco Popular kapitalo priemonių nurašymas ir konvertavimas buvo „ekspropriacija“ be kompensacijos, nes sprendimas dėl galimos kompensacijos galėjo būti priimtas vėliau.

527    Ketvirta, ieškovai teigia, kad pertvarkymo schema yra neproporcinga, nes pagal ją iš akcininkų nuosavybės teisė buvo atimta prieš tai jų neišklausius.

528    Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš antrojo pagrindo analizės, ypač iš 234 ir 235 punktų, matyti, jog Bendrasis Teismas jau nusprendė, kad EŽTK 1-ojo protokolo 1 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisės apsauga negali būti aiškinama taip, kad suinteresuotajam asmeniui bet kokiomis aplinkybėmis turi būti suteikta galimybė išreikšti savo požiūrį kompetentingoms institucijoms prieš priimant jo nuosavybės teisę pažeidžiančias priemones.

529    Be to, pažymėtina, kad ieškovai nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų galima paaiškinti, kaip tai, kad iki pertvarkymo schemos patvirtinimo BPV jų neišklausė, paveikė jų nuosavybės teisę.

530    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad, pirma, Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti ir nebuvo jokių alternatyvių priemonių, galinčių užkirsti kelią tokiai padėčiai, antra, jeigu pertvarkymas nebūtų buvęs įvykdytas, Banco Popular būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, trečia, Banco Popular akcininkai turėjo prisiimti savo investicijų riziką, o Reglamente Nr. 806/2014 numatyta galimybė išmokėti kompensaciją taikant principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė. Todėl darytina išvada, kad pertvarkymo schemoje nurodytas sprendimas nurašyti ir konvertuoti Banco Popular nuosavo kapitalo priemones nėra neproporcingas ir neleistinas kišimasis, pažeidžiantis pačią ieškovų teisės į nuosavybę esmę, bet turi būti vertinamas kaip pagrįstas ir proporcingas jos teisės į nuosavybę apribojimas remiantis Chartijos 17 ir 52 straipsnių nuostatomis.

531    Be to, reikia pažymėti, kad ieškinio aštuntajame pagrinde ieškovai nenurodo, kad buvo pažeista laisvė užsiimti verslu, ir nepateikia jokių su tuo susijusių argumentų. Vienintelė nuoroda į laisvę užsiimti verslu yra ieškinio trečiajame pagrinde, grindžiamame neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu.

532    Kadangi BPV nusprendė kartu atsakyti į ieškinio trečiąjį ir aštuntąjį pagrindus, ieškovai dublike išdėstė naujus argumentus, susijusius su tuo, kad BPV pažeidė laisvę užsiimti verslu, nes Banco Popular buvo parduotas neišklausius akcininkų per visuotinį akcininkų susirinkimą ir jiems neturėjus galimybės priimti komercinių sprendimų, kuriuos jie laiko tinkamais siekiant užtikrinti Banco Popular gyvybingumą.

533    Pirma, kaip pažymi BPV, ieškovai nepatikslina, kuri iš šio sprendimo 266 punkte nurodytų laisvės užsiimti verslu užtikrinamų teisių buvo pažeista. Antra, kaip nurodo Komisija, ieškovai, kaip Banco Popular smulkieji akcininkai, nevykdo ekonominės veiklos bankų sektoriuje, todėl šiuo pagrindu negali remtis laisve užsiimti verslu.

534    Bet kuriuo atveju, kaip ir Chartijos 17 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybę, laisvė užsiimti verslu nėra absoliuti prerogatyva ir jos įgyvendinimui gali būti taikomi apribojimai pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį. Kadangi nustatyta, kad pertvarkymo schema nėra neproporcingas ir netoleruotinas kišimasis į pačią pareiškėjų nuosavybės teisės esmę, reikia pripažinti, kad dėl tų pačių priežasčių ji nepažeidžia pačios laisvės užsiimti verslu esmės.

535    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aštuntąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

 Dėl devintojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalies pažeidimu

536    Ieškovai teigia, kad 2-asis vertinimas negalėjo būti pripažintas „nešališku, atsargiu ir tikrovišku“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį. Ieškovų argumentai suskirstyti į keturis prieštaravimus, kuriais siekiama užginčyti, pirma, 2-ąjį vertinimą atlikusio eksperto nepriklausomumą, antra, dviejų ex ante vertinimų koegzistavimą, trečia, 2-ajame vertinime taikytą metodiką ir, ketvirta, šio vertinimo patikimumą.

537    Nagrinėjamu atveju reikia priminti, kad Banco Popular vertinimas, atliktas iki pertvarkymo schemos patvirtinimo, apima dvi ataskaitas, pridėtas prie pertvarkymo schemos.

538    2017 m. birželio 5 d. 1-ąjį vertinimą BPV parengė taikydama Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktą; jo tikslas buvo suteikti duomenų, leidžiančių nustatyti, ar įvykdytos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos.

539    2017 m. birželio 6 d. 2-ąjį vertinimą parengė Deloitte, kaip nepriklausomas ekspertas, remdamasis Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalimi.

540    Pertvarkymo schemoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į skubą, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį atliktu 2-uoju vertinimu siekta įvertinti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, pateikti įvertinimą dėl naudos, kurią akcininkai ir kreditoriai būtų gavę, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, ir informaciją, kuria remiantis būtų galima priimti sprendimą dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės vertybinių popierių ir kuri leistų BPV nustatyti verslo pardavimo priemonės komercines sąlygas.

541    Reikia priminti, kad 2-ajame vertinime Deloitte nurodė, jog rėmėsi Direktyvos 2014/59 36 straipsnyje (atitinkančiame Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį) ir 2017 m. gegužės 23 d. EBI techninių reguliavimo standartų galutinio projekto Nr. 2017/05 ir 2017/06 dėl vertinimo pertvarkymo tikslais ir vertinimo, siekiant nustatyti nevienodą vertinimą po Direktyvoje 2014/59 numatyto pertvarkymo (toliau – EBI techniniai standartai), 3 skyriuje numatytais reikalavimais.

542    Pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 15 dalį EBI leidžiama parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais siekiama patikslinti kriterijus, kuriais remiantis turi būti atliekamas vertinimas per pertvarkymo procedūrą.

543    EBI techninių standartų 3 skyrius susijęs su Techninių reguliavimo standartų Nr. 2017/05 dėl vertinimo pertvarkymo tikslais (toliau – techniniai reguliavimo standartai) projektu ir, be kita ko, pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 15 dalį apima Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo Direktyva 2014/59 papildoma techniniais reguliavimo standartais, projektą, kuriame patikslinti metodo, naudotino vertinant įmonių ar subjektų turto ir įsipareigojimų vertę, kriterijai.

544    Be to, reikia pažymėti, kad pertvarkymo schemos patvirtinimo dieną šie techniniai reguliavimo standartai nebuvo privalomi, nes Reglamento Nr. 806/2014 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, jog BPV, Taryba ir Komisija turi laikytis EBI parengtų privalomų techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, kai juos priėmė Komisija. Šie techniniai reguliavimo standartai buvo įtraukti į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/345, kuriuo Direktyva 2014/59 papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su įstaigų ar subjektų turto ir įsipareigojimų vertės nustatymo metodika (OL L 67, 2018, p. 8).

545    Pertvarkymo schemos 6.3 straipsnyje BPV nurodė, kad spręsdama dėl Banco Popular nuosavų lėšų priemonių nurašymo ir konvertavimo ji rėmėsi 2-uoju vertinimu, kuris buvo papildytas ir patvirtintas FROB vykdytos pardavimo procedūros rezultatais.

546    Kadangi 2-asis vertinimas apima sudėtingus techninius ir ekonominius vertinimus, reikia BPV pripažinti plačią diskreciją, kai ji nusprendė, kad 2-asis vertinimas yra tinkamas pagrindas spręsti dėl pertvarkymo priemonių.

547    Taigi, remiantis šio sprendimo 166–171 punktuose nurodyta jurisprudencija, Bendrojo Teismo atliekama kontrolė yra ribota ir ja tik patikrinama, ar BPV nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, jog 2-asis vertinimas atitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Ieškovai turi pateikti pakankamai įrodymų, kad 2-asis vertinimas yra neįtikinamas.

–       Dėl pirmojo prieštaravimo, susijusio su 2-ąjį vertinimą atlikusio eksperto nepriklausomumu

548    Pirma, ieškovai teigia, kad Deloitte negali būti laikoma nepriklausoma bendrove dėl interesų konflikto, nes FROB apkaltino Deloitte suklastojus dokumentus, susijusius su Bankia akcijų pardavimo biržoje pradžia.

549    Pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį vertinimą turi atlikti nuo jokios viešosios valdžios institucijos, įskaitant BPV, nacionalinę pertvarkymo instituciją ir atitinkamą subjektą, nepriklausomas asmuo.

550    Reikalavimai, susiję su vertintojų nepriklausomumu, nurodyti Deleguotojo reglamento 2016/1075 37–41 straipsniuose. Deleguotojo reglamento 2016/1075 38 straipsnyje numatytos trys kumuliacinės sąlygos, kurias įvykdęs vertintojas laikomas nepriklausomu nuo jokios atitinkamos viešosios valdžios institucijos ir atitinkamo subjekto. Pirma, vertintojas turi reikalingą kvalifikaciją, patirties, gebėjimų, žinių ir išteklių ir gali veiksmingai atlikti vertinimą be nepagrįstos priklausomybės nuo jokios atitinkamos viešosios institucijos ar atitinkamo subjekto. Antra, vertintojas teisiškai yra atskirtas nuo atitinkamų viešųjų institucijų ir atitinkamo subjekto. Trečia, vertintojas neturi reikšmingų bendrų ar besikertančių interesų, kaip tai suprantama pagal to paties deleguotojo reglamento 41 straipsnį.

551    Reikia pažymėti, kad ieškovai neteigia, jog Deloitte neturėjo kvalifikacijos, patirties, kompetencijos, žinių ir išteklių, būtinų veiksmingam vertinimui atlikti, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 38 straipsnyje numatytą pirmąją sąlygą. Jie taip pat neteigia, kad Deloitte nebuvo teisiškai atskirta nuo atitinkamų valdžios institucijų, t. y. BPV ir FROB, ir nuo Banco Popular, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 38 straipsnyje numatytą antrą sąlygą.

552    Ieškovai teigia, kad yra FROB ir Deloitte interesų konfliktas, kilęs dėl Ispanijoje Deloitte iškeltos baudžiamosios bylos dėl tariamo Bankia sąskaitų klastojimo, kurioje FROB veikia kaip civilinis ieškovas. Tačiau ieškovai pažymi, kad FROB šioje byloje nepateikė jokių kaltinimų Deloitte ar jos partneriams.

553    Jei šį argumentą reikėtų aiškinti taip, kad ieškovai ginčija aplinkybę, jog Deloitte atitiko trečiąją Deleguotojo reglamento 2016/1075 38 straipsnyje numatytą sąlygą, remdamosi reikšmingų bendrų ar besikertančių interesų buvimu, kaip tai suprantama pagal to paties Deleguotojo reglamento 41 straipsnį, pakanka pažymėti, kad jis grindžiamas klaidingu šios nuostatos supratimu.

554    Iš tikrųjų, pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnio 2 dalį, taikant 1 dalį laikoma, kad faktiniai arba galimi interesai yra reikšmingi, kai, skiriančiosios institucijos ar kitos atitinkamoje valstybėje narėje šią užduotį atlikti įgaliotos institucijos vertinimu, jie gali turėti poveikį arba pagrįstai gali būti laikomi turinčiais poveikį nepriklausomo vertintojo nuomonei atliekant vertinimą. Šio straipsnio 3 dalyje patikslinta, kad svarbūs yra interesai, bendri ar besikertantys su subjekto narių ar kreditorių interesais.

555    Tačiau ieškovai, pirma, nenurodo jokių bendrų ar besikertančių Deloitte ir Banco Popular interesų ir, antra, nepaaiškina, kaip tai, kad FROB buvo civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje Ispanijoje, kurioje buvo kaltinama Deloitte, galėjo paveikti Deloitte sprendimą dėl Banco Popular vertinimo.

556    Antra, ieškovai teigia, kad Deloitte nebuvo nepriklausoma, nes BPV pareikalavo, kad 2-ąjį vertinimą ji parengtų taikydama verslo pardavimo priemonę, neleisdama jai įvertinti, kuri pertvarkymo priemonė yra tinkamiausia Banco Popular likvidumo krizei išspręsti.

557    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalyje apibrėžti vertinimo tikslai atsižvelgiant į taikomą pertvarkymo priemonę. Kalbant konkrečiai, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies f punkte apibrėžti vertinimo tikslai tuo atveju, kai taikoma verslo pardavimo priemonė; šie tikslai skiriasi nuo to paties reglamento 20 straipsnio 5 dalies d ir e punktuose nurodytų tikslų, susijusių su atvejais, kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė arba turto atskyrimo priemonė.

558    Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies b punktas, kuriame numatyta, kad, jeigu įvykdomos pertvarkymo procedūros taikymo sąlygos, vertinimo tikslas yra pagrįsti informacija sprendimą dėl atitinkamų pertvarkymo veiksmų, kurių reikia imtis subjekto atžvilgiu, turi būti aiškinamas taip, kad BPV, remdamasi vertinimu, turi galėti nustatyti techninius ir ekonominius elementus, leidžiančius įgyvendinti jos pasirinktą pertvarkymo priemonę.

559    Iš šios nuostatos nematyti, kad vertintojas pats turi nustatyti tinkamiausią pertvarkymo priemonę. Sprendimą dėl taikytinos pertvarkymo priemonės pasirinkimo priima pertvarkymo institucija, o ne nepriklausomas vertintojas.

560    Vadinasi tai, kad BPV nusprendė, jog verslo pardavimo priemonė geriausiai atitiko pertvarkymo tikslus ir kad ji pavedė Deloitte atlikti vertinimą, atitinkantį šios priemonės tikslus, negali būti laikoma kenkiančia Deloitte nepriklausomumui.

561    Vadinasi pirmąjį prieštaravimą reikia atmesti.

–       Dėl antrojo prieštaravimo, grindžiamo dviejų ex ante vertinimų koegzistavimu

562    Ieškovai teigia, kad Reglamente Nr. 806/2014 nenumatytas vertinimo ataskaitos išskaidymas į du skirtingų autorių parengtus dokumentus. Jie priduria, kad 2-ojo vertinimo išvados prieštarauja 1-ojo vertinimo išvadoms, kuriose buvo teigiama, kad Banco Popular yra mokus, o jo turtas buvo įvertintas 8,4 mlrd. eurų.

563    Reikia priminti, kad 2017 m. birželio 5 d. BPV priėmė 1-ajį vertinimą, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktu; jo tikslas buvo pateikti duomenų, leidžiančių nustatyti, ar pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos arba nuosavo kapitalo priemonių nurašymui ar konvertavimui taikomos sąlygos buvo įvykdytos. Kalbant konkrečiai, BPV nurodė, kad 1-ojo vertinimo tikslas buvo padėti nustatyti, ar Banco Popular žlugo ar galėjo žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą.

564    2017 m. gegužės 23 d. patvirtinti EBI techniniai standartai, žinoma, nebuvo privalomi, bet buvo prieinami atliekant 2-ąjį vertinimą. 2-ajame vertinime Deloitte aiškiai nurodė, kad buvo laikytasi EBI techninių standartų.

565    EBI techninių standartų įžanginėje dalyje nurodyta būtinybė atskirti dviejų iki pertvarkymo įvykusių vertinimų tipus, t. y. pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 4 dalies a punktą, kuris atitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktą, atliktą 1-ąjį vertinimą ir pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 4 dalies b–g punktus, kurie atitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies b–g punktus, atliktą 2-ąjį vertinimą.

566    Techninių reguliavimo standartų 1 konstatuojamojoje dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 1 konstatuojamojoje dalyje, primenamas šis skirtumas tarp, pirma, pirminio vertinimo, kuriuo remiantis galima nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo procedūros pradėjimo arba kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo sąlygos, ir, antra, vėlesnio vertinimo, kuriuo grindžiamas sprendimas taikyti vieną ar kelias pertvarkymo priemones. Techniniuose reguliavimo standartuose nustatyti skirtingi 1-ojo ir 2-ojo vertinimų įgyvendinimo kriterijai.

567    Kalbant apie 1-ąjį vertinimą, techniniuose reguliavimo standartuose nurodyta, kad svarbus kriterijus yra nustatyti, ar subjektas žlugo arba gali žlugti, o tai atitinka Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą sąlygą.

568    Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą šios sąlygos vertinimą atlieka ECB arba BPV.

569    Todėl, atsižvelgiant į skirtingus 1-ojo ir 2-ojo vertinimo tikslus, buvo pagrįsta, kad pirmąjį vertinimą atliktų BPV, o antrąjį – nepriklausomas vertintojas, t. y. Deloitte.

570    Be to, reikia pažymėti, kad ieškovai remiasi tik tuo, kad Reglamente Nr. 806/2014 aiškiai nenumatytas šių dviejų vertinimų atskyrimas, tačiau nenurodo, kuri nuostata buvo pažeista.

571    Dėl ieškovų argumento, kad buvo prieštaravimų tarp 1-ojo ir 2-ojo vertinimo išvadų, pakanka konstatuoti, kad tai nereikšminga.

572    Iš tiesų, kadangi 2017 m. birželio 5 d. patvirtintu 1-uoju vertinimu siekta nustatyti, ar Banco Popular žlugo ar galėjo žlugti, siekiant nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo procedūros pradėjimo arba nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo sąlygos, jis tapo nebeaktualus po to, kai 2017 m. birželio 6 d. ECB atliko vertinimą dėl Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo.

573    Žinoma, 1-ajame vertinime BPV nurodė, kad jos vertinimo referencinę dieną, t. y. 2017 m. kovo 31 d., Banco Popular buvo mokus. Vis dėlto reikia priminti, pirma, kad ECB rėmėsi didelio masto Banco Popular indėlių atsiėmimu nuo 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. ir šio banko nepajėgumu gauti naujų lėšų, kad padarytų išvadą, jog 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular žlugo ar galėjo žlugti. Antra, ECB išvada buvo grindžiama tuo, kad Banco Popular negalėtų suėjus terminui padengti savo skolų arba įvykdyti kitų įsipareigojimų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktą, o ne tuo, kad pagal balansą Banco Popular yra nemokus. Taigi, kaip teisingai pabrėžia BPV, 1-ojo vertinimo išvados nebebuvo reikšmingos pertvarkymo dieną.

574    Be to, reikia pažymėti, kad skirtingos išvados 1-ajame ir 2-ajame vertinimuose paaiškinamos tuo, kad jie grindžiami skirtingais dalykais ir juose remiamasi skirtingais kriterijais, apibrėžtais EBI techniniuose reguliavimo standartuose. Taigi pagal EBI techninius standartus 1-uoju vertinimu iš esmės siekiama nustatyti, ar bendra įstaigos turto vertė viršija jo įsipareigojimų vertę, kitaip tariant, ar pagal balansą įstaiga yra moki, o 2-asis vertinimas turi būti grindžiamas įstaigos ekonomine, o ne buhalterine verte.

575    Todėl antrąjį prieštaravimą reikia atmesti.

–       Dėl trečiojo prieštaravimo, susijusio su 2-ajame vertinime naudotu metodu

576    Ieškovai teigia, kad įstaiga turi būti vertinama ne kaip likviduojama įmonė, o kaip veikianti įmonė, ir kad turėtų būti nustatoma jos, kaip veikiančios įmonės, kuri tęs savo finansinę veiklą, rinkos vertė. Jie teigia, kad 2-asis vertinimas pagrįstas klaidinga metodika, nes jame neatsižvelgta į jokias Banco Popular galimybes ateityje pasiekti rezultatų.

577    Reikia konstatuoti, kad šis argumentas grindžiamas klaidingu 2-ajame vertinime taikytos metodikos aiškinimu. Iš tikrųjų 2-ąjį vertinimą sudaro dvi dalys: pirmojoje pateikiamas preliminarus Banco Popular vertinimas, o antrojoje – likvidavimo scenarijaus modeliavimas. Pirmąja dalimi siekiama nustatyti Banco Popular ekonominę vertę taikant verslo pardavimo priemonę. Antroji dalis skirta nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų sudarytos geresnės sąlygos, jei Banco Popular turėtų būti likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą taikant Ispanijos teisės aktus.

578    BPV pertvarkymo schemą priėmė atsižvelgusi į 2-ojo vertinimo pirmą dalį, kurioje pateiktas pats Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertinimas. Vis dėlto, kadangi Deloitte patikslino, kad neturi nei visos reikalingos informacijos, nei pakankamai laiko, kad šiame etape galėtų atlikti daugiau nei tik orientacinį vertinimą, 2-ojo vertinimo antra dalis atitinka pirmąjį modeliavimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 9 dalį. 3-iasis vertinimas, t. y. galutinis vertinimas, ar akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos, jei Banco Popular būtų buvęs likviduotas iškėlus įprastinę bankroto bylą pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalį, buvo atliktas po pertvarkymo.

579    Likvidacinė vertė, kurią ieškovai ginčija ir kurią naudojo Deloitte, atitinka 2-ojo vertinimo antrą dalį. Pirmoje dalyje Deloitte atsižvelgė į Banco Popular pardavimo vertę.

580    Dėl taikyto metodo 2-ajame vertinime Deloitte nurodė, kad ekonominės vertės nustatymo scenarijus buvo banko pardavimas taikant verslo pardavimo priemonę. Pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies f punktą vertinimo tikslas yra pagrįsti informacija sprendimą dėl perduotino turto, teisių, įsipareigojimų ar nuosavybės priemonių ir padėti BPV suprasti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis to paties reglamento 24 straipsnio 2 dalies b punkto tikslais.

581    Deloitte paaiškino, kad „[jos] ekonominiu vertinimu buvo siekta nustatyti vertę, kurią potencialus įgijėjas gali pasiūlyti visam bankui po atviros, teisingos ir konkurencingos viešojo pirkimo procedūros („perleidimo vertė“ pagal techninių reguliavimo standartų 11 straipsnį <…>)“.

582    Iš techninių reguliavimo standartų 6 konstatuojamosios dalies matyti, kad tinkamiausios vertinimo bazės pasirinkimas (laikymo vertė arba perleidimo vertė) turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į konkrečius pertvarkymo institucijos numatytus pertvarkymo veiksmus.

583    Dėl vertinimo bazės pasirinkimo techninių reguliavimo standartų 11 straipsnio 4 dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 11 straipsnio 4 dalyje, numatyta:

„[k]ai vykdant 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus pertvarkymo veiksmus reikia, kad subjektas, kuris tebėra veikianti įstaiga, išlaikytų turtą ir įsipareigojimus, vertintojas naudoja laikymo vertę kaip tinkamą vertinimo pagrindą. Laikymo vertė, jei ji laikoma teisinga, atsargia ir tikroviška, gali būti rinkos sąlygų normalizavimosi požymis.

Laikymo vertė nenaudojama kaip vertinimo pagrindas, kai pagal Direktyvos 2014/59 42 straipsnį turtas perduodamas turto valdymo įmonei arba pagal tos direktyvos 40 straipsnį – laikinai įstaigai arba kai pagal Direktyvos 2014/59 38 straipsnį taikoma verslo pardavimo priemonė.“

584    Pagal techninių reguliavimo standartų 12 straipsnio 4 dalį, perkeltą į Deleguotojo reglamento 2018/345 12 straipsnio 4 dalį, „kai dėl subjekto situacijos neįmanoma išlaikyti turto arba tęsti veiklos arba kai pertvarkymo institucija laiko, kad norint pasiekti pertvarkymo tikslų, turtą būtina parduoti, tikėtini pinigų srautai parodomi atsižvelgiant į perleidimo vertes, numatomas per tam tikrą perleidimo laikotarpį“.

585    Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant perleidimo vertę verslo pardavimo priemonės tikslais, yra apibrėžti techninių reguliavimo standartų 12 straipsnio 5–7 dalyse, pakartotose Deleguotojo reglamento 2018/345 12 straipsnio 5–7 dalyse.

586    Iš to matyti, kad ieškovai negali teigti, jog perleidimo vertė nebuvo tinkama Banco Popular vertinimo metodika atliekant 2-ąjį vertinimą.

587    Be to, ieškovai taip pat tvirtina, kad, pirma, 2-asis vertinimas prieštarauja audituotoms 2016 m. metinėms finansinėms ataskaitoms, 2014 ir 2016 m. atliktam testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, 2016 m. EBI atliktos mokumo analizės rezultatams ir 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinėje ataskaitoje nurodytai Banco Popular nuosavo kapitalo balansinei vertei. Ieškovų teigimu, neįtikėtina, kad per tokį trumpą laiką Banco Popular vertė galėjo sumažėti.

588    Pakanka pažymėti, kad nė vienas iš ieškovų nurodytų palyginimo elementų nėra tinkamas, nes, pirma, jie atspindi tik Banco Popular balansinę vertę, o ne pardavimo vertę pertvarkymo dieną, ir, antra, jie susiję su Banco Popular verte, nustatyta gerokai anksčiau, nei įvyko pertvarkymas.

589    Antra, ieškovai tvirtina, kad 2-asis vertinimas prieštarauja analitikų vertinimams, atliktiems panašiu laiku, ir BBVA pirkimo pasiūlymui.

590    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad ieškovai nenurodo, kokias analizes jie turi omenyje ir koks yra BBVA pirkimo pasiūlymas, nes BBVA nepateikė pirkimo pasiūlymo nei per privataus pardavimo procedūrą, nei per pertvarkymo procedūrą.

591    Trečia, ieškovai mano, kad, remiantis prie ieškinio pridėtoje ekspertizės ataskaitoje pateikta analize, 2-asis vertinimas neatitinka Banco Santander akcijų kainos padidėjimo ir tiesioginio pelno perspektyvų.

592    Pakanka pažymėti, kad šis argumentas nereikšmingas, nes pirkėjo padėties raida po pertvarkymo nėra svarbi vertinant 2-ajame vertinime atlikto Banco Popular vertės įvertinimo pagrįstumą.

593    Ketvirta, dublike ieškovai remiasi dubliko priede pateikta eksperto ataskaita, kurioje tariamai teigiama, kad 2-ajame vertinime yra techninių klaidų, dėl kurių jo išvados dėl tam tikro turto vertinimo negalioja.

594    Šiuo klausimu BPV teigia, kad dėl tariamų techninių klaidų, padarytų atliekant 2-ąjį vertinimą, ieškovai tik bendrai nurodė dubliko priede pateiktą eksperto ataskaitą. Kadangi ši nuoroda nepadeda BPV nustatyti pateiktų argumentų, šį priedą reikėtų atmesti, ir į jį neatsižvelgti, o ieškovų argumentai nėra pakankamai pagrįsti.

595    Kiek tai susiję su šiuo pagrindu, ieškovai papildo dubliko tekstą dėl konkretaus argumento, t. y. 2-ajame vertinime padarytų tariamų klaidų, pateikdami nuorodą į prie jo pridėtą jų eksperto ataskaitą. Tačiau šiose nuorodose ekspertizės aktas nurodomas tik bendrai, todėl Bendrasis Teismas negali tiksliai nurodyti argumentų, kuriuos jis galėtų vertinti kaip papildančius šį pagrindą.

596    Vis dėlto šio sprendimo 509 punkte priminta jurisprudencija taip pat susijusi su dubliko, kuris pagal Procedūros reglamento 83 straipsnio 1 dalį yra skirtas ieškiniui papildyti, priimtinumo sąlygomis (žr. 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑201/04, EU:T:2007:289, 95 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2018 m. liepos 11 d. Sprendimo Europa Terra Nostra / Parlamentas, T‑13/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:428, 86 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

597    Todėl argumentas dėl tariamų techninių klaidų 2-ajame vertinime yra tik nurodytas ir nepagrįstas jokiais argumentais, o tai prieštarauja Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte numatytai taisyklei. Tai reiškia, kad šį ieškovų argumentą reikia pripažinti nepriimtinu.

598    Vadinasi trečiąjį prieštaravimą reikia atmesti.

–       Dėl ketvirtojo prieštaravimo, susijusio su 2-ojo vertinimo patikimumu.

599    Pirma, ieškovai teigia, kad Deloitte 2-ajame vertinime pripažino, jog jis buvo atliktas per trumpą laiką, turint ribotą prieigą prie informacijos, ir kad jame buvo apribojimų, turinčių įtakos jo patikimumui. Todėl 2-uoju vertinimu negalima remtis priimant sprendimus, taigi reikėtų atlikti galutinį ex post vertinimą.

600    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad rašte, pridėtame prie BPV pateikto pranešimo apie 2-ąjį vertinimą, Deloitte nurodė, kad, atsižvelgiant į sudėtingą Banco Popular likvidumo padėtį, jos buvo prašoma atlikti vertinimą per labai trumpą terminą. Nustatytas terminas pagrindiniam darbui atlikti – dvylika dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai jai buvo suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, nors toks projektas paprastai turėtų trukti šešias savaites. Deloitte pažymėjo, kad turimoje informacijoje buvo tam tikrų trūkumų ir neatitikimų. Ji nurodė, kad pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnį vertinimas turi būti laikomas labai neaiškiu ir laikinu ir kad pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 9 dalį, kuri atitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį, į vertinimą įtrauktas papildomų nuostolių rezervas.

601    Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalyje aiškiai numatytas atvejis, kai dėl tam tikromis aplinkybėmis būtinos skubos neįmanoma laikytis šio straipsnio 7 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų, t. y. be kita ko, atvejis, kai vertinimo neįmanoma papildyti tam tikra apskaitos dokumentuose ir registruose esančia informacija. Be to, šioje nuostatoje pripažįstama, kad esama bet kokiam preliminariam vertinimui būdingo netikrumo, o jos antroje pastraipoje numatyta, kad į ją įtraukiamas papildomų nuostolių rezervas.

602    Taigi, remdamasi šia nuostata Deloitte tik nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog yra mažai laiko vertinimui atlikti, ji turėjo remtis neišsamia informacija. Ji patikslino, kad jos atliktas vertinimas turi būti laikomas preliminariu vertinimu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 9 dalį.

603    Be to, iš Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 13 dalies matyti, kad dėl būtinos skubos, priimdama pertvarkymo schemą BPV galėjo remtis pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį atliktu 2-uoju vertinimu, ir ieškovai to neginčija.

604    Ieškovų argumentas, kad BPV turėjo atlikti galutinį ex post vertinimą, bus nagrinėjamas kartu su ieškinio vienuoliktuoju pagrindu.

605    Antra, ieškovai tvirtina, kad 2-asis vertinimas nėra teisingas, nes jame nurodytas Banco Popular vertės intervalas yra per platus ir menkai tikėtinas.

606    Šiuo klausimu Deloitte 2-ajame vertinime nurodė, kad jos atlikto vertinimo rezultatai svyravo nuo 1,3 mlrd. iki minus 8,2 mlrd. eurų, o geriausias įvertis, t. y. minus 2 mlrd. eurų, pateko į šį intervalą.

607    Pirma, reikia pažymėti, kad ieškovai tik ginčija šio intervalo patikimumą, tačiau nepateikia jokio konkretaus argumento. Taip pat reikia pažymėti, kad intervalo apimtis grindžiama 2-ajame vertinime naudotu metodu.

608    Šiuo klausimu, kiek tai susiję su 2-ajame vertinime naudota metodika, Deloitte nurodė, kad taikė skirstymą į kategorijas, koreguodama kiekvienos turto ir įsipareigojimų klasės buhalterines vertes, kad apskaičiuotų nuostolius ir pelną bei kitus koregavimus, kuriuos bet kuris įgijėjas taikytų vertei. Ji pateikė kiekvienos turto ir įsipareigojimų klasės vertinimo intervalą.

609    Šis metodas atitinka techninių reguliavimo standartų 2 straipsnio 3 dalį, pakartotą Deleguotojo reglamento 2018/345 2 straipsnio 3 dalyje; joje nurodyta:

„[v]ertintojas pateikia geriausią konkretaus turto, įsipareigojimo ar jų derinių vertės taškinį įvertį. Kai tinka, vertinimo rezultatai taip pat pateikiami verčių intervalų forma.“

610    Taigi, sudėjus mažiausias kiekvienos turto ir įsipareigojimų klasės vertes, gaunamas mažiausias intervalo įvertis, o sudėjus didžiausias vertes – didžiausias. Taigi 2-ajame vertinime nustatyto intervalo apimtis paaiškinama šiuo metodu.

611    Be to, kaip nurodo BPV, atsižvelgiant į visą Banco Popular balanso dydį, kuris viršija 130 mlrd. eurų, abiejų intervalų verčių skirtumas sudaro tik apie 7 % balanso vertės. Taigi šis skirtumas atspindi su vertinimo procesu susijusio neapibrėžtumo laipsnį.

612    Be to, reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį preliminarus vertinimas turėjo atitikti to paties straipsnio 1, 7 ir 9 dalyse nustatytus reikalavimus tiek, „kiek praktiškai įmanoma konkrečiomis aplinkybėmis“.

613    Be to, su 2-uoju vertinimu susiję neaiškumai yra pabrėžti techniniuose reguliavimo standartuose, iš kurių matyti, kad vertindamas ir diskontuodamas pinigų srautus, kurių subjektas gali tikėtis iš esamo turto ir įsipareigojimų, vertintojas turi remtis nešališkomis, atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis ir atsižvelgti į įvairius veiksnius bei aplinkybes.

614    Konkrečiai dėl perleidimo vertės nustatymo techninių reguliavimo standartų 12 straipsnio 5 dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 12 straipsnio 5 dalyje, numatyta:

„[p]erleidimo vertę nustato vertintojas, remdamasis pinigų srautais, atėmus perleidimo išlaidas ir tikėtiną bet kokių suteiktų garantijų vertę, kurių subjektas gali pagrįstai tikėtis tuo metu esamomis rinkos sąlygomis tvarkingai pardavęs arba perleidęs turtą arba įsipareigojimus. Kai tinka, atsižvelgdamas į veiksmus, kurių bus imtasi pagal pertvarkymo schemą, vertintojas gali nustatyti perleidimo vertę, to pardavimo arba perleidimo stebimai rinkos kainai taikydamas sumažinimą, susijusį su galima pagreitinto pardavimo nuolaida. Siekdamas nustatyti turto, kurio rinka nėra likvidi, perleidimo vertę, vertintojas atsižvelgia į stebimas kainas rinkose, kuriose prekiaujama panašiu turtu, arba skaičiavimus modeliuoja naudodamas stebimus rinkos parametrus, kai reikia, atsižvelgdamas į nuolaidas dėl nelikvidumo.“

615    Techninių reguliavimo standartų 12 straipsnio 6 dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 12 straipsnio 6 dalyje, nurodomi įvairūs veiksniai, į kuriuos vertintojas atsižvelgia ir kurie gali daryti įtaką perleidimo vertei bei perleidimo terminams.

616    Tai rodo, kad 2-asis vertinimas yra grindžiamas prielaidomis ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Taigi siekdama pagal techninius reguliavimo standartus nustatyti Banco Popular pardavimo vertę pertvarkymo dieną, 2-ajame vertinime Deloitte rėmėsi įverčiais ir perspektyviniais vertinimais, o gautą rezultatą pateikė verčių intervalo forma.

617    Taigi reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į skiriamo laiko ir turimos informacijos ribotumą, bet kokiam preliminariam vertinimui, atliekamam pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį, būdingi tam tikri neaiškumai ir apytiksliai vertinimai ir kad Deloitte suformuluoti atsargūs vertinimai negali reikšti, kad 2-asis vertinimas nebuvo „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį.

618    Vadinasi, ketvirtąjį prieštaravimą reikia atmesti.

619    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad BPV nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos manydama, jog 2-asis vertinimas buvo nešališkas, atsargus ir tikroviškas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį.

620    Todėl devintąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

 Dėl dešimtojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad „Banco Popular“ pardavimo procedūra buvo pažeistas Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnis ir Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies a, b, d ir f punktai

621    Ieškovai teigia, kad sprendime dėl pardavimo nustatyta Banco Popular pardavimo procedūra pažeidžia Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnį, susijusį su verslo pardavimo priemone, ir Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies a, b, d ir f punktus, nes tai nebuvo konkurencinga pardavimo procedūra.

622    Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstaigai arba subjektui taikydama verslo pardavimo priemonę, pertvarkymo institucija pateikia rinkai tos įstaigos turtą, teises, įsipareigojimus, akcijas ar kitas nuosavybės priemones, kuriuos institucija ketina parduoti, arba imasi priemonių dėl jų pardavimo. Šios direktyvos 39 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos vykdomas 1 dalyje nurodytas pardavimas.

623    Šis ieškinio pagrindas skirstomas į keturis prieštaravimus, atitinkančius Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalyje numatytus keturis kriterijus. Ieškovai teigia, kad Banco Popular pardavimo procedūra, pirma, buvo neskaidri, antra, buvo palanki Banco Santander, trečia, suteikė pastarajam nepagrįstą pranašumą ir, ketvirta, nepadėjo gauti didžiausios galimos pardavimo kainos.

624    Visų pirma reikia pažymėti, kad 2017 m. birželio 3 d. priimtame sprendime dėl pardavimo, atsižvelgiant į Banco Popular likvidumo padėties spartų pablogėjimą, reikšmingą jo akcijų vertės sumažėjimą ir galimą neigiamą banko žlugimo poveikį finansų stabilumui, BPV nusprendė, kad turėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad prireikus galėtų patvirtinti pertvarkymo priemonę, ir kad verslo pardavimo priemonės veiksmingumas turėjo būti užtikrintas siekiant įgyvendinti pertvarkymo tikslus. Taigi BPV patvirtino skubaus Banco Popular pardavimo procedūrą, kurią turėjo atlikti FROB, ir nurodė jam pardavimo reikalavimus pagal Direktyvos 2014/59 39 straipsnį.

625    Paskui Banco Popular pardavimo procedūrą vykdė FROB pagal Direktyvos 2014/59 ir Įstatymo Nr. 11/2015 nuostatas. Šiuo klausimu 2017 m. birželio 6 d. priimtame procedūros rašte FROB, turėdamas omenyje galimą Banco Popular pertvarkymą, pakvietė potencialius įgijėjus dalyvauti pirkimo-pardavimo procedūroje ir jam pateikti pasiūlymą įsigyti 100 % Banco Popular kapitalo, laikantis šiame rašte nurodytų terminų ir sąlygų.

626    Galiausiai pertvarkymo schemos 6.6 straipsnyje BPV nusprendė, kad FROB pastangos dėl Banco Popular pardavimo iki patvirtinant tą schemą atitiko Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnyje, siejamame su Direktyvos 2014/59 39 straipsniu, nustatytus reikalavimus.

627    BPV pažymėjo, kad per laikotarpį iki pertvarkymo Banco Popular vykdė privataus pardavimo procedūrą ir kad 2017 m. gegužės 29 d. paaiškėjo, jog ši procedūra bus nesėkminga. Ji nurodė, kad sprendimas apriboti savo komercines pastangas tik bankams, kurie jau išreiškė bendrąjį interesą įsigyti Banco Popular per privataus pardavimo procedūrą, atitiko Direktyvos 2014/59 39 straipsnio reikalavimus.

628    BPV taip pat pažymėjo, kad po to, kai FROB pradėjo pardavimo procedūrą, galiausiai du bankai buvo kviečiami dalyvauti pardavimo procedūroje. Ji nurodė, kad tą pačią dieną su visais potencialiais pirkėjais buvo susipažinta, jie visi turėjo prieigą prie tos pačios virtualios duomenų erdvės, o jų pasiūlymams buvo taikomos tos pačios sąlygos ir tas pats terminas.

629    Galiausiai BPV konstatavo, kad iš dviejų potencialių pirkėjų buvo gautas vienas galiojantis pasiūlymas, ir nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog vienintelis pirkėjas pateikė pasiūlymą, buvo pagrįsta sutikti su jo sąlygomis ir taip užkirsti kelią nekontroliuojamam Banco Popular nemokumui, kuris, be kita ko, galėjo pakenkti jo ypatingos svarbos funkcijoms.

–       Dėl pirmojo prieštaravimo, susijusio su pardavimo procedūros skaidrumu

630    Ieškovai teigia, kad Banco Popular konkurencinio pardavimo procedūros taisyklės, nustatytos sprendime dėl pardavimo, yra neskaidrios, todėl pažeidžia Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio 2 dalies d punktą ir Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies a punktą. Teigiama, kad pardavimo procedūroje savavališkai galėjo dalyvauti tik tos įstaigos, kurios dalyvavo privataus pardavimo procedūroje, pradėtoje iki Banco Popular pertvarkymo.

631    Pagal Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio 2 dalies d punktą, kiek tai susiję su verslo pardavimo priemone, pertvarkymo schemoje numatoma tvarka, pagal kurią nacionalinė pertvarkymo institucija parduoda subjektą arba atitinkamas priemones, turtą, teises ir įsipareigojimus pagal Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 1 ir 2 dalis.

632    Vadovaujantis Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytu kriterijumi, pardavimas turi būti kuo skaidresnis ir iš esmės neiškreipti tos įstaigos turto, teisių, įsipareigojimų, akcijų ar kitų nuosavybės priemonių, kuriuos institucija ketina perduoti, atsižvelgiant į aplinkybes ir visų pirma į poreikį išsaugoti finansinį stabilumą.

633    Pirmiausia reikia pažymėti, kad su pardavimu susiję reikalavimai, visų pirma sprendimas apriboti pardavimo procedūros dalyvių skaičių, nurodyti ne pertvarkymo schemoje, o 2017 m. birželio 3 d. BPV priimtame sprendime dėl pardavimo.

634    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją tarpinės priemonės, kuriomis siekiama parengti galutinį sprendimą, iš principo nėra aktai, galintys būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas (žr. 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas, C‑650/18, EU:C:2021:426, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

635    Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad dėl tarpinio akto taip pat negalima pareikšti ieškinio, jei nustatyta, jog šiame akte esantys pažeidimai gali būti nurodyti grindžiant ieškinį dėl galutinio sprendimo, kurio parengiamasis aktas jis yra. Tokiomis aplinkybėmis ieškinys, pareikštas dėl sprendimo, kuriuo užbaigiama procedūra, užtikrins pakankamą teisminę apsaugą (žr. 2017 m. kovo 15 d. Sprendimo Stichting Woonpunt ir kt. / Komisija, C‑415/15 P, EU:C:2017:216, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

636    Nagrinėjamu atveju pertvarkymo schemoje BPV konstatavo, kad FROB įgyvendinta pardavimo procedūra atitiko Direktyvos 2014/59 39 straipsnio reikalavimus. Taigi reikia pažymėti, kad FROB atsižvelgė į reikalavimus, nustatytus BPV sprendime dėl pardavimo. Tai rodo, kad BPV sprendime netiesiogiai patvirtino reikalavimus dėl pardavimo, kuriuos pati nustatė sprendime dėl pardavimo.

637    Be to, pažymėtina, kad Reglamento Nr.o806/2014 13 straipsnio dėl ankstyvosios intervencijos 3 dalyje nustatyta, kad:

„Valdyba turi teisę, reikalauti, kad įstaiga ar patronuojančioji įmonė susisiektų su galimais pirkėjais, kad būtų pasirengta įstaigos pertvarkymui, taikant Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir šio reglamento 88 straipsnyje nustatytus profesinės paslapties reikalavimus“.

638    Taigi reikia laikyti, kad sprendimas dėl pardavimo yra BPV priimtas tarpinis aktas siekiant galimo Banco Popular pertvarkymo ir kad ieškovams negali būti draudžiama remtis šiame sprendime pateikto vertinimo neteisėtumu, norint pagrįsti savo ieškinį dėl pertvarkymo schemos.

639    Dėl Banco Popular pardavimo procedūros skaidrumo reikia pažymėti, kad sprendimo dėl pardavimo 4 konstatuojamojoje dalyje BPV nurodė, jog bet koks banko pardavimo viešas paskelbimas turi būti atidėtas siekiant išvengti neigiamo poveikio finansiniam stabilumui.

640    Tokia galimybė aiškiai numatyta Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies paskutinėje pastraipoje, pagal kurią viešas skelbimas apie įstaigos pardavimą, kurio kitais atvejais būtų reikalaujama pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014, p. 1) 17 straipsnio 1 dalį, gali būti atidėtas pagal to reglamento 17 straipsnio 4 ar 5 dalis.

641    Direktyvos 2014/59 64 konstatuojamojoje dalyje šiuo klausimu numatyta:

„tikėtina, kad informacija apie žlungančios įstaigos pateikimą rinkai ir derybas su galimais pirkėjais prieš taikant verslo pardavimo priemonę yra sisteminės svarbos. Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, svarbu, kad būtų galima tokios informacijos atskleidimą visuomenei, kaip reikalaujama Reglamente Nr. 596/2014 <…>, atidėti tiek, kiek reikia, kad įstaigos pertvarkymas būtų suplanuotas ir organizuotas atsižvelgiant į tai, kiek galima delsti atskleisti informaciją pagal nepiktnaudžiavimo rinka nuostatas.“

642    Darytina išvada, kad Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintas skaidrumo reikalavimas turi būti aiškinamas taip, kad jis susijęs su pardavimo procedūros eiga, o ne su paskelbimo apie šią procedūrą priemonėmis.

643    Dėl pardavimo procedūros taikymo tik įstaigoms, dalyvavusioms Banco Popular inicijuotoje privataus pardavimo procedūroje, minėtoje šio sprendimo 33 punkte, BPV sprendimo dėl pardavimo 2 straipsnio a punkto i papunktyje pateikia tam tikrus motyvus, pateisinančius jos sprendimą prašyti FROB susisiekti tik su šiais penkiais dalyviais.

644    Šiuo klausimu BPV nurodė:

„kiek tai susiję su konkrečių įgijėjų atranka, FROB visais atvejais susisieks su pakankamu pirkėjų skaičiumi, atlikusi rinkos intereso investuoti į banko veiklą tyrimą. Atsižvelgiant į būtinybę užbaigti pardavimo procedūrą per labai trumpą laiką, per privataus pardavimo procedūrą išreikštas interesas suteikia informacijos apie rinkos interesų analizę. Per privataus pardavimo procedūrą buvo susisiekta su keliais potencialiais Ispanijos ir tarptautinėse rinkose veikiančiais konkurso dalyviais. Tik penkios šalys išreiškė savo pradinį interesą, todėl buvo pakviestos pateikti pasiūlymus, kurie nėra privalomi vykdant privataus pardavimo procedūrą.

FROB susisieks su penkiomis šalimis, kurios buvo kviečiamos pateikti pasiūlymus per privataus pardavimo procedūrą.

Susisiekimas su šiomis penkiomis šalimis pateisinamas finansinio stabilumo sumetimais ir didele rizika, kad pardavimo vykdymas platesniame potencialių pirkėjų rate, rizikos ir vertinimų atskleidimas arba banko ypatingos ar neypatingos svarbos funkcijų nustatymas sukeltų papildomo neaiškumo ir pasitikėjimo rinka praradimą. Be to, susisiekimas su dideliu skaičiumi pirkėjų gali padidinti informacijos nutekėjimo tikimybę, taigi, ir riziką, kad dėl banko gali būti priimtas sprendimas per labai trumpą laiką.

Be to, dėl skubos ir labai trumpo termino, kurio gali reikėti per pardavimo procedūrą, didesnio dalyvių skaičiaus pakvietimas padidintų procedūros sudėtingumą. Beje, remiantis iš banko gauta informacija, abejotina, ar konkurso dalyviai, dar neišreiškę suinteresuotumo privataus pardavimo procedūra, pateiks pasiūlymus.

Remdamasi Reglamento [Nr. 806/2014] 24 straipsnio 3 dalimi BPV stengsis rasti pusiausvyrą tarp pardavimo reikalavimų ir būtinybės pasiekti pertvarkymo tikslus. Konkrečiai kalbant, BPV iš dalies nukryps nuo pardavimo reikalavimų dėl skubos, ir, be kita ko, dėl realios grėsmės finansiniam stabilumui, kuri kyla dėl banko žlugimo ir dėl to, kad būtinybė susisiekti su kuo daugiau pirkėjų taip pat pakenktų verslo pardavimo priemonės veiksmingumui.“

645    Reikia pažymėti, kad Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodyta, jog su sąlyga, kad vykdant pardavimą nepagrįstai nesuteikiama pirmenybės atskiriems potencialiems pirkėjams ir jie nediskriminuojami, toje pačioje dalyje nurodytais principais nedraudžiama pertvarkymo institucijai kreiptis į konkrečius potencialius pirkėjus.

646    Taigi BPV sprendimas prašyti FROB susisiekti tik su penkiomis įstaigomis, kurios dalyvavo privataus pardavimo procedūroje, atitinka šią nuostatą.

647    Be to, šis sprendimas buvo grindžiamas objektyviu kriterijumi, t. y. šioms įmonėms jau išreiškus suinteresuotumą pirkti Banco Popular, ir jis pateisinamas labai trumpu terminu, per kurį turėjo būti užbaigta pardavimo procedūra. Kaip pažymėjo BPV, procedūros išplėtimas didesniam dalyvių skaičiui galėjo sulėtinti procedūrą, taip pat padidinti informacijos apie Banco Popular padėtį nutekėjimo riziką, taigi, ir riziką finansiniam stabilumui.

648    Taigi, priešingai nei teigia ieškovai, BPV sprendimas pasiūlyti FROB kreiptis tik į penkias privataus pardavimo procedūroje dalyvavusias šalis nebuvo savavališkas.

649    Ieškovai taip pat nepagrįstai teigia, kad kreipimasis tik į penkias Ispanijos institucijas, kurios nurodė, jog nėra suinteresuotos įsigyti Banco Popular per privataus pardavimo procedūrą, buvo savavališkas ir diskriminuojantis.

650    Iš tikrųjų šios penkios institucijos buvo vieninteliai bankai, kurie parodė susidomėjimą įsigyti Banco Popular, dalyvaudami privataus pardavimo procedūroje. Ieškovai painioja susidomėjimo Banco Popular įsigijimu išreiškimą, kuris pasireiškė dalyvavimu privataus pardavimo procedūroje, su tuo, kad ši procedūra galiausiai žlugo.

651    Galiausiai reikia pažymėti, kad privataus pardavimo procedūra buvo atvira visiems Ispanijos ar tarptautiniams ūkio subjektams. Ieškovai nepaaiškina, dėl kokių priežasčių kitos Ispanijos ar užsienio institucijos, neišreiškusios suinteresuotumo įsigyti Banco Popular per privataus pardavimo procedūrą, buvo suinteresuotos po kelių savaičių, kai FROB pradėjo procedūrą. Be to, kadangi atmesta bet kokia vieša informacija apie pardavimo procedūros vykdymą, ieškovai nepaaiškina, kokiais nediskriminaciniais kriterijais remiantis galėjo būti susisiekta su kitais ūkio subjektais.

652    Tuo remiantis darytina išvada, kad BPV, sprendime dėl pardavimo į pardavimo procedūrą pakviesdama tik penkias privataus pardavimo procedūroje dalyvavusias įmones, nepažeidė Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio, siejamo su Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies a punktu.

653    Todėl pirmąjį prieštaravimą reikia atmesti.

–       Dėl antrojo prieštaravimo, grindžiamo „Banco Santander“ palankiu diskriminavimu

654    Ieškovai teigia, kad Banco Santander buvo sudarytos palankesnės sąlygos, nei ankstesnės privataus pardavimo procedūros dalyviams, pažeidžiant Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies b punktą. Banco Santander buvo palankiau vertinamas dėl to, kad iš konkurso buvo pašalinti privataus pardavimo procedūroje nedalyvavę potencialūs pirkėjai, ir dėl sutrumpintų terminų. Jie mano, kad Banco Santander, kuris kelis mėnesius tyrinėjo galimybę įsigyti Banco Popular, galėjo pasinaudoti palankia padėtimi ir pateikti pasiūlymą įsigyti už žemą kainą. Banco Santander esą buvo vienintelis bankas, kuris ir toliau turėjo galimybę gauti naujausią informaciją apie Banco Popular padėtį. Atsakymų į kvietimą pateikti pasiūlymus pateikimo termino nukėlimas iki 2017 m. birželio 6 d. buvęs palankus Banco Santander.

655    Pagal Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą kriterijų pardavimas nėra nepagrįstai palankus potencialiems pirkėjams ar diskriminuojantis.

656    Sprendimo dėl pardavimo 2 straipsnio a punkto ii papunktyje BPV nurodė, kad pardavimo procedūra turėtų būti skaidri, kad dalyvaujantys potencialūs pirkėjai būtų sąžiningai ir tinkamai informuojami kiekviename procedūros etape. Ji manė, kad bet kokia informacija, kurios prašo vienas iš potencialių pirkėjų, ir kuri jam buvo suteikta, tuo pačiu metu turėjo būti teikiama visiems kitiems.

657    Reikia pažymėti, kad šį prieštaravimą ieškovai pateikia ne dėl sprendimo dėl pardavimo ar pertvarkymo schemos, o dėl tokios pardavimo procedūros, kokią įgyvendino FROB. Todėl ieškovai negali teigti, kad BPV pažeidė Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies b punktą. Vadinasi reikia konstatuoti, kad šiuo prieštaravimu ieškovai iš esmės tvirtina, kad BPV padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes pertvarkymo schemoje patvirtino FROB vykdytą pardavimo procedūrą, nors ši procedūra būtų buvusi palanki Banco Santander, taip pažeisdama Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies b punktą.

658    Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad pertvarkymo schemos 6.6 straipsnyje BPV laikėsi nuomonės, kad FROB vykdyta Banco Popular pardavimo procedūra atitiko Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnyje, siejamame su Direktyvos 2014/59 39 straipsniu, nustatytus reikalavimus, visų pirma, kad į visus potencialius pirkėjus buvo kreiptasi tą pačią dieną, jie turėjo galimybę naudotis ta pačia virtualia duomenų saugykla ir kad jų pasiūlymai buvo pateikti tomis pačiomis sąlygomis ir per tą patį terminą.

659    Visų pirma, iš pirmojo prieštaravimo analizės matyti, kad procedūros apribojimas joje dalyvauti leidžiant tik privataus pardavimo procedūroje dalyvavusiems potencialiems pirkėjams, buvo pagrįstas. Ieškovai nepaaiškina, kaip šis apribojimas gali būti palankesnis Banco Santander nei kitoms keturioms įstaigoms, į kurias FROB kreipėsi dėl dalyvavimo pardavimo procedūroje.

660    Dėl procedūros eigos taip pat reikia priminti, kad iš penkių potencialių pirkėjų, su kuriais susisiekė FROB, du nusprendė nedalyvauti pirkimo-pardavimo procedūroje, o vieną iš jų ECB atmetė dėl rizikos ribojimo priežasčių. 2017 m. birželio 4 d. du potencialūs pirkėjai, kurie nusprendė dalyvauti pirkimo procedūroje, Banco Santander ir BBVA, pasirašė neatskleidimo susitarimą, o birželio 5 d. gavo prieigą prie virtualios duomenų erdvės. Birželio 6 d. FROB perdavė jiems procedūros raštą ir pirkimo-pardavimo sutartį (Sale and Purchase Agreement).

661    2017 m. birželio 6 d. raštu BBVA informavo FROB, kad nusprendė nepateikti pasiūlymo. BBVA tame rašte nurodė, kad:

„<…> atsižvelgiant į procedūros rašte nustatytus kainos apribojimus ir kitas sąlygas bei į informacijos nepakankamumą, BBVA negali pateikti pasiūlymo pagal šį procedūros raštą ir pirkimo-pardavimo sutartį (Sale and Purchase Agreement, SPA), kurie buvo pateikti šiandien.

Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, taip pat patvirtiname, kad jei būtų gauta pakankamai informacijos, jog jos valdymo organai galėtų tinkamai išanalizuoti sandorį, ir jei būtų galima pakeisti proceso sąlygas, BBVA būtų suinteresuotas dalyvauti šiame procese.“

662    Aplinkybė, kad BBVA informavo FROB, jog negali pateikti pasiūlymo remdamasi turima informacija, negali būti aiškinama taip, kad ji turėjo mažiau informacijos nei Banco Santander.

663    Dėl argumento, kad procedūros trukmės sutrumpinimas buvo palankus Banco Santander, reikia pažymėti, kad procedūros rašte nustatytas terminas buvo vienodas visiems dalyviams. Be to, visi potencialūs pirkėjai jau buvo dalyvavę privataus pardavimo procedūroje, todėl per tą patį laikotarpį galėjo susipažinti su informacija apie Banco Popular ir ją išnagrinėti.

664    Be to, kaip nurodo BPV, termino nustatymas birželio 6 d. vidurnaktį buvo pateisinamas tuo, kad tą pačią dieną ECB paskelbė, jog Banco Popular žlunga arba gali žlugti, todėl kitą dieną jis nebūtų galėjęs veikti rinkoje, taigi buvo būtina skubiai priimti sprendimą dėl pertvarkymo.

665    Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 661 punkto, priešingai nei teigia ieškovai, BBVA savo laiške FROB nepagrindė savo sprendimo nepateikti pasiūlymo laiko trūkumu.

666    Iš to matyti, kad, priešingai nei teigia ieškovai, FROB vykdyta pardavimo procedūra nebuvo palanki Banco Santander ir kad BPV nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos manydama, jog ši procedūra atitiko Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytus reikalavimus.

667    Todėl antrąjį prieštaravimą reikia atmesti.

–       Dėl trečiojo prieštaravimo, grindžiamo „Banco Santander“ suteiktu nepagrįstu pranašumu

668    Ieškovai nurodo, kad Banco Santander buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas pažeidžiant Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies d punktą, nes jis pateikė pasiūlymą 2017 m. birželio 7 d. 3 val. 12 min., t. y. pasibaigus BPV ir FROB nustatytam terminui, o BBVA nebuvo informuota, kad gali pateikti pasiūlymą pasibaigus šiam terminui. Tačiau, jų nuomone, jei BBVA būtų buvusi informuota, kad terminas yra lankstus, ji tikrai būtų pateikusi pasiūlymą. Ieškovai mano, kad procedūros rašto turinys paneigia Banco Santander argumentą, jog 2017 m. birželio 6 d. vidurnaktį nustatytas terminas buvo tik orientacinis.

669    Pagal Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytą kriterijų pardavimas nesuteikia nepagrįsto pranašumo jokiam potencialiam pirkėjui.

670    Reikia priminti, kad 2017 m. birželio 7 d. raštu FROB informavo BPV apie pardavimo procedūros rezultatus ir nurodė, kad Banco Santander pateikė pasiūlymą birželio 7 d. 3 val. 12 min. ir kad jo pasiūlyta kaina už Banco Popular akcijų pardavimą yra 1 euras. FROB pasiūlė pertvarkymo schemoje nurodyti Banco Santander, konkurso laimėtoją per konkurencijos principais grindžiamą Banco Popular pardavimo procedūrą, kaip Banco Popular įgijėją.

671    Pertvarkymo schemoje BPV nusprendė, kad FROB vykdoma Banco Popular pardavimo procedūra atitiko Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnyje, siejamame su Direktyvos 2014/59 39 straipsniu, nustatytus reikalavimus, ir pritarė FROB pasiūlymui nurodyti Banco Santander kaip Banco Popular įgijėją.

672    Todėl šis skundas turi būti aiškinamas kaip prašymas pripažinti, kad BPV padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai pertvarkymo schemoje patvirtino FROB pasiūlymą pirkėju paskirti Banco Santander, nors pastaroji per pardavimo procedūrą įgijo nepagrįstą pranašumą, taip pažeisdama Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies d punktą.

673    Reikėtų pažymėti, kad sprendime dėl pardavimo BPV nenustatė jokio Banco Popular pirkėjo atrankos procedūros termino. Todėl ieškovai nepagrįstai teigia, kad pasiūlymų pateikimo terminą nustatė BPV.

674    Procedūros rašte FROB nustatė Banco Popular pardavimo procedūros eigos grafiką. Šiame grafike buvo numatyta, kad įpareigojantys pasiūlymai turi būti pateikti ne vėliau kaip 2017 m. birželio 6 d. vidurnaktį. Šiame grafike taip pat buvo nurodyta, kad 2017 m. birželio 7 d. 1 val. 00 min. bus susisiekta su dalyviais siekiant užbaigti procedūrą ir atrinkti pasiūlymą; tada, t. y. 5 val. 30 min., turėjo būti patvirtinta BPV pertvarkymo schema (prireikus) ir įvykdyta pirkimo-pardavimo sutartis, 6 val. 30 min. turėjo būti priimtas FROB įgyvendinimo aktas, o 7 val. 00 min. – procedūra užbaigta ir paskelbta apie sandorį.

675    Kaip pažymi Banco Santander, procedūros rašte nustatytu grafiku buvo siekiama leisti užbaigti visus formalumus 2017 m. birželio 7 d. 7 val. 00 min., kad Banco Popular galėtų įprastai veikti atvėrus rinkas, kad, be kita ko, būtų išvengta ypatingos svarbos funkcijų sustabdymo.

676    Kadangi BBVA birželio 6 d., dar nepasibaigus terminui, paskelbė, kad pasiūlymo nepateiks, ir šio sprendimo nepagrindė tuo, kad neturėjo pakankamai laiko, negalima laikyti, kad dėl to, jog Banco Santander pateikė pasiūlymą pasibaigus terminui, jis įgijo nepagrįstą pranašumą prieš BBVA.

677    Ieškovų teiginys, kad BBVA tikrai būtų pateikusi pasiūlymą, jei būtų buvusi informuota, jog FROB nustatytas terminas yra „lankstus“, yra visiškai spekuliatyvus. Be to, jis prieštarauja ieškovų dublike pateiktam argumentui, kad BPV turėjo užtikrinti Banco Popular veiklos tęstinumą iki 2017 m. birželio 10–11 d. savaitgalio, kad BBVA galėtų užbaigti Banco Popular finansinės padėties analizę ir pateikti pasiūlymą. Todėl ieškovai negali teigti, kad pasiūlymų pateikimo terminą pratęsus keliomis valandomis BBVA būtų turėjęs galimybę pateikti pasiūlymą.

678    Kadangi Banco Santander buvo vienintelis procedūros dalyvis, pateikęs įpareigojantį pasiūlymą, ir po BBVA paskelbimo buvo aišku, kad nė viena iš kitų įstaigų, pakviestų dalyvauti pirkimo procedūroje, nepateiks pasiūlymų, tai, kad FROB priėmė šį pasiūlymą, nors jis ir buvo pateiktas pasibaigus procedūros rašte nustatytam terminui, negalėjo suteikti Banco Santander nepagrįsto pranašumo.

679    Be to, Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Valdyba taiko verslo pardavimo priemonę nesilaikydama 2 dalies e punkte nustatytų pateikimo rinkai reikalavimų, kai nustato, jog tikėtina, kad laikantis tų reikalavimų būtų pakenkta vienam ar daugiau pertvarkymo tikslų, visų pirma, kai įvykdomos šios sąlygos:

a)      kai ji mano, kad dėl pertvarkomos įstaigos žlugimo ar galimo žlugimo kyla arba didėja reali grėsmė finansiniam stabilumui, ir

ir

b)      kai ji mano, kad tikėtina, jog tų reikalavimų laikymasis galėtų neigiamai paveikti verslo pardavimo priemonės veiksmingumą šalinant tą grėsmę arba siekiant 14 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto pertvarkymo tikslo.“

680    Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 629 punkte, pertvarkymo schemos 6.6 straipsnyje BPV pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymą pateikė vienintelis pirkėjas, buvo pagrįsta sutikti su jo sąlygomis ir taip užkirsti kelią nekontroliuojamam Banco Popular nemokumui, kuris, be kita ko, galėjo pakenkti jo ypatingos svarbos funkcijoms.

681    Iš tiesų, jeigu BPV nepritartų FROB pasiūlymui nurodyti Banco Santander kaip Banco Popular įgijėją, šis bankas būtų likviduotas. Kaip konstatuota nagrinėjant penktąjį pagrindą, pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 5 dalį Banco Popular likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą nebūtų leidęs pasiekti to paties reglamento 14 straipsnyje numatytų tikslų tokiu pačiu mastu kaip ir pertvarkymo atveju. Konkrečiai kalbant, buvo konstatuota, kad pertvarkymas buvo būtinas siekiant užtikrinti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir išvengti reikšmingo neigiamo poveikio finansiniam stabilumui.

682    FROB perdavė BPV Banco Popular pardavimo procedūros rezultatus per pakankamą terminą, kad ši galėtų patvirtinti pertvarkymo schemą ir ją perduoti Komisijai 2017 m. birželio 7 d. 5 val. 13 min. Todėl Komisija priėmė sprendimą, kuriuo buvo leista pertvarkymo schemai įsigalioti tą pačią dieną 6 val. 30 min. Taigi procedūros eiga leido FROB atlikti visus formalumus ir užbaigti pardavimą iki procedūros rašte nustatyto termino pabaigos, t. y. 2017 m. birželio 7 d. 7.00 val.

683    Iš to matyti, kad FROB pasiūlymas Banco Santander paskirti Banco Popular pirkėju nesuteikė Banco Santander nepagrįsto pranašumo ir kad BPV nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos manydama, kad pardavimo procedūra atitiko Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytus reikalavimus.

684    Todėl trečiąjį prieštaravimą reikia atmesti.

–       Dėl ketvirtojo prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad pardavimo procedūra nebuvo siekiama kuo didesnės pardavimo kainos

685    Ieškovai teigia, kad nebuvo bandoma gauti kuo didesnę pardavimo kainą, taip pažeidžiant Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies f punktą. Jų nuomone, sumažinus potencialių pirkėjų skaičių iki minimumo, buvo panaikinta bet kokia įvairių bankų sektoriaus dalyvių konkurencijos galimybė, kuri būtų leidusi gauti kiek įmanoma didesnę pardavimo kainą.

686    Darytina išvada, kad šiuo prieštaravimu ieškovai iš esmės teigia, kad BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnį, susijusį su verslo pardavimu ir siejamą su Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies f punktu, nes sprendimas dėl pardavimo buvo skirtas tik penkioms privataus pardavimo procedūroje dalyvavusios įmonėmis.

687    Remiantis Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies f punktu, pardavimu siekiama kiek įmanoma pakelti atitinkamų akcijų ar kitų nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų pardavimo kainą.

688    Reikėtų priminti, kad iš pirmojo prieštaravimo analizės matyti, jog BPV sprendimas į pardavimo procedūrą pakviesti tik penkias įstaigas, dalyvavusias privataus pardavimo procedūroje, buvo pagrįstas poreikiu užbaigti procedūrą per labai trumpą laiką ir išvengti informacijos nutekėjimo apie Banco Popular padėtį, taigi ir rizikos finansiniam stabilumui.

689    Be to, sprendimo dėl pardavimo 2 straipsnio b punkte BPV nurodė, kad pardavimo procedūra turi būti siekiama kuo labiau padidinti pardavimo kainą, kartu atsižvelgiant į poreikį greitai atlikti pertvarkymą. Ji taip pat pažymėjo, kad pagrindinis pasiūlymų vertinimo kriterijus yra siūloma kaina.

690    Procedūriniame rašte FROB nurodė, kad pasiūlyta kaina turi būti lygi vienam eurui arba didesnė.

691    Ieškovai nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų siekiama įrodyti, kad potencialių pirkėjų skaičiaus apribojimas penkiais privataus pardavimo procedūros dalyviais nebūtų leidęs realios jų kainų konkurencijos.

692    Negalima priekaištauti BPV dėl per procedūrą įvykusių aplinkybių, t. y. kad keturi iš penkių dalyvių atsisakė pateikti įpareigojantį pasiūlymą ir kad vieninteliame pateiktame įpareigojamame pasiūlyme buvo pasiūlyta vieno euro kaina.

693    Taigi ieškovai nepagrįstai teigia, kad sprendimu dėl pardavimo nebuvo siekiama maksimaliai padidinti pardavimo kainą, taip pažeidžiant Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnį, siejamą su Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies f punktu.

694    Dublike ieškovai priduria, kad visų trijų procedūros rašte nurodytų variantų atveju konkurso dalyviai galėjo suprasti, kad FROB netiesiogiai nurodė, jog dėl nuostolių bus sunaikintas visas Banco Popular kapitalas arba jo dalis. Jie teigia, kad, siekdama gauti kainą, kuri maksimaliai padidintų akcijų vertę, BPV turėjo įpareigoti potencialius pirkėjus patiems nustatyti nuostolius.

695    Šiuo argumentu ieškovai ginčija FROB patvirtinto procedūros rašto turinį. Šiame rašte FROB nurodė, kad pasiūlymuose turėjo būti nurodyta kaina, kurią buvo siūloma sumokėti už Banco Popular akcijų perleidimą trimis būdais.

696    Pirma, pakanka pažymėti, kad šis ieškovų argumentas yra visiškai spekuliatyvus ir grindžiamas ne faktiniais duomenimis, o tariamu įspūdžiu, kurį konkurso dalyviai galėjo susidaryti perskaitę procedūros raštą. Antra, remiantis šiuo argumentu negalima nustatyti, kokius priekaištus BPV ieškovai nori pareikšti.

697    Be to, turi būti atmesti visiškai spekuliatyvūs ieškovų teiginiai, kad, pirma, Banco Santander žinojo, jog ji vienintelė pateikė pasiūlymą, ir, antra, kad sprendimas parduoti Banco Popular už vieno euro kainą buvo priimtas iš anksto.

698    Vadinasi, ketvirtąjį prieštaravimą reikia atmesti.

699    Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovai neįrodė, jog Banco Popular pardavimo procedūra buvo pažeistas Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnis ir Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies a, b, d ir f punktai.

700    Todėl ieškinio dešimtąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl ieškinio vienuoliktojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad BPV neatliks galutinio „ex post“ vertinimo

701    Trijuose naujuose dublike nurodytuose pagrinduose, sujungtuose į ieškinio vienuoliktąjį pagrindą, ieškovai teigia, kad aplinkybė, jog BPV neatliko galutinio ex post vertinimo, yra, pirma, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 3 ir 11 dalių pažeidimas, antra, pareigos motyvuoti, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas ir, trečia, esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas.

702    Ieškovai teigia, kad jie buvo informuoti, jog galutinis ex post vertinimas nebus atliktas, kai BPV atsakė į Bendrojo Teismo šioje byloje pateiktą klausimą.

703    Iš tikrųjų 2018 m. liepos 30 d. BPV, atsakydama į Bendrojo Teismo taikant proceso organizavimo priemonę pateiktus klausimus, nurodė, kad po 2-ojo vertinimo nebus atliktas galutinis ex post vertinimas. Ji manė, kad dėl šio atvejo ypatumų ji turėjo prieiti prie išvados, jog galutinis ex post vertinimas nepadeda įgyvendinti jokio praktinio tikslo pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalį ir nelemia to paties reglamento 20 straipsnio 12 dalyje numatyto sprendimo dėl kompensavimo.

704    Pažymėtina, kad galutinis ex post vertinimas, numatytas Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalyje, iš esmės yra atliktas po pertvarkymo schemos patvirtinimo.

705    Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 603 punkte, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 13 dalį preliminarus vertinimas, kaip antai 2-asis vertinimas, yra tinkamas pagrindas patvirtinti pertvarkymo schemą.

706    Pakanka priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, Sąjungos akto teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusias faktines ir teisines aplinkybes (žr. 2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Komisija, C‑398/13 P, EU:C:2015:535, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl vertinant tokio akto teisėtumą negalima atsižvelgti į aplinkybes, atsiradusias priėmus Sąjungos aktą (žr. 2014 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Si.mobil / Komisija, T‑201/11 EU:T:2014:1096, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

707    Iš to darytina išvada, kad galutinio ex post vertinimo, kuris akivaizdžiai yra vėlesnis už pertvarkymo schemos priėmimą, atlikimas ar neatlikimas neturėtų turėti įtakos jos galiojimui.

708    Be to, reikia pažymėti, kad ieškovai negali teigti, jog dėl to, kad ex post vertinimas nebus atliekamas, pertvarkymo schema yra nepakankamai pagrįsta. Iš tikrųjų priėmus galutinį ex post vertinimą, BPV bet kuriuo atveju negalėtų a posteriori papildyti pertvarkymo schemos motyvų.

709    Taigi ieškovų ieškinio vienuoliktajame pagrinde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir šis pagrindas turi būti atmestas.

 Dėl prašymų taikyti proceso organizavimo ir pasirengimo nagrinėti bylą priemones

710    Ieškovai prašė Bendrojo Teismo taikyti įvairias proceso organizavimo ir pasirengimo nagrinėti bylą priemones.

711    Pirma, ieškinyje, dublike ir 2018 m. lapkričio 15 d., 2021 m. balandžio 20 d. ir gegužės 28 d. raštuose ieškovai prašė Bendrojo Teismo nurodyti pateikti įvairius dokumentus.

712    Reikia priminti, kad savo 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje dėl pasirengimo nagrinėti bylą priemonių pagal Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktą, 92 straipsnio 3 dalį ir 103 straipsnį Bendrasis Teismas nurodė BPV pateikti tam tikrus dokumentus, nurodytus šio sprendimo 95 punkte. 2021 m. birželio 9 d. nutartyje Bendrasis Teismas nurodė, kad BPV pateikti konfidencialios versijos dokumentai nėra reikšmingi ginčui išspręsti. Vis dėlto 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular raštas ECB be priedo buvo perduotas kitoms bylos šalims.

713    Antra, ieškinyje ieškovai pasiūlė apklausti kelis liudytojus.

714    Kalbant apie bylos šalies pateiktų prašymų taikyti proceso organizavimo ar pasirengimo nagrinėti bylą priemones vertinimą, reikia priminti, kad tik Bendrasis Teismas gali spręsti dėl galimos būtinybės papildyti informaciją, kurią turi apie nagrinėjamas bylas (žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Mamoli Robinetteria / Komisija, C‑619/13 P, EU:C:2017:50, 117 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Fleig / SEAE, C‑446/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:918, 53 punktą).

715    Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad net jeigu ieškinyje pateiktame prašyme apklausti liudytojus yra tiksliai nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių reikia apklausti liudytoją ar liudytojus, ir jų apklausą pateisinantys motyvai, Bendrasis Teismas turi įvertinti prašymo reikšmę, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir būtinybę apklausti nurodytus liudytojus (žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Mamoli Robinetteria / Komisija, C‑619/13 P, EU:C:2017:50, 118 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. spalio 22 d. Sprendimo Silver Plastics ir Johannes Reifenhäuser / Komisija, C‑702/19 P, EU:C:2020:857, 29 punktą).

716    Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad bylos medžiagoje esančios informacijos ir per posėdį pateiktų paaiškinimų pakanka, kad Bendrasis Teismas galėtų priimti sprendimą, nes jis galėjo veiksmingai priimti sprendimą remdamasis vykstant procesui pateiktais reikalavimais, pagrindais ir argumentais bei atsižvelgdamas į šalių pateiktus dokumentus.

717    Darytina išvada, kad reikia atmesti ieškovų prašymus taikyti proceso organizavimo ir pasirengimo nagrinėti bylą priemones, taip pat ir visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

718    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovai pralaimėjo bylą, jie padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jų priteisiamos BPV bei Banco Santander bylinėjimosi išlaidos pagal jų pateiktus reikalavimus.

719    Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalimi, į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taigi Ispanijos Karalystė, Parlamentas, Taryba ir Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija)

skelbia ir nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Fundación Tatiana Pérez de Guzmán el Bueno ir Stiftung für Forschung und Lehre  (SFL) padengia savo, Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) ir Banco Santander, SA patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Ispanijos Karalystė, Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Van der Woude

Jaeger

Kreuschitz

De Baere

 

      Steinfatt

Paskelbta 2022 m. birželio 1 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


Turinys



*      Proceso kalba: ispanų.