Language of document : ECLI:EU:T:2022:315

BENDROJO TEISMO (trečioji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. birželio 1 d.(*)

„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPM) – Pertvarkymo procedūra, taikoma įstaigos žlugimo arba galimo žlugimo atveju – BPV patvirtinta Banco Popular Español pertvarkymo schema – Įgaliojimų delegavimas – Teisė būti išklausytam – Nuosavybės teisė – Pareiga motyvuoti – Reglamento (ES) Nr. 806/2014 14, 18 ir 20 straipsniai“

Byloje T-628/17

Aeris Invest Sàrl, įsteigta Liuksemburge (Liuksemburgas), atstovaujama advokatų M. Roca Junyent, R. Vallina Hoset, G. Serrano Fenollosa, E. Galán Burgos ir M. Varela Suárez,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą L. Flynn ir A. Steiblytės,

ir

Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), atstovaujamą J. King ir M. Fernández Rupérez, padedamų advokatų B. Meyring, S. Schelo, F. Fernández de Trocóniz Robles, T. Klupsch ir S. Ianc,

atsakoves,

palaikomas

Ispanijos Karalystės, atstovaujamos L. Aguilera Ruiz ir J. Rodríguez de la Rúa Puig,

Europos Parlamento, atstovaujamo P. López-Carceller, M. Martínez Iglesias, L. Visaggio, J. Etienne, M. Menegatti ir M. Sammut,

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos A. de Gregorio Merino, J. Bauerschmidt, H. Marcos Fraile ir A. Westerhof Löfflerová,

ir

Banco Santander, SA, įsteigtos Santandere (Ispanija), atstovaujamos advokatų J. Rodríguez Cárcamo, A. Rodríguez Conde, D. Sarmiento Ramírez-Escudero ir J. Remón Peñalver,

įstojusių į bylą šalių,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti, pirma, 2017 m. birželio 7 d. vykdomosios sudėties BPV sprendimą SRB/EES/2017/08 dėl „Banco Popular Español, SA“ pertvarkymo schemos patvirtinimo ir, antra, 2017 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimą (ES) 2017/1246, kuriuo patvirtinama „Banco Popular Español S.A.“ pertvarkymo schema (OL L 178, 2017, p. 15),

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude, teisėjai M. Jaeger, V. Kreuschitz, G. De Baere (pranešėjas) ir G. Steinfatt,

posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. birželio 17 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Teisinis pagrindas

1        Po 2008 m. įvykusios finansų krizės buvo nuspręsta Europos Sąjungoje sudaryti bankų sąjungą, paremtą visapusišku ir išsamiu bendru finansinių paslaugų taisyklių sąvadu visai vidaus rinkai ir sudarytą iš bendro priežiūros mechanizmo ir naujų indėlių draudimo ir pertvarkymo sistemų.

2        Pirmąjį etapą kuriant bankų sąjungą sudarė bendro priežiūros mechanizmo (BPM) sukūrimas 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63). Pagal šio reglamento 12 konstatuojamąją dalį BPM turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliu ir veiksmingu būdu, kad bendras finansinių paslaugų taisyklių sąvadas būtų tokiu pačiu būdu taikomas visų atitinkamų valstybių narių kredito įstaigoms ir kad būtų vykdoma kokybiškiausia tų kredito įstaigų priežiūra, kuriai netrukdytų kitos, su rizikos ribojimu nesusijusios aplinkybės. Šiuo tikslu Reglamentu Nr. 1024/2013 Europos Centriniam Bankui (ECB) pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, siekiant prisidėti prie kredito įstaigų saugumo ir patikimumo ir finansų sistemos stabilumo Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

3        Vėliau buvo priimta 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190). Jos 1 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„[F]inansų krizė parodė, kad labai trūksta tinkamų Sąjungos lygmens priemonių klausimams, susijusiems su nepatikimomis ar žlungančiomis kredito įstaigomis ir investicinėmis įmonėmis <…>, veiksmingai spręsti. Tokios priemonės visų pirma būtinos nemokumo prevencijai užtikrinti, o nemokumo atveju – neigiamoms pasekmėms kiek įmanoma sumažinti išsaugant sistemiškai svarbias atitinkamos įstaigos funkcijas. Per krizę tie iššūkiai buvo svarbus veiksnys, vertęs valstybes nares gelbėti įstaigas mokesčių mokėtojų pinigais. Patikimos gaivinimo ir pertvarkymo sistemos tikslas – kuo labiau sumažinti tokių veiksmų būtinybę.“

4        Direktyva 2014/59 siekiama nustatyti bendras nacionalinių nuostatų, reglamentuojančių bankų pertvarkymą Sąjungoje, minimalaus suderinimo taisykles ir numatomas pertvarkymo institucijų bendradarbiavimas sprendžiant tarpvalstybinių bankų žlugimo klausimus. Šiuo klausimu Direktyvoje 2014/59, visų pirma jos 3 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad kiekviena valstybė narė skiria vieną ar išimties tvarka daugiau pertvarkymo institucijų, įgaliotų taikyti pertvarkymo priemones ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais.

5        Vis dėlto, pirma, atsižvelgiant į tai, kad Direktyva 2014/59 neleidžia centralizuoti sprendimų priėmimo proceso pertvarkymo srityje, kad ja iš esmės suteikiamos pertvarkymo priemonės ir bendri pertvarkymo įgaliojimai kiekvienos valstybės narės nacionalinėms institucijoms ir kad šia direktyva joms palikta diskrecija naudoti šias priemones ir pertvarkymui skirtas nacionalines finansavimo priemones, ir, antra, į tai, kad šia direktyva nevisiškai panaikinama galimybė valstybėms narėms priimti atskirus ir galbūt nesuderinamus sprendimus, susijusius su tarpvalstybinių grupių pertvarkymu, buvo nuspręsta sukurti bendrą pertvarkymo mechanizmą (BPM).

6        Taigi antrąjį etapą kuriant bankų sąjungą sudarė 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su BPM ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1), priėmimas.

7        Reglamento Nr. 806/2014 12 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„veiksmingų pertvarkymo sprendimų dėl Sąjungos žlungančių bankų, įskaitant sprendimus dėl Sąjungos lygmeniu sutelktų lėšų panaudojimo, užtikrinimas yra būtina finansinių paslaugų vidaus rinkos sukūrimo sąlyga. Vidaus rinkoje bankų žlugimas vienoje valstybėje narėje gali turėti poveikio visos Sąjungos finansų rinkų stabilumui. Veiksmingų ir vienodų pertvarkymo taisyklių bei vienodų pertvarkymo finansavimo sąlygų valstybėse narėse užtikrinimas geriausiai atitinka ne tik valstybių narių, kuriose bankai veikia, bet apskritai visų valstybių narių interesus, kaip priemonė užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ir pagerinti vidaus rinkos veikimą. Bankų sistemos vidaus rinkoje yra labai glaudžiai susijusios, bankų grupės yra tarptautinės ir bankai turi didelę užsienio turto procentinę dalį. Jeigu nebūtų BPeM, bankų krizės valstybėse narėse, dalyvaujančiose BPM, turėtų didesnį neigiamą sisteminį poveikį taip pat ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse. BPeM sukūrimas užtikrins neutralų požiūrį į žlungančių bankų problemų sprendimą, padidins dalyvaujančių valstybių narių bankų stabilumą ir užkirs kelią krizių šalutiniam poveikiui nedalyvaujančioms valstybėms narėms, taigi sudarys palankesnes sąlygas visos vidaus rinkos veikimui. Įstaigų, įsteigtų ir dalyvaujančiose, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse, bendradarbiavimo mechanizmai turėtų būti skaidrūs, ir jokia valstybė narė ar valstybių narių grupė neturėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama kaip finansinių paslaugų teikimo vieta.“

8        Pagal Reglamento Nr. 806/2014 1 straipsnio pirmą pastraipą jo tikslas – nustatyti vienodas taisykles ir vienodą 2 straipsnyje apibrėžtų įstaigų, įsteigtų dalyvaujančiose valstybėse narėse, t. y. bankų, kurių buveinės valstybės narės priežiūros institucija yra ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, arba valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, tačiau kurios vykdo glaudų bendradarbiavimą pagal Reglamento Nr. 1024/2013 7 straipsnį, pertvarkymo procedūrą (žr. Reglamento Nr. 806/2014 15 konstatuojamąją dalį).

9        Reglamento Nr. 806/2014 1 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad Bendra pertvarkymo valdyba (BPV), įsteigta pagal to paties reglamento 42 straipsnį, kartu su Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija ir nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis tas vienodas taisykles ir tą vienodą procedūrą taiko pagal šiuo reglamentu nustatytą BPeM sistemą. Taip pat numatyta, kad BPeM remia Bendras pertvarkymo fondas (BPF).

10      Reglamento Nr. 806/2014 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BPV priima sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų finansų įstaigos, įsteigtos dalyvaujančioje valstybėje narėje, atžvilgiu, kai tenkinamos to paties reglamento 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos trys sąlygos.

11      Pagal pirmąją sąlygą reikalaujama, kad subjektas žlugtų arba galėtų žlugti. Tai, ar tenkinama ši sąlyga, įvertina ECB, pasikonsultavęs su BPV, arba BPV; laikoma, kad ši sąlyga tenkinama, jei subjektas yra vienoje ar keliose Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalyje išvardytose padėtyse.

12      Antroji sąlyga reiškia, kad nėra jokio pagrindo tikėtis, kad privataus sektoriaus priemonėmis ar rizikos ribojimo veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo.

13      Pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad pertvarkymo veiksmai būtų būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą, t. y. kad jie yra būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau pertvarkymo tikslų, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu.

14      Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodomi tokie pertvarkymo tikslai: užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą; išvengti didelių neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui; apsaugoti viešąsias lėšas, kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę; apsaugoti indėlininkus ir investuotojus; apsaugoti klientų lėšas ir turtą.

15      Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš priimdama sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų ar dėl pasinaudojimo atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais BPV užtikrina, kad nuo viešųjų institucijų, įskaitant BPV bei nacionalinę pertvarkymo instituciją, ir nuo susijusio subjekto nepriklausomas asmuo atliktų nešališką, atsargų ir tikrovišką atitinkamo subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą.

16      Remiantis Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalimi, vertinimas yra neatskiriama sprendimo dėl pertvarkymo priemonės taikymo ar pasinaudojimo pertvarkymo įgaliojimais arba sprendimo dėl pasinaudojimo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais dalis.

17      Jei Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos įvykdytos, BPV patvirtina pertvarkymo schemą.

18      Vykdydamos pertvarkymo procedūrą BPV, Taryba ir Komisija turi užtikrinti, kad pertvarkymo priemonė būtų priimta laikantis tam tikrų Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnyje išvardytų principų, tarp kurių yra principas, pagal kurį įstaigos, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra, akcininkai pirmiausia patiria nuostolių, taip pat principas, pagal kurį nė vienas kreditorius nepatiria didesnių nuostolių nei tie, kuriuos jis patirtų, jei pertvarkymo priemonėje numatytas subjektas būtų likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

19      Pertvarkymo schemoje BPV nustato pertvarkymo priemonių taikymą. Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnio 2 dalyje išvardytos įvairios turimos pertvarkymo priemonės – verslo pardavimo; laikinos įstaigos sukūrimo; turto atskyrimo ir gelbėjimo privačiomis lėšomis.

20      Pertvarkymo schemoje BPV taip pat gali naudotis įgaliojimu nurašyti ar konvertuoti atitinkamo subjekto kapitalo priemones Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnyje numatytomis sąlygomis. Pagal Reglamento Nr. 806/2014 19 straipsnį pertvarkymo priemonė taip pat gali reikšti valstybės pagalbos suteikimą arba pasinaudojimą BPF.

21      Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad patvirtinusi pertvarkymo schemą BPV nedelsiant ją perduoda Komisijai. Per 24 valandas po to, kai BPV perduoda pertvarkymo schemą, Komisija pritaria pertvarkymo schemai arba nepritaria pertvarkymo schemos diskreciniams aspektams tais atvejais, kurie neįtraukti į šios dalies trečią pastraipą, t. y. kai netenkinamas viešojo intereso kriterijus arba yra BPF sumos esminis pakeitimas. Dėl pastarųjų diskrecinių aspektų pažymėtina, kad per 12 valandų po to, kai BPV perduoda pertvarkymo schemą, Komisija gali Tarybai pasiūlyti nepritarti BPV patvirtintai pertvarkymo schemai remiantis tuo, kad ji netenkina viešojo intereso kriterijaus, arba patvirtinti BPV priimtoje pertvarkymo schemoje numatytos BPF sumos esminį pakeitimą ar jam nepritarti. Pertvarkymo schema gali įsigalioti tik tuo atveju, jeigu Taryba ar Komisija nepareiškia prieštaravimų per 24 valandas po to, kai BPV ją perduoda.

22      Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog BPV užtikrina, kad būtų imtasi reikalingų pertvarkymo veiksmų, kad atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendintų pertvarkymo schemą. Pertvarkymo schema skiriama pastarosioms ir joje pateikiami nurodymai toms institucijoms, kurios imasi visų būtinų priemonių jai įgyvendinti pagal to paties reglamento 29 straipsnį, pasinaudodamos pertvarkymo įgaliojimais.

23      Kai priimama pertvarkymo priemonė, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalį BPV, siekdama įvertinti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla, užtikrina, kad nepriklausomas asmuo atliktų įvertinimą. Dėl šio vertinimo, taikant Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą, gali būti atlyginta akcininkams ar kreditoriams, jeigu jie patyrė didesnių nuostolių per pertvarkymo procedūrą nei tie, kurių jie būtų patyrę, jei būtų taikomas likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

II.    Ginčo aplinkybės ir aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo

24      Ieškovė Aeris Invest Sàrl yra pagal Liuksemburgo teisę įsteigtas juridinis asmuo, kuris buvo Banco Popular Español, SA (toliau – Banco Popular) akcininkas iki pastarojo pertvarkymo schemos patvirtinimo.

A.      Dėl Banco Popular padėties iki pertvarkymo schemos patvirtinimo

25      Pertvarkymo dieną Banco Popular grupė, kurios patronuojančioji bendrovė buvo Banco Popular, buvo šešta Ispanijos bankų grupė.

26      2016 m. Banco Popular padidino kapitalą 2,5 mlrd. EUR.

27      2016 m. gruodžio 5 d. vykdomosios sudėties BPV priėmė Banco Popular grupės pertvarkymo planą (toliau – 2016 m. pertvarkymo planas). Pertvarkymo priemonė, kuriai buvo taikyta pirmenybė 2016 m. pertvarkymo plane, buvo Reglamento Nr. 806/2014 27 straipsnyje numatyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

28      2017 m. vasario 3 d. Banco Popular paskelbė savo 2016 m. metinę ataskaitą, joje pranešė apie 5,7 mlrd. EUR specialiųjų atidėjinių poreikį ir dėl to patyrė 3,485 mlrd. EUR konsoliduotų nuostolių, taip pat paskyrė naują vadovą.

29      2017 m. vasario 10 d. DBRS Ratings Limited (DBRS) (dabar – DBRS Morningstar) sumažino Banco Popular reitingą; buvo numatyta neigiama perspektyva, atsižvelgiant į tai, kad Banco Popular kapitalas sumažėjo dėl didesnių grynųjų nuostolių, nei numatyti šio sprendimo 28 punkte minėtoje jo metinėje ataskaitoje, ir dėl Banco Popular pastangų sumažinti dar didelį nelikvidų turtą.

30      2017 m. balandžio 3 d. Banco Popular paskelbė vidaus audito rezultatus; juose nurodyta, kad gali būti reikalingi 2016 m. metinės ataskaitos pataisymai. Šie patikslinimai buvo atlikti Banco Popular 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinėje ataskaitoje.

31      2017 m. balandžio 10 d. per Banco Popular visuotinį akcininkų susirinkimą valdybos pirmininkas paskelbė, kad bankas planuoja arba padidinti kapitalą, arba sudaryti įmonių sandorį, atsižvelgiant į grupės padėtį nuosavų lėšų srityje ir jos nelikvidaus turto kiekį. Banco Popular generalinis direktorius buvo pakeistas praėjus mažiau nei vieniems metams nuo jo tarnybos pradžios.

32      2017 m. balandžio 3 d. paskelbus pranešimą apie 2016 m. finansinių rezultatų koregavimo poreikį, DBRS balandžio 6 d. sumažino Banco Popular reitingą, palikdama jo neigiamą perspektyvą. Standard & Poor’s (2017 m. balandžio 7 d.) ir Moody’s Investors service (toliau – Moody’s) (2017 m. balandžio 21 d.) taip pat sumažino Banco Popular reitingą ir nurodė neigiamą perspektyvą.

33      2017 m. balandžio mėn. Banco Popular pradėjo privataus pardavimo procedūrą, siekdamas, kad jį nupirktų stiprus konkurentas, o tai atkurtų jo finansinę padėtį. Terminas, per kurį galimi pirkėjai, suinteresuoti įsigyti Banco Popular, galėjo pateikti savo pasiūlymą, buvo nustatytas 2017 m. birželio 10 d., o vėliau atidėtas iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos.

34      2017 m. gegužės 5 d. Banco Popular pateikė savo 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinę ataskaitą, joje nurodė 137 mln. EUR nuostolius.

35      2017 m. gegužės 12 d. Banco Popular padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas (Liquidity Coverage Requirement) tapo mažesnis nei 80 % minimali riba, nustatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013, p. 1), 460 straipsnio 2 dalies c punkte.

36      2017 m. gegužės 16 d. raštu Banco Santander, SA informavo Banco Popular, kad negali pateikti įpareigojančio pasiūlymo per privačiojo pardavimo procedūrą.

37      2017 m. gegužės 16 d. Banco Popular, pranešdamas apie reikšmingą aplinkybę Comisión nacional del mercado de valores (CNMV, Nacionalinė vertybinių popierių rinkos komisija, Ispanija), nurodė, kad potencialūs pirkėjai išreiškė susidomėjimą privačiojo pardavimo procedūra, tačiau nebuvo gauta jokio įpareigojančio pasiūlymo.

38      2017 m. gegužės 19 d. agentūra FITCH sumažino Banco Popular reitingą.

39      2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkė Elke König sutiko duoti interviu televizijos kanalui Bloomberg; per jį jos buvo paklausta, be kita ko, apie Banco Popular padėtį.

40      2017 m. gegužės mėn. įvairiuose spaudoje paskelbtuose straipsniuose buvo nurodyti Banco Popular sunkumai. Pavyzdžiui, reikia paminėti 2017 m. gegužės 11 d. interneto svetainėje elconfidencial.com paskelbtą straipsnį „Saracho nurodo skubiai parduoti bendrovę Popular bendrovėms JP Morgan ir Lazard dėl bankroto rizikos“ (Saracho encarga la venta urgente del Popular a JP Morgan y Lazard por riesgo de quiebra). Šiame straipsnyje nurodyta, kad banko pirmininkas įgaliojo JP Morgan ir Lazard skubiai organizuoti banko pardavimą dėl bankroto rizikos; šią riziką lėmė masiškas privačių ir institucinių klientų indėlių nutekėjimas, ir kad jis manė, jog vienintelis būdas užtikrinti banko gyvybingumą yra visiškas ir neišvengiamas visos grupės pardavimas. Straipsnyje nurodyta, kad, „atsižvelgiant į tolesnį indėlių skaičiaus mažėjimą ir išorės finansavimo šaltinių uždarymą, bankas patirtų didelę bankroto grėsmę ir kad [jo pirmininkas] buvo priverstas aktyvuoti drastiškesnę priemonę ir laipsniškai susilaikyti nuo savo turto pardavimo, kad pagerintų nuosavų lėšų rodiklius ir įvykdytų ECB reikalavimus“.

41      2017 m. gegužės 15 d. interneto svetainėje elconfidencial.com paskelbtame straipsnyje „ECB du mėnesius atlieka Banco Popular patikrinimą vykstant visiškam pardavimo procesui“ (El BCE inspecciona a Banco Popular durante dos meses en pleno proceso de venta) nurodyta, kad Banco Popular pardavimo planas, kurį įgyvendino jo pirmininkas, buvo atliktas po ECB patikrinimo, per kurį patvirtintas atidėjinių trūkumas. Pagal šį straipsnį ECB inspektoriai padarė išvadą, kad Banco Popular sunkumai susiję su jo atidėjinių, skirtų padengti nekilnojamojo turto įsipareigojimams, trūkumu ir kad buvo būtina vengti nereguliarių indėlių atsiėmimų. Šie inspektoriai taip pat išreiškė nepasitenkinimą dėl 2016 m. finansinių ataskaitų pateikimo.

42      2017 m. gegužės 31 d. agentūra Reuters paskelbė straipsnį „ES, įspėjimas apie Banco Popular pertvarkymo riziką“ (La UE, advertida de riesgo de una resolución ordenada en Banco Popular). Šiame straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad, kaip teigia aukštas pareigas užimantis Sąjungos pareigūnas, kurio pavardė nenurodoma, vienas iš pagrindinių bankų Europoje priežiūrą vykdančių subjektų pranešė Sąjungos pareigūnams, kad gali reikėti pertvarkyti Banco Popular, jeigu jam nepavyktų susirasti pirkėjo. Pagal šį straipsnį šis pareigūnas taip pat nurodė, kad BPV pirmininkė neseniai pateikė „išankstinį perspėjimą“, ir pareiškė, kad BPV vykdė procedūrą (Banco Popular) ir ypatingą dėmesį skyrė galimam įsikišimui.

43      Tą pačią dieną BPV paskelbė pranešimą spaudai, juo ginčijo šio straipsnio turinį.

44      Pirmosiomis 2017 m. birželio mėn. dienomis Banco Popular susidūrė su masiniu grynųjų pinigų atsiėmimu.

45      2017 m. birželio 5 d. ryte Banco Popular pateikė Banco de España (Ispanijos bankas) pirmąjį prašymą dėl skubios paramos likvidumui padidinti, o po pietų – antrąjį prašymą padidinti prašomą sumą dėl didelių grynųjų pinigų srautų. Remdamasi Ispanijos banko prašymu ir po tos pačios dienos ECB atlikto vertinimo, susijusio su Banco Popular skubios paramos likvidumui padidinti prašymu, ECB valdančioji taryba nepateikė prieštaravimų dėl skubios paramos Banco Popular likvidumui padidinti už laikotarpį iki 2017 m. birželio 8 d. Banco Popular gavo dalį šios skubios paramos likvidumui padidinti. Vėliau Ispanijos bankas nurodė, kad negali suteikti papildomos skubios paramos Banco Popular likvidumui padidinti.

46      2017 m. birželio 6 d. DBRS ir Moody’s sumažino Banco Popular reitingą.

B.      Dėl kitų faktinių aplinkybių iki pertvarkymo schemos patvirtinimo

47      2017 m. gegužės 23 d. BPV įpareigojo Deloitte, kaip nepriklausomą ekspertę, atlikti Banco Popular vertinimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį.

48      2017 m. gegužės 24 d. BPV, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 34 straipsniu, paprašė Banco Popular informacijos, reikalingos siekiant atlikti jo vertinimą. 2017 m. birželio 2 d. ji taip pat paprašė Banco Popular pateikti informacijos apie privačiojo pardavimo procedūrą ir numatyti prieigą prie apsaugotos virtualios duomenų erdvės, kurią pastarasis parengė per šią procedūrą.

49      2017 m. birželio 3 d. vykdomosios sudėties BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2017/06, skirtą Fondo de Reestructuración Ordenada Bancaria (FROB, Banko įstaigų veiksmingo restruktūrizavimo fondas, Ispanija), dėl Banco Popular pardavimo (toliau – sprendimas dėl pardavimo). BPV patvirtino, kad FROB gali nedelsdama pradėti Banco Popular pardavimo procedūrą, ir nurodė FROB pardavimo reikalavimus pagal Direktyvos 2014/59 39 straipsnį. BPV nurodė, be kita ko, kad FROB turi susisiekti su penkiais potencialiais pirkėjais; jų buvo paprašyta pateikti pasiūlymus vykdant privačiojo pardavimo procedūrą.

50      Iš penkių potencialių pirkėjų du nusprendė nedalyvauti pirkimo procedūroje, o vieną iš jų ECB atmetė dėl rizikos ribojimu grindžiamų priežasčių.

51      2017 m. birželio 4 d. abu potencialūs pirkėjai, kurie nusprendė dalyvauti pirkimo procedūroje, Banco Santander ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, SA (BBVA), pasirašė neatskleidimo susitarimą, o 2017 m. birželio 5 d. gavo prieigą prie virtualios duomenų erdvės.

52      2017 m. birželio 5 d. BPV pateikė pirmąjį vertinimą (toliau – 1-asis vertinimas), remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktu; juo siekta pateikti informacijos, leidžiančios nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos, apibrėžtos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje.

53      2017 m. birželio 6 d. ECB, pasikonsultavęs su BPV, atliko Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo vertinimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą.

54      Šiame vertinime ECB nurodė, kad per pastaruosius mėnesius labai pablogėjo Banco Popular finansinių išteklių padėtis iš esmės dėl to, kad gerokai sumažėjo jo indėlių bazė. Banco Popular susidūrė su dideliu grynųjų pinigų atsiėmimu visuose klientų segmentuose. ECB išvardijo įvykius, kurie lėmė likvidumo problemas, su kuriomis susidūrė Banco Popular.

55      Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad 2017 m. vasario mėn. pateikdamas metines ataskaitas Banco Popular atskleidė 5,7 mlrd. EUR specialiųjų atidėjimų poreikį, dėl kurio 2016 m. patyrė 3,485 mlrd. EUR nuostolių, ir kad pakeičiamas ilgametis jo vadovas; jį pakeitęs vadovas pradėjo banko strategijos peržiūrą. Paskelbtas pranešimas apie papildomus atidėjinius ir finansinių metų pabaigos nuostolius lėmė tai, kad DBRS 2017 m. vasario 10 d. sumažino Banco Popular reitingą, o tai lėmė didelį Banco Popular klientų susirūpinimą, kuris pasireiškė dideliu ir netikėtu indėlių atsiėmimu ir labai dažnu klientų apsilankymu banko filialuose.

56      ECB taip pat nurodė, kad tai, jog Banco Popular 2017 m. balandžio 3 d. paskelbė viešą ad hoc pareiškimą, kuriuo informuojama apie kelių vidaus auditų rezultatus, galinčius turėti reikšmingą poveikį įstaigos finansinėms ataskaitoms, ir patvirtinimą, kad įstaigos generalinis direktorius bus pakeistas mažiau nei po metų nuo tarnybos pradžios, lėmė kitą indėlių atsiėmimo bangą. ECB pažymėjo, kad prie šios indėlių atsiėmimo bangos taip pat prisidėjo:

–        2017 m. balandžio 7 d. bendrovės Standard & Poor’s atliktas Banco Popular reitingo sumažinimas,

–        2017 m. balandžio 10 d. Banco Popular pranešimas, kad nemokės dividendų ir kad kapitalo padidinimas arba įmonės sandoris gali būti būtinas dėl įtemptos nuosavų lėšų būklės ir dėl to, kad reikia suderinti su susijusiomis bendrovėmis dėl jo nelikvidaus turto padengimo,

–        2017 m. balandžio 21 d. bendrovės Moody’s atliktas Banco Popular reitingo sumažinimas,

–        2017 m. pirmojo ketvirčio rezultatų, kurie buvo prastesni, nei tikėtasi, atskleidimas,

–        negatyvios ir pasikartojančios žiniasklaidos publikacijos, kaip antai šio sprendimo 40 ir 41 punktuose minėti 2017 m. gegužės 11 ir 15 d. straipsniai, kuriuose buvo nurodyta, kad Banco Popular vadovas nurodė skubiai parduoti banką dėl neišvengiamos bankroto rizikos arba likvidžiojo turto trūkumo ir kad bankas susidūrė su papildomu atidėjinių poreikiu po priežiūros institucijos atlikto patikrinimo vietoje.

57      ECB taip pat konstatavo, kad nuo 2017 m. gegužės 31 d. atsiimtų indėlių buvo ypač daug po to, kai žiniasklaidoje buvo atskleista, kad bankas gali būti likviduojamas, jei vykstantis pardavimo procesas nebūtų sėkmingas per labai trumpą laiką.

58      Be to, ECB pažymėjo, kad nors paskutinėmis savaitėmis Banco Popular parengė įvairias papildomo likvidžiojo turto generavimo priemones ir pradėjo jas įgyvendinti, reali ir dar tikėtina įplaukų srauto apimtis buvo nepakankama siekiant kompensuoti Banco Popular likvidumo pozicijos pablogėjimą vertinimo datą. Jis taip pat nurodė, kad net pasinaudojus skubiu likvidžiojo turto įnašu, dėl kurio 2017 m. birželio 5 d. ECB valdančioji taryba nepareiškė prieštaravimų, finansinių išteklių padėtis tą dieną nebuvo pakankama, kad Banco Popular galėtų įvykdyti įsipareigojimus ne vėliau kaip 2017 m. birželio 7 d.

59      ECB nusprendė, kad Banco Popular jau priimtos priemonės nebuvo pakankamai veiksmingos, kad būtų galima išvengti pablogėjusios jo finansinės padėties. Jis pažymėjo, kad kaip alternatyvią priemonę užtikrinti savo pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus, kurių terminas ėjo į pabaigą, Banco Popular ketino įvykdyti įmonės sandorį, t. y. parduoti jį stipresniam konkurentui. Vis dėlto ECB nusprendė, kad, atsižvelgiant į Banco Popular finansinės padėties pablogėjimą, į tai, kad nėra įrodymų apie jo pajėgumą artimiausioje ateityje pakeisti likvidumo padėtį, ir į tai, kad derybos iki šiol nedavė teigiamo rezultato, tokio privataus sandorio patvirtinimo nebuvo galima numatyti per terminą, kuris leistų Banco Popular laiku sumokėti savo skolas ar kitus įsipareigojimus iki termino pabaigos.

60      ECB konstatavo, kad tuo pačiu metu nebuvo esamų priežiūros ar ankstyvaus įsikišimo veiksmų, leidžiančių nedelsiant atkurti Banco Popular finansinę padėtį ir užtikrinti jam pakankamai laiko, kad būtų įvykdytas įmonės sandoris ar kitas sprendimas. ECB, kaip kompetentingos institucijos, turimos priemonės pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis buvo perkeltas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338), 104 straipsnis ir Direktyvos 2014/59 27–29 straipsniai bei Reglamento Nr. 1024/2013 16 straipsnis, negalėjo užtikrinti, kad Banco Popular galės iki sueinant terminui padengti savo skolas ar kitus įsipareigojimus, atsižvelgiant į stebimą likvidumo pablogėjimo apimtį ir tempą.

61      Darydamas išvadą ECB, atsižvelgęs, be kita ko, į pernelyg didelį indėlių skaičiaus sumažėjimą, dėl kurio bankas greitai neteko grynųjų pinigų ir negalėjo sugeneruoti kito likvidžiojo turto, nusprendė, jog yra objektyvių požymių, kad artimiausioje ateityje Banco Popular tikriausiai negalės laiku padengti savo skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų. ECB padarė išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies c punktą Banco Popular laikytinas žlungančiu arba bet kuriuo atveju galinčiu žlugti artimiausioje ateityje.

62      2017 m. birželio 6 d. Banco Popular valdyba informavo ECB, kad padarė išvadą, jog bankas gali žlugti.

63      Tą pačią dieną FROB parengė raštą, jame buvo informacijos apie pardavimo procedūrą (toliau – procedūros raštas) ir nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas 2017 m. birželio 6 d. vidurnaktį.

64      Taip pat tą pačią dieną BBVA, vienas iš dviejų galimų Banco Popular įgijėjų, informavo FROB, kad nepateiks pasiūlymo.

65      2017 m. birželio 6 d. Deloitte pateikė BPV antrąjį vertinimą (toliau – 2‑asis vertinimas), parengtą taikant Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį. 2‑ojo vertinimo tikslas buvo nustatyti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, įvertinti, koks režimas būtų taikomas akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, ir suteikti duomenų, leidžiančių nuspręsti dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės priemonių, o BPV – nustatyti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis verslo pardavimo priemonės taikymo tikslais. Pagal šį vertinimą, be kita ko, Banco Popular ekonominė vertė buvo 1,3 mlrd. EUR geresnio scenarijaus atveju, mažiau kaip 8,2 mlrd. EUR nepalankiausio scenarijaus atveju ir mažiau kaip 2 mlrd. EUR geriausiu vertinimu.

66      2017 m. birželio 7 d. Banco Santander pateikė įpareigojantį pasiūlymą.

67      2017 m. birželio 7 d. raštu FROB informavo BPV, kad Banco Santander pateikė pasiūlymą birželio 7 d. 3 val. 12 min. ir kad jo pasiūlyta kaina už Banco Popular akcijų pardavimą yra 1 EUR. FROB nurodė, kad jo valdyba pasirinko Banco Santander kaip konkurso laimėtoją per Banco Popular konkurencinę pardavimo procedūrą, ir nusprendė pasiūlyti BPV pripažinti Banco Santander įgijėju BPV sprendime dėl Banco Popular pertvarkymo schemos patvirtinimo.

C.      Dėl 2017 m. birželio 7 d. Banco Popular pertvarkymo schemos

68      2017 m. birželio 7 d. vykdomosios sudėties BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2017/08 dėl Banco Popular pertvarkymo schemos patvirtinimo (toliau – pertvarkymo schema) pagal Reglamentą Nr. 806/2014.

69      Pagal pertvarkymo schemos 1 straipsnį BPV, manydama, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos įvykdytos, nusprendė Banco Popular taikyti pertvarkymo procedūrą nuo pertvarkymo patvirtinimo datos.

70      Taigi BPV nusprendė, pirma, kad Banco Popular žlunga arba galėtų žlugti, antra, kad nėra kitų priemonių, kurios galėtų užkirsti kelią Banco Popular žlugimui per protingą terminą, ir, trečia, kad Banco Popular verslo pardavimo priemonė, kaip pertvarkymo priemonė, yra būtina dėl viešojo intereso. Šiuo klausimu BPV nurodė, kad pertvarkymas yra būtinas ir proporcingas siekiant dviejų Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti banko ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir išvengti reikšmingo neigiamo poveikio finansiniam stabilumui.

71      Pertvarkymo schemos 5.1 straipsnyje BPV konstatavo:

Banco Popular taikoma pertvarkymo priemonė – verslo pardavimas pagal Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnį akcijas perleidžiant pirkėjui. Nuosavo kapitalo priemonių nurašymas ir konvertavimas bus atliekamas prieš pradedant taikyti verslo pardavimo priemonę.“

72      Pertvarkymo schemos 6 straipsnis skirtas nuosavo kapitalo priemonėms nurašyti ir verslo pardavimo priemonei. 6.1 straipsnyje BPV nurodė priemones, kurias nusprendė taikyti įgyvendindama Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnyje numatytą nurašymo įgaliojimą.

73      Taigi pertvarkymo schemos 6.1 straipsnyje BPV nusprendė:

–        iš pradžių iš Banco Popular nominaliosios akcinio kapitalo sumos nurašyti 2 098 429 046 EUR sumą, dėl to būtų panaikinta 100 % Banco Popular akcijų,

–        vėliau visą pagrindinę Banco Popular išleistų ir sprendimo dėl pertvarkymo schemos priėmimo metu apyvartoje esančių papildomų 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą konvertuoti į Banco Popular naujai išleistas akcijas – „naujas akcijas I“,

–        paskui „naujų akcijų I“ nominaliąją vertę nurašyti iki nulio, dėl to būtų panaikinta 100 % šių „naujų akcijų I“,

–        galiausiai visą pagrindinę Banco Popular išleistų ir sprendimo dėl pertvarkymo schemos priėmimo metu apyvartoje esančių papildomų 2 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą konvertuoti į Banco Popular naujai išleistas akcijas – „naujas akcijas II“.

74      Pertvarkymo schemos 6.3 straipsnyje numatyta, kad šios nurašymo ir konvertavimo priemonės grindžiamos 2-uoju vertinimu, kurį patvirtina Ispanijos pertvarkymo institucijos – FROB – surengto skaidraus ir atviro pardavimo proceso rezultatai.

75      Pertvarkymo schemos 6.5 straipsnyje BPV pareiškė, kad naudojasi įgaliojimais dėl verslo pardavimo priemonės, jai suteiktais pagal Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio 1 dalies a punktą, ir nurodė laisvas ir su jokių trečiųjų asmenų teisėmis ar pirmumo teisėmis nesusietas „naujas akcijas II“ už 1 EUR pirkimo kainą perleisti Banco Santander. Ji patikslino, kad pirkėjas jau sutiko su perleidimu.

76      BPV taip pat nurodė, kad „naujų akcijų II“ perdavimas turi būti atliktas remiantis 2017 m. birželio 7 d. pirkėjo įpareigojančiu pasiūlymu ir jį turi įgyvendinti FROB pagal 2015 m. birželio 18 d. Ley 11/2015 de recuperación y resolución de entidades de crédito y empresas de servicios de inversión (Įstatymas Nr. 11/2015 dėl kredito įstaigų ir investicinių paslaugų įmonių gaivinimo ir pertvarkymo) (BOE, Nr. 146, 2015 m. birželio 19 d., p. 50797) (toliau – Įstatymas 11/2015).

77      Pertvarkymo schema buvo pateikta Komisijai tvirtinti 2017 m. birželio 7 d. 5 val. 13 min.

78      2017 m. birželio 7 d. 6 val. 30 min. Komisija priėmė Sprendimą (ES) 2017/1246, kuriuo patvirtinama Banco Popular pertvarkymo schema (OL L 178, 2017, p. 15), ir apie jį pranešė BPV. Taigi pertvarkymo schema įsigaliojo tą pačią dieną.

79      Sprendimo 2017/1246 4 konstatuojamoje dalyje numatyta:

„Komisija pritaria pertvarkymo schemai. Visų pirma ji sutinka su BPV nurodytomis priežastimis, kodėl pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 5 straipsnį dėl viešojo intereso reikia imtis pertvarkymo veiksmų.“

80      Tą pačią dieną FROB, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 29 straipsniu, priėmė priemones, būtinas pertvarkymo schemai įgyvendinti. FROB davė sutikimą naujas Banco Popular akcijas, išleistas konvertavus 2 lygio nuosavo kapitalo priemones (naujos akcijos II), perleisti Banco Santander.

D.      Dėl faktinių aplinkybių, susiklosčiusių po sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo

81      2018 m. birželio 14 d. Deloitte perdavė BPV skirtingo požiūrio įvertinimą, numatytą Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16–18 dalyse; ji parengta siekiant nustatyti, ar akcininkai ir kreditoriai būtų vertinami palankiau, jei Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla (toliau – 3-asis vertinimas). 2018 m. liepos 31 d. Deloitte nusiuntė BPV šio įvertinimo papildymą, kuriame ištaisytos tam tikros formalios klaidos.

82      Po prijungimo 2018 m. rugsėjo 28 d. Banco Santander perėmė visas Banco Popular teises ir pareigas.

83      2020 m. kovo 17 d. BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2020/52, juo nustatoma, ar reikia mokėti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, kurių atžvilgiu įvykdyti su Banco Popular susiję pertvarkymo veiksmai. Pranešimas dėl šio sprendimo 2020 m. kovo 20 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 91, 2020, p. 2). Tame sprendime BPV nusprendė, kad akcininkai ir kreditoriai, kuriems turėjo poveikio Banco Popular pertvarkymas, neturi teisės į žalos atlyginimą iš BPF pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą.

III. Procesas ir šalių reikalavimai

84      2017 m. rugsėjo 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

85      2017 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo BPV prašymą, grindžiamą Bendrojo Teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 3 dalimi, nurodyti taikyti tyrimo priemones, susijusias su tam tikrų priede nurodytų dokumentų pateikimu. 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Bendrasis Teismas nusprendė netenkinti šio prašymo dėl tyrimo priemonės šiame proceso etape.

86      2017 m. lapkričio 6 bei 30 d. ir gruodžio 5 bei 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai Banco Santander, Europos Sąjungos Tarybos, Ispanijos Karalystės ir Europos Parlamento prašymus leisti įstoti į šią bylą palaikyti BPV ir Komisijos reikalavimų. 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimais Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas leido įstoti į bylą Ispanijos Karalystei, Parlamentui ir Tarybai, o 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi – Banco Santander. Ispanijos Karalystė, Parlamentas, Taryba ir Banco Santander per nustatytą terminą pateikė savo paaiškinimus, o ieškovė ir BPV dėl jų pateikė pastabas per nustatytą terminą.

87      2018 m. vasario 16 d. Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė BPV pateikti jos interneto svetainėje paskelbtą galutinę nekonfidencialią pertvarkymo schemos versiją ir 2-ojo vertinimo nekonfidencialią versiją. BPV pateikė dokumentus per nustatytą terminą.

88      2018 m. liepos 6 d. Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, šalims pateikė rašytinius klausimus. Šalys į šį prašymą atsakė per nustatytą terminą.

89      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, taikant Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į trečiąją kolegiją, todėl byla paskirta šiai kolegijai.

90      2020 m. sausio 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės raštą, jame nurodytas naujas pagrindas remiantis Procedūros reglamento 84 straipsniu. Komisija, BPV, Ispanijos Karalystė, Parlamentas, Taryba ir Banco Santander pateikė savo pastabas per nustatytus terminus.

91      Atsižvelgdamas į trečiosios kolegijos siūlymą ir remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu Bendrasis Teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

92      2020 m. spalio 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės raštą, jame, remiantis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi, pateiktas naujas pasiūlymas pateikti įrodymų. Komisija, BPV, Ispanijos Karalystė, Parlamentas, Taryba ir Banco Santander savo pastabas pateikė per nustatytą terminą.

93      2021 m. kovo 16 d. Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį, paprašė BPV pateikti tam tikrus dokumentus. 2021 m. kovo 30 d. raštu BPV atsakė, kad prašomi dokumentai yra iš dalies konfidencialūs ir galėtų būti pateikti, jeigu Bendrasis Teismas priimtų tyrimo priemonę.

94      2021 m. balandžio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės raštą, jame pateiktas naujas pasiūlymas pateikti įrodymų ir prašymas imtis proceso organizavimo priemonės. Komisija, BPV, Parlamentas, Taryba ir Banco Santander pateikė savo pastabas per nustatytą terminą.

95      2021 m. gegužės 12 d. nutartimi Bendrasis Teismas, remdamasis, pirma, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsnio pirma pastraipa ir, antra, Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktu, 92 straipsnio 3 dalimi ir 103 straipsniu, nurodė BPV pateikti pertvarkymo schemos, 2-ojo vertinimo, 2017 m. birželio 6 d. ECB atlikto Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo situacijos įvertinimo, 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular rašto (kartu su jo priedu) ECB ir 2017 m. gegužės 18 d. ECB rašto Banco Popular versijas. Bendrasis Teismas taip pat nurodė BPV pateikti nekonfidencialias 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular rašto (kartu su jo priedu) ECB ir 2017 m. gegužės 18 d. ECB rašto Banco Popular versijas.

96      2021 m. gegužės 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės prašymą imtis proceso organizavimo priemonių. Komisija, BPV, Ispanijos Karalystė, Parlamentas, Taryba ir Banco Santander savo pastabas pateikė per nustatytą terminą.

97      2021 m. birželio 9 d. nutartimi Bendrasis Teismas iš bylos medžiagos išėmė BPV pateiktų dokumentų konfidencialias versijas vykdant 2021 m. gegužės 12 d. nutartį ir perdavė ieškovei, taip pat Ispanijos Karalystei, Parlamentui, Tarybai ir Banco Santander 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular raštą ECB be priedo.

98      Kadangi du trečiosios išplėstinės kolegijos nariai negalėjo dalyvauti posėdyje, Bendrojo Teismo pirmininkas paskyrė kitus du teisėjus, kad būtų papildyta kolegijos sudėtis.

99      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus per 2021 m. birželio 17 d. posėdį.

100    2021 m. liepos 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Procedūros reglamento 113 straipsnio 2 dalies c punktą. 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Bendrojo Teismo trečiosios išplėstinės kolegijos pirmininkas atmetė šį prašymą, nes nagrinėjamu atveju netenkinama nė viena iš Procedūros reglamento 113 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, kadangi įrodymai, kuriais ieškovė grindė savo prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį, negali turėti lemiamos įtakos Bendrojo Teismo sprendimui.

101    Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti pertvarkymo schemą ir Sprendimą 2017/1246 (toliau kartu – ginčijami sprendimai),

–        priteisti iš BPV bylinėjimosi išlaidas.

102    Komisija ir BPV Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

103    Ispanijos Karalystė, Taryba ir Banco Santander Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

104    Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį, kiek jis grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 neteisėtumu grindžiamais prieštaravimais,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

IV.    Dėl teisės

A.      Dėl 2021 m. balandžio 19 d. naujo pasiūlymo pateikti įrodymų

105    2021 m. balandžio 19 d. Bendrasis Teismas gavo ieškovės naują pasiūlymą pateikti įrodymų remiantis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi. Šie įrodymai susiję su 2018 m. gegužės 4 d. ieškovės BPV pateiktu prašymu leisti susipažinti su dokumentais; juo siekta gauti Banco Popular galutinį ex post įvertinimą ir 2018 m. birželio 19 d. BPV atsakymą.

106    Komisija, BPV ir Banco Santander teigia, kad šie dokumentai neturi reikšmės šiai bylai.

107    Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išimties tvarka pagrindinės šalys dar gali pateikti įrodymų ar pasiūlymų pateikti įrodymų prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas.

108    Remiantis suformuota jurisprudencija Sąjungos akto teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusias faktines ir teisines aplinkybes (žr. 2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Komisija, C‑398/13 P, EU:C:2015:535, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl vertinant tokio akto teisėtumą negalima atsižvelgti į aplinkybes, atsiradusias priėmus Sąjungos aktą (žr. 2014 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Si.mobil / Komisija, T-201/11, EU:T:2014:1096, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

109    Pakanka konstatuoti, kad ieškovės pateiktas naujas pasiūlymas pateikti įrodymų susijęs su jos ir BPV susirašinėjimu dėl 2018 m. gegužės ir birželio mėn. prašymo leisti susipažinti su dokumentais. Todėl šie dokumentai negali paneigti ginčijamų sprendimų teisėtumo, nes jie yra gerokai vėlesni nei jų priėmimo data.

110    Be to, ieškovė nepaaiškina, kokia šiame susirašinėjime esanti informacija yra reikšminga ginčo sprendimui, ir nenurodo, kokį ieškinyje ar dublike pateiktą argumentą turėtų paremti šis susirašinėjimas.

111    Taigi darytina išvada, kad 2021 m. balandžio 19 d. ieškovės naujas pasiūlymas pateikti įrodymų nėra svarbus vertinant ginčijamų sprendimų teisėtumą ir nėra reikalo nagrinėti, ar ieškovė pateisino pavėluotą šių dokumentų, kurie, atsižvelgiant į jų datą, jai jau buvo prieinami prieš pateikiant dubliką, pateikimą.

B.      Dėl bylos esmės

112    Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo dešimt pagrindų. Pirmasis pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti ir teisių į gynybą, įtvirtintų SESV 15 ir 296 straipsniuose, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 42 ir 47 straipsniuose, pažeidimu. Antrasis pagrindas grindžiamas principo nemo auditur propriam turpitudinem allegans ir Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio pažeidimu. Trečiasis pagrindas – neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, nes Reglamento Nr. 806/2014 21 ir 24 straipsniais pažeidžiami įgaliojimų delegavimo principai. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, nes Reglamento Nr. 806/2014 15 ir 22 straipsniais pažeidžiama Chartijos 17 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybę ir ESS 5 straipsnio 4 dalyje numatytas proporcingumo principas. Penktasis pagrindas – neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, nes Reglamento Nr. 806/2014 18 ir 20 straipsniais pažeidžiama Chartijos 17 ir 41 straipsniuose įtvirtinta teisė būti išklausytam. Šeštasis pagrindas grindžiamas teisės į nuosavybę, įtvirtintos Chartijos 17 straipsnyje, ir ESS 5 straipsnio 4 dalies pažeidimu. Septintasis pagrindas grindžiamas Chartijos 17 ir 41 straipsniuose įtvirtintos teisės būti išklausytam pažeidimu. Aštuntasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio, rūpestingumo pareigos ir SESV 296 straipsnio pažeidimu. Devintasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 14 ir 20 straipsnių, rūpestingumo pareigos ir SESV 296 straipsnio pažeidimu. Dešimtasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio, rūpestingumo pareigos ir SESV 296 straipsnio pažeidimu.

113    Dublike ieškovė pateikia du naujus pagrindus. Vienuoliktasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 14 dalies, siejamos su to paties reglamento 20 straipsnio 11 ir 15 dalimis, ir esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu. Dvyliktasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalies, siejamos su to paties reglamento 20 straipsnio 3 ir 5 dalimis, pažeidimu.

114    Pirmiausia reikia pažymėti, kad jurisprudencijoje Bendrojo Teismo vykdomos kontrolės apimtis yra apribota ir tais atvejais, kai ginčijamas aktas grindžiamas labai sudėtingų faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu, ir kai kalbama apie sudėtingus ekonominius vertinimus.

115    Pirma, kai Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją, visų pirma vertindamos labai sudėtingas faktines mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybes, kad nustatytų priimamų priemonių pobūdį ir apimtį, Sąjungos teismo kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar vykdant šią diskreciją nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos ar piktnaudžiauta įgaliojimais arba ar šios valdžios institucijos akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas negali savo faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu pakeisti Sąjungos institucijų, kurioms vienintelėms SESV nustatyta ši pareiga, vertinimo (2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Etimine, C-15/10, EU:C:2011:504, 60 punktas ir 2013 m. kovo 7 d. Sprendimo Bilbaína de Alquitranes ir kt. / ECHA, T-93/10, EU:T:2013:106, 76 punktas; taip pat žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Deza / ECHA, T-115/15, EU:T:2017:329, 163 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

116    Antra, kalbant apie Sąjungos teismų vykdomą Sąjungos valdžios institucijų atlikto kompleksinio ekonominio vertinimo kontrolę, reikia pažymėti, kad tai yra ribota kontrolė, apsiribojanti tik patikrinimu, ar buvo laikomasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar faktinės aplinkybės buvo tiksliai nustatytos ir ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais. Taigi, vykdydamas šią kontrolę Sąjungos teismas neturi kompetentingos Sąjungos institucijos ekonominio vertinimo pakeisti savuoju (šiuo klausimu žr. 1985 m. liepos 11 d. Sprendimo Remia ir kt. / Komisija, 42/84, EU:C:1985:327, 34 punktą; 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Comune di Milano / Komisija, C-160/19 P, EU:C:2020:1012, 100 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. sausio 16 d. Sprendimo Iberpotash / Komisija, T-257/18, EU:T:2020:1, 96 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

117    Kadangi sprendimai, kuriuos BPV turi priimti per pertvarkymo procedūrą, grindžiami labai sudėtingais ekonominiais ir techniniais vertinimais, darytina išvada, kad iš šio sprendimo 115 ir 116 punktuose nurodytos jurisprudencijos kylantys principai taikytini kontrolei, kurią vykdo teismas.

118    Vis dėlto, nors BPV pripažįstama ekonominės ir techninės srities vertinimo diskrecija, tai nereiškia, kad Sąjungos teismas turi susilaikyti nuo BPV atliktos ekonominių rodiklių, kuriais ji grindžia savo sprendimą, aiškinimo kontrolės. Iš tiesų, kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, net tais atvejais, jei vertinimai sudėtingi, Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (žr. 2007 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Ispanija / Lenzing, C-525/04 P, EU:C:2007:698, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Italija, C-621/16 P, EU:C:2019:251, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Comune di Milano / Komisija, C-160/19 P, EU:C:2020:1012, 115 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

119    Kad būtų įrodyta, jog vertindama faktines aplinkybes, galinčias pateisinti pertvarkymo schemos panaikinimą, BPV padarė akivaizdžią klaidą, ieškovės pateiktų įrodymų turi pakakti, kad tame sprendime esantis faktinių aplinkybių vertinimas taptų neįtikinamas (pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 14 d. Sprendimo Lubrizol France / Taryba, C-223/17 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:442, 39 punktą; 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo AIUFFASS ir AKT / Komisija, T-380/94, EU:T:1996:195, 59 punktą ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Comune di Milano / Komisija, T-167/13, EU:T:2018:940, 108 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

120    Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti trečiajame, ketvirtajame ir penktajame pagrinduose nurodytus neteisėtumu grindžiamus prieštaravimus, vėliau – aštuntąjį pagrindą ir galiausiai – kitus pagrindus.

1.      Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu tiek, kiek Reglamento Nr. 806/2014 21 ir 24 straipsniai pažeidžia įgaliojimų delegavimo principus

121    Ieškovė teigia, kad Reglamento Nr. 806/2014 21 ir 24 straipsniai pažeidžia 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) ir 2014 m. sausio 22 d. Sprendime Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba (C-270/12, EU:C:2014:18) nustatytus principus institucijų įgaliojimų delegavimo srityje. Įgaliojimų nurašyti ir konvertuoti nuosavo kapitalo priemones suteikimas BPV, numatytas Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnyje, ir to paties reglamento 24 straipsnyje numatytas verslo pardavimo įgaliojimas neatitinka trijų šiuose sprendimuose nustatytų sąlygų, t. y. tikslai nėra tiksliai nustatyti, aplinkybės ir sąlygos, kuriomis šie įgaliojimai gali būti įgyvendinami, nėra apibrėžtos ir nėra užtikrintas proporcingumo principo laikymasis.

122    Komisija, Parlamentas ir Taryba iš esmės teigia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas neperdavė diskrecijos BPV, nes BPV sprendimas dėl pertvarkymo sukelia privalomų teisinių pasekmių tik tuo atveju, jeigu ją patvirtina Komisija arba Taryba. Reglamento Nr. 806/2014 21 ir 24 straipsniuose numatytiems įgaliojimams reikalingas Komisijos pritarimas pagal 1958 m. birželio 13 d. Sprendimą Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7). Kadangi Komisija arba Taryba turi įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su diskreciniais vertinimais, jos taip pat prisiėmė teisinę ir politinę atsakomybę nustatyti Sąjungos pertvarkymo politiką.

123    Reikia pažymėti, kad Sutartyse nėra jokios nuostatos, kurioje būtų numatytas kompetencijos suteikimas Sąjungos organui ar agentūrai. Taigi nei SESV 290 straipsnyje, kuriame numatytas reguliavimo įgaliojimų perdavimas Komisijai, kiek tai susiję su teisėkūros procedūra priimamais aktais, nei SESV 291 straipsnyje, kuriuo valstybėms narėms, Komisijai ir tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis Tarybai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai, neminimos agentūros (generalinio advokato N. Jääskinen išvados byloje Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba, C-270/12, EU:C:2013:562, 75 punktas).

124    Taigi principai įgaliojimų perdavimo srityje įtvirtinti jurisprudencijoje, visų pirma 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7). Be to, 2014 m. sausio 22 d. Sprendime Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba (C-270/12, EU:C:2014:18) šie principai buvo taikomi tuo atveju, kai Sąjungos teisės aktų leidėjas agentūrai suteikė savarankiškus įgaliojimus.

125    2014 m. sausio 22 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba (C-270/12, EU:C:2014:18) 41 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) jis iš esmės pažymėjo, kad įgaliojimų delegavimo padariniai labai skiriasi pagal tai, ar deleguojami, pirma, aiškiai apibrėžti įgyvendinimo įgaliojimai, kurių naudojimas gali būti griežtai tikrinamas remiantis deleguojančiosios institucijos nustatytais objektyviais kriterijais, ar, antra, „diskrecija, kuri reiškia didelę vertinimo laisvę ir kuria naudojantis iš tiesų gali būti įgyvendinama tikra ekonomine politika“.

126    Teisingumo Teismas pridūrė taip pat nurodęs 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7), kad pirmos rūšies delegavimu negalima reikšmingai pakeisti padarinių, kuriuos sukelia juo priskirtų įgaliojimų įgyvendinimas, tačiau antros rūšies delegavimu pakeičiant deleguojančiosios institucijos pasirinkimą įgaliotosios institucijos pasirinkimu „tikrai perkeliama atsakomybė“ (2014 m. sausio 22 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba, C-270/12, EU:C:2014:18, 42 punktas).

127    Pirmiausia reikia pažymėti, kad teisės aktų leidėjo Reglamente Nr. 806/2014 nustatyta pertvarkymo priemonių priėmimo procedūra buvo atlikta atsižvelgiant į Tarybos teisės tarnybos pastabas, pateiktas 2013 m. spalio 7 d. nuomonėje dėl Komisijos reglamento pasiūlymo, kuriuo siekta įvertinti procedūros, iš pradžių numatytos reglamento pasiūlyme, suderinamumą su įgaliojimų perdavimo principais, kaip jie išaiškinti 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7).

128    Iš pradžių toje nuomonėje nagrinėtame reglamento pasiūlyme kompetencijos pasidalijimas tarp Komisijos ir BPV skyrėsi nuo galiausiai nustatyto Reglamente Nr. 806/2014. Visų pirma Komisija turėjo įgaliojimus taikyti subjekto pertvarkymą, nustatyti pertvarkymo priemonių naudojimo sistemą ir nuspręsti, ar ir kaip turi būti naudojami nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, o BPV pagal Komisijos nustatytą sistemą buvo kompetentinga priimti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms skirtus sprendimus.

129    Savo nuomonėje Tarybos teisės tarnyba pažymėjo, kad tam tikros priemonės, kurias BPV galėjo įtraukti į pertvarkymo schemą, nebuvo pakankamai tiksliai apibrėžtos. Tarybos teisės tarnyba nusprendė, kad reglamento pasiūlymo, kuriame Komisija priima pagrindinį sprendimą dėl pertvarkymo, o BPV turi veikti laikydamasi Komisijos nustatytų kriterijų, bendra sistema ir struktūra atitinka Sąjungos teisę, išaiškintą 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7). Vis dėlto jis nusprendė, kad BPV įgaliojimai įgyvendinti pertvarkymo priemones ir jos sprendimus tam tikra prasme atrodo diskreciniai ir viršija vien techninių įgaliojimų įgyvendinimą. Jis padarė išvadą, kad dėl šios priežasties gali būti būtina į reglamentą įtraukti kitas nuostatas siekiant tinkamai apibrėžti, kaip BPV taiko pertvarkymo priemones, arba įgyvendinant šiuos įgaliojimus įtraukti Sąjungos instituciją, kuriai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai.

130    Sąjungos teisės aktų leidėjas, atsižvelgdamas į šią Tarybos teisės tarnybos nuomonę, pakeitė pertvarkymo priemonių priėmimo mechanizmą. Kadangi pertvarkymo priemonės priėmimas apima vertinimo diskreciją, teisės aktų leidėjas šią kompetenciją suteikė institucijai, o ne BPV.

131    Tai matyti visų pirma iš Reglamento Nr. 806/2014 24 ir 26 konstatuojamųjų dalių; jose numatyta:

„(24)      kadangi tik Sąjungos institucijos gali nustatyti Sąjungos pertvarkymo politiką ir kadangi tam tikra diskrecija išlieka tvirtinant kiekvieną konkrečią pertvarkymo schemą, būtina numatyti tinkamą Tarybos ir Komisijos dalyvavimą kaip institucijų, kurios pagal SESV 291 straipsnį gali naudotis įgyvendinimo įgaliojimais. Valdybos priimtų pertvarkymo susitarimų diskrecinių aspektų vertinimą turėtų atlikti Komisija. Atsižvelgiant į didelį pertvarkymo sprendimų poveikį valstybių narių finansiniam stabilumui ir pačiai Sąjungai, taip pat valstybių narių fiskaliniam suverenumui, svarbu, kad Tarybai būtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti tam tikrus su pertvarkymu susijusius sprendimus. Todėl Taryba, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, turėtų vykdyti veiksmingą Valdybos vertinimo dėl viešojo intereso buvimo kontrolę ir vertinti kiekvieną esminį Fondo sumos, naudotinos konkrečiam pertvarkymo veiksmui finansuoti, pakeitimą. <…>

(26)      <…> Valdyba, jeigu ji mano, jog tenkinami visi kriterijai, kad būtų imtasi pertvarkymo, turėtų patvirtinti pertvarkymo schemą. Su pertvarkymo schemos patvirtinimu susijusi procedūra, kurioje dalyvauja Komisija ir Taryba, sustiprina reikiamą Valdybos veiklos nepriklausomumą, kartu laikantis įgaliojimų delegavimo agentūroms principo pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo <…> išaiškinimą. Todėl šiame reglamente nustatyta, kad Valdybos patvirtinta pertvarkymo schema įsigalios tik tuo atveju, jeigu per 24 valandas nuo jos patvirtinimo Valdyboje Taryba ar Komisija nepareikš dėl jos prieštaravimų arba jeigu Komisija pertvarkymo schemai pritars. Priežastys, dėl kurių Tarybai, kuri remiasi Komisijos pasiūlymu, leidžiama prieštarauti Valdybos patvirtintai pertvarkymo schemai, turėtų būti griežtai apribotos viešojo intereso arba Komisijos padarytų esminių Valdybos pasiūlytos panaudotinos Fondo sumos pakeitimų buvimu. <…> Dalyvaudama Valdybos posėdžiuose kaip stebėtoja, Komisija turėtų nuolat tikrinti, ar Valdybos tvirtinama pertvarkymo schema visiškai atitinka šį reglamentą, užtikrina tinkamą skirtingų tikslų ir susijusių interesų pusiausvyrą, atitinka viešąjį interesą ir išsaugo vidaus rinkos vientisumą. Atsižvelgiant į tai, kad pertvarkymo veiksmams reikalingas labai spartus sprendimų priėmimo procesas, Taryba ir Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti ir Taryba neturėtų pakartotinai atlikti parengiamųjų darbų, kurių jau ėmėsi Komisija. <…>“

132    Taigi, kiek tai susiję su pertvarkymo procedūra, Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Komisija arba patvirtina pertvarkymo schemą, arba pareiškia prieštaravimus dėl jos diskrecinių aspektų, ir kad pertvarkymo schema gali įsigalioti, tik jei Taryba arba Komisija per 24 valandas nuo jos perdavimo BPV nepateikė prieštaravimų.

133    Taigi pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalį tam, kad pertvarkymo schema sukeltų teisinių padarinių, būtina, kad Sąjungos institucija, t. y. Komisija arba Taryba, remdamosi savo diskrecija, ją patvirtintų. Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas suteikė institucijai teisinę ir politinę atsakomybę nustatyti Sąjungos politiką pertvarkymo srityje, taip išvengdamas „tikrojo atsakomybės perkėlimo“, kaip tai suprantama pagal 1958 m. birželio 13 d. Sprendimą Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7)

134    Kaip teigia Komisija, Parlamentas ir Taryba, Europos teisės aktų leidėjas, nustatydamas Reglamente Nr. 806/2014 numatytos pertvarkymo priemonės priėmimo procedūrą ir aiškiai numatydamas, kad sprendimą dėl tokios priemonės diskrecinių aspektų priima Sąjungos institucijos, BPV neperdavė savarankiškų įgaliojimų.

135    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išnagrinėti BPV suteiktus įgaliojimus pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnį, susijusį su nuosavo kapitalo priemonių nurašymu ir konvertavimu, ir to paties reglamento 24 straipsnį, susijusį su verslo pardavimo priemone; juos ieškovė nurodo pateikdama neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.

136    Visų pirma reikia pažymėti, kad verslo pardavimo priemonės pasirinkimas ir nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų vykdymas taikant pertvarkymo priemonę reiškia, kad tenkinamos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos pertvarkymo schemos patvirtinimo sąlygos. Konkrečiai kalbant, pagal jas reikalaujama, kad pertvarkymo veiksmai būtų būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą, kaip numatyta Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte.

137    Pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalies trečios pastraipos a punktą Komisija, gavusi BPV pertvarkymo schemą, gali pasiūlyti Tarybai nepritarti pertvarkymo schemai remiantis tuo, kad BPV patvirtinta pertvarkymo schema netenkina šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto viešojo intereso kriterijaus.

138    Tam, kad būtų laikomasi Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos sąlygos, sprendimas taikyti įstaigai pertvarkymo procedūrą ir priemonės būtinumo atsižvelgiant į viešąjį interesą kontrolė reiškia diskrecijos įgyvendinimą, kuris apima plačią vertinimo diskreciją. Dėl šios priežasties Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai suteikė Komisijai ir galbūt Tarybai, o ne BPV, šios sąlygos laikymosi kontrolę.

139    Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „šio straipsnio 1 dalies c punkto tikslais pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą, jeigu jie būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų, ir yra proporcingi tiems tikslams, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu“.

140    Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Vykdydamos 18 straipsnyje nurodytą pertvarkymo procedūrą, Valdyba, Taryba, Komisija ir prireikus nacionalinės pertvarkymo institucijos, pagal savo atitinkamas atsakomybės sritis, atsižvelgia į pertvarkymo tikslus ir pasirenka pertvarkymo priemones bei pertvarkymo įgaliojimus, kurias taikant ir kuriais naudojantis, jų nuomone, būtų geriausiai pasiekti pertvarkymo tikslai, kurie yra aktualūs konkrečiomis aplinkybėmis.“

141    Iš to matyti, kad vertindama, ar laikomasi viešojo intereso kriterijaus, Komisija turi įvertinti, ar pertvarkymo priemonės pasirinkimas ir nuosavo kapitalo priemonių nurašymas bei konvertavimas yra pritaikytas ir proporcingas pertvarkymo tikslams. Tuo remiantis taip pat darytina išvada, kad Komisija turi įvertinti, ar BPV numatyta pertvarkymo schema yra pritaikyta susijusio subjekto aplinkybėms, atsižvelgdama, be kita ko, į motyvus, dėl kurių šis subjektas buvo laikomas žlungančiu ar galinčiu žlugti.

142    Taigi, pirma, reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnyje numatyto verslo pardavimo kaip pertvarkymo priemonės pasirinkimas užtikrina priemonės proporcingumą atsižvelgiant į viešojo intereso kriterijų ir kad Reglamente Nr. 806/2014 aiškiai numatyta, kad Komisija turi patvirtinti arba pareikšti prieštaravimus. Taigi reikia konstatuoti, kad šiuo straipsniu BPV nesuteikiama diskrecija.

143    Antra, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnyje numatytu nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimu, reikia pažymėti, kad šiame straipsnyje yra daug nuorodų į to paties reglamento 18 straipsnyje numatytą procedūrą, visų pirma 21 straipsnio 9 dalyje, kurioje numatyta, kad, „kai įvykdoma viena ar daugiau iš 1 dalyje nurodytų sąlygų, taip pat 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taikoma [18] straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatyta procedūra“. Taigi sprendimui nurašyti ir konvertuoti tam tikro subjekto nuosavo kapitalo priemones taikoma Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje įtvirtintos pertvarkymo schemos patvirtinimo procedūra ir, be kita ko, reikalingas Komisijos pritarimas.

144    Be to, įgaliojimas nurašyti ir konvertuoti nuosavo kapitalo priemones yra vienas iš pertvarkymo įgaliojimų, nurodytų Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 1 dalyje; jo naudojimas turi būti proporcingas atsižvelgiant į pertvarkymo tikslus ir priklauso nuo Komisijos vertinimo, ar laikomasi viešojo intereso kriterijaus. Taigi reikia konstatuoti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnį BPV nesuteikiama diskrecija.

145    Be to, reikia priminti, kad verslo pardavimo priemonės pasirinkimas ir nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų, kaip esminių pertvarkymo mechanizmo elementų, įgyvendinimas sukelia teisinių pasekmių tik tuo atveju, jeigu juos patvirtino Sąjungos institucija, t. y. Komisija arba Taryba.

146    Taigi reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 806/2014 21 ir 24 straipsniuose neįtvirtintas savarankiškų įgaliojimų perdavimas BPV, kaip tai suprantama pagal 1958 m. birželio 13 d. Sprendimą Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7).

147    Savo argumentais ieškovė iš esmės teigia, kad įgaliojimų, suteiktų BPV pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 ir 24 straipsnius, delegavimas neatitinka šio sprendimo 121 punkte minėtų 2014 m. sausio 22 d. Sprendime Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba (C-270/12, EU:C:2014:18) nustatytų sąlygų.

148    Kadangi buvo konstatuota, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 ir 24 straipsnius BPV nebuvo deleguoti įgaliojimai, 2014 m. sausio 22 d. Sprendime Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba (C-270/12, EU:C:2014:18) Teisingumo Teismo nustatytos sąlygos, kuriomis siekiama įvertinti, ar agentūrai suteiktų savarankiškų įgaliojimų delegavimas atitiko 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) nustatytus principus, šiuo atveju netaikytinos. Taigi ieškovės argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad tame sprendime nustatytos sąlygos nebuvo įvykdytos, neturi reikšmės.

149    Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikia atmesti Reglamento Nr. 806/2014 21 ir 24 straipsnių neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.

2.      Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu tiek, kiek Reglamento Nr. 806/2014 15 ir 22 straipsniai pažeidžia Chartijos 17 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybę ir ESS 5 straipsnio 4 dalyje numatytą proporcingumo principą

150    Ieškovė, remdamasi SESV 277 straipsniu, pateikia Reglamento Nr. 806/2014 15 ir 22 straipsnių neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą. Ji iš esmės teigia, kad šiomis nuostatomis, kiek jomis akcininkai įpareigojami bet kokiomis aplinkybėmis pirmiesiems patirti nuostolių, pažeidžiama, pirma, Chartijos 17 straipsnyje garantuojama teisė į nuosavybę, ir šis apribojimas negali būti laikomas pateisinamu pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, ir, antra, ESS 5 straipsnio 4 dalyje garantuojamas proporcingumo principas.

151    Ieškovė teigia, kad Reglamento Nr. 806/2014 15 ir 22 straipsniai riboja akcininkų teisę į nuosavybę, nes jie turi padengti dėl pertvarkymo patirtus nuostolius. Šiais straipsniais užkertamas kelias ieškoti mažiau ribojančių sprendimų, todėl jie netenkina Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Šiuo klausimu ji teigia, kad neįmanoma nustatyti bendros prezumpcijos, jog egzistuoja viešasis interesas, kad nuostolius pirmiausia patirtų akcininkai, nesant galimybės nagrinėti kitų priemonių. Ieškovė mano, kad viešosios valdžios institucija turėtų galėti įvertinti viešąjį interesą nenaudoti viešųjų lėšų arba nenaudoti BPF kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdama į viešųjų finansų situaciją, padėtį rinkoje, ekonominį kontekstą ir įstaigos mokumą.

152    Ieškovė taip pat teigia, kad Reglamento Nr. 806/2014 15 ir 22 straipsniai pažeidžia proporcingumo principą, užtikrinamą ESS 5 straipsnio 4 dalyje, nes BPV turi galėti kiekvienu konkrečiu atveju patikrinti, ar egzistuoja viešasis interesas, kad nuostolius patirtų akcininkai, ar nuosavybės teisė turi būti viršesnė, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Šiuose straipsniuose taip pat nustatyta diskriminacija tarp skirtingų kreditorių kategorijų, be kita ko, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 806/2014 27 straipsnio 3 dalį.

153    Pirmiausia reikia priminti, kad nuostatos, kurių teisėtumą ginčija ieškovė, apima bendruosius principus, reglamentuojančius pertvarkymą ar pertvarkymo priemones.

154    Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Vykdydamos veiklą pagal 18 straipsnyje nurodytą pertvarkymo procedūrą, Valdyba, Taryba, Komisija ir prireikus nacionalinės pertvarkymo institucijos imasi visų atitinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad pertvarkymo veiksmai būtų vykdomi laikantis šių principų:

a)      pirmiausia nuostolius patiria pertvarkomos įstaigos akcininkai;

<…>“

155    Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Kai Valdyba nusprendžia 7 straipsnio 2 dalyje nurodytam subjektui ar grupei ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodytam subjektui ir grupei, kai įvykdomos tų nuostatų taikymo sąlygos, taikyti pertvarkymo priemonę ir kai atliekant tuos pertvarkymo veiksmus nuostolius dengtų kreditoriai arba būtų konvertuoti jų reikalavimai, Valdyba nurodo nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pasinaudoti atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais pagal 21 straipsnį iškart prieš taikant pertvarkymo priemonę arba jos taikymo metu.“

156    Reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnyje numatytu nuosavo kapitalo priemonių nurašymu ir konvertavimu įgyvendinamas principas, pagal kurį akcininkai pirmiausia turi patirti nuostolių, kaip numatyta to paties reglamento 15 straipsnyje.

157    Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosius interesus.“

158    Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“

159    Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje garantuojamos teisės nėra absoliučios ir gali būti nustatyti naudojimosi jomis apribojimai, pateisinami Sąjungos siekiamais bendrojo intereso tikslais. Todėl, kaip matyti iš Chartijos 52 straipsnio 1 dalies, gali būti taikomi naudojimosi teise į nuosavybę apribojimai, tačiau tik tuo atveju, kai jie tikrai atitinka siekiamus bendrojo intereso tikslus ir siekiamų tikslų atžvilgiu nėra neproporcingas bei neleistinas kišimasis, sudarantis grėsmę pačios garantuojamos teisės esmei (žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C-8/15 P–C-10/15 P, EU:C:2016:701, 69 ir 70 punktus ir nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Adusbef ir kt., C-686/18, EU:C:2020:567, 85 punktą ir 2019 m. gegužės 23 d. Sprendimo Steinhoff ir kt. / ECB, T-107/17, EU:T:2019:353, 100 punktą).

160    Iš to matyti, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti teisė, tačiau jai gali būti taikomi apribojimai, jeigu jie numatyti taikytinuose teisės aktuose, būtini bendram ir šiam tikslui proporcingam tikslui pasiekti.

161    Visų pirma iš jurisprudencijos matyti, kad finansinės paslaugos yra esminės Sąjungos ekonomikoje. Bankai ir kredito įstaigos yra pagrindiniai įvairiose rinkose veikiančių įmonių finansavimo šaltiniai. Be to, bankai dažnai glaudžiai susiję tarpusavyje, daugelis jų vykdo veiklą tarptautiniu lygmeniu. Dėl šios priežasties vieno ar kelių bankų sunkumai gali greitai išplisti po kitus valstybės narės ar kitų valstybių narių bankus. Tai savo ruožtu gali sukelti neigiamų pasekmių kituose ekonomikos sektoriuose (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C-526/14, EU:C:2016:570, 50 punktas; 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C-8/15 P–C-10/15 P, EU:C:2016:701, 72 punktas ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Balgarska Narodna Banka, C-501/18, EU:C:2021:249, 108 punktas).

162    Teisingumo Teismo teigimu, finansinės sistemos stabilumo užtikrinimo tikslas vengiant pernelyg didelių valstybės biudžeto išlaidų ir kuo labiau sumažinant konkurencijos iškraipymus ir yra toks viršesnis viešasis interesas (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C-526/14, EU:C:2016:570, 69 punktas).

163    Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į tikslą užtikrinti euro zonos bankų sistemos stabilumą ir į neišvengiamą finansinių nuostolių riziką, kurią būtų patyrę atitinkamų bankų indėlininkai šių bankų bankroto atveju, gali būti pateisinami kai kurie teisės į nuosavybę apribojimai (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C-8/15 P–C-10/15 P, EU:C:2016:701, 74 punktą).

164    Teisingumo Teismas taip pat nusprendę, kad nors yra aiškus bendrasis interesas visoje Sąjungoje užtikrinti tvirtą ir nuoseklią investuotojų apsaugą, negalima laikyti, kad šis interesas visomis aplinkybėmis yra viršesnis už bendrąjį interesą užtikrinti finansų sistemos stabilumą (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C-526/14, EU:C:2016:570, 91 punktas ir 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Dowling ir kt., C-41/15, EU:C:2016:836, 54 punktas).

165    Šiuo klausimu Reglamento Nr. 806/2014 61 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad akcininkų ir kreditorių teisių apribojimai turėtų atitikti Chartijos 52 straipsnį ir kad todėl pertvarkymo priemonės turėtų būti taikomos tik tiems subjektams, kurie žlunga arba galėtų žlugti, ir tik tuomet, kai tai būtina siekiant įgyvendinti visuotinės svarbos finansinio stabilumo tikslą.

166    Reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, kad jos įgyvendinamos taikant pertvarkymo priemonę, o tai reiškia, kad jos atitinka pertvarkymo tikslus.

167    Šiuo klausimu Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pertvarkymo tiksliai yra tokie: užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, išvengti didelių neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui, apsaugoti viešąsias lėšas, kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę, apsaugoti indėlininkus ir klientų lėšas bei turtą.

168    Taigi darytina išvada, kad pertvarkymo priemone, kuria norima užtikrinti finansų sistemos stabilumą, siekiamas tikslas yra bendrojo intereso tikslas, kuris pagal šio sprendimo 162–164 punktuose nurodytą jurisprudenciją gali pateisinti tam tikrus teisės į nuosavybę apribojimus. Akcininkų teisės į nuosavybę apribojimai, kuriuos gali lemti Reglamento Nr. 806/2014 15 ir 22 straipsniai, atitinka tą patį Sąjungos pripažintą bendrojo intereso tikslą, todėl gali būti pateisinami pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

169    Antra, reikia priminti, jog tam, kad būtų taikomi Reglamento Nr. 806/2014 15 ir 22 straipsniai, reikia, kad būtų įvykdytos pertvarkymo priemonės priėmimo sąlygos.

170    Kiek tai susiję su pertvarkymo priemonės priėmimo sąlygomis, Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pertvarkymo priemonėje numatytas subjektas turi žlugti arba galėtų žlugti, nėra pagrindo tikėtis, kad dėl kitų privataus pobūdžio ar riziką ribojančių priemonių per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta jo žlugimo ir kad priemonė yra būtina atsižvelgiant į viešąjį interesą.

171    Taip pat reikia pažymėti, kad, kaip matyti, be kita ko, iš Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 8 dalies, pertvarkymo priemonė yra įprastinės bankroto bylos alternatyva.

172    Teisingumo Teismas dėl bankų akcininkų nusprendė, kad pagal bendrą tvarką, taikomą akcinių bendrovių akcininkų statusui, jie prisiima visą riziką, susijusią su investicijomis (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C-526/14, EU:C:2016:570, 73 punktas).

173    Teisingumo Teismas valstybės pagalbos srityje konstatavo: kadangi akcininkai atsako už banko skolą atsižvelgiant į jų įneštą kapitalą, aplinkybė, jog Komisijos komunikato dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas) (OL C 216, 2013, p. 1) 40–46 punktuose reikalaujama, kad panaikinant banko nuosavų lėšų trūkumą prieš suteikiant valstybės pagalbą šie akcininkai, naikinant banko patirtus nuostolius, prisidėtų tiek pat, kiek prisidėtų nesant tokios pagalbos, negali būti vertinama kaip pažeidžianti jų teisę į nuosavybę (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C-526/14, EU:C:2016:570, 74 punktas).

174    Pagal analogiją reikia konstatuoti, kad subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, atveju Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnyje numatyto principo, pagal kurį pirmiausia akcininkai turi patirti nuostolių, taikymas ir to paties reglamento 22 straipsnyje numatytų nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų įgyvendinimas yra pasekmė to, kad subjekto akcininkai turi prisiimti su investavimu susijusią riziką ir ekonomines pasekmes, nes šis subjektas yra pertvarkymo dėl jo nemokumo objektas.

175    Ieškovė pateikia kelis argumentus, kuriais siekia įrodyti, kad Reglamento Nr. 806/2014 15 ir 22 straipsniai pažeidžia proporcingumo principą, nes pagal juos neleidžiama nagrinėti kiekvieno konkretaus atvejo ar kitų sprendimų.

176    Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas iš pagrindinių bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (žr. 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C-611/17, EU:C:2019:332, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo Bayer CropScience ir Bayer / Komisija, C-499/18 P, EU:C:2021:367, 166 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šis principas primintas ESS 5 straipsnio 4 dalyje ir prie ES bei ESV sutarčių pridėto Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 1 straipsnyje.

177    Pirma, ieškovė teigia, kad Reglamento Nr. 806/2014 15 ir 22 straipsniai taikomi bet kokiomis aplinkybėmis, neatsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes.

178    Žinoma, Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnyje įtvirtintas principas, kuriuo turi būti grindžiamos visos pertvarkymo priemonės, nes akcininkai turi prisiimti su jų investicijomis susijusią riziką. Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 173 punkte nurodytą jurisprudenciją akcininkų prisidėjimas prie banko nuostolių negali būti laikomas jų teisės į nuosavybę pažeidimu.

179    Vis dėlto, priešingai, nei, atrodo, teigia ieškovė, taikant šį principą automatiškai nesinaudojama Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnyje numatytais nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais kiekvienu atveju, kai subjektui taikoma pertvarkymo priemonė.

180    Taigi, kiek tai susiję su akcininkų ir kreditorių dalyvavimu, Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnyje nurodytos sąlygos, kuriomis įgyvendinami nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai.

181    Be to, reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnis neįpareigoja taikyti konkrečią pertvarkymo priemonę. Būtent BPV ir Komisija, atsižvelgdamos į konkretaus atvejo aplinkybes, turi nuspręsti dėl tinkamiausios pertvarkymo priemonės.

182    Antra, ieškovė teigia, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 15 ir 22 straipsnius, atsižvelgiant į aplinkybes, neįmanoma surasti mažiau ribojančių sprendimų, kaip pasinaudojimas BPF, valstybės lėšomis ar paskolomis. Reikia konstatuoti, kad šis argumentas grindžiamas klaidingu pertvarkymo mechanizmo aiškinimu.

183    Iš tiesų, pirma, remiantis Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punktu, pertvarkymo priemonės priėmimas, taigi, ir nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų įgyvendinimas, šiame kontekste suponuoja privataus pobūdžio ar riziką ribojančio alternatyvaus sprendimo nebuvimą.

184    Taigi ieškovės numatyti mažiau ribojantys sprendimai negali būti laikomi alternatyviomis priemonėmis akcininkų ir kreditorių dalyvavimui taikant pertvarkymo priemonę.

185    Be to, atrodo, ieškovė neatsižvelgia į tai, kad pertvarkymo priemonė yra alternatyva subjekto likvidavimui iškeliant įprastą bankroto bylą. Jeigu sunkumai, su kuriais susidūrė bankas, galėtų būti išspręsti teikiant paskolas, nesvarbu, ar jos būtų viešos, ar privačios, negalėtų būti pradėta pertvarkymo procedūra, nes nebūtų tenkinama Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta sąlyga.

186    Antra, reikia pažymėti, kad taikant pertvarkymo priemonę pagal Reglamento Nr. 806/2014 19 straipsnį neatmetama galimybė suteikti valstybės pagalbą arba BPF paramą. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, BPV ir Komisija gali nuspręsti leisti naudoti viešąsias lėšas arba BPF.

187    Trečia, dublike ieškovė priduria, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 15 ir 22 straipsnius negalima taikyti lankstesnių sprendimų, be kita ko, likvidumo krizės, kuri nėra didžiausia problema, su kuria gali susidurti bankas, atveju, kaip antai viešosios valdžios institucijų paskolos ar ECB įnašo grynaisiais pinigais.

188    Atrodo, kad šiuo argumentu ieškovė priekaištauja teisės aktų leidėjui dėl to, kad jis Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnyje nenumatė kito sprendimo, išskyrus pertvarkymo priemonę, skirto įveikti sunkumams, su kuriais gali susidurti bankas. Pakanka konstatuoti, kad šis argumentas nereikšmingas, nes, nors banko padėtis nėra tokia, kad tenkintų pertvarkymo priemonės taikymo sąlygas, to nematyti iš Reglamento Nr. 806/2014 taikymo srities.

189    Bet kuriuo atveju, priešingai, nei teigia ieškovė, dėl likvidumo krizės bankas gali atsidurti situacijoje, kai negalės laiku padengti savo skolų ar kitų įsipareigojimų arba kai bus objektyvių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad taip atsitiks artimoje ateityje, o tai yra viena iš Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punkte numatytų atvejų, kai laikoma, kad subjektas žlunga ar gali žlugti.

190    Ketvirta, ieškovė teigia, kad Reglamento Nr. 806/2014 15 ir 22 straipsniai taip pat pažeidžia proporcingumo principą, nes jais sukuriama skirtingų kategorijų kreditorių diskriminacija, o indėlių turėtojai nepagrįstai vertinami palankiai.

191    Reikia priminti, kad vienodo požiūrio principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, šiuo metu įtvirtintas Chartijos 20 ir 21 straipsniuose, kuris reikalauja, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas (2017 m. kovo 9 d. Sprendimo Milkova, C-406/15, EU:C:2017:198, 55 punktas; 2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Taryba ir kt. / K. Chrysostomides & Co. ir kt., C-597/18 P, C-598/18 P, C-603/18 P ir C-604/18 P, EU:C:2020:1028, 191 punktas ir 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas, C-650/18, EU:C:2021:426, 98 punktas).

192    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, pirma, kad Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad „pertvarkomos įstaigos kreditoriai nuostolius patiria po akcininkų pagal jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą vadovaujantis 17 straipsniu, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente aiškiai nustatyta kitaip“. Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta, kad tos pačios kategorijos kreditoriai vertinami vienodai.

193    Be to, Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnio 10 dalyje taip pat numatyta, kad „Valdyba užtikrina, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais pasinaudotų nedelsdamos, laikydamosi reikalavimų eiliškumo pagal 17 straipsnį“. Šioje nuostatoje numatyta skolinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarka ir šiuo klausimu išskiriamos įvairios kreditorių, 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių ir 2 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojų kategorijos.

194    Akcininkų ir kreditorių, turinčių subordinuotųjų priemonių, atsižvelgiant į tai, ar jie priklauso vienai iš šių kategorijų, padėtis nėra panaši ir jų reikalavimų tenkinimo eiliškumas gali būti vertinamas skirtingai. Be to, kreditorių nediskriminavimo principo laikymasis užtikrinamas Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies f punkte.

195    Antra, banko akcininkų padėtis nėra panaši į indėlininkų padėtį. Priešingai nei akcininkai, indėlininkai negali būti laikomi investuotojais, kurie turi prisiimti ekonominę investicijų į banko įstatinį kapitalą riziką.

196    Be to, indėlininkų apsauga yra vienas iš pertvarkymo tikslų pagal Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies d punktą, ir tai priminta to paties reglamento 15 straipsnio 1 dalies h punkte. Taigi Reglamentu Nr. 806/2014 užtikrinama pertvarkymo priemonės atitiktis principams, įtvirtintiems 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014, p. 149).

197    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovė neįrodė, jog Reglamento Nr. 806/2014 15 ir 22 straipsniais buvo neproporcingai apribota teisė į nuosavybę.

198    Be to, priešingai, nei teigia ieškovė, reikia atsižvelgti į tai, kad Reglamente Nr. 806/2014 numatytas mechanizmas, skirtas užtikrinti, kad akcininkų teisės į nuosavybę pažeidimai, kurių gali kilti dėl pertvarkymo priemonės, nebūtų neproporcingi.

199    Šiuo klausimu Reglamento Nr. 806/2014 62 konstatuojamoje dalyje numatyta, kad nuosavybės teisių ribojimas turėtų būti proporcingas ir kad dėl to poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai neturėtų patirti didesnių nuostolių nei nuostoliai, kurių jie būtų patyrę, jei sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo metu subjektas būtų buvęs likviduotas.

200    Kaip vienas iš bendrųjų pertvarkymą reglamentuojančių principų Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies g punkte įtvirtintas principas, pagal kurį nė vienas kreditorius nėra vertinamas blogiau, t. y.:

„nė vienas kreditorius neturi patirti didesnių nuostolių, nei būtų patyręs tuo atveju, jei 2 straipsnyje nurodytas subjektas būtų buvęs likviduojamas iškeliant įprastinę bankroto bylą ir taikant [29] straipsnyje nustatytas apsaugos priemones.“

201    Siekiant nustatyti, ar akcininkai ir kreditoriai būtų vertinami palankiau, jeigu atitinkamam subjektui būtų iškelta įprasta bankroto byla, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalyje numatyta, kad vertinimas atliekamas po pertvarkymo. Remiantis Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 17 dalimi, atliekant šį įvertinimą nustatoma, ar yra skirtumas tarp to, kaip akcininkai ir kreditoriai būtų vertinami, jei įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl pertvarkymo, ir faktinio jų vertinimo vykdant pertvarkymą.

202    Jei atlikus šį vertinimą nustatoma, kad per pertvarkymo procedūrą akcininkai ar kreditoriai patyrė didesnių nuostolių nei tie, kurių jie būtų patyrę, jei būtų taikytas likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą, Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BPV gali naudotis BPF, kad padengtų jų nuostolius.

203    Taigi Reglamentu Nr. 806/2014 užtikrinama, kad akcininkai ir kreditoriai dėl pertvarkymo nebus vertinami mažiau palankiai, nei jie būtų vertinami iškeliant įprastinę bankroto bylą, prireikus numatant kompensavimo mechanizmą. Atsižvelgiant į Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į nuosavybę paisymą, jeigu pertvarkymo schema keltų pavojų akcininkų ir kreditorių teisei į nuosavybę, Reglamente Nr. 806/2014 nustatytas mechanizmas, kuriuo užtikrinamas teisingas jų nuostolių atlyginimas.

204    Priešingai, nei tvirtina ieškovė, nemokumo procedūra yra vienintelė pertvarkymo alternatyva. Iš tiesų pakanka priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalį tai, kad subjektas žlunga arba gali žlugti ir kad nėra jokios pagrįstos tikimybės, jog kitos privačios ar riziką ribojančios priemonės gali užkirsti kelią šiam žlugimui, yra pertvarkymo priemonės patvirtinimo sąlygos.

205    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad valstybės pagalbos srityje Teisingumo Teismas nusprendė, jog sunkumų patiriančių bankų akcininkų nuostoliai bet kuriuo atveju būtų tokio paties dydžio, neatsižvelgiant į tai, ar juos sukėlė sprendimas dėl bankroto pripažinimo, kai nesuteikiama valstybės pagalba, ar jie atsirado dėl procedūros, pagal kurią tokia pagalba suteikiama tik po to, kai pasidalijama našta (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C-526/14, EU:C:2016:570, 75 punktas).

206    Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bankų komunikato 46 punkte numatyta, jog „reikėtų laikytis principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė“ ir kad „ekonominiu požiūriu subordinuotieji kreditoriai neturėtų gauti mažiau nei jų turima priemonė būtų verta, jeigu valstybės pagalba nebūtų suteikta“ (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C-526/14, EU:C:2016:570, 77 punktas).

207    Teisingumo Teismo teigimu, iš šio punkto matyti, kad dalijimosi našta priemonės, nuo kurių taikymo priklauso valstybės pagalbos kapitalo nepakankamumą turinčiam bankui suteikimas, negali pažeisti subordinuotųjų kreditorių teisės į nuosavybę daugiau, nei ši teisė būtų pažeista per bankroto procedūrą, kuri įvyktų, jei nebūtų suteikta tokios pagalbos. Tokiomis aplinkybėmis negalima pagrįstai tvirtinti, kad tokios dalijimosi našta priemonės, kaip numatytos Bankų komunikate, pažeidžia akcininkų ir subordinuotųjų kreditorių teisę į nuosavybę (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C-526/14, EU:C:2016:570, 78 ir 79 punktai).

208    Taigi pagal analogiją reikia konstatuoti, kad taikant Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnyje numatytą principą, pagal kurį nė vienas kreditorius negali būti blogiau vertinamas, ūkio subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, akcininkams užtikrinama teisinga kompensacija, atitinkanti Chartijos 17 straipsnio reikalavimus.

209    2020 m. sausio 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, jame ieškovė pateikė naują pagrindą, grindžiamą Procedūros reglamento 84 straipsnio 2 dalimi. Ji teigia, kad 2019 m. spalio 10 d. Nutartis Aeris Invest / BPV (T-599/18, nepaskelbta Rink., pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2019:740) daro tiesioginį poveikį Reglamento Nr. 806/2014 15 ir 22 straipsnių neteisėtumu grindžiamam prieštaravimui ir kad ketvirtajame pagrinde suformuluoti argumentai turi būti papildyti atsižvelgiant į šią nutartį.

210    Komisija, BPV, Ispanijos Karalystė, Taryba ir Banco Santander teigia, kad 2020 m. sausio 21 d. ieškovės pateikti argumentai yra naujas pagrindas, ir jis nepriimtinas.

211    Kadangi ieškovė per teismo posėdį patvirtino, kad tai yra ne naujas pagrindas, o ketvirtojo pagrindo išplėtojimas, Bendrasis Teismas tik išnagrinės naujus 2020 m. sausio 21 d. pateiktus argumentus tiek, kiek jais grindžiamas ieškinio ketvirtajame pagrinde nurodytas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas.

212    Ieškovė teigia, kad iš 2019 m. spalio 10 d. Nutarties Aeris Invest / BPV (T-599/18, nepaskelbta Rink., pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2019:740), dėl kurios ji pateikė apeliacinį skundą, 48 ir 49 punktų matyti, kad Reglamente Nr. 806/2014 nenumatyta kompensacijos akcininkams, kurie tokiais atvejais, kaip Banco Popular, netenka teisės į nuosavybę. Pagal šią nutartį Banco Popular akcininkai neturi teisės į kompensaciją, net jei tikroji Banco Popular vertė didesnė, nei priskirta atlikus 2-ąjį vertinimą. Ieškovė iš to daro išvadą, kad Reglamente Nr. 806/2014 nenumatyta tinkamo kompensavimo sistema akcininkams, netekusiems jų teisės į nuosavybę, todėl reikia priimti neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą. Ji priduria, kad Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalyje numatyta kompensacija nėra adekvati ir pakankama.

213    Reikia priminti, kad 2019 m. spalio 10 d. Nutartyje Aeris Invest / BPV (T-599/18, nepaskelbta Rink., pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2019:740) Bendrasis Teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl BPV sprendimo neatlikti Banco Popular galutinio ex post vertinimo panaikinimo. Šios nutarties 47 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Banco Popular verslo pardavimas nepriskiriamas prie Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalyje numatytų atvejų, kai kompensacija gali būti mokama atlikus galutinį ex post vertinimą. Taigi Bendrasis Teismas savo nutarties 48 ir 49 punktuose, kuriuos mini ieškovė, konstatavo:

„48      Be to, reikia konstatuoti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalį neleidžiama atlyginti žalos buvusiems subjekto, kurio nuosavo kapitalo priemonės buvo visiškai konvertuotos, nurašytos ir pervestos trečiajam asmeniui, akcininkams ir kreditoriams.

49      Šiuo klausimu ieškovė klaidingai teigia, kad ex post vertinimas daro tiesioginį poveikį buvusių Banco Popular akcininkų teisinei padėčiai ir kad, jeigu Banco Popular rinkos vertės apskaičiavimas būtų didesnis nei gautas atlikus 2-ąjį vertinimą, jie turėtų teisę į kompensaciją pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį.“

214    Pakanka pažymėti, kad 2019 m. spalio 10 d. Nutartyje Aeris Invest / BPV (T‑599/18, nepaskelbta Rink., pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2019:740) Bendrasis Teismas nutarė tik dėl ieškovės padėties per Banco Popular pertvarkymo procedūrą ir konstatavo, kad Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalyje numatyta kompensacija šiuo atveju netaikytina.

215    Tuo remiantis darytina išvada, kad argumentai, kuriuos Bendrasis Teismas pateikė 2019 m. spalio 10 d. Nutartyje Aeris Invest / BPV (T-599/18, nepaskelbta Rink., pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2019:740) tik dėl konkretaus atvejo, nėra reikšmingi vertinant Reglamento Nr. 806/2014 teisėtumą. Be to, 2020 m. sausio 21 d. pateiktame dokumente ieškovė neįrodė jokio ryšio tarp šios nutarties ir Reglamento Nr. 806/2014 15 ir 22 straipsnių, kurių neteisėtumas nurodytas ketvirtajame pagrinde.

216    Be to, kadangi ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl 2019 m. spalio 10 d. Nutarties Aeris Invest /BPV (T-599/18, nepaskelbta Rink., pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2019:740), ji nėra galutinė.

217    Darytina išvada, kad 2020 m. sausio 21 d. ieškovės pateikti nauji argumentai nėra reikšmingi vertinant ketvirtajame pagrinde nurodytą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.

218    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamento Nr. 806/2014 15 ir 22 straipsniai nėra neproporcingas ir neleistinas kišimasis, pažeidžiantis pačią su pertvarkymo priemone susijusio subjekto akcininkų teisės į nuosavybę esmę; jie turi būti laikomi pateisinamu ir proporcingu jų teisės į nuosavybę apribojimu pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalį ir 52 straipsnio 1 dalį, taip pat ESS 5 straipsnio 4 dalį.

219    Taigi, ketvirtajame pagrinde pateiktas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas turi būti atmestas.

3.      Dėl ieškinio penktojo pagrindo, grindžiamo neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu tiek, kiek Reglamento Nr. 806/2014 18 ir 20 straipsniai pažeidžia Chartijos 17 ir 41 straipsniuose įtvirtintą teisę būti išklausytam

220    Ieškovė, remdamasis SESV 277 straipsniu, pateikia Reglamento Nr. 806/2014 18 ir 20 straipsnių neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, nes šiomis nuostatomis pažeidžiama Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta teisė būti išklausytam, kadangi juose nenumatyta galimybės išklausyti subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, akcininkų. Toks neišklausymas taip pat nesuderinamas su procesinėmis teisės į nuosavybę garantijomis, numatytomis Chartijos 17 straipsnyje, siejamame su 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsniu; pagal jas, kai kišamasi į asmens teisę į nuosavybę, jam reikėtų suteikti tinkamą galimybę pateikti savo argumentus kompetentingoms valdžios institucijoms.

221    Komisija, BPV ir Parlamentas teigia, kad jeigu įstaigos, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra, akcininkai turėtų Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintą teisę būti išklausytiems, ši teisė būtų pripažinta net ir nesant aiškios nuostatos Reglamente Nr. 806/2014. Tai, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje nėra aiškios nuostatos, numatančios akcininkų išklausymą, nelemia šio reglamento neteisėtumo, nes jokia nuostata nedraudžia tokio išklausymo.

222    Pirmiausia reikia pažymėti, kad ieškovė ginčija tai, jog per šios priemonės priėmimo procedūrą nebuvo išklausyti subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, akcininkai, tačiau nepateikia jokių argumentų dėl Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio, susijusio su vertinimu. Taigi reikia konstatuoti, kad ieškinio penktajame pagrinde pateikdama neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą ieškovė ginčija Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio, susijusio su pertvarkymo procedūra, galiojimą tiek, kiek šia nuostata, kurioje nenumatyta galimybės akcininkams būti išklausytiems BPV prieš priimant pertvarkymo priemonę, pažeidžiama jų teisė būti išklausytiems, užtikrinama Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte.

223    Reikia priminti, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, jog teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.

224    Teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai pareikšti savo nuomonę. Be to, reikia nurodyti, kad teise būti išklausytam siekiama dvigubo tikslo. Viena vertus, ji padeda išnagrinėti bylos medžiagą ir kuo tiksliau ir teisingiau nustatyti faktines aplinkybes, kita vertus, ji leidžia užtikrinti veiksmingą suinteresuotojo asmens gynybą. Teise būti išklausytam visų pirma siekiama užtikrinti, kad bet koks asmens nenaudai priimtas sprendimas būtų priimtas gerai susipažinus su bylos aplinkybėmis, ir jos tikslas, be kita ko, yra sudaryti galimybę kompetentingai institucijai ištaisyti klaidą arba suinteresuotajam asmeniui – pateikti su jo asmenine padėtimi susijusią informaciją, kuri pateisina sprendimo priėmimą, nepateisina jo priėmimo arba pateisina vieno ar kito sprendimo priėmimą (žr. 2020 m. birželio 4 d. Sprendimo SEAE / De Loecker, C-187/19 P, EU:C:2020:444, 68 ir 69 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

225    Reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas patvirtino teisės būti išklausytam svarbą ir labai plačią jos taikymo sritį Sąjungos teisinėje sistemoje, atsižvelgiant į tai, kad ji turi būti taikoma vykstant bet kokiam procesui, kuriam pasibaigus asmeniui gali būti pritaikyta neigiamą poveikį daranti priemonė. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją teisės būti išklausytam turi būti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose tokio formalumo aiškiai nenumatyta (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo M., C-277/11, EU:C:2012:744, 85 ir 86 punktus ir nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / RQ, C‑831/18 P, EU:C:2020:481, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimo ADDE / Parlamentas, T-48/17, EU:T:2019:780, 89 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

226    Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teisės į gynybą principas yra esminis ir bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris apima teisę būti išklausytam, teisės akto nuostata negalima uždrausti jį taikyti arba apriboti, o jo laikymasis turi būti užtikrinamas, net jei nėra specialaus reglamentavimo arba egzistuojančiu reglamentavimu šio principo nepaisoma (žr. 2014 m. birželio 18 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑260/11, EU:T:2014:555, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

227    Iš tiesų teisė būti išklausytam, kaip Sąjungos teisės sistemos principas ir pagrindinė teisė, taikoma, kai administracija numato priimti nepalankų aktą, t. y. aktą, kuris gali neigiamai paveikti asmens ar atitinkamos valstybės narės interesus, nes jos taikymas nepriklauso nuo to, ar šiuo klausimu antrinėje teisėje įtvirtinta aiški norma (žr. 2014 m. birželio 18 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T-260/11, EU:T:2014:555, 64 punktą).

228    Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 121 konstatuojamąją dalį juo gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi teisių, laisvių ir principų, visų pirma pripažintų Chartijoje, tarp kurių yra teisė į veiksmingą teisinę gynybą, ir jis turi būti įgyvendinamas laikantis tų teisių ir principų. Kita vertus, nė vienoje Reglamento Nr. 806/2014 nuostatoje neatmetama ir aiškiai neribojama atitinkamo subjekto akcininkų ir kreditorių teisė būti išklausytiems per pertvarkymo procedūrą.

229    Be to, reikia pažymėti, kaip tai daro Komisija ir Taryba, kad BPV priimta pertvarkymo priemone pasibaigus Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytai procedūrai siekiama pertvarkyti subjektą. Subjektas, kurį siekiama pertvarkyti, laikomas asmeniu, dėl kurio priimta individuali priemonė ir kuriam užtikrinama Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta teisė būti išklausytam.

230    Taigi reikia atsižvelgti į tai, kad šio subjekto akcininkams ir kreditoriams netaikoma pertvarkymo priemonė, ji nėra jų atžvilgiu priimtas individualus sprendimas.

231    Vis dėlto reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnio 1 dalį BPV gali naudotis subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais, laikydamasi šio reglamento 18 straipsnyje nustatytos procedūros.

232    Taigi Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatyta procedūra, net jeigu ji nėra atitinkamo subjekto akcininkų ir kreditorių atžvilgiu pradėta individuali procedūra, gali lemti tai, kad bus priimta pertvarkymo priemonė, galinti neigiamai paveikti jų interesus.

233    Šio sprendimo 225 punkte nurodytoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje plačiai aiškinama teisė būti išklausytam, kuri užtikrinama kiekvienam asmeniui vykstant procedūrai, per kurią gali būti priimtas sprendimas jo nenaudai. Taigi negalima atmesti galimybės, kad įstaigos, kuriai taikoma pertvarkymo priemonė, akcininkai gali pasinaudoti teise būti išklausytiems per pertvarkymo procedūrą.

234    Vis dėlto naudojimuisi teise būti išklausytam gali būti taikomi apribojimai pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, cituotą šio sprendimo 158 punkte.

235    Taigi reikia išnagrinėti, ar tai, kad Reglamente Nr. 806/2014 nėra nuostatos, kurioje būtų aiškiai numatytas atitinkamo subjekto akcininkų ir kreditorių išklausymas per minėto reglamento 18 straipsnyje numatytą procedūrą, yra teisės būti išklausytam įgyvendinimo apribojimas, kuris atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.

236    Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagrindinės teisės, kaip antai teisės į gynybą laikymasis, nėra absoliučios, joms gali būti taikomi apribojimai su sąlyga, kad jie iš tikrųjų atitinka bendrojo intereso tikslus, kurių siekiama nagrinėjama priemone, ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, nėra neproporcingas ir netoleruotinas kišimasis, pažeidžiantis pačią taip užtikrinamų teisių esmę (žr. 2013 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo G. ir R., C-383/13 PPU, EU:C:2013:533, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Prequ’Italia, C‑276/16, EU:C:2017:1010, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

237    Šiuo klausimu BPV, Ispanijos Karalystė, Parlamentas ir Taryba teigia, kad akcininkų teisės būti išklausytam apribojimas pateisinamas, pirma, tikslu užtikrinti finansų rinkų stabilumą ir, antra, būtinybe užtikrinti sprendimų dėl pertvarkymo, kurie turi būti priimami greitai, veiksmingumą.

238    Visų pirma reikia pažymėti, kad keliose Reglamento Nr. 806/2014 konstatuojamosiose dalyse, būtent jo 12, 58 ir 61 konstatuojamosiose dalyse, nurodyta, kad finansų rinkų stabilumas yra vienas iš šiame reglamente nustatytų pertvarkymo mechanizmų tikslų.

239    Be to, Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą, jeigu jie būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau to paties reglamento 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų ir yra proporcingi tiems tikslams, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą, tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu. Tarp Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų yra, be kita ko, tikslas „išvengti didelių neigiamų pasekmių Sąjungos ir susijusių valstybių narių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui, įskaitant rinkos infrastruktūras, ir palaikant rinkos drausmę“, taip pat „apsaugoti viešąsias lėšas, kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę“.

240    Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš šio sprendimo 161 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, jog finansinės paslaugos atlieka pagrindinį vaidmenį Sąjungos ekonomikoje ir vieno ar kelių bankų sunkumai gali greitai išplisti po kitus valstybės narės ar kitų valstybių narių bankus. Be to, remiantis šio sprendimo 162 punkte nurodyta jurisprudencija, finansinės sistemos stabilumo užtikrinimo tikslas vengiant pernelyg didelių valstybės biudžeto išlaidų ir kuo labiau sumažinant konkurencijos iškraipymus yra viršesnis viešasis interesas.

241    Be to, 2004 m. balandžio 1 d. Sprendime Camberrow MM5 AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2004:0401DEC005035799, 6 punktas) Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) nusprendė, kad ekonomiškai jautriose srityse, kaip bankų sistemos stabilumas, valstybės turi didelę diskreciją, todėl akcininko negalėjimas dalyvauti procedūroje dėl banko pardavimo nebuvo neproporcingas atsižvelgiant į teisėtus tikslas saugoti kreditorių teises ir užtikrinti gerą banko nemokumo situacijos administravimą.

242    Taip pat reikia paminėti 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Dowling ir kt. (C‑41/15, EU:C:2016:836), priimtą gavus prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kuris buvo pateiktas dėl 1976 m. gruodžio 13 d. Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš [SESV 54 straipsnio] antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (OL L 26, 1977, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 8) 8, 25 ir 29 straipsnių išaiškinimo. Ta byla buvo susijusi su išimtine nacionalinių valdžios institucijų priemone, kuria siekta padidinant kapitalą išvengti bendrovės žlugimo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, kėlusio grėsmę Sąjungos finansiniam stabilumui. Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Antrąją direktyvą 77/91 akcinės bendrovės akcininkams ir kreditoriams suteikiama apsauga, kiek tai susiję su šios bendrovės įstatiniu kapitalu, neapima tokios nacionalinės priemonės, kuri patvirtinta esant dideliems valstybės narės ekonomikos ir finansų sistemos sutrikimams ir kuria siekiama pašalinti sisteminę grėsmę Sąjungos finansiniam stabilumui, kylančią dėl atitinkamos bendrovės kapitalo trūkumo (2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Dowling ir kt., C-41/15, EU:C:2016:836, 50 punktas). Teisingumo Teismas pridūrė, kad pagal Antrosios direktyvos 77/91 nuostatas nedraudžiama išimtinė su akcinės bendrovės įstatiniu kapitalu susijusi priemonė, kurią nacionalinės valdžios institucijos patvirtino esant dideliems valstybės narės ekonomikos ir finansų sistemos sutrikimams, negavusios šios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, siekdamos išvengti sisteminės rizikos ir užtikrinti Sąjungos finansinį stabilumą (2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Dowling ir kt., C-41/15, EU:C:2016:836, 51 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

243    Šie argumentai pagal analogiją taikomi buvusių banko akcininkų, kuriems taikoma pertvarkymo procedūra pagal Reglamentą Nr. 806/2014, padėčiai.

244    Be to, reikia pažymėti, kad kitas Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto pertvarkymo tikslas, t. y. užtikrinti subjekto, kuriam skirta pertvarkymo priemonė, ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, taip pat atitinka bendrojo intereso tikslą apsaugoti finansų rinkų stabilumą.

245    Direktyvos 2014/59 2 straipsnio 1 dalies 35 punkte numatyta, kad ypatingos svarbos funkcijos tai „veikla, paslaugos ar operacijos, kurias nutraukus, tikėtina, vienoje ar daugiau valstybių narių dėl atitinkamos įstaigos arba grupės dydžio, jos kontroliuojamos rinkos dalies, išorės ar vidaus tarpusavio sąsajų, sudėtingumo ar tarpvalstybinės veiklos sutriktų itin svarbios realiajai ekonomikai teikiamos paslaugos arba sutriktų finansinis stabilumas, visų pirma atsižvelgiant į tos veiklos, paslaugų ar operacijų pakeičiamumą“.

246    Šiuo klausimu 2016 m. vasario 2 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/778, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59 papildoma nuostatomis dėl aplinkybių ir sąlygų, kuriomis papildomų ex-post įnašų mokėjimas gali būti iš dalies ar visiškai atidėtas, nuostatomis dėl nustatymo, kuri veikla, paslaugos ir operacijos yra ypatingos svarbos funkcijos, kriterijų ir nuostatomis dėl nustatymo, kurios verslo linijos ir susijusios paslaugos yra pagrindinės verslo linijos, kriterijų (OL L 131, 2016, p. 41), 6 straipsnio 1 dalyje numatyti ypatingos svarbos funkcijų nustatymo kriterijai. Tai yra funkcijos, kurias įstaiga atlieka trečiųjų asmenų, kurie nėra įstaigos ar grupės nariai ir kurių staigus sutrikdymas, tikėtinai, darys didelį neigiamą poveikį šiems tretiesiems asmenims, nesvarbu, ar jis daro neigiamą poveikį, ar kenkia bendram rinkos dalyvių pasitikėjimui dėl sisteminės funkcijų svarbos tretiesiems asmenims ir sisteminės įstaigos ar grupės svarbos vykdant šias funkcijas.

247    Norint užtikrinti su pertvarkymo priemone susijusio subjekto, kuriam taikoma Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta pertvarkymo priemonė, ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą siekiama išvengti šių funkcijų nutraukimo; jis galėtų sutrikdyti ne tik atitinkamą rinką, bet ir visą Sąjungos finansinį stabilumą.

248    Taigi pertvarkymo priemonė, atsižvelgiant į tai, kad ja siekiama apsaugoti arba atkurti kredito įstaigos finansinę padėtį, be kita ko, dėl to, kad ji yra jos likvidavimo alternatyva, turi būti laikoma iš tikrųjų atitinkančia Sąjungos pripažintą bendrojo intereso tikslą (pagal analogiją žr. 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Balgarska Narodna Banka, C-501/18, EU:C:2021:249, 108 punktą).

249    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamente Nr. 806/2014 įtvirtinta ir jo 18 straipsnyje aprašyta pertvarkymo procedūra siekiama bendrojo intereso tikslo, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, t. y. tikslo užtikrinti finansų rinkų stabilumą, kuriuo galima pateisinti teisės būti išklausytam apribojimą.

250    Antra, keliose Reglamento Nr. 806/2014 konstatuojamose dalyse nurodyta, kad, kai reikia pertvarkymo priemonės, ji turi būti priimta greitai. Tai, be kita ko, šio reglamento 26, 31, 53 konstatuojamosios dalys ir ypač 56 konstatuojamoji dalis, kurioje numatyta, kad siekiant kuo mažiau trikdyti finansų rinką ir ekonomiką, pertvarkymo procesas turėtų būti baigtas per trumpą laikotarpį.

251    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 806/2014 tikslas, remiantis jo 8 konstatuojamąja dalimi, yra nustatyti veiksmingesnius pertvarkymo mechanizmus, kurie turėtų būti pagrindinė priemonė siekiant išvengti žalos, patirtos praeityje žlugus bankams, ir kad toks tikslas reiškia greito sprendimo priėmimą, kaip matyti iš minėto reglamento 18 straipsnyje numatytų trumpų terminų, kad nekiltų pavojus finansiniam stabilumui (2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C-551/19 P ir C-552/19 P, EU:C:2021:369, 55 punktas).

252    Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad jeigu ECB nustato, jog subjektas žlunga arba gali žlugti, apie tai jis nedelsdamas praneša Komisijai ir BPV. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai pati BPV atlieka vertinimą, apie jį nedelsiant pranešama ECB. Jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, BPV patvirtina pertvarkymo schemą, kuri pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalį nedelsiant po jos patvirtinimo perduodama Komisijai. Taigi Komisija turi 24 valandų terminą patvirtinti pertvarkymo priemonę arba pareikšti prieštaravimus.

253    Tuo remiantis darytina išvada, kad, kai subjektas atitinka pertvarkymo priemonės priėmimo sąlygas, t. y. pirma, kai jis žlunga arba galėtų žlugti, antra, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis subjektui taikomomis privačiojo sektoriaus priemonėmis arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo, ir, trečia, jo pertvarkymas yra būtinas vienam ar keliems Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, to paties reglamento 18 straipsnyje numatyta, kad sprendimas turi būti priimtas kuo skubiau.

254    Šiuo greitu sprendimo priėmimu visų pirma siekiama užtikrinti atitinkamo subjekto ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir išvengti subjekto žlugimo pasekmių finansiniam stabilumui. Taigi greitas sprendimo priėmimas yra jo veiksmingumo sąlyga.

255    Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad skuba, dėl kurios kompetentinga institucija privalo imtis skubių veiksmų, pateisina asmenų, kuriems taikomos atsakomybės aplinkos apsaugos srityje (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 9 d. Sprendimo ERG ir kt., C-379/08 ir C-380/08, EU:C:2010:127, 67 punktą) ir žemės ūkio srityje (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 15 d. Sprendimo Dokter ir kt., C-28/05, EU:C:2006:408, 76 punktą) priimtos priemonės, teisės būti išklausytiems apribojimą.

256    Be to, lėšų įšaldymo priemonių srityje Teisingumo Teismas nusprendė, kad pranešimas apie motyvus, kuriais grindžiamas pirminis asmens ar subjekto pavadinimo įtraukimas į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą prieš šį įtraukimą, gali pakenkti Sąjungos teisėje nustatytų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonių veiksmingumui. Tam, kad būtų įgyvendintas taikytinu aktu siekiamas tikslas, dėl paties tokių priemonių pobūdžio būtina jas taikyti netikėtai ir nedelsiant (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 338–340 punktus; 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, EU:C:2011:853, 61 punktą ir 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T-163/18, EU:T:2020:57, 51 punktą).

257    Dėl priežasčių, taip pat susijusių su Sąjungos teisės tikslu ir joje numatytų priemonių veiksmingumu, Sąjungos institucijos neprivalo išklausyti ieškovų iki jų vardus įrašant į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C-402/05 P ir C-415/05 P, EU:C:2008:461, 341 punktą ir 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Gbagbo / Taryba, T‑119/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:216, 103 punktą).

258    Juo labiau taip yra tuo atveju, kai teisės būti išklausytam apribojimas taikomas ne subjektui, kuriam taikoma pertvarkymo procedūra, bet jo akcininkams ar kreditoriams.

259    Taip pat reikia pažymėti, kad 2004 m. balandžio 1 d. Sprendime Camberrow MM5 AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2004:0401DEC005035799) EŽTT konstatavo, kad bankrutuojančio banko, kaip veikiančios įmonės, pardavimas buvo atliktas siekiant greitai ir užtikrintai patenkinti savo kreditorius, kurie jau daugelį metų tikėjosi jų reikalavimų įvykdymo, ir greitą bankroto procedūros užbaigimą. Todėl banko pardavimo procedūros paprastumo ir greitumo būtinybė buvo ypač svarbi. Jei įstatyme būtų numatyta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas privalo konsultuotis su visais banko akcininkais ir kreditoriais, dėl to būtų labai sulėtėjusi procedūra, todėl tai būtų lėmę papildomą vėlavimą išmokant kreditoriams mokėtinas sumas ir užbaigiant bankroto procedūrą.

260    2005 m. lapkričio 24 d. Sprendime Capital Bank AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2005:1124JUD004942999, 136 punktas) EŽTT nusprendė, kad ekonomiškai jautrioje srityje, kaip bankų sistemos stabilumas, ir tam tikromis aplinkybėmis gali būti labai svarbu veikti kuo rūpestingiau ir be išankstinio įspėjimo, siekiant išvengti nepataisomos žalos bankui, indėlininkams ir kitiems kreditoriams arba visai bankų ir finansų sistemai.

261    Be to, tai, kad pertvarkymo priemonė gali lemti atitinkamo subjekto akcininkų ir kreditorių teisės į nuosavybę ribojimą, negali pateisinti pareigos suteikti jiems teisę būti išklausytiems prieš priimant šią priemonę.

262    Šiuo klausimu Bendrasis Teismas 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt. (T-680/13, EU:T:2018:486) 282 punkte jau yra konstatavęs, kad vykdant taikomas procedūras suinteresuotajam asmeniui turi būti suteikta tinkama galimybė pateikti savo argumentus kompetentingoms institucijoms. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reikalavimo, kylančio iš EŽTK protokolo Nr. 1 1 straipsnio, taikomas procedūras reikia vertinti bendrai (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 368 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Gbagbo / Taryba, T‑119/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:216, 119 punktą ir 2004 m. liepos 20 d. EŽTT sprendimo Bäck prieš Suomiją, CE:ECHR:2004:0720JUD003759897, 56 punktą). Taigi šio reikalavimo negalima aiškinti taip, kad prieš priimant suinteresuotojo asmens teisę į nuosavybę pažeidžiančias priemones jam bet kuriomis aplinkybėmis turi būti suteikta galimybė pateikti savo nuomonę kompetentingoms institucijoms (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 19 d. EŽTT sprendimo Maupas ir kiti prieš Prancūziją, CE:ECHR:2006:0919JUD001384402, 20 ir 21 punktus).

263    Bendrasis Teismas nusprendė, kad taip visų pirma yra tuomet, kai, kaip ir pertvarkymo priemonės atveju, nagrinėjamos priemonės nėra sankcija ir įgyvendinamos esant aplinkybėms, kai reikia reaguoti labai skubiai. Dėl pastarojo aspekto Bendrasis Teismas konstatavo, kad reikėjo užkirsti kelią neišvengiamai susijusių bankų žlugimo rizikai, kad būtų užtikrintas valstybės narės finansų sistemos stabilumas, taigi, ir išvengta neigiamo poveikio plitimo į kitas euro zonos valstybes nares. Tad vykdant išankstinių konsultacijų procedūrą, per kurią daug susijusių bankų indėlininkų ir akcininkų būtų galėję tinkamai pateikti savo nuomonę prieš priimant žalingas nuostatas, priemonės, skirtos užkirsti keliui tokiam žlugimui, neišvengiamai būtų įgyvendintos pavėluotai. Dėl to būtų kilusi didelė rizika, kad nebus įvykdytas tikslas užtikrinti šios valstybės narės finansų sistemos stabilumą ir taip išvengti neigiamo poveikio plitimo į kitas euro zonos valstybes nares (žr. 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt., T-680/13, EU:T:2018:486, 282 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

264    Šį vertinimą patvirtino Teisingumo Teismas; jis konstatavo, kad Bendrasis Teismas tinkamai grindė savo motyvus 2016 m. liepos 21 d. EŽTT sprendimu Mamatas ir kt. prieš Graikiją (CE:ECHR:2016:0721JUD006306614), iš kurio matyti, kad reikalavimas bet kokį nuosavybės teisės apribojimą įtvirtinti įstatyme neturėtų būti aiškinamas taip, kad turėtų būti konsultuojamasi su susijusiais asmenimis prieš priimant tokį įstatymą, visų pirma tuomet, kai dėl tokio išankstinio konsultavimosi neišvengiamai būtų pavėlintas priemonių, skirtų išvengti bankų žlugimui, taikymas (2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Taryba ir kt. / K. Chrysostomides & Co. ir kt., C‑597/18 P, C‑598/18 P, C‑603/18 P ir C‑604/18 P, EU:C:2020:1028, 159 punktas).

265    Be to, manytina, kad būtinybe veikti greitai, neinformuojant subjekto akcininkų ir kreditorių apie tai, kad su juo susijusi pertvarkymo procedūra neišvengiama, siekiama išvengti šio subjekto padėties pablogėjimo, kuris pakenktų pertvarkymo priemonės veiksmingumui. Iš tiesų informuoti banko akcininkus ar obligacijų turėtojus, kad jam gali būti taikoma pertvarkymo procedūra, taigi, ir apie tai, kad jis laikomas žlungančiu arba galinčiu žlugti, galėtų paskatinti juos parduoti savo vertybinius popierius rinkose ir lemti masinį indėlių atsiėmimą, o tai pablogintų banko finansinę padėtį ir apsunkintų sprendimo, galinčio užkirsti kelią jo likvidavimui, priėmimą arba lemtų negalėjimą jį priimti.

266    Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamosios dalies, visos informacijos apie sprendimą pateikimas prieš jį priimant, nesvarbu, ar jis susijęs su pertvarkymo sąlygų įvykdymu, konkrečios priemonės taikymu, ar per procedūrą priimta priemone, gali turėti pasekmių su ieškiniu susijusiems viešiesiems ir privatiems interesams.

267    Taigi darytina išvada, kad Reglamente Nr. 806/2014 numačius konsultacijas su atitinkamo subjekto akcininkais ir kreditoriais prieš priimant pertvarkymo priemonę būtų gerokai sulėtinta procedūra ir pakenkta tiek priemonės tikslų įgyvendinimui, tiek jos veiksmingumui.

268    Be to, atsižvelgiant į pertvarkymo priemonės priėmimo skubą, iš anksto neįmanoma konsultuotis su akcininkais visų pirma dėl su jų nustatymu susijusių sunkumų. Iš tiesų, kaip pažymi Ispanijos Karalystė ir Taryba, atsižvelgiant į tai, kad dėl veiksmų ir pareigų rinkoje yra nuolat deramasi, praktiškai neįmanoma žinoti, su kuriais privačiais ir instituciniais investuotojais reikia susisiekti.

269    Dėl ieškovės argumento, kad Reglamente Nr. 806/2014 gali būti numatytas akcininkų išklausymas po pertvarkymo priemonės priėmimo, pakanka pažymėti, kaip tai padarė Parlamentas, kad toks išklausymas negali pakeisti šios priemonės turinio, todėl jis negali lemti jos panaikinimo.

270    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad prieš priimant šią priemonę subjekto, kuriam ji taikoma, akcininkų ir kreditorių išklausymas pažeistų finansų rinkų stabilumo ir subjekto ypatingos svarbos funkcijų tęstinumo tikslus bei pertvarkymo procedūros greitumo ir veiksmingumo reikalavimus.

271    Taigi nuostatos, kurioje būtų numatytas atitinkamo subjekto akcininkų ir kreditorių išklausymas per Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytą procedūrą, nebuvimas yra teisės būti išklausytam apribojimas, kuris pateisinamas ir būtinas siekiant bendrojo intereso tikslo, atitinka proporcingumo principą pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį ir nepažeidžia jokios procedūrinės teisės į nuosavybę garantijos, numatytos Chartijos 17 straipsnyje.

272    Vadinasi, reikia atmesti Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.

4.      Dėl ieškinio aštuntojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio, rūpestingumo pareigos ir SESV 296 straipsnio pažeidimu

273    Ieškovė teigia, kad priimdama pertvarkymo schemą pažeidė BPV Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnį, rūpestingumo pareigą ir SESV 296 straipsnį, nes neįrodė, kad tenkinamos pertvarkymo sąlygos. Pastabose dėl Ispanijos Karalystės įstojimo į bylą paaiškinimo ieškovė patikslina, kad šiame pagrinde ji nurodo ne vertinimo klaidą, o rūpestingumo pareigos ir pareigos motyvuoti pažeidimą taikant Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnį.

274    Ieškovė teigia, kad priimdama pertvarkymo schemą BPV kruopščiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų reikšmingų situacijos aspektų, kad galėtų taikyti Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnį, laikydamasi rūpestingumo pareigos, ir nepakankamai motyvavo savo sprendimą. Pateikdama pirmąjį prieštaravimą ji iš esmės teigia, kad BPV neįrodė, jog tenkinama Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga dėl subjekto žlugimo ar galimo žlugimo. Ji teigia, pirma, kad BPV neatsižvelgė į tai, jog Banco Popular buvo mokus, taigi jo žlugimas nebuvo įrodytas, ir, antra, ji nepagrindė, kad vienkartinė likvidumo problema galėjo lemti Banco Popular žlugimą. Pateikdama antrąjį prieštaravimą ieškovė priekaištauja BPV neįrodžius, kad buvo įvykdyta Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta sąlyga, pagal kurią, atsižvelgiant į nustatytus terminus ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis subjektui taikomomis privačiojo sektoriaus priemonėmis arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo. BPV nenagrinėjo, ar yra kitų priežiūros priemonių, kurios būtų galėjusios išspręsti Banco Popular likvidumo problemas.

a)      Dėl pirmojo prieštaravimo, susijusio su Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktu

275    Pirma, ieškovė teigia, kad BPV pažeidė rūpestingumo pareigą arba bent jau pareigą motyvuoti, nes neatsižvelgė į tam tikrus įrodymus, patvirtinančius Banco Popular mokumą.

276    Visų pirma reikia priminti, kad 2017 m. birželio 6 d. ECB, pasikonsultavęs su BPV, atliko Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo įvertinimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą. Šiame vertinime ECB, atsižvelgdamas, be kita ko, į pernelyg didelį indėlių sumažėjimą, Banco Popular pinigų srautų praradimo spartą ir tai, kad jis negalėjo įgyti kito likvidaus turto, nurodė, jog yra objektyvių požymių, kad artimiausioje ateityje Banco Popular tikriausiai negalės padengti savo skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų suėjus terminui. ECB padarė išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies c punktą Banco Popular laikytinas žlungančiu arba bet kuriuo atveju galinčiu žlugti artimiausioje ateityje.

277    Antra, 2017 m. birželio 6 d. raštu Banco Popular valdyba informavo ECB, kad padarė išvadą, jog bankas gali žlugti.

278    2017 m. birželio 6 d. ECB skirtame rašte Banco Popular remiasi pagal Reglamento Nr. 575/2013 414 straipsnį ECB pateiktu pranešimu dėl būtiniausių reikalavimų, susijusių su likvidumo poreikių patenkinimu, pažeidimo ir daro nuorodą į priede pateiktą jos valdybos atliktą vertinimą, pagal kurį Banco Popular buvo arti žlugimo, ir į informaciją bei analizę, kuria rėmėsi ECB, darydamas šią išvadą.

279    Tame rašte nurodyta:

„Remdamasi Įstatymo Nr. 11/2015 21.4 straipsniu ir 2016 m. kovo 23 d. Komisijos deleguotojo reglamento [(ES) 2016/1075, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomas gaivinimo planų, pertvarkymo planų ir grupių pertvarkymo planų turinys, minimalūs kriterijai, kuriuos kompetentinga institucija turi įvertinti nagrinėdama gaivinimo planus ir grupių gaivinimo planus, grupių finansinės paramos sąlygos, reikalavimai nepriklausomiems vertintojams, nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų pripažinimas sutartyse, pranešimo reikalavimų ir pranešimo apie sustabdymą procedūros bei turinys ir pertvarkymo kolegijų veiklos funkcijos (OL L 184, 2016, p. 1)], 45 ir 46 straipsniais, Banco Popular šiuo raštu praneša, kad jos valdyba įvertino, jog bankas buvo arti galimo žlugimo.“

280    Tame rašte Banco Popular valdyba pripažino, kad bankas susidūrė su didelėmis likvidumo problemomis ir buvo arti galimo žlugimo. Darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, šio laiško negalima atmesti kaip neturinčio reikšmės.

281    Trečia, pertvarkymo schemos 2 straipsnyje BPV priminė ECB vertinimo išvadą, o 2.2 straipsnyje padarė išvadą, kad, remiantis ECB vertinimu, Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga yra įvykdyta.

282    Taigi nagrinėjamu atveju Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo padėtis buvo konstatuota remiantis Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktu, pagal kurį, taikant to paties straipsnio 1 dalies a punktą, laikoma, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti, jeigu jis yra tokioje situacijoje:

„subjektas negali arba, remiantis objektyviais veiksniais nustatoma, kad subjektas artimiausioje ateityje negalės suėjus terminui apmokėti savo skolų arba kitų įsipareigojimų.“

283    Reikia pažymėti, kad nei ECB, nei BPV nesirėmė situacija, numatyta Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies b punkte, pagal kurį laikoma, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti, jei „subjekto turtas yra mažesnis už jo įsipareigojimus arba [jei] remiantis objektyviais veiksniais, nustatoma, kad subjekto turtas artimiausioje ateityje bus mažesnis už jo įsipareigojimus“.

284    Taigi subjekto nemokumas nėra žlugimo ar galimo žlugimo pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktą sąlyga, todėl tai nėra pertvarkymo schemos patvirtinimo sąlyga.

285    Reglamento Nr. 806/2014 57 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„sprendimas pertvarkyti subjektą turėtų būti priimtas anksčiau, nei finansų sektoriaus subjektas tampa nemokus pagal balansą ir kol dar neišseko jo nuosavas kapitalas. Pertvarkymas turėtų būti pradėtas nustačius, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir kad jokios alternatyvios privačiojo sektoriaus priemonės per pagrįstą laikotarpį neužkirstų kelio žlugimui.“

286    Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė, Banco Popular nemokumas nebuvo vienintelė prielaida, kai galėjo būti laikoma, kad jis žlunga ar galėtų žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą. Tai, kad subjektas yra mokus pagal jo balansą, nereiškia, kad jis turi pakankamai lėšų, t. y. lėšų skoloms ar kitiems įsipareigojimams įvykdyti.

287    Šiuo klausimu, be kita ko, 2017 m. liepos 25 d. ECB priežiūros valdybos pirmininkės rašto, skirto ieškovės nurodytam Parlamento nariui, ištraukoje nurodyta:

„ECB sprendimas, kad bankas žlunga arba turėtų žlugti, buvo priimtas remiantis nepakankamais grynųjų pinigų ištekliais. Tuo metu objektyvių aplinkybių nepakako, kad ECB nustatytų, jog bankas žlugo arba galėjo žlugti dėl savo kapitalo padėties. Žinoma, ECB atidžiai stebėjo ne tik likvidumo, bet ir banko kapitalo padėtį. Jo struktūrinės problemos (neveiksnaus turto lygis, jo maža aprėptis ir mažas pelningumas) atitinka ECB nustatytus atitinkamus nuosavo kapitalo reikalavimus.“

288    Kadangi pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktą nereikalaujama, kad atitinkamas subjektas būtų nemokus, įrodymai, kuriais ieškovė remiasi siekdama įrodyti Banco Popular mokumą, neturi reikšmės; ji nepagrįstai teigia, kad BPV pažeidė rūpestingumo pareigą ar pareigą motyvuoti, nes neatsižvelgė į šiuos elementus.

289    Antra, ieškovė pažymi, kad BPV padarė išvadą, jog Banco Popular buvo žlungantis dėl likvidumo problemų pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnį, nors likvidumo problemos nepriskiriamos nė prie vienos iš Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalyje nurodytų situacijų. Subsidiariai BPV pažeidė pareigą motyvuoti, nes nepaaiškino, kodėl likvidumo problema susijusi su Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.

290    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pertvarkymo schemos 23 konstatuojamojoje dalyje BPV, remdamasi ECB atliktu vertinimu, konstatavo, kad nuo 2016 m. spalio mėn. Banco Popular padėtis labai pablogėjo dėl indėlių atsiėmimo visuose klientų segmentuose. Iš to ji padarė išvadą, kad bankas neturėjo pakankamai galimybių atkurti likvidumą, kad užsitikrintų stabilumą ir galėtų įvykdyti įsipareigojimus iki termino pabaigos.

291    Pertvarkymo schemoje BPV išvardijo įvairius įvykius, dėl kurių nuo 2017 m. vasario mėn. staiga pablogėjo Banco Popular likvidumo padėtis. BPV remiasi, be kita ko, tuo, kad 2017 m. vasario mėn. buvo paskelbta Banco Popular 2016 m. metinė ataskaita, kurioje nurodyta 3,485 mlrd. EUR konsoliduotų nuostolių, ypatingų atidėjinių, sudarančių 5,7 mlrd. EUR sumą, poreikis, naujo pirmininko paskyrimas ir 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinės ataskaitos, kurioje buvo pateikti blogesni, nei tikėtasi rinkoje, rezultatai, paskelbimas 2017 m. gegužės mėn. BPV nurodė įvairių agentūrų sumažintą Banco Popular reitingą 2017 m. vasario, balandžio ir birželio mėn. Ji taip pat pažymėjo, kad dėl žiniasklaidos nuolat platinamos neigiamos informacijos ir tariamai neišvengiamos Banco Popular bankroto ar nelikvidumo rizikos padaugėjo indėlių atsiėmimo atvejų.

292    Be to, BPV nurodė, kad 2017 m. gegužės 12 d. Banco Popular padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas tapo mažesnis už minimalią 80 % ribą, nustatytą Reglamento Nr. 575/2013 460 straipsnio 2 dalies c punkte, ir kad Banco Popular nepavyko atkurti jo atitikties šiai ribai pertvarkymo schemos priėmimo dieną.

293    Reglamento Nr. 575/2013 412 straipsnio 1 dalyje taip apibrėžiamas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas:

„Įstaigos turi turėti likvidžiojo turto, kurio verčių suma padengia netenkamų pinigų srautą atėmus gaunamų pinigų srautą nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų užtikrinta, kad įstaigos išlaikytų likvidumo atsargą, kurios pakaktų gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų srauto disbalansui padengti trisdešimties dienų laikotarpiu esant pačioms nepalankiausioms sąlygoms. Nepalankiausių sąlygų laikotarpiu įstaigos gali naudoti savo likvidųjį turtą savo grynajam netenkamų pinigų srautui padengti.“

294    Be to, kaip pažymėjo BPV, šie įvairūs aspektai išdėstyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) Gairėse dėl skirtingų aplinkybių, kai įstaiga laikoma žlungančia ar galinčia žlugti, aiškinimo pagal Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 6 dalį (EBA/GL/2015/07; toliau – EBI gairės).

295    Šių nuo 2016 m. sausio 1 d. taikomų gairių tikslas yra nustatyti objektyvius veiksnius, kuriais remiantis turėtų būti nustatoma, ar įstaiga žlunga arba gali žlugti, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 4 dalies a–c punktuose nustatytas aplinkybes. Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 4 dalies c punkto redakcija yra tapati Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punkto redakcijai.

296    Reglamento Nr. 806/2014 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad BPV, Taryba ir Komisija deda visas pastangas laikytis visų EBI gairių ir rekomendacijų, susijusių su tos rūšies užduotimis, kurias turi atlikti tos institucijos.

297    Remiantis EBI gairėmis, įstaiga turi būti laikoma žlunganti arba galinti žlugti, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 4 dalies c punktą, jeigu ji pažeidžia teisės aktuose nustatytus reikalavimus likvidumo srityje, jei suėjus terminui negali apmokėti savo skolų ar kitų įsipareigojimų arba yra objektyvių veiksnių, leidžiančių daryti išvadą, kad taip atsitiks artimoje ateityje.

298    Tarp veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, EBI gairėse išskiriami, be kita ko, šie: pirma, svarbūs neigiami pokyčiai, darantys poveikį įstaigos likvidumo pozicijos raidai ir jos finansavimo modelio tvarumui bei būtiniausių likvidumo reikalavimų vykdymui, kaip nustatyta Reglamente Nr. 575/2013, taip pat to reglamento 105 straipsnyje nustatytų papildomų reikalavimų ar bet kokių nacionalinių būtiniausių likvidumo reikalavimų vykdymui; antra, reikšminga neigiama įstaigos einamųjų ir būsimų įsipareigojimų raida, kurią vertinant tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti į tikėtiną ir išimtinį likvidumo nutekėjimą, įskaitant atsirandančius potencialaus masinio indėlių atsiėmimo požymius; trečia, pokyčiai, dėl kurių galėtų labai nukentėti įstaigos geras vardas, visų pirma, kai viena ar kelios reitingų agentūros labai sumažina įstaigos reitingą, jeigu dėl to nuteka didelės finansavimo dalys arba įstaiga nebegali atnaujinti finansavimo ar pasinaudoti nuo išorės reitingų priklausančiomis sutarčių sąlygomis.

299    Įvairūs veiksniai, į kuriuos ECB ir BPV atsižvelgė pagal EBI gaires ir kurių, beje, ieškovė neginčijo, leido daryti išvadą, kad pertvarkymo schemos patvirtinimo dieną Banco Popular buvo žlungantis ar galėjo žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktą.

300    Taigi ieškovė klaidingai teigia, kad BPV rėmėsi neišsamia ECB vertinimo analize dėl Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo, remdamasi aplinkybėmis, kurios neįrodo likvidumo problemos.

301    Ieškovė taip pat klaidingai teigia, kad likvidumo problemos nepriskiriamos prie Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytų žlugimo ar galimo žlugimo situacijų. Galiausiai, kadangi pertvarkymo schemoje aiškiai nurodytas ECB, kuris konstatavo Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo situaciją pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktą, vertinimas, ieškovė negali teigti, kad BPV pažeidė pareigą motyvuoti, nes nepaaiškino, kodėl likvidumo problema patenka į šio reglamento 18 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.

302    Be to, iš to taip pat matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, Banco Popular likvidumo problemos negalėjo būti laikomos tik vienkartinėmis. Beje, tai patvirtina aplinkybė, kad pats bankas pranešė ECB, jog dėl likvidumo problemų jis buvo arti žlugimo.

303    Galiausiai ieškovės argumentas, kad Banco Popular likvidumo problemos kilo dėl įvykių, išplaukiančių iš BPV pirmininkės pranešimų, todėl nebuvo priskirtinos Banco Popular, neturi reikšmės vertinant ginčijamų sprendimų teisėtumą. Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą BPV, remdamasi ECB vertinimu, pertvarkymo schemos 2 straipsnyje konstatavo, kad Banco Popular buvo arti žlugimo ar galimo žlugimo. Aplinkybės ir motyvai, kuriais remdamasis ECB padarė išvadą dėl Banco Popular žlugimo, neturėjo reikšmės.

304    Taigi ieškovė neįrodė, kad BPV nepagrindė, jog Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga yra įvykdyta, todėl pirmąjį prieštaravimą reikia atmesti.

b)      Dėl antrojo prieštaravimo, susijusio su Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punktu

305    Ieškovė teigia, kad BPV pažeidė rūpestingumo pareigą ir viršijo savo diskrecijos ribas, kai neišnagrinėjo kitų prieinamų priežiūros priemonių, leidžiančių išspręsti Banco Popular likvidumo problemas, ir subsidiariai pažeidė pareigą motyvuoti.

306    Pirma, ieškovė teigia, kad visos aplinkybės įrodo, jog Banco Popular galėjo gauti skubų grynųjų pinigų įnašą ir kad iš pertvarkymo schemos nematyti, jog BPV būtų nagrinėjusi šiuos elementus. Antra, BPV neatsižvelgė į tai, kad apie kapitalo didinimą turėjo būti pranešta ir kad Barclays Bank ir Deutsche Bank suteikė garantijas dėl viso kapitalo padidinimo.

307    Visų pirma ieškovė teigia, kad skubus grynųjų pinigų įnašas buvo patvirtintas atsižvelgiant į tai, kad Banco Popular pasiūlė pakankamas garantijas ir kad dėl to, kad jis gavo tik dalį šio įnašo sumos, dar buvo galima gauti papildomą įnašą. Ši suma buvo laikoma pakankama Banco Popular likvidumo krizei įveikti. Ji teigia, kad Banco Popular suteikė pakankamas garantijas ir, kaip teigiama žiniasklaidoje, šias garantijas sudarė 40 mlrd. EUR, o tai yra pakankama suma, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus kriterijus.

308    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ECB, vertindamas Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo padėtį, pažymėjo, kad nors Banco Popular parengė įvairių papildomo likvidumo priemonių likus kelioms savaitėms iki vertinimo atlikimo ir pradėjo jas įgyvendinti, gautų ar dar laukiamų įplaukų nepakako Banco Popular grynųjų pinigų išsekimui kompensuoti šio vertinimo atlikimo datą. Jis taip pat nurodė, kad net pasinaudojus skubiu grynųjų pinigų įnašu, dėl kurio ECB valdančioji taryba nepateikė prieštaravimų 2017 m. birželio 5 d., šią datą grynųjų pinigų išteklių nepakako, kad būtų užtikrintas Banco Popular pajėgumas įvykdyti įsipareigojimus ne vėliau kaip 2017 m. birželio 7 d.

309    Pertvarkymo schemos 26 konstatuojamosios dalies c punkte BPV konstatavo, kad, neprieštaraujant ECB, 2017 m. birželio 5 d. Banco Popular gavo pirmąjį skubų grynųjų pinigų įnašą, tačiau Ispanijos bankas neturėjo galimybių jam suteikti papildomo skubaus grynųjų pinigų įnašo.

310    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2017 m. birželio 5 d. rašte Ispanijos bankas paprašė ECB pritarti skubiam grynųjų pinigų įnašui į Banco Popular iki 2017 m. birželio 14 d., kad būtų išspręsta sunki likvidumo krizė, su kuria susidūrė pastarasis. Tą pačią dieną ECB gavo naują Ispanijos banko raštą, jame buvo pateiktas prašymas dėl skubaus grynųjų pinigų įnašo padidinimo Banco Popular iki birželio 21 d., nes pastarasis jam pranešė apie ypač didelį grynųjų pinigų judėjimą. Iš šių dviejų tą pačią dieną ECB gautų raštų matyti, kad Banco Popular grynųjų pinigų išteklių situacija pablogėjo.

311    Taigi pertvarkymo schemos 3.2 straipsnio d punkte BPV konstatavo, kad skubaus grynųjų pinigų įnašo nepakako, atsižvelgiant į greitą Banco Popular grynųjų pinigų padėties blogėjimą.

312    Reikia pažymėti, kad kitą dieną po šio pirmojo skubaus grynųjų pinigų įnašo, t. y. 2017 m. birželio 6 d., dėl grynųjų pinigų atsiėmimo apimties ir greitumo ECB ir Banco Popular valdyba padarė išvadą, kad, birželio 7 d. suėjus terminui, bankas nebegalės padengti skolų ar kitų įsipareigojimų. Taigi, kadangi buvo konstatuotas Banco Popular žlugimas, nebebuvo įmanomas skubus papildomas grynųjų pinigų įnašas.

313    Be to, reikia priminti, kad BPV neatlieka jokio vaidmens teikiant skubų grynųjų pinigų įnašą; jis priskirtinas nacionalinių centrinių bankų kompetencijai. Todėl, kaip teigia BPV, ji neprivalo pateikti pateisinimų, susijusių su galimybių suteikti skubų grynųjų pinigų įnašą nebuvimu arba su tuo, kad papildomo grynųjų pinigų įnašo nebuvo galima gauti per reikiamą terminą.

314    Taigi pertvarkymo schemoje BPV galėjo tik konstatuoti, pirma, kad ECB, atlikdamas Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo padėties vertinimą, manė, kad jo patvirtintas skubus grynųjų pinigų įnašas neleido išspręsti Banco Popular likvidumo krizės, ir, antra, kad Ispanijos bankas nesuteikė Banco Popular papildomo skubaus grynųjų pinigų įnašo.

315    Taigi ieškovė negali priekaištauti BPV, kad pertvarkymo schemoje ji neišnagrinėjo, ar Banco Popular galėjo gauti papildomą skubų grynųjų pinigų įnašą.

316    Antra, ieškovė priekaištauja BPV, jog ši nepaisė to, kad turėjo būti paskelbtas kapitalo didinimas ir kad Barclays Bank bei Deutsche Bank pateikė garantijas dėl viso kapitalo padidinimo. Ieškovės teigimu, ši priemonė būtų leidusi atkurti pasitikėjimo praradimą ir kartu su paskola ar grynųjų pinigų įnašu būtų galėjusi išspręsti trumpalaikę krizę. Ji priduria, kad kai kurie Banco Popular akcininkai buvo linkę pasinaudoti galimu kapitalo padidinimu.

317    Kalbant apie Barclays Bank ir Deutsche Bank raštus, kurių ištraukos pridėtos prie dubliko, pažymėtina, kad juose nėra jokio tvirto šių bankų įsipareigojimo dalyvauti didinant Banco Popular kapitalą, jie tiesiog atspindi diskusijas dėl galimo kapitalo didinimo ateityje. Iš šių raštų matyti, kad jų išsiuntimo dieną Banco Popular kapitalo didinimo projektas dar buvo labai ankstyvame etape.

318    2017 m. birželio 3 d. Banco Popular skirtame rašte Barclays Bank tik daro nuorodą į neseniai vykusias diskusijas dėl kapitalo padidinimo, kurių tikslas – patenkinti Banco Popular papildomų atidėjinių poreikius ir pasiekti gerokai didesnį kapitalo lygį, kad būtų sumažinta jam kylanti rizika, susijusi su konkrečiu pavojumi dėl nekilnojamojo ir kito neveiksmingo turto. Taigi tame rašte, viena vertus, nėra nieko, kas rodytų, kad Barclays Bank buvo pasirengęs dalyvauti didinant kapitalą, ir, kita vertus, jame nenurodyta likvidumo krizė, su kuria susidūrė Banco Popular, ir nepasiūlyta jokio sprendimo, kuriuo būtų galima tai ištaisyti.

319    2017 m. birželio 5 d. Banco Popular skirtame rašte Deutsche Bank tik paminėjo savo suinteresuotumą užtikrinti 50 % galimo kapitalo padidinimo 4 mlrd. EUR. Deutsche Bank nurodo tik tai, kad „akivaizdu, jog yra tam tikros sąlygos, tačiau raštas grindžiamas mūsų įsitikinimu, kad tokiomis aplinkybėmis, kurios, mūsų nuomone, gali būti realiai įvykdytos, [kapitalo] didinimas galėtų būti įgyvendintas siekiant stabilizuoti banko padėtį“. Taigi šis raštas neturėtų būti aiškinamas kaip apimantis tvirtą Deutsche Bank įsipareigojimą ir nesusijęs su sprendimu, kuriuo siekiama išspręsti Banco Popular likvidumo krizę.

320    Be to, iš tam tikrų Banco Popular akcininkų pareiškimų, pateiktų pastabų dėl Ispanijos Karalystės įstojimo į bylą paaiškinimo priede, matyti, kad Banco Popular akcininkų vykdomas kapitalo didinimo projektas pertvarkymo datą buvo tik parengiamajame etape. Šiuo klausimu reikia pacituoti Del Valle Ruiz pareiškimo ištrauką, kurioje nurodyta, kad 2017 m. birželio 2 d. jis ir kitas investuotojas diskutavo dėl susitikimo su vienu investiciniu banku dėl tinkamiausio kapitalo didinimo organizavimo būdo ir kad šis susitikimas buvo numatytas 2017 m. birželio 5 d.

321    Reikia pažymėti, kad ieškovės argumentas grindžiamas vien teorine prielaida, kad šis kapitalo didinimas galėjo būti faktiškai vykdomas per pakankamai trumpą terminą, kad būtų išvengta Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo. Be to, reikia pažymėti, kad ieškovė nepaaiškina, kaip kapitalo didinimas galėjo išspręsti likvidumo problemas, su kuriomis susidūrė Banco Popular, ir kad ji pati pripažįsta, jog ši priemonė negalėjo būti numatyta be paskolos ar skubios paramos likvidumui padidinti. Galiausiai reikia konstatuoti, kad, nors pats bankas 2017 m. birželio 6 d. konstatavo, kad buvo arti žlugimo, jis manė, kad šios priemonės negali būti numatytos.

322    Taigi, kaip teigia BPV, pertvarkymo schemoje nebuvo būtina numatyti priemonių, kurios neleido Banco Popular suteikti likvidaus turto, reikalingo reaguojant į indėlių atsiėmimą, ir kurios negalėjo būti įgyvendintos per pakankamą terminą, kad būtų išvengta jo žlugimo. Pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punktą BPV galėjo pagrįstai vertinti tik priemones, kurios iš tikrųjų galėjo būti įgyvendintos atsižvelgiant į nustatytus terminus ir aplinkybes.

323    Trečia, ieškovė priekaištauja BPV, kad ši neišnagrinėjo kitų Direktyvos 2013/36 86 straipsnyje numatytų priežiūros priemonių.

324    Reikia konstatuoti, kad Direktyvos 2013/36 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigos turėtų patikimas likvidumo rizikos nustatymo, vertinimo, valdymo ir stebėsenos per atitinkamus laikotarpius, įskaitant tą pačią dieną, strategijas, politiką, procesus ir sistemas, kad būtų užtikrinta, kad įstaigos turėtų pakankamo dydžio likvidumo atsargas“. Ieškovės nurodytoje šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigų, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, likvidumo rizikos pobūdis atitiktų nustatytą gerai veikiančios ir patikimos sistemos pobūdį ir jo neviršytų“.

325    Pakanka konstatuoti, kaip tai daro Komisija, kad šios nuostatos negalima laikyti įtikinamu Banco Popular likvidumo problemų sprendimu. Iš tiesų Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo padėtis susiklostė būtent dėl to, kad jis negalėjo laikytis šių reikalavimų likvidumo srityje.

326    Taigi ieškovė neįrodė, kad BPV neįvykdė rūpestingumo pareigos ar pažeidė pareigą motyvuoti, kai neišnagrinėjo kitų jos nurodytų priežiūros priemonių, taip pat neįrodė, kad tenkinama Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta sąlyga.

327    Vadinasi, antrasis prieštaravimas ir aštuntasis pagrindas atmestini kaip nepagrįsti.

5.      Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti ir teisės į gynybą, įtvirtintų SESV 15 ir 296 straipsniuose bei Chartijos 42 ir 47 straipsniuose, pažeidimu

328    Ieškovė teigia, kad BPV pažeidė SESV 15 ir 296 straipsniuose bei Chartijos 42 ir 47 straipsniuose įtvirtintą pareigą motyvuoti ir teisę į gynybą, nes pertvarkymo schemos motyvai yra nepakankami ir prieštaringi ir su jais visais nebuvo galima susipažinti, nes jie buvo pripažinti konfidencialiais.

329    Pirmąjį pagrindą iš esmės sudaro dvi dalys, iš kurių atitinkamai pirmoji susijusi su pareigos motyvuoti pažeidimu, o antroji – teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu.

a)      Dėl pirmosios dalies, grindžiamos pareigos motyvuoti pažeidimu

330    Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal SESV 296 straipsnį reikalaujamas motyvavimas turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtos priemonės pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Nereikalaujama, kad motyvuose būtų nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į to akto formuluotę, bet ir kontekstą bei visas nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias teisės normas (žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 85 ir 87 punktus ir nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. spalio 21 d. Sprendimo ECB / Estate of Espírito Santo Financial Group, C‑396/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:845, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

331    Be to, akto motyvavimo tikslumas turi būti proporcingas faktinėms akto priėmimo galimybėms, techninėms sąlygoms ar terminui, per kurį jis turi būti priimtas (žr. 2012 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Éditions Odile Jacob / Komisija, C‑551/10 P, EU:C:2012:681, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. gegužės 23 d. Sprendimo KPN / Komisija, T-370/17, EU:T:2019:354, 139 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2021 m. sausio 27 d. Sprendimo KPN / Komisija, T‑691/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:43, 162 punktą).

332    Ieškovė teigia, kad pertvarkymo schemos motyvai nepakankami ir prieštaringi.

333    Pirma, ji teigia, kad yra prieštaravimas tarp pertvarkymo schemos 24 konstatuojamosios dalies, susijusios su Banco Popular likvidumo problemomis, ir 26 konstatuojamosios dalies dėl priemonių, susijusių su mokumo problema.

334    Šios dvi konstatuojamosios dalys taikytinos Banco Popular padėčiai iki pertvarkymo schemos priėmimo. Pertvarkymo schemos 24 konstatuojamojoje dalyje BPV išvardija aplinkybes, dėl kurių kilo Banco Popular likvidumo krizė. 26 konstatuojamoji dalis susijusi su priemonėmis, kurias Banco Popular numatė prieš priimant pertvarkymo schemą, bandydamas išspręsti likvidumo problemas. Taigi tarp šių dviejų konstatuojamųjų dalių nėra prieštaravimo.

335    Be to, priešingai, nei, atrodo, teigia ieškovė, 26 konstatuojamoje dalyje nenurodomi sprendimo būdai, kuriuos BPV pasiūlė pertvarkymo schemoje, kad išspręstų Banco Popular likvidumo problemas. Tai, kad ieškovė mano, jog Banco Popular numatytos priemonės per savaites iki pertvarkymo, nurodytos pertvarkymo schemos 26 konstatuojamojoje dalyje, buvo priemonės, kurios, atrodo, susijusios su mokumo, o ne su likvidumo problema, neturi reikšmės.

336    Antra, ieškovė teigia, kad BPV nepaaiškino, kodėl verslo pardavimo priemonė yra tinkama ir proporcinga priemonė likvidumo problemai išspręsti.

337    Šiuo klausimu, kaip pažymi BPV, verslo pardavimo priemonė, apibrėžta Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnyje, taikoma visoms situacijoms, kai subjektas laikomas žlungančiu arba galinčiu žlugti. Jokia aplinkybė neleidžia daryti prielaidos, kad ši priemonė nėra pritaikyta likvidumo krizei.

338    Be to, pertvarkymo schemos 4 ir 5 straipsniuose BPV paaiškino verslo pardavimo priemonės būtinumą ir proporcingumą atsižvelgiant į pertvarkymo tikslus ir nurodė, kad kitos Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnyje numatytos pertvarkymo priemonės neleidžia pasiekti šių tikslų tokiu pačiu mastu.

339    Konkrečiau kalbant, pertvarkymo schemos 5.3 straipsnyje BPV nusprendė, kad kitos Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnio 2 dalyje numatytos pertvarkymo priemonės neatitiktų pertvarkymo tikslų tokiu pačiu mastu. Dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės BPV nusprendė, kad net kartu su turto atskyrimo priemone nebuvo galima užtikrinti, kad ji leistų nedelsiant veiksmingai ištaisyti Banco Popular likvidumo padėtį, taigi, ir atkurti jo ilgalaikį finansinį patikimumą bei gyvybingumą. Dėl laikinos įstaigos sukūrimo BPV nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad laikina įstaiga skirta vykdyti ypatingos svarbos funkcijoms ir net kartu su turto atskyrimo priemone parduoti Banco Popular per iš esmės dvejų metų terminą, buvo pasirinkta verslo pardavimo priemonė, nes ji leidžia pasiekti tokį patį rezultatą per trumpą laikotarpį, taip pat veiksmingiau įvykdyti pertvarkymo tikslus nei laikinas įstaigos sukūrimas.

340    Taigi BPV pagrindė priežastis, dėl kurių verslo pardavimo priemonė buvo pertvarkymo priemonė, pritaikyta atsižvelgiant į Banco Popular žlugimo padėtį, t. y. į likvidumo krizę.

341    Trečia, ieškovė teigia, kad 2-asis vertinimas atskleidžia kitą prieštaravimą, t. y. kad BPV manė, jog Banco Popular yra mokus, tačiau jo neigiama vertė buvo mažesnė nei 8,2 mlrd. EUR.

342    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2-ajame vertinime Deloitte nurodė, kad jos įvertinimo rezultatas yra nuo 1,3 mlrd. iki mažiau nei 8,2 mlrd. EUR, o geriausias vertinimas neperžengiant šių ribų yra mažesnis nei 2 mlrd. EUR.

343    Šis vertinimas susijęs su Banco Popular pardavimo verte, kuri atitinka tai, ką potencialus pirkėjas turėtų mokėti už Banco Popular, atsižvelgiant į pertvarkymo schemos patvirtinimo dieną buvusias aplinkybes. Taigi tai yra Banco Popular ekonominė vertė, o ne jo balansinė vertė.

344    Vadinasi, Banco Popular mokumo apskaitos požiūriu konstatavimas neprieštarauja neigiamam jo pardavimo vertės įvertinimui.

345    Ketvirta, ieškovė teigia, kad konfidencialūs duomenys buvo esminiai siekiant suprasti pateiktus argumentus ir kad ji nežino, kuo pasireiškė Banco Popular likvidumo krizė. Ji pažymi, kad pertvarkymo schemos 25 konstatuojamojoje dalyje tik paminėta, jog „minėtos aplinkybės lėmė plataus masto indėlių atsiėmimą <…>“.

346    Pakanka konstatuoti, kad aplinkybės, paskatinusios Banco Popular likvidumo krizę nuo 2017 m. vasario mėn. iki pertvarkymo datos, paaiškintos pertvarkymo schemos 24 konstatuojamojoje dalyje.

347    Be to, pertvarkymo schemos 23 konstatuojamojoje dalyje BPV, remdamasi ECB atliktu vertinimu, konstatavo, kad nuo 2016 m. spalio mėn. gerokai pablogėjo Banco Popular likvidumo padėtis dėl indėlių atsiėmimo visuose klientų segmentuose. Iš to ji padarė išvadą, kad bankas neturėjo pakankamai galimybių atkurti likvidumo padėtį, kad iki termino pabaigos užtikrintų stabilią padėtį įsipareigojimams įvykdyti.

348    Pertvarkymo schemos 26 konstatuojamosios dalies c punkte BPV taip pat konstatavo, kad 2017 m. birželio 5 d. Banco Popular gavo pirmąjį skubų grynųjų pinigų įnašą gavus ECB sutikimą, tačiau Ispanijos bankas negalėjo jam suteikti papildomo skubaus grynųjų pinigų įnašo.

349    Darytina išvada, kad šių aplinkybių pakanka, kad būtų galima suprasti Banco Popular patirtos likvidumo krizės sunkumą.

350    ECB išvados dėl Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo dėl pablogėjusios likvidumo situacijos pakanka, kad būtų galima suprasti BPV patvirtintų priemonių pateisinimą, nesant reikalo tiksliai žinoti atsiimtų indėlių sumos.

351    Kaip nurodyta pertvarkymo schemos 25 konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje, šioje schemoje yra konfidencialių duomenų apie atsiimtų indėlių sumą. Ieškovė nepaaiškina, kodėl ši informacija yra esminė siekiant suprasti motyvus, kuriais grindžiama pertvarkymo schema.

352    Šiuo klausimu ieškovė daro nuorodą į dubliko C.7 priedą, kuriuo siekiama paaiškinti trūkstamus duomenis. Tame priede pateikta trijų paeiliui paskelbtų pertvarkymo schemos versijų lyginamoji lentelė, kurioje tik nurodyta, kad 25 konstatuojamoji dalis nebuvo papildyta.

353    Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė pareigos motyvuoti pažeidimą ir kad pirmasis prieštaravimas turi būti atmestas.

b)      Dėl antrojo prieštaravimo, grindžiamo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu

354    Ieškovė tvirtina, kad jai nebuvo suteikta galimybės susipažinti su visa pertvarkymo schema, nes esminės jos dalys nebuvo paskelbtos, o jos prašymai leisti susipažinti buvo atmesti. Taigi jai nežinomos priežastys, dėl kurių BPV atėmė jos teisę į nuosavybę, o tai yra Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos jos teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas. Ji tvirtina, jog tam, kad įgyvendintų savo teisę į gynybą, jai būtina susipažinti su visu pertvarkymo schemos tekstu ir kad jos konfidencialumas nėra pateisinamas.

355    Kalbant apie veiksmingos teisminės gynybos principą, pasakytina, kad Chartijos 47 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, jog kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad dėl šioje nuostatoje garantuojamos veiksmingos teismo kontrolės reikalaujama, be kita ko, kad suinteresuotasis asmuo galėtų ginti savo teises geriausiomis įmanomomis sąlygomis ir žinodamas visas aplinkybes nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į kompetentingą teismą dėl tam tikros įstaigos sprendimo (žr. 2021 m. balandžio 29 d. Sprendimo Banco de Portugal ir kt., C‑504/19, EU:C:2021:335, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

356    Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad dėl Chartijos 47 straipsnyje garantuojamos teisminės kontrolės veiksmingumo reikalaujama, kad atitinkamas asmuo galėtų sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus arba perskaitęs patį sprendimą, arba jo prašymu pranešus jam šiuos motyvus, neribojant kompetentingo teismo įgaliojimų reikalauti iš atitinkamos institucijos juos pranešti, tam, kad jis galėtų ginti savo teises geriausiomis įmanomomis sąlygomis ir žinodamas visas aplinkybes nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į kompetentingą teismą, taip pat siekiant, kad šis atliktų visišką atitinkamo nacionalinio sprendimo teisėtumo kontrolę (žr. 2018 m. balandžio 26 d. Sprendimo Donnellan, C‑34/17, EU:C:2018:282, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Minister van Buitenlandse Zaken, C‑225/19 ir C‑226/19, EU:C:2020:951, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Ramazani Shadary / Taryba, T-122/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:61, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

357    Kalbant apie pranešimą dėl pertvarkymo schemos, reikia priminti, kad jis nėra skirta ieškovei; jis skirtas FROB. Ieškovė turi būti laikoma trečiuoju asmeniu ir neturi teisės į tai, kad jai būtų pranešta apie pertvarkymo schemą.

358    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovė klaidingai remiasi jurisprudencija ribojamųjų priemonių srityje, pagal kurią pareigos pranešti apie sprendimo motyvus laikymasis yra būtinas, kad asmenys, kuriems šios priemonės skirtos, galėtų kuo geresnėmis sąlygomis ginti savo teises ir paisyti teisės į veiksmingą teisminę gynybą.

359    Iš tiesų, skirtingai nuo ribojamųjų priemonių, kuriomis asmeniui skiriama individuali ekonominė ir finansinė sankcija (lėšų įšaldymas), pertvarkymo schema nėra individuali Banco Popular akcininkų, taigi, ir ieškovės, atžvilgiu priimta priemonė. Todėl ieškovės nurodyta jurisprudencija, pagal kurią asmeniui, kuriam taikoma ribojamoji priemonė, kaip tokio sprendimo adresatui, turi būti nurodyti jo motyvai, šiuo atveju netaikytina.

360    Dėl pertvarkymo schemos paskelbimo remiantis Reglamento Nr. 806/2014 29 straipsnio 5 dalimi reikia pažymėti, kad BPV savo oficialioje interneto svetainėje paskelbia pertvarkymo schemos kopiją arba pranešimą, kuriame apibendrinamas pertvarkymo priemonės poveikis, ypač poveikis mažmeniniams vartotojams.

361    Nagrinėjamu atveju BPV 2017 m. birželio 7 d. savo interneto svetainėje paskelbė pranešimą apie pertvarkymo schemos priėmimą kartu su dokumentu, kuriame apibendrinamas pertvarkymo poveikis remiantis Reglamento Nr. 806/2014 29 straipsnio 5 dalimi. 2017 m. liepos 11 d. BPV paskelbė nekonfidencialią pertvarkymo schemos versiją. Be to, 2018 m. vasario 2 d., vėliau 2018 m. spalio 31 d. BPV savo interneto svetainėje paskelbė ne tokias konfidencialias pertvarkymo schemos ir 1-ojo bei 2-ojo vertinimų versijas.

362    Be to, Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 5 dalyje numatyta:

„Prieš bet kokios informacijos atskleidimą Valdyba užtikrina, kad į ją nebūtų įtraukta konfidencialios informacijos, visų pirma įvertindama, poveikį, kurį tos informacijos atskleidimas galėtų turėti viešajam interesui, susijusiam su finansų, pinigų ar ekonomikos politika, fizinių bei juridinių asmenų komerciniams interesams ir tikrinimų tikslui, tyrimams bei auditams. Informacijos atskleidimo pasekmių vertinimo procedūra apima konkretų 8 ir 9 straipsniuose nurodytų pertvarkymo planų turinio ir detalių, bet kurio pagal 10 straipsnį atlikto įvertinimo rezultatų ar 18 straipsnyje nurodytos pertvarkymo schemos atskleidimo poveikį.“

363    Šioje nuostatoje aiškiai numatyta BPV pareiga prieš paskelbiant ar pranešant trečiajam asmeniui apie pertvarkymo schemą įsitikinti, kad joje nėra konfidencialios informacijos. Ši pareiga taip pat taikoma 2-ajam vertinimui, kuris yra pertvarkymo schemos priedas ir sudedamoji jo dalis pagal minėtos schemos 12.2 straipsnį.

364    Ieškovė teigia, kad pertvarkymo schemos konfidencialumas nėra pagrįstas Reglamentu Nr. 806/2014 ir prieštarauja 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) ir skaidrumo principui, įtvirtintam SESV 15 straipsnyje ir Chartijos 42 straipsnyje.

365    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad BPV remiantis SESV 339 straipsniu, Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktu ir Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 5 dalimi privalo saugoti visų subjektų konfidencialius duomenis, įskaitant verslo paslaptis.

366    Pirma, ieškovė teigia, kad iš Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamosios dalies matyti, jog konfidencialumo pareiga taikoma tik tol, kol sprendimas dėl pertvarkymo nėra paskelbtas viešai.

367    Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„[A]pie pertvarkymo veiksmus turėtų būti tinkamai pranešama ir jie turėtų būti paskelbti viešai, taikant šiame reglamente nustatytas ribotas išimtis. Tačiau, kadangi tikėtina, jog Valdybos, nacionalinių pertvarkymo institucijų ir jų specializuotų konsultantų gaunama informacija pertvarkymo procese bus konfidenciali, prieš skelbiant pertvarkymo sprendimą viešai, tai informacijai turėtų būti taikomi profesinės paslapties reikalavimai. Reikia atsižvelgti į tai, kad informacija apie pertvarkymo plano turinį bei detales, taip pat apie tų planų vertinimų rezultatus gali turėti didelį poveikį, ypač atitinkamoms įmonėms. Reikia laikytis prielaidos, kad bet kokia iki sprendimo priėmimo pateikiama informacija apie jo aspektus (apie tai, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos, apie konkrečios priemonės naudojimą arba bet kokius proceso veiksmus), turės poveikį su atitinkamais veiksmais susijusiems privatiems ir viešiesiems interesams. Tačiau vien informacija apie tai, kad Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos nagrinėja konkretaus subjekto atvejį, jau galėtų turėti neigiamo poveikio tam subjektui. Todėl būtina užtikrinti, kad būtų taikomi tinkami tokios informacijos, pavyzdžiui, pertvarkymo planų turinio bei detalių ir šių planų vertinimų rezultatų, konfidencialumo išsaugojimo mechanizmai.“

368    Pirma, iš šios konstatuojamosios dalies matyti, kad tam tikra BPV turima informacija, esanti pertvarkymo schemoje, 2-ajame vertinime ir dokumentuose, kuriais jis grindžiamas, yra profesinė paslaptis ir konfidenciali.

369    Šiuo klausimu iš Reglamento Nr. 806/2014 34 straipsnio 1 dalies matyti, kad siekdama vykdyti šiame reglamente nurodytas užduotis BPV gali per nacionalines pertvarkymo institucijas arba tiesiogiai, jas informavusi, visapusiškai naudodamasi visa ECB arba nacionalinių kompetentingų institucijų turima informacija reikalauti, kad su pertvarkymo priemone susiję asmenys pateiktų visą informaciją, būtiną šiuo reglamentu jai pavestoms užduotims vykdyti. Šio straipsnio 2 dalyje patikslinta, kad profesinės paslapties reikalavimai neatleidžia tų asmenų nuo pareigos teikti tą informaciją. Reglamento Nr. 806/2014 34 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad BPV turi galimybę, be kita ko, nuolat gauti bet kokią informaciją, būtiną jos funkcijoms pagal šį reglamentą vykdyti, visų pirma apie bet kurios įstaigos, kurios atžvilgiu ji naudojasi pertvarkymo įgaliojimais, kapitalą, likvidumą, turtą ir įsipareigojimus.

370    Teisingumo Teismas dėl 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 263), nusprendė, jog tam, kad investicinių įmonių priežiūros sistema, pagrįsta valstybės narės viduje vykdoma priežiūra ir informacijos tarp kelių valstybės narių kompetentingų institucijų pasikeitimu, būtų veiksminga, reikia, kad ir prižiūrimos įmonės, ir kompetentingos institucijos galėtų būti tikros, jog suteikta konfidenciali informacija iš esmės ir liktų konfidenciali (žr. 2018 m. birželio 19 d. Sprendimo Baumeister, C-15/16, EU:C:2018:464, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

371    Teisingumo Teismas konstatavo, kad, nesant tokio pasitikėjimo, būtų pakenkta sklandžiam konfidencialios informacijos, kuri būtina vykdant priežiūrą, perdavimui. Taigi, Direktyvos 2004/39 54 straipsnio 1 dalimi, kaip bendrąja taisykle, nustatoma pareiga saugoti profesinę paslaptį, siekiant apsaugoti ne tik tiesiogiai susijusių įmonių specifinius interesus, bet ir bendrąjį interesą, susijusį su tinkamu Sąjungos finansinių priemonių rinkos veikimu (žr. 2018 m. birželio 19 d. Sprendimo Baumeister, C-15/16, EU:C:2018:464, 32 ir 33 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

372    Reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 1 dalyje, susijusioje su BPV narių profesinės paslapties reikalavimais, įtvirtinta nuostata, lygiavertė Direktyvos 2004/39 54 straipsnio 1 daliai.

373    Antra, žinoma, Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamojoje dalyje minimos BPV pareigos saugoti profesinę paslaptį prieš priimant sprendimą dėl pertvarkymo. Joje nurodyta: kadangi tam tikra BPV turima informacija yra slapta ir susijusi su verslo paslaptimi, ji neturi būti paviešinta prieš priimant pertvarkymo priemonę. Iš tiesų informacijos apie tai, kad subjektas žlunga arba gali žlugti ir kad jam gali būti taikoma pertvarkymo priemonė, pateikimas gali, be kita ko, paskatinti akcininkus parduoti savo vertybinius popierius rinkose ir lemti masinį indėlių atsiėmimą, o tai apsunkintų banko finansinę padėtį ir taip pakenktų BPV veiklos veiksmingumui ir rinkos veikimui.

374    Vis dėlto šioje konstatuojamoje dalyje taip pat aiškiai nurodyta, kad apie pertvarkymo veiksmus „turėtų būti tinkamai pranešama ir jie turėtų būti paskelbti viešai, taikant šiame reglamente nustatytas ribotas išimtis“. Reikia priminti, kad Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 5 dalyje, cituotoje šio sprendimo 362 punkte, aiškiai numatyta BPV pareiga prieš atskleidžiant pertvarkymo schemą įsitikinti, kad jame nėra konfidencialios informacijos.

375    Tuo remiantis darytina išvada, kad Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamoji dalis negali būti aiškinama taip, kad konfidencialumo ir profesinės paslapties taisyklės taikomos tik tol, kol sprendimas dėl pertvarkymo nėra paskelbtas viešai.

376    Antra, ieškovė daro nuorodą į Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, pagal kurią „informacija, kuriai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, neatskleidžiama kitam viešajam ar privačiajam subjektui, nebent jos atskleidimas yra būtinas teismo procesui“.

377    Vis dėlto ši nuostata nereiškia, kad BPV privalo atskleisti visą sprendimą dėl pertvarkymo nuo to momento, kai pradedamas teismo procesas. Šioje nuostatoje daroma nuoroda į teismo galimybę nurodyti pateikti dokumentus, įskaitant konfidencialią informaciją.

378    Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pagal Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktą ir 92 straipsnio 3 dalį, taikydamas proceso organizavimo priemonę ar pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, gali prašyti BPV pateikti visus dokumentus, kurie, kaip jis mano, yra reikšmingi sprendimui dėl ginčo priimti. Vis dėlto pagal to paties reglamento 103 straipsnio 1 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad tam tikra šiuose dokumentuose esanti informacija yra konfidenciali ir kad ji nebus perduota kitoms šalims, visų pirma ieškovėms.

379    Iš to matyti, kad Bendrojo Teismo sprendimas nurodyti pateikti dokumentus nesuteikia ieškovams galimybės susipažinti su visais šiais dokumentais, jei Bendrasis Teismas mano, kad juose yra konfidencialių duomenų.

380    Reikia pažymėti, kad per šį procesą Bendrasis Teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi dėl pasirengimo nagrinėti bylą priemonės nurodė BPV pateikti tam tikrus dokumentus, įskaitant konfidencialias pertvarkymo schemos, 2-ojo vertinimo ir ECB atlikto vertinimo dėl Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo padėties versijas. Remdamasis Procedūros reglamento 103 straipsniu Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs šių dokumentų turinį, nusprendė, kad BPV ir ECB interneto svetainėse paskelbtose šių dokumentų versijose neatskleista informacija neturi reikšmės sprendžiant šį ginčą. Todėl 2021 m. birželio 9 d. nutartimi Bendrasis Teismas iš bylos medžiagos pašalino konfidencialias šių dokumentų versijas.

381    Trečia, ieškovė tik tvirtina, kad pertvarkymo schemos konfidencialumas prieštarauja skaidrumo principui ir Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatoms dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, nepateikdama konkrečių argumentų.

382    Pakanka konstatuoti, kad, pirma, Reglamentas Nr. 1049/2001 neturi reikšmės klausimui, ar BPV privalėjo atskleisti visą pertvarkymo schemą, ir, antra, juo nustatoma visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais tvarka, apimanti išimtis, kuriomis siekiama užtikrinti tam tikrų duomenų konfidencialumą.

383    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas dėl Direktyvos 2004/39 54 straipsnio, kuriame numatytas bendras draudimo atskleisti kompetentingų valdžios institucijų turimą konfidencialią informaciją principas ir išsamiai išvardyti konkretūs atvejai, kada šis bendras draudimas išimtinai nekliudo jos perduoti ar naudoti, nusprendė, kad minėtu straipsniu nesiekiama sukurti prieigos prie kompetentingų valdžios institucijų turimos informacijos arba išsamiai reglamentuoti naudojimosi tokia prieigos teise, prireikus pripažįstama pagal nacionalinę teisę (2018 m. birželio 19 d. Sprendimo Baumeister, C-15/16, EU:C:2018:464, 38 ir 39 punktai).

384    Reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnyje numatyti reikalavimai profesinės paslapties srityje ir, kaip ir Direktyvos 2004/39 54 straipsnyje, įtvirtintas bendrasis draudimo atskleisti BPV turimą konfidencialią informaciją principas ir atvejai, kai šis bendras draudimas išimtiniais atvejais nekliudo jos perduoti.

385    Šiuo aspektu Direktyvos 2004/39 54 straipsniu siekiama kitokio tikslo, nei Reglamentu Nr. 1049/2001. Iš tiesų pastaruoju siekiama suteikti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais (žr. 2018 m. birželio 19 d. Sprendimo Baumeister, C-15/16, EU:C:2018:464, 40 ir 41 punktus bei nurodytą jurisprudenciją).

386    Teisingumo Teismo teigimu, būtent atsižvelgiant į tokį tikslą Reglamentu Nr. 1049/2001 iš principo Sąjungos institucija, kuri siekia atsisakyti leisti susipažinti su dokumentu, įpareigojama pateikti paaiškinimus dėl to, kaip viena iš prieigos teisės išimčių konkrečiai gali kelti pavojų saugomam interesui, nepažeidžiant šios institucijos galimybės šiuo kausimu remtis bendrąja dokumentų kategorijai taikoma konfidencialumo prielaida, nes panašūs bendro pobūdžio pagrindai gali būti taikomi prašymams leisti susipažinti su tokio paties pobūdžio dokumentais (žr. 2018 m. birželio 19 d. Sprendimo Baumeister, C‑15/16, EU:C:2018:464, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

387    Jis konstatavo, kad vis dėlto, kai kompetentingos valdžios institucijos, gavusios iš fizinio asmens prašymą leisti susipažinti su informacija, susijusia su prižiūrima įmone, mano, kad prašoma informacija yra slapta, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/39 54 straipsnio 1 dalį, jos tokį prašymą gali patenkinti tik šiame 54 straipsnyje išsamiai išvardytais atvejais (2018 m. birželio 19 d. Sprendimo Baumeister, C-15/16, EU:C:2018:464, 43 punktas).

388    Reikia konstatuoti, kad ši jurisprudencija pagal analogiją taikoma BPV turimai konfidencialiai informacijai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnį.

389    Ketvirta, dublike ieškovė remiasi 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2018 m. birželio 19 d. BPV apeliacinės komisijos sprendimais, kuriais atsakoma į jos prašymus leisti susipažinti su dokumentais pagal Reglamento Nr. 806/2014 90 straipsnio 1 dalį ir Reglamentą Nr. 1049/2001, po kurių 2018 m. vasario ir spalio mėn. savo interneto svetainėje BPV paskelbė ne tokias konfidencialias pertvarkymo schemos 1‑ojo ir 2-ojo vertinimų versijas. Ji teigia, kad šiuose BPV apeliacinės komisijos sprendimuose buvo patvirtinta, kad buvo nepagrįstai atsisakyta leisti susipažinti su esmine pertvarkymo schemos dalimi ir kad 2018 m. vasario mėn. paskelbta jos versija buvo pernelyg konfidenciali.

390    Reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog kompetentingos valdžios institucijos iš principo privalo laikytis pareigos saugoti profesinę paslaptį, kuri joms tenka pagal Direktyvos 2004/39 54 straipsnio 1 dalį, per visą laikotarpį, kuriuo jų turima informacija turi būti laikoma konfidencialia; priešingu atveju kiltų pavojus šia nuostata siekiamiems tikslams. Šitaip prabėgęs laikas yra aplinkybė, kuri paprastai gali turėti įtakos klausimui, ar sąlygos, nuo kurių priklauso tam tikros informacijos konfidencialumas, buvo įvykdytos tam tikru momentu (žr. 2018 m. birželio 19 d. Sprendimo Baumeister, C‑15/16, EU:C:2018:464, 48 ir 49 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

391    Kadangi, kaip jau nurodyta, Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 1 dalyje yra nuostata, lygiavertė Direktyvos 2004/39 54 straipsnio 1 daliai, ši jurisprudencija šiuo atveju taikoma pagal analogiją.

392    Abu apeliacinės komisijos sprendimai buvo priimti praėjus atitinkamai daugiau nei šešiems mėnesiams ir vieniems metams nuo pertvarkymo schemos priėmimo. Taigi, kelių mėnesių po pertvarkymo schemos priėmimo laikotarpis gali turėti įtakos tam tikrų duomenų, esančių pertvarkymo schemoje ir 1-ajame bei 2-ajame vertinimuose, konfidencialumo analizei. Iš to darytina išvada, kad apeliacinės komisijos vertinimas, pateiktas jos 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2018 m. birželio 19 d. sprendimuose ir susijęs tam tikrų duomenų pernelyg dideliu konfidencialumu, nepaneigia to, kad iš karto po pertvarkymo schemos priėmimo šis konfidencialumas buvo pateisinamas. Be to, apeliacinė komisija neįpareigojo skelbti viso pertvarkymo schemos ar 2-ojo vertinimo tekstą; kai kurie duomenys išliko konfidencialūs.

393    Iš to matyti, kad ieškovė klaidingai teigia, jog tam tikrų pertvarkymo schemos duomenų konfidencialumas yra nepagrįstas.

394    Be to, reikia priminti, kad 2017 m. liepos 11 d. BPV savo interneto svetainėje paskelbė nekonfidencialią pertvarkymo versiją. Kadangi ieškovė galėjo su ja susipažinti, galėjo ją ginčyti Bendrajame Teisme šiuo ieškiniu, pareikštu remiantis SESV 263 straipsniu, o tai įrodo, kad ji turi teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

395    Be to, kai buvo pareikštas šis ieškinys ir priimti šio sprendimo 389 punkte minėti BPV apeliacinės komisijos sprendimai, 2018 m. vasario 2 d. ir spalio 31 d., t. y. prieš pateikdama dubliką, BPV paskelbė nekonfidencialias mažiau redaguotas pertvarkymo schemos ir 1-ojo bei 2-ojo vertinimo versijas. Taigi ieškovė galėjo pateikti argumentus dėl šių versijų.

396    Ieškovė teigia, kad nors turėjo galimybę susipažinti su daugiau informacijos, 2018 m. vasario 2 d. ir spalio 31 d. paskelbus ne tokią konfidencialią pertvarkymo ir 1-ojo bei 2-ojo vertinimo versijas, tai negali ištaisyti motyvų trūkumo pradėjus procedūrą.

397    Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad vienas po kito BPV interneto svetainėje paskelbti pranešimai buvo susiję su pirminėmis pertvarkymo schemos ir 1-ojo bei 2-ojo vertinimo versijomis. Šiais pranešimais buvo siekiama suteikti visuomenei galimybę susipažinti su šių dokumentų dalimis, kurios iš pradžių buvo pripažintos konfidencialiomis. BPV neskelbė informacijos, kurios nebuvo pirminėse pertvarkymo schemos ir 1-ojo bei 2-ojo vertinimo versijose ir kurios tikslas buvo papildyti juose pateiktus motyvus.

398    Galiausiai reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog Komisijos sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad skundą pateikusio asmens nurodyta valstybės pagalba neegzistuoja, atsižvelgiant į pareigą saugoti verslo paslaptį, gali būti pakankamai motyvuotas, nenurodant visų skaičių, kuriais grindžiami šios institucijos argumentai (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 108–111 punktus). Taigi tokio sprendimo nekonfidencialios versijos, kurioje nurodyti aiškūs ir nedviprasmiški minėtos institucijos argumentai ir naudota metodika leidžia suinteresuotiesiems asmenims susipažinti su šiais motyvais, o Bendrajam Teismui – vykdyti jų kontrolę, pakanka, kad būtų įvykdyta tai pačiai institucijai tenkanti pareiga motyvuoti (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Club Hotel Loutraki ir kt. / Komisija, C‑131/15 P, EU:C:2016:989, 55 punktą).

399    Be to, dėl Deloitte naudotų ekonominių elementų 2-ajame vertinime, į kuriuos atsižvelgė BPV pertvarkymo schemoje, pažymėtina, jog neturėtų būti konstatuota, kad jie susiję su sudėtingu techniniu vertinimu. Kadangi iš pertvarkymo schemos aiškiai matyti BPV motyvai, kad vėliau būtų galima ginčyti jų pagrįstumą kompetentingame teisme, nebūtina reikalauti atskirai motyvuoti kiekvieno jos priimto techninio sprendimo arba skaičių, kuriais grindžiami šie motyvai (pagal analogiją žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 108 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

400    Pirma, iš pirmojo prieštaravimo analizės matyti, kad ieškovė neįrodė, jog BPV interneto svetainėje paskelbtos pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo versijos, su kuriomis ji galėjo susipažinti, buvo nepakankamai motyvuotos. Antra, ieškovė nepatikslino, kiek ekonominiai duomenys, kurie nebuvo atskleisti nekonfidencialiose pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo versijose, buvo būtini siekiant suprasti pertvarkymo schemą ir pasinaudoti teise imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių.

401    Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovė neturėtų teigti, jog teisė susipažinti su visa pertvarkymo schema buvo būtina siekiant pasinaudoti teise į gynybą arba teise imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių.

402    Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad turi būti atmestas antrasis prieštaravimas, taigi, ir visas pirmasis pagrindas.

6.      Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo „nemo auditur propriam turpitudinem allegans“ principo ir Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio pažeidimu

403    Ieškovė teigia, kad BPV pažeidė nemo auditur propriam turpitudinem allegans principą ir Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnyje bei SESV 339 straipsnyje numatytą profesinę paslaptį, kai Banco Popular ir jo akcininkų nenaudai priėmė aktą dėl krizės, kurią pati sukėlė.

404    Ji teigia, kad BPV pirmininkės pareiškimai per 2017 m. gegužės 23 d. interviu Bloomberg TV ir 2017 m. gegužės 31 d. Reuters paskelbtame straipsnyje yra Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio, kuriame numatyta BPV darbuotojų ir narių pareiga saugoti profesinę paslaptį, pažeidimas. Ieškovė teigia, kad šie pareiškimai sukėlė visuomenės, kuri masiškai atsiėmė lėšas iš Banco Popular, paniką, o tai lėmė sumažėjusius indėlius. Ieškovė nurodo įvairias aplinkybes, rodančias priežastinį šių pareiškimų ir Banco Popular krizės ryšį. Šiuose 2017 m. gegužės 23 ir 31 d. BPV pirmininkės pareiškimuose esanti informacija lėmė Banco Popular likvidumo krizę, kuri buvo Banco Popular pertvarkymo motyvas.

405    Be to, ieškovė teigia, kad pagal nemo auditur propriam turpitudinem allegans principą institucija negali remtis savo klaidomis, priimdama asmeniui nepalankų aktą.

406    Komisija mano, kad ieškinyje dėl pertvarkymo schemos teisėtumo aplinkybės, dėl kurių subjektas galėjo patirti sunkumų, neturi reikšmės ir kad vienintelis reikšmingas klausimas yra tai, ar buvo įvykdytos teisinės sąlygos priimti šią pertvarkymo schemą. BPV taip pat teigia, jog tam, kad pertvarkymo schema galiotų, reikia, kad subjektas žlugtų arba galėtų žlugti, o Reglamente Nr. 806/2014 numatytos sąlygos būtų įvykdytos jos priėmimo momentu, nesvarbu, kokios priežastys lėmė tokią situaciją.

407    Visų pirma dėl ieškovės rėmimosi principu nemo auditur propriam turpitudinem allegans, pagal kurį niekas negali remtis savo neteisėtu elgesiu prieš kitą asmenį, kad gautų naudos, reikia pažymėti, kaip tai padarė Komisija ir BPV, kad šis principas šiuo atveju netaikomas.

408    BPV pažymi, kad šis principas taikomas, kai šalis siekia nesąžiningai pasinaudoti neteisėtu elgesiu. Vis dėlto ieškovė nenurodo, kokios naudos gavo BPV, priėmusi pertvarkymo schemą.

409    Be to, nė vienas ieškovės nurodytas jurisprudencijos pavyzdys neleidžia nustatyti šio principo svarbos grindžiant prašymą panaikinti Sąjungos institucijos ar organo priimtą aktą. 1996 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Barraux ir kt. / Komisija (T‑177/95, EU:T:1996:187) 55 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad argumentas, jog šis principas neleidžia Tarybai atgaline data priimti reglamento, neturi reikšmės. 2003 m. liepos 10 d. Sprendimo Komisija / Fresh Marine (C‑472/00 P, EU:C:2003:399) 63 punkte Teisingumo Teismas paprasčiausiai priminė Bendrojo Teismo išvadą, kad Fresh Marine prisidėjo prie žalos dėl savo neatsargumo. 1984 m. vasario 9 d. Sprendimo Kohler / Audito Rūmai (316/82, EU:C:1984:49) 13 punkte Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Europos Audito Rūmų argumentai, susiję su tuo, kad ginčijamas aktas nėra rašytinės formos, ir kuriais grindžiamas ieškinio nepriimtinumas, buvo nepagrįsti, neatsižvelgiant į tai, kad pritarimas šiems argumentams reikštų leisti jam remtis pažeidimu, kurį jis pats padarė, kad atimtų ieškovo teisę pareikšti ieškinį.

410    Taigi reikia išnagrinėti šį pagrindą, kiek ieškovė teigia, kad BPV pažeidė SESV 339 straipsnyje ir Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnyje numatytą pareigą saugoti profesinę paslaptį.

411    Reikia pažymėti, kad net jeigu ieškovė įrodytų, jog BPV atskleidė konfidencialią informaciją spaudai, remiantis suformuota jurisprudencija tokio pobūdžio pažeidimas galėtų lemti nagrinėjamo sprendimo panaikinimą, tik jeigu būtų įrodyta, kad, nesant šio pažeidimo, to sprendimo turinys būtų buvęs kitoks (žr. 2000 m. liepos 6 d. Sprendimo Volkswagen / Komisija, T-62/98, EU:T:2000:180, 283 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2006 m. balandžio 5 d. Sprendimo Degussa / Komisija, T-279/02, EU:T:2006:103, 416 punktą; taip pat žr. 2011 m. kovo 3 d. Sprendimo Siemens / Komisija, T-110/07, EU:T:2011:68, 402 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

412    Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip teigia Komisija ir BPV, pertvarkymo schema tinkamai priimta, jei įvykdytos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytos sąlygos, neatsižvelgiant į motyvus, dėl kurių atitinkamas subjektas buvo arti žlugimo arba galimo žlugimo.

413    Reikia priminti, kad ieškovės argumentai dėl Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio pažeidimo buvo atmesti nagrinėjant aštuntąjį pagrindą.

414    Taigi reikia pažymėti, kad nusprendusi, jog Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos įvykdytos, BPV priėmė Banco Popular pertvarkymo schemą ir kad Komisija, nusprendusi, jog pertvarkymo schema atitinka Reglamento Nr. 806/2014 nuostatas, jį patvirtino. Aplinkybės, dėl kurių Banco Popular įvykdė pertvarkymo schemos priėmimą pateisinančias sąlygas, visų pirma sąlygą, kad jis žlunga arba gali žlugdyti, neturi reikšmės.

415    Taigi ieškovės nurodytas tariamas 2017 m. gegužės 23 ir 31 d. pareiškimų ir Banco Popular likvidumo krizės priežastinis ryšys neturi reikšmės ir negali lemti ginčijamų sprendimų panaikinimo.

416    Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentas, kad BPV negalėjo pagrįstai priimti pertvarkymo schemos, nes jos pirmininkės pareiškimai, padaryti pažeidžiant konfidencialumo pareigą ir gero administravimo principą, lėmė Banco Popular likvidumo krizę, turi būti atmestas kaip nereikšmingas, kiek tai susiję su pertvarkymo schemos teisėtumo vertinimu.

417    Be to, ieškovė negali pagrįstai teigti, kad 2017 m. gegužės 23 ir 31 d. atskleidimas lėmė didelę Banco Popular likvidumo krizę. Ieškovės argumentai grindžiami daliniu ir klaidingu faktinių aplinkybių, dėl kurių kilo Banco Popular likvidumo krizė, ir priežasčių, lėmusių jo žlugimo ar galimo žlugimo aplinkybes, pateikimu.

418    Taigi reikia priminti, kad šio sprendimo 53–61 punktuose nurodytame Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo vertinime ECB paminėjo įvairius įvykius, dėl kurių pablogėjo Banco Popular likvidumo padėtis.

419    Pertvarkymo schemos 24 konstatuojamoje dalyje BPV nurodė kitas aplinkybes, dėl kurių Banco Popular likvidumo padėtis sparčiai pablogėjo, t. y.:

–        2017 m. vasario mėn. Banco Popular pranešė apie 5,7 mlrd. EUR ypatingų atidėjinių poreikį, dėl kurio atsirado 3,485 mlrd. EUR konsoliduotų nuostolių, ir paskyrė naują pirmininką,

–        2017 m. vasario 10 d. DBRS sumažino Banco Popular reitingą,

–        2017 m. balandžio 3 d. Banco Popular paskelbė viešą ad hoc pareiškimą apie vidaus audito rezultatus, kurie gali turėti reikšmingą poveikį jo finansinėms ataskaitoms, ir patvirtino savo generalinio direktoriaus pakeitimą praėjus mažiau nei vieniems metams nuo jo paskyrimo,

–        2017 m. balandžio 7 d. Standard & Poor’s, o balandžio 21 d. Moody’s sumažino Banco Popular reitingą,

–        2017 m. gegužės 12 d. Banco Popular pažeidė reikalavimą padengti 80 % likvidumo poreikius ir vėliau negalėjo atkurti teisės aktuose nustatytos ribos laikymosi,

–        negatyvios ir pasikartojančios žiniasklaidos publikacijos apie Banco Popular finansinius rezultatus ir tariamą neišvengiamą bankroto ar nelikvidumo riziką lėmė indėlių atsiėmimo padidėjimą,

–        2017 m. birželio 6 d. DBRS ir Moody’s sumažino Banco Popular reitingą.

420    BPV pažymėjo, kad visos šios aplinkybės lėmė didelio masto indėlių atsiėmimą.

421    Iš šių faktinių aplinkybių, kurių ieškovė neginčijo, matyti, kad Banco Popular padėtis pablogėjo gerokai iki 2017 m. gegužės 23 d. ir kad jo likvidumo krizę lėmė įvairūs veiksniai, susiję su blogais banko 2017 m. vasario ir balandžio mėn. rezultatais. Konkrečiai kalbant, reikalavimas padengti Banco Popular likvidžiojo turto poreikį nuo 2017 m. gegužės 12 d. neatitiko teisinių reikalavimų.

422    Reikia pažymėti, kad ieškovė negali neatsižvelgti į visas objektyvias aplinkybes, sukėlusias Banco Popular likvidumo problemas, ypač nuo 2017 m. balandžio mėn. Ji negali pagrįstai teigti, kad 2017 m. gegužės 23 d. pareiškimas ir 2017 m. gegužės 31 d. straipsnis, net darant prielaidą, kad juos lėmė BPV padarytas konfidencialumo principo pažeidimas, lėmė Banco Popular likvidumo krizę.

423    Šios išvados nepaneigia kiti ieškovės argumentai.

424    Ieškovė teigia, kad vertindamas Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo padėtį ECB pažymėjo, kad indėlių skaičiaus sumažėjimas nuo 2017 m. gegužės 31 d. buvo ypač didelis po to, kai žiniasklaida pranešė, kad bankas gali būti likviduotas, jei privataus pardavimo procedūra nebūtų įgyvendinta per labai trumpą terminą.

425    Iš ECB vertinimo matyti, kad, jo teigimu, pranešimas apie privataus pardavimo procedūros nesėkmę ir įmonės likvidavimo riziką paskatino Banco Popular indėlių atsiėmimą. Vis dėlto tai yra tik vienas iš daugelio ECB nurodytų aspektų, lėmusių šį indėlių atsiėmimą. Ieškovė neturėtų teigti, kad ECB pripažino, jog 2017 m. gegužės 31 d. Reuters straipsnis lėmė Banco Popular likvidumo krizę.

426    ECB pažymėjo didelę neigiamą žiniasklaidos įtaką Banco Popular per šį laikotarpį ir net nurodė šio sprendimo 40 ir 41 punktuose minėtus 2017 m. gegužės 11 ir 15 d. paskelbtų straipsnių pavyzdžius. Ieškovė neturėtų iš visų šių straipsnių išskirti vienintelio spaudos straipsnio, kuriame minimas Sąjungos pareigūnas, ir tvirtinti, kad tik šis straipsnis lėmė informacijos apie Banco Popular likvidumą nuotėkį.

427    Ieškovė taip pat teigia, kad 2017 m. gegužės 23 ir 31 d. pareiškimai turėjo įtakos sumažėjusiam Banco Popular akcijų kursui ir įvairių finansinių priemonių kotiravimui.

428    Pažymėtina, kad Banco Popular akcijų kursas nuolat mažėjo nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. Priešingai, nei teigia ieškovė, iš šios raidos nematyti jokio ryšio tarp 2017 m. gegužės 23 d. pareiškimo, 2017 m. gegužės 31 d. straipsnio ir Banco Popular akcijų kurso. Sumažėjusį Banco Popular akcijų kursą paaiškina bloga banko finansinė padėtis ir jis turi būti siejamas su šio sprendimo 32, 38 ir 46 punktuose minėtų reitingų agentūrų atliktu Banco Popular reitingo sumažinimu.

429    Be to, per teismo posėdį ieškovė pripažino, kad 2017 m. gegužės 15 d. Banco Popular pasitraukė iš MSCI (Morgan Stanley Capital International) indekso. Dėl šio pasitraukimo stambūs investiciniai fondai turėjo parduoti savo turimas Banco Popular akcijas ir prisidėjo prie Banco Popular akcijų kainos kritimo.

430    Be to, kalbant apie Banco Popular konvertuojamų sąlyginių obligacijų (Cocos) pokyčius, pakanka pažymėti, kad žurnalistas, kuris 2017 m. gegužės 23 d. kreipėsi į BPV pirmininkę, minėjo jų žlugimą dėl nepamokėjimo rizikos. Taigi ieškovė negali teigti, kad Cocos kaina sumažėjo dėl šio interviu.

431    Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad ieškovė nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų siekiama įrodyti, kokie 2017 m. gegužės 23 ir 31 d. pareiškimuose esantys duomenys yra BPV pirmininkės pareigos saugoti profesinę paslaptį pažeidimas, ir kad ji neįrodė, jog BPV pirmininkė pažeidė konfidencialumo ar profesinės paslapties pareigą.

432    Pirma, dėl 2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkės interviu televizijos kanalui Bloomberg žurnalistas paklausė:

„Ar galiu su jumis nusikelti į Ispaniją? Norėčiau mūsų žiūrovams parodyti kai ką, kas yra gan dažnai rodoma mūsų Bloomberg radaro ekrane, – tai Banco Popular konvertuojamos sąlyginės obligacijos, kurios šiuo metu patiria šiokį tokį spaudimą. Šios įstaigos CET 1 šiek tiek viršija 7 %. Ar tai yra ir jūsų radare?“ (Can I take you to Spain? I want to show arr teismo posėdį something that is very much on arba radar screen here at Bloomberg and that is Banco Popular and the Cocos (Contingent convertibles) which are under a little bit of pressure right now. This is an institutions with a CET 1 just north of 7 cent. Is it your radar screen as well?)

433    BPV pirmininkė atsakė:

„Aš niekada nekalbu apie atskirus bankus. Mūsų radare yra daugiau nei vienas bankas ir, žinoma, Banco Popular atvejį mes taip pat stebime, bet jis nėra vienintelis“. (Well, I am never talking about individual banks. There are more banks than just one on our radar screen and of course, Banco Popular is also a case we are watching but it is not the only one we are watching.)

434    Pirma, reikia konstatuoti, kad, kaip pažymi BPV, šie teiginiai yra bendro pobūdžio, nes įstaigų priežiūra yra jos funkcija, įgyvendinama bendradarbiaujant su ECB. Informacija, kad Banco Popular, kaip kredito įstaiga, kuriai taikomas bendras priežiūros mechanizmas, yra „prižiūrima“, nėra konfidenciali.

435    Be to, iš šio sprendimo 41 punkte minėto 2017 m. gegužės 15 d. elconfidencial.com paskelbto straipsnio matyti, kad informacija, jog ECB atliko Banco Popular patikrinimą, jau buvo vieša.

436    Antra, per šį interviu BPV pirmininkė nemini Banco Popular pertvarkymo prielaidos. Remiantis šiais teiginiais negalima daryti jokios išvados dėl Banco Popular pertvarkymo ateityje, juo labiau dėl pertvarkymo priemonės, kurią gali įgyvendinti BPV.

437    Be to, kadangi šių teiginių negalima aiškinti kaip reiškiančių, kad Banco Popular bus taikoma pertvarkymo procedūra, jie nepriskirtini prie Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamoje dalyje numatytų prielaidų, susijusių su visos informacijos apie sprendimą dėl pertvarkymo pateikimu prieš jį priimant.

438    Taigi reikia konstatuoti, kad per 2017 m. gegužės 23 d. interviu pateiktuose BPV pirmininkės teiginiuose nėra konfidencialios informacijos ir jais nepažeidžiamas nei konfidencialumo principas, nei pareiga saugoti profesinę paslaptį, numatyta Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnyje ir SESV 339 straipsnyje.

439    Antra, dėl 2017 m. gegužės 31 d. Reuters paskelbto straipsnio „ES, įspėjimas apie Banco Popular pertvarkymo riziką“ (La UE, advertida de riesgo de una resolución ordenada en Banco Popular) reikia pažymėti, kad šiame straipsnyje nurodyta, jog, kaip teigia anonimu panorėjęs likti Sąjungos pareigūnas, viena iš pagrindinių priežiūros institucijų Europoje įspėjo Sąjungos pareigūnus, kad galėtų prireikti taikyti Banco Popular pertvarkymą, jeigu jam nepavyktų rasti pirkėjo, ir kad BPV pirmininkė neseniai pateikė „išankstinį įspėjimą“. Remiantis šiuo straipsniu, šis aukštas pareigūnas taip pat nurodė, kad BPV pirmininkė pareiškė, jog BPV vykdė procedūrą (dėl Banco Popular), ypatingą dėmesį skirdama galimam įsikišimui, ir pridūrė, kad banko susijungimo pasiūlymas gali būti nesėkmingas.

440    Šiame Reuters straipsnyje taip pat nurodyta, kad, remiantis kitu, taip pat anoniminiu, šaltiniu, vyko bendri parengiamieji darbai, nors nebuvo imtasi jokių konkrečių priemonių. Pagal šį straipsnį Banco Popular atstovas spaudai informavo, kad bankas dirbo keliais aspektais, įskaitant jungimą, kapitalo didinimą ir turto pardavimą.

441    Taip pat reikia pažymėti, kad šiame straipsnyje minimas tos pačios dienos BPV pranešimas spaudai, kuriame BPV nurodė, kad nekomentuoja konkrečių sunkumų, su kuriais susiduria bankas, negali patvirtinti jos pirmininkės pateiktų aiškinimų, susijusių su tariamomis jos pirmininkės citatomis, ir kad ji niekada neteikė įspėjimų apie bankus.

442    Reikia pažymėti, kad ieškovė nepatikslina nei to, kokia šiame straipsnyje esanti informacija yra konfidenciali, nei to, kaip jos atskleidimas pažeistų BPV profesinės paslapties reikalavimus. Ji teigia, kad BPV pirmininkė yra tame straipsnyje pateiktų pareiškimų autorė ir kad nei BPV, nei Komisija nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, jog yra priešingai. Reikia pažymėti, kad šiame straipsnyje nurodyti Sąjungos pareigūno teiginiai nesusiję su konfidencialia informacija, kuri galėjo būti žinoma tik BPV nariams ir juo labiau tik jos pirmininkei.

443    Taigi, pirma, pareigūnas paminėjo BPV pirmininkės pateiktą „išankstinį įspėjimą“. Reikia pažymėti, kad šis teiginys neatitinka BPV kompetencijos, kurią, beje, ji priminė 2017 m. gegužės 31 d. pranešime spaudai.

444    Antra, dėl šio pareigūno teiginio, kad „BPV pirmininkė pareiškė, jog BPV vykdė procedūrą (dėl Banco Popular), ypatingą dėmesį skirdama galimam įsikišimui“, pakanka konstatuoti, kad šiuose teiginiuose iš esmės pakartojama tai, ką BPV pirmininkė viešai pareiškė per savo 2017 m. gegužės 23 d. interviu Bloomberg televizijos kanalui, t. y. kad Banco Popular buvo „stebimas“. Be to, tokį platų šių teiginių aiškinimą BPV paneigė savo pranešime spaudai.

445    Trečia, dėl šio pareigūno teiginio, kad banko susijungimo pasiūlymas gali būti nesėkmingas, reikia pažymėti, kad iš to paties straipsnio matyti, kad pats Banco Popular nurodė, jog turi atidėti iš pradžių nustatytą 2017 m. birželio 10 d. terminą pasiūlymams pateikti per privataus pardavimo procedūrą.

446    Ketvirta, dėl teiginio, kad, kaip teigia aukšto rango anoniminis Sąjungos pareigūnas, viena iš pagrindinių bankų priežiūros institucijų Europoje įspėjo Sąjungos pareigūnus apie tai, kad gali reikėti pertvarkyti Banco Popular, jeigu jam nepavyktų rasti pirkėjo, būtina pažymėti, kad keliuose spaudoje gegužės mėn. paskelbtuose straipsniuose jau buvo paminėta aplinkybė, jog Banco Popular turėjo sunkumų ir kad jis pradėjo privataus pardavimo procedūrą.

447    Taigi iš šio sprendimo 40 punkte minėto 2017 m. gegužės 11 d. straipsnio, paskelbto interneto svetainėje elconfidencial.com, matyti, kad Banco Popular vadovas nurodė skubiai parduoti banką dėl bankroto rizikos. Atrodo, kad gegužės 31 d. straipsnyje pateikta nuoroda į tai, kad Sąjungos pareigūnai buvo informuoti „vienos iš pagrindinių bankų priežiūros institucijų Europoje“, atitinka šiame straipsnyje pateiktą informaciją, pagal kurią dėl didelės bankroto rizikos, be kita ko, dėl nuolatinio indėlių atsiėmimo, Banco Popular vadovas buvo priverstas taikyti pardavimo procedūrą, kad būtų įvykdyti ECB reikalavimai. Be to, šio sprendimo 41 punkte minėtame 2017 m. gegužės 15 d. straipsnyje, paskelbtame interneto svetainėje elconfidencial.com, buvo nurodyta, kad Banco Popular pardavimo planą jo vadovas rengėsi įgyvendinti po ECB patikrinimo.

448    Taigi tai, kad Banco Popular susidurtų su bankroto rizika, jeigu pasibaigus jo pradėtai pardavimo procedūrai nerastų pirkėjo, buvo vieša informacija nuo 2017 m. gegužės mėn. vidurio.

449    Iš to matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, šiame straipsnyje pateiktuose anoniminio Sąjungos pareigūno teiginiuose nėra konfidencialios informacijos, susijusios su Banco Popular pertvarkymo procedūros, nurodytos Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamojoje dalyje, vykdymu.

450    Be to, ieškovė klaidingai teigia, kad BPV ar Komisija turi įrodyti, jog BPV pirmininkė nebuvo šiame straipsnyje pateiktų pareiškimų autorė.

451    Kaip teigia BPV, daug kitų asmenų, ne BPV nariai ar Komisijos pareigūnai, galėjo išsakyti tokius teiginius, atsižvelgiant, be kita ko, į galimybę keistis informacija, numatytą Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 6 dalyje.

452    Vis dėlto darant prielaidą, kad šiame straipsnyje nurodyti teiginiai susiję su informacijos nutekėjimu iš Sąjungos pareigūno, ir kadangi neįrodyta, kad BPV pirmininkė yra atsakinga už informacijos nutekėjimą spaudos straipsniuose, kuriais remiasi ieškovė, iš jurisprudencijos matyti, kad tokia nutekėjimo priežastis negali būti preziumuojama (šiuo klausimu žr. 2006 m. kovo 15 d. Sprendimo BASF / Komisija, T-15/02, EU:T:2006:74, 605 punktą).

453    Be to, reikia pažymėti, kad net jei būtų tikėtina, jog už nutekinimą atsakinga BPV, vien šios galimybės nepakanka, kaip teigia ieškovė, kad jai tenka pareiga įrodyti priešingai (šiuo klausimu žr. 2006 m. balandžio 5 d. Sprendimo Degussa / Komisija, T-279/02, EU:T:2006:103, 412 punktą).

454    Taigi to, kad šiame straipsnyje pateikiami tariami BPV pirmininkės žodžiai, nepakanka jų autentiškumui įrodyti, juo labiau kad pats asmuo, kuris, laikoma, išsakė šiuos žodžius, pats nebuvo identifikuotas. Be to, priešingai, nei teigia ieškovė, 2017 m. gegužės 31 d. BPV pranešimas spaudai, kurio turinys primintas šio sprendimo 441 punkte, yra šiame straipsnyje esančios informacijos paneigimas.

455    Beje, ieškovė negali remtis tuo, kad tariami BPV pirmininkės pareiškimai buvo pakartoti ieškinio priede esančiuose 2017 m. birželio 1 d. spaudos straipsniuose. Iš tiesų šie straipsniai neįrodo, kad BPV pirmininkė padarė pareiškimus 2017 m. gegužės 31 d. Pakanka konstatuoti, kad ieškovės cituojamoje 2017 m. birželio 1 d. bolsamania.com straipsnio ištraukoje tik pakartojamas gegužės 23 d. BPV pirmininkės interviu televizijos kanalui Bloomberg turinys ir kad 2017 m. birželio 1 d. Financial Times straipsnio ištraukoje atkartojamas 2017 m. gegužės 31 d. Reuters straipsnio turinys.

456    Nesant prielaidos, kad BPV pirmininkė pateikė 2017 m. gegužės 31 d. pareiškimą, Komisija ar BPV neturi įrodyti, kad nebuvo jo autorė.

457    Be to, 2020 m. spalio 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės naują pasiūlymą pateikti įrodymų, remiantis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi. Šis pasiūlymas pateikti įrodymų susijęs su dviem 2017 m. rugpjūčio 10 ir 18 d. BPV vidaus elektroniniais laiškais dėl veiksmų, kurių BPV ėmėsi tiriant informacijos nutekėjimą spaudoje, susijusį su Banco Popular pertvarkymu. Ieškovė pateisina pavėluotą šių dokumentų pateikimą ir nurodo, kad turėjo galimybę susipažinti su šiais dokumentais po to, kai BPV priėmė 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą atskleisti šiuos dokumentus, priimtą remiantis 2020 m. balandžio 15 d. BPV apeliacinės komisijos sprendimu dėl trečiųjų asmenų pateikto prašymo leisti susipažinti su dokumentais. Ji pažymi, kad 2020 m. rugsėjo mėn. jai buvo suteikta galimybė susipažinti su šiais dokumentais. Ieškovė nurodo, kad šiais naujais įrodymais siekiama pagrįsti jos antrajame pagrinde pateiktus argumentus ir kad šie dokumentai įrodo, jog nebuvo atliktas tyrimas dėl informacijos nutekėjimo spaudoje 2017 m. gegužės 23 d.

458    Komisija, BPV, Ispanijos Karalystė ir Taryba teigia, kad šie dokumentai nėra reikšmingi vertinant ginčijamų sprendimų teisėtumą.

459    Pakanka konstatuoti, kad iš BPV vidaus tyrimo dėl jos pirmininkės 2017 m. gegužės 23 d. pareiškimo ar dėl pareiškimo 2017 m. gegužės 31 d. straipsnyje nebuvimo jokiu būdu negalima daryti išvados, kad ji pažeidė konfidencialumo pareigą. Taigi reikia konstatuoti, kad aplinkybė, jog BPV neatliko vidaus tyrimo dėl šių pranešimų po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl pertvarkymo, neturi reikšmės vertinant ginčijamų sprendimų teisėtumą.

460    Taigi šiame naujame pasiūlyme pateikti įrodymų pateikti dokumentai turi būti atmesti kaip nesvarbūs ginčui išspręsti.

461    Atsižvelgiant į šiuos argumentus, antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

7.      Dėl ieškinio šeštojo pagrindo, grindžiamo teisės į nuosavybę, įtvirtintos Chartijos 17 straipsnyje, ir ESS 5 straipsnio 4 dalies pažeidimu

462    Ieškovė, buvusi Banco Popular akcininkė, teigia, kad pertvarkymo schemoje BPV priimtas sprendimas nurašyti ir konvertuoti Banco Popular akcijas ir šį banką parduoti Banco Santander yra jos teisės į nuosavybę, įtvirtintos Chartijos 17 straipsnyje, apribojimas, kuriuo nesilaikoma Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje ir ESS 5 straipsnio 4 dalyje numatytos proporcingumo sąlygos.

463    Reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 158 punkte nurodytą Chartijos 52 straipsnio 1 dalį ir šio sprendimo 159 punkte primintą jurisprudenciją gali būti nustatyti naudojimosi teise į nuosavybę apribojimai, jeigu jie numatyti taikytinuose teisės aktuose, kurie yra būtini bendrojo intereso tikslui pasiekti ir proporcingi šiam tikslui.

464    Pateikdama šeštąjį pagrindą ieškovė neginčija to, kad jos teisės į nuosavybę apribojimas dėl Banco Popular nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo ir jo pardavimo Banco Santander, dėl kurio nuspręsta pertvarkymo schemoje, buvo numatytas taikytinuose teisės aktuose ir būtinas bendrojo intereso tikslui pasiekti. Ji tik ginčija šių priemonių proporcingumą atsižvelgiant į tai, kad Banco Popular susidūrė su likvidumo problema, ir priekaištauja BPV, kad ši neieškojo kitų mažiau akcininkų teisę į nuosavybę ribojančių sprendimų.

465    Remiantis šio sprendimo 176 punkte jau minėta suformuota jurisprudencija, pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (žr. 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C-611/17, EU:C:2019:332, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo Bayer CropScience ir Bayer / Komisija, C-499/18 P, EU:C:2021:367, 166 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

466    Reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnyje numatyti Banco Popular nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai yra to paties reglamento 15 straipsnio 1 dalies a punkte numatyto principo, pagal kurį įstaigos, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra, akcininkai pirmiausia turi padengti nuostolius, taikymo pasekmė. Banco Popular pardavimas Banco Santander yra Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnyje numatytos verslo pardavimo priemonės taikymo rezultatas.

467    Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš ketvirtojo pagrindo analizės matyti, jog Reglamento Nr. 806/2014 15 ir 22 straipsniai nėra neproporcingas ir neleistinas kišimasis, pažeidžiantis pačią su pertvarkymo priemone susijusio subjekto akcininkų teisės į nuosavybę esmę; jie turi būti laikomi ribojančiais jų teisę į nuosavybę, pateisinamais ir proporcingais pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalį ir 52 straipsnio 1 dalį.

468    Be to, Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad priemonė, kuria sumažinama Kipro banko akcijų nominalioji vertė, buvo proporcinga šia priemone siekiamam tikslui. Jis visų pirma konstatavo, kad šia priemone buvo siekiama banko rekapitalizavimo ir ji buvo tinkama įgyvendinant tikslą užtikrinti Kipro finansų sistemos ir visos euro zonos stabilumą. Be to, jis konstatavo, kad ši priemonė neviršija to, kas tinkama ir būtina šiam tikslui pasiekti, nes mažiau ribojančių alternatyvų nebuvo galima įgyvendinti arba jos nebūtų leidusios pasiekti laukiamų rezultatų. Galiausiai jis padarė išvadą, kad, atsižvelgiant taip pat į siekiamo tikslo svarbą, neproporcingų nepatogumų dėl nagrinėjamos priemonės nekyla. Šiuo klausimu jis priminė, kad bankų akcininkai prisiima visą savo investicijų riziką (2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt., T‑680/13, EU:T:2018:486, 330 punktas).

469    Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog šio banko akcijų nominaliosios vertės mažinimas yra neproporcingas ir neleistinas veiksmas, keliantis grėsmę pačiai akcininkų teisės į nuosavybę esmei (2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt., T‑680/13, EU:T:2018:486, 331 punktas).

470    Nagrinėjamu atveju reikia priminti, kad pertvarkymo schemoje BPV konstatavo, kad buvo įvykdytos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytos sąlygos, t. y. pirma, kad Banco Popular buvo arti žlugimo ar galimo žlugimo, antra, kad nėra pagrindo tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis privačiojo sektoriaus priemonėmis arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo, ir, trečia, kad Banco Popular verslo pardavimo priemonė, kaip pertvarkymo priemonė, yra būtina atsižvelgiant į viešąjį interesą. Šiuo klausimu BPV nurodė, kad pertvarkymas yra būtinas ir proporcingas siekiant dviejų Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti banko ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir išvengti reikšmingo neigiamo poveikio finansiniam stabilumui. Sprendime 2017/1246 Komisija nurodė, kad sutinka su pertvarkymo schema ir, be kita ko, su priežastimis, kurias nurodė BPV, siekdama pateisinti pertvarkymo priemonės būtinumą atsižvelgiant į viešąjį interesą.

471    Kadangi ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju neįvykdytos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir kad, kaip Banco Popular akcininkė, ji turėjo prisiimti visą savo investicijų riziką, darytina išvada, jog sprendimas nurašyti ir konvertuoti Banco Popular nuosavo kapitalo priemones sprendime dėl pertvarkymo nėra neproporcingas ir neleistinas kišimasis, kuriuo pažeidžiama pati jo teisės į nuosavybę esmė, o turi būti vertinamas kaip pagrįstas ir proporcingas jos teisės į nuosavybę apribojimas remiantis Chartijos 17 straipsnio 1 dalies ir 52 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

472    Kiti ieškovės argumentai negali paneigti šios išvados.

473    Visų pirma ieškovė teigia, kad akcijų nurašymas ir Banco Popular pardavimas buvo neproporcingi, nes Banco Popular buvo mokus ir tai nebuvo tinkamos išeitys likvidumo problemai išspręsti. Ji nesutinka su tuo, kad pertvarkymo alternatyva buvo bankroto procedūra, nes Banco Popular buvo mokus.

474    Pirma, reikia priminti, kad iš aštuntojo pagrindo pirmojo prieštaravimo analizės matyti, jog Banco Popular nemokumas nebuvo pertvarkymo schemos priėmimo sąlyga. Iš tiesų situacija, kai subjektas negebėtų padengti skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų suėjus terminui, o tai, be kita ko, atitinka likvidumo krizę, yra vienas iš atvejų, kai šis subjektas bus vertinamas kaip žlungantis arba galintis žlugti, kaip numatyta Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punkte.

475    Taigi argumentai, susiję su tuo, kad Banco Popular buvo mokus, neturi reikšmės, nes ECB konstatavo, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies c punktą Banco Popular buvo žlungantis arba galėjo žlugti dėl pablogėjusios likvidumo padėties.

476    Antra, reikia priminti, kad tai, jog Banco Popular buvo žlugimo arba galimo žlugimo padėtyje, ir kad nebuvo kitų priemonių, galinčių užkirsti kelią šiai padėčiai per pagrįstą terminą, yra jo pertvarkymo sąlygos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalį. Taigi, priešingai, nei tvirtina ieškovė, bankroto procedūra buvo vienintelė pertvarkymo alternatyva.

477    Trečia, pertvarkymo schemos 5 straipsnyje BPV pagrindė verslo pardavimo priemonės kaip pertvarkymo priemonės pasirinkimą. BPV nurodė, kad ši priemonė yra būtina ir proporcinga Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje numatytiems tikslams ir ja iš esmės siekiama užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą realiam ekonomikos veikimui ir finansinio stabilumo išsaugojimui.

478    Be kita ko, iš šio sprendimo 339 punkte minėtos pertvarkymo schemos 5 straipsnio 3 dalies matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, BPV nurodė priežastis, dėl kurių verslo pardavimo priemonė buvo tinkamiausia Banco Popular likvidumo problemoms išspręsti.

479    Vis dėlto ieškovė nepateikia jokių argumentų, galinčių paneigti šiuos BPV vertinimus, ir tik tvirtina, kad turto atskyrimas ir tarpinės įstaigos priemonė yra tinkamos likvidumo problemoms išspręsti ir atkurti rinkos pasitikėjimą.

480    Antra, ieškovė tvirtina, kad likvidumo problemos sprendimo būdas buvo suteikti grynųjų pinigų. Ji daro nuorodą į ieškinio ir dubliko priede pateiktas ekspertų ataskaitas, pagal kurias, siekiant išspręsti Banco Popular likvidumo problemą, buvo galima imtis priežiūros priemonių, atlikti skubų įnašą grynaisiais pinigais ar suteikti paskolas arba kitos rūšies lėšų įnašą. Ji teigia, kad, remiantis šiomis ataskaitomis, buvo kitų mažiau ribojančių priemonių akcininkams, kurios jiems būtų leidę išsaugoti visas ar dalį savo investicijų, ir daro nuorodą į ieškinio aštuntajam pagrindui pagrįsti pateiktus argumentus.

481    Viena vertus, reikia priminti, kad iš ieškinio aštuntojo pagrindo analizės matyti, jog priimant pertvarkymo schemą nebuvo galima numatyti skubaus lėšų įnašo, ir kadangi BPV neturėjo jokio vaidmens suteikiant skubų įnašą, nes tai priklauso nacionalinių centrinių bankų kompetencijai, ji į tokią prielaidą atsižvelgti neturėjo. Be to, ieškovė nepaaiškina, į kokias priežiūros priemones ir kitas paskolų formas ar grynųjų pinigų įnašus ji daro nuorodą. Iš ieškinio aštuntojo pagrindo analizės taip pat matyti, kad ieškovė neįrodė, jog buvo galimi alternatyvūs jos siūlomi sprendimai.

482    Kita vertus, kalbant apie 2017 m. rugsėjo 16 d. eksperto ataskaitos „Reglamentavimo ir ekonominis vertinimas“, esančios ieškinio priede, puslapius, į kuriuos ieškovė daro nuorodą, pakanka konstatuoti, kad juose pateikta tik teorinė priemonių, kurių, anot šio eksperto, BPV galėjo imtis, kad būtų išvengta Banco Popular krizės, kaip antai bendradarbiavimo su kitomis kompetentingomis institucijomis arba priežiūros institucijų įspėjimo, analizė. Šis ekspertas, be kita ko, remiasi klaidinga išvada, kad BPV galėjo įpareigoti Ispanijos banką skubiai atlikti grynųjų pinigų įnašą.

483    Galiausiai dėl bendros nuorodos į 2018 m. gruodžio 2 d. eksperto ataskaitą „Reglamentavimo ir ekonominis vertinimas, susijęs su vertinimo ataskaitomis ir BPV gynyba“, pateiktą dubliko priede, pakanka pažymėti, kad, remiantis jurisprudencija, Bendrasis Teismas prieduose neturi ieškoti ir nustatyti pagrindų ir argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti pagrindžiančiais ieškinį, nes priedai atlieka tik įrodomąją ir pagalbinę funkciją (žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, C-382/12 P, EU:C:2014:2201, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T-201/04, EU:T:2007:289, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Nyderlandai ir kt. / Komisija, T-760/15 ir T-636/16, EU:T:2019:669, 114 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

484    Trečia, ieškovė tvirtina, kad pertvarkymo schema nebuvo siekiama pusiausvyros tarp viešojo intereso ir jos teisės į nuosavybę ir nebuvo nustatyta, ar buvo viešasis interesas atimti iš jos nuosavybę, ar egzistavo mažiau nuosavybės teisę ribojančių priemonių.

485    Reikia priminti, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 5 dalyje numatyta:

„Šio straipsnio 1 dalies c punkto tikslais pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą, jei jie yra būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų ir yra proporcingi tiems tikslams, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu.“

486    Tuo remiantis darytina išvada, kad ieškovės argumentai grindžiami klaidingu Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos viešojo intereso sąlygos aiškinimu. Iš tiesų, priešingai, nei teigia ieškovė, BPV neturėjo aiškintis, ar buvo „viešasis interesas atimti jos nuosavybę“. Be to, BPV nesiekė palyginti viešąjį interesą ir akcininkų privatų interesą.

487    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 164 punkte nurodytą jurisprudenciją, nors yra aiškus bendrasis interesas užtikrinti tvirtą ir nuoseklią investuotojų apsaugą visoje Sąjungoje, šiam interesui negalima visais atvejais suteikti viršenybės prieš bendrąjį interesą užtikrinti finansų sistemos stabilumą.

488    Dublike ieškovė priduria, kad BPV nesilaikė gero administravimo principo ir rūpestingumo pareigos, o tai sutrukdė išnagrinėti kitus esamus sprendimus ir pasirinkti tinkamiausią ir pigiausią. Anot ieškovės, BPV parengtame 2016 m. pertvarkymo plane nepatikrinta, ar numatoma pertvarkymo strategija yra patikima, ar trūksta informacijos ir pasirengimo, reikalingo kitiems sprendimams išnagrinėti, ir jis turėjo būti atmestas.

489    Pakanka konstatuoti, kad šiais argumentais ieškovė priekaištauja BPV, kad ši neparengė pertvarkymo priemonės ir taip pažeidė gero administravimo principą ir rūpestingumo pareigą.

490    Kaip pažymi Komisija, šie pirmą kartą dublike pateikti argumentai turi būti laikomi nepriimtinais pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį.

491    Bet kuriuo atveju šie argumentai nereikšmingi, kiek tai susiję su nustatymu, ar BPV priimta pertvarkymo priemonė, kai tenkinamos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, neproporcingai pažeidžia ieškovės teisę į nuosavybę.

492    Taigi reikia atmesti šeštąjį pagrindą.

8.      Dėl ieškinio septintojo pagrindo, grindžiamo Chartijos 17 ir 41 straipsnių pažeidimu

493    Ieškovė teigia, kad BPV pažeidė Chartijos 17 ir 41 straipsnius, nes priėmė pertvarkymo schemą, dėl kurios buvo pažeista jos teisė į Banco Popular akcijų nuosavybę, jos neišklausiusi nei prieš jį priimant, nei po jo priėmimo. Išklausymas būtų leidęs patikrinti, ar egzistuoja privačios alternatyvios priemonės, pavyzdžiui, kapitalo didinimas. Ji priduria, kad šis apribojimas nenumatytas įstatyme ir yra neproporcingas, nes skuba nepateisina išklausymo nebuvimo.

494    Visų pirma iš penktojo pagrindo analizės matyti, jog tai, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje nenumatytas subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, akcininkų išklausymas, yra teisės būti išklausytam apribojimas, kuris, pirma, pateisinamas bendrojo intereso tikslu, t. y. tikslu užtikrinti finansų rinkų stabilumą, kaip numatyta Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje, su kuriuo susijęs ir tikslas užtikrinti subjekto ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, taip pat būtinybe greitai priimti sprendimą, jei tenkinamos pertvarkymo sąlygos, ir, antra, kuriuo laikomasi proporcingumo principo remiantis Chartijos 52 straipsnio 1 dalimi.

495    Vis dėlto iš šio sprendimo 225 ir 226 punktuose minėtos jurisprudencijos matyti, kad teisės būti išklausytam turi būti paisoma per bet kokią procedūrą, galinčią pasibaigti asmens nenaudai priimtu aktu, net jei taikytinuose teisės aktuose toks formalumas nėra aiškiai numatytas.

496    Visų pirma reikia priminti, kad pertvarkymo schemos, kurią BPV priėmė pasibaigus Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytai procedūrai, dalykas yra Banco Popular pertvarkymas. Vienintelis asmuo, kuriam skirta ši pertvarkymo schema, yra FROB, o Banco Popular turi būti laikoma asmeniu, dėl kurio buvo priimta individuali priemonė ir kuriam pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą užtikrinama teisė būti išklausytam.

497    Taigi reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovė, kaip Banco Popular akcininkė, nėra asmuo, kuriam skirta pertvarkymo schema; ši schema nėra jos atžvilgiu priimtas individualus sprendimas, jai nėra skirtas ir Sprendimas 2017/1246, patvirtinantis šią pertvarkymo schemą.

498    Vis dėlto reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnio 1 dalį BPV pasinaudojo Banco Popular nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais.

499    Taigi procedūra, kurios BPV laikėsi priimdama pertvarkymo schemą, net jeigu ji nėra susijusi su prieš ieškovę pradėta individualia procedūra, gali lemti priemonės, galinčios neigiamai paveikti jos, kaip Banco Popular akcininkės, interesus, priėmimą.

500    Šio sprendimo 225 punkte nurodytoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje plačiai aiškinama teisė būti išklausytam, kuri užtikrinama kiekvienam asmeniui vykstant procedūrai, per kurią gali būti priimtas sprendimas jo nenaudai.

501    Vis dėlto taip pat reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 158 punkte nurodytą Chartijos 52 straipsnio 1 dalį ir šio sprendimo 235 punkte nurodytą jurisprudenciją tuo atveju, jei ieškovė per Banco Popular pertvarkymo procedūrą galėtų remtis Chartijoje įtvirtinta teise būti išklausytai, šiai teisei galėtų būti taikomi apribojimai. Konkrečiai kalbant, ieškovės, kaip Banco Popular akcininkės, neišklausymas BPV ar Komisijos per pertvarkymo procedūrą galėjo būti pateisinamas.

502    Nagrinėjamu atveju pertvarkymo schemos 4.2 straipsnyje BPV nurodė, kad Banco Popular pertvarkymas buvo būtinas ir proporcingas siekiant dviejų Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, t. y. išvengti reikšmingo neigiamo poveikio finansiniam stabilumui ir užtikrinti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą.

503    Šiuo klausimu pertvarkymo schemos 4.4.2 straipsnyje BPV paaiškino, kad padarė išvadą, jog dėl Banco Popular padėties kilo didėjanti didelio neigiamo poveikio Ispanijos finansiniam stabilumui rizika, atsižvelgiant į įvairius veiksnius. Viena iš šių aplinkybių yra, pirma, Banco Popular, kuris yra Ispanijos šeštos bankų grupės patronuojančioji bendrovė, kurio bendra turto suma siekia 147 mlrd. EUR ir kurį 2017 m. Ispanijos bankas nurodė kaip sisteminės svarbos įstaigą, dydis ir svarba. BPV, be kita ko, pažymėjo, kad Banco Popular buvo vienas iš pagrindinių Ispanijos rinkos dalyvių, užimantis didelę mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) rinkos dalį, ir kad jam priklausė santykinai didelė indėlių dalis (beveik 6 %) ir daug mažmeninių klientų (apie 1,4 mln.) visoje Ispanijoje. Antra, BPV atsižvelgė į Banco Popular veiklos pobūdį; ši veikla – tai komercinio banko veikla ir daugiausiai susijusi su finansavimo pasiūla, santaupų valdymu ir paslaugomis privatiems asmenims, šeimoms ir įmonėms (be kita ko, MVĮ). Pasak BPV, Banco Popular verslo modelio panašumas į kitų Ispanijos komercinių bankų verslo modelį galėjo prisidėti prie galimo netiesioginio neigiamo poveikio šiems bankams, kurie gali būti laikomi susiduriančiais su tais pačiais sunkumais.

504    Pertvarkymo schemos 4.4 straipsnyje BPV identifikavo tris ypatingos svarbos Banco Popular funkcijas, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/778 6 straipsnį, t. y. indėlių rinkimą iš namų ūkių ir nefinansinių bendrovių, paskolas MVĮ ir mokėjimo grynaisiais pinigais paslaugas.

505    Reikia pažymėti, kad ieškovė neginčija, jog pertvarkymo schema buvo būtina atsižvelgiant į viešąjį interesą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punktą, t. y. kad Banco Popular pertvarkymas buvo būtinas proporcingomis priemonėmis pasiekti vieną ar daugiau pertvarkymo tikslų, nurodytų šio reglamento 14 straipsnyje, o įstaigą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tų pertvarkymo tikslų būtų pasiekta ne tokiu pačiu mastu. Iš to matyti, kad ieškovė neginčija, jog pertvarkymo schema buvo būtina ir proporcinga, siekiant išvengti reikšmingo neigiamo Banco Popular žlugimo poveikio Sąjungos finansiniam stabilumui, taip pat užtikrinti jo ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą.

506    Taigi pertvarkymo schema, kiek ja siekta apsaugoti Banco Popular finansinę padėtį ir ji laikyta likvidavimo alternatyva, iš tikrųjų atitinka bendrojo intereso tikslą, t. y. užtikrinti finansų rinkų stabilumą, kuris, remiantis analize dėl penktojo pagrindo, gali pateisinti ieškovės teisės būti išklausytai apribojimą.

507    Be to, iš ieškinio penktojo pagrindo analizės taip pat matyti, kad jeigu subjektas atitinka sąlygas, dėl kurių reikia priimti pertvarkymo priemonę, Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatyta, kad sprendimas turi būti priimtas per labai trumpą terminą.

508    Taigi nagrinėjamu atveju nuo to momento, kai ECB konstatavo, kad Banco Popular buvo arti žlugimo arba galimo žlugimo, o BPV nusprendė, kad įvykdytos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytos sąlygos, pertvarkymo schema turėjo būti priimta kuo skubiau.

509    Šis greitas sprendimas buvo pagrįstas būtinybe užtikrinti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir išvengti reikšmingo neigiamo jo padėties poveikio finansų rinkoms, be kita ko, užkertant kelią problemos plitimo rizikai. Nagrinėjamu atveju, kadangi Banco Popular žlugimas įvyko darbo savaitės dieną, buvo būtina užbaigti procedūrą ir priimti sprendimą prieš 2017 m. birželio 7 d. rytą atidarant rinkas.

510    Kaip pabrėžė generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona savo išvados sujungtose bylose ABLV Bank ir kt. / ECB (C-551/19 P ir C-552/19 P, EU:C:2021:16) 80 punkte, Sąjungos institucijos ir agentūros turi greitai priimti sprendimus, siekdamos išvengti neigiamo banko pertvarkymo poveikio finansų rinkoms, ir ši skuba jas de facto įpareigoja turėti „parengtą“ sprendimą prieš pradedant procedūrą, kad būtų galima pasinaudoti tuo, kad vertybinių popierių rinkos yra uždarytos.

511    Reikia pažymėti, kad ieškovė neginčija, jog pertvarkymo schema turėjo būti priimta skubos tvarka.

512    Be to, reikia pažymėti, kad jei ieškovė ir kiti Banco Popular akcininkai būtų išklausyti iš anksto, informuojant juos apie neišvengiamą pertvarkymo priemonę, būtų kilusi rizika, kad jie imsis veiksmų rinkoje, kuri apsunkintų Banco Popular finansinę padėtį. Vadinasi, toks išklausymas galėjo pakenkti numatytos pertvarkymo priemonės veiksmingumui.

513    Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovės išklausymas prieš priimant pertvarkymo schemą arba Sprendimą 2017/1246 būtų labai sulėtinęs procedūrą, todėl nebūtų buvę galima pasiekti pertvarkymo schemos tikslų ir būtų pakenkta jos veiksmingumui.

514    Nagrinėjamu atveju iš ieškinio aštuntojo pagrindo analizės matyti, kad ieškovė neįrodė, jog BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktus. Iš to darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog galėjo pasiūlyti alternatyvias priemones, kuriomis būtų galima išspręsti Banco Popular likvidumo problemas ir taip užkirsti kelią Banco Popular pertvarkymui. Šiuo klausimu reikia priminti, kad buvo konstatuota, jog ieškovės nurodytas kapitalo didinimas nėra galima alternatyvi priemonė, galinti sutrukdyti Banco Popular žlugimui arba galimam žlugimui per pagrįstą terminą.

515    Taigi ieškovė negali teigti, kad jeigu per procedūrą būtų turėjusi galimybę pateikti pastabas dėl alternatyvių privataus pobūdžio priemonių buvimo, pertvarkymo schema nebūtų buvusi priimta.

516    Be to, reikia atmesti ieškovės argumentą, kad išklausymas galėjo būti surengtas net ir priėmus pertvarkymo schemą. Iš tiesų toks išklausymas negali pakeisti pertvarkymo schemos, kuri hipotetiškai jau įsigaliojo, turinio.

517    Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada kad tai, jog ieškovė nebuvo išklausyta per procedūrą, po kurios priimti ginčijami sprendimai, reiškia teisės būti išklausytam apribojimą, kuris buvo pateisinamas ir būtinas bendrojo intereso tikslui pasiekti ir atitinka proporcingumo principą pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.

518    Taigi septintąjį pagrindą reikia atmesti.

9.      Dėl ieškinio devintojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 806/2014 14 ir 20 straipsnių, rūpestingumo pareigos ir SESV 296 straipsnio pažeidimu

519    Ieškovė teigia, kad pertvarkymo schemoje BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 14 ir 20 straipsnius, rūpestingumo pareigą ir SESV 296 straipsnį, nes, pirma, pardavimo procedūra vyko negavus galimos didžiausios kainos ir, antra, 2-asis vertinimas nebuvo parengtas remiantis rinkos kriterijais. Šį pagrindą sudaro dvi dalys.

a)      Dėl pirmos dalies, susijusios su pardavimo procesu

520    Ieškovė teigia, kad per Banco Popular pardavimo procedūrą nebuvo galima gauti kuo didesnės pardavimo kainos, pažeidžiant Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnį. Ji teigia, pirma, kad procedūra nebuvo grindžiama konkurencija, ir, antra, kad per ją buvo padaryta pažeidimų.

521    Iš pradžių reikia pažymėti, kad ieškovė teigia, jog tai, kad per pardavimo procedūrą nebuvo gauta maksimalios kainos, yra Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pažeidimas; joje numatyta:

„siekdamos pirmoje pastraipoje nurodytų tikslų, Valdyba, Taryba ir Komisija ir, kai taikoma, nacionalinės pertvarkymo institucijos stengiasi kuo labiau sumažinti pertvarkymo sąnaudas ir išvengti vertės praradimo, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant pertvarkymo tikslų.“

522    Reikia konstatuoti, kaip tai padarė Komisija ir Banco Santander, kad tikslas „gauti maksimalią pardavimo kainą“ nenurodytas tarp Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatytų tikslų. Taigi tai nėra reikšminga nuostata siekiant pagrįsti ieškovės argumentus dėl maksimalios pardavimo kainos gavimo.

523    Vis dėlto reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio 2 dalies d punktą, kiek tai susiję su verslo pardavimo priemone, pertvarkymo schemoje nustatoma:

„nacionalinės pertvarkymo institucijos atliktino to subjekto arba tų priemonių, turto, teisių ir įsipareigojimų pateikimo rinkai tvarka pagal Direktyvos 2014/59/ES 39 straipsnio 1 ir 2 dalis.“

524    Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies f punkte numatyta, kad, kai pertvarkymo institucija taiko verslo pardavimo priemonę, pardavimu siekiama kiek įmanoma pakelti atitinkamų akcijų ar kitų nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų pardavimo kainą.

525    Taigi reikia išnagrinėti ieškovės argumentus, kad procedūra nebuvo vykdoma su visomis būtinomis garantijomis, leidžiančiomis kiek įmanoma padidinti Banco Popular pardavimo kainą.

526    Visų pirma reikia pažymėti, kad 2017 m. birželio 3 d. priimtame sprendime dėl pardavimo, atsižvelgiant į Banco Popular likvidumo padėties spartų pablogėjimą, reikšmingą jo akcijų vertės sumažėjimą ir galimą neigiamą banko žlugimo poveikį finansų stabilumui, BPV nusprendė, kad turėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad prireikus galėtų priimti pertvarkymo priemonę, ir kad verslo pardavimo priemonės veiksmingumas turėjo būti užtikrintas siekiant įgyvendinti pertvarkymo tikslus. Taigi BPV patvirtino skubaus Banco Popular pardavimo procedūrą, kurią turėjo atlikti FROB, ir nurodė jam pardavimo reikalavimus pagal Direktyvos 2014/59 39 straipsnį.

527    Sprendimo dėl pardavimo 2 straipsnio b punkte BPV nurodė, kad pardavimo procedūra turi būti siekiama kuo labiau padidinti pardavimo kainą, kartu atsižvelgiant į poreikį greitai atlikti pertvarkymą. Ji taip pat pažymėjo, kad pagrindinis pasiūlymų vertinimo kriterijus yra siūloma kaina.

528    Paskui Banco Popular pardavimo procedūrą vykdė FROB pagal Direktyvos 2014/59 ir Įstatymo Nr. 11/2015 nuostatas. Šiuo klausimu 2017 m. birželio 6 d. priimtame procedūriniame rašte FROB, kiek tai susiję su galimu Banco Popular pertvarkymu, pakvietė potencialius įgijėjus dalyvauti pirkimo-pardavimo procedūroje ir jam pateikti pasiūlymą įsigyti 100 % Banco Popular kapitalo, laikantis šiame rašte nurodytų terminų ir sąlygų. Procedūriniame rašte FROB nurodė, kad pasiūlyta kaina turi būti lygi vienam eurui arba didesnė.

529    Galiausiai pertvarkymo schemos 6.6 straipsnyje BPV nusprendė, kad FROB pastangos dėl Banco Popular pardavimo iki priimant tą schemą atitiko Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnyje, siejamame su Direktyvos 2014/59 39 straipsniu, nustatytus reikalavimus.

530    BPV pažymėjo, kad per laikotarpį iki pertvarkymo Banco Popular vykdė privataus pardavimo procedūrą ir kad 2017 m. gegužės 29 d. paaiškėjo, jog ši procedūra bus užbaigta. Ji nurodė, kad sprendimas apriboti savo komercines pastangas tik bankams, kurie jau išreiškė bendrąjį interesą įsigyti Banco Popular per privataus pardavimo procedūrą, atitiko Direktyvos 2014/59 39 straipsnio reikalavimus.

531    BPV taip pat pažymėjo, kad po to, kai FROB pradėjo pardavimo procedūrą, galiausiai du bankai buvo kviečiami dalyvauti pardavimo procedūroje. Ji nurodė, kad tą pačią dieną su visais potencialiais pirkėjais buvo susipažinta, jie visi turėjo prieigą prie tos pačios virtualios duomenų erdvės, o jų pasiūlymams buvo taikomos tos pačios sąlygos ir tas pats terminas.

532    Galiausiai BPV konstatavo, kad iš dviejų potencialių pirkėjų buvo gautas vienas galiojantis pasiūlymas, ir nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog vienintelis pirkėjas pateikė pasiūlymą, buvo pagrįsta sutikti su jo sąlygomis ir taip užkirsti kelią nekontroliuojamam Banco Popular nemokumui, kuris, be kita ko, galėjo pakenkti jo ypatingos svarbos funkcijoms.

533    Pirma, ieškovė teigia, kad procedūra vyko nepakankamai ilgai ir kad tai nebuvo konkurencija grindžiama procedūra, nes ji buvo vykdoma be viešumo ar skaidrumo ir be pakankamo potencialių pirkėjų skaičiaus. Privataus pardavimo procedūra buvo „perdirbta“ ir tai nebuvo paaiškinta pertvarkymo schemoje. Kitų valstybių narių bankai buvo atmesti ir diskriminuojami.

534    Pirmiausia reikia pažymėti, kad su pardavimu susiję reikalavimai, visų pirma sprendimas apriboti pardavimo procedūros dalyvių skaičių, nurodyti ne pertvarkymo schemoje, o 2017 m. birželio 3 d. BPV priimtame sprendime dėl pardavimo.

535    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją tarpinės priemonės, kuriomis siekiama parengti galutinį sprendimą, iš principo nėra aktai, galintys būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas (žr. 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas, C‑650/18, EU:C:2021:426, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

536    Be to, iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad dėl tarpinio akto taip pat negalima pareikšti ieškinio, jei nustatyta, jog šiame akte esantys pažeidimai gali būti nurodyti grindžiant ieškinį dėl galutinio sprendimo, kurio parengiamasis aktas jis yra. Tokiomis aplinkybėmis ieškinys, pareikštas dėl sprendimo, kuriuo užbaigiama procedūra, užtikrins pakankamą teisminę apsaugą (žr. 2017 m. kovo 15 d. Sprendimo Stichting Woonpunt ir kt. / Komisija, C‑415/15 P, EU:C:2017:216, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

537    Nagrinėjamu atveju pertvarkymo schemoje BPV konstatavo, kad FROB įgyvendinta pardavimo procedūra atitiko Direktyvos 2014/59 39 straipsnio reikalavimus. Reikia pažymėti, kad FROB atsižvelgė į reikalavimus, nustatytus BPV sprendime dėl pardavimo. Tuo remiantis darytina išvada, kad pertvarkymo schemoje BPV netiesiogiai patvirtino reikalavimus, susijusius su pardavimu, kurį pati nustatė sprendime dėl pardavimo.

538    Be to, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 806/2014 13 straipsnio, susijusio su ankstyvąja intervencija, 3 dalyje numatyta:

„Valdyba turi teisę, reikalauti, kad įstaiga ar patronuojančioji įmonė susisiektų su galimais pirkėjais, kad būtų pasirengta įstaigos pertvarkymui, taikant Direktyvos 2014/59/ES 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir šio reglamento 88 straipsnyje nustatytus profesinės paslapties reikalavimus.“

539    Taigi reikia laikyti, kad sprendimas dėl pardavimo yra BPV priimtas tarpinis aktas siekiant galimo Banco Popular pertvarkymo ir kad ieškovei negali būti draudžiama remtis šiame sprendime pateikto vertinimo neteisėtumu, norint pagrįsti savo ieškinį dėl pertvarkymo schemos.

540    Dėl Banco Popular pardavimo procedūros skaidrumo reikia pažymėti, kad sprendimo dėl pardavimo 4 konstatuojamojoje dalyje BPV nurodė, jog bet koks banko pardavimo viešas paskelbimas turi būti atidėtas siekiant išvengti neigiamo poveikio finansiniam stabilumui.

541    Tokia galimybė aiškiai numatyta Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies paskutinėje pastraipoje, pagal kurią viešas skelbimas apie įstaigos pardavimą, kurio kitais atvejais būtų reikalaujama pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014, p. 1) 17 straipsnio 1 dalį, gali būti uždelstas pagal to reglamento 17 straipsnio 4 ar 5 dalis.

542    Direktyvos 2014/59 64 konstatuojamojoje dalyje šiuo klausimu numatyta:

„tikėtina, kad informacija apie žlungančios įstaigos pateikimą rinkai ir derybas su galimais pirkėjais prieš taikant verslo pardavimo priemonę yra sisteminės svarbos. Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, svarbu, kad būtų galima tokios informacijos atskleidimą visuomenei, kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 596/2014 <…>, atidėti tiek, kiek reikia, kad įstaigos pertvarkymas būtų suplanuotas ir organizuotas atsižvelgiant į tai, kiek galima delsti atskleisti informaciją pagal nepiktnaudžiavimo rinka nuostatas.“

543    Darytina išvada, kad Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintas skaidrumo reikalavimas turi būti aiškinamas taip, kad jis susijęs su pardavimo procedūros eiga, o ne su paskelbimo apie šią procedūrą priemonėmis.

544    Dėl pardavimo procedūros taikymo tik įstaigoms, dalyvavusioms Banco Popular inicijuotoje privataus pardavimo procedūroje, minėtoje šio sprendimo 33 punkte, BPV sprendimo dėl pardavimo 2 straipsnio a punkto i papunktyje pateikia tam tikrus motyvus, pateisinančius jos sprendimą prašyti FROB susisiekti tik su šiais penkiais dalyviais.

545    Šiuo klausimu BPV nurodė:

„Kiek tai susiję su konkrečių įgijėjų atranka, FROB visais atvejais susisieks su pakankamu pirkėjų skaičiumi, atlikusi rinkos intereso investuoti į banko veiklą tyrimą. Atsižvelgiant į būtinybę užbaigti pardavimo procedūrą per labai trumpą laiką, per privataus pardavimo procedūrą išreikštas interesas suteikia informacijos apie rinkos interesų analizę. Per privataus pardavimo procedūrą buvo susisiekta su keliais potencialiais Ispanijos ir tarptautinėse rinkose veikiančiais konkurso dalyviais. Tik penkios šalys išreiškė savo pradinį interesą, todėl buvo pakviestos pateikti pasiūlymus, kurie nėra privalomi vykdant privataus pardavimo procedūrą.

FROB susisieks su penkiomis šalimis, kurios buvo kviečiamos pateikti pasiūlymus per privataus pardavimo procedūrą.

Susisiekimas su šiomis penkiomis šalimis pateisinamas finansinio stabilumo sumetimais ir didele rizika, kad pardavimo vykdymas platesniame potencialių pirkėjų rate, rizikos ir vertinimų atskleidimas arba banko ypatingos ar neypatingos svarbos funkcijų nustatymas sukeltų papildomo neaiškumo ir pasitikėjimo rinka praradimą. Be to, susisiekimas su dideliu skaičiumi pirkėjų gali padidinti informacijos nutekėjimo tikimybę, taigi, ir riziką, kad dėl banko gali būti priimtas sprendimas per labai trumpą laiką.

Be to, dėl skubos ir labai trumpo termino, kurio gali reikėti per pardavimo procedūrą, didesnio dalyvių skaičiaus pakvietimas padidintų procedūros sudėtingumą. Beje, remiantis iš banko gauta informacija, abejotina, ar konkurso dalyviai, dar neišreiškę suinteresuotumo privataus pardavimo procedūra, pateiks pasiūlymus.

Remdamasi reglamento 24 straipsnio 3 dalimi BPV stengsis rasti pusiausvyrą tarp pardavimo reikalavimų ir būtinybės pasiekti pertvarkymo tikslus. Konkrečiai kalbant, BPV iš dalies nukryps nuo pardavimo reikalavimų dėl skubos, ir, be kita ko, dėl realios grėsmės finansiniam stabilumui, kuri kyla dėl banko nemokumo ir dėl to, kad būtinybė susisiekti su kuo daugiau pirkėjų taip pat pakenktų verslo pardavimo priemonės veiksmingumui.“

546    Reikia pažymėti, kad Direktyvos 2014/59 39 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodyta, jog su sąlyga, kad vykdant pardavimą netinkamai nesuteikiama pirmenybės atskiriems potencialiems pirkėjams ir jie nediskriminuojami, toje pačioje dalyje nurodytais principais nedraudžiama pertvarkymo institucijai kreiptis į konkrečius potencialius pirkėjus.

547    Taigi BPV sprendimas prašyti FROB susisiekti tik su penkiomis įstaigomis, kurios dalyvavo privataus pardavimo procedūroje, atitinka šią nuostatą.

548    Ieškovė nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų siekiama įrodyti, kad potencialių pirkėjų skaičiaus apribojimas penkiais privataus pardavimo procedūros dalyviais nebūtų leidęs realios jų kainų konkurencijos.

549    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad negalima priekaištauti BPV dėl per procedūrą įvykusių aplinkybių, t. y. kad keturi iš penkių dalyvių atsisakė pateikti įpareigojantį pasiūlymą ir kad vieninteliame pateiktame įpareigojamame pasiūlyme buvo pasiūlyta vieno euro kaina.

550    Be to, šis sprendimas buvo grindžiamas objektyviu kriterijumi, t. y. šioms įmonėms jau išreiškus suinteresuotumą pirkti Banco Popular, ir jis pateisinamas labai trumpu terminu, per kurį turėjo būti užbaigta pardavimo procedūra. Kaip pažymėjo BPV, procedūros išplėtimas didesniam dalyvių skaičiui galėjo sulėtinti procedūrą, taip pat padidinti informacijos apie Banco Popular padėtį nutekėjimo riziką, taigi, ir riziką finansiniam stabilumui.

551    Vadinasi, ieškovė klaidingai teigia, kad ši procedūra buvo diskriminacinė. Sprendimas kreiptis tik į įstaigas, kurios išreiškė suinteresuotumą įsigyti Banco Popular per privataus pardavimo procedūrą, iš esmės neužkerta kelio kitų valstybių narių įstaigoms.

552    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad privataus pardavimo procedūra buvo atvira visiems Ispanijos ar tarptautiniams ūkio subjektams. Ieškovė nepaaiškina, dėl kokių priežasčių kitos Ispanijos ar užsienio įstaigos, neišreiškusios suinteresuotumo įsigyti Banco Popular per privataus pardavimo procedūrą, buvo suinteresuotos po kelių savaičių, kai FROB pradėjo procedūrą. Be to, kadangi atmesta bet kokia vieša informacija apie pardavimo procedūros vykdymą, ieškovė nepaaiškina, kokiais nediskriminaciniais kriterijais remiantis galėjo būti susisiekta su kitais ūkio subjektais.

553    Iš to matyti, kad ieškovė neįrodė, jog pardavimo procedūra nebuvo grindžiama konkurencijos principais.

554    Antra, ieškovė teigia, kad per procedūrą buvo padaryta pažeidimų, iškreipiančių pardavimo kainą. FROB pasirašė konfidencialumo susitarimus su potencialiais pirkėjais prieš paskelbiant apie Banco Popular žlugimą ar galimą žlugimą, todėl pertvarkymo procedūra prasidėjo prieš įvykdant sąlygas. Ji pažymi, kad Banco Santander pateikė savo pasiūlymą 2017 m. birželio 7 d. 3 val. 12 min., nors konkurencijos principais grindžiama procedūra buvo baigta.

555    Dėl procedūros eigos reikia priminti, kad iš penkių potencialių pirkėjų, su kuriais susisiekė FROB, du nusprendė nedalyvauti pirkimo-pardavimo procedūroje, o vieną iš jų ECB atmetė dėl rizikos ribojimo priežasčių. 2017 m. birželio 4 d. du potencialūs pirkėjai, kurie nusprendė dalyvauti pirkimo procedūroje, Banco Santander ir BBVA, pasirašė neatskleidimo susitarimą, o 2017 m. birželio 5 d. gavo prieigą prie virtualios duomenų erdvės. 2017 m. birželio 6 d. FROB perdavė jiems procedūros raštą ir pirkimo-pardavimo sutartį (Sale and Purchase Agreement). 2017 m. birželio 6 d. raštu BBVA informavo FROB, kad nusprendė nepateikti pasiūlymo.

556    2017 m. birželio 7 d. raštu FROB informavo BPV apie pardavimo procedūros rezultatus ir nurodė, kad Banco Santander pateikė pasiūlymą birželio 7 d. 3 val. 12 min. ir kad jo pasiūlyta kaina už Banco Popular akcijų pardavimą yra 1 euras. FROB pasiūlė pertvarkymo schemoje nurodyti Banco Santander, konkurso laimėtoją per konkurencijos principais grindžiamą Banco Popular pardavimo procedūrą, kaip Banco Popular įgijėją.

557    Pertvarkymo schemoje BPV nusprendė, kad FROB vykdoma Banco Popular pardavimo procedūra atitiko Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnyje, siejamame su Direktyvos 2014/59 39 straipsniu, nustatytus reikalavimus, ir pritarė FROB pasiūlymui nurodyti Banco Santander kaip Banco Popular įgijėją.

558    Be to, procedūros rašte FROB nustatė Banco Popular pardavimo procedūros eigos tvarkaraštį. Šiame tvarkaraštyje buvo numatyta, kad įpareigojantys pasiūlymai turi būti pateikti ne vėliau kaip 2017 m. birželio 6 d. vidurnaktį. Šiame tvarkaraštyje taip pat buvo nurodyta, kad 2017 m. birželio 7 d. 1 val. 00 min. bus susisiekta su dalyviais siekiant užbaigti procedūrą ir atrinkti pasiūlymą; tada, t. y. 5 val. 30 min., turėjo būti priimta BPV pertvarkymo schema (prireikus) ir įvykdyta pirkimo-pardavimo sutartis, 6 val. 30 min. turėjo būti priimtas FROB įgyvendinimo aktas, o 7 val. 00 min. – procedūra užbaigta ir paskelbta apie sandorį.

559    Reikia pažymėti, kad ieškovė nepaaiškina, kokią nuostatą būtų pažeidę tai, kad FROB pradėjo pardavimo procedūrą dar prieš paskelbiant, kad Banco Popular žlunga ar gali žlugti, ir kokios buvo to pasekmės pardavimo kainai.

560    Be to, jeigu FROB būtų turėjęs laukti, kol būtų pripažinta, jog Banco Popular žlunga ar gali žlugti, kad galėtų pradėti pardavimo procedūrą, ši nebūtų galėjusi įvykti per pakankamą terminą, kad būtų užkirstas kelias Banco Popular likvidavimui, ir nebūtų leidusi pasiekti pertvarkymo tikslų.

561    Kaip pažymi Banco Santander, procedūros rašte nustatytu tvarkaraščiu buvo siekiama leisti užbaigti visus formalumus 2017 m. birželio 7 d. 7 val. 00 min., kad Banco Popular galėtų įprastai veikti atvėrus rinkas, kad, be kita ko, būtų išvengta ypatingos svarbos funkcijų sustabdymo.

562    Kadangi Banco Santander buvo vienintelis procedūros dalyvis, pateikęs įpareigojantį pasiūlymą, ir po BBVA paskelbimo buvo aišku, kad nė viena iš kitų įstaigų, pakviestų dalyvauti pirkimo procedūroje, nepateiks pasiūlymų, FROB priėmė šį pasiūlymą, nors jis ir buvo pateiktas pasibaigus procedūros rašte nustatytam terminui.

563    Be to, Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Valdyba taiko verslo pardavimo priemonę nesilaikydama 2 dalies e punkte nustatytų pateikimo rinkai reikalavimų, kai nustato, jog tikėtina, kad laikantis tų reikalavimų būtų pakenkta vienam ar daugiau pertvarkymo tikslų, visų pirma, kai įvykdomos šios sąlygos:

a)      kai ji mano, kad dėl pertvarkomos įstaigos žlugimo ar galimo žlugimo kyla arba didėja reali grėsmė finansiniam stabilumui, ir

ir

b)      kai ji mano, kad tikėtina, jog tų reikalavimų laikymasis galėtų neigiamai paveikti verslo pardavimo priemonės veiksmingumą šalinant tą grėsmę arba siekiant 14 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto pertvarkymo tikslo.“

564    Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 533 punkte, pertvarkymo schemos 6.6 straipsnyje BPV pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymą pateikė vienintelis pirkėjas, buvo pagrįsta sutikti su jo sąlygomis ir taip užkirsti kelią nekontroliuojamam Banco Popular nemokumui, kuris, be kita ko, galėjo pakenkti jo ypatingos svarbos funkcijoms.

565    Iš tiesų, jeigu BPV nepritartų FROB pasiūlymui nurodyti Banco Santander kaip Banco Popular įgijėją, šis bankas būtų likviduotas. Kaip konstatuota nagrinėjant penktąjį pagrindą, pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 5 dalį Banco Popular likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą nebūtų leidęs pasiekti to paties reglamento 14 straipsnyje numatytų tikslų tokiu pačiu mastu kaip ir pertvarkymo atveju. Konkrečiai kalbant, buvo konstatuota, kad pertvarkymas buvo būtinas siekiant užtikrinti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir išvengti reikšmingo neigiamo poveikio finansiniam stabilumui.

566    FROB perdavė BPV Banco Popular pardavimo procedūros rezultatus per pakankamą terminą, kad ši galėtų priimti pertvarkymo schemą ir ją perduoti Komisijai 2017 m. birželio 7 d. 5 val. 13 min. Taigi Komisija priėmė sprendimą, kuriuo tos pačios dienos 6 val. 30 min. buvo leista įsigalioti pertvarkymo schemai. Vadinasi, proceso eiga leido FROB užbaigti visus formalumus ir pardavimą nepasibaigus procesiniame rašte nustatytam terminui, t. y. iki 2017 m. birželio 7 d. 7 val. 00 min.

567    Galiausiai dėl ieškovės argumento, jog žinodamas, kad jis vienintelis pateikė pasiūlymą, Banco Santander pasiūlė minimalią kainą, pakanka konstatuoti, jog šis argumentas grindžiamas nepagrįstu teiginiu, kad Banco Santander buvo informuotas, kad jis yra vienintelis dalyvis iki FROB organizuotos pardavimo procedūros pabaigos.

568    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovė neįrodė, jog per pardavimo procedūrą buvo padaryta pažeidimų, ir negali tvirtinti, kad procedūros eiga neleido maksimaliai padidinti pardavimo kainos.

569    Taigi reikia atmesti pirmąją dalį.

b)      Dėl antros dalies, susijusios su 2-uoju vertinimu

570    Ieškovė iš esmės teigia, kad 2-asis vertinimas yra klaidingas, ir kad BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį ir savo pareigą motyvuoti.

571    Antrąją dalį iš esmės sudaro penki prieštaravimai. Pirma, ieškovė teigia, kad BPV pažeidė pareigą motyvuoti, nes 2-asis vertinimas nebuvo pridėtas prie pertvarkymo schemos. Antra, ji taip pat teigia, kad BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį, nes 2-asis vertinimas nebuvo „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“. Šiuo klausimu ji teigia, kad 2-asis vertinimas nebuvo patikimas, nes Deloitte pripažino, kad jis buvo pagrįstas nepakankama informacija. Ji tvirtina, kad 2-asis vertinimas gali būti patikimas, tik jeigu jis papildytas galutiniu vertinimu. Trečia, ji ginčija 2-ajame vertinime naudotą metodą. Ketvirta, ji teigia, kad 2-asis vertinimas prieštaravo 1-ajam vertinimui ir aplinkybei, kad Banco Popular buvo pripažintas mokiu, kad juo nebuvo atsižvelgta į Banco Popular rinkos vertę ir kad į jį buvo nepagrįstai įtraukti ištekliai nuostoliams padengti. Penkta, ieškovė teigia, kad, remiantis 2018 m. gruodžio 2 d. eksperto ataskaita dėl 2-ojo vertinimo, pridėtoje dubliko priede (toliau – eksperto ataskaita), 2-ajame vertinime yra akivaizdžių vertinimo klaidų.

572    Nagrinėjamu atveju reikia priminti, kad Banco Popular vertinimas, atliktas prieš patvirtinant pertvarkymo schemą, apima dvi ataskaitas, pridėtas prie pertvarkymo schemos.

573    2017 m. birželio 5 d. 1-ąjį vertinimą BPV parengė taikydama Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktą; jo tikslas buvo suteikti duomenų, leidžiančių nustatyti, ar įvykdytos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos.

574    2017 m. birželio 6 d. 2-ąjį vertinimą parengė Deloitte, kaip nepriklausomas ekspertas, remiantis Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalimi.

575    Pertvarkymo schemoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į skubą, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį atliktu 2-uoju vertinimu siekta įvertinti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, pateikti įvertinimą dėl naudos, kurią akcininkai ir kreditoriai būtų gavę, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, ir informaciją, kuria remiantis būtų galima priimti sprendimą dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės vertybinių popierių ir kuri leistų BPV nustatyti verslo pardavimo priemonės komercines sąlygas.

576    2-ajame vertinime Deloitte nurodė, kad rėmėsi Direktyvos 2014/59 36 straipsnyje (atitinkančiame Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį) ir 2017 m. gegužės 23 d. EBI techninių reguliavimo standartų galutinio projekto Nr. 2017/05 ir 2017/06 dėl vertinimo pertvarkymo tikslais ir vertinimo, siekiant nustatyti nevienodą vertinimą po Direktyvoje 2014/59 numatyto pertvarkymo (toliau – EBI techniniai standartai), 3 skyriuje numatytais reikalavimais.

577    Pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 15 dalį EBI leidžiama parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais siekiama patikslinti kriterijus, kuriais remiantis turi būti atliekamas vertinimas per pertvarkymo procedūrą.

578    EBI techninių standartų 3 skyrius susijęs su Techninių reguliavimo standartų Nr. 2017/05 dėl vertinimo pertvarkymo tikslais (toliau – techniniai reguliavimo standartai) projektu ir, be kita ko, pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 15 dalį apima Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo Direktyva 2014/59 papildoma techniniais reguliavimo standartais, projektą, kuriame patikslinti metodo, naudotino vertinant įmonių ar subjektų turto ir įsipareigojimų vertę, kriterijai.

579    Be to, reikia pažymėti, kad pertvarkymo schemos patvirtinimo dieną techniniai reguliavimo standartai nebuvo privalomi, nes Reglamento Nr. 806/2014 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad BPV, Taryba ir Komisija turi laikytis EBI parengtų privalomų techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, kai juos priėmė Komisija. Šie techniniai reguliavimo standartai buvo įtraukti į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/345, kuriuo Direktyva 2014/59 papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su įstaigų ar subjektų turto ir įsipareigojimų vertės nustatymo metodika (OL L 67, 2018, p. 8).

580    Pertvarkymo schemos 6.3 straipsnyje BPV nurodė, kad spręsdama dėl Banco Popular nuosavų lėšų priemonių nurašymo ir konvertavimo ji rėmėsi 2-uoju vertinimu, kuris buvo papildytas ir patvirtintas FROB vykdytos pardavimo procedūros rezultatais.

581    Kadangi 2-asis vertinimas apima sudėtingus techninius ir ekonominius vertinimus, reikia BPV pripažinti plačią diskreciją, kai ji nusprendė, kad 2-asis vertinimas yra tinkamas pagrindas spręsti dėl pertvarkymo priemonių.

582    Taigi, remiantis šio sprendimo 114–119 punktuose nurodyta jurisprudencija, Bendrojo Teismo atliekama kontrolė yra ribota ir ja tik patikrinama, ar BPV nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad 2-asis vertinimas atitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio reikalavimus. Ieškovė turi pateikti pakankamai įrodymų, kad 2-asis vertinimas taptų neįtikinamas.

1)      Dėl pirmojo prieštaravimo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu

583    Ieškovė teigia, kad BPV pažeidė pareigą motyvuoti, nes 2-asis vertinimas nebuvo pridėtas prie pertvarkymo schemos, o galimybė su juo susipažinti, suteikta su šio vertinimo redaguota versija, nenutraukė šio pažeidimo. Ji mano, kad motyvavimo negalima ištaisyti po ieškinio pareiškimo.

584    Reikia priminti, kad 2-asis vertinimas buvo paskelbtas BPV interneto svetainėje 2018 m. vasario 2 d. ir spalio 31 d. pateikiant mažiau redaguotas versijas.

585    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad po šių paskelbimų ieškovė dublike nepateikė jokių argumentų dėl nepakankamo 2-ojo vertinimo motyvavimo. Ji tik teigia, kad dėl prieigos prie nekonfidencialios 2-ojo vertinimo versijos neišnyko pareigos motyvuoti pažeidimas.

586    Be to, reikia konstatuoti, kad vienas po kito einantys paskelbimai BPV interneto svetainėje susiję su pertvarkymo schemos ir 1-ojo bei 2-ojo vertinimo originaliomis versijomis. Šiais paskelbimais buvo siekiama suteikti visuomenei galimybę susipažinti su šių dokumentų dalimis, kurios iš pradžių buvo laikomos konfidencialiomis.

587    BPV neturėjo skelbti informacijos, kurios nuo pat pradžių nebuvo pertvarkymo schemoje ar 1-ajame arba 2-ajame vertinime ir kuria siekta papildyti jų motyvus. Šiuo argumentu ieškovė painioja sprendimo paskelbimą, t. y. jo motyvus viešai paskelbiant, ir motyvų papildymą papildoma informacija, kurios jame nebuvo jį priimant.

588    Vadinasi pirmąjį prieštaravimą reikia atmesti.

2)      Dėl antrojo prieštaravimo, susijusio su 2-ojo vertinimo patikimumu

589    Ieškovė teigia, kad 2-asis vertinimas nebuvo patikimas, nes Deloitte pripažino, kad jis buvo grindžiamas nepakankama informacija.

590    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad rašte, pridėtame prie BPV pateikto pranešimo apie 2-ąjį vertinimą, Deloitte nurodė, kad, atsižvelgiant į sudėtingą Banco Popular likvidumo padėtį, jos buvo prašoma atlikti vertinimą per labai trumpą terminą. Nustatytas terminas pagrindiniam darbui atlikti – dvylika dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai jai buvo suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, nors toks projektas paprastai turėtų trukti šešias savaites. Deloitte pažymėjo, kad turimoje informacijoje buvo tam tikrų trūkumų ir neatitikimų. Ji nurodė, kad pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnį vertinimas turi būti laikomas labai neaiškiu ir laikinu ir kad pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 9 dalį, kuri atitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį, į vertinimą įtrauktas rezervas papildomiems nuostoliams.

591    Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalyje aiškiai numatytas atvejis, kai, atsižvelgiant į situacijos skubą, neįmanoma laikytis šio straipsnio 7 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų, t. y. be kita ko, tuo atveju, kai neįmanoma papildyti vertinimo tam tikra informacija, esančia apskaitos dokumentuose ir registruose. Be to, šioje nuostatoje pripažįstama, kad egzistuoja netikrumas, būdingas bet kokiam laikinajam vertinimui, o jos antroje pastraipoje numatyta, kad į jį įtraukiamas rezervas dėl papildomų nuostolių.

592    Taigi, remdamasi šia nuostata Deloitte tik nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog yra mažai laiko vertinimui atlikti, ji turėjo remtis neišsamia informacija. Ji patikslino, kad jos atliktas vertinimas turi būti laikomas laikinu vertinimu pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 9 dalį.

593    Be to, iš Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 13 dalies matyti, kad, atsižvelgiant į situacijos skubą, priimdama pertvarkymo schemą BPV galėjo remtis pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį atliktu 2-uoju vertinimu, ir ieškovė to neginčija.

594    Taigi reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į laiko apribojimus ir turimą informaciją, tam tikri neaiškumai ir apytiksliai vertinimai būdingi bet kokiam laikinam vertinimui, atliktam pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį, ir kad Deloitte suformuluoti atsargūs vertinimai negali reikšti, kad 2-asis vertinimas nebuvo „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį.

595    Be to, ieškovė teigia, kad 2-asis vertinimas gali būti patikimas, tik jeigu jis papildomas galutiniu vertinimu. BPV patvirtino, kad nėra galutinio ex post vertinimo.

596    Šiuo klausimu 2018 m. liepos 30 d. BPV, atsakydama į Bendrojo Teismo taikant proceso organizavimo priemonę pateiktus klausimus, nurodė, kad po 2-ojo vertinimo nebus atliktas galutinis ex post vertinimas. Ji manė, kad dėl šio atvejo ypatumų ji turėjo prieiti prie išvados, kad galutinis ex post vertinimas nepadeda įgyvendinti jokio praktinio tikslo pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalį ir nelemia to paties reglamento 20 straipsnio 12 dalyje numatyto sprendimo dėl kompensavimo.

597    Pažymėtina, kad galutinis ex post vertinimas, numatytas Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalyje, iš esmės yra vėlesnis už pertvarkymo schemos patvirtinimą ir Komisijos sprendimo priėmimą.

598    Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 594 punkte, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 13 dalį preliminarus vertinimas, kaip antai 2-asis vertinimas, yra tinkamas pagrindas patvirtinti pertvarkymo schemą.

599    Pakanka priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, Sąjungos akto teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusias faktines ir teisines aplinkybes (žr. 2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Komisija, C-398/13 P, EU:C:2015:535, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl vertinant tokio akto teisėtumą negalima atsižvelgti į aplinkybes, atsiradusias priėmus Sąjungos aktą (žr. 2014 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Si.mobil / Komisija, T-201/11, EU:T:2014:1096, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

600    Iš to darytina išvada, kad galutinio ex post vertinimo, kuris akivaizdžiai yra vėlesnis už pertvarkymo schemos priėmimą, atlikimas ar neatlikimas neturėtų turėti įtakos ginčijamų sprendimų galiojimui.

601    Taigi reikia atmesti antrąjį prieštaravimą.

3)      Dėl trečiojo prieštaravimo, susijusio su 2-ajame vertinime naudotu metodu

602    Pirma, ieškovė teigia, kad Deloitte 2-ajame vertinime rėmėsi principu, kad Banco Popular vertinimas turėjo būti atliktas pagal likvidavimo planą, o tai reiškia, kad turi būti taikomi Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 ir 17 dalyse nustatyti kriterijai; tai yra akivaizdi klaida ir prieštarauja šio reglamento 20 straipsnio 8 daliai. Ji mano, kad atliekant 2-ąjį vertinimą negalėjo būti taikomas banko likvidacinės vertės kriterijus, kuris yra svarbus 3-ojo vertinimo (jis yra atskirtas nuo 2-ojo vertinimo) kriterijus.

603    Reikia konstatuoti, kad šis argumentas grindžiamas klaidingu 2-ajame vertinime taikytos metodikos aiškinimu. Iš tiesų 2-ąjį vertinimą sudaro dvi dalys: pirmojoje pateikiamas preliminarus Banco Popular vertinimas, o antrojoje – likvidavimo scenarijaus modeliavimas. Pirma dalimi siekiama nustatyti Banco Popular ekonominę vertę taikant verslo pardavimo priemonę. Antroji dalis skirta nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų sudarytos geresnės sąlygos, jei Banco Popular turėtų būti likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą taikant Ispanijos teisės aktus.

604    BPV pertvarkymo schemą priėmė atsižvelgusi į 2-ojo vertinimo pirmą dalį, kurioje pateiktas pats Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertinimas. Vis dėlto, kadangi Deloitte patikslino, kad neturi nei visos reikalingos informacijos, nei pakankamai laiko, kad šiame etape būtų galima atlikti daugiau nei tik orientacinį vertinimą, 2-ojo vertinimo antra dalis atitinka pirmąjį modeliavimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 9 dalį. 3-iasis vertinimas, t. y. galutinis vertinimas, ar akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos, jei Banco Popular būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalį, buvo atliktas po pertvarkymo.

605    Likvidacinė vertė, kurią ieškovė ginčija ir kurią naudojo Deloitte, atitinka 2-ojo vertinimo antrą dalį. Pirmoje dalyje Deloitte atsižvelgė į Banco Popular pardavimo vertę.

606    Dėl taikyto metodo 2-ajame vertinime Deloitte nurodė, kad ekonominės vertės nustatymo scenarijus buvo banko pardavimas taikant verslo pardavimo priemonę. Pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies f punktą vertinimo tikslas yra pagrįsti informacija sprendimą dėl perduotino turto, teisių, įsipareigojimų ar nuosavybės priemonių ir padėti BPV suprasti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis to paties reglamento 24 straipsnio 2 dalies b punkto tikslais.

607    Deloitte paaiškino, kad „ekonominiu vertinimu buvo siekta nustatyti vertę, kurią potencialus įgijėjas gali pasiūlyti visam bankui po atviros, teisingos ir konkurencingos viešojo pirkimo procedūros („pardavimo vertė“ pagal techninių reguliavimo standartų 11 straipsnį <…>)“.

608    Iš techninių reguliavimo standartų 6 konstatuojamosios dalies matyti, kad tinkamiausios vertinimo bazės pasirinkimas (laikymo vertė arba perleidimo vertė) turėtų būti atliktas atsižvelgiant į konkrečias pertvarkymo institucijos numatytas pertvarkymo priemones.

609    Dėl vertinimo bazės pasirinkimo techninių reguliavimo standartų 11 straipsnio 4 dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 11 straipsnio 4 dalyje, numatyta:

„Kai vykdant 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus pertvarkymo veiksmus reikia, kad subjektas, kuris tebėra veikianti įstaiga, išlaikytų turtą ir įsipareigojimus, vertintojas naudoja laikymo vertę kaip tinkamą vertinimo pagrindą. Laikymo vertė, jei ji laikoma teisinga, atsargia ir tikroviška, gali būti rinkos sąlygų normalizavimosi požymis.

Laikymo vertė nenaudojama kaip vertinimo pagrindas, kai pagal Direktyvos 2014/59 42 straipsnį turtas perduodamas turto valdymo įmonei arba pagal tos direktyvos 40 straipsnį – laikinai įstaigai arba kai pagal Direktyvos 2014/59 38 straipsnį taikoma verslo pardavimo priemonė.“

610    Pagal techninių reguliavimo standartų 12 straipsnio 4 dalį, perkeltą į Deleguotojo reglamento 2018/345 12 straipsnio 4 dalį, „kai dėl subjekto situacijos neįmanoma išlaikyti turto arba tęsti veiklos arba kai pertvarkymo institucija laiko, kad norint pasiekti pertvarkymo tikslų, turtą būtina parduoti, tikėtini pinigų srautai parodomi atsižvelgiant į perleidimo vertes, numatomas per tam tikrą perleidimo laikotarpį“.

611    Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant perleidimo vertę verslo pardavimo priemonės tikslais, apibrėžti techninių reguliavimo standartų 12 straipsnio 5–7 dalyse, pakartotose Deleguotojo reglamento 2018/345 12 straipsnio 5–7 dalyse.

612    Iš to matyti, kad ieškovė negali teigti, jog perleidimo vertė nebuvo tinkama Banco Popular vertinimo metodika atliekant 2-ąjį vertinimą.

613    Antra, ieškovė teigia, kad atliekant 2-ąjį vertinimą nebuvo atsižvelgta į Banco Popular rinkos vertę prieš pertvarkymą.

614    Reikia pažymėti, kad Banco Popular akcijų vertė rinkoje prieš priimant sprendimą dėl pertvarkymo negali būti Banco Popular pardavimo vertės vertinimo kriterijus taikant verslo pardavimo priemonę.

615    Techninių reguliavimo standartų 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Atlikdamas vertinimą vertintojas atsižvelgia į aplinkybes, turinčias įtakos tikėtiniems subjekto pinigų srautams, [taip pat] jo turtui ir įsipareigojimams taikomas diskonto normas ir siekia nešališkai parodyti subjekto finansinę būklę, turint omenyje jam iškilusias galimybes ir riziką.“

616    Konkrečiai dėl perleidimo vertės techninių reguliavimo standartų 12 straipsnio 5 dalyje numatyta:

„Perleidimo vertę nustato vertintojas, remdamasis pinigų srautais, atėmus perleidimo išlaidas ir tikėtiną bet kokių suteiktų garantijų vertę, kurių subjektas gali pagrįstai tikėtis tuo metu esamomis rinkos sąlygomis tvarkingai pardavęs arba perleidęs turtą arba įsipareigojimus. Kai tinka, atsižvelgdamas į veiksmus, kurių bus imtasi pagal pertvarkymo programą, vertintojas gali nustatyti perleidimo vertę, to pardavimo arba perleidimo stebimai rinkos kainai taikydamas sumažinimą, susijusį su galima pagreitinto pardavimo nuolaida. Siekdamas nustatyti turto, kurio rinka nėra likvidi, perleidimo vertę, vertintojas atsižvelgia į stebimas kainas rinkose, kuriose prekiaujama panašiu turtu, arba skaičiavimus modeliuoja naudodamas stebimus rinkos parametrus, kai reikia, atsižvelgdamas į nuolaidas dėl nelikvidumo.“

617    2-uoju vertinimu siekta nustatyti, ką potencialus pirkėjas būtų pasirengęs mokėti Banco Popular, atsižvelgiant į pertvarkymo schemos priėmimo dieną buvusias aplinkybes. Šiuo klausimu, kiek tai susiję su 2-ajame vertinime naudota metodika, Deloitte nurodė, kad taikė skirstymą į kategorijas, koreguodama kiekvienos turto ir įsipareigojimų klasės buhalterines vertes, kad apskaičiuotų nuostolius ir pelną bei kitus koregavimus, kuriuos bet kuris įgijėjas taikytų vertei. Ji pateikė kiekvienos turto ir įsipareigojimų kategorijos vertinimo intervalą.

618    Pirma, reikia konstatuoti, kad Banco Popular rinkos vertė prieš paskelbiant apie jo žlugimą ar galimą žlugimą negali būti banko pardavimo vertės nustatymo kriterijus. Šiuo klausimu, kaip pažymi Komisija, rinkos dalyviai nežinojo apie netrukus įvyksiantį Banco Popular pertvarkymą, numatytų priemonių apimtį ir tai, kad, jei pertvarkymas nebūtų įvykęs, dėl Banco Popular būtų pradėta bankroto procedūra, todėl šios įstaigos akcijų kaina iki pertvarkymo nebūtinai atitiko jo realią ekonominę vertę.

619    Kita vertus, Banco Popular akcijų vertė rinkoje negali būti pakankama informacija, leidžianti nustatyti turto kategorijų ar grupių vertinimą.

620    Dėl šių priežasčių, priešingai, nei nurodyta eksperto ataskaitoje, Banco Popular rinkos vertė negali būti laikoma jo vertės rodikliu 2-ojo vertinimo tikslais.

621    Be to, 2-ajame vertinime Deloitte paaiškino, dėl kokių priežasčių Banco Popular rinkos vertė nėra tinkama metodika nustatant jo pardavimo vertę. Konkrečiai kalbant, Deloitte nurodė, kad, atsižvelgiant į banko padėtį, akcijų kaina labai svyravo.

622    Šiuo klausimu eksperto išvadoje nurodyta, kad „galiojanti akcijų kaina yra tiesioginis įrodymas, kad pirkėjas buvo pasirengęs mokėti už mažą akcijų paketą, neatsižvelgiant į jų kainos svyravimą“. Vis dėlto pakanka priminti, kad pardavimo vertė, kurią turėjo nustatyti Deloitte, buvo susijusi su viso Banco Popular įsigijimu, o ne tik su keliomis akcijomis.

623    Trečia, ieškovė nurodo, kad į 2-ąjį vertinimą be tinkamo pagrindimo įtrauktas nuostolių rezervas, o tai prieštarauja Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 daliai.

624    Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad į pirmoje pastraipoje nurodytą preliminarų vertinimą įtraukiamas ir tinkamai pagrįstas papildomų nuostolių rezervas.

625    Techninių reguliavimo standartų 13 straipsnyje apibrėžiama papildomų nuostolių rezervo apskaičiavimo ir įtraukimo metodika atliekant preliminarų vertinimą; jame numatyta:

„1.      Siekdamas sumažinti preliminarių vertinimų, atliktų pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 4 dalies b–g punktus, neapibrėžtumą, vertintojas į vertinimą įtraukia rezervą, kad būtų atsižvelgta į faktus ir aplinkybes, dėl kurių susidaro papildomi nuostoliai, kurių suma ar laikas yra nežinomi. Siekdamas išvengti dvigubo neapibrėžtumo skaičiavimo, vertintojas tinkamai paaiškina ir pagrindžia prielaidas, kuriomis paremtas rezervo apskaičiavimas.

2.      Siekdamas nustatyti rezervo dydį, vertintojas nustato veiksnius, kurie gali turėti įtakos tikėtiniems pinigų srautams, susidarysiantiems dėl pertvarkymo veiksmų, kurių greičiausiai bus imtasi.“

626    Šiuo klausimu reikia priminti, kad Deloitte rašte, pridėtame prie 2-ojo vertinimo, aiškiai nurodė, kad pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 9 dalį į šį vertinimą buvo įtrauktas papildomų nuostolių rezervas ir kad ji taikė techninius reguliavimo standartus, kuriuose numatyta, kad į vertinimą turi būti įtrauktas papildomų nuostolių rezervas. Deloitte nurodė, kad papildomų nuostolių rezervas buvo sudėtinė 2-ojo vertinimo dalis ir kad išsami informacija buvo pateikta ataskaitoje dėl 2-ojo vertinimo ir jos priede.

627    Taigi, kalbant apie šio rezervo pagrindimą, reikia pažymėti, kad 2-ajame vertinime dėl kiekvienos turto kategorijos Deloitte pateikė paaiškinimų, kiek tai susiję su įvairiomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti papildomų nuostolių, ir paminėjo neaiškumus, susijusius su jų vertinimu. Taigi Deloitte pagrindė papildomų nuostolių rezervo įtraukimą, remdamasi techninių reguliavimo standartų reikalavimais.

628    Reikia pažymėti, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų, kad užginčytų šiuos 2-ajame vertinime pateiktus paaiškinimus. Eksperto ataskaitoje ekspertas tik teigė, kad Deloitte nenurodė papildomų nuostolių rezervo apimties, jo nepaaiškino ir nepagrindė.

629    Taigi trečiąjį prieštaravimą reikia atmesti.

4)      Dėl ketvirtojo prieštaravimo, susijusio su prieštaravimu 1-ajam vertinimui

630    Ieškovė teigia, kad 2-asis vertinimas prieštarauja tam, kad Banco Popular buvo pripažintas mokiu atliekant 1-ąjį vertinimą, ECB vertinimui dėl Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo ir tam, kad Ispanijos bankas pripažino Banco Popular mokumą 2017 m. birželio 5 d.

631    Reikia priminti, kad 2017 m. birželio 5 d. BPV priėmė 1-ajį vertinimą, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktu; jo tikslas buvo pateikti duomenų, leidžiančių nustatyti, ar pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos arba nuosavo kapitalo priemonių nurašymui ar konvertavimui taikomos sąlygos buvo įvykdytos. Konkrečiai kalbant, BPV nurodė, kad 1-ojo vertinimo tikslas buvo prisidėti nustatant, ar Banco Popular buvo arti žlugimo ar galimo žlugimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą.

632    2017 m. gegužės 23 d. priimti EBI techniniai standartai, žinoma, nebuvo privalomi, bet buvo prieinami atliekant 2-ąjį vertinimą. 2-ajame vertinime Deloitte aiškiai nurodė, kad buvo laikytasi EBI techninių standartų.

633    EBI techninių standartų įžanginėje dalyje nurodyta būtinybė atskirti dviejų iki pertvarkymo įvykusių vertinimų tipus, t. y. pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 4 dalies a punktą, kuris atitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktą, atliktą 1-ąjį vertinimą ir pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 4 dalies b–g punktus, kurie atitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies b–g punktus, atliktą 2-ąjį vertinimą.

634    Techninių reguliavimo standartų 1 konstatuojamojoje dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 1 konstatuojamojoje dalyje, primenamas šis skirtumas tarp, pirma, pirminio vertinimo, kuris leidžia nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos arba kapitalo priemonių nurašymui ar konvertavimui taikomos sąlygos, ir, antra, vėlesnio vertinimo, kuriuo grindžiamas sprendimas taikyti vieną ar kelias pertvarkymo priemones. Techniniuose reguliavimo standartuose nustatyti skirtingi 1-ojo ir 2-ojo vertinimų įgyvendinimo kriterijai.

635    Be to, reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą šios sąlygos vertinimą atlieka ECB arba BPV.

636    Dėl ieškovės argumento, kad buvo prieštaravimų tarp 1-ojo ir 2-ojo vertinimo išvadų, pakanka konstatuoti, kad tai nereikšminga.

637    Iš tiesų, kadangi 2017 m. birželio 5 d. priimtu 1-uoju vertinimu siekta nustatyti, ar Banco Popular buvo arti žlugimo ar galimo žlugimo, siekiant nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo procedūros pradėjimo arba nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo sąlygos, jis tapo nebeaktualus po to, kai 2017 m. birželio 6 d. ECB atliko vertinimą dėl Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo.

638    Žinoma, 1-ajame vertinime BPV nurodė, kad jos vertinimo referencinę dieną, t. y. 2017 m. kovo 31 d., Banco Popular buvo mokus. Vis dėlto reikia priminti, pirma, kad ECB rėmėsi didelio masto Banco Popular indėlių atsiėmimu nuo 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. ir šio banko nepajėgumu gauti naujų lėšų, kad padarytų išvadą, jog 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular buvo arti žlugimo ar galimo žlugimo. Antra, ECB išvada buvo grindžiama tuo, kad Banco Popular negalėtų suėjus terminui apmokėti savo skolų arba kitų įsipareigojimų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktą, o ne tuo, kad pagal balansą Banco Popular yra nemokus. Taigi 1-ojo vertinimo išvados nebebuvo reikšmingos pertvarkymo dieną.

639    Be to, reikia pažymėti, kad skirtingos išvados 1-ajame ir 2-ajame vertinimuose paaiškinamos tuo, kad jie grindžiami skirtingais dalykais ir juose remiamasi skirtingais kriterijais, apibrėžtais EBI techniniuose reguliavimo standartuose. Taigi pagal EBI techninius standartus 1-uoju vertinimu iš esmės siekiama nustatyti, ar bendra įstaigos turto vertė viršija jo įsipareigojimų vertę, kitaip tariant, ar pagal balansą įstaiga yra moki, o 2-asis vertinimas turi būti grindžiamas įstaigos ekonomine, o ne buhalterine verte.

640    Galiausiai, kadangi atliekant 2-ąjį vertinimą reikia atsižvelgti į Banco Popular ekonominę vertę, o ne į buhalterinę vertę, ieškovė negali teigti, kad yra prieštaravimas tarp 1-ajame vertinime padarytos išvados, kad Banco Popular buvo mokus remiantis ECB arba Ispanijos banko vertinimu, ir 2-ajame vertinime padarytos išvados.

641    Taigi ketvirtąjį prieštaravimą reikia atmesti.

5)      Dėl penktojo prieštaravimo, susijusio su akivaizdžių vertinimo klaidų buvimu

642    Ieškovė tvirtina, kad, remiantis eksperto ataskaita, 2-ajame vertinime yra akivaizdžių vertinimo klaidų.

643    Pirmiausia reikia pažymėti, kad ieškovė teigia, jog, remiantis eksperto ataskaita, 2-ajame vertinime pateiktas blogesnis įvertinimas, nes jame neatsižvelgiama į rinkos ir auditorių, turėjusių laiko įvertinti Banco Popular, duomenis.

644    Šiuo klausimu, kiek tai susiję su rinkos verte, daroma nuoroda į šio sprendimo 615–622 punktuose pateiktą analizę. Dėl auditorių duomenų reikia pažymėti, kad šių auditorių pateikta Banco Popular turto vertė atitinka jo buhalterinę vertę. Taigi šie duomenys negali būti lyginami su duomenimis apie turto ekonominę vertę, į kuriuos Deloitte turėjo atsižvelgti, siekdama nustatyti Banco Popular pardavimo vertę.

645    Pirma, dėl paskolų ir skolinių reikalavimų ieškovė, remdamasi eksperto ataskaita, tvirtina, kad jų vertinimas nėra realistiškas, nes prieštarauja priežiūros institucijos patvirtintoms atidėjinių proporcijoms ir 1-ajam vertinimui, kuriame paskolos portfelio buhalterinė vertė nebuvo sumažinta.

646    Pakanka priminti, kad iš šio sprendimo 644 punkto ir ketvirtojo prieštaravimo analizės matyti, kad priežiūros institucijos duomenys ir 1-asis vertinimas, kiek juose neatsižvelgiama į Banco Popular turto buhalterinę vertę, neturi reikšmės atliekant palyginimą su 2-uoju vertinimu.

647    Be to, reikia pažymėti, kad paskolos ir skoliniai reikalavimai yra vienas iš elementų, dėl kurių kyla didelis neaiškumas ir į kuriuos vertintojas atkreipia ypatingą dėmesį pagal techninių reguliavimo standartų 8 straipsnio a punktą, kuriame numatyta:

„paskolos ir paskolų portfeliai, kurių tikėtini pinigų srautai priklauso nuo sandorio šalies gebėjimo, noro ar paskatų vykdyti įsipareigojimus, kai šie lūkesčiai yra paremti prielaidomis, susijusiomis su mokėjimo terminų praleidimo rodikliais, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe, nuostoliais dėl įsipareigojimų neįvykdymo arba priemonės ypatybėmis, ypač kai apie tai liudija ankstesni paskolų portfelio nuostoliai.“

648    Be to, 2-ojo vertinimo priedo 4–11 puslapiuose Deloitte paaiškino savo atliktas paskolų ir skolinių reikalavimų vertinimo pataisas, visų pirma atsižvelgdama į nemokumo riziką. Ieškovė nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų siekiama užginčyti šias pataisas.

649    Antra, dėl nekilnojamojo turto ieškovė, remdamasi eksperto ataskaita, tvirtina, kad 2-ajame vertinime buvo nepateisinamai sumažinta jo vertė, neatsižvelgiant į Ispanijos banko įgaliotų ekspertų atliktus šio turto įvertinimus. 2-ajame vertinime neatsižvelgta į Banco Popular auditorių nurodytą šio turto vertę ir Ispanijos banko rekomendacijas dėl jo vertinimo.

650    Šį argumentą reikia atmesti tiek, kiek jis grindžiamas palyginimu su auditorių atliktais vertinimais, kurie neturi reikšmės.

651    Be to, reikia pažymėti, kad šis argumentas nėra pakankamai aiškus, kad būtų galima suprasti jo esmę. Visų pirma ieškovė nepatikslina, kurie ekspertai buvo įgalioti Ispanijos banko ir Ispanijos banko rekomendacijų, į kurias Deloitte neatsižvelgė.

652    Bet kuriuo atveju iš ekspertų ataskaitos matyti, kad „Ispanijos banko rekomendacijose“ daroma nuoroda į jo Aplinkraštį 4/2016. Ekspertas pažymi, kad, kiek tai susiję su areštuoto nekilnojamojo turto vertinimu, Deloitte, siekdama atlikti korekcijas, rėmėsi 2003 m. kovo 27 d. Orden ECO/805/2003, sobre normas de valoración de bienes inmuebles y de determinados derechos para ciertas finalidades financieras (Įsakymas ECO/805/2003 dėl nekilnojamojo turto ir tam tikrų teisių tam tikrais finansiniais tikslais vertinimo taisyklių) (BOE, Nr. 85, 2003 m. balandžio 9 d., p. 13678), o tai lėmė mažesnę vertę nei ta, kuri būtų buvusi, jei būtų laikomasi Aplinkraščio 4/2016. Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad ekspertas neginčija Įsakymo ECO 805/2003 taikymo.

653    Be to, ataskaitoje dėl 2-ojo vertinimo Deloitte nurodė, kad siekiant teisingo areštuoto nekilnojamojo turto įvertinimo būtina 42–47 % korekcija, palyginti su Banco Popular pateiktais vertinimais. 2-ojo vertinimo priede Deloitte nurodė, kad dauguma nustatytų neatitikimų buvo susiję su nepakankamu atsižvelgimu į Įsakymą ECO/805/2003, nustatantį privalomas taisykles dėl nekilnojamojo turto vertinimo Ispanijos bankų sektoriuje. Konkrečiai kalbant, Deloitte nurodo, kad šie neatitikimai susiję, be kita ko, su lūkesčių urbanistikos srityje vertinimu ir darbų eiga.

654    Savo ataskaitoje ekspertas nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų ginčijamas šis Deloitte 2-asis vertinimas. Jis tik pamini, kad Ispanijos banko įgalioti ekspertai taip pat galėjo atlikti Banco Popular nekilnojamojo turto vertinimą.

655    Iš to matyti, kad Deloitte paaiškino 2-ajame vertinime naudotą metodą, kurį taikant buvo įvertintas Banco Popular nekilnojamasis turtas, taip pat priežastis, dėl kurių jos areštuoto nekilnojamojo turto vertinimas skyrėsi nuo Banco Popular pateikto vertinimo.

656    Trečia, dėl atidėtųjų mokesčių turto vertės ieškovė teigia, kad Deloitte jį įvertino neturėdama reikiamų dokumentų ir kad šis vertinimas prieštarauja 1-ajam vertinimui.

657    Pakanka priminti, kad iš ketvirtojo prieštaravimo analizės matyti, jog ieškovės argumentas dėl prieštaravimo 1-ajam vertinimui yra netinkamas.

658    Dėl atidėtųjų mokesčių turto vertės vertinimo pažymėtina, kad Deloitte 2-ojo vertinimo priede nurodė atlikto vertinimo neaiškumus, susijusius su laiku ir turima informacija, kurie yra būdingi pačiam šio turto pobūdžiui. Šiuo klausimu Deloitte pateikė paaiškinimų dėl metodo, taikyto vertinant atidėtųjų mokesčių turtą, ir dėl prielaidų, į kurias atsižvelgė.

659    Pavyzdžiui, ataskaitoje dėl 2-ojo vertinimo Deloitte nurodė, kad neapsaugoto atidėtųjų mokesčių turto įvertinimas priklauso nuo pirkėjo numatomo apmokestinamojo pelno (verslo plano) ir esamų mokesčių kreditų dydžio. 2-ojo vertinimo priede ji paaiškino, be kita ko, kad neapsaugoto atidėtųjų mokesčių turto vertinimas priklauso nuo įgijėjo, be kita ko, nuo to, ar tai būtų Ispanijos, ar užsienio subjektas, ir kad tuo atveju, jei pirkėjas būtų Ispanijos bankas, jo susigrąžinimas ir apskaitymas balanse priklausytų nuo Banco Popular ir pirkėjo verslo planų. Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad Deloitte atliktame vertinime atsižvelgiama į šias įvairias prielaidas.

660    Galiausiai reikia priminti, kad visame preliminariame vertinime, atliktame remiantis Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalimi, yra neaiškumų.

661    Vis dėlto ieškovė nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų siekiama ginčyti Deloitte naudotą atidėtųjų mokesčių turto vertės nustatymo metodą, paaiškintą 2-ojo vertinimo priedo 27–33 puslapiuose.

662    Ketvirta, dėl atidėjinių, susijusių su teisine rizika, ieškovė daro nuorodą į eksperto ataskaitą, pagal kurią 2-ajame vertinime tie atidėjiniai buvo nepagrįstai padidinti.

663    Pakanka konstatuoti, kad eksperto ataskaitoje tik palyginamas Deloitte atlikto teisinės rizikos vertinimo rezultatas su Banco Popular audito ataskaitoje pateiktu rezultatu.

664    Šie vertinimai negali paneigti Deloitte atliktų korekcijų, remiantis jos patirtimi ir sektoriaus tendencijomis, lėmusiomis įvairias prielaidas, paaiškintas 2-ojo vertinimo priedo 34–38 puslapiuose.

665    Be to, ieškovė mano, kad 2-ajame vertinime nebuvo atsižvelgta į reikšmingą Banco Popular poveikį Banco Santander; jį įrodo didelis Banco Santander vertybinių popierių kainos biržoje padidėjimas 2017 m. birželio 7 d. ir dvi paskesnes dienas.

666    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad 2-uoju vertinimu buvo siekta nustatyti Banco Popular pardavimo kiekvienam potencialiam pirkėjui kainą. Taigi 2-ajame vertinime Deloitte negalėjo atsižvelgti į poveikį pirkėjui, kurio tapatybė nebuvo nustatyta. Todėl Banco Popular turtui ir įsipareigojimams priskirta tam tikra vertė Banco Santander apskaitos dokumentuose dėl jo prijungimo neturi reikšmės.

667    Taigi ieškovė neįrodė, kad 2-ajame vertinime buvo padaryta akivaizdžių vertinimo klaidų, vadinasi, reikia atmesti penktąjį prieštaravimą.

668    Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, matyti, kad turi būti atmesta antroji dalis, taigi, ir visas devintasis pagrindas.

10.    Dėl dešimtojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio, rūpestingumo pareigos ir SESV 296 straipsnio pažeidimu

669    Ieškovė teigia, kad pertvarkymo schemoje BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnį, rūpestingumo pareigą ir SESV 296 straipsnį, nes nusprendė dėl akcijų nurašymo ir verslo pardavimo nepatikrinusi, ar yra kitų priemonių, dėl kurių akcininkai prarastų mažesnę turto vertę.

670    Pirma, ieškovė teigia, kad pertvarkymo schemos motyvuose nėra nieko, kas parodytų, jog BPV išnagrinėjo kitus mažiau akcininkus varžančius sprendimus, prieš nuspręsdamas dėl Banco Popular nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir verslo pardavimo. Ji nepagrindė, ar kiti sprendimai būtų leidę išvengti akcininkų turto vertės praradimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnį.

671    Reikia pažymėti, kad ieškovės argumentai grindžiami klaidingu Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies antros pastraipos aiškinimu, nurodytu šio sprendimo 521 punkte.

672    Iš šios nuostatos matyti, kad Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti pertvarkymo tikslai turi būti, jei įmanoma, pasiekti taikant pertvarkymo priemonę, dėl kurios vertės praradimas būtų mažesnis. Vis dėlto, kaip nurodyta šioje nuostatoje, jei dėl pasirinktos pertvarkymo priemonės atsiradęs vertės praradimas yra būtinas šiems tikslams pasiekti, taigi, ir viešajam interesui, pertvarkymas negali būti laikomas neproporcingu.

673    Be to, kaip pabrėžia Komisija, vertės praradimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, apima ne tik subjekto akcininkų ir nuosavo kapitalo priemonių turėtojų, bet ir jo indėlininkų, darbuotojų ir kitų kreditorių turtinius interesus.

674    Priešingai, nei teigia ieškovė, ši nuostata nereiškia, kad pertvarkymo priemonės proporcingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pavojų akcininkų nuosavybės teisei.

675    Reikia priminti, kad pertvarkymo schemos 5.2 straipsnyje BPV nurodė, kad verslo pardavimo priemonė yra tinkama, būtina ir proporcinga siekiant Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pertvarkymo tikslų, t. y. iš esmės užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir finansinį stabilumą. Pertvarkymo schemos 5.3 straipsnyje, minėtame šio sprendimo 339 punkte, BPV paaiškino priežastis, dėl kurių kitos Reglamente Nr. 806/2014 numatytos pertvarkymo priemonės netinkamos ir neleidžia pasiekti pertvarkymo tikslų tokiu pačiu mastu.

676    Taigi BPV nurodė priežastis, dėl kurių kitos pertvarkymo priemonės, kaip antai turto atskyrimas, dėl kurio, anot ieškovės, būtų išvengta vertės praradimo akcininkams, nebūtų leidusios pasiekti Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatytų tikslų.

677    Priešingai, nei teigia ieškovė, kadangi BPV pateisino tai, kad verslo pardavimo priemonė buvo būtina šiems tikslams pasiekti, ji neturėjo nurodyti, ar kiti sprendimai būtų leidę išvengti vertės praradimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

678    Be to, reikia pažymėti, kad pertvarkymo schemos 4.5 straipsnyje BPV padarė išvadą, kad pertvarkymu taip pat prisidedama prie vertės praradimo sumažinimo, atsižvelgiant į tai, kad dėl Banco Popular likvidavimo kreditoriai būtų patyrę daugiau nuostolių nei dėl pertvarkymo. Pertvarkymo schemos 4.6 straipsnyje BPV taip pat nusprendė, kad su pertvarkymo priemonės priėmimu susijusius nepatogumus ir sąnaudas, visų pirma akcininkų ir subordinuotųjų kreditorių patirtus nuostolius, atsveria iš to kylantys pranašumai, t. y. ypatingos svarbos funkcijų išsaugojimas, neigiamo poveikio ekonomikai ir finansiniam stabilumui apribojimas ir tai, kad taip išvengiama nuostolių, kurių galėtų patirti kiti kreditoriai.

679    Tuo remiantis darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, pertvarkymo schemoje BPV atsižvelgė į vertės praradimą, kurį galėjo patirti Banco Popular akcininkai dėl verslo pardavimo priemonės.

680    Antra, ieškovė teigia, kad BPV neišnagrinėjo, ar turto atskyrimo priemonė kartu su BPF paskola būtų buvusi tinkama išspręsti likvidumo problemas ir atkurti rinkos pasitikėjimą, todėl viršijo savo diskrecijos ribas. Ieškovė teigia, kad, remiantis ieškinio priede pateikta eksperto ataskaita, nurodyta šio sprendimo 483 punkte, turto atskyrimas kartu su kitomis likvidumui padidinti skirtomis priemonėmis iš principo buvo įmanomas ir būtų leidęs išvengti akcininkams vertės praradimo, prieštaraujančio Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsniui.

681    Visų pirma reikia priminti, kad šio sprendimo 339 punkte minėtame pertvarkymo schemos 5.3 straipsnyje BPV nusprendė, kad turto atskyrimo priemonė, neatsižvelgiant į tai, ar ji siejama su gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone, ar su tarpinės įstaigos priemone, neleidžia pasiekti tokia pačios apimties pertvarkymo tikslų kaip ir verslo pardavimo priemone.

682    Be to, ieškovė nepateikia jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad jos nurodytas sprendimas, t. y. turto atskyrimas ir grynųjų pinigų įnašas, iš tikrųjų buvo įmanomas atsižvelgiant į Banco Popular likvidumo padėtį ir skubą, kuriai esant turėjo būti priimta pertvarkymo schema, ar kad toks sprendimas būtų galėjęs leisti atkurti ilgalaikį Banco Popular gyvybingumą.

683    Ieškinyje ieškovė tik nurodo prie jo pridėtos ekspertizės ataskaitos dalį „Sprendime nepakankamai atsižvelgiama į alternatyvias pertvarkymo priemones“. Pakanka konstatuoti, kad šioje 2017 m. rugsėjo 16 d. parengtoje ataskaitoje, remiantis 2017 m. liepos mėn. paskelbta pertvarkymo schemos versija, ekspertai pripažįsta daugybę savo analizės trūkumų, susijusių su tuo, kad jų turima pertvarkymo schemos versija buvo redaguota ir kad jie nežinojo Banco Popular likvidumo problemų apimties. Jie pažymi, kad Banco Popular buvo mokus, ir remiasi tam tikromis vien teorinėmis prielaidomis, susijusiomis su tam tikro turto pardavimu. Vis dėlto šioje ataskaitoje nėra jokios analizės, kuria būtų siekiama įrodyti, kad praktiškai buvo galima taikyti verslo pardavimo priemonei alternatyvų sprendimą, atsižvelgiant į Banco Popular likvidumo padėties pablogėjimą ir skubą. Šioje ataskaitoje nenustatyta konkrečios šio turto pardavimo galimybės schemos priėmimo dieną taikytinomis aplinkybėmis.

684    Kaip pažymi BPV, ieškovė pakankamai nepaaiškina, kodėl alternatyvus sprendimas būtų buvęs toks pat veiksmingas, teisiškai įgyvendinamas ir pigesnis nei turto pardavimas naudojantis verslo pardavimo priemone. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. ekspertizės ataskaitą parengę ekspertai taip pat parengė šio sprendimo 484 punkte minėtą ir prie dubliko pridėtą ekspertizės ataskaitą, kurioje pripažino, kad, neturėdami informacijos, pirmojoje ataskaitoje jie negalėjo išsamiau paaiškinti, kaip šis alternatyvus sprendimas galėjo veikti.

685    Be to, prie ieškinio pridėtoje ekspertizės ataskaitoje neatsižvelgiama į pertvarkymo tikslus, numatytus Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje, taigi neįrodyta, kad kitos pertvarkymo priemonės, kaip antai turto atskyrimo, taikymas būtų leidęs pasiekti šiuos tikslus taip pat veiksmingai kaip veiklos perleidimo priemonė.

686    Galiausiai, kaip pabrėžia Komisija ir BPV, turto atskyrimo priemonei įgyvendinti reikia laiko, o jo trukmės nebuvo galima numatyti pertvarkymo schemos priėmimo dieną.

687    Šiuo klausimu dublike ieškovė teigia, kad BPV galėjo atlikti skubų turto atskyrimą. Šiuo klausimu ji daro nuorodą į dubliko priede esančios ekspertizės ataskaitos 8 skyrių. Pakanka pažymėti, kad prie dubliko pridėtoje ekspertizės ataskaitoje tik nurodoma, kad pagrindinės tokių veiksmų dalys gali būti atliktos per daug trumpesnį laikotarpį nei Komisijos nurodytas 6–9 mėnesių laikotarpis. Šie duomenys neįrodo, kad turto atskyrimo priemonė tikrai buvo įgyvendinama esant nepaprastajai Banco Popular padėčiai.

688    Ieškovė taip pat teigia, kad turto atskyrimas galėjo būti taikomas skubiai, jei 2016 m. pertvarkymo planas būtų buvęs tinkamai parengtas.

689    Reikia konstatuoti, kaip tai daro Komisija, kad šis argumentas nereikšmingas, nes 2016 m. pertvarkymo plane negalėjo būti numatyta likvidumo krizė, su kuria turėjo susidurti Banco Popular nuo 2017 m. balandžio mėn.

690    Reglamento Nr. 806/2014 23 straipsnio trečioje straipsnyje numatyta: „tvirtindamos pertvarkymo schemą, Valdyba, Taryba ir Komisija atsižvelgia į 8 straipsnyje nurodytus pertvarkymo planus ir jais remiasi, nebent Valdyba, atsižvelgdama į konkretaus atvejo aplinkybes, nustatytų, kad imantis pertvarkymo plane nenumatytų veiksmų pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau“.

691    Nagrinėjamu atveju pertvarkymo schemos 44–46 konstatuojamosiose dalyse BPV paaiškino, dėl kokių priežasčių pertvarkymo priemonė, numatyta 2016 m. pertvarkymo plane, buvo netinkama atsižvelgiant į pertvarkymo dieną buvusias aplinkybes. Taigi ji pažymėjo, kad 2016 m. pertvarkymo planas buvo grindžiamas prielaida, kad Banco Popular žlugimas susijęs su jo kapitalo būklės pablogėjimu. Kadangi Banco Popular žlugimą lėmė jo likvidumo pablogėjimas, BPV nurodė, kad nebuvo užtikrinta, jog šiame plane numatyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė leistų nedelsiant ir veiksmingai įveikti Banco Popular likvidumo krizę.

692    Tuo remiantis darytina išvada, kad galimi 2016 m. pertvarkymo plano trūkumai negali lemti ginčijamų sprendimų panaikinimo ir kad ieškovės argumentai šiuo klausimu yra nereikšmingi. Konkrečiai kalbant, ieškovės nurodyta Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 23/2017, pavadinta „[BPV] – sudėtinga bankų sąjungos užduotis pradėta vykdyti, bet dar daug reikia nuveikti“, yra nereikšminga.

693    Trečia, ieškovė teigia, kad BPV pažeidė rūpestingumo ir gero administravimo pareigą, nes neišnagrinėjo galimų Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnyje numatytų sprendimų, t. y. BPF paskolos, kad būtų išspręstos Banco Popular likvidumo problemos.

694    Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies b punktą pertvarkymo schemoje taikydama pertvarkymo priemones BPV gali pasinaudoti BPF tik tiek, kiek tai reikalinga norint veiksmingai taikyti pertvarkymo priemones, siekiant, be kita ko, kad būtų suteiktos paskolos įstaigai, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra. Iš to aiškiai matyti, kad ši galimybė gali būti numatyta tik taikant pertvarkymo priemonę ir jokiu būdu nėra jai alternatyvi priemonė. Kaip pažymi BPV, BPF lėšos negali būti naudojamos izoliuotai, siekiant išspręsti įstaigos likvidumo problemas.

695    Ketvirta, subsidiariai, ieškovė tvirtina, kad BPV galėjo remtis kitomis Direktyvoje 2014/59 numatytomis priemonėmis. BPV pažeidė rūpestingumo pareigą ir viršijo savo diskrecijos ribas, kai neišnagrinėjo galimybės parengti ad hoc pertvarkymo priemonę, atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas Nr. 806/2014 nėra skirtas likvidumo problemoms išspręsti.

696    Pakanka pažymėti, kaip tai daro BPV, kad ji gali naudoti tik Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas pertvarkymo priemones.

697    Taigi reikia atmesti dešimtąjį pagrindą.

11.    Dėl ieškinio vienuoliktojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 14 dalies, siejamos su to paties reglamento 20 straipsnio 11 ir 15 dalimis, pažeidimu ir esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu

698    Šiame dublike pateiktame naujame pagrinde ieškovė nurodo, kad savo 2018 m. liepos 30 d. atsakyme į proceso organizavimo priemonę BPV nurodė, jog neatliks galutinio ex post vertinimo, ir teigia, kad pertvarkymo schema pažeidžiamos Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11, 14 ir 15 dalys. Pertvarkymo schema buvo priimta nesant nuostatų ir mechanizmų, būtinų tam, kad Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnyje nurodytas vertinimas būtų grindžiamas kuo išsamesne ir atnaujinta informacija apie Banco Popular turtą ir įsipareigojimus.

699    Ieškovė teigia, kad šis naujas pagrindas yra priimtinas pagal Procedūros reglamento 84 straipsnį, nes grindžiamas nauja aplinkybe, atsiradusia vykstant procesui, t. y. informacija, kurią BPV pateikė 2018 m. liepos 30 d. atsakyme į proceso organizavimo priemonę, pagal kurią nebus atliktas galutinis ex post vertinimas.

700    Komisija tvirtina, kad šis naujas pagrindas yra nepriimtinas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas, nes ieškovė remiasi po pertvarkymo schemos priėmimo atsiradusia aplinkybe, kuri negali turėti įtakos jo teisėtumui. BPV ir Banco Santander taip pat teigia, kad šis pagrindas susijęs su BPV sprendimu, priimtu po pertvarkymo schemos, ir kad tai negali turėti įtakos pertvarkymo schemos teisėtumui.

701    Pakanka pažymėti, kad dėl tų pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 597–600 punktuose, tai, ar atliktas galutinis ex post vertinimas, kuris akivaizdžiai yra vėlesnis už pertvarkymo schemos priėmimo datą, negali turėti įtakos ginčijamų sprendimų galiojimui.

702    Be to, pastabose dėl Banco Santander įstojimo į bylą paaiškinimo ieškovė paaiškina, kad šis naujas pagrindas grindžiamas ne galutinio ex post vertinimo nebuvimu; jame teigiama, kad pertvarkymo schema nuo pat jo priėmimo turėjo trūkumų, nes nebuvo Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 14 dalyje numatytų garantijų.

703    Pakanka konstatuoti, kad šiuo paaiškinimu ieškovė ginčija motyvus, kuriuos nurodė siekdama pateisinti šio naujo pagrindo pateikimą dubliko stadijoje.

704    Taigi reikia atmesti vienuoliktąjį pagrindą.

12.    Dėl ieškinio dvyliktojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalies, siejamos su to paties reglamento 20 straipsnio 3 ir 5 dalimis, pažeidimu

705    Šiame dublike pateiktame naujame pagrinde ieškovė, susipažinusi su 2018 m. vasario ir spalio mėn. paskelbtomis 2-ojo vertinimo versijomis, teigia, kad pertvarkymo schema, kurios sudedamoji dalis yra 2-asis vertinimas, pažeidžia Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 ir 5 dalis.

706    Pirma, ieškovė teigia, kad 2-ajame vertinime numatyta tik viena pertvarkymo priemonė, t. y. verslo pardavimo priemonė, o tai prieštarauja Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 daliai, pagal kurią laikinas vertinimas turi būti atliekamas prieš nusprendžiant dėl pertvarkymo priemonės. Šiai nuostatai prieštarautų tai, kad, pasirinkus taikytiną pertvarkymo priemonę, būtų parengtas laikinas įvertinimas. Antra, pertvarkymo schema pažeidžiama Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalis, nes 2-asis vertinimas nebuvo atliktas nepriklausomo asmens. Ieškovė teigia, kad Deloitte dirbo laikydamasi BPV nurodymų, kad negalėjo susidaryti savo nuomonės, nes BPV jai nurodė sutelkti dėmesį į verslo pardavimo priemonę, o dalį preliminaraus vertinimo, t. y. 1‑ąjį vertinimą, atliko pati BPV. Trečia, kadangi pertvarkymo priemonė buvo pasirinkta iš anksto, 2‑asis vertinimas negalėjo pasiekti Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalyje numatyto tikslo pateikti BPV informacijos apie naudotinos pertvarkymo priemonės rūšį.

707    Komisija teigia, kad šis naujas pagrindas nepriimtinas.

708    Remiantis Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalimi, vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.

709    Reikia konstatuoti, kad visi šiame naujame ieškinio pagrinde ieškovės pateikti argumentai iš esmės grindžiami tuo, kad 2-asis vertinimas buvo atliktas numatant tik vieną pertvarkymo priemonę, t. y. verslo pardavimo priemonę.

710    Šiuo klausimu ieškinio priede pateiktos pertvarkymo schemos versijos 42 konstatuojamoje dalyje buvo numatyta:

„Atsižvelgiant į bylos aplinkybių skubą, Deloitte atliko preliminarų vertinimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį. Šis preliminarus vertinimas atliktas siekiant:

<…>

c)      pagrįsti informacija sprendimą dėl perduotinų akcijų ar nuosavybės priemonių ir padėti BPV suprasti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis verslo pardavimo priemonės tikslais.“

711    Iš to matyti, jog tai, kad Deloitte atliko preliminarų vertinimą, kad įvertintų verslo pardavimo priemonės įgyvendinimo sąlygas, yra informacija, kuri jau buvo nurodyta pertvarkymo schemoje ir kurią ieškovė turėjo ieškinio pareiškimo dieną.

712    Ieškovė nenurodo jokių naujų elementų, kurie būtų jai žinomi dėl galimybės susipažinti su mažiau konfidencialia 2-ojo vertinimo versija, kuri BPV interneto svetainėje buvo paskelbta 2018 m. vasario ir spalio mėn. ir kuri galėtų pateisinti šio pagrindo pateikimą tik dublike. Taigi ieškovė, siekdama pateisinti šio naujo ieškinio pagrindo priimtinumą pagal Procedūros reglamento 84 straipsnį, negali remtis aplinkybe, kad ji galėjo susipažinti su 2-uoju vertinimu tik vykstant procesui.

713    Taigi dvyliktąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

714    Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad ieškovės argumentai nepagrįsti.

715    Pirma, priešingai, nei teigia ieškovė, iš Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalies, cituotos šio sprendimo 15 punkte, nematyti, kad vertinimas negali būti atliktas atsižvelgiant į konkrečią pertvarkymo priemonę. Taigi ieškovė klaidingai teigia, kad tai, jog 2-ajame vertinime numatyta tik verslo pardavimo priemonė, prieštarauja Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 daliai.

716    Antra, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalyje apibrėžti vertinimo tikslai atsižvelgiant į taikomą pertvarkymo priemonę. Konkrečiai kalbant, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies f punkte apibrėžti vertinimo tikslai tuo atveju, kai taikoma verslo pardavimo priemonė; šie tikslai skiriasi nuo to paties reglamento 20 straipsnio 5 dalies d ir e punktuose nurodytų tikslų, susijusių su atvejais, kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė arba turto atskyrimo priemonė.

717    Be to, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies b punktas, kuriame numatyta, kad, jeigu tenkinamos pertvarkymo procedūros taikymo sąlygos, vertinimo tikslas yra pagrįsti informacija sprendimą dėl atitinkamų pertvarkymo veiksmų, kurių reikia imtis subjekto atžvilgiu, turi būti aiškinamas taip, kad BPV, remdamasi vertinimu, turi galėti nustatyti techninius ir ekonominius elementus, leidžiančius įgyvendinti jos pasirinktą pertvarkymo priemonę.

718    Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalis negali būti aiškinama kaip įpareigojanti vertintoją atlikti vertinimą, atsižvelgiant į visas galimas pertvarkymo priemones. Taigi ieškovė klaidingai teigia, kad pagal šią nuostatą draudžiama atlikti 2-ąjį vertinimą atsižvelgiant į verslo pardavimo priemonę; ją BPV laike priemone, galinčia geriausiai pasiekti pertvarkymo tikslus.

719    Trečia, dėl ieškovės argumentų, kuriais siekiama paneigti vertintojo nepriklausomumą, reikia pažymėti, kad vertintojas neprivalo pats nustatyti tinkamiausios pertvarkymo priemonės. Kaip pažymi BPV, pertvarkymo institucija turi pasirinkti atitinkamo subjekto situacijai tinkamiausią priemonę.

720    Vadinasi tai, kad BPV nusprendė, jog verslo pardavimo priemonė geriausiai atitiko pertvarkymo tikslus ir kad ji pavedė Deloitte atlikti vertinimą, atitinkantį šios priemonės tikslus, negali būti laikoma kenkiančia Deloitte nepriklausomumui. Galiausiai reikia pažymėti, kad ieškovė nepaaiškina, kaip tai, kad BPV pati atliko 1-ąjį vertinimą, galėtų paneigti Deloitte nepriklausomumą, kai ji atliko 2-ąjį vertinimą, nes šiais dviem vertinimais siekiama skirtingų tikslų.

13.    Dėl prašymų taikyti proceso organizavimo ir pasirengimo nagrinėti bylą priemones

721    Ieškovė prašė Bendrojo Teismo taikyti įvairias proceso organizavimo ir pasirengimo nagrinėti bylą priemones.

722    Pirma, ieškinyje, dublike ir 2021 m. balandžio 19 d. rašte ieškovė paprašė Bendrojo Teismo nurodyti pateikti įvairius dokumentus. Be to, 2021 m. gegužės 17 d. raštu ieškovė paprašė Bendrojo Teismo pateikti Ispanijos Karalystei rašytinius klausimus.

723    Reikia priminti, kad savo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi dėl pasirengimo nagrinėti bylą priemonės pagal Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktą, 92 straipsnio 3 dalį ir 103 straipsnį Bendrasis Teismas nurodė BPV pateikti tam tikrus dokumentus, nurodytus šio sprendimo 95 punkte. 2021 m. birželio 9 d. nutartyje Bendrasis Teismas nurodė, kad BPV pateikti konfidencialios versijos dokumentai nėra reikšmingi ginčui išspręsti. Vis dėlto 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular raštas ECB be priedo buvo perduotas kitoms šalims.

724    Antra, ieškinyje ieškovė pasiūlė apklausti kelis liudytojus.

725    Kalbant apie bylos šalių pateiktų prašymų taikyti proceso organizavimo ar pasirengimo nagrinėti bylą priemones vertinimą, reikia priminti, kad tik Bendrasis Teismas gali spręsti dėl galimos būtinybės papildyti informaciją, kurią turi apie nagrinėjamas bylas (žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Mamoli Robinetteria / Komisija, C-619/13 P, EU:C:2017:50, 117 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Fleig / SEAE, C-446/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:918, 53 punktą).

726    Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad net jeigu ieškinyje pateiktame prašyme apklausti liudytojus yra tiksliai nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių reikia apklausti liudytoją ar liudytojus, ir jų apklausą pateisinantys motyvai, Bendrasis Teismas turi įvertinti prašymo reikšmę, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir būtinybę apklausti nurodytus liudytojus (žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Mamoli Robinetteria / Komisija, C-619/13 P, EU:C:2017:50, 118 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. spalio 22 d. Sprendimo Silver Plastics ir Johannes Reifenhäuser / Komisija, C‑702/19 P, EU:C:2020:857, 29 punktą).

727    Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad bylos medžiagoje esančios informacijos ir per posėdį pateiktų paaiškinimų pakanka, kad Bendrasis Teismas galėtų priimti sprendimą, nes galėjo veiksmingai priimti sprendimą remdamasis vykstant procesui pateiktais reikalavimais, pagrindais ir argumentais bei atsižvelgdamas į šalių pateiktus dokumentus.

728    Darytina išvada, kad reikia atmesti ieškovės prašymus taikyti proceso organizavimo ir pasirengimo nagrinėti bylą priemones, taip pat ir visą ieškinį.

V.      Dėl bylinėjimosi išlaidų

729    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Komisijos, BPV ir Banco Santander bylinėjimosi išlaidos pagal jų pateiktus reikalavimus.

730    Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalimi, įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taigi Ispanijos Karalystė, Parlamentas ir Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Aeris Invest Sàrl padengia savo ir Europos Komisijos, Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) ir Banco Santander, SA patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Ispanijos Karalystė, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Van der Woude

Jaeger

Kreuschitz

De Baere

 

      Steinfatt

Paskelbta 2022 m. birželio 1 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


Turinys



*      Proceso kalba: ispanų.