Language of document : ECLI:EU:T:2021:781

BENDROJO TEISMO (dešimtoji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. lapkričio 10 d.(*)

„Institucinė teisė – Europos piliečių iniciatyva – Sanglaudos politika – Tautinės mažumos gyvenami regionai – Sprendimas registruoti – Ieškinys dėl panaikinimo – Aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį – Priimtinumas – Reglamento (ES) Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktas – Pareiga motyvuoti“

Byloje T‑495/19

Rumunija, atstovaujama E. Gane, R. Haţieganu, L. Liţu ir L.‑E. Baţagoi,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą H. Stancu, I. Martínez del Peral ir H. Krämer,

atsakovę,

palaikomą

Vengrijos, atstovaujamos M. Fehér, M. Tátrai ir K. Szíjjártó,

įstojusios į bylą šalies,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2019 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimą (ES) 2019/721 dėl pasiūlytos piliečių iniciatyvos „Sanglaudos politika, skirta regionų lygiateisiškumui ir regionų kultūrai išsaugoti“ (OL L 122, 2019, p. 55)

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas A. Kornezov, teisėjai E. Buttigieg (pranešėjas) ir K. Kowalik‑Bańczyk,

posėdžio sekretorė I. Kurme, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. gegužės 21 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2013 m. birželio 18 d., remiantis ESS 11 straipsnio 4 dalimi ir 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011, p. 1), Komisijai buvo pateiktas pasiūlymas dėl piliečių iniciatyvos (toliau – EPI) „Sanglaudos politika, skirta regionų lygiateisiškumui ir regionų kultūrai išsaugoti“ (toliau – ginčijama pasiūlyta EPI).

2        Remiantis ginčijamos pasiūlytos EPI organizatorių pateikta informacija, kurią, laikantis Reglamento Nr. 211/2011 II priedo, reikia pateikti registruojant pasiūlytą EPI, galima teigti, kad tuo pasiūlymu siekta, kad Europos Sąjunga, vykdydama sanglaudos politiką, ypatingą dėmesį skirtų regionams, kurie dėl jiems būdingų etninių, kultūrinių, religinių ar kalbinių ypatybių skiriasi nuo gretimų regionų. Kalbant apie tokius regionus, aprėpiančius geografines vietoves, kuriose nėra administracinę kompetenciją turinčių struktūrų, reikia užkirsti kelią bet kokiam jų ekonominės plėtros atotrūkiui arba atsilikimui, palyginti su gretimais regionais, užtikrinti paramą ekonominei plėtrai ir išlaikyti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos sąlygas taip, kad dėl to nepakistų šių regionų ypatybės. Todėl šiems regionams turėtų būti suteiktos tokios pačios galimybės pasinaudoti įvairiais Sąjungos fondais ir užtikrintas jų ypatybių išsaugojimas, taip pat tinkama ekonominė plėtra tam, kad Sąjungos vystymasis būtų tvarus ir būtų išsaugota jos kultūrų įvairovė.

3        2013 m. liepos 25 d. Sprendimu C(2013) 4975 final ir taikydama Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą Komisija atmetė prašymą įregistruoti ginčijamą pasiūlytą EPI, nes ta iniciatyva akivaizdžiai nepatenka į jos įgaliojimus teikti siūlymą dėl Sąjungos teisės akto priėmimo siekiant įgyvendinti Sutartis.

4        2016 m. gegužės 10 d. Sprendimu Izsák ir Dabis / Komisija (T‑529/13, EU:T:2016:282) Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl Sprendimo C(2013) 4975 final panaikinimo.

5        Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Teisingumo Teismas priėmė 2019 m. kovo 7 d. Sprendimą Izsák ir Dabis / Komisija (C‑420/16 P, EU:C:2019:177), panaikino 2016 m. gegužės 10 d. Sprendimą Izsák ir Dabis / Komisija (T‑529/13, EU:T:2016:282) ir priėmė galutinį sprendimą panaikinti Sprendimą C(2013) 4975 final.

6        2019 m. balandžio 30 d. Komisija priėmė Sprendimą (ES) 2019/721 dėl ginčijamos pasiūlytos EPI (OL L 122, 2019, p. 55, toliau – ginčijamas sprendimas), kuriuo tą pasiūlymą užregistravo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnį.

7        Ginčijamo sprendimo 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė ginčijamos pasiūlytos EPI dalyką ir tikslus, kaip išdėstyta šio sprendimo 2 punkte.

8        Ginčijamo sprendimo 3 ir 4 konstatuojamosiose dalyse Komisija pažymėjo, kad, siekiant paskatinti Sąjungos piliečius naudotis EPI mechanizmu ir, galiausiai, šitaip dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime, EPI teikimo procedūros ir sąlygos turėtų būti aiškios, paprastos, patogios ir atitikti EPI pobūdį.

9        Ginčijamo sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė:

„Remiantis [SESV] 177 straipsniu, gali būti priimami Sutartims įgyvendinti reikalingi Sąjungos teisės aktai, kuriais nustatomi struktūrinių fondų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir sąranga, galinti apimti ir fondų grupavimą.“

10      Ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, jog nėra taip, kad ginčijama pasiūlyta EPI, kiek ja „siekiama, kad Komisija pateiktų pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais nustatomi struktūrinių fondų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir sąranga, jei finansuotinais veiksmais stiprinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“, akivaizdžiai nepatektų į jos įgaliojimus pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą.

11      Ginčijamo sprendimo 7 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad ginčijama pasiūlyta EPI tenkina Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies a, c ir d punktuose numatytas sąlygas, o 8 konstatuojamojoje dalyje nusprendė, kad reikia ją užregistruoti.

12      Ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nurodyta:

„1. Pasiūlyta piliečių iniciatyva „Sanglaudos politika, skirta regionų lygiateisiškumui ir regionų kultūrai išsaugoti“ užregistruojama.

2. Pritarimo šiai pasiūlytai piliečių iniciatyvai pareiškimai gali būti renkami remiantis tuo, kad ja siūloma Komisijai pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais nustatomi struktūrinių fondų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir sąranga, jei finansuotinais veiksmais stiprinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda.“

13      Ginčijamo sprendimo 3 straipsnyje pažymėta, kad sprendimas skirtas pasiūlytos ginčijamos EPI organizatoriams.

 Procesas ir šalių reikalavimai

14      2019 m. liepos 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį Rumunijos ieškinį.

15      2019 m. rugsėjo 27 d. Komisija pateikė atsiliepimą į ieškinį.

16      2019 m. spalio 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, juo Vengrija pateikė prašymą įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

17      2019 m. gruodžio 16 d. buvo pateiktas dublikas.

18      2020 m. sausio 7 d. dešimtosios kolegijos pirmininko sprendimu Vengrijai leista įstoti į bylą.

19      2020 m. sausio 27 d. buvo pateiktas triplikas.

20      2020 m. vasario 18 d. Vengrija pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus, o 2020 m. gegužės 21 d. Rumunija per nustatytą terminą pateikė pastabas dėl šių paaiškinimų. Komisija nepateikė pastabų dėl įstojimo į bylą paaiškinimo.

21      2020 m. liepos 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Rumunijos raštą, juo buvo pateiktas prašymas surengti teismo posėdį remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalimi.

22      Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje nustatytas proceso organizavimo priemones paprašė Komisijos ir Vengrijos, jei šios pageidauja, pateikti pastabas dėl Rumunijos argumentų dėl ieškinio priimtinumo. Abi šalys pateikė pastabas per nustatytą terminą.

23      Per 2021 m. gegužės 21 d. įvykusį posėdį buvo išklausytos šalių žodinės pastabos ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

24      Rumunija Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

25      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš Rumunijos bylinėjimosi išlaidas.

26      Vengrija Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį.

 Dėl teisės

 Dėl ieškinio priimtinumo

27      Rumunija, kuri kelia klausimą dėl ieškinio priimtinumo, kiek tai susiję su galimybe ginčyti ginčijamą aktą ir su suinteresuotumu pareikšti ieškinį, teigė, kad šis ieškinys yra priimtinas.

28      Pastabose dėl Rumunijos argumentų (žr. šio sprendimo 22 punktą) Komisija išreiškė abejonių dėl ieškinio priimtinumo.

29      Konkrečiai kalbant, Komisijai kyla abejonių dėl galimybės ginčyti ginčijamą sprendimą, nes tas sprendimas gali būti laikomas parengiamuoju aktu, „pirmuoju piliečių iniciatyvos mechanizmo etapu“, kuris galėtų baigtis Komisijai priėmus pranešimą, kaip numatyta Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies c punkte, kuris būtų galimas ginčyti aktas. Šiuo klausimu Komisija nurodė, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, kiek tai susiję su aktais ar sprendimais, kurie rengiami keliais etapais ir būtent pasibaigus vidaus procedūrai, aktais, dėl kurių būtų galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, iš principo gali būti laikomos tik priemonės, kuriose nustatyta galutinė tam tikros institucijos pozicija pasibaigus tai procedūrai, išskyrus tarpines procedūras, kurių tikslas yra parengti galutinį sprendimą.

30      Kad pagrįstų šias abejones, Komisija taip pat nurodė, kad, remiantis Bendrojo Teismo jurisprudencija, ieškinį dėl panaikinimo pareikšti, įskaitant ir valstybę narę, galima dėl aktų, kurie skirti sukelti teisinių pasekmių, kurios gali būti nepalankios. Tačiau, pasak Komisijos, kai kalbama apie sprendimą užregistruoti pasiūlytą EPI, sunku suprasti, kokios iš šios pasiūlytos EPI kylančios teisinės pasekmės gali padaryti žalos ir kam. Komisija konkrečiai remiasi 2010 m. gegužės 21 d. Sprendimu Prancūzija / Komisija (T‑425/04, T‑444/04, T‑450/04 ir T‑456/04, EU:T:2010:216, 119 punktas).

31      Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Komisija paliko Bendrajam Teismui vertinti klausimą dėl galimybės ginčyti ginčijamą sprendimą.

32      Atvirkščiai, Komisija pritarė Rumunijos vertinimui, kad valstybių narių galimybei pasinaudoti teise pareikšti ieškinį dėl Sąjungos teisės akto panaikinimo netaikomas reikalavimas įrodyti suinteresuotumą pareikšti ieškinį.

33      Pastabose dėl Rumunijos argumentų (žr. šio sprendimo 22 punktą) Vengrija pritarė ieškinio priimtinumui ir nurodė, be kita ko, kad ginčijamas sprendimas gali būti ginčijamas. Vengrija taip pat nurodė, kad Bendrasis Teismas pagrįstai turi priimti sprendimą dėl šio teisinio klausimo, kad būtų išsklaidytos visos abejonės.

34      Remiantis visų trijų šalių argumentais darytina išvada, kad jos neneigia, jog valstybių narių galimybei pasinaudoti teise pareikšti ieškinį dėl Sąjungos teisės akto panaikinimo netaikomas reikalavimas įrodyti suinteresuotumą pareikšti ieškinį. Remiantis jurisprudencija galima teigti, kad valstybė narė, kaip šiuo atveju Rumunija, gali pareikšti ieškinį dėl privalomų teisinių pasekmių sukeliančio akto panaikinimo ir neprivalo įrodyti suinteresuotumo pareikšti ieškinį (žr. 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, EU:C:2011:656, 36 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Tam, kad valstybės narės ieškinys būtų priimtinas, ji neturi įrodyti, kad jos ginčijamas Sąjungos aktas jai sukelia teisinių pasekmių (žr. 2012 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, T‑154/10, EU:T:2012:452, 37 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). 2010 m. gegužės 21 d. Sprendimas Prancūzija / Komisija (T‑425/04, T‑444/04, T‑450/04 ir T‑456/04, EU:T:2010:216), kuriuo remiasi Komisija (žr. šio sprendimo 30 punktą), kuris galiausiai buvo panaikintas dėl apeliacinio skundo priimtu 2013 m. kovo 19 d. Sprendimu Bouygues ir Bouygues Télécom / Komisija ir kt. ir Komisija / Prancūzija ir kt. (C‑399/10 P ir C‑401/10 P, EU:C:2013:175), nekelia jokių abejonių pirmiau nurodytos jurisprudencijos.

35      Kadangi Komisija išreiškė abejonių dėl galimybės ginčyti ginčijamą sprendimą, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, ir atsižvelgiant į Vengrijos prašymą, kad Bendrasis Teismas priimtų aiškų sprendimą dėl šio klausimo, reikia pateikti keletą argumentų.

36      Remiantis suformuota jurisprudencija, išplėtota nagrinėjant valstybių narių ar institucijų pareikštus ieškinius dėl panaikinimo, galima teigti, kad aktai, kuriuos galima ginčyti pagal SESV 263 straipsnį, yra visi institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių (žr. 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, EU:C:2011:656, 36 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

37      Siekiant nustatyti, ar aktas sukelia teisinių pasekmių, reikia atsižvelgti būtent į jo dalyką, turinį, esmę, taip pat jo priėmimo faktines ir teisines aplinkybes (žr. 2018 m. balandžio 23 d. Sprendimo One of Us ir kt. / Komisija, T‑561/14, EU:T:2018:210, 70 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

38      Šiuo atveju reikia įvertinti, ar ginčijamu sprendimu, kurį Komisija priėmė remdamasi Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsniu ir kuriuo nusprendė užregistruoti pasiūlytą ginčijamą EPI, siekta sukelti privalomų teisinių pasekmių, kad jį būtų galima laikyti aktu, kurį galima ginčyti pagal SESV 263 straipsnį.

39      Šiuo klausimu, kaip jau yra pažymėjęs Sąjungos teismas (2018 m. balandžio 23 d. Sprendimo One of Us ir kt. / Komisija, T‑561/14, EU:T:2018:210, 73 punktas), Reglamente Nr. 211/2011, kuris buvo taikomas ginčijamo sprendimo priėmimo momentu, nustatytos procedūros ir sąlygos, taikomos pateikiant EPI. Jo 8 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad reikia minimalios organizuotos struktūros, ir šiuo tikslu jame numatyta įsteigti piliečių komitetą, kurį sudarytų fiziniai asmenys (organizatoriai) bent iš septynių skirtingų valstybių narių ir kuris būtų atsakingas už EPI rengimą ir jos pateikimą Komisijai. Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnyje numatyta, kad pasiūlyta EPI turi būti įregistruota Komisijoje ir kad registruojama su sąlyga, kad Komisija nustato, jog yra įvykdytos tam tikros toje nuostatoje įtvirtintos sąlygos. Viena iš tokių sąlygų yra sąlyga, pagal kurią aptariama pasiūlyta EPI neturi akivaizdžiai nepatekti į Komisijos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis (Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktas). Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apie užregistruotą pasiūlytą EPI pranešama visuomenei to reglamento 4 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytame registre.

40      Tik užregistravus aptariamą pasiūlytą EPI galima pradėti rinkti bent milijono pasirašiusiųjų asmenų iš ne mažiau kaip ketvirtadalio visų valstybių narių pritarimo pasiūlytai EPI pareiškimus. Toks rinkimas turi vykti pagal Reglamento Nr. 211/2011 5–8 straipsniuose numatytas procedūras ir sąlygas. Konkrečiai kalbant, remiantis Reglamento Nr. 211/2011 8 straipsniu, surinktus pritarimo pareiškimus organizatoriai pateikia atitinkamoms valstybėms narėms tikrinti ir tvirtinti.

41      Reglamento Nr. 211/2011 9 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad, jeigu laikytasi visų šiame reglamente nustatytų procedūrų ir reikalavimų, organizatoriai gali EPI pateikti Komisijai kartu su informacija apie gautą iniciatyvos finansavimą ir paramą jai. Ši informacija skelbiama registre.

42      Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija, gavusi EPI pagal to reglamento 9 straipsnį:

a)      nedelsdama paskelbia EPI registre;

b)      tinkamu lygmeniu priima organizatorius, sudarydama jiems galimybes išsamiai paaiškinti piliečių iniciatyvoje keliamus klausimus;

c)      per tris mėnesius paskelbia pranešimą, kuriame pateikia teisines ir politines išvadas dėl EPI, nurodo, kokių veiksmų prireikus ketina imtis ir dėl kokių priežasčių imasi ar nesiima tokių veiksmų.

43      Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie tą pranešimą turi būti pranešta organizatoriams, taip pat Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai ir jis turi būti paskelbtas viešai.

44      Reglamento Nr. 211/2011 11 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad per šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą trijų mėnesių terminą organizatoriams suteikiama galimybė pristatyti EPI per viešąjį svarstymą Parlamente.

45      Remiantis šio sprendimo 39–44 punktuose pateiktomis nuostatomis darytina išvada, kad šioje byloje ginčijamu sprendimu užregistruoti pasiūlytą EPI siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių organizatoriams, institucijoms ir suinteresuotosioms valstybėms narėms.

46      Dėl organizatorių reikia pažymėti, kad sprendimu užregistruoti paleidžiamas pritarimo pareiškimų rinkimo mechanizmas, o organizatoriams, be kita ko, suteikiama teisė, pirma, pristatyti EPI Komisijai ir ją išsamiai paaiškinti (žr. šio sprendimo 41 punktą ir 42 punkto b papunktį), antra, teisė reikalauti iš Komisijos, kad ji pateiktų Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą pranešimą (žr. šio sprendimo 42 punkto c papunktį), ir, trečia, teisė pristatyti EPI per viešąjį svarstymą Parlamente (žr. šio sprendimo 44 punktą). Šios išvardytos organizatoriams suteiktos teisės tuo pat metu yra pareigos atitinkamoms institucijoms, t. y. Komisijai ir Parlamentui, nes Komisija privalo priimti organizatorius ir pateikti nurodytą pranešimą, o Parlamentas turi surengti viešąjį svarstymą.

47      Dėl suinteresuotųjų valstybių narių reikia pažymėti, kad sprendimas užregistruoti pasiūlytą EPI joms sukuria pareigą suteikti leidimą rinkti pritarimo pareiškimus, juos tikrinti ir tvirtinti (žr. šio sprendimo 40 punktą).

48      Komisijos abejonės dėl galimybės ginčyti ginčijamą sprendimą yra nepagrįstos.

49      Šiuo atveju reikia atmesti vertinimą, kad sprendimas užregistruoti pasiūlytą EPI yra parengiamasis ar tarpinis aktas, kurio tikslas yra pasirengti priimti Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą pranešimą (žr. šio sprendimo 29 punktą).

50      Iš tiesų, Sąjungos teismas jau yra konstatavęs, kad, viena vertus, registravimo procedūros tikslas yra išvengti beprasmių organizatorių pastangų dėl EPI, kuri nuo pat pradžių negali užtikrinti, kad norimas rezultatas bus pasiektas, ir, kita vertus, sprendimas įregistruoti pasiūlytą EPI reikalauja pirminio jos teisinio vertinimo, tačiau iš anksto nelemia remiantis Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies c punktu priimtame pranešime, kuriame Komisija išdėsto „teisines ir politines išvadas“ dėl EPI, pateikto jos atlikto vertinimo, taip pat veiksmų, kurių ji ketina, jei prireiktų, imtis, ir priežasčių, dėl kurių ji imsis arba nesiims tų veiksmų (šiuo klausimu žr. 2018 m. balandžio 23 d. Sprendimo One of Us ir kt. / Komisija, T‑561/14, EU:T:2018:210, 117 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

51      Beje, 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendime Puppinck ir kt. / Komisija (C‑418/18 P, EU:C:2019:1113, 70 punktas) Teisingumo Teismas pažymėjo, kad EPI mechanizmo konkreti pridėtinė vertė yra ne rezultato tikrumas, o ja Sąjungos piliečiams sukuriamos galimybės inicijuoti politinius debatus Sąjungos institucijose, nelaukiant, kol bus pradėta teisėkūros procedūra. Kaip teisingai pažymi Komisija, politiniai debatai su piliečiais ir su visuomene vyksta būtent per pritarimo pareiškimų rinkimo kampaniją, per susitikimą su Komisija ir per viešąjį svarstymą Parlamente. Taigi politinės diskusijos prasideda priėmus sprendimą įregistruoti ir per vėliau prasidedančią procedūrą iki tol, kol Komisija priima Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą pranešimą.

52      Galima teigti, kad sprendimas įregistruoti pasiūlytą EPI yra EPI proceso konkretaus etapo pabaiga, sukelianti kitokių privalomų teisinių pasekmių nei pasekmės, kurių sukelia Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas pranešimas, kuris, beje, taip pat yra aktas, kurį galima ginčyti, kaip tai suprantama remiantis 2018 m. balandžio 23 d. Sprendimu One of Us ir kt. / Komisija (T‑561/14, EU:T:2018:210).

53      Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus reikia daryti išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra aktas, kurį galima ginčyti, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, ir kad šis ieškinys yra priimtinas.

 Dėl esmės

54      Ieškiniui pagrįsti Rumunija pateikia du pagrindus. Pirmasis grindžiamas Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punkto pažeidimu, o antrasis – pareigos motyvuoti pažeidimu. Pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį pagrindą.

 Dėl pagrindo dėl pareigos motyvuoti pažeidimo

55      Rumunija visų pirma teigia, kad Komisija turi plačią diskreciją vertinti, ar laikomasi Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sąlygos, ir kad dėl tos priežasties jai tenkanti pareiga motyvuoti yra labai svarbi.

56      Tokiomis aplinkybėmis, pirma, Rumunija priekaištauja Komisijai, kad ši ginčijamame sprendime nenurodė priežasčių, dėl kurių ji turi kompetenciją inicijuoti aktus dėl ginčijamos pasiūlytos EPI dalyko ir tikslų, nurodytų tame sprendime.

57      Antra, Rumunija priekaištauja Komisijai, kad ji nepakankamai motyvavo požiūrį, išdėstytą ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 straipsnio 2 dalyje, kur pažymėta, kad leidžiama rinkti pritarimo ginčijamai pasiūlytai EPI pareiškimus „remiantis tuo, kad [šia iniciatyva] siūloma Komisijai pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais nustatomi struktūrinių fondų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir sąranga, jei finansuotinais veiksmais stiprinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda.“

58      Pasak Rumunijos, nurodyto Komisijos požiūrio motyvavimas yra reikalingas atsižvelgiant, viena vertus, į ginčijamo sprendimo priėmimo kontekstą, pasižymėjusį, be kita ko, tuo, kad iš pradžių Sprendimu (2013) 4975 final Komisija atsisakė registruoti ginčijamą pasiūlytą EPI ir kad 2019 m. kovo 7 d. Sprendime Izsák ir Dabis / Komisija (C‑420/16 P, EU:C:2019:177) Teisingumo Teismas neaptiko Komisijos sprendime padarytos klaidos, ir, kita vertus, į tai, kad, remiantis Reglamento Nr. 211/2011 nuostatomis, sprendimas įregistruoti pasiūlytą EPI turi būti pagrįstas tiksliu jos dalyko ir tikslų vertinimu, net jei tas vertinimas atliekamas abstrakčiai, o ne konkrečiai. Rumunija pažymi, kad šiuo atveju Komisija tikriausiai užregistravo ginčijamą pasiūlytą EPI nežinodama, ko iš tiesų ja siekiama.

59      Rumunija teigia, kad ginčijamame sprendime nepaaiškinta, dėl kokios priežasties buvo galima įregistruoti ginčijamą pasiūlytą EPI, ir kad Komisija šiuo atveju pažeidė SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje nustatytą pareigą motyvuoti.

60      Komisija ir Vengrija ginčija Rumunijos argumentus.

61      Reikia priminti, kad SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta pareiga motyvuoti teisės aktus taikoma visiems aktams, kurie gali tapti ieškinio dėl panaikinimo dalyku (2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑370/07, EU:C:2009:590, 42 punktas). Tuo remiantis darytina išvada, kad nepaisant aplinkybės, jog Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje Komisijos pareiga informuoti organizatorius apie sprendimo motyvus nustatyta tik tuo atveju, jei ji atsisako registruoti pasiūlytą EPI, ginčijamam sprendimui taikoma pareiga motyvuoti, net jeigu juo Komisija nusprendžia įregistruoti ginčijamą pasiūlytą EPI (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Rumunija / Komisija, T‑391/17, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2019:672, 79 punktą).

62      Remiantis suformuota jurisprudencija dėl SESV 296 straipsnio, teisės aktų motyvavimas turi būti priderintas prie atitinkamo teisės akto pobūdžio ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų susipažinti su priimtos priemonės pagrindimu, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę (žr., be kita ko, 2017 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Anagnostakis / Komisija, C‑589/15 P, EU:C:2017:663, 28 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

63      Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad pareiga motyvuoti turi būti vertinama atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį. Nurodant motyvus nereikalaujama tiksliai atskleisti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes klausimas, ar išdėstyti motyvai atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į to akto formuluotę, bet ir į jo kontekstą bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2017 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Anagnostakis / Komisija, C‑589/15 P, EU:C:2017:663, 29 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

64      Be to, pareigą motyvuoti, kaip esminį procedūrinį reikalavimą, reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo kontrolės, kuri priskirtina prie teisės akto teisėtumo iš esmės kontrolės ir reiškia, kad teismas turi patikrinti, ar motyvai, kuriais grindžiamas aktas, nėra klaidingi (šiuo klausimu žr. 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, EU:C:1998:154, 66–68 punktus).

65      Taip pat reikia priminti, kad, kaip jau yra pažymėjęs Sąjungos teismas, Komisija neturi plačios diskrecijos registruodama pasiūlytą EPI, nes Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši institucija „registruoja“ pasiūlytą EPI, jeigu tenkinamos to reglamento 4 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nustatytos sąlygos, t. y. būtent jeigu aptariama pasiūlyta EPI neturi akivaizdžiai nepatekti į Komisijos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis. Atvirkščiai, jeigu atlikus pirminį vertinimą yra akivaizdu, kad pastaroji sąlyga netenkinama, Komisija „atsisako“ registruoti aptariamą pasiūlytą EPI, kaip nurodyta Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje (2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Rumunija / Komisija, T‑391/17, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2019:672, 84 punktas). Taigi šio sprendimo 55 punkte išdėstytus Rumunijos argumentus reikia atmesti.

66      Atsižvelgiant būtent į šio sprendimo 61–65 punktuose išdėstytus argumentus šiuo atveju reikia įvertinti, ar ginčijamas sprendimas yra teisiškai motyvuotas.

67      Dėl konteksto, kuriame ginčijamas sprendimas buvo priimtas, reikia priminti, kad Komisija iš pradžių Sprendimu C(2013) 4975 final atsisakė registruoti ginčijamą pasiūlytą EPI pasiūlymą, nes jis akivaizdžiai nepatenka į jos įgaliojimus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą.

68      Komisija pažymėjo, kad ginčijamos pasiūlytos EPI pagrindinis tikslas yra užtikrinti „regionų lygiateisiškumą ir regionų kultūros tvarumą“ skiriant „ypatingą dėmesį regionams, kurie dėl jiems būdingų nacionalinių, etninių, kultūrinių, religinių ar kalbinių ypatybių skiriasi nuo gretimų regionų“. Komisija nusprendė, kad SESV 174–178 straipsniai, kurie aptariamame pasiūlyme nurodyti kaip reikšmingos Sutarčių nuostatos siūlomiems veiksmams, negali būti naudojami kaip teisinis pagrindas siūlomam teisės aktui priimti, nes visų priemonių, kurios priimamos vykdant sanglaudos politiką, tikslas turi būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, kaip apibrėžta SESV 174 straipsnyje, stiprinimas. Pasak Komisijos, tautinių mažumų padėties gerinimas negalėjo būti suprastas kaip siekis „mažinti regionų plėtros lygio skirtumus“ ir tam tikrų regionų atsilikimą, kaip numatyta SESV 174 straipsnio antroje pastraipoje. Šiuo klausimu Komisija nusprendė, kad SESV 174 straipsnio trečioje pastraipoje išvardytų „trūkumų“, kurie sukelia pareigą skirti „ypatingą dėmesį“ konkrečiam regionui, sąrašas yra baigtinis.

69      Šį Komisijos sprendimą Bendrasis Teismas patvirtino atmesdamas pareikštą ieškinį dėl jo panaikinimo (2016 m. gegužės 10 d. Sprendimo Izsák ir Dabis / Komisija, T‑529/13, EU:T:2016:282).

70      2019 m. kovo 7 d. Sprendimu Izsák ir Dabis / Komisija (C‑420/16 P, EU:C:2019:177) Teisingumo Teismas panaikino šio sprendimo 69 punkte nurodytą sprendimą.

71      Pirma, viena vertus, Teisingumo Teismas, pateikdamas Komisijos pareigų vertinant Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą registravimo sąlygą išaiškinimą, priminė, kad šią registravimo sąlygą Komisija turi vertinti ir taikyti taip, kad būtų galima lengvai naudotis EPI. Taigi tik tuo atveju, jei pasiūlyta EPI, atsižvelgiant į jos dalyką ir tikslus, nustatytus remiantis privalomai arba prireikus papildomai pagal Reglamento Nr. 211/2011 II priedą organizatorių pateikta informacija, akivaizdžiai nepatektų į Komisijos įgaliojimus teikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis, Komisija turėtų teisę atsisakyti registruoti tokią pasiūlytą EPI pagal to reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą (2019 m. kovo 7 d. Sprendimo Izsák ir Dabis / Komisija, C‑420/16 P, EU:C:2019:177, 53 ir 54 punktai).

72      Kita vertus, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad klausimas, ar priemonė, pasiūlyta teikiant EPI, patenka į Komisijos įgaliojimus, iš pirmo žvilgsnio yra ne faktų ar įrodymų vertinimo klausimas, kuriam būtų taikomos įrodinėjimo pareigos taisyklės, bet iš esmės nagrinėjamų Sutarčių nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimas. Taigi, kai Komisija gauna prašymą įregistruoti pasiūlytą EPI, tuo metu ji neturi tikrinti, ar visos nurodytos faktinės aplinkybės yra įrodytos arba ar motyvai, kuriais grindžiamas pasiūlymas ir siūlomos priemonės, yra pakankami. Siekdama įvertinti, ar laikytasi Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatytos registravimo sąlygos, ji turi apsiriboti tyrimu, ar, objektyviai vertinant, tokių priemonių, vertinamų abstrakčiai, galėtų būti imamasi remiantis Sutartimis (2019 m. kovo 7 d. Sprendimo Izsák ir Dabis / Komisija, C‑420/16 P, EU:C:2019:177, 61 ir 62 punktai).

73      Antra, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad, kiek tai susiję su ginčijamos pasiūlytos EPI registracija, organizatoriai privalėjo pateikti įrodymą, kad Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta. Pasak Teisingumo Teismo, Bendrasis Teismas klaidingai įvertino aptariamą registravimo sąlygą ir užduočių pasidalijimą tarp EPI organizatorių ir Komisijos per vėliau vykstančią registracijos procedūrą (2019 m. kovo 7 d. Sprendimo Izsák ir Dabis / Komisija, C‑420/16 P, EU:C:2019:177, 63 ir 72 punktai).

74      Trečia, Teisingumo Teismas patikrino, kaip šio sprendimo 69 punkte nurodytame sprendime Bendrasis Teismas aiškina SESV 174 straipsnį, skaitomą kartu su SESV 4 straipsnio 2 dalies c punktu. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nurodė:

„68.      Tiesa, kad SESV 174 straipsnyje Sąjungos sanglaudos politikos tikslai nustatyti bendrais bruožais ir Sąjungai suteikiama plati diskrecija dėl veiksmų, kurių ji gali imtis ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srityje, atsižvelgiant į platų regionų, kuriems šie veiksmai, tikėtina, gali turėti įtakos, suvokimą.

69.      Visų pirma SESV 174 straipsnio trečioje pastraipoje nustatytas „didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinči[ų]“ vietovių sąrašas yra orientacinis, o ne išsamus, kaip matyti iš šioje nuostatoje vartojamų sąvokų „parmi les régions concernées“ [„kalbant apie tokius regionus“], ir „telles que“ [„pavyzdžiui“].

70.      Vis dėlto, kaip skundžiamo sprendimo 87 ir 89 punktuose nurodė Bendrasis Teismas, etninės, kultūrinės, religinės arba kalbinės tautinių mažumų gyvenamų regionų ypatybės negali būti sistemingai laikomos kliūtimi ekonominei plėtrai, palyginti su gretimais regionais.

71.      Iš to išplaukia, kad skundžiamo sprendimo 85–89 punktuose atmesdamas galimybę, kad tautinių mažumų gyvenamas regionas gali, atsižvelgiant į jo etnines, kultūrines, religines ar kalbines savybes, sistemingai būti laikomas „didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčia vietove“, kaip tai suprantama pagal SESV 174 straipsnio trečią pastraipą, Bendrasis Teismas teisingai išaiškino šioje nuostatoje esančią sąvoką „vietovės“, todėl šiuo klausimu nepadarė teisės klaidos.“

75      Ketvirta, Teisingumo Teismas pritarė apeliaciniam skundui ir panaikino šio sprendimo 69 punkte nurodytą sprendimą, patenkindamas šio sprendimo 73 punkte apibendrintą reikalavimą (2019 m. kovo 7 d. Sprendimo Izsák ir Dabis / Komisija, C‑420/16 P, EU:C:2019:177, 73 punktas).

76      Penkta, Teisingumo Teismas, nusprendęs, kad šioje bylos stadijoje galima priimti galutinį sprendimą, panaikino Komisijos priimtą sprendimą atsisakyti įregistruoti ginčijamą pasiūlytą EPI. Konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismas, konstatavęs, jog Bendrasis Teismas padarė teisęs klaidą (teigdamas, jog tam, kad aptariama pasiūlyta EPI būtų įregistruota, ieškovai turėjo pateikti įrodymą, kad tenkinama Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta sąlyga), nusprendė, kad ieškovų ieškinių pagrindas dėl tos nuostatos pažeidimo yra pagrįstas. Remdamasis šia išvada Teisingumo Teismas nusprendė, kad Komisijos priimtas sprendimas atsisakyti registruoti ginčijamą pasiūlytą EPI turi būti panaikintas (2019 m. kovo 7 d. Sprendimo Izsák ir Dabis / Komisija, C‑420/16 P, EU:C:2019:177, 74–77 punktai).

77      Tik priėmus 2019 m. kovo 7 d. Sprendimą Izsák ir Dabis / Komisija (C‑420/16 P, EU:C:2019:177) Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo įregistravo ginčijamą pasiūlytą EPI.

78      Remiantis ginčijamo sprendimo formuluote (žr. šio sprendimo 7–13 punktus), darytina išvada, kad, pirma, Komisija nustatė ginčijamos pasiūlytos EPI dalyką ir tikslus. Antra, Komisija atliko reikalaujamą preliminarią teisinę analizę, viena vertus, ginčijamo sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje nurodžiusi teisinį pagrindą, leidžiantį jai teikti Sąjungos teisės akto pasiūlymą ir taip įgyvendinti ginčijamą EPI, t. y. – SESV 177 straipsnį, ir, kita vertus, ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodžiusi, kad įgyvendinant šią EPI finansuojamais veiksmais turėtų būti siekiama ekonominės, socialinės ir teritorinės Sąjungos sanglaudos. Kitaip tariant, Komisija, atlikdama šią analizę, nustatė Sąjungos kompetencijos ribas, kiek tai susiję su ginčijama pasiūlyta EPI.

79      Atsižvelgdamas į ginčijamo sprendimo formuluotę, į jo priėmimo aplinkybes ir į šioje srityje reikšmingas teisės normas, Bendrasis Teismas tvirtina, kad ginčijamas sprendimas teisiškai motyvuotas. Šios išvados nepaneigia Rumunijos pateikti priekaištai.

80      Pirma, dėl pirmojo Rumunijos priekaišto, kad Komisija nenurodė priežasčių, dėl kurių ji turi kompetenciją siūlyti priimti Sąjungos teisės aktą, įgyvendinantį ginčijamą EPI (šio sprendimo 56 punktas), pažymėtina, kad remiantis ginčijamo sprendimo formuluote galima teigti, jog Komisija nusprendė, kad ginčijama pasiūlyta EPI susijusi su SESV trečios dalies XVIII antraštinėje dalyje aptariama ekonominės, socialinės ir teritorinės Sąjungos sanglaudos politika ir kad SESV 177 straipsnis gali būti teisėtas pagrindas priimti Sąjungos teisės aktą, kuriuo įgyvendinama ginčijama EPI. Ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnio 2 dalyje Komisija taip pat nurodė Sąjungos kompetencijos ribas šioje srityje. Tokiomis aplinkybėmis Rumunijos priekaištas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

81      Dėstydama antrąjį priekaištą (šio sprendimo 57 ir 58 punktai), Rumunija iš esmės teigia, kad ginčijamame sprendime nepakankamai paaiškintas Komisijos pozicijos dėl ginčijamos pasiūlytos EPI pasikeitimas, kurį liudija tai, kad Komisija iš pradžių priimtu Sprendimu C(2013) 4975 final atsisakė ją registruoti.

82      Bendrasis Teismas teigia, kad antrasis prieštaravimas taip pat nepagrįstas. Iš tiesų, reikia pažymėti, kad Komisijos pozicijos pasikeitimas paaiškintas 2019 m. kovo 7 d. Sprendime Izsák ir Dabis / Komisija (C‑420/16 P, EU:C:2019:177), kuris patenka į ginčijamo sprendimo priėmimo kontekstą.

83      Pirma, 2019 m. kovo 7 d. Sprendime Izsák ir Dabis / Komisija (C‑420/16 P, EU:C:2019:177) Teisingumo Teismas paneigė Sprendime C(2013) 4975 final Komisijos pateiktą analizę, kad SESV 174 straipsnio trečioje pastraipoje nustatytas „didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčių“ vietovių sąrašas yra baigtinis. Pasak Teisingumo Teismo, šis sąrašas yra orientacinis.

84      Antra, 2019 m. kovo 7 d. Sprendime Izsák ir Dabis / Komisija (C‑420/16 P, EU:C:2019:177, 62 punktas) Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Komisija, gavusi prašymą įregistruoti pasiūlytą EPI, turi tik išnagrinėti, ar objektyviai ir netikrinant tą pasiūlymą bei siūlomas priemones grindžiančių nurodytų faktinių aplinkybių ir motyvavimo pakankamumo tokių priemonių apskritai galima imtis remiantis Sutartimis.

85      Trečia, 2019 m. kovo 7 d. Sprendime Izsák ir Dabis / Komisija (C‑420/16 P, EU:C:2019:177) Teisingumo Teismas panaikino ne tik šio sprendimo 4 punkte nurodytą Bendrojo Teismo sprendimą, bet ir Komisijos sprendimą C(2013) 4975 final. Todėl Komisija privalėjo priimti naują sprendimą dėl ginčijamos pasiūlytos EPI atsižvelgdama į visas minėto Teisingumo Teismo sprendimo pasekmes.

86      Šio sprendimo 83–85 punktuose pateikti Rumunijai žinomi duomenys paaiškina aplinkybę, kad, nepaisant Sprendime C(2013) 4975 final išreikštos pradinės Komisijos nuomonės, ši institucija galiausiai ginčijamu sprendimu įregistravo ginčijamą pasiūlytą EPI. Šie duomenys taip pat paaiškina ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytą jos metodą nurodyti sritį, kurioje gali būti priimti Sąjungos teisės aktai („jei finansuotinais veiksmais stiprinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“) ir kuri sutampa su sritimi, kurioje pateikti teisės aktus reikalaujama iš ginčijamos EPI organizatorių („[tiek, kiek [ginčijama] pasiūlyta [EPI] siekiama, kad Komisija pateiktų pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais nustatomi struktūrinių fondų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir sąranga“), ir tuo remiantis daroma išvada, kad nėra taip, jog ginčijama pasiūlyta EPI akivaizdžiai nepatenka į jos įgaliojimus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą.

87      Dėl Rumunijos teiginio, kad Komisija tikriausiai ginčijamą pasiūlytą EPI įregistravo nežinodama, ko ja iš tiesų siekiama (žr. šio sprendimo 58 punktą), reikia pažymėti, kad šis teiginys veikiau susijęs su ginčo esme ir aptariamas nagrinėjant pirmąjį pagrindą.

88      Remiantis išdėstytais argumentais šį pagrindą reikia atmesti.

 Dėl pagrindo dėl Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punkto pažeidimo

89      Rumunija teigia, kad ginčijama pasiūlyta EPI akivaizdžiai nepatenka į Komisijos įgaliojimus teikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą, ir kad dėl tos priežasties ginčijamu sprendimu pažeidžiama ši nuostata.

90      Pirma, Rumunija teigia, kad SESV 174–178 straipsniai dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės Sąjungos sanglaudos nėra tinkami teisiniai pagrindai Sąjungos veiksmams, kurių ji turėtų imtis remdamasi ginčijama pasiūlyta EPI.

91      Šiuo klausimu Rumunija teigia, kad ekonominės, socialinės ir teritorinės (ginčijama pasiūlyta EPI priskiriama šiai sričiai) sanglaudos srityje Sąjunga gali pasiekti tautinėms mažumoms priskiriamų asmenų teisių apsaugos tikslą tik tuo atveju, jeigu Sutartyje įtvirtintos sanglaudos politikos paskirtis yra siekti įgyvendinti šį tikslą. Bet koks kitas veikimo būdas neatitiktų įgaliojimo principo, įtvirtino ESS 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

92      Tačiau, pasak Rumunijos, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politika siekiama darnaus visos Sąjungos vystymosi būtent mažinant skirtingų regionų vystymosi lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą. Pasak Rumunijos, imantis veiksmų įgyvendinti šiai politikai svarbus yra būtent skirtingų regionų išsivystymo lygio, o ne regionų nacionalinių, etninių, kultūrinių, religinių ir kalbinių savybių kriterijus. Beje, negalima nustatyti tinkamo sistemino ryšio tarp tam tikrų regionų etninės sudėties ir jų išsivystymo lygio, palyginti su kaimynystėje esančiais regionais.

93      Rumunija teigia, kad su tautinių mažumų apgyvendintų regionų savybėmis susijęs kriterijus neturi reikšmės vertinant regiono išsivystymo lygį, todėl jis negali turėti net menkiausios reikšmės įgyvendinant sanglaudos politiką. Taigi tokiu kriterijumi grindžiamas aktas nesuteikia galimybės pasiekti sanglaudos politikos tikslų sumažinti skirtumą tarp įvairių Sąjungos regionų išsivystymo lygio, todėl negali būti grindžiamas SESV 174 ir 178 straipsniais.

94      Šiomis aplinkybėmis Rumunija pažymi, kad 2019 m. kovo 7 d. Sprendime Izsák ir Dabis / Komisija (C‑420/16 P, EU:C:2019:177) Teisingumo Teismas nenagrinėjo klausimo, ar priemonių, nurodytų ginčijamoje pasiūlytoje EPI ir „vertinamų abstrakčiai, galėtų būti imamasi remiantis Sutartimis“. Atvirkščiai, Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo Teismo vertinimą, kad tautinės mažumos gyvenamas regionas negali, atsižvelgiant į jo etnines, kultūrines, religines ar kalbines savybes, sistemingai būti laikomas „didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčia vietove“, kaip tai suprantama pagal SESV 174 straipsnio trečią pastraipą. Tuo remdamasi Rumunija daro išvadą, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog reglamentavimas, kaip jį įsivaizduoja organizatoriai, negali būti grindžiamas Sutarties nuostatomis dėl sanglaudos politikos.

95      Antra, Rumunija teigia, kad ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamosios dalies redakcija atskleidžia, kad Komisijos vertinime yra išlyga. Ta išlyga rodo, kad, pasak Komisijos, ginčijamos pasiūlytos EPI dalykas ir tikslas nėra aiškus ir kad taip pat nėra aišku, kaip tie tikslai gali būti pasiekti priėmus SESV 174–178 straipsniais grindžiamus teisės aktus. Taigi toks Komisijos elgesys nesuderinamas su Reglamentu Nr. 211/2011. Pasak Rumunijos, sprendimas įregistruoti pasiūlytą EPI turi būti pagrįstas tiksliu jos dalyko ir tikslų vertinimu, net jei tas vertinimas atliekamas abstrakčiai, o ne konkrečiai. Tas vertinimas negali būti nukeltas į paskesnį EPI nagrinėjimo procedūros etapą, kaip nustatyta Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnyje.

96      Dublike Rumunija, toliau plėtodama šio sprendimo 95 punkte pateiktus argumentus, priekaištauja Komisija, kad ji remiasi tik maža ginčijamos EPI organizatorių pateiktos informacijos dalimi, t. y. deklaruotu bendru ir miglotu tikslu, ir dėl to klaidingai aiškina sąvoką „vertinimas, atliekamas abstrakčiai“, apie kurią Teisingumo Teismas kalba 2019 m. kovo 7 d. Sprendime Izsák ir Dabis / Komisija (C‑420/16 P, EU:C:2019:177). Rumunija tvirtina, kad Komisija turėjo atsižvelgti tiek į privalomą informaciją, tiek į remiantis Reglamento Nr. 211/2011 II priedu organizatorių pateiktą papildomą informaciją ir kad tokiomis aplinkybėmis teisingas ginčijamos pasiūlytos EPI dalyko ir tikslų nurodymas yra Sąjungos kompetencijos srities apibrėžimo arba galbūt priimto Sąjungos teisės akto sąlyga sine qua non.

97      Konkrečiau kalbant, Rumunija teigia, kad Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kad dėl ginčijamos pasiūlytos EPI atsirado būtinybė parengti sąvokos „tautinės mažumos gyvenamas regionas“ apibrėžtį ir tų regionų sąrašą. Komisija taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad dėl ginčijamos pasiūlytos EPI perkėlimo į Europos teisės aktus reiktų pertvarkyti visą statistinę sistemą, numatytą 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 196), ir pakeisti administracinį suskirstymą valstybių narių lygmeniu nauju teritoriniu išdėstymu, atsižvelgiant į etninį, religinį, kalbinį ar kultūrinį kriterijų. Pasak Rumunijos, administracinis ir teritorinis valstybių narių suskirstymas priklauso jų išimtinei kompetencijai ir, remiantis ESS 4 straipsnio 2 dalimi, Sąjunga privalo laikytis valstybių narių konstitucinės santvarkos.

98      Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais Rumunija daro išvadą, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktas.

99      Komisija ir Vengrija ginčija Rumunijos argumentus.

100    Prieš pradedant konkrečiai nagrinėti šiame pagrinde Rumunijos pateiktus priekaištus Komisijai, reikia priminti vertinimo, kurį Komisija turi atlikti remdamasi Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktu, ypatumus.

101    Tuo tikslu reikia priminti, kad pasiūlytos EPI registravimo sąlygą Komisija turi aiškinti ir taikyti taip, kad EPI būtų lengva pasinaudoti. Taigi tik tuo atveju, jei pasiūlyta EPI, atsižvelgiant į jos dalyką ir tikslus, nustatytus remiantis privalomai arba prireikus papildomai organizatorių pateikta informacija, akivaizdžiai nepatektų į Komisijos įgaliojimus teikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis, Komisija turėtų teisę atsisakyti registruoti tokią pasiūlytą EPI pagal to reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą (žr. šio sprendimo 71 punktą).

102    Beje, yra skirtumas tarp vertinimo, kurį Komisija privalo atlikti remdamasi Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktu, ir vertinimo, kurį ji turi atlikti remdamasi to paties reglamento 10 straipsnio 1 dalies c punktu.

103    Remiantis Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktu, Komisija privalo įvertinti tik tai, ar objektyviu požiūriu aptariamoje pasiūlytoje EPI pasiūlytų priemonių apskritai galima imtis remiantis Sutartimis. Šioje stadijoje Komisija neprivalo tikrinti, ar pateikti visų nurodytų faktinių aplinkybių įrodymai ir ar pasiūlymą grindžiantys motyvai bei siūlomos priemonės yra pakankami (2019 m. kovo 7 d. Sprendimo Izsák ir Dabis / Komisija, C‑420/16 P, EU:C:2019:177, 62 punktas).

104    Sprendimas įregistruoti pasiūlytą EPI reikalauja pirminio jos teisinio vertinimo, tačiau iš anksto nelemia remiantis Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies c punktu priimtame pranešime pateikto Komisijos atlikto vertinimo, nes tame pranešime išdėstoma Komisijos galutinė pozicija dėl klausimo, ar atsakydama į aptariamą EPI ji teiks Sąjungos teisės akto pasiūlymą (šiuo klausimu žr. 2018 m. balandžio 23 d. Sprendimo One of Us ir kt. / Komisija, T‑561/14, EU:T:2018:210, 77, 79 ir 117 punktus).

105    Remiantis šio sprendimo 100–104 punktuose išdėstytais argumentais darytina išvada, kad Komisija gali atsisakyti registruoti pasiūlytą EPI tik tuo atveju, jeigu atlikdama vertinimą pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą ji prieina prie išvados, kad nėra jokios tikimybės, kad ji galės pateikti Sąjungos teisės akto pasiūlymą Sutarčių įgyvendinimo tikslais. Atvirkščiai, jeigu Komisija negali padaryti tokios išvados, ji privalo registruoti aptarimą pasiūlytą EPI.

106    Šio sprendimo 105 punkte pateikta išvada grindžiama Teisingumo Teismo pateiktu patikslinimu, kad EPI mechanizmo konkreti pridėtinė vertė yra ne rezultato tikrumas, o ja Sąjungos piliečiams sukuriamos galimybės ir progos inicijuoti politinius debatus Sąjungos institucijose, nelaukiant, kol bus pradėta teisėkūros procedūra (žr. šio sprendimo 51 punktą). Remiantis tuo patikslinimu darytina išvada, kad net tuo atveju, kai Komisijai kyla didelių abejonių, ar aptariama pasiūlyta EPI gali būti priskirta prie jos įgaliojimų pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą, ji privalo registruoti tą pasiūlymą, kad institucijose būtų galima pradėti politines diskusijas, kurios inicijuojamos užregistravus EPI.

107    Rumunijos priekaištus reikia vertinti atsižvelgiant būtent į šio sprendimo 101–106 punktuose pateiktus argumentus.

108    Dėl šio sprendimo 95–97 punktuose pateikto Rumunijos priekaišto, kad Komisija atsižvelgė ne į visą ginčijamoje pasiūlytoje EPI organizatorių pateiktą informaciją ir iš esmės neteisingai identifikavo to pasiūlymo turinį, reikia iš pradžių pažymėti, kad, remiantis jurisprudencija, į informaciją apie pasiūlytos EPI dalyką ir tikslus, kurią EPI organizatoriai pateikia arba privalomai, arba savanoriškai, kaip nurodyta Reglamento Nr. 211/2011 II priede, Komisija privalo atsižvelgti atlikdama vertinimą būtent pagal to reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą (2019 m. kovo 7 d. Sprendimo Izsák ir Dabis / Komisija, C‑420/16 P, EU:C:2019:177, 51 ir 54 punktai). Beje, buvo pažymėta, kad, kaip nustatyta pirmiau minėtame II priede, jeigu EPI organizatoriai prie pasiūlymo pridėtame priede, kurį pateikė šiuo atveju, išdėsto išsamesnę informaciją apie to pasiūlymo dalyką, tikslus ir kontekstą, Komisija privalo kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti tą informaciją (2017 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Anagnostakis / Komisija, C‑589/15 P, EU:C:2017:663, 35 punktas).

109    Dėl šio aspekto visų pirma reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse Komisija identifikavo to pasiūlymo dalyką ir tikslus remdamasi pagal Reglamento Nr. 211/2011 II priedą organizatorių pateikta privaloma informacija (žr. šio sprendimo 2 punktą).

110    Antra, reikia pažymėti, kad SESV 177 straipsnis, kurį ginčijamo sprendimo 5 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo kaip galimą Sąjungos teisės aktų, kurie galėtų būti priimti įgyvendinant ginčijamą EPI, teisinį pagrindą, yra paminėtas tarp ginčijamos pasiūlytos EPI organizatorių remiantis Reglamento Nr. 211/2011 II priedu nurodytų nuostatų, kurios gali būti reikšmingos siūlomiems veiksmams.

111    Trečia, reikia priminti, kad Komisija įregistravo ginčijamą pasiūlytą EPI „remdamasi tuo, kad [šia iniciatyva] siūloma [pačiai] Komisijai pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais nustatomi struktūrinių fondų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir sąranga“, ir „jei finansuotinais veiksmais stiprinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ (ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 2 dalis).

112    Šio sprendimo 108–111 punktuose pateikti ir atsižvelgiant į visą ginčijamos pasiūlytos EPI organizatorių pateiktą informaciją išnagrinėti duomenys įrodo, kad Komisija, kaip nurodyta 2019 m. kovo 7 d. Sprendime Izsák ir Dabis / Komisija (C‑420/16 P, EU:C:2019:177, 62 punktas), objektyviai įvertino siūlomas priemones apskritai, iš esmės tik pristatydama ginčijamos pasiūlytos EPI dalyką ir tikslus ir konstatuodama, kad šis pasiūlymas priskiriamas Sąjungos sanglaudos politikos sričiai. Taip apibūdinta ginčijama pasiūlyta EPI yra tinkamai pristatyta ginčijamame sprendime, taigi negalima konstatuoti, kad jos turinys buvo kaip nors iškraipytas.

113    Kaip pažymi Rumunija, neginčytina, kad papildomoje ir savanoriškai pagal Reglamento Nr. 211/2011 II priedą pateiktoje informacijoje ginčijamos EPI organizatoriai nurodė, kad įgyvendinant ginčijamą EPI priimtame Sąjungos teisės akte turi būti apibrėžta sąvoka „etninės ar tautinės mažumos gyvenami regionai“ ir pateiktas tų regionų sąrašas. Organizatoriai taip pat nurodė, kad apibrėžiant Reglamente Nr. 1059/2003 nurodytus regionus būtina atsižvelgti į jų etnines, religines, kalbines ar kultūrines sienas.

114    Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad remiantis visa organizatorių pateikta informacija darytina išvada, kad šio sprendimo 113 punkte pateikti duomenys, kaip mano organizatoriai, yra priemonės ginčijamos EPI tikslui pasiekti, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 2 konstatuojamojoje dalyje. Tuo remiantis darytina išvada, kad dėl to, jog Komisija, atlikdama vertinimą pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą, teisiškai privalėjo objektyviai įvertinti numatytas priemones apskritai, tačiau negalėjo patikrinti, ar pateikti visi faktinių aplinkybių įrodymai arba ar ginčijamą pasiūlytą EPI grindžiantys motyvai ir tos priemonės yra pakankami (2019 m. kovo 7 d. Sprendimo Izsák ir Dabis / Komisija, C‑420/16 P, EU:C:2019:177, 62 punktas), reikia daryti išvadą, kad neįrodyta, jog Komisija neatsižvelgė į visą ginčijamos pasiūlytos EPI organizatorių pateiktą informaciją, įskaitant papildomą ir savanoriškai pateiktą informaciją, ar kad ji iškraipė to pasiūlymo turinį.

115    Be to, Rumunijos argumentą, kad Komisija vertinime nustatė „išlygą“, kuri iš esmės prieštarauja Reglamentui Nr. 211/2011 (žr. šio sprendimo 95 punktą), reikia atmesti.

116    Iš tiesų, reikia konstatuoti, kad Komisijos sprendimas įregistruoti ginčijamą pasiūlytą EPI „remiantis tuo, kad [šia iniciatyva] siūloma [pačiai] Komisijai pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais nustatomi struktūrinių fondų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir sąranga, ir jei finansuotinais veiksmais stiprinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“, neprieštarauja Reglamentui Nr. 211/2011, kaip jį aiškina Teisingumo Teismas būtent 2019 m. kovo 7 d. Sprendime Izsák ir Dabis / Komisija (C‑420/16 P, EU:C:2019:177), nes kaip jau buvo pažymėta, minėtą reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą sąlygą dėl registravimo Komisija turi aiškinti ir taikyti taip, kad būtų galima lengvai naudotis EPI. Taigi Komisija gali, jei reikia, „skaidyti“, „kvalifikuoti“ ar net iš dalies registruoti aptariamą pasiūlytą EPI, kad būtų užtikrinta galimybė laisvai ja naudotis, jeigu ta EPI tenkina jai nustatytą pareigą motyvuoti ir jeigu to pasiūlymo turinys neiškraipytas. Iš tiesų, šitaip Komisija, užuot atsisakiusi registruoti pasiūlytą EPI, gali ją registruoti kvalifikuotai, kad būtų išsaugotas Reglamentu Nr. 211/2011 siekiamas tikslas. Juo labiau reikia daryti tokią išvadą, nes tokio pasiūlymo organizatoriai nebūtinai yra teisininkai, sugebantys tiksliai raštu reikšti mintis ir turintys žinių apie Sąjungos kompetencijas ir Komisijos įgaliojimus. Be to, reikia pažymėti, kad Rumunijos teiginys, jog Komisijos vertinime esanti „išlyga“ reiškia, kad jai kyla abejonių ir klausimų (žr. šio sprendimo 95 punktą), yra ne tik neįrodytas, bet ir nereikšmingas, nes, kaip jau minėta, tokios abejonės ir klausimai neturėtų būti kliūtis Komisija registruoti ginčijamą pasiūlytą EPI.

117    Be to, tokie Komisijos veiksmai gali būti paaiškinti jos pareiga priimti naują sprendimą dėl ginčijamos pasiūlytos EPI po to, kai buvo priimtas 2019 m. kovo 7 d. Sprendimas Izsák ir Dabis / Komisija (C‑420/16 P, EU:C:2019:177), ir atsižvelgti į visas iš to sprendimo kylančias pasekmes, kaip pažymėta šio sprendimo 85 punkte.

118    Atsižvelgiant į šio sprendimo 108–117 punktuose išdėstytus argumentus, šio sprendimo 95–97 punktuose pateiktas Rumunijos priekaištas turi būti atmestas.

119    Dėl šio sprendimo 90–94 punktuose išdėstyto Rumunijos priekaišto, kad SESV 174–178 straipsniai nėra tinkamas teisinis pagrindas Sąjungos veiksmams, kaip nurodyta ginčijamoje pasiūlytoje EPI, reikia priminti, kad Komisija nepadarė klaidos (žr. šio sprendimo 114 ir 118 punktus) įregistravusi tą pasiūlymą „remdamasi tuo, kad [šia iniciatyva] siūloma [pačiai] Komisijai pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais nustatomi struktūrinių fondų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir sąranga“, nes tie pasiūlymai gali būti teikiami remiantis SESV 177 straipsniu (ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 2 dalis, aiškinama atsižvelgiant į jo 5 konstatuojamąją dalį).

120    SESV 177 straipsnio pirmoje pastraipoje, be kita ko, nustatyta, kad „Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą <…>, nustato struktūrinių fondų uždavinius, prioritetinius tikslus ir sąrangą“. SESV 177 straipsnis yra SESV trečios dalies „Sąjungos politikos sritys ir vidaus veiksmai“ XVIII antraštinėje dalyje „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“.

121    SESV 4 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda yra viena iš pasidalijamajai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai priskiriamų sričių. Remiantis SESV 2 straipsnio 6 dalimi naudojimosi Sąjungos kompetencija apimtis ir būdai apibrėžti SESV trečios dalies XVIII antraštinės dalies nuostatose.

122    Minėtoje XVIII antraštinėje dalyje esančio SESV 174 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta, kad, siekdama skatinti visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

123    SESV 174 straipsnio trečioje pastraipoje nustatyta:

„Šiuo požiūriu ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms.“

124    Teisingumo Teismas pažymėjo, kad SESV 174 straipsnyje Sąjungos sanglaudos politikos tikslai nustatyti bendrais bruožais ir Sąjungai suteikiama plati diskrecija dėl veiksmų, kurių ji gali imtis ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srityje, atsižvelgiant į platų regionų, kuriems šie veiksmai, tikėtina, gali turėti įtakos, suvokimą (2019 m. kovo 7 d. Sprendimo Izsák ir Dabis / Komisija, C‑420/16 P, EU:C:2019:177, 68 punktas).

125    Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad SESV 174 straipsnio trečioje pastraipoje nustatytas „didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinči[ų]“ vietovių sąrašas yra orientacinis, o ne išsamus (2019 m. kovo 7 d. Sprendimo Izsák ir Dabis / Komisija, C‑420/16 P, EU:C:2019:177, 69 punktas).

126    Remiantis šio sprendimo 120–125 punktuose pateiktais argumentais darytina išvada, kad Sąjunga turi kompetenciją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srityje. Beje, reikia priminti, kad SESV 177 straipsnyje numatytas reglamentų priėmimas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kuri, kaip pažymėta SESV 289 straipsnio 1 dalyje, pradedama Komisijos pasiūlymo pateikimu Parlamentui ir Tarybai.

127    Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima teigti, kad Komisija galėjo nepadarydama klaidos ginčijamame sprendime nuspręsti, kad dėl to, jog ginčijama pasiūlyta EPI siekta, jog pati Komisija pateiktų pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais nustatomi struktūrinių fondų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir sąranga, jei finansuotinais veiksmais stiprinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, nebuvo taip, kad ta iniciatyva akivaizdžiai nepatektų į jos įgaliojimus pagal Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktą. Tokią išvadą reikia daryti atsižvelgiant į Teisingumo Teismo konstatavimą, kad klausimas, ar priemonė, pasiūlyta teikiant EPI, patenka į Komisijos įgaliojimus, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą, iš pirmo žvilgsnio ir esmės yra nagrinėjamų Sutarčių nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimas (2019 m. kovo 7 d. Sprendimo Izsák ir Dabis / Komisija, C‑420/16 P, EU:C:2019:177, 61 punktas).

128    Beje, kaip pažymi Rumunija, neginčytina, kad 2019 m. kovo 7 d. Sprendime Izsák ir Dabis / Komisija (C‑420/16 P, EU:C:2019:177) Teisingumo Teismas patvirtino 2016 m. gegužės 10 d. Sprendime Izsák ir Dabis / Komisija (T‑529/13, EU:T:2016:282) Bendrojo Teismo pateiktą vertinimą, kad etninės, kultūrinės, religinės arba kalbinės tautinių mažumų gyvenamų regionų ypatybės negali būti sistemingai laikomos trukdžiu ekonominei plėtrai, palyginti su gretimais regionais. Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas, paneigęs, kad tautinių mažumų gyvenamas regionas gali, atsižvelgiant į jo etnines, kultūrines, religines ar kalbines savybes, sistemingai būti laikomas „didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinči[a] vietov[e]“, kaip tai suprantama pagal SESV 174 straipsnio trečią pastraipą, teisingai išaiškino šioje nuostatoje esančią sąvoką „vietov[ės]“ (2019 m. kovo 7 d. Sprendimo Izsák ir Dabis / Komisija, C‑420/16 P, EU:C:2019:177, 70 ir 71 punktas).

129    Šie Teisingumo Teismo pateikti konstatavimai nepaneigia šio sprendimo 127 punkte pateiktos išvados, kad Komisija nepadarė klaidos nuspręsdama, jog nėra taip, kad ginčijama pasiūlyta EPI akivaizdžiai nepatektų į jos įgaliojimus. Iš tiesų, viena vertus, sprendimas įregistruoti pasiūlytą EPI iš anksto nelemia remiantis Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies c punktu priimtame pranešime, kuriame Komisija išdėsto „teisines ir politines išvadas“ dėl EPI, pateikto jos atlikto vertinimo, taip pat veiksmų, kurių ji ketina, jei prireiktų, imtis, ir priežasčių, dėl kurių ji imsis arba nesiims tų veiksmų, kaip priminta šio sprendimo 50 ir 104 punktuose. Kita vertus, kaip Komisija pažymėjo atsiliepime į ieškinį, kai rengia tą pranešimą ir jei mano esant reikalinga, ji gali remdamasi būtent faktiniais duomenimis išnagrinėti, ar ir kiek tautinės mažumos gyvenamo regiono ypatumai gali turėti poveikį jo ekonominiam ar socialiniam vystymuisi, palyginti su gretimais regionais, ir ar ir kiek nustatyto ekonominio ar socialinio išsivystymo lygių skirtumai reikalauja imtis veiksmų sustiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

130    Remiantis išdėstytais argumentais, reikia atmesti šio sprendimo 90–94 punktuose išdėstytą Rumunijos priekaištą, taigi ir šį pagrindą. Vadinasi, ieškinį reikia atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

131    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Rumunija pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.

132    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Vengrija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Rumunija padengia savo ir Europos Komisijos patirtas išlaidas.

3.      Vengrija padengia savo bylinėjimosi išlaidais.

Kornezov

Buttigieg

Kowalik‑Bańczyk

Paskelbta 2021 m. lapkričio 10 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: rumunų.