Byla T‑393/10 R

Westfälische Drahtindustrie ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Konkurencija – Komisijos sprendimas skirti baudą – Banko garantija – Prašymas sustabdyti vykdymą“

Nutarties santrauka

1.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Kumuliacinis pobūdis – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas

(SESV 256 straipsnio 1 dalis, 278 ir 279 straipsniai; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)

2.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Pareigos pateikti banko garantiją kaip sąlygą, kad bauda nebūtų išieškoma nedelsiant, vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos

(SESV 278 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)

3.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Pagrindinio ieškinio pagrindų „prima facie“ nagrinėjimas

(SESV 278 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)

4.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas

(SESV 278 straipsnis)

1.      Pagal SESV 278 ir 279 straipsnius, skaitomus kartu su SESV 256 straipsnio 1 dalimi, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali, jei mano, kad tai reikalinga dėl susiklosčiusių aplinkybių, nurodyti sustabdyti ginčijamo akto taikymą arba nustatyti būtinas laikinąsias priemones.

Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nurodytas bylos dalykas, aplinkybės, dėl kurių reikalingas skubus sprendimas, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie pagrindžiantys prašomų priemonių reikalingumą. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali sustabdyti taikymą ir suteikti laikinąsias apsaugos priemones, jei yra nustatyta, kad jų suteikimą prima facie pateisina faktinės ir teisinės aplinkybės (fumus boni juris) ir kad jos yra skubios ta prasme, jog tam, kad būtų išvengta rimtos ir nepataisomos žalos ieškovo interesams, yra būtina, kad jos būtų numatytos ir pradėtų veikti prieš priimant sprendimą pagrindinėje byloje. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia atmesti, jei netenkinama bent viena sąlyga. Prireikus laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas taip pat turi palyginti šalių interesus nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėdamas šių sąlygų visumą, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi didelę diskreciją ir, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali laisvai pasirinkti šių įvairių sąlygų patikrinimo būdą, taip pat jų nagrinėjimo tvarką, nes jokia teisės norma jo neįpareigoja pasirinkti iš anksto nustatytos vertinimo sistemos, kuria remiantis būtų vertinama būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

(žr. 11–13 punktus)

2.      Prašymas atleisti nuo pareigos pateikti banko garantiją, nustatytos siekiant užtikrinti, kad bauda nebūtų išieškota nedelsiant, gali būti patenkintas tik esant ypatingoms aplinkybėms. Galimybė reikalauti pateikti finansinę garantiją yra tiesiogiai numatyta Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo procedūros reglamentų nuostatose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrų ir atitinka bendro ir tinkamo Komisijos elgesio taisykles.

Tokių ypatingų aplinkybių buvimas iš principo gali būti laikomas nustatytu, jei šalis, prašanti atleisti ją nuo pareigos pateikti prašomą banko garantiją, įrodo, kad dėl objektyvių priežasčių tokios garantijos pateikti negali arba kad pateikus ją kiltų grėsmė jos egzistavimui.

(žr. 22–23 punktus)

3.      Sąlyga dėl fumus boni juris yra įvykdyta, jei bent vienas iš pagrindų, ieškovės nurodytų grindžiant pagrindinį ieškinį, iš pirmo žvilgsnio yra svarbus ir bent jau nėra nepagrįstas, arba jeigu jos argumentų negalima atmesti neatlikus išsamios analizės, kuri yra pagrindinėje byloje kompetentingo teismo prerogatyva.

Iš pirmo žvilgsnio fumus boni juris sąlygą atitinka pagrindas, kuris yra toks tikslus, kad Komisija galėjo pateikti išsamią nuomonę, išdėstytą keliuose lapuose, o laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas galėjo nuspręsti, kad iš pirmo žvilgsnio pagrindas neatrodo visiškai nepagrįstas ir kad bet kuriuo atveju negali būti atmestas neatlikus išsamios analizės, kuri yra sprendimą pagrindinėje byloje priimančio teismo prerogatyva.

(žr. 54–55, 58, 61 punktus)

4.      Nagrinėjant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti palyginti su kiekvienu bylos išsprendimo būdu susiję pavojai. Konkrečiai kalbant, tai reiškia, kad teisėjas visų pirma turi išnagrinėti, ar sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą prašančio asmens interesas yra svarbesnis, nei interesas nedelsiant jį įvykdyti.

(žr. 62 punktą)