BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. balandžio 9 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Bendrijos prekių ženklo MILANÓWEK CREAM FUDGE paraiška – Ankstesni nacionaliniai vaizdiniai prekių ženklai su karvės atvaizdu „Original Sahne Muh-Muhs HANDGESCHNITTEN HANDGEWICKELT“ ir SAHNE TOFFEE LUXURY CREAM FUDGE – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybės supainioti nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 76 straipsnio 1 dalis“
Byloje T‑623/11
Pico Food GmbH, įsteigta Tame (Vokietija), atstovaujama advokato M. Douglas,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą M. Vuijst ir P. Geroulakos,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Bogumił Sobieraj, gyvenantis Milianuveke (Lenkija), atstovaujamas advokato O. Bischof,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2011 m. rugsėjo 8 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 553/2010‑1), susijusio su protesto procedūra tarp Pico Food GmbH ir Bogumił Sobieraj,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas N. J. Forwood, teisėjai F. Dehousse (pranešėjas) ir J. Schwarcz,
posėdžio sekretorė J. Weychert, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. lapkričio 30 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2012 m. balandžio 3 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2012 m. kovo 30 d.,
susipažinęs su dubliku, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2012 m. rugpjūčio 21 d.,
įvykus 2013 m. spalio 15 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2007 m. spalio 31 d. įstojusi į bylą šalis Bogumił Sobieraj, veikdamas Zakład Przemysłu Cukierniczego Milanówek vardu, pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146), kuris buvo pakeistas [pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)], pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:
3 Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 30 klasei ir atitinka šį aprašymą: „Vaisiai šokolade ir glaistyti, razinos šokolade, lazdynų riešutai šokolade ir glaistyti, žemės riešutai šokolade ir glaistyti, vaisiniai guminukai – saldainiai, konditerijos gaminiai ir saldumynai, būtent saldainiai, karamelė, saldainiai su įdaru, šokoladas, šokoladukai, šokoladu glaistyti saldumynai, batonėliai, vafliai, konditerijos kepiniai, šokoladu glaistyti konditerijos kepiniai“.
4 Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2008 m. birželio 2 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 22/2008.
5 2008 m. rugsėjo 2 d. ieškovė Pico Food GmbH pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis) pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms.
6 Protestas, be kita ko, buvo grindžiamas šiais Vokietijoje registruotais vaizdiniais prekių ženklais (toliau visi kartu – ankstesni prekių ženklai):
– vaizdiniu prekių ženklu, kurio paraiška pateikta 2005 m. balandžio 14 d. ir kuris 2005 m. gegužės 30 d. įregistruotas numeriu 30522224 (toliau – ankstesnis pirmasis prekių ženklas); jis atrodo taip:
– vaizdiniu prekių ženklu, kurio paraiška pateikta 2005 m. balandžio 20 d. ir kuris 2005 m. birželio 8 d. įregistruotas numeriu 30523439 (toliau – ankstesnis antrasis prekių ženklas); jis atrodo taip:
– vaizdiniu prekių ženklu, kurio paraiška pateikta 2007 m. sausio 10 d. ir kuris 2007 m. vasario 5 d. įregistruotas numeriu 30700574 (toliau – ankstesnis trečiasis prekių ženklas); jis atrodo taip:
7 Ankstesni prekių ženklai, be kita ko, įregistruoti 30 klasės prekėms ir atitinka šį aprašymą: „Šokoladu glaistyti batonėliai, šokolado gaminiai; saldumynai, saldainiai, karamelė, ypač su pienu, grietinėle ir (arba) su sviestu“. Protestą ieškovė pateikė tik dėl šių prekių.
8 Protestas buvo grindžiamas ir kitais Vokietijoje registruotais ankstesniais prekių ženklais, panašiais į antrąjį ankstesnį prekių ženklą, nors ir su skirtingais motyvais ar papildomais žodiniais elementais.
9 Protestui pagrįsti nurodytas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) numatytas pagrindas.
10 2010 m. vasario 12 d. sprendimu Protestų skyrius ieškovės protestą atmetė.
11 2010 m. balandžio 9 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 punktais, dėl Protestų skyriaus sprendimo pateikė VRDT apeliaciją.
12 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT pirmoji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė. Ji iš esmės nusprendė, kad tarp žymenų, dėl kurių kilo ginčas, esančių skirtumų pakanka, kad nagrinėjamu atveju būtų išvengta supainiojimo, nors aptariamos prekės ir buvo tapačios, o pirmasis ir antrasis ankstesni prekių ženklai greičiausiai buvo žinomi. Ši išvada a fortiori taikoma ir kitiems prekių ženklams, kuriais grindžiamas protestas; šie prekių ženklai dar labiau skiriasi nuo prašomo įregistruoti prekių ženklo.
Šalių reikalavimai
13 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
14 VRDT ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
15 Savo ieškiniui pagrįsti ieškovė nurodo du ieškinio pagrindus. Pirmasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Antrasis pagrindas – su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies pažeidimu
16 Ieškovė nesutinka su ginčijamo sprendimo 27 punkte nurodytu Apeliacinės tarybos teiginiu, kad Europos Sąjungoje, „įskaitant Vokietiją“, vartotojai įpratę matyti daug prekių ženklų, „kuriuose vaizduojama karvė“, todėl šiam elementui jie skirs mažiau dėmesio. Šią išvadą Apeliacinė taryba padarė pasirėmusi maždaug trisdešimčia Bendrijos prekių ženklų, kuriais rėmėsi įstojusi į bylą šalis ir kuriuose 30 klasės prekėms žymėti vaizduojama karvė. Ieškovės teigimu, iš informacijos, kurią vykstant procedūrai pateikė įstojusi į bylą šalis, nematyti, kad ginčijamame sprendime nurodyti prekių ženklai būtų naudojami aptariamoms prekėms atitinkamoje teritorijoje (Vokietijoje) žymėti. Taigi, Apeliacinė tarybos prielaida klaidinga. Dublike ieškovė taip pat nurodo, kad Apeliacinės tarybos argumentas, jog atitinkamos prekės daugiausia gaminamos naudojant pieną, neteisingas ir neparemtas jokiu įrodymu.
17 VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
18 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalį procedūros, kaip antai aptariamos šioje byloje, dėl atsisakymo registruoti prekių ženklą santykinių pagrindų atveju VRDT nagrinėja tik šalių nurodytus pagrindus ir prašymus.
19 Taigi, priimdama sprendimą dėl apeliacijos, pateiktos dėl sprendimo, kuriuo užbaigiama protesto procedūra, Apeliacinė taryba savo sprendimą gali grįsti tik atitinkamos šalies nurodytais santykiniais atmetimo pagrindais ir su jais susijusiais šalių nurodytais faktais ir pateiktais įrodymais (2004 m. birželio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ruiz-Picasso ir kt. prieš VRDT – DaimlerChrysler (PICARO), T‑185/02, Rink. p. II‑1739, 28 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Tačiau taip iš jos neatimama, be kita ko, galimybė atsižvelgti ne tik į protesto procedūroje dalyvavusių šalių aiškiai nurodytus faktus, bet ir į plačiai žinomus faktus (minėto Sprendimo PICARO 29 punktas) ir galimybė nagrinėti teisės klausimą, net jeigu jo nekėlė šalys ir jeigu šį klausimą būtina išnagrinėti tam, kad būtų užtikrintas svarbių teisės nuostatų tinkamas taikymas (šiuo klausimu žr. 2005 m. vasario 1 d. Bendrojo Teismo sprendimo SPAG prieš VRDT – Dann ir Backer (HOOLIGAN), T‑57/03, Rink. p. II‑287, 21, 32 ir 33 punktus).
20 Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, įstojusi į bylą šalis pateikė VRDT dokumentus, susijusius su daugiau kaip trisdešimčia į Bendrijos prekių ženklų registrą įtrauktų prekių ženklų su karvės atvaizdu, skirtų 30 klasės prekėms žymėti. VRDT pateiktose pastabose ieškovė pati nurodė, kad taip įstojusi į bylą šalis tvirtino, jog karvės atvaizdas yra silpnas skiriamasis požymis. Taigi, nėra pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju šiuo klausimu atlikdama analizę Apeliacinė taryba neapsiribojo šalių nurodytais pagrindais ir pateiktais prašymais.
21 Aplinkybė, susijusi su tuo, kad ieškovė nepritaria Apeliacinės tarybos išvadoms, kurias ši padarė išnagrinėjusi įstojusios į bylą šalies nurodytus faktus, yra su esme susijęs klausimas, kurio negalima kelti nagrinėjant ieškinio pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio pažeidimu (šiuo klausimu žr. 2013 m. gegužės 30 d. Bendrojo Teismo sprendimo DHL International prieš VRDT – Service Point Solutions (SERVICEPOINT), T‑218/10, 66 punktą).
22 Be to, reikia pažymėti, kad Apeliacinės tarybos rėmimasis šio sprendimo 20 punkte nurodytais prekių ženklais papildo argumentą, kuris išdėstytas ginčijamo sprendimo 26 punkte ir kuriuo teigiama, kad karvės atvaizdas buvo užuomina į aptariamas prekes. Šio argumento negalima paneigti pirmuoju ieškinio pagrindu, kuriuo remiasi ieškovė.
23 Apeliacinės tarybos konstatuotą faktą, kad aptariamos prekės gali būti gaminamos naudojant pieną ar pieno produktus, patvirtina paprasta tokių prekių, kurios nurodytos šalių pateiktuose prašymuose, ir faktų, kuriais disponavo Apeliacinė taryba, analizė. Taigi, kiek tai susiję su tokiu konstatuotu faktu, negalima teigti, kad buvo pažeista Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalis, ir nereikia spręsti klausimo, ar šiuo atžvilgiu argumentus ieškovė pateikė pavėluotai. Kaip nurodyta, tai, kad ieškovė nesutinka su Apeliacinės tarybos išvadomis, padarytomis išanalizavus su nagrinėjamu atveju susijusius faktus, yra su esme susijęs klausimas, kurio negalima kelti nagrinėjant ieškinio pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies pažeidimu.
24 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmąjį ieškinio pagrindą, kuriuo remiasi ieškovė, reikia atmesti.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu
25 Pirma, ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai konstatavo, kad ankstesniuose prekių ženkluose vaizduojami vertikalūs brūkšniai buvo pilkos spalvos. Bendrasis Teismas pripažino, kad tuo atveju, kai prekių ženklas įregistruotas nurodant, kad jis yra juodos ir baltos spalvų, prekių ženklas taikomas visoms spalvų kombinacijoms, kurias apima grafinis pavaizdavimas. Taigi, nagrinėjamu atveju žymenų, dėl kurių kilo ginčas, spalvos yra tapačios. Todėl vizualiai šie žymenys bus panašūs labiau, nei konstatavo Apeliacinė taryba. Be to, žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vaizdiniai elementai, kurie vaizduoja karvę, labai panašūs. Apeliacinė taryba per daug reikšmės teikė šių žymenų žodiniams elementams. Antra, ieškovė pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atitinkamų prekių pardavimo būdą ir į tai, kad atitinkama visuomenė pastabi mažiau nei vidutiniškai, didesnę reikšmę turi vizualus panašumas. Trečia, Apeliacinė taryba neatsižvelgė į ieškovės pateiktą informaciją, kuria siekta įrodyti, kad ankstesni prekių ženklai įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo. Ketvirta, Apeliacinė taryba neatsižvelgė į Vokietijos teismo sprendimą, susijusį su ženklais, dėl kurių kilo ginčas šiuo atveju. Penkta, dublike ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos išvadą, kad karvės atvaizdas vertintinas kaip apibūdinantis prekes, kurios žymimos ankstesniais prekių ženklais, būtent „saldumynus, saldainius ir karamelę“.
26 VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
27 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Suklaidinimo galimybė apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu. Be to, pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį ankstesniais prekių ženklais reikia laikyti prekių ženklus, įregistruotus valstybėje narėje, kurių registracijos paraiškos padavimo data yra ankstesnė už Bendrijos prekių ženklo registracijos paraiškos padavimo datą.
28 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką galimybę supainioti sudaro galimybė, kad visuomenė manys, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių. Remiantis ta pačia teismų praktika pažymėtina, kad galimybė supainioti turi būti įvertinta visapusiškai, atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis ir prekes ar paslaugas, ir į visus konkrečiam atvejui būdingus veiksnius, ypač į žymenų panašumo ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. 2003 m. liepos 9 d. Bendrojo Teismo sprendimo Laboratorios RTB prieš VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, Rink. p. II‑2821, 30–33 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką). Taigi, mažą žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai (2007 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Il Ponte Finanziaria prieš VRDT, C‑234/06 P, Rink. p. I‑7333, 48 punktas ir 2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Matratzen Concord prieš VRDT – Hukla Germany (MATRATZEN), T‑6/01, Rink. p. II‑4335, 25 punktas).
29 Be to, visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, pirmiausia atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Tai, kaip vidutinis nagrinėjamų prekių ar paslaugų vartotojas suvokia prekių ženklus, yra lemiamas kriterijus visapusiškai vertinant minėtą galimybę supainioti. Šiuo atžvilgiu vidutinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių (žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo Aktieselskabet af 21. november 2001 prieš VRDT – Parfums Givenchy (only givenchy), T‑586/10, neskelbiamo Rinkinyje, 20 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
30 Visapusiškai vertinant galimybę supainioti, vidutinis atitinkamų prekių vartotojas laikomas pakankamai informuotu, protingai pastabiu ir nuovokiu. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad vidutinis vartotojas tik retai turi galimybę tiesiogiai palyginti įvairius prekių ženklus ir jam tenka pasikliauti netobulai prisimenamu jų vaizdu. Reikia atsižvelgti ir į aplinkybę, kad vidutinio vartotojo pastabumo lygis gali kisti pagal nagrinėjamą prekių ar paslaugų kategoriją (2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Oberhauser prieš VRDT – Petit Liberto (Fifties), T‑104/01, Rink. p. II‑4359, 28 punktas ir 2004 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo BMI Bertollo prieš VRDT – Diesel (DIESELIT), T‑186/02, Rink. p. II‑1887, 38 punktas).
31 Be to, galimybė supainioti yra juo didesnė, kuo ryškesnis ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis. Taigi prekių ženklai, patys savaime arba dėl žinomumo rinkoje turintys ryškų skiriamąjį požymį, saugomi labiau nei tie, kurių skiriamieji požymiai yra ne tokie ryškūs. Norint įvertinti, ar yra galimybė supainioti, reikia atsižvelgti į ankstesnio prekių ženklo skiriamuosius požymius ir ypač į jos gerą vardą (žr. 2008 m. balandžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ferrero Deutschland prieš VRDT, C‑108/07 P, neskelbiamo Rinkinyje, 32 ir 33 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką ir 2010 m. spalio 28 d. Bendrojo Teismo sprendimo Farmeco prieš VRDT – Allergan (BOTUMAX), T‑131/09, neskelbiamo Rinkinyje, 67 punktą).
32 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išnagrinėti Apeliacinės tarybos atliktą galimybės supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, vertinimą.
33 Nagrinėjamu atveju ankstesni prekių ženklai yra įregistruoti Vokietijoje. Todėl, kaip ginčijamo sprendimo 14 punkte konstatavo Apeliacinė taryba, o ieškovė to neginčija, svarbia teritorija laikytina Vokietija.
34 Be to, kaip ginčijamo sprendimo 15 punkte nurodė Apeliacinė taryba, atitinkamos prekės yra kasdienio vartojimo. Todėl tikslinę visuomenę sudaro vidutiniai, pakankamai informuoti, protingai pastabūs ir nuovokūs vartotojai. Šiuo klausimu reikia atmesti ieškovės argumentus, kad atitinkama visuomenė pastabi daug mažiau nei vidutiniškai. Ieškovė nurodo, kad ankstesni prekių ženklai naudojami saldainiams žymėti ir kad atsižvelgiant į šias aplinkybes vartotojas juos perka impulsyviai. Tačiau reikia pabrėžti, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, skirti ir kitoms prekėms, o ne tik saldainiams. Taigi, ieškovės pastaba negali būti taikoma visoms prekėms, kurioms skirti žymenys, dėl kurių kilo ginčas. Be to, net darant prielaidą, kad tam tikromis aplinkybėmis vartotojas perka saldainius impulsyviai, nėra jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad taip jis elgiasi nuolat. Galiausiai, vien tai, kad atitinkama visuomenė šias prekes pirktų impulsyviai, vis dėlto nereikštų, kad, palyginti su vidutinio vartotojo pastabumu, ši visuomenė būtų mažiau pastabi.
35 Pirma, kiek tai susiję su atitinkamų prekių panašumu, reikia konstatuoti, kad, kaip ginčijamo sprendimo 17 punkte teisingai nurodė Apeliacinė taryba, o šalys to neginčijo, 30 klasės prekės, dėl kurių pateikta prekių ženklo paraiška, ir šios klasės prekės, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, yra tapačios.
36 Antra, kalbant apie žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą, primintina, kad nagrinėjant, ar yra galimybė supainioti, dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad reikia atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, lyginant reikia nagrinėti atitinkamus prekių ženklus ir įvertinti kiekvieno iš jų visumą, tačiau tai nereiškia, kad, kiek tai susiję su bendru įspūdžiu, kurį atitinkamos visuomenės atmintyje paliko sudėtinis prekių ženklas, esant tam tikroms aplinkybėms negali dominuoti viena ar kelios jo sudedamosios dalys (žr. 2007 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Shaker, C‑334/05 P, Rink. p. I‑4529, 41 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Panašumas gali būti vertinamas remiantis vien dominuojančiu elementu tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios (minėto Sprendimo VRDT prieš Shaker 42 punktas ir 2007 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nestlé prieš VRDT, C‑193/06 P, neskelbiamo Rinkinyje, 42 punktas). Taip ypač galėtų būti tuomet, kai ši sudedamoji dalis gali viena dominuoti atitinkamos visuomenės atmintyje įstrigusiame šio prekių ženklo vaizde, todėl visos kitos šio prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios, palyginti su bendru jo sukeltu įspūdžiu (minėto Sprendimo Nestlé prieš VRDT 43 punktas).
37 Pirma, kiek tai susiję su vizualiu panašumu, reikia atmesti ieškovės argumentus, kad, kai prekių ženklas yra įregistruotas kaip esantis „juodos ir baltos spalvų“, jis taikomas „visoms spalvų kombinacijoms, kurias apima grafinis pavaizdavimas“, ir kad „todėl [ieškovė] gali prašyti užtikrinti bet kokios vertikalių baltos ir spalvotos (nesvarbu, juodos, oranžinės ar geltonos) juostų kombinacijos apsaugą“. Tuo remdamasi ieškovė daro išvadą, kad „[aptariami] prekių ženklai laikytini apimančiais tas pačias spalvas“.
38 Iš tiesų bylos medžiagoje nėra jokios informacijos, kuria remiantis galima būtų daryti išvadą, kad prekių ženklai įregistruoti nurodant konkrečiai vieną spalvą, ir per teismo posėdį ieškovė tai patvirtino. Šiuo atžvilgiu pabrėžtina, kad tai, jog prekių ženklas įregistruotas kaip esantis vienos spalvos arba, atvirkščiai, nenurodant jokios konkrečios spalvos, negali būti laikoma aplinkybe, kuri vartotojams visiškai nereikšminga (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Specsavers International Healthcare ir kt., C‑252/12, 37 punktą; taip pat šiuo klausimu žr. 2012 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo Hell Energy Magyarország prieš VRDT – Hansa Mineralbrunnen (HELL), T‑522/10, 49 ir 50 punktus ir 2012 m. sausio 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo El Corte Inglés prieš VRDT – Ruan (B), T‑593/10, 29 punktą). Taip pat reikia priminti, kad turi būti atliekamas tokių žymenų, kokie buvo įregistruoti arba kokie nurodyti paraiškoje įregistruoti, palyginimas (2005 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Castellblanch prieš VRDT – Champagne Roederer (CRISTAL CASTELLBLANCH), T‑29/04, Rink. p. II‑5309, 57 punktas).
39 Kiek tai susiję su 2009 m. birželio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu LIBRO prieš VRDT – Causley (LiBRO) (T‑418/07, neskelbiamas Rinkinyje), kurį ieškovė nurodo dublike, kuriame pabrėžia, kad „kai ankstesnio prekių ženklo atveju neišskiriama jokia spalva, jo apsauga taikoma ir spalvų kombinacijoms“ (65 punktas), reikia konstatuoti, kad šį sprendimą galima aiškinti taip: kai Bendrijos prekių ženklas įregistruojamas nenurodant konkrečios spalvos, prekių ženklo savininkas tokį prekių ženklą gali vaizduoti viena spalva arba naudodamas spalvų derinį ir prireikus pasiekti, kad tokiomis spalvomis vaizduojamas prekių ženklas būtų saugomas pagal taikomus reikšmingus teisės aktus, pirmiausia tuo atveju, jeigu didžioji visuomenės dalis tokią spalvą arba tokį spalvų derinį dėl tokio ankstesnio prekių ženklo savininko atliekamo naudojimo ima sieti su šiuo ankstesniu prekių ženklu (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 38 punkte minėto Sprendimo Specsavers International Healthcare ir kt. 41 punktą). Vis dėlto, priešingai, nei savo pateiktuose dokumentuose tvirtinta ieškovė, tai nereiškia, kad įregistravus prekių ženklą nenurodant jokios konkrečios spalvos, jis taikomas „visoms spalvų kombinacijoms, kurias apima grafinis pavaizdavimas“.
40 Todėl Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai nagrinėjamu atveju nusprendė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas ir ankstesni pirmasis bei antrasis prekių ženklai skyrėsi tuo, kad dalis prašomo įregistruoti prekių ženklo buvo geltonos spalvos fono su pavaizduotomis baltos spalvos vertikaliomis juostomis. Be to, ankstesniuose pirmajame ir antrajame prekių ženkluose vaizduojamos vertikalios juostos, tačiau, kaip teisingai nurodė Apeliacinė taryba, viena iš juostų yra horizontali. Šiuo atžvilgu nuo prašomo įregistruoti prekių ženklo labai skiriasi ir ankstesnis trečiasis prekių ženklas. Ankstesniame trečiajame prekių ženkle pavaizduotos tik keturios vertikalios juostos; po dvi iš kiekvienos atitinkamo žymens vaizdinio elemento pusės.
41 Taip pat pabrėžtina, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, skiriasi ir vizualiai, nes prašomame įregistruoti prekių ženkle yra du paveikslėliai: viename iš jų vaizduojama karvė, o kitame yra žodiniai elementai „zpc ® milanówek“. Dėl paveikslėlio, kuriame vaizduojama karvė, reikia pasakyti, kad jo forma skiriasi nuo ankstesniuose prekių ženkluose pavaizduotų paveikslėlių formos. Kaip teisingai konstatavo Apeliacinė taryba, prie šio paveikslėlio pavaizduoti keturi ornamentai. Kalbant apie paveikslėlį su žodiniais elementais „zpc ® milanówek“, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis įterptas į paveikslėlį, kuriame vaizduojama karvė. Todėl paveikslėlis su žodiniais elementais „zpc ® milanówek“ tampa geriau pastebimas.
42 Be to, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, skiriasi tuo, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle yra žodiniai elementai „milanówek“, „zpc ® milanówek“ ir „cream fudge“, kurių, išskyrus žodžių junginį „cream fudge“ (yra ankstesniame trečiajame prekių ženkle), nėra ankstesniuose prekių ženkluose. Šiuo klausimu reikia priminti, kad tuo atveju, kai prekių ženklą sudaro žodiniai ir vaizdiniai elementai, paprastai pirmieji laikomi labiau išskiriančiais negu antrieji, nes vidutinis vartotojas lengviau nurodys nagrinėjamas prekes pasakydamas jų pavadinimą nei apibūdindamas vaizdinį prekių ženklo elementą (žr. 2011 m. vasario 2 d. Bendrojo Teismo sprendimo Oyster Cosmetics prieš VRDT – Kadabell (Oyster cosmetics), T‑437/09, neskelbiamo Rinkinyje, 36 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Dėl žodžių junginio „cream fudge“, kuris vartojamas ir ankstesniame trečiajame prekių ženkle, pabrėžtina, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 40 punkte, vizualiai šis prekių ženklas taip pat labai skiriasi nuo prašomo įregistruoti prekių ženklo. Be to, jame yra kitų žodinių elementų, kurių nėra prašomame įregistruoti prekių ženkle, būtent jame vartojami žodžių junginys „sahne toffee“ ir žodis „luxury“.
43 Galiausiai, iš tiesų žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai kiek panašūs dėl to, kad visuose juose yra karvę vaizduojantis elementas. Šiuo klausimu, kaip padarė Apeliacinė taryba, reikia konstatuoti, kad žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, karvės atvaizdas kiek skiriasi, net jeigu, kaip pabrėžia ieškovė daugiausia savo pateiktuose dokumentuose ir nesant reikalo spręsti šiuo klausimu jos pateiktų faktinių įrodymų priimtinumo klausimo, nedideli nagrinėjamu atveju aptariamų vaizdinių elementų skirtumai negali pakeisti fakto, kad vartotojas atmintyje išsaugos karvės vaizdą (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 18 d. Bendrojo Teismo sprendimo Glenton España prieš VRDT – Polo/Lauren (POLO SANTA MARIA), T‑376/09, neskelbiamo Rinkinyje, 33 punktą).
44 Vis dėlto, kaip ginčijamo sprendimo 26 punkte teisingai pažymėjo Apeliacinė taryba, nagrinėjamu atveju karvės atvaizdas yra užuomina į atitinkamas prekes. Taigi, nagrinėjamu atveju šis elementas turi silpną skiriamąjį požymį. Dublike ieškovė ginčija šiuo klausimu padarytą Apeliacinės tarybos išvadą, pirmiausia kiek ji susijusi su ankstesniais prekių ženklais žymimais „saldumynais, saldainiais ir karamele“. Net nenagrinėjant klausimo, ar šį argumentą ieškovė pateikė pavėluotai, galima konstatuoti, kad jis nepagrįstas. Kiek tai susiję su prekių ženklo paraiškoje nurodytomis prekėmis, pabrėžtina, kad ieškovė nepateikė jokio konkretaus argumento, kuriuo remiantis galima būtų paneigti Apeliacinės tarybos išvadą. Kiek tai susiję su ankstesniais prekių ženklais žymimomis prekėmis, kurios konkrečiai nurodytos ieškovės argumentuose, pabrėžtina, kad, išskyrus tai, jog šokoladu glaistyti batonėliai ir šokolado gaminiai gali būti gaminami naudojant pieną ar pieno produktus, minėtais prekių ženklais žymimų prekių, ypač saldumynų, saldainių ir karamelės, aprašyme nurodoma: ,,ypač [gaminami] su pienu, grietinėle ir (arba) su sviestu“. Iš to matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė daugiausia savo pateiktuose dokumentuose, ankstesniais prekių ženklais žymimi saldumynai, saldainiai ir karamelė gali būti gaminami naudojant pieną ar pieno produktus. Šį vertinimą patvirtina ir prie ieškinio pridėtas priesaika patvirtintas pareiškimas, kuriame nurodyta, kad ieškovės gaminamoje karamelėje yra grietinėlės, sviesto ir pieno. Taigi, šiuo klausimu Apeliacinė taryba nepadarė klaidos. Atsižvelgiant į šią išvadą nereikia nagrinėti klausimo, ar Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai pasirėmusi informacija, kurią įstojusi į bylą šalis nurodė VRDT, padarė išvadą, kad Sąjungos (įskaitant Vokietiją) vartotojams įprasta matyti 30 klasės prekėms skirtus prekių ženklus su karvės atvaizdu. Iš tiesų net darant prielaidą, kad šiuo klausimu Apeliacinė taryba padarė klaidą, nebūtų paneigta išvada, kad nagrinėjamu atveju karvės atvaizdas yra užuomina į atitinkamas prekes.
45 Remdamasi VRDT protestų skyriaus sprendimu, kuris susijęs su kitu žymeniu, kuriame naudojamas karvės atvaizdas, ieškovė negali paneigti išvados, kurią nagrinėjamu atveju padarė Apeliacinė taryba. Iš tiesų, net nenagrinėjant VRDT argumentų, kuriais stengiamasi įrodyti, kad šį argumentą reikia pripažinti nepriimtinu, reikia priminti, kad sprendimai dėl žymens įregistravimo kaip Bendrijos prekių ženklo, kuriuos, remdamosi Reglamentu Nr. 207/2009, turi priimti apeliacinės tarybos, priskiriami ribotai kompetencijai, o ne diskrecijai. Todėl apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas remiantis tik Sąjungos teismo pateiktu šio reglamento išaiškinimu, o ne ankstesne apeliacinių tarybų sprendimų priėmimo praktika (2007 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Alcon prieš VRDT, C‑412/05 P, Rink. p. I‑3569, 65 punktas ir 2012 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo sprendimo Universal Display prieš VRDT (UniversalPHOLED), T‑435/11, 37 punktas). Be kita ko, jeigu savo argumentuose ieškovė iš esmės nurodo vienodo vertinimo ar gero administravimo principų pažeidimą, reikia priminti, kad šių principų laikymasis turi neprieštarauti teisėtumo principo laikymuisi (2011 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol prieš VRDT, C‑51/10 P, Rink. p. I‑1541, 75 punktas). Be to, dėl su teisiniu saugumu ir geru administravimu susijusių priežasčių visos registracijos paraiškos turi būti nagrinėjamos griežtai ir išsamiai, ir tai turi būti daroma kiekvienu konkrečiu atveju (minėto Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol prieš VRDT 77 punktas). Nagrinėjamu atveju reikia pabrėžti, kad ankstesniame sprendime nagrinėtas karvės atvaizdas aiškiai skiriasi nuo šiuo atveju nagrinėjamo atvaizdo. Be to, dėl karvės grafinio vaizdavimo ypatumų Protestų skyrius galėjo padaryti išvadą, kad nagrinėtu atveju aptariamas vaizdinis elementas neginčijamai turėjo skiriamųjų požymių. Tačiau nagrinėjamu atveju užtenka konstatuoti, jog karvę vaizduojantys elementai nėra tokie išskirtiniai, kad galima būtų pripažinti, kad jie neginčijamai turi skiriamųjų požymių arba kad jie gali susilpninti faktą, kad šiais elementais daroma užuomina į atitinkamas prekes.
46 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai iš esmės nusprendė, kad net jeigu žymenys, dėl kurių kilo ginčas, tam tikra prasme panašūs, pirmiausia dėl to, kad juose yra karvę vaizduojantis elementas, vis dėlto vizualiai jie labai skiriasi.
47 Antra, kiek tai susiję su fonetiniu panašumu, Apeliacinė taryba teisingai nurodė, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle ir ankstesniuose pirmajame ir antrajame prekių ženkluose nebuvo jokio bendro žodinio elemento. Dėl ankstesnio trečiojo prekių ženklo pasakytina, kad Apeliacinė taryba teisingai nurodė, jog į prašomą įregistruoti prekių ženklą jis panašus tik tuo, kad jame vartojamas tas pats žodžių junginys „cream fudge“, tačiau skiriasi tuo, kad jame yra ir kitų žodinių elementų, kurių nėra prašomame įregistruoti prekių ženkle, būtent žodžių junginys „sahne toffee“ ir žodis „luxury“. Be to, prašomame įregistruoti prekių ženkle yra žodinių elementų, kurių nėra ankstesniame trečiajame prekių ženkle, būtent „milanówek“ ir „zpc ® milanówek“. Ieškovė neginčija šiuo klausimu padarytų Apeliacinės tarybos išvadų. Vis dėlto ji teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog ankstesniame pirmajame prekių ženkle nėra jokio žodinio elemento, joks fonetinis palyginimas negalimas. Tačiau užtenka konstatuoti, kad minėti prekių ženklai fonetiškai skiriasi mažiausiai tuo, kad prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, gali būti išreikštas žodžiu, būtent perskaitant jame esančius žodinius elementus. Be to, net darant prielaidą, kad fonetinis palyginimas negalimas, vis dėlto tuo remiantis negalima daryti išvados, kad šiuo atžvilgiu aptariami du prekių ženklai yra panašūs.
48 Trečia, dėl konceptualaus panašumo pabrėžtina, kad nurodžiusi, jog žymenims, dėl kurių kilo ginčas, bendra tai, jog juose vaizduojama karvė, Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad, be šio vaizdinio elemento, prašomame įregistruoti prekių ženkle yra ir žodinis elementas „milanówek“, pakartotas du kartus, iš kurių vieną kartą jis nurodytas labai matomai. Kaip nurodė Apeliacinė taryba, šis elementas yra Lenkijos miesto pavadinimas. Taigi, atitinkama visuomenė žinos tokio miesto pavadinimą arba manys, kad šis žodis išgalvotas. Tokiomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo manyti, kad nuspręsdama, jog žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumų nepakako padaryti išvadai, kad jie konceptualiai panašūs, Apeliacinė taryba padarė klaidą. Ieškovė neginčija šiuo klausimu padarytos Apeliacinės tarybos išvados. Vis dėlto dublike ji teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog ankstesniame pirmajame prekių ženkle nėra jokio žodinio elemento, negalimas joks konceptualus palyginimas. Net ir nenagrinėjant klausimo, ar šiuo atžvilgiu ieškovės nurodytas argumentas pateiktas pavėluotai, galima konstatuoti, kad jis akivaizdžiai nepagrįstas, nes atitinkamai visuomenei vaizdinis prekių ženklas gali turėti tam tikrą reikšmę konceptualiu požiūriu, net jeigu tokiame ženkle nėra žodinių elementų.
49 Trečia, dėl galimybės supainioti visų pirma pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia VRDT daugiausia savo pateiktuose dokumentuose, Apeliacinė taryba nenusprendė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, visapusiškai skiriasi, nes ginčijamo sprendimo 35–37 punktuose ji atliko galimybės supainioti vertinimą.
50 Taip pat primintina, kad, kaip ką tik nurodyta, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, labai skyrėsi. Šiuo atžvilgiu pabrėžtina, kad net darant prielaidą, jog, kaip tvirtina ieškovė, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aptariamų prekių pardavimo būdą, reikšmingesnis vizualus panašumas, tai nedaro poveikio anksčiau nurodytai aplinkybei, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai labai skiriasi.
51 Taigi, net darant prielaidą, kad, kaip teigia ieškovė, ankstesni prekių ženklai turėjo dėl naudojimo reikšmingoje teritorijoje sustiprėjusį skiriamąjį požymį, Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai nagrinėjamu atveju nusprendė, kad atitinkama visuomenė aptariamų prekių ženklų negalėjo supainioti; šios išvados nepaneigia tai, kad aptariamos prekės yra tapačios. Pabrėžtina, kad, priešingai, nei savo dokumentuose tvirtina ieškovė, Apeliacinė taryba tinkamai atsižvelgė į aplinkybę, kad prireikus ankstesni prekių ženklai galėjo būti laikomi įgijusiais dėl naudojimo reikšmingoje teritorijoje sustiprėjusį skiriamąjį požymį. Vis dėlto, kaip ką tik nurodyta, Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad, remiantis tokia galima aplinkybe, negalima daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju yra galimybė supainioti. Šiuo klausimu pabrėžtina, kad, priešingai, nei šiuo atveju, atrodo, savo pateiktuose dokumentuose siūlo nuspręsti ieškovė, egzistuoja skirtumas tarp aplinkybės, kai palyginus žymenis daroma išvada, kad vienas iš sudėtinio prekių ženklo elementų turi nedidelį skiriamąjį požymį, ir aplinkybės, kai bendrai vertinant galimybę supainioti daroma išvada, kad ankstesnis prekių ženklas turi dėl naudojimo sustiprėjusį skiriamąjį požymį arba tokio požymio neturi.
52 Galiausiai Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad nėra galimybės prašomo įregistruoti prekių ženklo supainioti ir su kitais ankstesniais nacionaliniais prekių ženklais, kuriais buvo grindžiamas protestas, nes nuo prašomo įregistruoti prekių ženklo minėti prekių ženklai dar labiau skyrėsi.
53 Kiti ieškovės pateikti argumentai negali paneigti šios išvados.
54 Būtent kalbant apie tai, jog Vokietijos regioninis teismas priėmė sprendimą, susijusį su žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, ir tai, kad Apeliacinė taryba į šį sprendimą neatsižvelgė, užtenka priminti, kad Bendrijos prekių ženklų sistema yra savarankiška, todėl VRDT nesaisto nacionaliniu lygmeniu įregistruoti prekių ženklai (šiuo klausimu žr. 2004 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Norma Lebensmittelfilialbetrieb prieš VRDT (Mehr für Ihr Geld), T‑281/02, Rink. p. II‑1915, 35 punktą ir 2007 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DeTeMedien prieš VRDT (suchen.de), T‑117/06, neskelbiamo Rinkinyje, 45 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Be to, Apeliacinei tarybai pateiktuose motyvuose ieškovė pati nurodė, kad VRDT nesaisto nurodytas sprendimas. Ieškovė tik nurodė, kad šis sprendimas parodo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja galimybė supainioti. Be to, iš ginčijamo sprendimo teksto matyti, kad Apeliacinė taryba pritarė Protestų skyriaus atliktai analizei. Protestų skyrius jau buvo konstatavęs, kad VRDT nesaisto nurodytas sprendimas; jis tai padarė remdamasis būtent minėtu Sprendimu Mehr für Ihr Geld. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Apeliacinei tarybai negalima priekaištauti dėl to, kad ginčijame sprendime ji aiškiai nesirėmė nurodytu sprendimu.
55 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškovės nurodytą antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti, todėl atmestinas ir visas ieškinys.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
57 Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT ir įstojusios į bylą šalies pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Pico Food GmbH bylinėjimosi išlaidas.
Forwood | Dehousse | Schwarcz |
Paskelbta 2014 m. balandžio 9 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.