BENDROJO TEISMO (septintoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. balandžio 19 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – COVID‑19 pandemijos sukelta sveikatos krizė – Sprendimas, kuriuo leidžiama dirbti ne visą darbo laiką už paskyrimo vietos ribų, siekiant rūpintis artimaisiais – Galimybės dirbti nuotoliniu būdu už paskyrimo vietos ribų visą darbo laiką nebuvimas – Ikiteisminės procedūros neteisėtumas – Sprendimas, kuriuo tenkinamas prašymas dėl darbo ne visą darbo laiką – Suinteresuotumo kreiptis į teismą nebuvimas – Nepriimtinumas – Darbo užmokestis – Ekspatriacijos išmokos mokėjimo sustabdymas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 62 ir 69 punktai – Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio pažeidimas“
Byloje T‑39/21
PP,
PQ,
PR,
PS,
PT,
atstovaujami avocate M. Casado García-Hirschfeld,
ieškovai,
prieš
Europos Parlamentą, atstovaujamą S. Seyr, D. Boytha ir M. Windisch,
atsakovą,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija),
kurį per pasitarimus sudarė kolegijos pirmininkas R. da Silva Passos, teisėjai V. Valančius, I. Reine (pranešėja), L. Truchot ir M. Sampol Pucurull,
posėdžio sekretorė H. Eriksson, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
įvykus 2022 m. liepos 14 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 270 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovai PP, PS, PQ, PR ir PT iš esmės prašo, pirma, panaikinti 2020 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento sprendimus, kuriais PQ ir PS dėl COVID-19 pandemijos suteikiamas leidimas dirbti ne visą darbo laiką už paskyrimo vietos ribų, 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą, kuriuo PP dėl COVID-19 pandemijos leidžiama dirbti ne visą darbo laiką už paskyrimo vietos ribų (toliau kartu – sprendimai leisti dirbti ne visą darbo laiką), 2020 m. balandžio 7 d., 15 d., 16 d. ir gegužės 19 d. sprendimus, kuriais ieškovams jų darbo už paskyrimo vietos ribų laikotarpiu sustabdomas ekspatriacijos išmokos mokėjimas (toliau kartu – sprendimai sustabdyti ekspatriacijos išmokos mokėjimą), ir 2020 m. gegužės 6 d. sprendimus, kuriais nurodoma susigrąžinti PR ir PT nepagrįstai sumokėtas sumas (toliau kartu – sprendimai susigrąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas), antra, atlyginti dėl tų sprendimų patirtą žalą.
I. Ginčo aplinkybės
2 Ieškovai yra Europos Parlamento pareigūnai. Pradėjus eiti pareigas, jiems buvo skirta ekspatriacijos išmoka.
3 2020 m. kovo 11 d. dėl nerimą keliančio koronaviruso ligos, kurią sukėlė virusas SARS-CoV-2, t. y. COVID-19, plitimo ir sunkumo lygio Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad COVID-19 protrūkis yra pandemija, nes už Kinijos ribų sparčiai daugėja jos atvejų ir didėja paveiktų šalių skaičius.
4 Tos pačios dienos elektroniniame laiške Parlamento Generalinis sekretorius (toliau – Generalinis sekretorius) informavo visus darbuotojus, kad atsižvelgdamas į sveikatos situaciją nurodė generaliniams direktoriams sudaryti visiems kolegoms, kurių fizinis buvimas Parlamento patalpose nėra absoliučiai būtinas, galimybę dirbti per nuotolį 70 % darbo laiko. Elektroniniame laiške taip pat buvo pažymėta, kad ši priemonė įsigalios 2020 m. kovo 16 d. ir, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją, nuotolinio darbo laikas gali būti pailgintas iki 100 %.
5 2020 m. kovo 16 d. Generalinis sekretorius informavo darbuotojus, kad, atsižvelgiant į sveikatos situacijos pokyčius, kolegų, kurių fizinis buvimas Parlamento patalpose nėra būtinas ir kurie jau dirba per nuotolį iki 70 % darbo laiko, nuotolinio darbo laikas ilginamas iki 100 %.
6 2020 m. kovo 19 d. Generalinis sekretorius išsiuntė visiems darbuotojams elektroninį laišką, jame nurodė, jog tam, kad galėtų rūpintis artimais šeimos nariais, COVID-19 pandemijos aplinkybėmis jiems leidžiama dirbti pusę darbo laiko. Priešingai nei įprasta, toks darbas pusę darbo laiko galėjo būti atliekamas iš bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės, atsižvelgiant į artimųjų, kuriais pareigūnas ar tarnautojas norėjo rūpintis, nuolatinę gyvenamąją vietą. Šis sprendimas įsigaliojo iš karto ir turėjo būti taikomas visą COVID-19 pandemijos laikotarpį.
7 2020 m. kovo 31 d. Generalinis sekretorius, reaguodamas į COVID-19 pandemiją, priėmė naują sprendimą dėl laikino darbo ne visą darbo laiką už paskyrimo vietos ribų dėl šeiminių priežasčių (toliau – 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimas). Tame sprendime, pakeitusiame 2020 m. kovo 19 d. sprendimą dėl darbo pusę darbo laiko, buvo numatyta:
„Atsižvelgiant į Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 234 straipsnio 2 dalį:
Kolegoms, pageidaujantiems labiau rūpintis artimais šeimos nariais, pavyzdžiui, tėvais, vaikais ar sutuoktiniais, kol tęsiasi ši ypatinga COVID-19 sukelta situacija, leidžiama dirbti ne visą darbo laiką (75 %).
Priešingai nei įprasta, tokį darbą ne visą darbo laiką galima dirbti iš bet kurios ES valstybės narės, atsižvelgiant į artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, o iš Jungtinės Karalystės – iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.).
Raginame kuo greičiau iki prašomos darbo pradžios datos pateikti oficialų prašymą savo žmogiškųjų išteklių direktoriui.
Prašyme turi būti nurodytas artimojo vardas, pavardė, giminystės ryšys ir laikotarpis, kuriam prašomas leidimas.
Už laikotarpį, kuriam išduotas leidimas, darbuotojas turės teisę gauti 75 % savo darbo užmokesčio. Taikomas [Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų] IV a priedo 3 straipsnis. Nei ekspatriacijos išmoka, nei išmoka už darbą užsienyje, numatytos Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnyje, negali būti skiriamos.
Šis sprendimas taikomas Parlamento sekretoriato įdarbintiems pareigūnams.
Pagal analogiją jis taikomas pareigūnams, kurie išvyko iš savo paskyrimo vietos ir turi galimybę dirbti per nuotolį. Tokiu atveju paskyrimų tarnyba gali priimti sprendimą be oficialaus prašymo.
Paskyrimų tarnyba pasilieka teisę atmesti prašymus, pateiktus pagal Darbo ne visą darbo laiką tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį.
Leidimas dirbti ne visą darbo laiką suteikiamas trijų mėnesių laikotarpiui ir gali būti pratęstas.
Šis sprendimas įsigalioja 2020 m. balandžio 1 d. ir taikomas per visą COVID-19 pandemijos laikotarpį. Juo pakeičiamas 2020 m. kovo 19 d. sprendimas.“
A. Dėl PP situacijos
8 PP yra Liuksemburge (Liuksemburgas) dirbantis Parlamento pareigūnas.
9 2020 m. kovo 14 d., atsižvelgdamas į tai, kad netrukus bus uždarytas internatas, kuriame mokosi jo sūnus, PP kartu su šeima išvyko pas jį į Vengriją.
10 2020 m. gegužės 12 d. PP, atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimą, pateikė prašymą leisti jam atgaline data nuo 2020 m. balandžio 1 d. dirbti iš Vengrijos ne visą darbo laiką, t. y. 75 %. 2020 m. gegužės 18 d. šis prašymas buvo patenkintas, kiek tai susiję su laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.
11 2020 m. gegužės 18 d. PP vėl pradėjo dirbti Liuksemburge visą darbo laiką.
12 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu, atsižvelgdamas į šio sprendimo 10 punkte nurodytą PP prašymą ir tiesiogiai taikydamas 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimą, Parlamento Žmogiškųjų išteklių generalinio direktorato (GD) Individualių išmokų skyriaus vadovas nuo 2020 m. balandžio 1 d. sustabdė ekspatriacijos išmokos mokėjimą PP už laikotarpį, kuriuo jam buvo leista dirbti Vengrijoje ne visą darbo laiką.
13 2020 m. birželio 12 d. PP apskundė, be kita ko, šio sprendimo 10 ir 12 punktuose nurodytus sprendimus.
14 2020 m. spalio 27 d. Generalinis sekretorius, veikdamas kaip paskyrimų tarnyba, atmetė PP skundą tiek, kiek jis buvo pateiktas dėl šio sprendimo 10 ir 12 punktuose nurodytų sprendimų.
B. Dėl PQ situacijos
15 PQ yra Liuksemburge dirbanti Parlamento pareigūnė.
16 2020 m. kovo 10 d., prieš įvedant pirmuosius kelionių Sąjungoje ribojimus dėl COVID-19 pandemijos, PQ išskrido į Daniją. Ji negalėjo grįžti, kaip buvo numatyta, tų pačių metų kovo 22 d., nes buvo atšaukti visi skrydžiai, jungiantys Liuksemburgą ir Daniją. Kadangi norėjo likti su vyru, kuriam, kaip buvo manoma, virusas galėjo kelti pavojų, PQ išimties tvarka buvo leista laikinai dirbti iš Danijos, kol Parlamentas patvirtins su sveikatos situacija susijusias bendrąsias priemones.
17 2020 m. balandžio 6 d., atsižvelgdama į 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimą, PQ pateikė prašymą leisti tris mėnesius nuo 2020 m. balandžio 1 d. dirbti ne visą darbo laiką, t. y. 75 %, iš Danijos.
18 2020 m. balandžio 14 d. Parlamento Vertimo raštu GD generalinis direktorius patenkino PQ prašymą dėl darbo ne visą darbo laiką, t. y. 75 %, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.
19 2020 m. balandžio 15 d., atsižvelgdamas į šio sprendimo 17 punkte nurodytą PQ prašymą ir tiesiogiai taikydamas 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimą, Parlamento Žmogiškųjų išteklių generalinio direktorato Individualių išmokų skyriaus vadovas nuo 2020 m. balandžio 1 d. sustabdė ekspatriacijos išmokos mokėjimą PQ už laikotarpį, kai jai buvo leista dirbti Danijoje ne visą darbo laiką.
20 2020 m. gegužės 27 d. PQ apskundė šio sprendimo 17 ir 19 punktuose nurodytus sprendimus.
21 2020 m. liepos 1 d. PQ vėl pradėjo dirbti Liuksemburge visą darbo laiką.
22 2020 m. spalio 16 d. Generalinis sekretorius, veikdamas kaip paskyrimų tarnyba, atmetė PQ skundą.
C. Dėl PR situacijos
23 PR yra Liuksemburge dirbanti Parlamento pareigūnė.
24 2020 m. kovo 27 d. ji išvyko į Prancūziją rūpintis savo tėvais.
25 2020 m. balandžio 2 d., priėmus 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimą, PR pateikė prašymą leisti tris mėnesius dirbti ne visą darbo laiką, t. y. 75 %; tos pačios dienos sprendimu šis prašymas buvo patenkintas.
26 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu, atsižvelgdamas į šio sprendimo 25 punkte nurodytą PR prašymą ir tiesiogiai taikydamas 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimą, Parlamento Žmogiškųjų išteklių generalinio direktorato Individualių išmokų skyriaus vadovas nuo 2020 m. balandžio 2 d. sustabdė ekspatriacijos išmokos mokėjimą PR už laikotarpį, kai jai buvo leista dirbti ne visą darbo laiką.
27 2020 m. gegužės 6 d. elektroniniu laišku PR buvo informuota, kad, dėl COVID-19 pandemijos pasikeitus jos darbo laikui, jai buvo nepagrįstai sumokėta 2 173,40 EUR suma ir kad ši suma bus susigrąžinta išskaičiuojant iš jos darbo užmokesčio už 2020 m. gegužės mėnesį.
28 2020 m. birželio 3 d. PR apskundė šio sprendimo 26 ir 27 punktuose nurodytus sprendimus sustabdyti jos ekspatriacijos išmokos mokėjimą ir susigrąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas.
29 2020 m. liepos 1 d. PR grįžo į Liuksemburgą.
30 2020 m. spalio 22 d. Generalinis sekretorius, veikdamas kaip paskyrimų tarnyba, atmetė PR skundą.
D. Dėl PS situacijos
31 PS yra Liuksemburge dirbantis Parlamento pareigūnas.
32 2020 m. kovo pabaigoje jis išvyko į Maltą, kad galėtų rūpintis savo dukra.
33 Atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimą PS 2020 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą dėl darbo ne visą darbo laiką, t. y. 75 %, Maltoje. Tų pačių metų balandžio 14 d. šis prašymas buvo patenkintas trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2020 m. birželio 23 d.
34 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu Parlamento Žmogiškųjų išteklių generalinio direktorato Individualių išmokų skyriaus vadovas, atsižvelgdamas į šio sprendimo 33 punkte nurodytą PS prašymą ir tiesiogiai taikydamas 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimą, nuo 2020 m. kovo 23 d. sustabdė ekspatriacijos išmokos mokėjimą PS už laikotarpį, kai jam leista dirbti Maltoje ne visą darbo laiką.
35 2020 m. liepos 4 d. PS vėl pradėjo dirbti Liuksemburge visą darbo laiką.
36 2020 m. liepos 13 d. PS apskundė šio sprendimo 33 ir 34 punktuose nurodytus sprendimus.
37 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu, kuris buvo įteiktas PS paštu tų pačių metų gruodžio 2 d., Generalinis sekretorius, veikdamas kaip paskyrimų tarnyba, atmetė PS skundą.
E. Dėl PT situacijos
38 PT yra Briuselyje (Belgija) dirbanti Parlamento pareigūnė.
39 2020 m. kovo 13 d. PT išvyko į Airiją pas savo vaikus.
40 2020 m. balandžio 14 d. PT, remdamasi 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimu, pateikė prašymą dėl darbo ne visą darbo laiką, t. y. 75 %, Airijoje. Tą pačią dieną šis prašymas buvo patenkintas laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 15 d.
41 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu, atsižvelgdamas į šio sprendimo 40 punkte nurodytą PT prašymą ir tiesiogiai taikydamas 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimą, Parlamento Žmogiškųjų išteklių generalinio direktorato Individualių išmokų skyriaus vadovas nuo 2020 m. balandžio 15 d. sustabdė ekspatriacijos išmokos mokėjimą PT už laikotarpį, kai jai leista dirbti Airijoje ne visą darbo laiką.
42 2020 m. gegužės 6 d. elektroniniu laišku PT buvo pranešta, kad dėl COVID-19 pandemijos pasikeitus jos darbo laikui, jai buvo nepagrįstai sumokėta 931,01 EUR suma ir kad ši suma bus susigrąžinta išskaičiuojant iš jos darbo užmokesčio už 2020 m. gegužės mėnesį.
43 2020 m. birželio 23 d. PT apskundė šio sprendimo 41 punkte nurodytą sprendimą sustabdyti jos ekspatriacijos išmokos mokėjimą ir paprašė panaikinti visas to sprendimo pasekmes.
44 2020 m. spalio 27 d. sprendimu, kurį PT gavo tų pačių metų gruodžio 20 d., Generalinis sekretorius, veikdamas kaip paskyrimų tarnyba, atmetė PT skundą.
II. Šalių reikalavimai
45 Ieškovai iš esmės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti, pirma, sprendimus dėl leidimo dirbti ne visą darbo dieną, antra, sprendimus dėl ekspatriacijos išmokos mokėjimo sustabdymo ir, trečia, sprendimus dėl nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimo (toliau kartu – ginčijami sprendimai),
– prireikus panaikinti Parlamento sprendimus atmesti ieškovų pateiktus skundus dėl ginčijamų sprendimų,
– įpareigoti Parlamentą atlyginti patirtą neturtinę žalą, ex æquo et bono įvertintą po 1 000 EUR kiekvienam iš jų,
– įpareigoti Parlamentą atlyginti patirtą turtinę žalą, lygią 25 % jų darbo užmokesčio sumos, taip pat įpareigoti jį sumokėti susikaupusias kompensacines palūkanas ir delspinigius,
– priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
46 Parlamentas iš esmės Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti prašymą atlyginti neturtinę žalą kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą,
– atmesti ieškinį kaip bet kuriuo atveju nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
III. Dėl teisės
A. Dėl reikalavimų panaikinti
1. Dėl reikalavimų panaikinti dalyko
47 Pateikdami antrąjį reikalavimą ieškovai prašo prireikus panaikinti sprendimus, kuriais Parlamentas atmetė jų skundus.
48 Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją toks administracinis skundas, koks nurodytas Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje, ir eksplicitinis ar implicitinis sprendimas jį atmesti yra sudėtingos procedūros dalis ir tik išankstinė kreipimosi į teismą sąlyga. Tokiomis aplinkybėmis net formaliai dėl skundo atmetimo pareikštas ieškinys reiškia, kad į teismą kreipiamasi dėl asmens nenaudai priimto akto, dėl kurio pateiktas skundas, išskyrus atvejus, kai skundo atmetimo pasekmės skiriasi nuo akto, dėl kurio pateiktas skundas, pasekmių (žr. 2017 m. balandžio 24 d. Sprendimo HF / Parlamentas, T‑584/16, EU:T:2017:282, 70 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
49 Iš tikrųjų eksplicitinis sprendimas atmesti skundą gali, atsižvelgiant į jo turinį, nebūti ginčijamą aktą patvirtinantis sprendimas. Taip būna tada, kai sprendime atmesti skundą iš naujo nagrinėjama suinteresuotojo asmens situacija, atsižvelgiant į naujas teisines ar faktines aplinkybes, arba kai juo iš dalies pakeičiamas ar papildomas pradinis sprendimas. Tokiais atvejais sprendimas atmesti skundą yra aktas, kuriam taikoma teismo kontrolė ir į kurį teismas atsižvelgia vertindamas klausimą dėl ginčijamo akto teisėtumo, t. y. jį laiko asmens nenaudai priimtu aktu, kuris pakeičia ginčijamą aktą (žr. 2017 m. balandžio 24 d. Sprendimo HF / Parlamentas, T‑584/16, EU:T:2017:282, 71 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
50 Nagrinėjamu atveju sprendimu atmesti PP skundą tiek, kiek jis buvo pateiktas dėl 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo leisti dirbti ne visą darbo laiką ir 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo dėl ekspatriacijos išmokos mokėjimo jam sustabdymo, tie sprendimai tik patvirtinami, nes jis yra susijęs su skundo, pateikto dėl dviejų minėtų sprendimų, atmetimu.
51 Be to, sprendimuose atmesti PS, taip pat PR ir PT skundus yra tik patvirtinami sprendimai, dėl kurių buvo pateiktas kiekvienas iš tų skundų, ir nurodomi juos pagrindžiantys motyvai.
52 Reikalavimų panaikinti sprendimus atmesti PP ir PS, taip pat PR ir PT skundus, turinys nėra savarankiškas atsižvelgiant į šio sprendimo 50 punkte nurodytus ginčijamus sprendimus, todėl nereikia priimti sprendimo konkrečiai dėl tų reikalavimų. Vis dėlto nagrinėjant kiekvieno iš ginčijamų sprendimų teisėtumą reikia atsižvelgti į sprendimo atmesti skundą motyvus, nes šie motyvai laikytini sutampančiais su aptariamo ginčijamo sprendimo motyvais (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Wattiau / Parlamentas, T‑737/17, EU:T:2019:273, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
53 Sprendime atmesti PQ skundą Generalinis sekretorius išnagrinėjo ne tik skundą, pateiktą iš esmės dėl 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo leisti PQ dirbti ne visą darbo laiką, bet ir PQ prašymą, pirmą kartą pateiktą jos skunde, leisti ateityje dirbti visą darbo laiką už jos paskyrimo vietos ribų. Iš to sprendimo struktūros aišku, kad Generalinis sekretorius atmetė tą prašymą, remdamasis motyvais, tapačiais tiems, kuriais buvo grindžiamas skundo atmetimas.
54 Kadangi sprendimu atmesti PQ skundą atmetamas prašymas dėl darbo visą darbo laiką už paskyrimo vietos ribų, jis negali būti laikomas ginčijamą aktą patvirtinančiu sprendimu, todėl laikytinas aktu, kuriam taikoma Bendrojo Teismo kontrolė.
2. Dėl priimtinumo
a) Dėl reikalavimų panaikinti priimtinumo apskritai
55 Parlamento nuomone, ieškinys, kiek jis susijęs su įvairiuose prašymo panaikinti pagrinduose nurodytais sprendimais, yra nepakankamai aiškus. Jis abejoja, ar yra laikomasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte nustatytų aiškumo reikalavimų.
56 Parlamentas taip pat mano, kad dublike ieškovai išplėtė 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimo neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo apimtį, įtraukdamos antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus, pateiktus siekiant užginčyti ginčijamų sprendimų teisėtumą. Toks patikslinimas dubliko pateikimo etape prilygsta ieškinio pakeitimui; dėl to jis yra nepriimtinas.
57 Reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pateikta pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Pagal jurisprudenciją tai turi būti padaryta pakankamai aiškiai ir tiksliai, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – vykdyti jam pavestą kontrolę, prireikus be jokios kitos papildomos informacijos (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 2 d. Sprendimo Fleig / EIVT, T‑492/17, EU:T:2019:211, 41 punktą (nepaskelbtas Rink)).
58 Pagrindų gali pakakti veikiau dėl jų esmės, o ne dėl teisinės kvalifikacijos, jeigu jie pakankamai aiškiai išplaukia iš ieškinio (2020 m. gegužės 13 d. Sprendimo Agmin Italy / Komisija, T‑290/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:196, 96 punktas). Be to, neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas laikomas netiesiogiai pateikiamu tiek, kiek yra pakankamai aišku, kad ieškovas iš tikrųjų pateikia tokį prieštaravimą (2021 m. birželio 30 d. Sprendimo GY / ECB, T‑746/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:390, 21 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
59 Nors nagrinėjamu atveju ieškinyje ne visada aiškiai nurodomi aktai, dėl kurių pateikiami įvairūs pagrindai ir argumentai, vis dėlto iš ieškinio 2‑6 punktų ir jame pateiktų reikalavimų aiškiai matyti, kad sprendimais, kuriuos prašoma panaikinti, laikytini būtent ginčijami sprendimai, kaip jie apibrėžti šio sprendimo 45 punkte, ir, kiek tai būtina, sprendimai, kuriais atmetami kiekvieno iš ieškovų dėl tų sprendimų pateikti skundai. Beje, dublike ieškovai patvirtino, kad tie sprendimai yra ginčo dalykas, o Parlamentas atkreipė į tai dėmesį savo triplike.
60 Be to, iš ieškinio ir dubliko pakankamai aiškiai matyti, kad pirmasis pagrindas yra susijęs su 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimo neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu.
61 Antrasis pagrindas susijęs tiek su 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimo, tiek su ginčijamų sprendimų teisėtumu. Nors dublike nurodyta, kad antrojo pagrindo antra dalis pateikiama tik tuo atveju, jei būtų atmestas 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimo neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas, vis dėlto toje dalyje išdėstyti argumentai yra susiję ir su to sprendimo teisėtumu.
62 Be to, tiek iš ieškinio, tiek iš dubliko trečiajame pagrinde pateiktų argumentų matyti, kad ginčijamų sprendimų teisėtumą ieškovai juose ginčija dėl to, kad jie buvo priimti, pirma, pažeidžiant vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus ir, antra, nepaisant gero administravimo principo ir rūpestingumo pareigos. Kaip ieškovai patvirtino per posėdį, šie argumentai dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo vienodai pateikti ir ieškinyje, ir dublike.
63 Ketvirtasis pagrindas, susijęs su Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnyje numatytų sąlygų, taikomų susigrąžinant pareigūnui ar tarnautojui neteisėtai sumokėtas sumas, nesilaikymu, pateikiamas subsidiariai tuo atveju, jei pirmieji trys pagrindai būtų atmesti. Šis pagrindas nurodytas tik dėl sprendimų susigrąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas teisėtumo.
64 Vadinasi, priešingai, nei teigia Parlamentas, reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo laikomasi Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkto reikalavimų ir kad dublike nebuvo kaip nors pakeista 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimo neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo apimtis.
b) Dėl reikalavimų panaikinti sprendimus leisti dirbti ne visą darbo laiką ir sprendimo atmesti PQ skundą, kiek juo atmetamas jos prašymas dėl darbo visą darbo laiką, priimtinumo
65 Atsakydamas į proceso organizavimo priemones Parlamentas ginčija reikalavimų panaikinti sprendimus leisti dirbti ne visą darbo laiką priimtinumą. Parlamentas, be kita ko, mano, kad priimdamas tuos sprendimus jis patenkino PP, PS ir PQ prašymus, todėl šie ieškovai nėra suinteresuoti kreiptis dėl tų sprendimų į teismą.
66 Pirmiausia reikia pažymėti, kad tik PP, PS ir PQ prašo panaikinti dėl jų priimtus sprendimus leisti dirbti ne visą darbo laiką.
67 Primintina, jog tam, kad ieškinys dėl panaikinimo būtų priimtinas, jį pareiškęs fizinis ar juridinis asmuo turi būti suinteresuotas ginčijamo teisės akto panaikinimu. Toks suinteresuotumas, be kita ko, reiškia, kad ginčijamas aktas priimtas ieškinį pareiškusio asmens nenaudai, todėl šio akto panaikinimas gali būti jam naudingas. Taigi šiam asmeniui visiškai palankus aktas pagal apibrėžimą negali būti jam nenaudingas ir šis asmuo nėra suinteresuotas prašyti jį panaikinti (žr. 2012 m. vasario 1 d. Sprendimo mtronix / VRDT– Growth Finance (mtronix), T‑353/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:40, 16 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2009 m. kovo 11 d. Sprendimo TF1 / Komisija, T‑354/05, EU:T:2009:66, 85 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
68 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad sprendimai, kuriais PP, PS ir PQ leista dirbti ne visą darbo laiką, buvo priimti jų prašymu, remiantis 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimu ir siekiant jiems sudaryti galimybę prisijungti prie artimųjų už jų paskyrimo vietos ribų, ir kad Parlamentas visiškai patenkino šiuos prašymus.
69 Kadangi Parlamentas patenkino atitinkamų ieškovų prašymus, jie nėra suinteresuoti prašyti panaikinti sprendimus, kuriais leidžiama dirbti ne visą darbo laiką, todėl jų reikalavimai šiuo klausimu turi būti atmesti kaip nepriimtini.
70 Ieškovai nurodė, kad, remiantis 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimu, jie privalėjo pateikti prašymą dėl darbo ne visą darbo laiką, nes pagal tą sprendimą tai buvo vienintelė galimybė išvykti iš jų paskyrimo vietos, vykti pas artimuosius ir kartu tęsti darbą.
71 Vis dėlto, nors iš tiesų nebuvo jokio Parlamento Generalinio sekretoriaus sprendimo, kuriuo pareigūnams būtų suteikta galimybė pateikti prašymą dėl galimybės dirbti visą darbo laiką už paskyrimo vietos ribų, ieškovai, remdamiesi Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalimi, galėjo pateikti tokį prašymą paskyrimų tarnybai, nurodydami konkrečius savo prašymo motyvus.
72 Vadinasi, reikalavimus panaikinti sprendimus, kuriais leidžiama dirbti ne visą darbo laiką, reikia atmesti kaip nepriimtinus.
73 Kita vertus, kaip matyti iš šio sprendimo 53 ir 54 punktų, savo skunde PQ prašė Parlamento leisti pasinaudoti galimybe dirbti visą darbo laiką už paskyrimo vietos ribų. Taigi ji pateikė paskyrimų tarnybai prašymą priimti dėl jos sprendimą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, ir šis buvo atmestas sprendime atmesti jos skundą.
74 Atsižvelgiant į tai, reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, ieškinio, pagal SESV 270 straipsnį ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį pareikšto Bendrajame Teisme, priimtinumui taikoma tinkamos ikiteisminės procedūros eigos ir pagal šią procedūrą nustatytų terminų laikymosi sąlyga (žr. 2017 m. balandžio 24 d. Sprendimo HF / Parlamentas, T‑584/16, EU:T:2017:282, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Kalbant konkrečiai, prieš pareiškiant ieškinį dėl bet kurio paskyrimų tarnybos asmens nenaudai priimto akto pagal bendrą taisyklę dėl jo pirmiausia būtinai turi būti pateiktas ikiteisminis skundas, kuris turi būti atmestas aiškiu ar numanomu sprendimu (šiuo klausimu žr. 2000 m. kovo 23 d. Sprendimo Rudolph / Komisija, T‑197/98, EU:T:2000:86, 53 punktą).
75 Nagrinėjamu atveju PQ neapskundė sprendimo atmesti jos prašymą dėl darbo visą darbo laiką, esančio aiškiame sprendime atmesti aptariamą skundą. Kadangi nesilaikyta privalomos ikiteisminės procedūros, ieškinys dėl sprendimo atmesti jos prašymą dėl darbo visą darbo laiką panaikinimo yra akivaizdžiai nepriimtinas.
76 Be to, jei ieškovai ketina apkaltinti Parlamentą, kad šis darė psichologinį spaudimą, siekdamas priversti juos prašyti taikyti 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimą, toks spaudimas būtų ne jų nenaudai priimtas aktas, dėl kurio panaikinimo būtų galima pareikšti ieškinį, o kiti nei sprendimas Parlamento veiksmai, kuriuos ieškovai galėtų ginčyti, pareikšdami ieškinį dėl žalos atlyginimo.
77 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad prieš pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašoma atlyginti ne dėl asmens nenaudai priimto akto, kurį prašoma panaikinti, bet dėl kitų nei sprendimas valdžios institucijos veiksmų padarytą žalą, turi būti taikoma dviejų etapų administracinė procedūra, antraip jis yra nepriimtinas. Ji būtinai pradedama pateikiant Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalyje numatytą prašymą, kuriame paskyrimų tarnybos prašoma atlyginti tariamą žalą, ir prireikus tęsiama pateikiant Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje numatytą skundą dėl sprendimo atmesti prašymą (šiuo klausimu žr. 1999 m. gegužės 19 d. Sprendimo Connolly / Komisija, T‑214/96, EU:T:1999:103, 34 punktą). Pareigūnai ar tarnautojai privalo institucijai pateikti tokį prašymą per protingą terminą, skaičiuojamą nuo momento, kai jie sužinojo apie padėtį, dėl kurios teikia skundą. Termino protingumą reikia vertinti atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, ypač į bylos svarbą suinteresuotajam asmeniui, jos sudėtingumą ir dalyvaujančių šalių elgesį (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Review of Arango Jaramillo ir kt. / EIB (C‑334/12 RX-II, EU:C:2013:134, 28 punktą).
78 Nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikė prašymo atlyginti žalą, patirtą dėl Parlamento, kuris, kaip teigiama, darė jiems spaudimą prašyti dirbti ne visą darbo laiką, veiksmų.
3. Dėl esmės
79 Grįsdami savo reikalavimus dėl panaikinimo ieškovai remiasi keturiais pagrindais, kurių pirmasis grindžiamas 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimo neteisėtumu, antrasis – Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio pažeidimu, akivaizdžia vertinimo klaida, akivaizdžiu „ekspatriacijos“ sąvokos nepaisymu, Pareigūnų tarnybos nuostatų 62 ir 69 straipsnių ir teisėtumo bei teisinio saugumo principų pažeidimu, trečiasis – vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu, taip pat gero administravimo principo ir rūpestingumo pareigos nepaisymu, ketvirtasis – Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnio ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu.
80 Iš karto reikia pažymėti, kad tik pirmieji trys ieškinio pagrindai yra susiję su sprendimais sustabdyti ekspatriacijos išmokos mokėjimą, todėl šių sprendimų teisėtumas bus nagrinėjamas atsižvelgiant į šiuos tris pagrindus.
81 Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su sprendimais susigrąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas, pateikiamas subsidiariai tuo atveju, jei būtų atmesti reikalavimai panaikinti kitus ginčijamus sprendimus. Todėl ketvirtąjį ieškinio pagrindą reikės nagrinėti tik tuo atveju ir tokios apimties, kokios bus atmesti pirmieji trys pagrindai, kiek jie susiję su kitais ginčijamais sprendimais.
a) Dėl reikalavimų panaikinti sprendimus sustabdyti ekspatriacijos išmokos mokėjimą
82 Kaip matyti iš šio sprendimo 79 ir 80 punktų, grįsdami savo prašymą panaikinti sprendimus sustabdyti ekspatriacijos išmokos mokėjimą ieškovai nurodo tris pagrindus.
83 Kalbant konkrečiai, pateikdami pirmąjį pagrindą ieškovai nurodo, kad Generalinis sekretorius negalėjo remtis Parlamento darbo tvarkos taisyklių 234 straipsnio 2 dalimi, kad pakeistų teises, kurias jie pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatas turi dėl ekspatriacijos išmokos mokėjimo.
84 Be to, antrojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovai teigia, kad 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendime numatytas bendras ekspatriacijos išmokos mokėjimo sustabdymas prieštarauja Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a punktui. Jie tvirtina, kad teisė į ekspatriacijos išmoką nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno pareigūno ar tarnautojo padėtį tą dieną, kai jis pradėjo dirbti Sąjungoje, ir įgyjama, jei įvykdytos šioje Pareigūnų tarnybos nuostatų normoje numatytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio įvykio, kuris iš esmės pakeistų ieškovų padėtį ir leistų Parlamentui iš naujo vertinti jų padėtį atsižvelgiant į ekspatriacijos išmokos skyrimą.
85 Ieškovai taip pat nurodo, kad norėdamas gauti ekspatriacijos išmoką pareigūnas neprivalo gyventi ten, kur yra jo paskyrimo vieta. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 20 straipsnį jam nustatyta pareiga gyventi ne toliau nuo jos, nei tai yra suderinama su tinkamu jo pareigų atlikimu. Tuo metu, kai buvo priimami sprendimai sustabdyti ekspatriacijos išmokos mokėjimą, atsižvelgiant į sveikatos situaciją visiems darbuotojams buvo taikoma privaloma darbo per nuotolį tvarka. Taigi atstumas nuo vietos, iš kurios pareigūnas atlieka savo darbą, turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, atsiradusias dėl COVID-19 pandemijos.
86 Parlamentas atsako, kad nors pagal Darbo tvarkos taisyklių 234 straipsnio 2 dalį nėra numatyta įgaliojimų perdavimo, kuriuo tiesiogiai remdamasis Generalinis sekretorius galėtų imtis konkrečių priemonių, susijusių su Parlamento sekretoriato darbuotojų darbo sąlygomis, vis dėlto Generalinis sekretorius, atsižvelgdamas į Parlamento biuro suteiktus įgaliojimus, turi teisę tvirtinti pareigūnų darbo sąlygas reglamentuojančias vidaus taisykles. Tokie įgaliojimai jam taip pat buvo suteikti Parlamento pirmininko sprendimu, atsižvelgiant į spartų COVID-19 pandemijos plitimą.
87 Parlamentas priduria, kad 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendime yra numatytas ne ekspatriacijos išmokos panaikinimas, o tik jos mokėjimo sustabdymas laikotarpiu, kai atitinkamam asmeniui jo prašymu leista dirbti ne visą darbo laiką. Ieškovų teisė į ekspatriacijos išmoką nebuvo peržiūrėta, nes nepasikeitė nei jų paskyrimo vieta, nei integracijos paskyrimo vietoje laipsnis.
88 Parlamento teigimu, mokant ekspatriacijos išmoką siekiama kompensuoti pareigūno išvykimo iš kilmės vietos padarinius. Taigi nebebuvo pagrindo mokėti šią išmoką pareigūnams, kurie dirbo per nuotolį už savo paskyrimo vietos ribų.
89 Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų 20 straipsnyje numatyta pareiga gyventi vietovėje, kurioje dirbama, taikoma visiems pareigūnams, įskaitant ieškovus, paskirtus į Vertimo raštu GD, ir tiems, kas dirba ne visą darbo laiką, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 55a straipsnyje ir IVa priede. Ši pareiga pateisinama būtinybe užtikrinti gerą institucijos darbą. Be to, nuotolinis darbas nėra Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatyta teisė ir neatleidžia pareigūnų nuo pareigos visada būti savo institucijos dispozicijoje. Sveikatos krizės pradžioje pareigūnų buvimas netoli darbo vietos buvo labai svarbus užtikrinant Parlamento darbo tęstinumą.
90 Nagrinėjamu atveju iš 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimo matyti, kad už laikotarpį, kai pagal šį sprendimą pareigūnui leidžiama dirbti ne visą darbo laiką, jis negauna Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnyje numatytos ekspatriacijos išmokos, į kurią paprastai turi teisę. Taigi, kiek tai susiję su atitinkamais Parlamento darbuotojais, šiuo sprendimu nukrypstama nuo šios nuostatos.
91 Šioje byloje (2020 m. sausio 1 d.) taikytinos redakcijos Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Ekspatriacijos išmoka, sudaranti 16 % bazinės mėnesinės algos, namų ūkio išmokos ir išlaikomo vaiko išmokos bendros sumos, mokama:
a) pareigūnams:
– kurie nėra ir niekada nebuvo valstybės, kurios teritorijoje yra jų darbo vieta, piliečiai ir
– kurie penkerių metų laikotarpį, pasibaigusį prieš šešis mėnesius iki įsidarbinimo, nuolat negyveno ir neužsiėmė savo pagrindine veikla tos valstybės europinėje teritorijoje. Taikant šią nuostatą, neatsižvelgiama į aplinkybes, kylančias dėl darbo kitoje valstybėje arba tarptautinėje organizacijoje;
b) pareigūnams, kurie yra arba buvo valstybės, kurios teritorijoje yra jų darbo vieta, piliečiai, tačiau dešimt metų iki įsidarbinimo dėl su pareigomis valstybės tarnyboje arba tarptautinėje organizacijoje nesusijusių priežasčių nuolat gyveno tos valstybės ne europinėje teritorijoje.
Ekspatriacijos išmoka yra ne mažesnė kaip 567,38 EUR per mėnesį.“
92 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimas buvo priimtas remiantis Parlamento darbo tvarkos taisyklių 234 straipsnio 2 dalimi. Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad Generalinis sekretorius vadovauja Generaliniam sekretoriatui, kurio sudėtį ir organizacinę struktūrą tvirtina Parlamento biuras.
93 Reikia priminti, kad Parlamento darbo tvarkos taisyklių 234 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama taip, kad Generalinis sekretorius turi teisę – net ir tokiomis su COVID-19 pandemija susijusiomis išskirtinėmis aplinkybėmis – priimti vidaus taisykles, kuriomis nukrypstama nuo aukštesnės galios nuostatų, kaip antai Pareigūnų tarnybos nuostatų normų (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2007 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Ianniello / Komisija, T‑308/04, EU:T:2007:347, 38 punktą ir 2018 m. kovo 20 d. Sprendimo Argyraki / Komisija, T‑734/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:160, 66 ir 67 punktus).
94 Be to, reikia konstatuoti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalyje nėra aiškiai numatytos galimybės peržiūrėti teisę į ekspatriacijos išmoką atsižvelgiant į pareigūno tarnybos laikotarpiu pasikeitusias aplinkybes (2020 m. spalio 5 d. Sprendimas Brown / Komisija, T‑18/19, EU:T:2020:465, 36 punktas) arba a fortiori galimybės sustabdyti šios išmokos mokėjimą pareigūnui, jei tarnybos laikotarpiu jis turi laikinai dirbti per nuotolį už paskyrimo vietos ribų.
95 Taigi remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies tekstu visiškai negalima daryti išvados, kad teisė į ekspatriacijos išmoką yra įgyta (šiuo klausimu žr. 1993 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Magdalena Fernández / Komisija, T‑90/92, EU:T:1993:78, 32 punktą). Pareigūną įdarbinusi institucija gali peržiūrėti jam priklausančias pinigines išmokas, jeigu jos buvo skirtos ar mokamos neteisėtai (šiuo klausimu žr. 1978 m. kovo 9 d. Sprendimo Herpels / Komisija, 54/77, EU:C:1978:45, 39 punktą).
96 Be to, išmoka jos gavimo sąlygas tenkinantiems pareigūnams mokama kas mėnesį. Taigi valdžios institucija neturi toliau jos mokėti, jei dėl kokio nors įvykio išmokos gavėjo situacija iš esmės pasikeičia, kai toks įvykis turi įtakos šios išmokos skyrimo sąlygoms. Priešingai sprendimo atšaukimui atgaline data, panaikinti ateityje visada galima, jei nebėra to sprendimo priėmimą pagrindžiančių aplinkybių (2020 m. spalio 5 d. Sprendimo Brown / Komisija, T‑18/19, EU:T:2020:465, 37 punktas).
97 Taigi reikia išsiaiškinti, ar šiuo atveju laikinas nuotolinis darbas už paskyrimo vietos ribų dėl COVID-19 pandemijos yra įvykis, dėl kurio galėjo iš esmės pasikeisti pareigūno, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalį gaunančio ekspatriacijos išmoką, faktinė arba teisinė padėtis.
98 Pareigūnų tarnybos nuostatų 69 straipsnyje numatyta ekspatriacijos išmoka, kurios skyrimo taisyklės nustatytos minėtų Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalyje, siekiama kompensuoti specifines išlaidas ir nepatogumus, kurių patiria pareigūnai, pradėję eiti pareigas Sąjungos tarnyboje ir dėl to turintys perkelti savo gyvenamąją vietą iš valstybės, kurioje gyvena, į paskyrimo valstybę ir integruotis į naują aplinką (žr. 1985 m. gegužės 2 d. Sprendimo De Angelis / Komisija, 246/83, EU:C:1985:165, 13 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2007 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Salvador García / Komisija, C‑7/06 P, EU:C:2007:724, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2008 m. sausio 24 d. Sprendimo Adam / Komisija, C‑211/06 P, EU:C:2008:34, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
99 Sąvoka „specifinės išlaidos ir nepatogumai“ buvo paaiškinta 1959 m. gruodžio 11 d. Tarybos informaciniame pranešime GS/84/59 dėl išmokos už darbą užsienyje arba ne gyvenamojoje vietoje. Kaip pažymi Parlamentas, iš šio pranešimo, kuris yra vienas iš Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio parengiamųjų dokumentų, matyti, kad „išmoka už darbą užsienyje arba ne gyvenamojoje vietoje“ skiriama siekiant atlyginti finansines išlaidas ir moralinius nepatogumus, kuriuos lemia pareigūno išvykimas iš jo kilmės vietos ir tai, kad jis paprastai išlaiko šeiminius ryšius savo kilmės regione.
100 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išsiaiškinti, ar COVID-19 pandemijos aplinkybėmis tokie pareigūnai, kaip ieškovai, laikinai pakeitę faktinę gyvenamąją vietą, kad galėtų rūpintis artimaisiais, ir toliau patyrė finansinių išlaidų bei moralinių nepatogumų dėl to, kad Sąjungos tarnyboje pradėjo eiti pareigas naujoje aplinkoje.
101 Dėl finansinių išlaidų iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai už paskyrimo vietos ribų dirbo neilgai ir kad per tą laikotarpį jie ir toliau turėjo išlaidų, susijusių su jų gyvenimu paskyrimo vietoje, pavyzdžiui, mokėjo nuomos mokestį arba paskolas, mokesčius už elektros energiją ir vandenį arba bendros nuosavybės išlaikymą. Jie turėjo toliau patirti šių išlaidų, nes 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimu, kuris buvo išimtinė laikinojo pobūdžio priemonė, per COVID-19 pandemiją, kurios trukmės nebuvo galima numatyti, jiems buvo leista dirbti už paskyrimo vietos ribų tik pradiniu trijų mėnesių laikotarpiu.
102 Taigi išskirtinėmis COVID-19 pandemijos aplinkybėmis ekspatriacijos išmokos mokėjimas ieškovams jokiu būdu neprarado savo reikšmės.
103 Ekspatriacijos išmokos skyrimas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalį yra neatsiejamai susijęs su pareiga dėl Sąjungos pareigūnų gyvenamosios vietos, numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 20 straipsnyje; pagal šį straipsnį, pirma, kiekvienas pareigūnas privalo gyventi arba vietovėje, kurioje dirba, arba ne toliau nuo jos, nei tai yra suderinama su tinkamu jo pareigų atlikimu, ir, antra, pareigūnas praneša paskyrimų tarnybai savo adresą ir nedelsdamas informuoja ją apie bet kokius adreso pakeitimus.
104 Vis dėlto Pareigūnų tarnybos nuostatų 20 straipsnis turi būti aiškinamas kartu su Pareigūnų tarnybos nuostatų 55 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad faktiškai dirbantys pareigūnai visada yra jų institucijos dispozicijoje. Darytina išvada, kad pareigūnas, negyvenantis paskyrimo vietoje, vis dėlto turi turėti galimybę bet kada atvykti į savo darbo vietą, kaip nustatyta pagal jam taikomas darbo organizavimo taisykles, kad joje galėtų tarnybos interesais atlikti jam pavestas užduotis.
105 Išskirtinėmis COVID-19 pandemijos aplinkybėmis vidaus taisyklės dėl nuotolinio darbo ir darbuotojų fizinio buvimo Parlamento patalpose laikinai nebebuvo taikomos; tai matyti iš įvairių pandemijos pradžioje priimtų Generalinio sekretoriaus sprendimų, minėtų šio sprendimo 4‑7 punktuose. Kaip matyti iš šio sprendimo 5 punkto, visi darbuotojai, įskaitant ieškovus, kurių buvimas nebuvo laikomas būtinu, nuo 2020 m. kovo 16 d. privalėjo dirbti per nuotolį visą darbo laiką.
106 Taigi Parlamentas negali teigti, kad 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendime numatytas „bendras [ekspatriacijos išmokos mokėjimo] sustabdymas“ (taip pat ir ieškovams) buvo susijęs su Pareigūnų tarnybos nuostatų 20 straipsnyje numatyto gyvenamosios vietos reikalavimo nesilaikymu.
107 Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatuose nėra nė vienos nuostatos, pagal kurią Sąjungos institucija, įstaiga ar organas galėtų sustabdyti ekspatriacijos išmokos mokėjimą, net ir išskirtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, susijusiomis su COVID-19 pandemija.
108 Taigi 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendime numatytas ekspatriacijos išmokos mokėjimo sustabdymas prieštarauja Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 daliai.
109 Taip pat reikia pažymėti, kad nors 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimu teisė į ekspatriacijos išmoką buvo ne galutinai panaikinta, o tik sustabdyta ribotam laikotarpiui, dėl tokio sustabdymo ieškovų darbo užmokestis tuo laikotarpiu sumažėjo, o galimybės susigrąžinti sumažėjusią dalį nebuvo.
110 Vadinasi, tai, kad pagal 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimą buvo numatyta tik sustabdyti ekspatriacijos išmokos mokėjimą atitinkamiems Parlamento pareigūnams, pavyzdžiui, ieškovams, o ne ją panaikinti, negali paneigti to sprendimo neteisėtumo.
111 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimas priimtas pažeidžiant aukštesnės galios nuostatas, todėl Generalinis sekretorius viršijo savo įgaliojimų šiuo klausimu ribas. Tas sprendimas prieštarauja Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 daliai tiek, kiek jame numatyta sustabdyti ekspatriacijos išmokos mokėjimą pareigūnams, kurie laikinai dirba nuotoliniu būdu už savo paskyrimo vietos ribų, kad COVID-19 pandemijos aplinkybėmis galėtų rūpintis savo artimaisiais.
112 Taigi sprendimai sustabdyti ekspatriacijos išmokos mokėjimą neturi teisinio pagrindo, todėl turi būti panaikinti, o dėl kitų ieškovų nurodytų pagrindų ir argumentų, kuriais jie grindžia savo prašymą panaikinti tuos sprendimus, nereikia priimti sprendimo.
b) Dėl reikalavimų panaikinti sprendimus susigrąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas
113 Reikia konstatuoti, kad tik PT ir PR prašo panaikinti sprendimus susigrąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas, kurie yra šio ieškinio dėl panaikinimo dalykas.
114 Pateikdami ketvirtąjį pagrindą, t. y. vienintelį ieškinio pagrindą, kuriuo grindžiamas prašymas panaikinti sprendimus dėl nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimo, ieškovai subsidiariai tuo atveju, jei būtų atmestas prašymas panaikinti kitus ginčijamus sprendimus, nurodo, kad neįvykdytos Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnyje numatytos nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimo sąlygos. Jie priduria, kad 2020 m. kovo 31 d., kai buvo priimtas Generalinio sekretoriaus sprendimas, PT ir PR jau ruošėsi prisijungti prie savo šeimų už paskyrimo vietos ribų, todėl teisėtai tikėjosi, kad jiems bus išsaugotas visas darbo užmokestis.
115 Parlamentas nesutinka su ieškovų argumentais.
116 Kaip matyti iš šio sprendimo 112 punkto, nagrinėjamu atveju sprendimai sustabdyti ekspatriacijos išmokos mokėjimą neturi teisinio pagrindo ir turi būti panaikinti. Atvirkščiai, prašymas panaikinti sprendimus, kuriais leista dirbti ne visą darbo laiką, buvo atmestas kaip nepriimtinas, kaip ir ieškinys, kiek jis buvo pareikštas dėl sprendimo atmesti PQ prašymą dėl darbo visą darbo laiką. Kadangi ketvirtasis pagrindas nurodytas tik subsidiariai tuo atveju, jei būtų atmestas prašymas panaikinti kitus ginčijamus sprendimus, jį reikia nagrinėti tik tiek, kiek jis susijęs su PT ir PR darbo užmokesčio dalies susigrąžinimu, siejamu su jų darbo laiko apribojimu iki 75 %.
117 Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, jog bet kuri permokėta suma turi būti grąžinama, jei gavėjas žinojo, kad nėra teisinio pagrindo ją gauti arba jei permokėjimo faktas buvo toks akivaizdus, kad jis negalėjo apie tai nežinoti.
118 Nagrinėjamu atveju iš 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimo aiškiai matyti, kad pareigūnai, kuriems buvo taikyta tame sprendime nustatyta nukrypti leidžianti tvarka, gavo proporcingai jų darbo laikui apskaičiuotą darbo užmokestį, t. y. 75 %. Taigi PR ir PT, kurios pateikė prašymus leisti pasinaudoti tame sprendime nustatyta tvarka, tikrai žinojo bent jau apie finansines suteikto leidimo pasekmes.
119 Be to, dėl tariamo teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo reikia priminti, kad teisė reikalauti tokios apsaugos reiškia, kad turi būti tenkinamos trys sąlygos. Pirma, suinteresuotasis asmuo iš Sąjungos valdžios institucijų turi būti gavęs tikslias, besąlygiškas ir tarpusavyje derančias garantijas, kylančias iš patvirtintų ir patikimų šaltinių. Antra, šios garantijos turi būti tokios, kad asmeniui, kuriam jos skirtos, atsirastų teisėtų lūkesčių. Trečia, suteiktos garantijos turi atitikti taikytinas normas (2020 m. vasario 12 d. Sprendimo ZF / Komisija, T‑605/18, EU:T:2020:51, 151 punktas).
120 Nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Parlamentas suteikė PR ar PT tikslias, besąlygiškas ir nuoseklias garantijas, dėl kurių kilo teisėtas lūkestis, kad dirbant už paskyrimo vietos ribų už darbo ne visą darbo laiką laikotarpį joms bus toliau mokamas visas darbo užmokestis. Be to, toks darbo užmokesčio išsaugojimas prieštarautų Pareigūnų tarnybos nuostatų IVa priedo 3 straipsnio pirmai pastraipai, kurioje numatyta, kad laikotarpiu, kuriuo pareigūnui leista dirbti ne visą darbo laiką, jis turi teisę gauti darbo užmokesčio dalį, atitinkančią dirbamo laiko ir įprasto darbo laiko santykį.
121 Taigi ketvirtasis ieškinio pagrindas yra nepagrįstas.
122 Vadinasi, reikalavimus panaikinti sprendimus susigrąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas, grindžiamus ketvirtuoju pagrindu, reikia atmesti, ir nereikia nagrinėti šių reikalavimų priimtinumo tiek, kiek juos pateikė PT.
4. Išvada dėl prašymų panaikinti
123 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad prašymą panaikinti sprendimus, kuriais sustabdytas ekspatriacijos išmokos mokėjimas, reikia patenkinti remiantis antrojo pagrindo pirma dalimi.
124 Atvirkščiai, prašymas panaikinti sprendimus, kuriais leista dirbti ne visą darbo laiką, atmetamas kaip nepriimtinas, o prašymas panaikinti sprendimą atmesti PQ skundą tiek, kiek juo atmestas jos prašymas dėl darbo visą darbo laiką, atmetamas kaip akivaizdžiai nepriimtinas. Be to, prašymą panaikinti sprendimus susigrąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas reikia atmesti kaip bet kuriuo atveju nepagrįstą.
B. Dėl prašymo atlyginti žalą
125 Teikdami reikalavimus dėl žalos atlyginimo ieškovai prašo atlyginti turtinę žalą, lygią 25 % jų darbo užmokesčio, ir sumokėti susikaupusias kompensacines palūkanas bei delspinigius, taip pat atlyginti patirtą neturtinę žalą, ex aequo et bono įvertintą po 1 000 EUR kiekvienam iš jų.
126 Ieškovai tvirtina, kad šią žalą lėmė 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimo teisinio pagrindo nebuvimas ir neteisėtumas, taip pat netinkamas administravimas ir Parlamento nerūpestingumas dėl jų. Ieškovai taip pat teigia, kad pažeista jų teisė į darbo sąlygas, kuriomis būtų paisoma jų sveikatos ir orumo, ir kad Parlamento tarnyba padarė klaidą, nes neleido jiems dirbti visą darbo laiką.
127 Parlamentas nesutinka su ieškovų argumentais.
128 Pirmiausia reikia priminti, jog tam, kad būtų pripažintas pagal SESV 270 straipsnį pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumas, turi būti tenkinamos kelios sąlygos, t. y. veiksmai, kuriais kaltinamos institucijos, turi būti neteisėti, žala – reali ir turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp nurodytų veiksmų ir žalos (1994 m. birželio 1 d. Sprendimo Komisija / Brazzelli Lualdi ir kt., C‑136/92 P, EU:C:1994:211, 42 punktas ir 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Komisija / Girardot, C‑348/06 P, EU:C:2008:107, 52 punktas). Kadangi šios trys sąlygos yra kumuliacinės, vienos iš jų nebuvimo pakanka ieškiniui dėl žalos atlyginimo atmesti.
1. Dėl turtinės žalos
129 Dėl nurodomos turtinės žalos reikia konstatuoti, kad ieškovai prašo atlyginti tik turtinę žalą, lygią 25 % jų darbo užmokesčio, taip pat susikaupusias kompensacines palūkanas ir delspinigius. Ši žala iš esmės kilo dėl to, kad, priėmus sprendimus leisti dirbti ne visą darbo laiką, jų darbo laikas buvo sutrumpintas iki 75 %.
130 Remiantis viešosios tarnybos bylose suformuota jurisprudencija, reikalavimai atlyginti žalą atmestini, jei yra glaudžiai susiję su reikalavimais dėl panaikinimo, kurie patys buvo atmesti kaip nepriimtini arba nepagrįsti (2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Martínez Valls / Parlamentas, T‑214/02, EU:T:2003:254, 43 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2019 m. balandžio 9 d. Sprendimo Aldridge ir kt. / Komisija, T‑319/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:231, 64 punktą).
131 Nagrinėjamu atveju reikalavimai atlyginti turtinę žalą yra glaudžiai susiję su reikalavimais panaikinti sprendimus leisti dirbti ne visą darbo laiką (šie reikalavimai buvo atmesti kaip nepriimtini) ir su reikalavimu panaikinti sprendimą atmesti PQ skundą tiek, kiek juo atmetamas jos prašymas dėl darbo visą darbo laiką (šis reikalavimas buvo atmestas kaip akivaizdžiai nepriimtinas).
132 Be to, ieškovai nepateikė jokio argumento, paaiškinančio, kaip 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimas, kuriuo pareigūnams COVID-19 pandemijos aplinkybėmis buvo leista dirbti ten, kur gyvena jų artimieji, pažeidė jų teisę į darbo sąlygas, kuriomis būtų paisoma jų sveikatos ir orumo.
133 Todėl prašymą atlyginti turtinę žalą reikia atmesti.
2. Dėl neturtinės žalos
134 Reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl sprendimų leisti dirbti ne visą darbo laiką priėmimo, reikia atmesti dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos šio sprendimo 130–132 punktuose.
135 Dėl neturtinės žalos, patirtos priėmus sprendimus sustabdyti ekspatriacijos išmokos mokėjimą, atlyginimo pažymėtina, kad iš šio sprendimo 112 punkto matyti, kad tie sprendimai turi būti panaikinti dėl to, jog 2020 m. kovo 31 d. Generalinio sekretoriaus sprendimas, kuriuo jie grindžiami, yra neteisėtas. Taigi šio sprendimo 128 punkte minėta sąlyga dėl valdžios institucijos veiksmų neteisėtumo yra įvykdyta.
136 Vis dėlto reikia priminti, kad vien neteisėto akto panaikinimas gali būti tinkamas ir iš principo pakankamas bet kokios neturtinės žalos, kurią galėjo sukelti šis aktas, atlyginimas, nebent ieškovas įrodo, kad patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti visiškai atlyginta panaikinant tą aktą (2021 m. balandžio 28 d. Sprendimo Correia / EESRK, T‑843/19, EU:T:2021:221, 86 punktas).
137 Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad, atsižvelgiant į jų orumui ir profesinio gyvenimo kokybei padarytą žalą, taip pat į sukeltą nerimą ir, pavyzdžiui, PP kilusius sveikatos sutrikimus, panaikinus sprendimus dėl ekspatriacijos išmokos sustabdymo nebus tinkamai ir pakankamai atlyginta neturtinė žala. Dublike ieškovai priduria, kad dalies darbo užmokesčio praradimas sukėlė nemigą ir streso priepuolius.
138 Atsižvelgiant į tai, reikia konstatuoti, kad ieškovai nepateikia jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Jie taip pat nepaaiškina, kaip sprendimai sustabdyti ekspatriacijos išmokos mokėjimą galėjo kelti grėsmę jų orumui ir profesinio gyvenimo kokybei.
139 Vadinasi, ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reikia atmesti.
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų
140 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Vis dėlto Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.
141 Nagrinėjamu atveju reikalavimai dėl panaikinimo buvo patenkinti tiek, kiek jie susiję su sprendimais sustabdyti ekspatriacijos išmokos mokėjimą. Bet jie buvo atmesti tiek, kiek susiję su sprendimais leisti dirbti ne visą darbo laiką ir sprendimais susigrąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas, taip pat tiek, kiek jie pateikti dėl sprendimo atmesti PQ prašymą dėl darbo visą darbo laiką, išdėstyto sprendime atmesti jos skundą. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo taip pat buvo atmesti.
142 Šios bylos aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad ieškovai padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų. Parlamentas padengia ne tik savo bylinėjimosi išlaidas, bet ir pusę ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2020 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento sprendimą dėl ekspatriacijos išmokos mokėjimo PP sustabdymo.
2. Panaikinti 2020 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento sprendimą dėl ekspatriacijos išmokos mokėjimo PR sustabdymo.
3. Panaikinti 2020 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento sprendimą dėl ekspatriacijos išmokos mokėjimo PQ sustabdymo.
4. Panaikinti 2020 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento sprendimą dėl ekspatriacijos išmokos mokėjimo PS sustabdymo.
5. Panaikinti 2020 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento sprendimą dėl ekspatriacijos išmokos mokėjimo PT sustabdymo.
6. Atmesti likusią ieškinio dalį.
7. PP, PS, PR, PQ ir PT padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų.
8. Parlamentas padengia ne tik savo bylinėjimosi išlaidas, bet ir pusę PP, PS, PR, PQ ir PT patirtų bylinėjimosi išlaidų.
da Silva Passos | Valančius | Reine |
Paskelbta 2023 m. balandžio 19 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.