Byla T‑290/12
Lenkijos Respublika
prieš
Europos Komisiją
„Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriai – Pagalba gamintojų grupėms – Finansavimo iš Sąjungos lėšų ribojimas – Teisinis saugumas – Teisėti lūkesčiai – Pareiga motyvuoti – Lojalus bendradarbiavimas“
Santrauka – 2015 m. balandžio 22 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Reglamentas, kuriuo iš dalies pakeičiama pagalbos perdirbtų vaisių ir daržovių gamybai schema
(SESV 296 straipsnis; Komisijos reglamentai Nr. 543/2011 ir Nr. 302/2012)
2. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisinis saugumas – Sąvoka – Reglamentas, kuriuo iš dalies pakeičiama pagalbos perdirbtų vaisių ir daržovių gamybai schema
(Komisijos reglamentas Nr. 543/2011 ir Komisijos reglamento Nr. 302/2012 2 straipsnio 1–3 dalys)
3. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Ribos – Pagalbos perdirbtų vaisių ir daržovių gamybai schemos pakeitimas – Komisijos diskrecija keisti Sąjungos finansavimo lygį – Negalėjimas remtis teisėtų lūkesčių apsauga
(Tarybos reglamento Nr. 1234/2007 103a straipsnio 2 dalis ir 103h straipsnio pirmos pastraipos a punktas; Komisijos reglamentai Nr. 543/2011 ir Nr. 302/2012)
4. Europos Sąjungos teisė – Principai – Proporcingumas – Apimtis – Sąjungos teisės aktų leidėjo diskrecija bendros žemės ūkio politikos srityje – Teisminė kontrolė – Ribos
(SESV 40 ir SESV 43 straipsniai; Komisijos reglamentas Nr. 302/2012)
1. SESV 296 straipsnyje reikalaujami motyvai turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį ir parodyti aiškią ir vienareikšmę aktą priėmusios institucijos argumentaciją, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti, kuo pagrįsta priimta priemonė, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę. Nereikalaujama, kad motyvai apimtų visas faktines ir teisines aplinkybes, nes klausimas, ar akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant ne tik į jų formuluotę, bet ir aplinkybes bei atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą. Juo labiau taip yra tuo atveju, kai valstybės narės aktyviai dalyvauja ginčijamo akto priėmimo procese ir dėl to žino šio akto priėmimo priežastis. Reglamento atveju motyvai gali apsiriboti, pirma, jo priėmimą lėmusios bendros situacijos ir, antra, juo siekiamų bendrų tikslų nurodymu. Be to, jei iš bendro pobūdžio akto galima nustatyti institucijos siekiamo tikslo esmę, reikalavimas nurodyti konkrečius skirtingų naudojamų techninių sprendimų motyvus būtų perteklinis.
Reglamentu Nr. 302/2012 padaryti Reglamento Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės, daliniai pakeitimai, kuriais ribojamas vaisių ir daržovių gamintojų grupėms teikiamos pagalbos finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų, tenkina šias sąlygas. Motyvai, dėl kurių šie pakeitimai padaryti, pateikti minėto Reglamento Nr. 302/2012 5 ir 6 konstatuojamosiose dalyse.
(žr. 32–36 punktus)
2. Pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad teisės normos, ypač kai jos gali sukelti asmenims ir įmonėms nepalankių pasekmių, būtų aiškios, tikslios, o jų pasekmės – nuspėjamos.
Tokios yra Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės, nuostatos, kuriose aiškiai ir konkrečiai įtvirtintos suinteresuotųjų teisės subjektų teisės ir pareigos, taigi šie galėjo tiksliai žinoti savo teises ir pareigas nuo pat Reglamento Nr. 302/2012 įsigaliojimo. Tas pats taikytina pereinamojo laikotarpio nuostatoms, įtvirtintoms šio reglamento 2 straipsnio 1–3 dalyse, kuriose reglamentuojamos vaisių ir daržovių gamintojų grupių teisės taikant naujas taisykles dėl pagalbos sumos. Šios pereinamojo laikotarpio nuostatos taip pat atitinka nuspėjamumo reikalavimą, nes jos leidžia atitinkamiems vaisių ir daržovių gamintojams žinoti finansavimo taisykles, kurios jiems bus taikomos ateityje, atsižvelgiant į jų pripažinimo plane numatytų investicijų pažangą.
(žr. 50–52 punktus)
3. Jei rūpestingas ir nuovokus ūkio subjektas galėjo numatyti jo interesus paveiksiančios priemonės priėmimą, jis negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu priėmus priemonę. Be to, ūkio subjektai neturėtų puoselėti teisėtų lūkesčių, kad esama situacija išliks tokia pat, nes ji gali pasikeisti Bendrijos institucijoms įgyvendinant savo diskreciją, ypač tokioje srityje, kokia yra bendras rinkos organizavimas, kurio tikslas – nuolatinis prisiderinimas prie besikeičiančių ekonominių sąlygų. Tas pats pasakytina, kiek tai susiję su stojančiąja valstybe nare.
Tai, kad Komisija Reglamente Nr. 302/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės, nenumatė pereinamojo laikotarpio nuostatų, taikomų teisės subjektams, kurių pripažinimo planai, pateikti siekiant, kad jie būtų pripažinti gamintojų grupėmis, nebuvo patvirtinti prieš įsigaliojant pakeitimams, nėra teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas. Komisijos kompetencija, pripažinta Reglamento Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas, 103a straipsnio 2 dalyje, siejamoje su 103h straipsnio pirmos pastraipos a punktu, jai suteikia įgaliojimus priimti taisykles, leidžiančias nustatyti taikomos pagalbos žemutines ir viršutines ribas ir pagalbos finansavimo iš Sąjungos lėšų lygį. Atsižvelgiant į šią diskreciją ir į tai, kad atitinkami teisės subjektai veikia bendro rinkų organizavimo srityje, jie negali turėti teisėtų lūkesčių, kad nuostatos, galiojusios prieš įsigaliojant Reglamento Nr. 302/2012 nuostatoms, kuriomis padaryti pakeitimai, liks galioti.
(žr. 55–57, 59, 65, 67 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 80–83 punktus)