PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. lapkričio 11 d.

Byla T‑390/07 P

Michael Alexander Speiser

prieš

Europos Parlamentą

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Priimtinumas – Ekspatriacijos išmoka – Išimtinai patvirtinamasis sprendimas – Pavėluotas skundas“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 10 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties Speiser prieš Parlamentą (F‑146/06, dar nepaskelbta Rinkinyje) panaikinimo.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Kiekviena šalis padengia savo šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Pagrindas, pagrįstas kitame sprendime padarytos išvados netaikymu sprendime, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas

(EB 225 A straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis)

2.      Institucijų aktai – Bendra pareiga informuoti adresatus apie teisių gynimo priemones ir terminus – Nebuvimas

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai – Teisės praradimas praleidus terminą – Pateisinama klaida

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai – Teisės praradimas praleidus terminą – Atnaujinimas – Sąlyga – Naujas faktas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

5.      Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Prašymas priimti sprendimą

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa)

1.      Nors kitame sprendime Bendrijos teismo padarytos išvados netaikymas sprendime, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, savaime negali būti Bendrijos teisės pažeidimas, kuris būtų pripažintas neteisėtu per apeliacinį procesą, vis dėlto toks pagrindas yra priimtinas tiek, kiek jis yra pagrįstas šiame sprendime pripažinto principo pažeidimu.

(žr. 19 punktą)

Nuoroda: 2006 m. birželio 28 d. Tarnautojų teismo sprendimo Grünheid prieš Komisiją, F‑101/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑55 ir II‑A‑1‑199.

2.      Bendrijos institucijos neturi bendros pareigos informuoti savo aktų adresatų apie prieinamas teisių gynimo priemones ar pareigos nurodyti terminus, per kuriuos galima jomis pasinaudoti.

(žr. 32 punktą)

Nuoroda: 2007 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo nutarties Diy‑Mar Insaat Sanayi ve Ticaret ir Akar prieš Komisiją, C‑163/07 P, Rink. p. I‑10125, 41 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

3.      Kalbant apie ieškinio pareiškimo terminus, pateisinamos klaidos sąvoka turi būti aiškinama siaurai ir gali būti taikoma tik ypatingomis aplinkybėmis, kuriomis vien tik ar didžiąja dalimi dėl paties atitinkamos institucijos elgesio teisės subjektas, kuris yra sąžiningas ir rodo tokį rūpestingą elgesį, kurio reikalaujama iš pakankamai informuoto asmens, padaro pateisinamą klaidą. Taip nėra administracijos laiško, kuriame paminėjus galimybę suinteresuotajam asmeniui pateikti skundą nėra nurodyta, dėl kokio akto jis turi būti pateikiamas, atveju.

(žr. 33 ir 34 punktus)

Nuoroda: 2007 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Pelle ir Konrad prieš Tarybą ir Komisiją, T‑8/95 ir T‑9/95, Rink. p. I‑4117, 93 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

4.      Sprendimas, kuriame suinteresuotojo asmens prašymu administracija sutinka pakeisti jo kilmės vietą ir nurodo kitą miestą nei tas, kuris įvardytas kaip jo įdarbinimo vieta, neturi jokios įtakos klausimui, ar jis turi teisę į ekspatriacijos išmoką, todėl juo remiantis neatnaujinamas skundo dėl ankstesnio sprendimo nesuteikti šios išmokos pateikimo terminas. Iš tiesų nustatant pareigūno kilmės vietą ir suteikiant ekspatriacijos išmoką siekiami skirtingi tikslai ir patenkinami skirtingi interesai. Taigi, nors suteikiant ekspatriacijos išmoką taikoma sąlyga neturėti nuolatinės gyvenamosios ar paskirtos pagrindinės profesinės veiklos vietos Europos valstybės teritorijoje per referencinį laikotarpį, Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 7 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtinta kilmės vietos sąvoka yra techninė sąvoka, vartojama nustatyti tam tikras pareigūnų finansines teises, todėl jo kilmės vieta neturi būti painiojama su vieta, kur jis prieš įdarbinimą nuolat gyveno ir vykdė profesinę veiklą.

(žr. 37–42 punktus)

Nuoroda: 1985 m. gegužės 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo De Angelis prieš Komisiją, 144/84, Rink. p. 1301, 13 punktas; 1993 m. rugsėjo 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Magdalena Fernández prieš Komisiją, T‑90/92, Rink. p. II‑971, 26 ir 30 punktai bei juose nurodyta teismų praktika.

5.      Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Reikalavimuose pateiktas prašymas priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų negali būti laikomas prašymu priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas.

(žr. 48 punktą)

Nuoroda: 1992 m. birželio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lestelle prieš Komisiją, C‑30/91 P, Rink. p. I‑3755, 38 punktas.