TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. balandžio 13 d.
Byla F‑38/10
Ioannis Vakalis
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pensija – Graikijoje įgytų teisių į pensiją pervedimas į Europos Sąjungos pareigūnų pensijų sistemą – Padidinimo apskaičiavimas – Prieštaravimas dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 ir 12 straipsnių bendrųjų įgyvendinimo nuostatų teisėtumo – Vienodo požiūrio principas – Euro neutralumo principas“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo I. Vakalis prašo panaikinti 2009 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos sprendimą, kuriuo nustatomas pensijų draudimo stažo Bendrijose padidinimas, atsiradęs pervedus iki tarnybos Komisijoje įgytas teises į pensiją, ir 2010 m. vasario 22 d. sprendimą atmesti jo pirminį skundą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą. Komisija padengia savo ir pusę ieškovo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų.
Santrauka
1. Pareigūnai – Ieškinys – Pagrindas, susijęs su teisės akto taikymo srities pažeidimu – Konstatavimas „ex officio“
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 77 straipsnis)
2. Pareigūnai – Pensijos – Iki tarnybos Sąjungoje įgytos teisės į pensiją – Pervedimas į Sąjungos sistemą – Reglamento Nr. 723/2004 pereinamojo laikotarpio nuostatos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 26 straipsnio 1 dalis)
3. Pareigūnai – Pensijos – Iki tarnybos Sąjungoje įgytos teisės į pensiją – Pervedimas į Sąjungos sistemą – Pensijų draudimo stažo padidinimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 11 straipsnio 2 dalis)
4. Pareigūnai – Pensijos – Iki tarnybos Sąjungoje įgytos teisės į pensiją – Pervedimas į Sąjungos sistemą – Pensijų draudimo stažo padidinimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 11 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1103/97 3 straipsnis)
5. Pareigūnai – Pensijos – Iki tarnybos Sąjungoje įgytos teisės į pensiją – Pervedimas į Sąjungos sistemą – Pensijų draudimo stažo padidinimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 11 straipsnio 2 dalis)
6. Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Našta – Atsižvelgimas į teisingumo reikalavimus – Dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš laimėjusios šalies
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalis ir 88 straipsnis)
1. Sąjungos teismas gali ir prireikus privalo ex officio nagrinėti tam tikrus su akto turinio teisėtumu susijusius pagrindus. Tai taikoma viešosios tvarkos išlyga grindžiamo pagrindo, susijusio su tuo, kad sprendimu buvo pažeista teisės akto taikymo sritis, atveju. Iš tikrųjų Tarnautojų teismas neatliktų savo funkcijos spręsti dėl teisėtumo, jeigu neatkreiptų dėmesio į tai, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis teisės norma, kuri nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nors šalys to ir neginčytų, ir jeigu dėl to nagrinėjamoje byloje jis turėtų priimti sprendimą taikydamas tokią teisės normą.
Ex officio nagrinėjant pagrindą dėl akto turinio teisėtumo nepažeidžiamas rungimosi principu grindžiamas procesas ir teisių į gynybą paisymo principas. Iš tikrųjų Procedūros reglamento 77 straipsnyje numatyta, jog Tarnautojų teismas gali ex officio nagrinėti nepriimtinumo, grindžiamo viešosios tvarkos išlyga, pagrindą su sąlyga, kad prieš tai išklausomos šalys. Jeigu šia sąlyga tinkamai užtikrinami rungimosi ir teisių į gynybą paisymo principai tuo atveju, kai teismas ex officio nagrinėja nepriimtinumo, grindžiamo viešosios tvarkos išlyga, pagrindą, nėra jokio pagrindo manyti, kad taip nėra tada, kai teismas ex officio nagrinėja viešosios tvarkos išlyga grindžiamą pagrindą, nesvarbu, ar jis pateiktas dėl akto turinio, ar dėl jo priėmimo teisėtumo.
(žr. 28, 29, 38 ir 39 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. liepos 15 d. Sprendimo Browet ir kt. prieš Komisiją, T‑576/93–T‑582/93, 35 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. vasario 21 d. Sprendimas Putterie-De-Beukelaer prieš Komisiją, F‑31/07, kuriam šiuo klausimu nebuvo prieštarauta 2010 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendime Komisija prieš Putterie-De-Beukelaer, T‑160/08 P.
2. Pareigūnų tarnybos nuostatų redakcijos, įtvirtintos Reglamente Nr. 723/2004, iš dalies keičiančiame Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, XIII priedo 26 straipsnio 1 dalies ir Komisijos priimtų Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 ir 12 straipsnių bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 11 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jos susijusios tik su į nuolatinę tarnybą paskirtų pareigūnų pateiktais prašymais pervesti teises į pensiją.
Pagal teisinio saugumo principą šių nuostatų tikslas apsaugoti įgytas teises. Taigi bandomajam laikotarpiui paskirtas pareigūnas neturi įgytų teisių pervesti jo teises į pensiją. Nors atitinkamai institucijai leidžiama užregistruoti bandomajam laikotarpiui paskirto pareigūno prašymą, kad jam nereikėtų pateikti naujo prašymo po jo paskyrimo į nuolatinę tarnybą, jis vis tiek yra per ankstyvas.
(žr. 42, 44 ir 46 punktus)
3. Pervestų aktyvų konversiją į Sąjungos pensijų draudimo stažą atlieka Sąjungos administracinės valdžios institucijos. Tačiau aplinkybė, kad atitinkamai institucijai, o ne nacionalinėms valdžios institucijoms nustatant pensijų draudimo stažą, prireikus tenka atsižvelgti į valiutų svyravimus, nereiškia, kad vidutinio valiutų keitimo kurso mechanizmo panaikinimas Komisijos priimtomis Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 ir 12 straipsnių bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis yra neteisėtas.
Iš tikrųjų, nors institucija turi atsižvelgti į valiutų keitimo kursą nustatydama pensijų draudimo stažą, kuris svarbus Sąjungos pensijų sistemos atžvilgiu, vis dėlto ji išsaugo tam tikrą laisvę vertindama tikslingumą prireikus ištaisyti valiutų svyravimų pasekmes. Institucijos kompetencija šioje srityje lemia tik tai, kad Sąjungos teismai vykdo šios institucijos galimybės panaikinti vidutinio valiutų keitimo kurso mechanizmą priežiūrą.
(žr. 53 ir 55–57 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bang-Hansen prieš Komisiją, T‑233/97, 38 punktas; 2004 m. kovo 18 d. Sprendimo Radauer prieš Tarybą, T‑67/02, 28–31 punktai.
4. Vidutinio valiutų keitimo kurso mechanizmo panaikinimas Komisijos priimtomis Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 ir 12 straipsnių bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis nustatant pensijų draudimo stažą teisių į pensiją pervedimo atveju neprieštarauja euro neutralumo principui ir Reglamento Nr. 1103/97 3 straipsniui, kuriuo įtvirtinamos tam tikros su euro įvedimu susijusios nuostatos. Minėtame reglamente įtvirtintas euro neutralumo principas iš esmės nedraudžia institucijai keisti taikytinus teisės aktus. Sprendimas panaikinti vidutinio valiutų keitimo kurso mechanizmą buvo priimtas po su biudžetu susijusių svarstymų ir priėmus politinį sprendimą nebetaikyti šio mechanizmo, kuris yra palankus pareigūnams, įgijusiems teises tam tikrose valstybėse narėse, tačiau jis nėra euro įvedimo pasekmė. Beje, minėtas mechanizmas buvo panaikintas ir teisių į pensiją, įgytų valstybėse narėse, kuriose euras nebuvo įvestas, padidinimo atžvilgiu.
(žr. 64 ir 65 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gruodžio 11 d. Nutarties Kolountzios prieš Komisiją, F‑117/07, 32–35 punktai.
5. Teisių į pensiją pervedimo srityje Sąjungos teisės aktų leidėjas gali bet kuriuo metu priimti Pareigūnų tarnybos nuostatų normų pakeitimus, kurie, kaip jis mano, atitinka tarnybos interesus, ir įtvirtinti ateityje pareigūnams arba atitinkamiems tarnautojams taikytinas mažiau palankias Pareigūnų tarnybos nuostatų normas su sąlyga, kad bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio trukmė būtų pakankama siekiant išvengti netikėto įgytų teisių į pensiją nustatymo būdų pakeitimo ir išsaugoti pareigūnų ar tarnautojų teisėtai įgytas teises, ir užtikrinti vienodą asmenų, kuriems taikomos naujos nuostatos, vertinimą. Tai galioja ir institucijų priimtoms bendrosioms įgyvendinimo nuostatoms su sąlyga, kad jos nenukrypsta nuo viršesnių nuostatų.
Personalo politikos srityje Sąjungos teismas tik patikrina, kalbant apie lygybės ir nediskriminavimo principus, ar atitinkama institucija neskirsto asmenų neobjektyviai arba akivaizdžiai neadekvačiai, atsižvelgiant į siekiamą tikslą. Iš tikrųjų teisių į pensiją konversijos formulių taikymo srityje Sąjunga turi didelę diskreciją apibrėždama pervestų aktyvų konversijos į Sąjungos pensijų draudimo stažą sistemos elementus.
(žr. 70 ir 71 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1975 m. kovo 19 d. Sprendimo Gillet prieš Komisiją, 28/74, 5 ir 6 punktai; 2007 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Lindorfer prieš Tarybą, C‑227/04 P, 78 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Campoli prieš Komisiją, T‑135/05, 85 punktas; 2007 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Ianniello prieš Komisiją, T‑308/04, 38 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gruodžio 11 d. Nutarties Martin Bermejo prieš Komisiją, F‑60/07, 55 ir 56 punktai; 2008 m. balandžio 24 d. Sprendimo Dalmasso prieš Komisiją, F‑61/05, 78 punktas; 2009 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Ridolfi prieš Komisiją, F‑3/09, 53 ir 54 punktai.
6. Kadangi pareigūnas galėjo manyti, kad pagrįsta pateikti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, nes du jo skundo atmetimo motyvai teisiniu požiūriu yra klaidingi, šios bylos aplinkybėmis pateisinama tai, kad, taikant Tarnautojų teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį ir 88 straipsnį, institucija, kuri yra atsakovė, padengtų pusę ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
(žr. 81 punktą)