BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. balandžio 29 d.(*)
„Konkurencija – Metakrilatų rinka – Baudos – Solidari patronuojančiųjų bendrovių ir jų dukterinės bendrovės atsakomybė už pastarosios padarytą pažeidimą – Dukterinės bendrovės atliktas visos baudos sumokėjimas nedelsiant – Dukterinei bendrovei skirtos baudos sumažinimas Bendrajam Teismui priėmus sprendimą – Komisijos raštai, kuriais reikalaujama, kad patronuojančiosios bendrovės sumokėtų jos dukterinei bendrovei grąžintą sumą ir delspinigius – Ieškinys dėl panaikinimo – Aktas, kurį galima ginčyti – Priimtinumas – Delspinigiai“
Byloje T‑470/11
Total SA, įsteigta Kurbevua (Prancūzija),
Elf Aquitaine SA, įsteigta Kurbevua,
atstovaujamos advokatų: iš pradžių A. Noël-Baron ir É. Morgan de Rivery, vėliau É. Morgan de Rivery ir E. Lagathu,
ieškovės,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujama B. Mongin ir V. Bottka,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2011 m. birželio 24 d. Komisijos raštą BUDG/DGA/C4/BM/s746396 ir 2011 m. liepos 8 d. Komisijos raštą BUDG/DGA/C4/BM/s812886 arba, nepatenkinus šio prašymo, sumažinti reikalaujamų sumų dydį, arba, nepatenkinus ir šio prašymo, panaikinti iš Elf Aquitaine reikalaujamus 31 312 114,58 euro delspinigius, iš kurių už 19 191 296,03 euro sumokėjimą yra solidariai atsakinga ir Total,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Prek, teisėjai I. Labucka (pranešėja) ir V. Kreuschitz,
posėdžio sekretorė S. Bukšek Tomac, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. spalio 3 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ieškinio dalykas
1 Ieškiniu prašoma panaikinti 2011 m. birželio 24 d. Komisijos raštą BUDG/DGA/C4/BM/s746396 (toliau – 2011 m. birželio 24 d. raštas) ir 2011 m. liepos 8 d. Komisijos raštą BUDG/DGA/C4/BM/s812886 (toliau – 2011 m. liepos 8 d., o kartu – ginčijami raštai).
Ginčo aplinkybės
2 2006 m. gegužės 31 d. Sprendimu C(2006) 2098 final dėl procedūros pagal EB 81 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/F/38.645 – Metakrilatai) (toliau – Sprendimas Metakrilatai) Europos Bendrijų Komisija Arkema SA ir jos dukterinėms bendrovėms Altuglas International SA ir Altumax Europe SAS (toliau kartu – Arkema) skyrė solidariai mokėtiną 219 131 250 eurų dydžio baudą už dalyvavimą kartelyje (toliau – pradinė bauda).
3 Ieškovės Total SA ir Elf Aquitaine SA, Sprendime Metakrilatai nurodytu pažeidimo laikotarpiu buvusios Arkema patronuojančiosiomis bendrovėmis, pripažintos solidariai atsakingomis sumokėti pradinę baudą, atitinkamai 181 350 000 eurų ir 140 400 000 eurų.
4 2006 m. rugsėjo 7 d. Arkema sumokėjo visą pradinę baudą ir paskui apskundė Sprendimą Metakrilatai (toliau – teismo procesas byloje Metakrilatai), kaip tai tuo pat metu ir savarankiškai padarė ieškovės.
Procesas Bendrajame Teisme byloje „Metakrilatai“
5 Ieškovės ir Arkema atitinkamai 2006 m. rugpjūčio 4 d. ir 10 d. pareiškė ieškinius dėl Sprendimo Metakrilatai panaikinimo.
6 Byloje T‑206/06 ieškovės prašė panaikinti Sprendimą Metakrilatai.
7 Toje byloje ieškovės taip pat papildomai prašė sumažinti Arkema ir joms skirtos solidariai mokėtinos pradinės baudos dydį.
8 2008 m. liepos 24 d. Komisija išsiuntė Arkema laišką, kuriame paprašė patvirtinti, kad jos 2006 m. rugsėjo 7 d. mokėjimas buvo atliktas „visų kartu ir solidariai atsakingų skolininkų vardu“, ir pažymėjo, kad, pirma, „jeigu nebus pateiktas toks patvirtinimas ir jeigu bus panaikintas sprendimas [Metakrilatai] dėl įmonės, kurios vardu buvo atliktas mokėjimas“, ji „grąžins 219 131 250 eurų sumą su palūkanomis“ ir, antra, „jei Teisingumo Teismas patvirtins visą baudą ar jos dalį dėl bet kurio iš kitų solidariųjų skolininkų“, ji „iš jo reikalaus sumokėti visą likusią sumą su 6,09 % dydžio delspinigiais“.
9 2008 m. rugsėjo 25 d. laišku Arkema informavo Komisiją, kad sumokėjo 219 131 250 eurų sumą „kaip solidarioji skolininkė ir kad atlikus šį mokėjimą visiškai įgyvendintas Komisijos reikalavimas tiek Arkema, tiek visų solidariųjų skolininkų atžvilgiu“. Tokiomis aplinkybėmis Arkema „apgailestavo negalinti duoti leidimo Komisijai pasilikti kokios nors sumos tuo atveju, jeigu jos Bendrijos teisme pareikštas ieškinys bus patenkintas“.
10 2008 m. lapkričio 24 d. Komisija išsiuntė ieškovėms laišką, kuriuo, be kita ko, informavo apie 2008 m. rugsėjo 25 d. Arkema laišką ir apie tai, kad Arkema atsisakė užpildyti Komisijos pateiktą bendro mokėjimo deklaraciją.
11 Ieškovių ieškinys buvo atmestas 2011 m. birželio 7 d. Sprendimu Total ir Elf Aquitaine / Komisija (T‑206/06, toliau – Sprendimas Total ir Elf Aquitaine, EU:T:2011:250).
12 Užtat Arkema atskirai pareikštas ieškinys dėl Sprendimo Metakrilatai buvo iš dalies patenkintas 2011 m. birželio 7 d. Sprendimu Arkema France ir kt. / Komisija (T‑217/06, Rink., EU:T:2011:251, toliau – Sprendimas Arkema), nes Arkema skirtos baudos dydis buvo sumažintas iki 113 343 750 eurų.
13 Šio sprendimo 12 punkte minėtame Sprendime Arkema (EU:T:2011:251) Bendrasis Teismas nusprendė, jog įgyvendinant savo neribotą jurisdikciją reikia sumažinti baudos padidinimą, kuris Sprendime Metakrilatai buvo pritaikytas Arkema siekiant atgrasomojo poveikio, įvertinant tai, jog baudos skyrimo jai dieną ji nebebuvo kontroliuojama ieškovių (šio sprendimo 12 punkte minėto Sprendimo Arkema, EU:T:2011:251, 338 ir 339 punktai).
14 Dėl šio sprendimo 12 punkte minėto Sprendimo Arkema (EU:T:2011:251) nebuvo paduotas apeliacinis skundas, todėl jis įgijo res judicata galią.
15 Komisija grąžino Arkema (lėšų įskaitymo diena – 2011 m. liepos 5 d.) 119 247 033,72 euro sumą (105 787 500 eurų pagrindinę sumą ir 13 459 533,72 euro palūkanų).
Ginčijami raštai
2011 m. birželio 24 d. raštas
16 2011 m. birželio 24 d. raštu Komisija informavo ieškoves, kad „vykdydama sprendimą [Arkema] grąžins Arkema sumą, atitinkančią baudos sumažinimą, kaip nusprendė Bendrasis Teismas“.
17 Tame pačiame 2011 m. birželio 24 d. rašte Komisija taip pat paprašė ieškovių „tuo pat metu ir tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismui būtų paduotas apeliacinis skundas dėl sprendimo [Total ir Elf Aquitaine], sumokėti likusią mokėtiną sumą su nuo 2006 m. rugsėjo 8 d. skaičiuojamais 6,09 % dydžio delspinigiais“, t. y. 68 006 250 eurų, iš kurių Total yra „kartu ir solidariai“ atsakinga sumokėti iki 27 056 250 eurų, su delspinigiais, t. y. bendrą 88 135 466,52 euro sumą.
18 2011 m. birželio 29 d. Komisijai adresuotame laiške ieškovės iš esmės tvirtino, kad nuo 2006 m. rugsėjo 7 d. buvo „įgyvendinti visi [Komisijos] reikalavimai“, ir uždavė Komisijai įvairių klausimų siekdamos gauti paaiškinimų dėl kelių 2011 m. birželio 24 d. rašto aspektų.
2011 m. liepos 8 d. raštas
19 2011 m. liepos 8 d. raštu Komisija, be kita ko, atsakė, kad, „priešingai, nei supranta [ieškovės, ji] tikrai neatsisakys teisės susigrąžinti mokėtinas sumas, jeigu [ieškovės] atsisakys pateikti skundą Teisingumo Teismui“, ir pažymėjo, kad „[ieškovių] atsakomybė neišnyks pasilikus sprendime [Arkema] nurodytas ir Arkema sumokėtas sumas“.
20 Tame pačiame 2011 m. liepos 8 d. rašte Komisija pripažino suklydusi dėl ketinamos reikalauti sumos ir patikslino, kad įgyvendinant Sprendimą Metakrilatai, šio sprendimo 11 punkte minėtą Sprendimą Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250) ir šio sprendimo 12 punkte minėtą Sprendimą Arkema (EU:T:2011:251) Elf Aquitaine mokėtina suma yra 137 099 614,58 euro, įskaitant 31 312 114,58 euro dydžio delspinigius (toliau – delspinigiai), o Total iš šios sumos yra solidariai atsakinga už 84 028 796,03 euro sumokėjimą.
21 2011 m. liepos 8 d. rašte Komisija taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu ieškovės paduos apeliacinį skundą dėl šio sprendimo 11 punkte minėto Sprendimo Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250), ji gali pateikti banko garantiją, o ne sumokėti baudą.
22 2011 m. liepos 18 d. ieškovės sumokėjo Komisijai 2011 m. liepos 8 d. rašte reikalaujamą sumą, t. y. 137 099 614,58 euro.
Procesas dėl apeliacinio skundo Teisingumo Teisme byloje „Metakrilatai“
23 2011 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės padavė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo 11 punkte minėto Sprendimo Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250).
24 Apeliaciniame skunde ieškovės Teisingumo Teismo prašė:
– „panaikinti sprendimą [Total ir Elf Aquitaine], patenkinti pirmojoje instancijoje Bendrajam Teismui jų pateiktus reikalavimus, taigi ir panaikinti [Sprendimą Metakrilatai],
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pakeisti Elf Aquitaine ir Total bendrai ir solidariai skirtas baudas <...> ir šias bendras ir solidarias baudas sumažinti iki 75 562 500 eurų Elf Aquitaine ir 58 500 000 eurų Total,
– nepatenkinus ir šio reikalavimo, pakeisti Elf Aquitaine ir Total bendrai ir solidariai skirtas baudas <...> tiek, kiek Teisingumo Teismui atrodys tinkama,
– nepatenkinus dar ir šio reikalavimo, atleisti Elf Aquitaine ir Total nuo delspinigių mokėjimo, kurie turėjo būti skaičiuojami nuo [Sprendimo Metakrilatai] priėmimo iki [Sprendimo Arkema] priėmimo.
– <...>“
25 Apeliacinis skundas buvo atmestas 2012 m. vasario 7 d. Nutartimi Total ir Elf Aquitaine / Komisija (C‑421/11 P, EU:C:2012:60, toliau – Teisingumo Teismo nutartis), Teisingumo Teismui atmetus visus ieškovių reikalavimus.
26 Dėl papildomai pateiktų reikalavimų, kuriais siekiama iš dalies panaikinti šio sprendimo 11 punkte minėtą Sprendimą Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250), Teisingumo Teismas nusprendė:
„78 [Ieškovių] argumentai turi būti atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįsti, nes jais negalima paneigti Bendrojo Teismo išvados <...>, jog aplinkybė, kad Arkema pasitraukė iš [apeliančių] grupės po nagrinėjamo pažeidimo laikotarpio, bet prieš priimant [Sprendimą Metakrilatai], negali turėti įtakos taikant dauginimo koeficientą, kiek tai susiję su kitomis šios grupės įmonėmis, kurių vienos visų pirma yra apeliantės. Bendrasis Teismas padarė šią išvadą dėl to, kad perleidus Arkema, kurios apyvarta 2005 m. buvo apie 5,7 mlrd. eurų, negalėjo labai sumažėti [apeliančių] grupės apyvarta, į kurią atsižvelgė Komisija nustatydama dauginimo koeficientą, t. y. apie 143 mlrd. eurų, kad šis dauginimo koeficientas taptų nepateisinamas apeliančių atžvilgiu.
<...>
81 <...> reikia konstatuoti, kad apeliančių tvirtinimai, susiję su „baudos nedalomo pobūdžio“ pažeidimu ir būtinybe jų naudai išplėsti [Sprendime Arkema] Bendrojo Teismo padarytą išvadą, kyla iš to, kad apeliantės klaidingai suvokia tiek materialinę teisę, tiek procesinę teisę.
82 Iš tiesų, pirma, atgrasomąjį poveikį turinčio dauginimo koeficiento tikslas būtent yra užtikrinti, jog, atsižvelgiant į atitinkamos įmonės dydį ir finansinį pajėgumą, sankcija nebūtų pernelyg menka, todėl savaime suprantama, kad perleidus Arkema šis tikslas lieka tinkamas ir ieškovėms, ir Arkema. Kadangi pastaroji bendrovė buvo gerokai mažesnė už apeliantes ir [Sprendimo Metakrilatai] priėmimo momentu nebebuvo [apeliančių] grupės dalis, į jos dydį negalėjo būti atsižvelgta nustatant atgrasomąjį poveikį turintį dauginimo koeficientą siekiant apskaičiuoti Arkema skirtiną baudą. Dėl šio objektyvaus Arkema ir apeliančių skirtumo bet kuriuo atveju pateisinama tai, kad apeliantėms būtų taikomas skirtingas dauginimo koeficientas.
83 Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokios priežasties, dėl kurios būtų galima pateisinti su [Sprendimu Arkema] susijusios res judicata galios apimties išplėtimą apeliantėms. Iš tiesų apeliantėms ir Arkema taikytinas skirtingas dauginimo koeficientas. Vien aplinkybė, kad šios bendrovės turėjo sumokėti baudą, už kurią jos buvo [solidariai] atsakingos, negali pateisinti res judicata galios išplėtimo. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad, kaip 2011 m. liepos 8 d. rašte paaiškino Komisija <...>, pagal [Sprendimą Arkema] sumažinus Arkema skirtą baudą apeliantėms skirtos baudos dydis liko nepakitęs <...>“
27 Dėl papildomai pateiktų reikalavimų, kuriais siekiama sumažinti baudos dydį, Teisingumo Teismas nusprendė:
„86 <...> svarbu priminti, jog Bendrajam Teismui jau buvo pateiktas prašymas sumažinti apeliantėms skirtą baudą, ir jis, išnagrinėjęs jų argumentus ir pasinaudojęs savo neribota jurisdikcija, nusprendė, kad apeliantės nepateisina tokio sumažinimo.
87 Nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas negali teisingumo sumetimais savo vertinimu pakeisti Bendrojo Teismo įgyvendinant neribotą jurisdikciją pateikto vertinimo dėl už Sąjungos teisės pažeidimus įmonėms skirtų baudų dydžio <...>“
28 Dėl papildomai pateiktų reikalavimų, kuriais siekiama atleisti nuo delspinigių mokėjimo, Teisingumo Teismas nusprendė:
„89 Šis prašymas turi būti atmestas kaip akivaizdžiai nepriimtinas, nes jis pateiktas ne dėl [Sprendimo Total ir Elf aquitaine], o dėl [2011 m. liepos 8 d.] Komisijos rašto, dėl kurio, be to, apeliantės pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme, šio teismo kanceliarijoje įregistruotą numeriu T‑470/11.“
Procesas ir šalių reikalavimai
29 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. rugsėjo 1 d., ieškovės pareiškė šį ieškinį.
30 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. lapkričio 17 d., Komisija, remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsniu, pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.
31 2012 m. sausio 3 d. ieškovės pateikė pastabas dėl šio prieštaravimo.
32 2012 m. kovo 30 d. šalių buvo paprašyta, taikant proceso organizavimo priemones, pateikti pastabas dėl šio sprendimo 25 punkte minėtos Teisingumo Teismo nutarties (EU:C:2012:60) įtakos šiai bylai apskritai ir konkrečiai dėl reikalavimo, kad ieškovės sumokėtų likusią pradinės baudos dalį, kalbant apie, pirma, pagrindinę dalį ir, antra, delspinigius.
33 Šalys pateikė pastabas šiuo klausimu per nustatytą terminą.
34 2012 m. birželio 21 d. nutartimi Bendrasis Teismas nusprendė prijungti nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo nagrinėjimą prie bylos nagrinėjimo iš esmės.
35 2012 m. rugsėjo 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai adresuotu dokumentu Komisija pateikė atsiliepimą į ieškinį.
36 2012 m. rugsėjo 28 d. laišku Bendrojo Teismo kanceliarija išsiuntė ieškovėms Komisijos atsiliepimą į ieškinį ir nurodė šalims, kad, kaip mano Bendrasis Teismas, remiantis bylos medžiaga, nebūtina antrą kartą keistis rašytiniais pareiškimais prieš pradedant žodinę proceso dalį, nebent šalys pateiktų priešingą ir motyvuotą prašymą.
37 2012 m. spalio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai adresuotu dokumentu ieškovės paprašė Bendrojo Teismo pagal Procedūros reglamento 47 straipsnio 1 dalį leisti pateikti dubliką.
38 2012 m. spalio 12 d. sprendimu jis patenkino šį prašymą.
39 2012 m. lapkričio 23 d. ieškovės pateikė dubliką.
40 2012 m. gruodžio 20 d. Komisija pateikė tripliką.
41 2013 m. birželio 19 d. Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos pirmininko nutartimi pagal Procedūros reglamento 77 straipsnio d punktą, išklausius šalis, nuspręsta sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą byloje C‑231/11 P.
42 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į ketvirtąją kolegiją, todėl ši byla paskirta tai kolegijai.
43 2014 m. balandžio 10 d. Teisingumo Teismas paskelbė Sprendimą Komisija / Siemens Österreich ir kt. ir Siemens Transmission & Distribution ir kt. / Komisija (C‑231/11 P–C‑233/11 P, Rink., EU:C:2014:256, toliau – Sprendimas Siemens).
44 Tą pačią dieną Teisingumo Teismas paskelbė Sprendimą Areva ir kt. / Komisija (C‑247/11 P ir C‑253/11 P, Rink., EU:C:2014:257, toliau – Sprendimas Areva).
45 Vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir taikydamas proceso organizavimo priemones paprašė šalių pateikti pastabas dėl šio sprendimo 43 punkte minėto Sprendimo Siemens (EU:C:2014:256) ir 44 punkte minėto Sprendimo Areva (EU:C:2014:257) įtakos šiai bylai.
46 Šalys per nustatytą terminą pateikė pastabas dėl šio sprendimo 43 punkte minėto Sprendimo Siemens (EU:C:2014:256) ir 44 punkte minėto Sprendimo Areva (EU:C:2014:257) įtakos šiai bylai.
47 2014 m. spalio 3 d. posėdyje buvo išklausyti šalių pasisakymai ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.
48 Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti jų ieškinį priimtinu,
– panaikinti ginčijamus raštus,
– subsidiariai – sumažinti 2011 m. liepos 8 d. rašte Komisijos reikalaujamą sumokėti sumą arba bent jau panaikinti iš Elf Aquitaine reikalaujamus 31 312 114,58 euro delspinigius, iš kurių už 19 191 296,03 euro sumokėjimą yra solidariai atsakinga Total,
– bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
49 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– bet kuriuo atveju priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
50 Ieškinyje ieškovės reikalauja panaikinti ginčijamus raštus, subsidiariai – sumažinti iš jų reikalaujamas sumokėti sumas ir dar papildomai – panaikinti iš jų reikalaujamus sumokėti delspinigius.
51 Komisija nurodo, kad ieškinys nepriimtinas.
Dėl priimtinumo
Šalių argumentai
– Komisijos argumentai
52 Komisija tvirtina, kad ieškinys yra nepriimtinas, nes, pirma, šis ieškinys pateiktas dėl aktų, kurių negalima ginčyti, ir, antra, jis buvo pareikštas, nors Teisingumo Teisme buvo nagrinėjamas ieškovių apeliacinis skundas, paduotas dėl šio sprendimo 11 punkte minėto Sprendimo Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250). Bet kuriuo atveju ieškinys neturi prasmės.
53 Pirma, Komisija tvirtina, kad ginčijami aktai nesukelia privalomų teisinių pasekmių, galinčių turėti esminę įtaką ieškovių interesams, todėl jie nėra sprendimai, dėl kurių remiantis SESV 263 straipsniu galima pateikti ieškinį dėl panaikinimo.
54 Ieškovėms tenkanti pareiga sumokėti kyla tik iš Sprendimo Metakrilatai, kaip jį aiškino Bendrasis Teismas šio sprendimo 11 punkte minėtame Sprendime Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250), o šio sprendimo 12 punkte minėtas Sprendimas Arkema (EU:T:2011:251) negali turėti įtakos ieškovių mokėtinai sumai.
55 Ginčijami sprendimai yra paprasti reikalavimai sumokėti pagal Sprendimą Metakrilatai mokėtiną sumą ir nesukelia kitų teisinių pasekmių nei kylančios iš minėto sprendimo. Šie raštai yra paprastos įgyvendinimo priemonės ir juose galutinai nenustatoma Komisijos pozicija, todėl jais nepaveikiami ieškovių interesai. Jie neatskiriami nuo Sprendimo Metakrilatai, kurį jais rengiamasi įgyvendinti.
56 Kalbant ne tik apie ginčijamų raštų pobūdį, iš jų turinio matyti, kad jie nesukelia privalomų teisinių pasekmių: 2011 m. birželio 24 d. raštas yra tik laikinas, o 2011 m. liepos 8 d. rašte ieškovėms pasiūlyta pateikti banko garantiją, jeigu būtų paduotas apeliacinis skundas, – dėl šios galimybės, Komisijos teigimu, negalima taikyti priverstinio vykdymo priemonių.
57 Antra, Komisija teigia, kad ieškovės ginčija pagal Sprendimą Metakrilatai, kaip jį aiškino Bendrasis Teismas šio sprendimo 11 punkte minėtame Sprendime Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250), mokėtiną sumą, todėl jos šiuo atžvilgiu turėjo paduoti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo 11 punkte minėto Sprendimo Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250); tokį apeliacinį skundą jos padavė. Komisija pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovės tvirtino, kad negali „būti atsakingos už kokios nors likusios mokėtinos sumos sumokėjimą atsižvelgiant į tai, kad būtina išplėsti Sprendimo Arkema res judicata galią ieškovėms“.
58 Taigi, Komisijos nuomone, jeigu Bendrasis Teismas nuspręstų, jog ieškovės ieškinį šioje byloje pateikė dėl Sprendimo Metakrilatai ar šio sprendimo 11 punkte minėto Sprendimo Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250), reikėtų konstatuoti, kad ieškinys yra nepriimtinas, nes tapatūs reikalavimai jau nagrinėjami teisme dėl lis pendens.
59 Trečia, Komisija mano, kad bet kuriuo atveju ieškinys neturi prasmės, nes jis, nurodant ginčijamus raštus, pateiktas dėl atskirai ginčytinų aktų, t. y. Sprendimo Metakrilatai ir šio sprendimo 11 punkte minėto Sprendimo Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250), kurių pasekmės negali pasikeisti dėl galimo ginčijamų raštų pakeitimo. Be to, ieškovės visiškai nesuinteresuotos minėtų raštų panaikinimu ir faktiškai tik siekia, kad būtų persvarstytas baudos dydis.
60 Ketvirta, atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą dėl šio sprendimo 25 punkte minėtos Teisingumo Teismo nutarties (EU:C:2012:60) įtakos šiai bylai, Komisija teigė, kad šiuo ieškiniu siekiama ginčyti Sprendime Metakrilatai nustatytos baudos dydį, nors šios sumos nebegalima ginčyti, nes priėmus šio sprendimo 25 punkte minėtą Teisingumo Teismo nutartį (EU:C:2012:60) buvo išnaudoti minėto sprendimo apskundimo būdai, todėl ieškovės visiškai nesuinteresuotos pareikšti ieškinio dėl ginčijamų raštų, kurie yra tik paprastos nuo to laiko galutiniu tapusio sprendimo įgyvendinimo priemonės.
61 Dėl ieškinio, kiek jis pateiktas dėl delspinigių, priimtinumo Komisija mano, kad šio sprendimo 25 punkte minėtos Teisingumo Teismo nutarties (EU:C:2012:60) 89 punkte, cituotame šio sprendimo 28 punkte, neginčijamas jos pateikto prieštaravimo pagrįstumas, nes ši prašymo dalis neatskiriama nuo pagrindinio reikalavimo.
62 Bet kuriuo atveju kaltinimas, susijęs su tuo, kad delspinigiai yra nesąžiningi, suformuluotas tik pastabų dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo teikimo etapu, o ne ieškinyje, todėl minėtas kaltinimas yra nepriimtinas.
– Ieškovių argumentai
63 Pastabose dėl Komisijos pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ieškovės tvirtina, kad ginčijami raštai „papildo“ Sprendimą Metakrilatai, kaip jis aiškinamas šio sprendimo 12 punkte minėtame Sprendime Arkema (EU:T:2011:251) ir 11 punkte minėtame Sprendime Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250), ir bet kuriuo atveju tuose raštuose iš jų reikalaujama sumokėti „nesąžiningus“ delspinigius.
64 Pirma, ginčijami raštai viršija Sprendimo Metakrilatai ribas, nes jais ieškovėms skirta atskira bauda, o minėtu sprendimu ieškovės buvo nubaustos tik solidariai už Arkema pažeidimą, ir pastaroji įmonė 2006 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo visą baudos sumą, todėl, taikant solidariąją atsakomybę, Komisija negali reikalauti, kad ieškovės sumokėtų kokią nors sumą.
65 Priėmus šio sprendimo 12 punkte minėtą Sprendimą Arkema (EU:T:2011:251) ir 11 punkte minėtą Sprendimą Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250) Komisija ne tik turėjo grąžinti Arkema permokėtą sumą, bet taip pat užtikrinti, kad pagal pasyvųjį solidarumą ieškovių atsakomybė neviršytų jų dukterinių bendrovių atsakomybės.
66 Ginčijamais raštais tęsdama susirašinėjimą su Arkema Komisija sąmoningai siekė išvengti pasyviojo solidarumo ribų ir padidinti ieškovėms skirtos baudos dydį, kaip numatyta Sprendime Metakrilatai ir šio sprendimo 12 punkte minėtame Sprendime Arkema (EU:T:2011:251). Reikalaudama, kad ieškovės sumokėtų likusią baudos dalį priėmus šio sprendimo 12 punkte minėtą Sprendimą Arkema (EU:T:2011:251), Komisija panaikina pastarojo sprendimo pasekmes baudos dydžiui, o tuo sudaromos sąlygos, kad Komisijai bus sumokėta didesnio dydžio bauda, nei skirta Sprendime Metakrilatai atsižvelgiant į reikalaujamus delspinigius.
67 Antra, dėl Komisijos reikalaujamų delspinigių ieškovės nurodo, kad nėra teisinio pagrindo ir jokios kaltės, nes Arkema 2008 m., o jos pačios 2011 m. visiškai nevėlavo sumokėti.
68 Trečia, viena vertus, ieškovės atmeta Komisijos pateiktą lis pendens grindžiamą prieštaravimą, nes ieškinys šioje byloje pareikštas ne dėl šio sprendimo 11 punkte minėto Sprendimo Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250), bet dėl ginčijamų raštų, kurie „papildo“ Sprendimą Metakrilatai, ir dėl tų pačių priežasčių šis ieškinys grindžiamas atskirais pagrindais.
69 Kita vertus, ieškovės taip pat atmeta Komisijos argumentą, susijusį su ieškinio nereikšmingumu, remdamosi tuo, kad ginčijami raštai „papildo“ Sprendimą Metakrilatai tiek dėl kaip pagrindinės reikalaujamos sumos, kuria solidariai mokėtina bauda pakeičiama asmenine bauda, tiek dėl delspinigių. Pagal ginčijamus raštus ieškovės ir Arkema turėtų sumokėti didesnę baudą, nei skirta Sprendime Metakrilatai.
70 Ketvirta, atsakydamos į Bendrojo Teismo klausimą dėl šio sprendimo 25 punkte minėtos Teisingumo Teismo nutarties (EU:C:2012:60) įtakos šiai bylai ieškovės tvirtina, kad Bendrasis Teismas turi išnagrinėti skirtingos baudos skyrimo teisėtumą atsižvelgdamas į ginčijamus raštus, kuriems šio sprendimo 25 punkte minėtos Teisingumo Teismo nutarties (EU:C:2012:60) rezoliucinė dalis negali turėti jokios įtakos.
71 Tame pačiame atsakyme dėl ieškinio, kiek jis pateiktas dėl delspinigių, priimtinumo ieškovės mano, kad minėti reikalaujami delspinigiai yra nesąžiningi ir baudiniai.
Bendrojo Teismo vertinimas
72 Pateikdama prieštaravimą Komisija ginčija ieškinio priimtinumą.
73 Šiuo klausimu visų pirma primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką aktais, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, reikia pripažinti tik priemones, sukeliančias privalomų teisinių padarinių, kurie turi įtakos ieškovo interesams aiškiai pakeisdami jo teisinę situaciją (pagal analogiją žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, Rink., EU:C:1981:264, 9 punktą ir 2007 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Ferriere Nord, C‑516/06 P, Rink., EU:C:2007:763, 27 punktą).
74 Iš nusistovėjusios teismų praktikos taip pat matyti, kad siekiant nustatyti, ar dėl prašomos panaikinti priemonės galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, svarbiausias yra jos turinys, o priėmimo forma šiuo atžvilgiu iš esmės nėra svarbi (šio sprendimo 73 punkte minėto Sprendimo IBM / Komisija, EU:C:1981:264, 9 punktas; 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑521/06 P, Rink., EU:C:2008:422, 42 ir 43 punktai; 2008 m. balandžio 17 d. Sprendimo Cestas / Komisija, T‑260/04, Rink., EU:T:2008:115, 68 punktas).
75 Todėl nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, ar ginčijamais raštais Komisija priėmė aktą, sukeliantį privalomų teisinių padarinių, kurie turi įtakos ieškovių interesams aiškiai pakeisdami jų teisinę situaciją, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.
76 Komisijos teigimu, taip nėra, nes iš esmės ginčijamas aktas yra paprasta laikinoji Sprendimo Metakrilatai įgyvendinimo priemonė priėmus šio sprendimo 12 punkte minėtą Sprendimą Arkema (EU:T:2011:251), o ieškovės nurodo minėtą sprendimą ar šio sprendimo 11 punkte minėtą Sprendimą Total ir Elf aquitaine (EU:T:2011:250) siekdamos, kad būtų sumažintas joms skirtos baudos dydis.
77 Ieškovės tvirtina priešingai ir iš esmės teigia, kad ginčijamame akte nurodoma nauja aplinkybė, kurios nematyti iš Sprendimo Metakrilatai, t. y. kad jos turi sumokėti joms su Arkema skirtos solidariai mokėtinos baudos dalį kartu su delspinigiais – didesnę sumą už skirtą pagal minėtą sprendimą ir už sumą, kurią galiausiai padengė Arkema, nepaisant to, kad Arkema skubiai sumokėjo visą baudą neatsižvelgiant į šio sprendimo 12 punkte minėtą Sprendimą Arkema (EU:T:2011:251), kuriuo sumažintas šios baudos dydis.
78 Šiuo aspektu, pirma, reikia atmesti Komisijos argumentą, pagal kurį iš esmės priėmus šio sprendimo 25 punkte minėtą Teisingumo Teismo nutartį (EU:C:2012:60) Sprendimas Metakrilatai ieškovėms tapo galutinis, todėl šiuo atveju jos nebėra suinteresuotos pareikšti ieškinio.
79 Akivaizdu, kad padavusios apeliacinį skundą, kurį nagrinėjant priimta minėta nutartis, ieškovės išnaudojo Sprendimo Metakrilatai skundimo būdus.
80 Vis dėlto pažymėtina, kad, viena vertus, šioje byloje pateiktame ieškinyje ieškovės ginčija ne minėto sprendimo teisėtumą, bet ginčijamų raštų teisėtumą ir, kita vertus, šio sprendimo 25 punkte minėtoje Teisingumo Teismo nutartyje (EU:C:2012:60) Teisingumo Teismas išdėstė nuomonę tik dėl šio sprendimo 11 punkte minėto Sprendimo Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250), o ne dėl šioje byloje ginčijamų raštų teisėtumo (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 25 punkte minėtos Teisingumo Teismo nutarties, EU:C:2012:60, 88 ir 89 punktus).
81 Antra, taip pat reikia atmesti Komisijos argumentą, pagal kurį ginčijami raštai yra laikinojo ir parengiamojo pobūdžio.
82 Žinoma, iš teismo praktikos matyti, kad kalbant apie aktus ar sprendimus, kurių rengimas apima keletą etapų, ypač vidaus procedūrą, iš principo gali būti ginčijamos tik priemonės, šios procedūros pabaigoje galutinai patvirtinančios institucijos poziciją, o ne tarpinės priemonės, skirtos galutiniam sprendimui parengti (šio sprendimo 73 punkte minėto Sprendimo IBM / Komisija, EU:C:1981:264, 10 punktas; 2000 m. birželio 22 d. Sprendimo Nyderlandai / Komisija, C‑147/96, Rink, EU:C:2000:335, 26 punktas ir šio sprendimo 74 punkte minėto Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, EU:C:2008:422, 42 ir 43 punktai).
83 Tačiau nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad 2011 m. birželio 24 d. rašte, iš dalies pakeistame 2011 m. liepos 8 d. raštu, galutinai nustatyta Komisijos pozicija, nes ginčijamus raštus buvo galima įgyvendinti priverstine tvarka ir dėl galimo įgyvendinimo vėlavimo ieškovėms nustatyti delspinigiai, todėl minėti raštai sukėlė privalomų teisinių padarinių ieškovėms.
84 Be to, reikia konstatuoti, kad po ginčijamų aktų Komisija nepriėmė kito akto paskelbus sprendimo 25 punkte minėtą Teisingumo Teismo nutartį (EU:C:2012:60).
85 2011 m. liepos 8 d. rašte Komisijos ieškovėms pasiūlyta galimybė pateikti banko garantiją, jeigu būtų paduotas apeliacinis skundas, negali paneigti šio vertinimo, nebent būtų manoma, kad pasiūlius tokią galimybę subjektams, kuriems skirti Komisijos sprendimai, kuriais konstatuojamas Europos Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimas ir jiems skiriama bauda, tokie sprendimai yra laikinojo ir parengiamojo pobūdžio ir dėl to jų negalima ginčyti pagal SESV 263 straipsnį.
86 Dėl tos pačios priežasties aplinkybė, kad ieškovės padavė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo 11 punkte minėto Sprendimo Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250), taip pat negali turėti įtakos ginčijamų raštų vykdymui, nes minėtas apeliacinis skundas paduotas dėl šio sprendimo 11 punkte minėto Sprendimo Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250), o ne dėl ginčijamų raštų.
87 Be to, neginčijama, kad ginčijami raštai buvo parengti po Sprendimo Metakrilatai, todėl tik labai sudėtingu atveju jie gali būti minėto sprendimo parengiamasis aktas.
88 Vis dėlto vien dėl ginčijamų raštų privalomų teisinių padarinių negalima ieškinio šioje byloje pripažinti nepriimtinu.
89 Trečia, iš tiesų reikia patikrinti, ar ginčijami aktai turėjo įtakos ieškovių interesams aiškiai pakeisdami jų teisinę situaciją, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.
90 Šiuo tikslu reikia patikrinti, ar ginčijami aktai turėjo įtakos ieškovių interesams aiškiai pakeisdami jų teisinę situaciją, kokia susiklostė priėmus Sprendimą Metakrilatai.
91 Šiuo aspektu neginčijama, kad Sprendime Metakrilatai Komisija skyrė Arkema 219 131 250 eurų dydžio baudą, iš kurių 140 400 000 eurų mokėtini solidariai su Total ir 181 350 000 eurų – solidariai su Elf Aquitaine, nes buvo pripažinta jų atsakomybė už padarytą pažeidimą.
92 Taip pat neginčijama, kad priėmus Sprendimą Metakrilatai Arkema skubiai sumokėjo visą jai ir ieškovėms solidariai skirtą baudą.
93 Vis dėlto, kalbant apie ginčijamuose raštuose Komisijos iš ieškovių reikalaujamą pagrindinę sumą, Komisija tik įgyvendino ieškovių atžvilgiu Sprendimą Metakrilatai priėmus šio sprendimo 12 punkte minėtą Sprendimą Arkema (EU:T:2011:251) ir 11 punkte minėtą Sprendimą Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250).
94 Iš tiesų, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, šio sprendimo 12 punkte minėtame Sprendime Arkema (EU:T:2011:251) sumažinus Arkema skirtos baudos dydį, ieškovėms Sprendime Metakrilatai skirtos baudos dydis liko nepakitęs (šio sprendimo 25 punkte minėtos Teisingumo Teismo nutarties, EU:C:2012:60, 83 punktas).
95 Taigi, kalbant bent jau apie ginčijamuose raštuose iš ieškovių reikalaujamą pagrindinę sumą, pažymėtina, kad minėti raštai neturėjo įtakos ieškovių interesams aiškiai pakeisdami jų teisinę situaciją, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, priėmus Sprendimą Metakrilatai.
96 Todėl reikia atmesti ieškinį kaip nepriimtiną, kiek juo siekiama panaikinti raštus, ginčijamus dėl iš ieškovių reikalaujamos sumokėti pagrindinės sumos.
97 Tačiau šis vertinimas negali lemti viso ieškinio nepriimtinumo, nes ieškovės taip pat prašė panaikinti ginčijamus raštus, kiek juose Komisija reikalavo sumokėti delspinigius.
98 Šiuo klausimu pažymėtina, priešingai, nei tvirtina Komisija, kad pareiga mokėti delspinigius visiškai nekilo iš Sprendimo Metakrilatai, šio sprendimo 11 punkte minėto Sprendimo Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250) ir iš šio sprendimo 12 punkte minėto Sprendimo Arkema (EU:T:2011:251), nes netrukus po Sprendimo Metakrilatai priėmimo Arkema sumokėjo visą pradinę baudą.
99 Taigi, priėmus Sprendimą Metakrilatai – vėliau pakeistas šio sprendimo 12 punkte minėtu Sprendimu Arkema (EU:T:2011:251) – ir šio sprendimo 11 punkte minėtą Sprendimą Total ir Elf Aquitaine (EU:T:2011:250) ieškovės neturėjo mokėti jokių delspinigių, todėl ginčijamu aktu tikrai pakeista jų teisinė situacija padidinus ieškovių mokėtiną sumą pagal Sprendimą Metakrilatai.
100 Komisijos argumentas, susijęs su šio sprendimo 25 punkte minėta Teisingumo Teismo nutartimi (EU:C:2012:60), negali paneigti šio vertinimo, nes šioje nutartyje Teisingumo Teismas atmetė apeliaciniame skunde ieškovių pateiktą prašymą atleisti nuo delspinigių „kaip akivaizdžiai nepriimtiną, nes jis pateiktas ne dėl [Sprendimo Total ir Elf aquitaine], o dėl Komisijos rašto, dėl kurio, be to, [pareikštas ieškinys šioje byloje]“ (šio sprendimo 25 punkte minėtos Teisingumo Teismo nutarties (EU:C:2012:60) 89 punktas).
101 Taigi reikia pripažinti ieškinį priimtinu, kiek jis susijęs su ginčijamuose raštuose iš ieškovių reikalaujamais delspinigiais.
Dėl esmės
102 Kadangi ieškinys priimtinas tik tiek, kiek jis susijęs su ginčijamuose raštuose iš ieškovių reikalaujamais delspinigiais, nagrinėdamas bylą iš esmės Bendrasis Teismas turi vertinti tik klausimą dėl minėtų delspinigių.
Šalių argumentai
103 Grįsdamos papildomai pateiktą prašymą dėl panaikinimo ir, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo jurisdikcijos ribas, susijusį tik su delspinigiais, ieškovės iš esmės nurodo faktines bylos aplinkybes ir tai, kad Komisija gavo visą pagrindinę sumą, delspinigius ir kitos naudos, susijusios su sankcijomis.
104 Net laikantis nuomonės, jog Komisija galėjo reikalauti iš ieškovių mokėti delspinigius, jie galėjo būti mokami tik po šio sprendimo 12 punkte minėto Sprendimo Arkema (EU:T:2011:251) priėmimo, kitaip Komisija būtų nepagrįstai praturtėjusi. Tačiau ieškovės nevėluodamos sumokėjo Komisijai pagrindinę sumą ir palūkanas.
105 Komisija primena, kad, pirma, ginčijamuose raštuose reikalavo sumokėti delspinigius tik dėl likusių mokėtinų sumų, o ne dėl jau Arkema galutiniai sumokėtų sumų ir, antra, priėmus šio sprendimo 12 punkte minėta Sprendimą Arkema (EU:T:2011:251), grąžino Arkema permokėtą sumą su atitinkamomis palūkanomis.
106 Dėl aplinkybės, kad Komisijai iki šio sprendimo 12 punkte minėto Sprendimo Arkema (EU:T:2011:251) įvykdymo buvo sumokėta visa suma, ieškovės negali būti atleistos nuo pareigos mokėti delspinigius nuo Arkema grąžintų sumų.
Bendrojo Teismo vertinimas
107 Kalbant apie ieškovių reikalavimų, pateiktų dėl ginčijamuose raštuose Komisijos iš ieškovių reikalaujamų delspinigių, pagrįstumą, iš pradžių reikia atmesti argumentus, kuriuos nurodo ieškovės rašytinėse pastabose, pateiktose pareiškus ieškinį, ypač pastabose dėl Komisijos pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo išdėstytus argumentus dėl delspinigių nesąžiningumo, nes šie argumentai yra nepriimtini pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį, kuris procesui Bendrajame Teisme taikomas pagal to paties statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą dėl to, kad jų nėra ieškinyje (šiuo klausimu žr. 2005 m. vasario 14 d. Nutarties Ravailhe / Regionų komitetas, T‑406/03, Rink. VT, EU:T:2005:40, 52 ir 53 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką; 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑201/04, Rink., EU:T:2007:289, 94 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2009 m. kovo 27 d. Sprendimo Alves dos Santos / Komisija, T‑184/08, EU:T:2009:87, 18–21 punktus).
108 Be to, reikia priminti, jog iš teismo praktikos matyti, kad nustatant delspinigius turi būti atsižvelgiama į visus atsiradusius finansinius nuostolius, įskaitant ir nuostolius dėl infliacijos (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Idromacchine ir kt. / Komisija, T‑88/09, Rink, EU:T:2011:641, 77 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
109 Iš teismo praktikos taip pat matyti, kad Komisijai suteikti įgaliojimai apima galimybę nustatyti datą, iki kurios turi būti sumokėta bauda, ir datą, nuo kurios pradedami skaičiuoti delspinigiai, šių delspinigių dydį ir savo sprendimo įgyvendinimo tvarką, o prireikus reikalauti pateikti banko garantiją, padengiančią pagrindinę sumą ir palūkanas už skirtą baudą, nes, jeigu nebūtų tokių įgaliojimų, įmonės galėtų pasinaudoti pavėluotu mokėjimu ir taip susilpninti įgyvendinant Komisijos užduotį prižiūrėti konkurencijos normų taikymą jos skirtų sankcijų poveikį (1995 m. liepos 14 d. Sprendimo CB / Komisija, T‑275/94, Rink., EU:T:1995:141, 47 ir 48 punktai).
110 Be to, Bendrasis Teismas yra nusprendęs, kad delspinigiai dėl nesumokėtų baudų yra pateisinami, siekiant išvengti, kad Sutarties veiksmingumas nebūtų sužlugdytas vienašaliais įmonių veiksmais vėluojant sumokėti joms skirtas baudas (šio sprendimo 109 punkte minėto Sprendimo CB / Komisija, EU:T:1995:141, 48 punktas).
111 Darytina išvada, kad apskritai vienintelė delspinigių funkcija yra atlyginti žalą kreditoriui dėl vėlavimo jo atžvilgiu įvykdyti prievolę, t. y. sumokėti pinigų sumą, nes netekus pinigų sumos visada atsiranda žala.
112 Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad 2006 m. rugsėjo 7 d. Arkema sumokėjo visą pradinę baudą, taip pat ir už ieškoves, kaip matyti iš 2008 m. rugsėjo 25 d. Arkema rašto Komisijai.
113 Šiuo aspektu Komisija negali pagrįstai teigti, kad Arkema neužpildė bendro mokėjimo deklaracijos, nes minėtame 2008 m. rugsėjo 25 d. rašte ji aiškiai nurodė, kad „buvo visiškai įgyvendintos Komisijos reikalavimo teisės tiek [jos], tiek visų solidariųjų skolininkų atžvilgiu“.
114 Taip pat neginčijama, kad ieškovės sumokėjo ginčijamuose raštuose reikalaujamas sumas per Komisijos nustatytą terminą.
115 Be to, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes jokiame etape nebuvo konstatuota kokio nors ieškovių vėlavimo sumokėti.
116 Todėl Komisija negalėjo pagrįstai reikalauti iš ieškovių delspinigių už Sprendime Metakrilatai skirtą baudą.
117 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia panaikinti ginčijamus raštus, kiek juose Komisija reikalavo iš Elf Aquitaine 31 312 114,58 euro dydžio delspinigių, iš kurių už 19 191 296,03 euro sumokėjimą buvo solidariai atsakinga ir Total, ir atmesti likusią ieškinio dalį.
118 Taigi, pirma, nereikia priimti sprendimo dėl reikalavimų pakeisti mokėtiną sumą, kiek jie pateikti dėl ginčijamuose raštuose reikalaujamų delspinigių, ir, antra, tie patys reikalavimai turi būti atmesti, kiek jie pateikti dėl pagrindinių reikalaujamų sumų, atsižvelgiant į šio sprendimo 90–100 punktuose išdėstytus svarstymus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
119 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Bendrasis Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai iš jų padengti savo išlaidas.
120 Šioje byloje Bendrasis Teismas iš dalies patenkino ieškovių reikalavimus.
121 Todėl, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, reikia nuspręsti, kad Komisija padengia du penktadalius ieškovių ir tris penktadalius savo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės padengia tris penktadalius savo ir du penktadalius Komisijos bylinėjimosi išlaidų.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2011 m. birželio 24 d. Komisijos raštą BUDG/DGA/C4/BM/s746396 ir 2011 m. liepos 8 d. Komisijos raštą BUDG/DGA/C4/BM/s812886, kiek juose Europos Komisija reikalavo iš Elf Aquitaine SA 31 312 114,58 euro dydžio delspinigių, iš kurių už 19 191 296,03 euro sumokėjimą buvo solidariai atsakinga ir Total AS.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Komisija padengia du penktadalius Total ir Elf Aquitaine ir tris penktadalius savo bylinėjimosi išlaidų. Total ir Elf Aquitaine padengia tris penktadalius savo ir du penktadalius Komisijos bylinėjimosi išlaidų.
Paskelbta 2015 m. balandžio 29 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.